Byla 2A-501-524/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovo Ž. P. atstovui advokatui Vidmantui Žylei, atsakovei (apeliantei) Linai Pužienei, trečiojo asmens UAB „BTA draudimas‘‘ teisių ir pareigų perėmėjos Latvijos Respublikos įmonės ,,BTA‘‘ atstovui Antanui Bimbiriui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Linos Pužienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo Ž. P. ieškinį atsakovei antstolei Linai Pužienei, tretiesiems asmenims R. P., AB ,,Citadelė“ bankui, UAB ,,BTA draudimas“, AB bankas SNORAS dėl neteisėtai iš sąskaitos paimtų pinigų priteisimo ir

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 12 244,97 Lt neteisėtai nurašytų lėšų, 510 Lt palūkanų (5 proc.) už 10 mėn. po 1000 Lt baudą per mėnesį kol atsakovė grąžins neteisėtai nuskaičiuotas lėšas į ieškovo asmeninę sąskaitą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-10-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui Ž. P. iš atsakovės antstolės Linos Pužienės 12244,97 Lt nuostolių atlyginimo, 510 Lt palūkanų (5 proc.) už 10 mėn. Taip pat priteisė ieškovui Ž. P. iš atsakovės antstolės Linos Pužienės 691,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos antstolės atsakomybei kilti. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti po 1000 Lt baudą per mėnesį kol atsakovė grąžins neteisėtai nuskaičiuotas lėšas į ieškovo asmeninę sąskaitą, ir atsisakė priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nurodydamas, jog nagrinėjamoje byloje nuostoliai yra vykdymo procese, šalių nesaisto prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovo reikalavimai priteisti po 1000 Lt baudą per mėnesį, iki atsakovė grąžins neteisėtai nurašytas lėšas į ieškovo asmeninę sąskaitą, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra nepagrįsti.

4Apeliaciniu skundu atsakovė antstolė Lina Pužienė su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos ieškovui buvo priteista 12 244,97 Lt, 510 Lt palūkanų apskaičiuotų už 10 mėn., taip pat 691,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šią sprendimo dalį prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

5Antstolė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, sprendime konstatuodamas, jog prieš metus suteikta informacija jau neatitiko realios situacijos, netyrė ir nevertino aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti, kuriuo metu pasikeitė situacija banke, t. y., kada objektyviai buvo atlikti AB „Citadelė“ banko, skolininko trečiojo asmens R. P. ar ieškovo Ž. P. veiksmai, nulėmę pinigų banko sąskaitoje priklausymo vienam ar kitam asmeniui pasikeitimą, todėl nenustačius esminių faktinių aplinkybių, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai grindžiami prielaidomis.
  2. Antstolė pateikdama kredito įstaigai patvarkymą dėl pinigų arešto ar jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, ar kitą dokumentą, kuriame reikalaujama informacijos apie skolininko turimą turtą ar priklausančias lėšas, atsako už tokiame antstolio dokumente nurodytų skolininko rekvizitų teisingumą. Taigi antstolė 2007-07-27 elektroniniame užklausime AB ,,Parex‘‘ bankui nesuklydo dėl skolininko R. P. rekvizitų ir nurodė juos teisingus.
  3. Teismas turėjo nurodyti, kokią teisės normą pažeidė antstolė, t. y., kuo pasireiškė antstolės nerūpestingumas ir neapdairumas, kai finansų įstaiga du kartus buvo patvirtinusi tokią pat informaciją apie skolininkui R. P. priklausančias sąskaitas.
  4. Šioje civilinėje byloje turėjo būti keliamas AB „Citadelė“ banko civilinės atsakomybės klausimas, t. y., turėjo būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos ne tik antstolės, bet ir banko, du kartus suteikusio informaciją apie skolininko sąskaitas bei pervedusio pinigines lėšas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino tik antstolės veiksmus ir visiškai neanalizavo banko veiksmų.
  5. Pirmosios instancijos teismui iš dalies tenkinus ieškovo Ž. P. ieškinį, iš esmės trečiasis asmuo R. P. yra atleistas nuo pareigos realiai įvykdyti prievolę – sumokėti skolą kreditoriams.

6Trečiasis asmuo sutiko su apeliacinio skundo motyvais ir prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria iš jos ieškovui buvo priteista 12 244,97 Lt, 510 Lt palūkanų paskaičiuotų už 10 mėn., taip pat 691,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti ( t.2, b. l. 31–33).

7Apeliacinis skundas tenkintinas.

8Dėl antstolės veiksmų.

9Šioje byloje yra keliamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas ir pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 12 244 Lt žala ieškovui atsirado dėl antstolės veiksmų, 2009-02-06 antstolei nurašius nuo ieškovo banko sąskaitos ginčo sumą, nors bankas 2009-06-29 informavo antstolę, kad skolininkas R. P. nėra lėšų, esančių šioje banko sąskaitoje, savininkas. Tačiau įvertinus bylos įrodymus - 2008-02-11 banko atsakymą antstolei ( vykdomoji byla Nr. 2-1429-37/2008, b.l.93) ir 2007-07-27 banko atsakymą antstolei ( t.2,b.l.38-39 ), tokios išvados padaryti negalima. Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad šiuo atveju turi būti sprendžiamas deliktinės atsakomybės klausimas, nes ieškovas nurodo, kad žala jai buvo padaryta neteisėtais antstolės veiksmais, todėl šiuo atveju turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.245 str. 4 d., 6.246-6.249 str. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisinę pareigą. Iš bylos medžiagos darytina išvada, jog nėra įrodyta šios atsakovės neteisėta veika ieškovui. Antstolio atsakomybei (šiuo atveju – deliktinei) atsirasti turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala (nuostoliai). Visų šių civilinės atsakomybės sąlygų pirmosios instancijos teismas nenustatė.

10CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultataIs. Remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Berželionytė v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Tranas ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Bumbulienė ir kt. v. Daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“, bylos Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai svarstoma, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai svarstoma, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti šalių veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Priežastinis ryšys, kaip civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas, yra teisinė kategorija ir ar jis yra, ar ne, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes. Todėl priežastinio ryšio neįmanoma nustatyti teisiškai neįvertinus šalių veiksmų teisėtumo.

11Šioje byloje analizuotini konkretūs antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti vykdant išieškojimą iš skolininko R. P. vykdomosiose bylose Nr. 0109/08/00549 ir Nr. 0109/07100632.CPK 689 str. nustatyta išieškojimo iš skolininko lėšų banko sąskaitose tvarka ir CPK 689 str. 1 d. nurodyto patvarkymo tikslas yra ne tik nustatyti, ar skolininkas turi sąskaitą banke, bet ir išsiaiškinti, ar surastų piniginių lėšų suma yra pakankama. Antstolis iš internetinės užklausos gautos informacijos tesužino apie skolininko turimas sąskaitas, todėl tokios užklausos tegali padėti antstoliui susiaurinti ratą bankų, kuriems turėtų būti siunčiami patvarkymai dėl lėšų išmokėjimo sustabdymo. Byloje akivaizdu, jog antstolė bankui pateikė užklausimą ne dėl ieškovo, o dėl R. P., nes antstolė neturėjo jokio procesinio dokumento dėl išieškojimo iš ieškovo ir banko atsakyme neteisingai nurodytos sąskaitos turėtoju įvardytas R. P.. Byloje įrodyta, kad tik po to, kai antstolė nurašė R. P. lėšas iš ieškovo sąskaitos 2009-02-06, bankas antstolei 2009-06-29 pranešė ( b.l.70), jog R. P. nėra sąskaitos savininkas. Šios bylos esmė yra dokumentų, kurie buvo banko, o ne antstolės žinioje, analizė, nes R. P. įgaliojimas (t.1, b.l.5) atstovauti ieškovui tvarkant banko dokumentus buvo pateiktas ne antstolei, o bankui. Akivaizdu, jog atsakymuose antstolei bankas klaidingai nurodė ne R. P., o ieškovo sąskaitą ir šie veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su padaryta žala ieškovui. Todėl pagal paminėtas priežastinio ryšio nustatymo taisykles darytina išvada, kad jeigu bankas būtų teisingai nurodęs, jog Ž. P. sąskaitą pagal įgaliojimą tvarko R. P., antstolė nebūtų nurašiusi ginčo sumos nuo ieškovo sąskaitos, todėl ir žalingi padariniai ieškovui nebūtų atsiradę dėl antstolės veiksmų. Akivaizdu, jog bankas pranešė antstolei dėl ieškovo sąskaitos tik 2009-06-29, t. y. praėjus 4 mėnesiams po pinigų nurašymo, todėl banko atsiliepime nurodyta antstolės veiksmų analizė dėl skolininko banko sąskaitos pasitikrinimo prieš lėšų nurašymą nėra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pasekmėmis ieškovui, nes vykdomoji byla Nr. 2-1429-37/2008 (b.l. 69) įrodo, jog prieš lėšų nurašymą bankas įvykdė 2009-02-06 antstolės patvarkymą dėl R. P. lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Paminėti įrodymai įrodo, jog antstolė iki ginčo sumos nurašymo bankui išsiuntė 3 dokumentus su skolininko pavarde ir asmens kodu, todėl ieškovas neįrodė, jog antstolės veiksmai buvo neteisėti ir buvo susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis ieškovui.

12Kadangi ieškinys buvo pareikštas tik antstolei, o šios kategorijos bylos nėra priskirtos kategorijai, kuriose teismui nustatytas aktyvus vaidmuo, todėl šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik antstolės veiksmų analizė ir dėl trečiojo asmens atsakomybės plačiau nepasisakytina. Bylos nagrinėjimo ribas civiliniame procese nustato šalys įgyvendindamos Civilinio proceso kodekse numatytas teises ir įgyvendindamos pareigas, todėl kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog šis ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui.

13Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1d.2p).

14Priteistini iš ieškovo atsakovei 1200 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str. 3d., 4d. 98 str.)

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

17Priteisti Linai Pužienei iš Ž. P. 1200 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai