Byla 2A-1823/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Rimvydo Norkaus ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-633-368/2012 pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Archartelė ir partneriai“ dėl viešųjų pirkimų komisijos nutarimų panaikinimo ir viešųjų pirkimų sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, institucija teikianti išvadą, Viešųjų pirkimų tarnyba.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2008 m. rugpjūčio 26 d. protokolo Nr. VP1-90/1 nutarimo dalį, kuria nutarta parinkti projekto „Mažeikių senamiesčio parko kompleksinis sutvarkymas“ techninio projekto rengimo paslaugų pirkimo būdą – neskelbiamos supaprastintos derybos, patvirtinti projekto „Mažeikių senamiesčio parko kompleksinis sutvarkymas“ techninio projekto rengimo paslaugų pirkimo dokumentus, pakviesti dalyvauti UAB „Archartelė ir partneriai“ neskelbiamose supaprastintose derybose dėl projekto „Mažeikių senamiesčio parko kompleksinis sutvarkymas“ techninio projekto rengimo paslaugų pirkimo; 2) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2008 m. spalio 3 d. posėdžio protokolo Nr. VP1-90/2 nutarimą, kuriuo pritarta dėl neskelbiamų supaprastintų derybų, dėl projekto „Mažeikių senamiesčio parko kompleksinis sutvarkymas“ techninio projekto rengimo paslaugų su UAB „Archartelė ir partneriai“ galutinei pasiūlymo kainai 290 000 Lt su PVM; 3) pripažinti niekine ir negaliojančia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Archartelė ir partneriai“ 2008 m. spalio 6 d. projekto „Mažeikių senamiesčio parko kompleksinis sutvarkymas“ techninio projekto parengimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. MS-832; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-6). Nurodė, kad atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija nusprendė pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 7 dalies 3 punktą organizuoti neskelbiamas supaprastintas derybas dėl projekto „Mažeikių senamiesčio parko kompleksinis sutvarkymas“ techninio projekto rengimo paslaugų pirkimo, į kurias pakvietė vienintelį tiekėją UAB „Archartelė ir partneriai“, ir pritarė minėto pirkimo galutinei pasiūlymo kainai 290 000 Lt su PVM. Perkančioji organizacija ir UAB „Archartelė ir partneriai“ 2008 m. spalio 6 d. pasirašė projekto „Mažeikių senamiesčio parko kompleksinis sutvarkymas“ techninio projekto parengimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. MS-832. Ieškovo teigimu, perkančioji organizacija organizavusi neskelbiamas supaprastintas derybas nesant Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodytų sąlygų, pažeidė 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus, taip pat pažeidė minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintą viešųjų pirkimų tikslą, kadangi paslaugos buvo įsigytos neracionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2012 m. sausio 9 d. atlikusi neskelbiamų supaprastintų derybų būdu 2008 m. rugsėjo – spalio mėnesiais vykdyto viešojo pirkimo vertinimą, konstatavo, kad perkančioji organizacija, nusprendusi kreiptis tik į UAB „Archartelė ir partneriai“, pažeidė viešųjų pirkimų principus ir nukrypo nuo viešųjų pirkimų tikslo, taip pat perkančioji organizacija neįvertino esamos situacijos ir pirkimo objekto. Ieškovo manymu, techninio projekto parengimo paslaugų pirkimo sutartis turi būti pripažinta neteisėta ab initio, kadangi ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80, 1.95, 6.224 str.). Pripažinus 2008 m. spalio 6 d. sudarytą paslaugų pirkimo sutartį niekine ir negaliojančia, restitucija negalima, nes sutarties dalykas yra įvykdytas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Panaikino Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2008 m. rugpjūčio 26 d. protokolo Nr. VP1-90/1 nutarimo dalį, kuria nutarta parinkti projekto „Mažeikių senamiesčio parko kompleksinis sutvarkymas“ techninio projekto rengimo paslaugų pirkimo būdą – neskelbiamos supaprastintos derybos, patvirtinti projekto „Mažeikių senamiesčio parko kompleksinis sutvarkymas“ techninio projekto rengimo paslaugų pirkimo dokumentus, pakviesti dalyvauti UAB „Archartelė ir partneriai“ neskelbiamose supaprastintose derybose dėl projekto „Mažeikių senamiesčio parko kompleksinis sutvarkymas“ techninio projekto rengimo paslaugų pirkimo. Panaikino Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2008 m. spalio 3 d. posėdžio protokolo Nr. VP1-90/2 nutarimą, kuriuo pritarta dėl neskelbiamų supaprastintų derybų, dėl projekto „Mažeikių senamiesčio parko kompleksinis sutvarkymas“ techninio projekto rengimo paslaugų su UAB „Archartelė ir partneriai“ galutinei pasiūlymo kainai 290 000 Lt su PVM. Pripažino niekine ir negaliojančia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Archartelė ir partneriai“ 2008 m. spalio 6 d. projekto „Mažeikių senamiesčio parko kompleksinis sutvarkymas“ techninio projekto parengimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. MS-832.

