Byla 2-136-861/2016
Dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys J. N. ir O. B

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,

2sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

3vertėjaujant Olgai Macijauskienei,

4dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Miglei Jokimavičienei,

5atsakovei I. T.,

6atsakovės atstovui advokatui Rimantui Jonynui,

7trečiajam asmeniui O. B.,

8viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei I. T. dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys J. N. ir O. B.,

Nustatė

9ieškovas Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės I. T. 2 639,02 EUR (9 112,02 Lt) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pagal Būsto ir gyventojų turto draudimo polisą Nr. ( - ) buvo apdraudęs butą, esantį adresu ( - ). 2010-09-11 draudikas buvo informuotas, kad butas buvo užlietas, užliejimo metu buvo apgadintos buto virtuvės ir prieškambario lubos ir sienos, grindų laminato danga. UAB „Avarija“ darbuotojai 2010-09-11 nustatė, jog butas, trūkus skalbimo mašinos vandens pajungimo žarnai, buvo užlietas iš buto Nr. 28, nuosavybės teise priklausančio atsakovei I. T.. Dėl padarytos žalos draudikas naudos gavėjui išmokėjo 9 112,02 Lt draudimo išmoką, kurią sudaro 8 787 Lt (be PVM) buto remonto išlaidos, 200 Lt ekspertizės atlikimo išlaidos, 65,02 Lt išlaidos už UAB „Avarija“ iškvietimą ir 60 Lt išlaidos už drėgmės surinktuvo nuomą. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia CK 6.1015 straipsnyje nustatyta atgręžtinio reikalavimo teise į atsakovę, kuriai kyla deliktinė atsakomybė atlyginti ieškovo patirtą žalą. Ieškovo teigimu, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia atsakovės, kaip statinio savininkės, pareigų elgtis rūpestingai nevykdymu, t. y. nesugebėjimu naudotis savo turtu, kad nebūtų daroma žala kitiems, žalą sudaro ieškovo išmokėta draudimo išmoka, o šią žalą sąlygojo atsakovės neteisėti veiksmai, todėl egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Nurodė, jog ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų žalai atlyginti (t. 1, b. l. 20-24).

10Atsakovė I. T. atsiliepimu nesutiko su ieškovo paskaičiuotu žalos dydžiu. Savo nesutikimą grindė nurodytomis papildomomis faktinėmis aplinkybėmis, jog 2008-01-06 bute Nr. 24 buvo kitas draudiminis įvykis dėl kanalizacijos gedimo, kurio metu buvo užpiltos ir sugadintos buto laminuotos grindys, tačiau, išmokėjus draudimo išmoką, grindys po šio įvykio nebuvo keičiamos. Teigia, jog šio ginčo draudiminio įvykio metu vandens išsiliejimo mastas buvo nedidelis ir galėjo sušlapti tik lubos. Šią aplinkybę atsakovė grindžia šalto vandens suvartojimu 2010 m. rugsėjo mėnesį, t. y. 2 m3, todėl, jos teigimu, toks vandens kiekis negalėjo sugadinti grindų, durų ar baldų. Atsakovės tvirtinimu, butui Nr. 24 padaryti sugadinimai neturi priežastinio ryšio su 2010-09-11 įvykiu, todėl jai neatsiranda pareiga atlyginti visą ieškovo nurodomą žalą. Atsakovė sutinka atlyginti 365,52 Lt žalą, t. y. 291,50 Lt už lubų perdažymą bei 65,02 Lt už UAB „Avarija“ iškvietimą, o likusio žalos dydžio, atsakovės manymu, ieškovas neįrodė. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog bute 2012-10-23 pasikartojo vandens nutekėjimo atvejis, kurio metu nustatyti tie patys sugadinimai, tačiau iki šiol bute Nr. 24 remontas nebuvo atliktas (t. 1, b. l. 95-96).

11Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais. Pažymėjo, jog sugadinimai buvo fiksuoti ieškovo pasamdyto eksperto UAB „Delfa“, kuris buvo atvykęs į vietą, be to, pats ieškovas įvertino padarytą žalą ir sumažino UAB „Delfa“ konstatuotų išlaidų sumą, o byloje esantys įrodymai patvirtina žalos dydį. Žala buvo fiksuota pagal įprastinę draudikų praktiką, todėl pagrindo abejoti šiais duomenimis, kuriuos patvirtino ir posėdyje dalyvavę liudytojai G. J. bei V. B., nėra. Teigė, jog atsakovė nepagrindė savo teiginių, kad užliejimas buvo nedidelis, o vandens suvartojimo duomenis teikia pats vartotojas, todėl jie nepaneigia išvados, kad išsiliejo pakankamas kiekis vandens sugadinimams padaryti. Be to, užlietame bute 3 dienas buvo naudotas drėgmės surinktuvas. Pažymėjo, jog 2008 metais buvo užlietos tik grindys ir virtuvės baldai, abu įvykius administravo tas pats draudikas, kuris nebūtų mokėjęs kelis kartus už tą pačią žalą. Byloje esančios nuotraukos po 2008 bei 2010 m. užliejimų ir jose matomas grindų laminato išdėstymas patvirtina, jog grindys buvo pakeistos, ką nurodė ir civilinėje byloje Nr. 2-3442-803/2011 apklausti O. B. bei J. N., o liudytojos S. K. parodymai, ieškovo atstovės teigimu, yra prieštaringi ir neatitinka bylos duomenų. Taigi ieškovo atstovė prašo teismo vadovautis UAB „Delfa“ žalos dydžio paskaičiavimu ir 2016-02-24 raštu. Dėl laminato kainos pažymėjo, jog būtent užlietame bute jis kainavo apie 60-70 Lt/m2, panašų įkainį, t. y. 66 Lt/m2, skaičiavo ir trečiojo draudiminio įvykio draudikas AB „Lietuvos draudimas“, todėl įkainis nustatytas pagrįstai. Be to, esant sugadinimams, būtina keisti visą plotą, taip pat dažyti visą sieną, o ne tik sugadintą vietą, todėl abejoti darbų kiekiais pagrindo nėra. Dėl eksperto Vytauto Elenbergo atliktos ekspertizės nurodė, jog ši ekspertizė visiškai neatsakė į keltus klausimus, todėl ja vadovautis nėra pagrindo. Teigia, jog draudikas apskaičiuoja sugadinto turto vertę atkuriamosios vertės metodu, ir pagal jį išmoka draudimo išmoką, o kur gautą išmoką naudoja naudos gavėjas, draudikui neaktualu. Prašė tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 143-144).

12Teismo posėdžio metu atsakovė I. T. patvirtino, jog avarija įvyko vonioje, trūkus vandens padavimo į skalbimo mažiną vamzdžiui, tačiau, atsakovės nuomone, tokio masto užpylimo negalėjo būti. Pažymėjo, jog bute gyvena 4 maži vaikai, kurie niokoja butą ir jokio remonto bute nebuvo daroma, ką patvirtino nuolat bute lankiusis ir vaikus prižiūrėjusi S. K.. Atsakovė pati yra buvusi bute ir teigia, jog remonto bute po užliejimo nebuvo atlikta. Pripažįsta, jog 2010 m. įvyko užliejimas, tačiau teigia, jog UAB „Delfa“ sąmata neatitinka tikrovės. Atsakovė patvirtino, jog sutinka su 365,52 Lt dydžio žala, kuri yra protinga ir pagrįsta suma. Neprieštaravo D. Kalibato padarytai sąmatai, tačiau nesutinka su sąmatoje nurodytais kiekiais. Patvirtino, jog 2012 metais taip pat buvo užliejimas ir atsakovės draudikas AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo apie 8 000 Lt žalos atlyginimą. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies (t. 2, b. l. 142-144).

13Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, jog esminis ginčas byloje kilo dėl laminato sugadinimo. Ekspertas Darius Kalibatas negalėjo pasakyti, ar jis buvo sugadintas, o byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio šiuos sugadinimus. Dėl kiekio nurodė, jog tam, kad visame bute iškiltų laminatas, reikia mažiausiai 2 m3 vandens, o pagal atsakovės pateiktus įrodymus, toks kiekis vandens buvo suvartotas iš viso per mėnesį, taigi tokio kiekio vandens negalėjo būti išlieta ir grindys nebuvo užpiltos, be to, iš ieškovo pateiktos sąskaitos neaišku, koks įrankis buvo nuomotas. Pažymėjo, jog atsakovė tik sutinka su technine eksperto Dariaus Kalibato sąmatos dalimi, o įvertinus tai, kad bute auga mažamečiai vaikai, nuotraukose užfiksuoti sugadinimai nebūtinai galėjo atsirasti nuo užliejimo. Sutiko su eksperto Vytauto Bronislovo Elenbergo teiginiais, jog iš esmės UAB „Delfa“ sąmata yra padidinta, kuri atlikta draudėjo užsakymu ir kuris savaime suinteresuotas stengtis gauti kuo didesnę draudimo išmoką. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies (t. 2, b. l. 143-144).

14Trečiasis asmuo O. B. teismo posėdyje paaiškino, jog pirmojo užliejimo metu 2008 m. prašė atsakovės padaryti sąmatą dėl buvusių sugadinimų ir po to įvykio remonto nedaryti negalėjo, nes vanduo pratekėjo po laminatu, jo iš ten pašalinti neįmanoma, laminatas iškyla, jis buvo iškilęs ir kambariuose. Nurodė, jog senas laminatas buvo 6 mm, o naujas – 8 mm, todėl jų sujungti yra neįmanoma ir reikia keisti visą laminatą. Grindis tikrai keitė, kadangi butas yra įkeistas bankui ir be banko leidimo draudimo bendrovė nebūtų mokėjusi draudimo išmokos. Laminato įsigijimo čekių nesaugo, neturi tokios pareigos. Dėl kainų pažymėjo, jog yra statybininkas ir šios srities specialistas, todėl nurodytos kainos realios, laminato kaina yra pagal komercinį pasiūlymą, dažų kaina svyruoja nuo 20 iki 130 EUR už galoną priklausomai nuo gamintojo. Dėl liudytojos S. K. parodymų pažymėjo, jog su kaimyne santykiai geri, tačiau ji prižiūrėjo vaikus tik kelis kartus. Eksperto Vytauto Bronislovo Elenbergo ekspertizę vertina kritiškai, kadangi ekspertas nebuvo bute ir nežino namo ypatybių, tai tik jo asmeninė nuomonė. Pažymėjo, jog šio eksperto neįleido į butą, kadangi nepavyko suderinti laiko bei advokato dalyvavimo apžiūroje, bei šis ekspertas telefonu išreiškė išankstinę nuomonę, o eksperto Dariaus Kalibato ekspertizė atlikta po ilgo laiko, todėl sunku nustatyti, ar remontas buvo atliktas, ar ne. Prašė ieškinį tenkinti (t. 2, b. l. 141, 143-144).

15Ieškinys tenkintinas.

16Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme, nustatyta, kad ieškovas Būsto ir gyventojų turto draudimo poliso Nr. ( - ) pagrindu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 buvo apdraudęs butą, esantį adresu ( - ) (1 t., b. l. 28; 2 t., b. l. 89-90). 2010-09-11 ieškovas gavo pranešimą, kad butas, adresu ( - ), buvo užlietas (1 t., b. l. 29). Remiantis 2010-09-14 Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolu, užliejimo metu buvo apgadintos buto virtuvės ir prieškambario lubos ir sienos, grindų laminato danga (1 t., b. l. 30). Iš UAB „Avarija“ 2011-02-17 pranešimo matyti, jog 2010-09-11 buvo gautas iškvietimas į butą, esantį adresu ( - ), kuriame matėsi užliejimo požymiai, viršutiniame 28-ame bute trūkus skalbimo mašinos vandens pajungimo žarnai (1 t., b. l. 31). Butas, adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovei I. T. (1 t., b. l. 32-34). UAB „Delfa“ 2010-09-17 B. R. g. 7-24, Vilniuje, žalos dydžio įvertinimo ataskaita Nr. 1045 nustatė, jog butui padaryta 12 274 Lt žala (1 t., b. l. 35-49). Dėl padarytos žalos draudikas naudos gavėjui išmokėjo 9 112,02 Lt draudimo išmoką (1 t., b. l. 54, 56), kurią sudaro 8 787 Lt (be PVM) buto remonto išlaidos (1 t., b. l. 55), 200 Lt ekspertizės atlikimo išlaidos (1 t., b. l. 50-51), 65,02 Lt išlaidos už UAB „Avarija“ iškvietimą (1 t., b. l. 52) ir 60 Lt išlaidos už drėgmės surinktuvo nuomą (1 t., b. l. 53, 125). 2011-02-21 pretenzija, 2011-07-18 pakartotine pretenzija bei 2012-10-18 priešteisminiu įspėjimu ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 57-65). Ieškovas taip pat į bylą pateikė 2010-09-11 įvykusio užliejimo metu kilusių pažeidimų nuotraukų kopijas, ieškovo įmonės Turto žalų administratoriaus R. M. paaiškinimą (1 t., b. l. 76-84, 147; 2 t., b. l. 88), buto, ( - ), plano kopiją bei patalpų eksplikaciją (1 t., b. l. 146; 2 t., b. l. 91), 2008-01-06 draudžiamojo įvykio bylos medžiagą (1 t., b. l. 135-156), taip pat UAB „Litmilma“ 2009-06-08 gyvenamojo namo apžiūros akto, 2009-06-16 namo butų savininkų susirinkimo protokolo, 2009-07-16 lokalinės sąmatos Nr. S001, 2009-07-31 PVM sąskaitos-faktūros Nr. 0016174 kopijas (2 t., b. l. 92-95), 2016-02-24 UAB „Delfa“ atsakymo Nr. 16-10-45, 2016-02-24 el. laiško, 2016-02-15 prašymo suteikti informaciją kopijas, 2013-04-24 mokėjimo nurodymo Nr. 6461807, 2013-04-24 mokėjimo nurodymo Nr. 6461808, 2016-02-23 el. laiško ir jo priedo, t. y. 2013-04-23 lokalinės sąmatos kopijas (2 t., b. l. 97-105). Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3442-803/2011 pagal ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Jurita“ dėl žalos atlyginimo, ieškovas pateikė į bylą šios civilinės bylos 2011-06-14 posėdžio protokolą (1 t., b. l. 119-124), 2011-06-28 sprendimą (2 t., b. l. 2-5) bei Vilniaus apygardos teismo 2012-11-21 nutartį (2 t., b. l. 6-11).

17Atsakovė savo atsikirtimams į ieškinį pagrįsti pateikė apmokėjimo už paslaugas išklotines (1 t., b. l. 98-101; 2 t., b. l. 126, 138-139), 2012-10-23 pranešimą apie įvykusį draudiminį įvykį bei 2012-10-23 draudiminio įvykio medžiagos kopiją (1 t., b. l. 102-129), 2014-10-07 atsakovės sudarytą lokalinę sąmatą (2 t., b. l. 17).

18Bylos nagrinėjimo metu ekspertas V. B. Elenbergas atliko statybinę-techninę ekspertizę ir pateikė Teismo ekspertizės aktą (1 t., b. l. 187-197). Taip pat ekspertas Darius Kalibatas atliko pakartotinę statybinę-techninę ekspertizę ir pateikė Teismo ekspertizės aktą (2 t., b. l. 69).

19Ekspertas V. B. Elenbergas, dalyvaudamas teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog nustatytas žalos dydis yra su prielaidomis, kadangi objekto jam nebuvo leista apžiūrėti. Pažymėjo, jog durys užlietos nebuvo, to nėra nustatyta, o jų keitimas nepagrįstas, be to, atšokęs ne tinkas, o glaistas (2 t., b. l. 129-130).

20Ekspertas Darius Kalibatas, dalyvaudamas teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog butą apžiūrėjo maždaug pusmetis po įvykio. Teigė, jog užfiksavo sugadinimus, bet kada buvo užlieta negali nustatyti (2 t., b. l. 129-130).

21Liudytoja S. K. teismo posėdyje paaiškino, jog pažįsta atsakovę I. T., ji jos kaimynė, liudytoja gyvena ( - ), atsakovė gyvena antrame aukšte, o pirmame aukšte, po atsakovės butu, bute Nr. 24 gyveno Aleksandras ir J. N. su 4 vaikais. Nurodė, jog tame bute buvo 2010, 2012 ir 2013 m., prižiūrėjo vaikus. Paaiškino, jog 2008 m. bute buvo avarija, tačiau bute remonto nebuvo. Teigė, jog koridoriuje ant sienos dėmės nematė, matė, kad vaikai koridoriuje nuo sienų krapštė tinką, kai šiais, t. y. 2013 m., buvo bute, jokių pokyčių nematė. Nurodė, jog J. N. 2007 m. bute darė remontą, vėliau nematė, kad darytų remontą, A. šiuo metu bute gyvena, prie namo stovi mašina, jis dirba statybose. Nurodė, jog jos dažnai prašydavo pabūti su vaikais, gal kartą per savaitę, apie tris kartus per mėnesį. Patvirtino, jog pas juos bute yra laminato grindys, o pateikus liudytojai nuotraukas ji teigė, jog nuotraukoje esančių pūslių nematė, nors blogu regėjimu nesiskundžia (1 t., b. l. 176-178).

22Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog anksčiau dirbo ieškovo įmonėje ekspertu. Teigia, jog šio ginčo įvykio neprisimena, tačiau nurodė, jog paprastai objektus apžiūrėdavo asmeniškai, protokole fiksuodavo sugadinimus, jų kiekius. Susipažinęs su byloje esančiu 2010-09-14 d. Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolu patvirtino, jog apžiūrėjo šį butą, tačiau konkrečių šio atvejo aplinkybių nepamena. Nurodė, jog paprastai, jeigu yra aplieta tam tikra vieta, skaičiuojamas visas lubų perdažymas, rašoma, kiek reikia suremontuoti, kad būtų atkurta iki tol buvusi būklė. Jeigu įvyksta keli draudiminiai įvykiai ir kyla abejonių dėl padarytų sugadinimų laiko, kurių jie patys negali nustatyti, tada kreipiasi į nepriklausomus ekspertus, šiuo atveju negali prisiminti, ar buvo abejonių (2 t., b. l. 25, 40-41).

23Liudytojas G. J., ruošęs buto, ( - ), žalos dydžio įvertinimo ataskaitą Nr. 1045, teismo posėdžio metu nurodė, jog šio vertinimo tikslas nebuvo nustatyti, kada atsirado užliejimai, buto sugadinimų priežasčių, o buvo vertinta, kiek kainuoja buvusios buto būklės atstatymas tuo metu galiojusiomis kainomis ir buvo sudaryta sąmata. Sąmatoje nurodyta vidutinė grindlenčių kaina, kadangi duomenų apie konkrečią kainą nebuvo. Grindų danga buvo vientisa visame bute, todėl reikia keisti viso buto grindis. Durų montavimo darbai reikalingi laminatui pakeisti, pagal sąmatą pačios durys keistos nebuvo, ekspertų nuomone, reikalinga išimti duris, norint kokybiškai sumontuoti laminatą. Kadangi bute buvo sumontuoti baldai, juos reikia išmontuoti ir po darbų vėl sumontuoti, kiekis skaičiuojamas pagal paviršiaus plotus. Galutinius skaičius suskaičiuoja automatinė sistema. Liudytojas negalėjo atsakyti, iš kur ėmė juostelės ir kitas kainas, to neprisimena. Dėl atsakovės pastebėjimų dėl netinkamai parinktų koeficientų nurodė, jog iš esmės viskas yra paskaičiuota tinkamai. Pažymėjo, jog pats apžiūrėjo butą, su bute gyvenančiais asmenimis nebuvo pažįstamas, jie tik klientai. Teigia, jog turi beveik 14 metų patirtį žalos vertinimo srityje, atliekant žalos vertinimą sunku pasakyti, kada žala atsirado, kiekvienas atvejis individualus, šiuo atveju nebuvo keliama tokio klausimo ir atliekant vertinimą jam neužkliuvo kažkokie esminiai skirtumai. Apžiūra buvo atlikta 2010-09-14, liudytojas draudimo eksperto apžiūros protokolu nesivadovavo, jokių dokumentų iš draudimo kompanijos atliekant vertinimą neturėjo (2 t., b. l. 25, 40-41).

24Liudytojas A. S. paaiškino, jog yra trečiojo asmens O. B. draugas, tvarkė butą po pirmojo užliejimo dėl kanalizacijos 2008 m., vėliau vėl užpylė kaimynė visą koridorių, vėl tvarkė, buvo nuimtas laminatas ir pakeistas į naują, brangų, jo spalva ir raštas tas pats, tačiau matyti, kad jis naujas. Patvirtino, kad po pirmo užliejimo viskas buvo sutvarkyta, o dabar butas vėl sugadintas (t. 2, b. l. 127, 129-130).

25Dėl draudikui perėjusios reikalavimo teisės žalos padarymo draudėjo turtui atveju

26Nagrinėjamu atveju reikalavimą dėl 2 639,02 EUR žalos atlyginimo pareiškė draudikas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Tam, kad būtų patenkintas subrogacinis reikalavimas, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir, kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Taigi, žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.).

27CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad minėta teisės norma (CK 6.266 straipsnis) turi būti taikoma ir tais atvejais, kai pastate žemiau esančioms patalpoms padaroma žala vandens užliejimu iš aukščiau esančių asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2014-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis).

28Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovės veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

30Byloje nėra ginčo dėl to, jog 2010-09-11 vandeniu buvo užlietas trečiajam asmeniui J. N. nuosavybės teise priklausantis ir ieškovo apdraustas butas, esantis adresu ( - ), iš aukščiau esančio ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 28. (1 t., b. l. 32-33, 46). Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad užlieto buto savininkės nurodytam asmeniui ieškovas sumokėjo 2 639,02 Eur dydžio draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti (1 t., b. l. 56). Pažymėtina, kad nei savo procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės neneigė, kad užliejimas įvyko dėl to, jog trūko jos bute esanti skalbimo mašinos vandens pajungimo žarna. Byloje esantis 2010-09-13 Pranešimas apie įvykį, 2010-09-11 Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas, 2011-02-17 UAB „Avarija“ raštas, šalių duoti paaiškinimai, liudytojų parodymai ir kiti įrodymai taip pat patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad apdrausto buto užliejimas įvyko iš viršuje esančio buto, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei (1 t., b. l. 29-33) (CK 6.266 str. 2 d.). Teismas, vadovaudamasis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, kad tiksli vandens nutekėjimo iš atsakovės buto priežastis nėra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant atsakovės atsakomybės klausimą dėl patalpų užliejimu padarytos žalos atlyginimo, nustačius pavojingą, gadinantį turtą poveikį iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių, sprendžia, kad egzistuoja viena iš deliktinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėti veiksmai, kurie iš esmės pasireiškė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) – nepakankama atsakovės nuosavybės teise priklausančiame bute esančių santechnikos įrenginių ir prietaisų priežiūra, nesiėmimu jokių veiksmų, siekiant apsaugoti nuo galimos žalos ir kitų neigiamų pasekmių, t. y. atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

31Dėl žalos ir jos dydžio

32Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 str.). Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį turi įrodyti ieškovas (CK 6.249 str. 1 d., CPK 12, 178 str.). Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, ekspertizės išvadomis, nuotraukomis ir kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kai šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus.

33Nagrinėjamojoje byloje ginčo dėl paties žalos fakto nėra, ginčas iš esmės yra kilęs dėl žalos dydžio. Ieškovas nurodo, kad jo prašomą atlyginti žalą (2 639,02 EUR) sudaro: 2 544,89 EUR buto remonto kaštai, 57,92 EUR už aplieto turto žalos dydžio įvertinimo ekspertizę, 18,83 EUR už UAB „Avarija“ iškvietimą bei 17,38 EUR už buto remontui reikalingų įrankių nuomą. Žalos dydį atsakovas grindžia Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolu, UAB „Delfa“ žalos dydžio įvertinimo ataskaita Nr. 1045, lokaline sąmata, UAB „Delfa“ PVM sąskaita-faktūra ir jos apmokėjimą patvirtinančiu kasos pajamų orderio kvitu, UAB „Avarija“ pinigų priėmimo kvitu, UAB „Gotas“ PVM sąskaita-faktūra ir jos apmokėjimą patvirtinančiu kvitu, aplieto buto nuotraukomis. Atsakovė iš esmės sutinka atlyginti ieškovui 105,86 EUR dydžio žalą, kurią sudaro 84,42 EUR už lubų perdažymą ir 18,83 EUR už UAB „Avarija“ iškvietimą. Likusį žalos dydį ieškovė ginčija šiais pagrindiniais argumentais: 1) skaičiuojant žalos dydį turėjo būti įvertintas faktas, kad butas, esantis ( - ), buvo užlietas dar 2008 m. ir, kad buto savininkai po to nepasidarė remonto, todėl butas užliejimo metu buvo prastos būklės; 2) netinkama UAB „Delfa“ lokalinė sąmata: naudoti netinkami darbų kodai, koeficientai, nustatytas netinkamas darbų kiekis, yra perteklinių darbų; 3) atsižvelgiant į atsakovės per mėnesį suvartojamą vandens kiekį, vandens išsiliejimo mastą, negalėjo būti padaryta nurodyto dydžio žala, žala nepadaryta laminuotoms grindims, todėl jų nereikėjo keisti.

34Visų pirma, teismas pažymi, kad šioje byloje ginčo dalykas yra 2010-09-11 įvykęs vandens užliejimas ir jo metu padarytos žalos dydžio nustatymas, todėl šalių nurodyti kiti buto, esančio ( - ), buvę užliejimai, įvykę 2008-01-06 ir 2012-10-23, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Minėti įvykiai šioje byloje vertintini tik tiek ir tik ta apimtimi, kiek jie susiję su nagrinėjama byla – su žalos dydžio nustatymu dėl 2010-09-11 įvykusio užliejimo.

35Visų pirma, atsakovė ginčija žalos dydį remdamasi tuo, jog 2008 m. trečiajam asmeniui J. N. priklausęs butas jau buvo užlietas, tačiau remontas bute nebuvo padarytas, laminatas keistas nebuvo, todėl ieškovui apskaičiuojant žalos dydį dėl 2010-09-11 iš atsakovės buto įvykusio vandens užliejimo, galimai nepagrįstai buvo įtraukta žala dėl buvusio įvykio, be to, butas buvo prastos būklės, o suvartojamas vandens kiekis ir vandens išsiliejimo mastas negalėjo padaryti tokio dydžio žalos. Teismas su šiais atsakovės teiginiais nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų.

362010-09-11 Nekilnojamojo turto apžiūros protokole (žalos bylos Nr. 10/220-0326) ieškovo buvęs darbuotojas – turto žalų ekspertas ir šioje byloje liudytojas V. B., apžiūrėjęs turtą, nustatė šiuos buto, esančio ( - ), sugadinimus: aplietos virtuvės ir prieškambario lubos, kiekis 13,98 m2, aplietos sienos virtuvėje ir prieškambaryje, atšoko tinkas, kiekis 33,57 m2, aplieta, deformuota grindų laminato danga, kiekis 17,55 m2 (3,57 (virtuvė) + 13,98) (1 t., b. l. 30). UAB „Delfa“ 2010-09-17 Buto, ( - ), žalos dydžio įvertinimo ataskaitoje Nr. 1045 ją atlikęs turto vertintojo asistentas ir liudytojas šioje byloje G. J. grafoje „vertinimo rezultatai“ nurodė šiuos buto sugadinimus: patalpoje 24-9 drėgmė apgadino dažytą sieną (pertvarą su 24-8), matosi vandens pratekėjimų žymės; patalpoje 21-1 vietomis nukrito dažai, pertvaros su 24-8 nukrito glaistas; drėgmė apgadino lubas patalpose 24-9 ir 24-1; nuo drėgmės poveikio deformavosi laminato grindų danga, esanti patalpose 24-9 ir 24-1; laminato danga įrengta ir kambariuose 24-8, 24-5, 24-7; apžiūros metu užsakovė informavo, kad tokio laminato šiuo metu įsigyti nėra galimybių; slenksčių tarp patalpų nėra – įrengta ištisinė laminato grindų danga (1 t., b. l. 37). Byloje nustatyta, kad patalpa plane pažymėta 24-9 yra virtuvė (8,43 m2), o 24-1 – koridorius (10,85 m2) (2 t., b. l. 91). Iš teismui ieškovo pateiktos 2008-01-06 įvykusio buto ( - ), užliejimo bylos medžiagos matyti, kad 2008-01-06 įvykusio užliejimo metu žala iš esmės buvo padaryta tik virtuvės (24-9) laminuotų grindlenčių dangai ir lokalinėje sąmatoje numatyti remonto darbai, susiję su šios žalos pasekmių pašalinimu (1 t., b. l. 139, 144-146). Pažymėtina, kad ekspertas Darius Kalibatas, šioje byloje atlikęs pakartotinę statybinę techninę ekspertizę, pateiktame ekspertizės akte, surašytame 2015-08-18 – 2016-01-22, ir duodamas teismui paaiškinimus negalėjo nurodyti, kurie lubų, sienų ir grindų defektai yra 2010-09-11 užliejimo pasekmė, o kurie ankstesnių užpylimų ir mechaninių pažeidimų pasekmė, taip pat negalėjo nustatyti, ar buvo pakeista laminuota danga koridoriuje ir virtuvėje, ar atsirado defektai grindyse po 2010-09-11 užliejimo, taip pat negalėjo atskirti ir klasifikuoti buto lubose ir sienose defektų, atsiradusių nuo 2010-09-11 užliejimo. Atsižvelgiant į tai, teismas, vertindamas dėl 2010-09-11 užliejimo kilusius padarinius, vadovaujasi byloje esančiais kitais rašytiniais įrodymais (Nekilnojamojo turto apžiūros protokolu, UAB „Delfa“ Buto, ( - ), žalos dydžio įvertinimo ataskaita Nr. 1045, fotonuotraukomis), byloje dalyvaujančių asmenų duotais paaiškinimais. Teismas šiuo atveju nesiremia eksperto Vytauto Bronislovo Elenbergo 2014-08-25 ekspertizės akto išvadomis, kadangi jos iš esmės yra prieštaringos, pagrįstos prielaidomis, pateiktas subjektyvus teisinis vertinimas, peržengiant nagrinėjamo klausimo ribas, be to, kvestionuojamas pats 2008 m. žalos kilimo faktas, kuris buvo Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-3442-803/2011 dalykas (Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2A-1303-232/2012) (2 t., b. l. 2-11), tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ekspertas, nepatekęs į butą, taip pat negalėjo nustatyti buto apdailos darbų nusidėvėjimo iki 2010-09-11 užliejimo ir dėl šiuo metu galimai likusių defektų po 2010-09-11 užliejimo. Pažymėtina, kad atsakovės teiginiai, kad butas, esantis ( - ), iki 2010-09-11 įvykusio užliejimo buto prastos būklės yra nepagrįstas bei nepaneigia pačios žalos kilimo fakto, kurio atsakovė, beje, neginčijo. Pažymėtina, kad teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012). Byloje nėra įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad tiek 2010-09-11 Nekilnojamojo turto apžiūros protokole, tiek UAB „Delfa“ 2010-09-17 Buto, ( - ), žalos dydžio įvertinimo ataskaitoje Nr. 1045 būtų įvertintas kitas, o ne 2010-09-11 įvykęs užliejimas, jo mastas ir padaryta žala (CPK 12, 178 str.). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2008-01-06 buto užliejimo padariniai iš esmės buvo susiję tik su žalos grindims padarymu, o 2010-09-11 užliejimo padariniai apima dar ir žalos padarymą sienoms ir luboms, taigi, labiau tikėtina, kad 2010 m. apžiūros metu nustatyti padariniai yra būtent 2010-09-11 užliejimo pasekmė (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti apžiūrą ir ataskaitą parengusių asmenų kvalifikacija ar nešališkumu. Atsakovė neįrodė, kad žalos dydžio įvertinimo ataskaitą Nr. 1045 parengęs UAB „Delfa“ darbuotojas G. J. vien dėl to, kad buto, esančio ( - ), patalpų užliejimo žalos dydžio įvertinimą užsakė draudėja, yra šališkas ir suinteresuotas, kad žalos dydis būtų nustatytas draudėjos naudai. Tik todėl, kad atsakovė nesutinka su nustatytu žalos dydžiu, nesuponuoja kvalifikuoto turto vertintojo asistento šališkumo (1 t., b. l. 49). Tiek atsakovės, tiek liudytojos S. K. paaiškinimai, kad buto savininkė – trečiasis asmuo J. N. – turi 4 vaikus, kurie niokoja butą, nepaneigia žalos kilimo fakto ir jos dydžio, minėtos aplinkybės iš esmės neįtakoja šioje byloje nustatinėjamų aplinkybių. Atsakovės teiginiai, kad prieš 2010-09-11 įvykusį užliejimą butas, esantis ( - ), buvo prastos būklės, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, o paremtas tik subjektyviu vertinimu. Trečiasis asmuo O. B. nurodė, kad butas po 2008 m. užliejimo buvo remontuojamas, pakeistas laminatas, kuris iki tol buvo 6 mm, o naujas – 8 mm, kad laminatas buvo pakeistas patvirtino ir liudytojas A. S.. Į bylą pateiktos 2008 m. ir 2010 m. nuotraukos (1 t. b. l. 39-41, 76-84a, 147-147b, 155) – laminato išvaizda, pažeidimų lokalizacija, teismui leidžia daryti išvadą, kad po 2008 m. įvykusio užpylimo remontas bute, esančiame ( - ), buvo atliktas, taip pat pakeista grindų laminato danga. 2012-10-24 pranešime apie įvykį (užliejimą) taip pat nurodyta, kad buto, esančio ( - ), remontas buvo atliktas prieš 2 metus (1 t., b. l. 102). Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad bute po 2008 m. remontas nebuvo atliktas, taip pat nesivadovauja liudytojos S. K. duotais paaiškinimais dėl remonto neatlikimo, kadangi tai, kad liudytoja nematė, kad remontas buvo atliktas, nesuponuoja to, jog remontas bute iš tiesų nebuvo atliktas, ką ir paneigia aukščiau teismo nustatytos aplinkybės. Be to, liudytoja nurodė, jog tame bute buvo 2010, 2012 ir 2013 m., prižiūrėjo vaikus, todėl teigtina, kad liudytoja remonto metu nebūtinai lankėsi bute, esančiame ( - ). Tai, kad remonto darbai buvo atlikti, greta kitų įrodymų patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės 1 teismo 2011-06-14 teismo posėdžio protokole civilinėje byloje Nr. 2-3442-803/2011 užfiksuoti liudytojų J. N. ir O. B., šioje byloje esančių trečiaisiais asmenimis, duoti parodymai, kad remonto darbai bute po 2008-01-06 užliejimo buvo atlikti, buvo pakeistos grindys, atlikti kiti darbai – tvarkytos sienos (1 t., b. l. 119-124). Teismas 2012-10-23 užliejimo aplinkybių ir padarinių nagrinėjamu atveju nevertina, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir minėtas įvykis neįtakoja šioje byloje nustatinėjamos žalos dydžio.

37Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovui apskaičiuojant žalos dydį dėl 2010-09-11 iš atsakovės buto įvykusio vandens užliejimo, buvo įtraukta tik žala dėl buvusio įvykio 2010-09-11, o ne dėl 2008-01-06 įvykusio užliejimo, ir kad žala buvo padaryta luboms (atsakovė to neginčija), sienoms ir grindimis. Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad išsiliejęs vanduo negalėjo padaryti tokio žalos dydžio bei kad tam, kad visame bute iškiltų laminatas, reikia mažiausiai 2 m3 vandens, o pagal atsakovės pateiktus įrodymus, tokį kiekį vandens atsakovė iš viso suvartoja per mėnesį, kadangi minėtos išvados yra pagrįstos tik prielaidomis ir spėliojimais, t. y. atsakovė neįrodinėjo, koks vandens kiekis būtų pakankamas žalai, kokia ji kilo 2010-09-11, atsirasti, ir kad įvykio metu išsiliejęs vanduo negalėjo sukelti nurodyto dydžio žalos (CPK 178 str.). Be to, pažymėtina ir tai, kad suvartoto vandens kiekio duomenis deklaruoja pats vartotojas, todėl tai, kad atsakovė per mėnesį sunaudoja apie 2 m3 vandens taip pat nepaneigia to, kad 2010-09-11 užliejimo metu išsiliejo pakankamas kiekis vandens buto, esančio ( - ), sugadinimams lubose, sienose ir grindyse padaryti.

38Atsakovė taip pat nesutinka su UAB „Delfa“ paruošta lokaline sąmata, teigdama, kad ji neatitinka tikrovės (naudoti netinkami darbų kodai, koeficientai, nustatytas netinkamas darbų kiekis, kaina, yra perteklinių darbų), iš esmės neprieštaravo eksperto Dariaus Kalibato parengtai sąmatai, tačiau nesutiko su joje nurodytais kiekiais.

39Iš byloje esančios UAB „Delfa“ žalos dydžio įvertinimo ataskaitos Nr. 1045 matyti, kad 2010-09-14 apžiūrėjus butą, esantį ( - ), buvo nustatyta, jog siekiant likviduoti po užliejimo atsiradusius defektus, reikalinga atlikti šiuos darbus: 1) demontuoti baldus (11,4 m2), 2) uždengti patalpas plėvele (70 m2), 3) išimti duris su staktomis 4 vnt. (6,72 m2), 4) demontuoti laminato grindų dangą (52,73 m2) ir grindjuostes (44,19 m), 5) išnešti šiukšles iš patalpų, 6) išvežti šiukšles į sąvartyną, pakraunant rankiniu būdu, 7) glaistyti, gruntuoti ir perdažyti užliejimo apgadintas lubas (13,98 m2), 8) glaistyti, gruntuoti ir perdažyti užliejimo apgadintas sienas (33,57 m2), 9) įrengti laminato grindų dangą (52,73 m2), 10) sumontuoti grindjuostes (44,19 m), 11) sumontuoti baldus patalpoje 24-8, 12) įstatyti esamas duris 4 vnt., 13) sumontuoti apvadus aplink duris (32 m), 14) sumontuoti jungiamąją juostelę tarp plytelių ir laminato grindų dangos (5,4 m) (1 t., b. l. 37-38). Atsižvelgiant į tai, UAB „Delfa“ vadovaudamasis 2010 m. kovo mėn. kainomis parengė lokalinę sąmatą, pagal kurią bendra remonto darbų kaina – 12 274 Lt (3 554,80 EUR) (1 t., b. l. 42-43). Ieškovas nurodė, kad nepaisant to, jis pats įvertino padarytą žalą ir sumažino UAB „Delfa“ konstatuotų išlaidų sumą iki 8 787 Lt (2 544,89 EUR). Ekspertui Vytautui Bronislovui Elenbergui atlikus statybinę-techninę ekspertizę, jis padarė išvadą, kad UAB „Delfa“ paruošta lokalinė sąmata yra niekinė, ekspertas savo sudarytos remonto darbų lokalinės sąmatos nepateikė (1 t., b. l. 193). Byloje paskyrus pakartotinę ekspertizę, ekspertas Darius Kalibatas pateikė jo sudarytą lokalinę sąmatą pagal 2010 m. kovo mėn. kainas, iš kurios matyti, kad bendra remonto darbų suma – 2 383,70 EUR (teismo ekspertizės akto 20-21 psl.). Atsakovė taip pat pateikė į bylą jos pačios 2010 m. kovo mėn. kainų lygiu sudarytą lokalinę sąmatą, pagal kurią bendra remonto darbų kaina – 7 145,27 Lt (2 069,41 EUR) (2 t., b. l. 17).

40Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; kt.).

41Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nustatydamas žalos dydį, sprendžia, kad tikslinga vadovautis UAB „Delfa“ 2010-09-17 parengta lokaline sąmata, kad joje nurodyti darbų kodai, koeficientai, kiekiai atitinka Statinių skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijas, be to, daro išvadą, kad UAB „Delfa“ lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai buvo būtini ir susiję su padarytos žalos pašalinimu, t. y. nenustatyta perteklinių darbų. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, kad vandens užliejimu žala padaryta buto, esančio ( - ), luboms, sienoms ir grindims. Iš UAB „Delfa“ lokalinės sąmatos matyti, kad visi atlikti remonto darbai būtent susiję su žalos pašalinimu šiems paviršiams. Teismas nesutinka su eksperto Dariaus Kalibato ekspertizės akto 3.1 lentelėje (2 ir 6 eilutės) padarytomis išvadomis, kad UAB „Delfa“ sąmatoje nurodyti darbai „paviršių uždengimas plėvele“, „valymas po remonto“ yra pertekliniai, kadangi atliekami remonto darbai po užliejimo neapima visų buto remonto darbų, be to, siekiant apsaugoti daiktų, konstrukcijų paviršius būtina juos uždengti, o patalpų valymo būtinumas, atlikus remontą, išplaukia iš paties remonto esmės ir patalpų grąžinimo į buvusią padėtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė savo pateiktoje lokalinėje sąmatoje taip pat įtraukė šiuos darbus, todėl darytina išvada, kad sutiko su atliekamų darbų būtinumu. Pažymėtina, kad dėl kitų darbų atlikimo būtinumo tiek UAB „Delfa“, tiek eksperto Dariaus Kalibato bei atsakovės lokalinės sąmatos sutampa, t. y. nurodyti iš esmės tie patys darbai. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, šalių duotus paaiškinimus, liudytojo G. J. duotus paaiškinimus dėl būtinybės atliekant remontą išmontuoti ir vėliau sumontuoti baldus, taip pat duris, grindjuostes ir kt., sprendžia, kad visi UAB „Delfa“ lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai betarpiškai yra susiję su padarytos žalos padarinių likvidavimu (CPK 185 str.).

42Teismas, atsižvelgdamas į UAB „Delfa“ lokalinėje sąmatoje nurodytus įkainių kodus ir koeficientus, darbų įkainius, taip pat pateiktus UAB „Delfa“ 2016-02-24 paaiškinimus, atsakant į eksperto Dariaus Kalibato ekspertizės akte pateiktas pastabas dėl UAB „Delfa“ naudotų įkainių kodų ir koeficientų, neturi pagrindo teigti, kad UAB „Delfa“ naudojo netinkamus įkainių kodus ir (ar) koeficientus (2 t., b. l. 103). Ekspertas Darius Kalibatas nurodė, kad UAB „Delfa“ 3 sąmatos eilutėje „medinių durų blokų demontavimas“ nurodytas netinkamas įkainis, kad jis apima medinių durų blokų montavimą mūrinėse sienose, kai staktos tradicinės (vidinių durų blokų plotas daugiau 2 m2 iki 3 m2), pažymėdamas, kad galima panaudoti kitą įkainį R62P-3202 medinių durų blokų keitimas mediniais durų blokais. UAB „Delfa“ savo 2016-02-24 rašte, aiškindamas savo rengtą lokalinę sąmatą, nurodo, kad jų lokalinėje sąmatoje panaudotas įkainis yra tinkamas, kuris būtent naudojamas faneruotų durų demontavimui ankštose patalpose, o eksperto siūlomas įkainis skirtas bendro naudojimo patalpų durų keitimui. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių UAB „Delfa“ nurodytas aplinkybes dėl durų ir atliekamų darbų pobūdžio, o ekspertizės akte nurodyta formuluotė, kad galima panaudoti kitą kodą, nereiškia to, kad minėtas kodas nagrinėjamu atveju neabejotinai naudotinas, juolab UAB „Delfa“ pateikus aukščiau paminėtus paaiškinimus dėl įkainio pasirinkimo. Ekspertas Darius Kalibatas dėl 4 UAB „Delfa“ sąmatos eilutės „laminuotų grindų dangų išardymas, k=0,7“ nurodė, kad įkainis netinkamas, tačiau tinkamo įkainio nėra, koeficientas k1=0,7 paimtas per didelis, kad ardymo darbams turėtų būti k1=0,5; dėl 5 sąmatos eilės „grindjuosčių demontavimas k1=0,7“ taip pat nurodė, kad įkainis netinkamas, įkainio kodas apima plastmasines grindjuostes, koeficientas k1=0,7 paimtas per didelis, kad ardymo darbams turėtų būti k1=0,5. UAB „Delfa“ savo pateiktame 2016-02-24 rašte paaiškino, kad teismo eksperto pasiūlytas naudoti įkainis R5-1 (lentinių grindų išardymas) netinkamas, kadangi neatitinka bute buvusios faktinės grindų dangos – laminuotos grindys; koeficientas k1=0,7 yra tinkamas, nes darbai vykdomi ankštose patalpose, kuriose vidutiniai įkainiai gali būti padidinti koeficientu 1,2, t. y. iki 20 proc. Teismas su šiais UAB „Delfa“ teiginiais sutinka, kadangi byloje nustatyta, kad grindų danga žalos padarymo metu buvo laminatas, šalys minėtų aplinkybių neginčijo, be to, UAB „Delfa“ spręsdama dėl koeficiento dydžio, įvertino tai, kad darbai atliekami ankštose patalpose, kas įtakojo taikytiną koeficientą. Šalys nurodytų aplinkybių nenuginčijo. Dėl UAB „Delfa“ sąmatos 10 eilutės „laminuotų grindų dangų įrengimas, k1=1,2, k2=1,2“ ekspertas Darius Kalibatas nurodė, kad K1 ir K2 koeficientai padidinti be priežasties, o pasisakydamas dėl 13 sąmatos eilutės „durų blokų įstatymas į mūrinių sienų angas, kai jų plotas iki 2 kv. m., k1=1,2“ ekspertas taip pat nurodė, kad k2 koeficientas padidintas be priežasties. UAB „Delfa“ 2016-02-24 rašte paaiškino, kad laminuotų grindų įrengimui, dirbant ankštomis sąlygomis, taikytina k1=1,20, be to, rengiant ataskaitą vertintojams buvo pateikta informacija, kad užlietame bute buvo įrengta aukštesnės klasės laminato danga, nei įtraukta į statinio skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijas, todėl laminato medžiagos kaina tiesioginėse išlaidose buvo koreguota iš 29,56 Lt (8,57 EUR) į 56,94 Lt/m2; durų blokų įstatymui taikytas koeficientas k1=1,2, nes montuojamos faneruotos durų varčios, be to, dirbama ankštose patalpose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo abejoti UAB „Delfa“ pateiktais išaiškinimais ir sutikti su eksperto Dariaus Kalibato teiginiais, kad koeficientai buvo padidinti be priežasties. Koeficientų padidinimo priežastis UAB „Delfa“ nurodė, jos byloje nėra paneigtos ir nuginčytos, nepateikti įrodymai, kad UAB „Delfa“ tą būtų padariusi be pagrindo, todėl teismas sprendžia, kad įkainiai ir koeficientai iš esmės taikytini tinkami ir atitinka skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijas (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad UAB „Delfa“ 2010-09-17 lokalinę sąmatą sudarė betarpiškai apžiūrėjęs butą, esantį ( - ), praėjus gana neilgam laiko tarpui po jo užliejimo – butas buvo užlietas 2010-09-11, apžiūra atlikta 2010-09-14, todėl turėjo galimybę įvertinti buto būklę, jame esantį turtą, jam padarytus sugadinimus, atliktinus žalos padarinių ištaisymo darbus praktiškai būtent po įvykio, žalos dydis įvertintas tinkamu atkuriamosios vertės metodu. Nors ekspertas Darius Kalibatas, pasisakydamas dėl UAB „Delfa“ sąmatos eilučių 3-4, 7-9, 11, 13, 15, nurodo, kad darbų įkainiai užaukštinti lyginant su vidutine rinkos kaina, teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų duotus paaiškinimus, neturi pagrindo sutikti, kad nurodytų darbų įkainiai būtų pernelyg užaukštinti, sprendžia, kad jie atitinka skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijas. Įrodymų, leidžiančių teismui daryti priešingą išvadą, atsakovė teismui taip pat nepateikė, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais (CPK 178 str.). Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paties ieškovo sumažinta UAB „Delfa“ nurodyta buto remonto išlaidų suma nuo 3 554,80 EUR iki 2 544,89 EUR pernelyg nesiskiria nuo eksperto Dariaus Kalibato nustatytos bendros remonto darbų sumos 2 383,70 EUR. Teismas nesivadovauja pačios atsakovės I. T. 2014-10-07 sudaryta lokaline sąmata Nr. 3, kadangi, teismui atsakovė, nurodydama, kad yra inžinierė, nepateikė įrodymų, kad turi reikiamą kvalifikaciją sudaryti minėtą sąmatą, be to, atsakovė yra suinteresuota bylos baigtimi (2 t., b. l. 17). Teismas taip pat nesivadovauja eksperto Vytauto Bronislovo Elenbergo ekspertizės akto išvadomis, kadangi ekspertas nepateikė jo sudarytos lokalinės sąmatos, pagrindžiančios žalos dydį, o eksperto teiginius nagrinėjamu klausimu teismas laiko prieštaringais ir pagrįstus prielaidomis.

43Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš esmės ginčas yra kilęs dėl žalos grindims padarymo, laminato keitimo, jo kiekio, kainos, atskirai pasisako ir dėl to.

44Jau aukščiau sprendime teismas nustatė ir laikė įrodyta, kad 2010-09-11 užliejimo metu žala grindims buvo padaryta, o būtent buto, esančio ( - ), patalpoms, plane pažymėtoms 24-1 (koridorius) ir 24-9 (virtuvė). Iš teismui pateiktos buto patalpų eksplikacijos matyti, kad bendras buto esančio ( - ), plotas yra 66,65 m2, iš jų virtuvės plotas – 8,43 m2, koridoriaus – 10,85 m2, abiejų bendras plotas – 19,28 m2 (2 t., b. l. 91). 2010-09-11 Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokole nurodyta, kad aplietas grindų plotas yra 17,55 m2 (3.57 m2 (virtuvė) ir 13,98 m2) (1 t., b. l. 30). UAB „Delfa“ parengtoje ataskaitoje nurodyta, kad laminato danga yra įrengta patalpose, pažymėtose 24-9, 24-1 bei 24-8 (kambarys, 17,68 m2), 24-5 (kambarys, 11,77 m2), 24-7 (kambarys, 11,27 m2); slenksčių tarp patalpų nėra – įrengta ištisinė laminato danga, o lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad laminuotų grindų įrengimo kiekis yra 52,73 m2, toks pats kiekis numatytas ir eksperto Dariaus Kalibato ekspertizės išvadoje pateiktoje lokalinėje sąmatoje (1 t., b. l. 37, 42, teismo ekspertizės akto 20 psl.). Iš į bylą pateiktų nuotraukų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad dalį aplietų patalpų 24-9 ir 24-1 grindų ploto sudaro plytelių danga (1 t., b. l. 77-80, 147b (nuotraukos), 121 (2011-06-14 teismo posėdžio protokolas civilinėje byloje Nr. 2-3442-803/2011). Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Ginčas iš esmės yra kilęs dėl keistino laminato kiekio ir kainos. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovo, trečiojo asmens O. B. paaiškinimus, liudytojų V. B., G. J. parodymus, sprendžia, kad, atsižvelgiant į tai, kad bute, esančiame ( - ), įrengta ištisinė laminato danga, nesant juostelių, kurios atskirtų vieną patalpą nuo kitos, tik dalies laminato pakeitimas yra negalimas, todėl keičiamo laminato kiekis buvo pagrįstai paskaičiuotas visam buvusiu laminatu išklotam grindų plotui, t. y. 52,73 m2. Be to, pažymėtina, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad grindų parketlentės virtuvėje ir kambariuose buvo klojamos ne išilgai patalpų, o lygiagrečiai koridoriaus grindų klojimo krypčiai ir kadangi nėra atskyrimo juostelių tarp kambarių, laminato danga perėjo ne tik iš koridoriaus 24-1 į tamsų kambarį 24-6, bet ir iš virtuvės 24-9 į kambarius 24-7 ir 24-8. Be to, kaip nurodė trečiasis asmuo O. B. senas laminatas buvo 6 mm, o naujas – 8 mm, todėl jų sujungti yra neįmanoma ir dėl to reikia keisti visą laminatą. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į laminato išdėstymą bute, juostelių, atskiriančių patalpas nebuvimą, buvo pagrįstai paskaičiuotas 52,73 m2 laminato kiekis, todėl atsakovės teiginiai dėl laminato kiekio nepagrįstumo atmestini kaip neįrodyti.

45Atsakovė taip pat ginčija laminuotų grindų dangų kainą. UAB „Delfa“ lokalinėje sąmatoje laminato medžiagos kaina kiekiui 52,73 m2 sudaro 3 508 Lt (1 015,99 EUR), t. y. 66,53 Lt (19,27 EUR) už 1 m2, iš viso su darbo užmokesčiu (617,32 Lt (178,79 EUR) laminuotų grindų įrengimo kaina – 4 125,32 Lt (1 194,78 EUR) (1 t., b. l. 42). Eksperto Dariaus Kalibato pateiktoje lokalinėje sąmatoje laminuotų grindų dangų įrengimas kiekiui 52,73 m2 įvertintas 654,98 EUR (medžiagos 505,97 EUR ir darbo užmokestis 149,01 EUR), taigi 1 m2 laminato medžiagos kaina sudaro 9,60 EUR (teismo ekspertizės akto 20 psl.). Atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje laminuotų grindų įrengimas kiekiui 52,7 m2 paskaičiuotas 2 276,11 Lt (659,21 EUR) (medžiagos 1 761,97 Lt (510,30 EUR) ir darbo užmokestis 514,14 Lt (148,91 EUR), taigi 1 m2 laminato medžiagos kaina sudaro 9,68 EUR (2 t., b. l. 17).

46Atsakovė teigia, kad laiminato kaina yra nepagrįstai didelė, tačiau teismas su šiais atsakovės teiginiais nesutinka. ASMUS personalinės įmonės 2010-09-20 pateiktame komerciniame pasiūlyme laminato „Riešutas“ kaina nurodyta 68,90 Lt (19,95 EUR) (su PVM) (1 t., b. l. 44, 129). Ieškovas nurodė, kad užlietame bute laminato danga kainavo apie 60-70 Lt/m2, panašų įkainį, t. y. 66 Lt/m2, skaičiavo ir trečiojo draudiminio įvykio (2012-10-23) draudikas AB „Lietuvos draudimas“, todėl nėra pagrindo teigti, kad laminato kaina yra nepagrįsta. Trečiasis asmuo O. B. paaiškino, kad jis yra statybininkas ir šios srities specialistas, kad laminato kaina iš esmės yra pagal komercinį pasiūlymą. Atsakovė, neigdama lokalinėje sąmatoje nurodytą laminato kainą ir nurodydama, kad 1 m2 laminato kaina turėtų būti 9,68 EUR, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, t. y. nėra aišku, kokio būtent laminato kainą atsakovė nurodė (kokybės, išvaizdos ir pan.), nepateikė laminato kainą pagrindžiančių įrodymų, taip pat nėra aišku, ar atsakovė žinojo, koks draudėjos bute įrengtas laminatas ar atsižvelgė į būtent draudėjos bute esantį laminatą (tokios ar panašios kokybės, sudėties, spalvos ir kt.), rinkdama analogiško ar panašaus laminato kainą (CPK 178 str.). Kadangi žalos atlyginimas turi grąžinti draudėją į buvusią padėtį, tai teismas neturi pagrindo nesutikti su užliejimo metu 2010 m. UAB „Delfa“ nustatytomis aplinkybėmis dėl laminato kainos. Pažymėtina, kad ekspertas Darius Kalibatas butą, esantį ( - ), apžiūrėjo 2015-2016 m., t. y. ne tik po 2010 m. įvykusio užliejimo, kuomet laminatas jau buvo keistas, tačiau jau net įvykus trečiajam užliejimui 2012 m., taip pat iš eksperto pateikto ekspertizės akto nėra aišku, kokiu pagrindu buvo pasirinkta nurodyta laminato kaina, į kokias aplinkybes atsižvelgta tą darant, ar kaina buvo parinkta atsižvelgus į tuo metu galiojusias vidutines analogiško (ar bent panašaus) ne prastesnės kokybės laminato kainas, todėl, esant abejonių, teismas nesivadovauja eksperto Dariaus Kalibato lokalinėje sąmatoje nurodyta laminato kaina. Teismas taip pat nesivadovauja eksperto Vytauto Bronislovo Elenbergo ekspertizės akte padarytomis išvadomis dėl laminato kainos, kadangi nėra aišku, kuo vadovaudamasis ekspertas nustatė, kad laminato kaina daugelį metų svyruoja tarp 15-20-30 Lt/ m2. Ieškovas prašyme skirti pakartotinę ekspertizę nurodė, kad tokia eksperto išvada nepagrįsta, kadangi vien atliktos internetinio tinklapio www.domusgalerija.lt, prekiaujančio laminuotomis parketlentėmis, peržiūros metu (2014 m.) buvo galima rasti laminato, kainuojančio nuo 47 Lt/m2 iki 299 Lt/m2. (2 t., b. l. 34). Teismas su šiais ieškovo teiginiais sutinka ir pažymi, kad, vertinant žalos dydį atkuriamosios vertės metodu, turi būti įvertintas turtas, jo savybės, kokybė iki jo sugadinimo ir atlyginama iš esmės analogiško ar panašaus laminato kaina, grąžinant šalį į buvusią padėtį iki užliejimo, o ne parenkamas bet koks ir (ar) pigiausias laminato variantas, t. y. žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str. 1 d.). Ekspertas Vytautas Bronislovas Elenbergas taip pat nurodė, kad ASMUS personalinės įmonės komerciniame pasiūlyme laminato kaina yra padidinta, lyginant su 2014 m. įmonės tinklapyje nurodyta riešutmedžio imitacijos laminato kaina – 30,76 Lt/m2, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad lyginami skirtingi laikotarpiai ir laminato kaina nuo 2010 m. galėjo kisti, atsižvelgiant į laminato išvaizdą, naujumą rinkoje, populiarumą tarp vartotojų, sprendžia, kad šios aplinkybės nepaneigia UAB „Delfa“ lokalinėje sąmatoje nurodyto laminato kainos pagrįstumo (CPK 185 str.). Be to, nors šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra 2012 m. įvykęs užliejimas, tačiau iš ieškovo teismui pateiktos minėto įvykio lokalinės sąmatos matyti, kad 1 m2 laminato kaina yra 66,38 Lt/m2, taigi minėta aplinkybė, nors ir netiesiogiai, tačiau pagrindžia, kad tikėtina, jog vertinant 2010 m. užliejimo padarinius 66,53 Lt/ m2 laminato kaina taip pat yra pagrįsta (2 t., b. l. 101). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlygintina laminato kaina vertinama pagal sugadinto laminato įvykio metu buvusią vertę ir ta aplinkybė, koks buvo sudėtas naujas laminatas nėra svarbi. Pagal kasacinio teismo praktiką, draudimo išmoka išmokama iki faktinio darbų atlikimo ir vėliau nėra svarbu, kam draudėjas šią išmoką (ar jos dalį) panaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

47Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė žalos dydį, kuris yra lygus buto remonto kaštų sumai – 8 787 Lt (2 544,89 EUR), todėl minėta suma priteistina ieškovui iš atsakovės.

48CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str. 4 d.).

49Ieškovo prašomą atlyginti žalą be buto remonto kaštų, sudaro ir 57,92 EUR išlaidos už aplieto turto žalos dydžio įvertinimo ekspertizę, 18,83 EUR išlaidos už UAB „Avarija“ iškvietimą bei 17,38 EUR išlaidos už buto remontui reikalingų įrankių nuomą.

50Į bylą pateikta UAB „Delfa“ 2010-09-17 išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija DLF Nr. 00579 draudėjai trečiajam asmeniui J. N. dėl buto, esančio ( - ), patalpų užliejimo žalos dydžio įvertinimo 400 Lt (115,85 EUR) sumai, byloje esantis 2010-09-17 kasos pajamų orderio kvitas Serija DLFP Nr. P10019 bei UAB „Delfa“ 2010-09-17 parengta žalos dydžio įvertinimo ataskaita Nr. 1045 patvirtina, kad minėtos išlaidos už žalos dydžio įvertinimą buvo patirtos (1 t., b. l. 35-51). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės pusę šios sumos, t. y. 200 Lt (57,92 EUR). Atsižvelgiant į tai, kad minėtos išlaidos buvo patirtos siekiant įvertinti padaryto užliejimo žalos mastą bei yra protingos ir pagrįstos, jos priteistinos ieškovui iš atsakovės (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.).

51Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 17,38 EUR išlaidas už buto remontui reikalingų įrankių nuomą. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikė UAB „GOTAS“ draudėjai trečiajam asmeniui J. N. 2010-09-14 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Serija GTV Nr. 00009671, suma – 60 Lt (17,38 EUR). Atsakovė ir jos atstovas nurodė, kad iš ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros nėra aišku, koks įrankis buvo nuomotas ir ar šios išlaidos buvo pagrįstos. Ieškovas paaiškino, kad po užpylimo tris dienas bute buvo naudojamas drėgmės surinktuvas, pateikė teismui UAB „GOTAS“ Įrankių nuomos detalizaciją pagal sąskaitą-faktūrą Serija GTV Nr. 00009671, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-09-11, 12.45 val. iki 2010-09-14, 9.32 val. nuomotas įrankis buvo drėgmės surinktuvas „DESA DH-721“ (23 kg) (1 t., b. l. 125). Kadangi drėgmės surinktuvas tiesiogiai yra susijęs su užliejimu padarytų padarinių pašalinimu (sumažinimu), teismas sprendžia, kad šios išlaidos taip pat yra pagrįstos, protingos, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovės (CK 6.249 str. 4 d. 1 p.).

52Atsakovė 18,83 Eur išlaidų, patirtų už UAB „Avarija“ iškvietimą neginčijo, su jomis sutiko, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtos išlaidos patirtos, siekiant užkirsti kelią kilti didesnei žalai (CK 6.249 str. 4 d. 1 p.), yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais – 2010-09-11 Pinigų priėmimo kvitu Serija AVA Nr. 0011205, suma – 65,02 Lt (18,83 EUR), UAB „Avarija“ 2011-02-17 raštu Nr. 147 (1 t., b. l. 31, 52), jas taip pat priteisia ieškovui iš atsakovės.

53Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir kilusios žalos

54Įstatyme nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.).

55Byloje nustatyta, kad žala draudėjos J. N. buto, esančio ( - ), virtuvės ir koridoriaus luboms, grindims ir sienoms buvo padaryta dėl vandens užliejimo iš atsakovei I. T. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo, pasireiškusio nepakankama atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute esančių santechnikos įrenginių ir prietaisų priežiūra, nesiėmimu jokių veiksmų, siekiant apsaugoti nuo galimos žalos ir kitų neigiamų pasekmių. Būtent nurodytas neteisėtas atsakovės neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą, todėl konstatuotina, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

56Kadangi CK 6.266 straipsnio 1 dalis įtvirtina griežtą atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės, kaltės klausimas šioje byloje nėra įrodinėjamas. Atsakovė neginčijo, kad užliejimas įvyko iš jos buto, taip pat neįrodinėjo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar pačios nukentėjusiosios tyčios ar didelio neatsargumo, todėl konstatuotina, kad atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovo patirtą žalą.

57Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir byloje nesant įrodymų, kad atsakovė ieškovui atlygino padarytą žalą (CPK 178 str.), ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės iš viso priteistinas 2 639,02 EUR žalos atlyginimas.

58Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

59Dėl procesinių palūkanų

60Ieškovas taip pat prašo teismo iš atsakovės priteisti procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 639,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-03-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pat pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.210 str. 1 d.).

61Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

62Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

63Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 79,07 EUR sumokėtas žyminis mokestis (1 t., b. l. 4, 25), 1 179,24 EUR už teisinę pagalbą (1 t., b. l. 1, 6-8, 139-143, 2 t., b. l. 106-107a), ir 579,24 EUR išlaidos už ekspertizę (2 t., b. l. 67), iš viso – 1 837,55 EUR (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 88 str. 1 d. 1, 6 p.). Pažymėtina, kad išlaidos, patirtos už advokato/advokato padėjėjo teisinę pagalbą yra pagrįstos ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) numatytus maksimalius dydžius.

64Kadangi atsakovės atstovas byloje pateikė prašymą apklausti ekspertus Darių Kalibatą ir Vytautą Bronislovą Elenbergą, atsakovė 2016-02-25 nutartimi buvo įpareigota į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 220 EUR sumą už ekspertų apklausą ir 0,24 EUR mokestį už banko paslaugas (2 t., b. l. 114, 122-123). Atsakovė 2016-03-04 į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 220,24 EUR sumą. Abu ekspertai dalyvavo 2016-03-29 teismo posėdyje ir davė paaiškinimus (2 t., b. l. 129-130). Byloje yra pateiktos ekspertų Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016-03-29 išrašytos sąskaitos-faktūros Serija DK Nr. 231, suma – 100 EUR, ir Nr. 16-14, suma – 120 EUR (2 t., b. l. 122-123). Vadovaujantis CPK 91 straipsnio 3 dalimi, sumos, priklausančios ekspertams (ekspertinėms įstaigoms), išmokamos iš teismo sąskaitos, atidarytos banke pagal teismo buvimo vietą, todėl 220 EUR ekspertų dalyvavimo teismo posėdyje išlaidos ekspertams apmokėtinos iš teismo depozitinės sąskaitos, t. y. ekspertui Dariui Kalibatui išmokėtina 100 EUR suma, o ekspertui Vytautui Bronislovui Elenbergui – 120 EUR suma (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 89 str. 4 d., 90-91 str.). Pažymėtina, kad atsakovės kaip avansas į teismo depozitinę sąskaitą sumokėta suma laikytina atsakovės bylinėjimosi išlaidomis.

65Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visa apimtimi, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Byloje duomenų apie trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl teismas dėl jų priteisimo iš atsakovės nepasisako.

66Šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (17 EUR), yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/ IK-355 nustatyta minimali 3 EUR suma, todėl jos priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

67Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

68ieškinį tenkinti.

69Priteisti iš atsakovės I. T., a. k. ( - ) ieškovui Seesam Insurance AS, į. k. 10055752, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, į. k. 302677744, 2 639,02 EUR (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt devynių eurų ir 02 euro centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 639,02 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-03-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 837,55 EUR (vieno tūkstančio aštuonių šimtų trisdešimt septynių eurų ir 55 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

70Priteisti iš atsakovės I. T., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 17 EUR (septyniolikos eurų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660). Sumokėjus, mokėjimo kvitą nedelsiant būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

71Išmokėti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos ekspertui Dariui Kalibatui 100 EUR (vieno šimto eurų) sumą į jo 2016-03-29 sąskaitoje-faktūroje Serija DK Nr. 231 nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), AB Swedbank.

72Išmokėti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos ekspertui Vytautui Bronislovui Elenbergui 120 EUR (vieno šimto dvidešimties eurų) sumą į jo 2016-03-29 sąskaitoje-faktūroje Nr. 16-14 nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), AB Swedbank.

73Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,... 2. sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,... 3. vertėjaujant Olgai Macijauskienei,... 4. dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Miglei Jokimavičienei,... 5. atsakovei I. T.,... 6. atsakovės atstovui advokatui Rimantui Jonynui,... 7. trečiajam asmeniui O. B.,... 8. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 9. ieškovas Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos... 10. Atsakovė I. T. atsiliepimu nesutiko su ieškovo paskaičiuotu žalos dydžiu.... 11. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais... 12. Teismo posėdžio metu atsakovė I. T. patvirtino, jog avarija įvyko vonioje,... 13. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko. Papildomai... 14. Trečiasis asmuo O. B. teismo posėdyje paaiškino, jog pirmojo užliejimo metu... 15. Ieškinys tenkintinas.... 16. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme,... 17. Atsakovė savo atsikirtimams į ieškinį pagrįsti pateikė apmokėjimo už... 18. Bylos nagrinėjimo metu ekspertas V. B. Elenbergas atliko statybinę-techninę... 19. Ekspertas V. B. Elenbergas, dalyvaudamas teismo posėdyje papildomai... 20. Ekspertas Darius Kalibatas, dalyvaudamas teismo posėdyje papildomai... 21. Liudytoja S. K. teismo posėdyje paaiškino, jog pažįsta atsakovę I. T., ji... 22. Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog anksčiau dirbo ieškovo... 23. Liudytojas G. J., ruošęs buto, ( - ), žalos dydžio įvertinimo ataskaitą... 24. Liudytojas A. S. paaiškino, jog yra trečiojo asmens O. B. draugas, tvarkė... 25. Dėl draudikui perėjusios reikalavimo teisės žalos padarymo draudėjo turtui... 26. Nagrinėjamu atveju reikalavimą dėl 2 639,02 EUR žalos atlyginimo pareiškė... 27. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų,... 28. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 30. Byloje nėra ginčo dėl to, jog 2010-09-11 vandeniu buvo užlietas trečiajam... 31. Dėl žalos ir jos dydžio... 32. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas.... 33. Nagrinėjamojoje byloje ginčo dėl paties žalos fakto nėra, ginčas iš... 34. Visų pirma, teismas pažymi, kad šioje byloje ginčo dalykas yra 2010-09-11... 35. Visų pirma, atsakovė ginčija žalos dydį remdamasi tuo, jog 2008 m.... 36. 2010-09-11 Nekilnojamojo turto apžiūros protokole (žalos bylos Nr.... 37. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 38. Atsakovė taip pat nesutinka su UAB „Delfa“ paruošta lokaline sąmata,... 39. Iš byloje esančios UAB „Delfa“ žalos dydžio įvertinimo ataskaitos Nr.... 40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, nors ekspertizės akte... 41. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nustatydamas žalos... 42. Teismas, atsižvelgdamas į UAB „Delfa“ lokalinėje sąmatoje nurodytus... 43. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš esmės ginčas yra kilęs dėl žalos... 44. Jau aukščiau sprendime teismas nustatė ir laikė įrodyta, kad 2010-09-11... 45. Atsakovė taip pat ginčija laminuotų grindų dangų kainą. UAB „Delfa“... 46. Atsakovė teigia, kad laiminato kaina yra nepagrįstai didelė, tačiau teismas... 47. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad... 48. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 49. Ieškovo prašomą atlyginti žalą be buto remonto kaštų, sudaro ir 57,92... 50. Į bylą pateikta UAB „Delfa“ 2010-09-17 išrašyta PVM sąskaita-faktūra... 51. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 17,38 EUR išlaidas už buto... 52. Atsakovė 18,83 Eur išlaidų, patirtų už UAB „Avarija“ iškvietimą... 53. Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir kilusios... 54. Įstatyme nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 55. Byloje nustatyta, kad žala draudėjos J. N. buto, esančio ( - ), virtuvės ir... 56. Kadangi CK 6.266 straipsnio 1 dalis įtvirtina griežtą atsakomybę, t. y.... 57. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir byloje nesant įrodymų, kad... 58. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi... 59. Dėl procesinių palūkanų ... 60. Ieškovas taip pat prašo teismo iš atsakovės priteisti procesines... 61. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 62. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas... 63. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 79,07 EUR sumokėtas žyminis... 64. Kadangi atsakovės atstovas byloje pateikė prašymą apklausti ekspertus... 65. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visa apimtimi,... 66. Šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (17... 67. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 68. ieškinį tenkinti.... 69. Priteisti iš atsakovės I. T., a. k. ( - ) ieškovui Seesam Insurance AS, į.... 70. Priteisti iš atsakovės I. T., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 17 EUR... 71. Išmokėti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos... 72. Išmokėti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos... 73. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...