7Teismas vertino, kad atsakovas neįrodė, jog pagal pirkimo sutartį atlikti darbai atitiko pradinio 1986 m. parko projekto modifikavimo (koregavimo) kriterijus, neturėjo naujų sprendimų ir elementų, negalėjo būti atlikti pagal naujus techninius sprendimus. Taip pat neįrodė, jog nebuvo jokių kitų 1986 m. projekto koregavimo alternatyvų. Atsakovo nurodyti teiginiai dėl pirkimo išimtinumo nepateisina jo veiksmų neteisėtumo į derybas pakviečiant tik vieną konkretų tiekėją. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog perkančioji organizacija turėjo teisę nukrypti nuo bendrosios viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos, pasinaudodama Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatomis, ji neturėjo teisinio pagrindo suteikti UAB „Archartelė ir partneriai“ konkurencinio pranašumo, kuris minėto tiekėjo ir kitų potencialių tiekėjų teisinę ir faktinę padėtis padarė nelygias. Perkančiosios organizacijos 2008 m. rugpjūčio 26 d. ir 2008 m. spalio 3 d priimti sprendimai dėl paslaugų pirkimo būdo bei pirkimo kainos paveikė kitus potencialius tiekėjus, nes buvo apribota tiekėjų galimybė dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, nebuvo užtikrinta tiekėjų tarpusavio konkurencija, atsakovui UAB „Archartelė ir partneriai“ buvo nepagrįstai suteikta pirmenybė. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, 2011 m. balandžio 28 d. atlikusi ginčo projekto vertinimą, nepritarė projektui ir jo įgyvendinti nerekomendavo.

8Teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija pažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, taip pat byloje nenustačius nė vienos privalomos Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodytos neskelbiamų supaprastintų derybų procedūros sąlygos (techninių, meninių priežasčių ar objektyvių aplinkybių), teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Įvertinus ieškinio ribas ir išvadą teikiančios institucijos teiginius, kad ginčo sutartis yra įvykdyta, restitucijos netaikė.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija (toliau - apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas neatsižvelgė į apelianto paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad perkančioji organizacija neįrodė, jog nebuvo kitų 1986 metų projekto koregavimo alternatyvų. Apeliantas nurodo, kad jis pasinaudojo Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio jam suteiktomis teisėmis ir savo teises įgyvendino atsižvelgdamas į Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, t.y. įvertino visas tuo metu buvusias aplinkybes, konsultavosi su visuomene ir nusprendė koreguoti 1986 metų H. Š. parengtą Mažeikių senamiesčio parko projektą.
  2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nenustatyta nė vienos privalomos Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodytos neskelbiamų derybų procedūros sąlygos. Teismui buvo pateiktas Mažeikių miesto parko 1986 metų genplano originalas, kurio projekto autorius buvo H. Š. ir kurio kaip autoriaus teisės buvo ginamos pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK normas. Todėl neskelbiamų supaprastintų derybų būdas buvo pasirinktas dėl to, kad pradinio projekto autorius vienintelis galėjo atlikti savo projekto koregavimą, vadovaujantis 2004 m. gruodžio 30 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2008 „Statinio projektavimas“, patvirtinimo 52 punktu. Todėl egzistavo Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodytos techninės priežastys – projekto keitimus ir/ar papildymus atlieka projektą parengęs projektuotojas bei meninės priežastys – autoriaus teisės į kūrinio neliečiamybę.
  3. Teismo motyvas, kad Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, 2011 m. balandžio 28 d. atlikusi ginčo projekto vertinimą, nepritarė projektui ir jo įgyvendinti nerekomendavo, laikytinas teisiškai nereikšmingu. Apeliantas nurodo, kad teismas turi vertinti ir analizuoti tik tas faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 7 d. 3 punkte įtvirtintų nuostatų taikymui, t.y. ar atsakovas tinkamai parinko pirkimo procedūrą.

11Ieškovas Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, paliekant galioti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pagrįstai pripažino, kad projektavimo užduoties turinys nepatvirtina būtinumo ir reikalingumo parko rekonstrukciją vykdyti pagal 1986 metų projektą, todėl padarė teisingą išvadą, kad apeliantas neįrodė, jog nebuvo jokių kitų 1986 metų projekto koregavimo alternatyvų.
  2. Apelianto argumentas, jog buvo svarstomos kitos pirkimo alternatyvos, konsultuotasi su visuomene, atsižvelgta į vietos sąlygas ir aplinkybes, yra formalaus pobūdžio, prieštaringas ir nepagrįstas. Apeliantas nenurodė, kokios kliūtys neleido jam parko rekonstrukciją vykdyti pagal naują projektą ir techninius sprendimus, visapusiškai įvertinti kitas pirkimo įgyvendinimo alternatyvas, kitų tiekėjų pasiūlymus.
  3. Apelianto viešųjų pirkimų komisijos 2008 m. rugpjūčio 26 d. posėdžio protokolo duomenys patvirtina, kad buvo pasirinkta įmonė, t.y. UAB „Archartelė ir partneriai“, pateikusi išankstinį sutikimą teikti paslaugas. Todėl teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad perkančioji organizacija neužtikrino vienodų reikalavimų taikymą visiems potencialiems tiekėjams.
  4. Ieškovas pažymi, kad jis pateikė teismui Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos vertinimą kaip vieną iš įrodymų, kuris patvirtina, jog vadovautis pradiniu techniniu projektu nebuvo tikslinga. Todėl teismas, neperžengdamas ieškinio ribų, teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino visus byloje esančius įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad pirkimo metu perkančioji organizacija pažeidė viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, ir šie pažeidimai laikytini esminiais.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl analizuotinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

15Byloje nustatyta, kad apeliantas 2008 m. vykdė projekto „Mažeikių senamiesčio parko kompleksinis sutvarkymas“ techninio projekto rengimo paslaugų viešąjį pirkimą. Apelianto viešųjų pirkimų komisija, remdamasi Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau- VPĮ) 87 straipsnio 7 dalies 3 punktu, nusprendė organizuoti neskelbiamas supaprastintas derybas, į kurias nutarė kviesti vienintelį tiekėją – UAB „Archartelė ir partneriai“. Iš bylos duomenų matyti, kad esminis ginčas byloje yra dėl to, ar buvo pagrindas vadovautis minėta teisės norma ir organizuoti neskelbiamas supaprastintas derybas bei kviesti į jas vienintelį tiekėją, taip pat ar nebuvo pažeisti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti viešųjų pirkimų principai ir tikslai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo minėtų normų pažeidimus, apeliantas tai ginčija. Taigi, apeliacijos dalykas yra tai, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino šias materialinės teisės normas, be to, tikrintini apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo priimant skundžiamą sprendimą.

16Apeliacinis skundas netenkintinas.

17Dėl savivaldybės teisių pagal Vietos savivaldos įstatymą.

18Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Vietos savivaldos įstatymo (redakcija nuo 2008 m. vasario 5 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d.) 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 7 straipsniu savivaldybėms suteiktų teisių reikšmingumu ginčo išsprendimui. Minėtos normos iš tikrųjų priskiria savivaldybėms ribotai savarankiškas funkcijas tam tikrose srityse. Tačiau tai neeliminuoja jų pareigos vykdant savo veiklą laikytis kitų teisės aktų reikalavimų – Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktas nustato, kad vienas iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama savivalda, yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Taigi, apelianto paminėtos teisės normos, reglamentuojančios savivaldybės teises vykdant savo funkcijas, nereiškia, kad šios teisės gali būti realizuojamos nevaržomai savivaldybės nuožiūra nesilaikant kitų įstatymų (inter alia – VPĮ) reikalavimų. Šiame kontekste pastebėtina, kad ir pats apeliantas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad šio ginčo sprendime teismas turi vertinti tik tas aplinkybes, kurios reikšmingos VPĮ 86 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintų nuostatų taikymui, t.y. ar apeliantas tinkamai parinko pirkimo procedūrą.

19Dėl VPĮ normų pažeidimo.

20Aktualios bylai VPĮ redakcijos (nuo 2007 m. lapkričio 08 d. iki 2008 m. rugsėjo 14 d.) 87 straipsnio 6 dalis nustatė atvejus, kada pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamų supaprastintų derybų būdu. Dalis šių atvejų numatyti šio straipsnio 7 dalyje. Apeliantas, pagrįsdamas savo sprendimą vykdyti pirkimą neskelbiamų supaprastintų derybų būdu, pirmosios instancijos teisme rėmėsi VPĮ 87 straipsnio 7 dalies 3 punktu, t.y. kai pirkimas neskelbiamų supaprastintų derybų būdu galimas dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir nėra jokios kitos alternatyvos. Taigi, tam, kad pagrįsti tokio pirkimo būdo teisėtumą pagal VPĮ 87 straipsnio 7 dalies 3 punktą, kiekvienu atveju turi būti konstatuotos paminėtos sąlygos.

21Konkrečiai šiuo aspektu apeliantas nurodė, kad UAB „Archartelė ir partneriai“ buvo pasirinktas dėl to, kad šioje bendrovėje dirba architektas H. Š. , buvęs 1986 m. Mažeikių miesto parko genplano projekto autorius, tuomet dirbęs architekto prie Mažeikių rajono LDT vykdomojo komiteto gamybiniame personale. Todėl toks sprendimas buvo priimtas tiek autorių teisių gynimą reglamentuojančių teisės normų, tiek aukščiau minėto STR 1.05.06:2008 „Statinio projektavimas“ reikalavimų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutiko, išdėstė tokio nesutikimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadas pripažįsta pagrįstomis.

22Visų pirma, apeliaciniame skunde iš esmės nenurodoma naujų argumentų, kuriais būtų paneigiamas pirmosios instancijos teismo motyvų ir išvadų pagrįstumas, jame tik pakartojami tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti atsiliepime į ieškinį ir kurie, kaip minėta, jau buvo įvertinti skundžiamame sprendime. Antra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas neįrodė, jog pagal pirkimo sutartį atliktini darbai savo pobūdžiu atitiko 1986 m. parko projekto koregavimo kriterijus. Apeliantas savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų, jog jau nuo 2006 m. buvo svarstomas klausimas dėl parko projekto koregavimo (b.l. 61-68). Tačiau ir iš šių įrodymų apie pasitarimus savivaldybėje dėl parko ateities matyti, jog buvo konstatuota, kad buvęs parko projektas neatitinka nūdienos realijų, be to, buvo ruošiamasi parengti dvi-tris parko vizijas (b.l. 63). Kartu vertinant 2008 m. birželio 18 d. paraiškos pirkimui Nr. 36-46, projektavimo užduoties, 2008 m. birželio 20 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. S9-371 turinį (b.l. 7-9), teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti tiek su Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. sausio 9 d. rašte „Dėl viešojo pirkimo įvertinimo“ Nr. 4S-117 (b.l. 34-36), tiek su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, kad iš paminėtų apelianto rengtų dokumentų galima spręsti, jog perkamomis paslaugomis realiai buvo siekiama ne koreguoti pirminio projekto tam tikrus sprendinius, o parengti naują techninį projektą dėl Mažeikių senamiesčio parko sutvarkymo. Tokias išvadas patvirtina projektavimo užduotis būtent kompleksiniam (o ne kurios nors dalies) parko sutvarkymui, t.y. naujo projekto įgyvendinimui. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto argumentai dėl nutarimo kviesti į neskelbiamas supaprastintas derybas UAB „Archartelė ir partneriai“ siekiant nepažeisti autoriaus (projektuotojo) H. Š. teisių (net ir tuo atveju, jei būtų galima konstatuoti buvus būtent tokį jo pakvietimo deryboms motyvą) negalėtų būti pripažinti pagrįstais ir dėl kitų aplinkybių – nors 1986 m. parko genplano projektas buvo iš tikrųjų rengtas šio asmens, tačiau šiuo atveju viešajame pirkime buvo pakviestas dalyvauti visai kitas juridinis asmuo, neturintis nieko bendro su parko 1986 m. projektu. Aplinkybė, kad UAB „Archartelė ir partneriai“ dirba H. Š. , per se nereiškia, kad perkamas paslaugas teiktų jis, nes visos teisės ir pareigos, numatytos pirkimo sutartyje, atsirado juridiniam asmeniui UAB „Archartelė ir partneriai“. Taigi, kviečiant šį juridinį asmenį dalyvauti derybose, lygiagrečiai tokiais pat pagrindais būtų galėję dalyvauti ir kiti potencialūs paslaugų tiekėjai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto argumentus dėl būtinumo kviesti į neskelbiamas derybas vienintelį subjektą – UAB „Archartelė ir partneriai“ - autorinių (projektuotojo) teisių apsaugos tikslu bei pagrįstai konstatavo, jog pirkimo procedūrų metu priimtais sprendimais buvo apribota kitų tiekėjų galimybė dalyvauti šiame pirkime.

23Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateikti įrodymai neleidžia konstatuoti VPĮ 86 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodytų sąlygų egzistavimo, dėl ko vykdytas pirkimas neskelbiamų supaprastintų derybų būdu kviečiant deryboms tik vieną bendrovę, negali būti laikomas teisėtu.

24Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalies pažeidimus. Nėra pagrindo nesutikti ir su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

25Pirkimo dokumentai, kurie nustatė, kad pirkimas vykdomas neskelbiamose supaprastintose derybose patvirtinti apelianto viešojo pirkimo komisijos 2008 m. rugpjūčio 26 d. posėdyje (b.l. 17-22). Iš šio viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolo Nr.VP1-90/1 turinio negalima nuspręsti, kokie būtent motyvai lėmė tokio būdo pasirinkimą (jokie byloje nurodomi apelianto argumentai dėl tokio būdo pasirinkimo komisijos posėdyje nėra paminėti), tačiau iš jo akivaizdžiai matyti, kad iki šio posėdžio, t.y. dar iki pirkimo dokumentų patvirtinimo UAB „Archartelė ir partneriai“ jau buvo pateikusi sutikimą teikti paslaugas, šią vienintelę bendrovę posėdyje ir nutarta kviesti deryboms (b.l. 13-14). Teisėjų kolegijos vertinimu, jau vien paminėtos faktinės UAB „Archartelė ir partneriai“ sutikimo pateikimo aplinkybės yra pakankamai reikšmingos skaidrumo principo pažeidimo konstatavimui.

26Pirmosios instancijos teismas pagrindė ir savo išvadas dėl viešųjų pirkimo tikslo pažeidimo nurodydamas, kad perkančioji organizacija nenustatė numatomos sudaryti pirkimo sutarties preliminarios vertės, galinčios būti derybų objektu, ir faktiškai nevertino tiekėjo pasiūlytos kainos racionalumo aspektu. Pažymėtina, kad apeliantas dėl teismo sprendimo išvadų, pagrindžiančių VPĮ 3 straipsnio 2 dalies reikalavimo įsigyti paslaugas racionaliai naudojant lėšas pažeidimą, apeliaciniame skunde jokių argumentų, dėl kurių negalima būtų sutikti su tokiomis išvadomis, nenurodė. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių teisės normų pažeidimų konstatavimo pagrįstumo plačiau nepasisako, juo labiau, kad skundžiamame sprendime tokias išvadas pagrindžiantys motyvai išdėstyti išsamiai, teisėjų kolegija su jais sutinka ir jų nekartoja.

27Remiantis aukščiau paminėtais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Todėl naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

29Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas vertino, kad atsakovas neįrodė, jog pagal pirkimo sutartį atlikti... 8. Teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija pažeidė viešųjų pirkimų... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija (toliau - apeliantas)... 11. Ieškovas Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą,... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 15. Byloje nustatyta, kad apeliantas 2008 m. vykdė projekto „Mažeikių... 16. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 17. Dėl savivaldybės teisių pagal Vietos savivaldos įstatymą.... 18. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Vietos... 19. Dėl VPĮ normų pažeidimo.... 20. Aktualios bylai VPĮ redakcijos (nuo 2007 m. lapkričio 08 d. iki 2008 m.... 21. Konkrečiai šiuo aspektu apeliantas nurodė, kad UAB „Archartelė ir... 22. Visų pirma, apeliaciniame skunde iš esmės nenurodoma naujų argumentų,... 23. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija, sutinka su... 24. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalies... 25. Pirkimo dokumentai, kurie nustatė, kad pirkimas vykdomas neskelbiamose... 26. Pirmosios instancijos teismas pagrindė ir savo išvadas dėl viešųjų... 27. Remiantis aukščiau paminėtais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti...