Byla 1-2-420/2015
Dėl staiga kilusių priešiškų tarpusavio santykių sudavė du kartus kumščiu G. Š. į kairįjį skruostą, sukeldamas jam fizinį skausmą

1Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Vladimiras Kurasovas, sekretoriaujant Žydrūnei Naujikienei, dalyvaujant prokurorui Jolantai Ražanskienei, gynėjams advokatams Pauliui Svirskiui ir Juozui Bučinskui, nukentėjusiesiems G. Š., N. Š., ekspertui R. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2R. B., a. k. ( - ) gimęs ( - ) Zarasuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), dirbantis UAB „( - )“ direktoriaus pavaduotoju, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, teistas

31) ( - ) Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK, BK) 258 str. 2 d. (baudžiamasis nusižengimas) 35 MGL (4550 Lt) bauda;

42) ( - ) Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo ( - ) nuosprendžiu, pagal BK 189 str. 2 d. 60 MGL (20800 Lt) baudą, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.;

5G. Č., a. k. ( - ) gimęs ( - ) Zarasuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), dirbantis UAB „( - )“ vadybininku, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

61) ( - ) Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 245 str. areštu 30 parų, bausmės vykdymą atidedant 1 m.;

72) ( - ) Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo ( - ) nuosprendžiu, pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m. ir 30 d.;

83) ( - ) Vilniaus apygardos teismo pagal BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

9Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

10R. B. 2013 m. gegužės 18 d., apie 19.10 val., ( - ), G. ir N. Š. namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ginčo metu su G. Š., dėl staiga kilusių priešiškų tarpusavio santykių sudavė du kartus kumščiu G. Š. į kairįjį skruostą, sukeldamas jam fizinį skausmą.

11G. Č. 2013 m. gegužės 18 d., apie 19.50 val., viešoje vietoje, ( - ), G. ir N. Š. namo kieme, N. Š., N. Š., N. S. akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. atvykęs pas Š., dėl chuliganiškų paskatų, jis sudavė ne mažiau dviejų kartų kumščiu G. Š. į pakaušio sritį, ne mažiau vieno karto į krūtinės sritį ir ne mažiau vieno karto į nugaros sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam G. Š. dėl pakaušio srities kraujosruvos padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, kieme buvusioms N. Š., N. Š., N. S. sukėlė išgąstį ir sutrikdė jų rimtį.

12Kaltinamasis R. B. kaltu pripažino ir parodė, kad 2013-05-18 su E. P., R. B., dukromis S. ir G. nuvažiavo pas Š.. Jie su G. Š. pažįstami senai, bendrauja nuo jaunystės, vaikai eina į vieną klasę. Su savimi turėjo butelį degtinės. Š. kažką šventė pavėsinėje, kartu kažkiek išgėrė. Po to su G. Š. susiginčijo dėl vaikų, pasiūlė jam išeiti iš pavėsinės. Išėję susigrūmė, buvo išgėręs, G. Š. sudavė su delnu į veidą, jis sudavė jam atgal. Juos išskyrė E. P. su R. B.. Po to jie išvažiavo. Pripažįsta, kad pasielgė negražiai, visų atsiprašė. Dėl šių savo veiksmų jis gailisi, su G. Š. seniai susitaikė..

13Kaltinamasis G. Č. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013-05-18 Zarasų m. susitiko su R. B. ir R. B., kurie sutiko jį pavežti iki sodų. Pamatė, kad R. B. prakirsta lūpa. R. B. pasakė, kad buvo pas Š. ir kažkas nutiko, dabar važiuoja atsiprašyti ir pasiimti kepurės. Atvažiavus pas Š., R. B. išlipo, jis taip pat. R. B. sakė N. Š., kad nori atsiprašyti G. Š., klausė kur jis yra. Po to pamatė, kad G. Š. su sūnumi eina nuo ežero pusės. R. B. nuėjo jį pasitikti, iškarto tiesė ranką atsiprašinėti. G. Š. žodis po žodžio, ištiesė rankas į tokią poziciją, kad jam pasirodė, kad kažkas gali nutikti. Todėl instinktyviai jis užpuolė G. Š., suduodamas jam smūgius rankomis. Bandė pataikyti G. Š. į galvą, sudavė gal 2-3 smūgius, nes G. Š. nuolat judėjo, išsisukinėjo ir jis daugiau nepataikė. Po to G. Š. nubėgo nuo jo, jis jį vijosi ir, bėgdamas, dar sudavė smūgį į nugaros sritį. G. Š. nubėgo į pavėsinę, pasiėmė kastuvą, geležinę dalį atsuko link jo. Tada jis kaip ir atsitokėjo, pamatė, kad kieme buvę žmonės išsigandę, suprato, kad padarė didelę nesąmonę, ir kartu su R. B. išėjo. Ką visą tą laiką darė R. B. pasakyti negali, nekreipė dėmesio. Sudavė G. Š. savo iniciatyva, R. B. nesakė pulti aš mušti G. Š., tokio susitarimo tarp jų nebuvo. Kai atvažiavo pas Š., jis pats išlipo iš automobilio R. B. jo nekvietė.

14Be kaltinamųjų R. B. ir G. Č. prisipažinimų, jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

15Nukentėjusysis G. Š. parodė, kad 2013 m. gegužės 18 d. apie 18 val. pas jį į kiemą atvažiavo neblaivus R. B., E. P., atsivežė butelį degtinės. Jie visi nuėjo į pavėsinę išgerti. Pavėsinėje buvo jo žmona N., dukra N., draugė N. S.. Kalbėjo apie vaikus ir jų santykius, dėl to abu susiginčijo. R. B. pakvietė jį iš pavėsinės, išėjus, pusiau kumščiu pusiau delnu sudavė jam smūgį, po to dar vieną. Smūgiai nebuvo stiprūs, pargriuvęs nebuvo, jokių sužalojimų nepatyrė. Tada ir jis sudavė R. B. vieną kartą kumščiu į veidą, truputi praskėlė lūpą. R. B. nugriuvo ant žolės, po išvažiavo. Po kurio laiko eidamas nuo ežero, pamatė, kad ateina R. B. ir G. Č.. Žmona pasakė, kad R. B. nori jo atsiprašyti. Jis paklausė, ko jie atvažiavo. R. B. stovėjo šone, o G. Č. artėjo link jo, pradėjo mosikuotis, sudavė jam kelis smūgius. Jis nuo G. Č. gynėsi rankomis, lenkėsi, kelis smūgius praleido. G. Č. pataikė apie 3 smūgius, du į galvą, vieną į krūtinę. Gindamasis bandė ir pats suduoti G. Č.. Žinojo, kad pavėsinėje yra kastuvas, nubėgo ir, paėmęs jį, pradėjo juos varyti iš kiemo. Girdėjo, kad jo dukra N. skambina policijai, tuomet R. B. ir G. Č. išėjo. R. B. nebandė jam suduoti ir nieko nesakė, jis stovėjo ir žiūrėjo. Po kelių minučių atvažiavo policija, pasakė, kad nori išsitirti galvą, nes pradėjo galva tinti, tada jį nuvežė iki ligoninės. Gydytojas pasiuntė jį į Visagino ligoninę, kur gulėjo 4 dienas. Vėliau kaltinamieji atsiprašė, jie susitaikė, pretenzijų jiems neturi.

16Nukentėjusioji N. Š. parodė, kad 2013 m. gegužės 18 d. apie 18-19 val. buvo kieme pavėsinėje. Atėjo E. P., R. B. ir R. B., kuris buvo truputį išgėręs. Jie atsinešė butelį, visi išgėrė, kalbėjo apie vaikus. Pokalbio eigoje R. B. pasikvietė jos vyrą iš pavėsinės, jie paėjo į šoną ir R. B. pliaukštelėjo ranka 2 kartus vyrui per veidą. Vyras atsitraukė ir trenkė atgal, prakirto lūpą. R. B. nugriuvo, tuo metu pribėgo E. P., pasakė, kad nereikia taip elgtis. R. B. su R. B. išvažiavo, po to pėsčiomis išėjo E. P.. Vėliau vyras su sūnumi nuėjo į pirtį ir prie ežero paplaukioti. Tuo metu atvažiavo R. B. su G. Č., R. B. pasakė, kad nori atsiprašyti G. ir jo ieškojo. R. B. ir G. Č. pamatė nuo ežero ateinantį vyrą ir nuėjo pasitikti. R. B. tiesė ranką vyrui, bet vyras atsitraukė nuo rankos. Tuo metu G. Č. puolė vyrą, matė, kad pirmas smūgis buvo pataikytas, o vėliau ne. Prieš suduodamas smūgį ir smūgiuodamas G. Č. jos vyrui nieko nesakė. R. B. irgi nieko nesakė. Smūgiavimas G. Č. nebuvo dažnas, bet vienas po kito. Ji čiupo G. Č. už marškinėlių, jį atitraukė. Vyras nuo smūgių išsisukinėjo ir bėgo link pavėsinės, kur paėmė kastuvą ir pasakė jiems trauktis. R. B. nieko nekalbėjo, jis stovėjo šalia. Jos dukra iškvietė policiją ir jie išvažiavo. Vyras buvo nuvežtas į Zarasų, po to į Visagino ligoninę. Kaltinamiesiems atleido, pretenzijų jiems neturi, su jais susitaikė.

17Nukentėjusioji N. Š. parodė, kad 2013 m. gegužės 18 d., išgirdusi, jog atvažiavo R. B., nuėjo pasėdėti į pavėsinę. Tėvas ir R. B. pradėjo ginčytis dėl vaikų, R. B. pakvietė tėvą pakalbėti, jie išėjo iš pavėsinės. Matė, kad R. B. pakėlė ranką ir trenkė ranka tėvui, bet nematė ar pataikė. Tėvas supyko ir trenkė atgal. Matė, kad R. B. buvo prakirsta lupa. Po tėvo suduoto smūgio daugiau smūgių nebuvo. Prie jų priėjo E. P., pasakė baigti ir jie apsiramino. Tėvas grįžo prie pavėsinės, R. B. išvažiavo, o vėliau išėjo E. P.. Po kiek laiko tėvas su jos broliu nuėjo į pirtį, o tada grižo R. B. su G. Č.. R. B. pasakė, kad nori atsiprašyti. Jie ėjo pasitikti tėvo, tačiau G. Č. pradėjo tėvą mušti, smūgiavo abiem rankom. Kiek smūgių buvo neskaičiavo, gal iki 15. Tėvas gynėsi ir bandė išvengti smūgių judesiais. R. B. stovėjo vienas, šalia vieno ir kito, nesmūgiavo, jis buvo girtas. Girdėjo keiksmažodžius iš R. B. ir G. Č., bet kokius neatsimena. Tuo metu ji išsigando, nubėgo pakelti draugo ir paskambinti į policiją, todėl nematė kaip baigėsi muštynės. Tėvo su kastuvu nematė, matė savo motiną, įsikibusią G. Č. už marškinėlių. Po to R. B. su G. Č. išvažiavo. Tėvą vakare daugiau nematė, nes jį išvežė į Visagino ligoninę. Šiuo metu kaltinamiesiems pretenzijų neturi.

18Nukentėjusioji N. S. parodė, kad 2013 m. gegužės 18 d. buvo N. ir G. Š. kieme, kartu su jais ir jų dukra N.. Apie 18 val. atvažiavo E. P., R. B. ir R. B.. R. B. su E. P. atėjo į pavėsinę, jie buvo gerokai išgėrę ir R. B. atsinešė dar butelį. Iš pradžių konflikto nebuvo, po to pradėjo kalbėti apie vaikus. R. B. pradėjo reikšti pretenzijas G. Š., kad G. Š. sūnus skriaudžia jo sūnų ir kad mokykloje vyksta nesutrimai tarp vaikų. G. Š. nesileido į ginčus. R. B. pasikvietė G. Š. už pavėsinės ir trenkė jam kelis kartus rankomis į galvą. G. Š. R. B. sudavė kumščiu į veidą. E. P. juos išskyrė. Po smūgių nebuvo nugriuvęs nei G. Š., nei R. B., tik pas R. B. buvo prakirsta lūpa. Tuo konfliktas baigėsi, R. B. išvažiavo. Po kurio laiko R. B. atvažiavo su G. Č., juos atvežė tas pats R. B.. R. B. ieškojo G. sakydamas, kad nori atsiprašyti. Kai R. B. pamatė ateinantį G. Š., jis ėjo link jo, o G. Č. iš karto puolė smūgiuoti. Smūgiavo kumščiais ir taikė G. Š. į veidą, į galvą. Smūgių buvo apie 15, į skirtingas kūno vietas. G. Š. ginėsi, bandė išvengti smūgių ir traukėsi arčiau pavėsinės. Bet jį pavijo ir gavo dar kelis smūgius iš G. Č.. Jai atrodė, kad R. B. stengėsi uždengti, kad niekas nepadėtų G., o pats nesmūgiavo. G. Š. užėjo į pavėsinę, paėmė kastuvą, atstatė kastuvą prieš save, užsimojo, bet netrenkė. Tuomet jie atšoko, išėjo iš kiemo, atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Necenzūrinius žodžius girdėjo jau po muštynių, keikėsi R. B., o G. Č. nepasakė nei žodžio. Po antro incidento visi buvo labai išsigandę, G. Š. jautėsi blogai, skundėsi, kad skauda galvą, pakaušį, jautėsi galvoje guzai, jį pykino, sukosi galva. N. Š. iškvietė policiją.

19Liudytojas E. P. parodė, kad 2013-05-18 su R. B. nutarė nuvažiuoti pas G. Š. į svečius, nusipirko butelį. Nuvažiavę, atsisėdo pavėsinėje, pradėjo bendrauti. Pavėsinėje buvo G. Š., jo žmona, jų draugė ir jie. Išgėrė kartu, paskui įvyko kažkoks nesusipratimas dėl vaikų, konfliktas. R. B. su G. Š. susibarė, išėjo iš pavėsinės. Jis nematė, kad jie vienas kitam suduotų, nematė smūgių, tačiau, kad kivirčas neprasitęstų, juos išskyrė. R. B. išvažiavo, o jis paėmė R. B. kepurę, nebaigtą gerti butelį ir išėjo. Daugiau tą vakarą pas Š. grįžęs nebuvo, R. B. nematė.

20Liudytojas R. B. parodė, kad 2013-05-18 su R. B., jo dukromis ir E. P. atvažiavo pas G. Š.. Sėdėjo pavėsinėje, išgėrinėjo. Po kurio laiko R. B. su G. Š. išėjo iš pavėsinės, sukonfliktavo ir apsistumdė. Dėl ko kilo ginčas negirdėjo, negirdėjo, kad jie rėktų vienas ant kito. Smūgių nematė, tik buvo susikibę už drabužių. Ar jie keikėsi necenzūriniais žodžiais neatsimena. Su E. P. juos išskyrė ir išvažiavo. Po to R. B. atsiminė, kad pamiršo kepurę, pasakė, kad reikia nuvažiuoti pasiimti kepurę ir atsiprašyti, nes negražiai gavosi. Važiuodami sutiko G. Č. ir nusprendė jį pavežti į sodus. Iš pradžių nuvažiavo pas G. Š., R. B. išėjo, G. Č. iš paskos. Jis liko laukti automobilyje. Pas G. Š. jie buvo kelias minutes, kas ten vyko nieko negirdėjo, nes grojo muzika. Jie atėjo kartu, nieko nešnekėjo ir nieko nepasakojo kas įvyko. Važiuojant pas Š. R. B. G. Č. pagalbos neprašė.

21Liudytojas D. S. parodė, kad 2013-05-18 buvo pas Š., nes N. Š. yra jo draugė. Neatsimena kas tą vakarą įvyko, nes tuo metu miegojo. Nelabai pamena ką N. papasakojo, nes tai buvo seniai, sakė, kad kažkas susiginčijo, susimušė ir panašiai.

22Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Š. namo kiemas, esantis ( - ). metu, kieme, ant betoninių trinkelių rasta dėmė panaši į kraują, prie pavėsinės atremtas kastuvas (I tomas, b. l. 27-33).

23Iš teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKG 66(182)/15 (01) matyti, kad G. Š. buvo padaryta poodinė kraujosruva pakaušyje, kuri kvalifikuojama nežymių sveikatos sutrikdymu (IV tomas, b. l. 4-5).

24Dėl kaltinimo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p.

25Kaltinamieji R. B. ir G. Č. kaltinami padarę LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytą nusikalstamą veiką, t. y. nesunkų G. Š. sveikatos sutrikdymą. Ikiteisminio tyrimo metu šis kaltinimas buvo grindžiamas teismo medicinos specialisto 2013-06-06 išvada Nr. 132/13(08), kurioje buvo konstatuota, kad G. Š. buvo padaryti tokie sužalojimai: pakaušio srities kraujosruva, galvos smegenų sutrenkimas. G. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos smegenų sukrėtimo, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų (I tomas, b. l. 58-59). Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas nepasitvirtino. Teismui paskyrus teismo medicinos ekspertizę, 2015-07-15 buvo gautas teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. EKG 66(182)/15 (01), kuriame konstatuota, kad G. Š. buvo padaryta poodinė kraujosruva pakaušyje, kuri kvalifikuojama nežymių sveikatos sutrikdymu, VšĮ Visagino ligoninėje nustatyta bei specialisto išvadoje Nr. 132/13(08) konstatuota galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta objektyviais klinikinio neurologinio tyrimo duomenimis, be to, net ir pasitvirtinus šiai diagnozei, nėra objektyvių medicininių duomenų apie ilgesnį nei 10 dienų trukusį sveikatos sutrikdymą (IV tomas, b. l. 4-5). Teisiamajame posėdyje ekspertas papildomais argumentais pagrindė savo išvadą. Tokią ekspertų išvadą patvirtina ir kiti įrodymai. Iš gydymo stacionare VšĮ Visagino ligoninė ligos istorijos Nr. 2671/13 matyti, kad 2013-05-18, 22 val., G. Š. buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, galvos smegenų patologijos nerasta. 2013-05-20 gydytojas neurologas jokių patologijų nenustatė. Nukentėjusysis G. Š. parodė, kad 2013 m. gegužės 18 d. po jam suduotų smūgių buvo paguldytas į Visagino ligoninę, kur jam buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, ligoninėje gulėjo keturias dienas, daugiau į gydytojus nesikreipė, vaistų nevartojo, jautėsi gerai. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas, vertindamas įrodymus apie G. Š. sveikatos sutrikdymo mastą, sutinka su teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EKG 66(182)/15 (01) padarytomis išvadomis ir laiko įrodytu, kad G. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl nurodyto R. B. ir G. Č. pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. išteisintini nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

26Dėl R. B. pareikšto kaltinimo pagal LR BK 284 str. 1 d.

27R. B. taip pat buvo kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d. tuo, kad 2013 m. gegužės 18 d., apie 19.10 val., viešoje vietoje, ( - ), Š. namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, N. Š., N. Š., N. S. akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. ginčo metu su G. Š. dėl staiga kilusių priešiškų tarpusavio santykių, vartojo necenzūrinius žodžius, sudavė du kartus kumščiu G. Š. į kairįjį skruostą, po ko nukentėjusiajam G. Š. varant jį iš kiemo ir jam pasišalinus, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrininkų grupėje, 2013 m, gegužės 18 d., apie 19.50 val., toje pačioje vietoje, grįžęs kartu su G. Č., dėl chuliganiškų paskatų aktyviais veiksmais – rankomis ir savo kūnų užtverdamas kelią ir taip neleisdamas nukentėjusiajam G. Š. nutolti nuo G. Č., smūgiavo kumščiais G. Š., tačiau nepataikė, o G. Č. sudavus ne mažiau dviejų kartų kumščiu G. Š. į pakaušio sritį, ne mažiau vieno karto į krūtinės sritį ir ne mažiau vieno karto į nugaros sritį, tokiais bendrais veiksmais su G. Č. S. namo kieme buvusioms N. Š., N. Š., N. S. sukėlė išgąstį ir sutrikdė jų rimtį.

28Kaip matyti iš R. B. pareikšto kaltinimo, jam inkriminuota veika susideda ir dviejų atskirų veikų, padarytų 19.10 val. ir 19.50 val., kurios pripažintos tęstine veika. Teismas šias veikas vertins atskirai.

29Pagal LR BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Išimtiniais atvejais visuomeninę tvarką ir rimtį iš esmės galima pažeisti ir privačioje aplinkoje, tokiu atveju privati aplinka gali būti pripažinta viešąja vieta – kai joje įvykio metu lankosi ir turi teisę lankytis kiti asmenys, kurie dėl neteisėtų veiksmų sudirginami, sutrikdomi, arba suardoma jų normali įprasta gyvensena, sudaromi nepatogumai žmonėms, esantiems tokioje privačioje erdvėje. Tačiau teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad ne kiekviena viešojoje vietoje padaryta veika demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Be to, viešosios tvarkos pažeidimas padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.), todėl būtina ir ypač svarbu nustatyti, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas.

30Nagrinėjamojoje byloje veikos pirmos dalies atveju (19.10 val.), nors konfliktas įvyko privačiame G. ir N. Š. namo kieme, tačiau tuo metu ten, be pačių G. ir N. Š., buvo jų dukra N. Š., jų draugė N. S., pats kaltinamasis R. B., liudytojai E. P. ir R. B., kurie laisvai pateko į kiemą. Todėl teismui yra pagrindas pripažinti, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje. Tačiau teismas mano, kad R. B. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pažeisti viešąją tvarką ir sutrikdyti visuomenės rimtį. Kaltinamasis R. B. parodė, kad konfliktas kilo dėl asmeninių paskatų, dėl jo ir Š. vaikų elgesio, dėl to jis su G. Š. susiginčijo, pakvietė iš pavėsinės ir ten jam sudavė. Tokius R. B. parodymus patvirtino visi įvykio vietoje buvę nekentėjusieji: G. Š., N. Š., N. Š., N. S., liudytojai E. P., R. B., kurie parodė, kad ginčas tarp R. B. ir G. Š. prasidėjo pavėsinėje dėl tarpusavio santykių, t. y. dėl jų vaikų elgesio ir nesutarimų. Tolimesni kaltinamojo R. B. veiksmai – pasiūlymas G. Š. išeiti iš pavėsinės ir smūgių G. Š. sudavimas lauke, o ne pavėsinėje, kur liko visi kiti asmenys, rodo, kad jis veikė būtent iš asmeninių paskatų, o ne siekdamas parodyti akivaizdų žmogaus ar visuomenės negerbimą, priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos ar paniekinti elementarias moralės ir elgesio normas. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad R. B. veiksmai buvo spontaniški ir truko labai trumpą laiką, smūgiai buvo nestiprūs ir jokių sužalojimų G. Š. nesukėlė, po šių R. B. veiksmų kartu buvę G. Š., N. Š., N. Š., N. S. didelio išgąsčio nepatyrė ir nepasijuto pažeminti, jų poilsis tęsėsi toliau, G. Š. nuėjo į pirtį. Dėl nurodytų aplinkybių teismas mano, jog tokie kaltinamojo R. B. padaryti veiksmai nukentėjusiojo G. Š. atžvilgiu (dviejų nestiprių smūgių sudavimas) pagal tyčios tūrinį bei kryptingumą ir pasekmes turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. kaip tyčinis fizinio skausmo sukėlimas, todėl jo veiksmai šiame epizode perkvalifikuotini iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d.

31Veikos antros dalies atveju (19.50 val.) dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas taip pat pripažįsta, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje, tačiau, teismo manymu, kaltinamasis R. B. jam inkriminuotu veiksmų nepadarė. Pats R. B. parodė, kad antrą kartą pas Š. grįžo atsiprašyti, konflikto sukelti nenorėjo. Tuo metu, kai buvo atvykęs pirmą kartą ir vyko susigrūmimas, nukrito jo kepurė, jis ją paliko, todėl išleidęs dukras prie namų, nutarė nuvažiuoti atsiprašyti ir pasiimti kepurę. Pasakė apie tai R. B.. Bevažiuojant sutiko G. Č., paklausė kur jis eina, pastarasis atsakė, kad nori nuvažiuoti iki sodų. Pasiūlė jį pavežti, bet pasakė, kad iš pradžių užvažiuos pas G. Š.. Bevažiuojant pasakė, kad tarp jų įvyko konfliktas, nori atsiprašyti ir paimti kepurę. Nuvažiavus, G. Š. kieme nebuvo, todėl ieškojo. Pamatęs G. Š., ateinantį nuo ežero, prie jo priėjo, pasakė, kad nori atsiprašyti ir tiesė ranką. G. Š. abejodamas ar iš pykčio pasitraukė ir pasakė važiuoti iš čia. Iš kažkur atsirado G. Č. ir sudavė G. Š. 1-2 smūgius, vienas smūgis buvo į pakaušio sritį. G. Š. G. Č. atgal nesudavė, išsisuko nuo smūgių, nubėgo į pavėsinę ir paėmė kastuvą. Tada jie išvažiavo. Vėliau buvo atvažiavęs dar trečią kartą atsiprašyti, bet sužinojo, kad G. Š. išvažiavo į ligoninę pasitikrinti. Į ligoninę buvo nuvažiavęs tą patį vakarą. Jokio susitarimo su G. Č. sumušti G. Š. nebuvo, jis (R. B.) G. Š. nesudavė, kelio užtverti nebandė, norėjo juos išskirti. Jis nežino, dėl ko G. Č. puolė G. Š.. Kad R. B., atvažiavęs antrą kartą, norėjo atsiprašyti, kad jis G. Š. smūgių nesudavė, taip pat kitas R. B. nurodytas aplinkybes, patvirtino ir G. Š., ir N. Š. ir kiti įvykį matę asmenys. Kaltinamasis G. Č. parodė, kad pats instinktyviai, savo iniciatyva, užpuolė G. Š., suduodamas jam smūgius rankomis. Ką visą tą laiką darė R. B. pasakyti negali, nekreipė dėmesio. R. B. nesakė pulti aš mušti G. Š., tokio susitarimo tarp jų nebuvo.

32Teismo manymu, byloje nenustatyta, kad R. B. ir G. Č. veikė bendrininkų grupe. Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika įvykdoma bendromis kelių asmenų pastangomis. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos (BK 25 str.) požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) – ir gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Taigi, kvalifikuojant nusikalstamą veiką, kaip padarytą bendrininkų grupės, būtina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas ją įvykdyti, tačiau šis susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ar išreikštas kokia nors akivaizdžia forma (pvz., sudarant detalų nusikalstamos veikos įvykdymo planą), taip pat nėra būtina nustatyti, kad kaltininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kad tarp jų buvo glaudūs ryšiai, ir pan., nes tai nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai reiškia, kad veika gali būti pradėta ir spontaniškai. Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-636/2011). Nagrinėjamojoje byloje, teismo manymu, duomenų, kad R. B. ir G. Č. 19.50 val. veikė bendru sutarimu, nėra. R. B. smurto prieš nukentėjusįjį kartu su G. Č. nenaudojo, įrodymų, kad pritarė G. Č. veiksmams ar prašė juos atlikti, kad siekė bendro rezultato, nėra. Savo buvimą šalia G. Č. ir G. Š. jis paaiškino, įrodymų, paneigiančių jo paaiškinimą, byloje nėra. Todėl šie veiksmai iš kaltinimo R. B. pašalintini.

33Dėl G. Č. pareikšto kaltinimo pagal LR BK 284 str. 1 d.

34G. Č. buvo kaltinamas tuo, kad paprašytas R. B. ir kartu su R. B. atvykęs pas Š., dėl chuliganiškų paskatų, R. B. aktyviais veiksmais – rankomis ir savo kūnų užtveriant kelią ir taip neleidžiant nukentėjusiajam G. Š. nutolti nuo jo, jis sudavė ne mažiau dviejų kartų kumščiu G. Š. į pakaušio sritį, ne mažiau vieno karto į krūtinės sritį ir ne mažiau vieno karto į nugaros sritį, tokiais bendrais veiksmais su R. B., nukentėjusiajam G. Š. dėl pakaušio srities kraujosruvos padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o Š. namo kieme buvusiai N. Š., N. Š., N. S. sukėlė išgąstį ir sutrikdė jų rimtį.

35Kaip jau minėta, teismas pripažino, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje. Vertinant G. Č. veiksmus, taikytini tokie pat kriterijai, kurie buvo taikomi vertinant kaltinamojo R. B. veiksmus. Teismo manymu, G. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., nes G. Č. ir nukentėjusiojo G. Š. įvykio metu nesiejo jokie asmeniniai santykiai, tarp jų nebuvo jokio konflikto, G. Č. neturėjo jokios, net menkavertės, dingsties suduoti smūgius G. Š.. Sužalojimai G. Š. – pakaušio srities kraujosruva – padaryti G. Č. veiksmais, todėl teismas konstatuoja, kad G. Š. sveikatos sutrikdymą G. Č. padarė dėl chuliganiškų paskatų.

36Teismui nustačius, kad R. B. ir G. Č. neveikė bendrininkų grupe, iš kaltinimo G. Č. pašalintinos aplinkybės, kad jis veikė paprašytas R. B. ir kartu su R. B., R. B. aktyviais veiksmais – rankomis ir savo kūnų užtveriant kelią ir taip neleidžiant nukentėjusiajam G. Š. nutolti nuo jo, bendrais veiksmais su R. B. padarė nukentėjusiajam G. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.

37Bylos nutraukimo pagrindai.

38Byloje surinktais įrodymais įrodyta, jog R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatyta LR BK 140 str. 1 d., o G. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatyta LR BK 284 str. 1 d.

39BK 140 str. 1 d. nurodyta veika priskiriama prie privataus kaltinimo bylų. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. Š. pareiškė, kad atleido R. B. už jo veiksmus, kuriais jis sukėlė jam fizinį skausmą, susitaikė su juo, nepageidauja, kad R. B. būtų nubaustas už šią veiką, prašė bylą nutraukti. Kaltinamasis R. B. patvirtino, jog susitaikė su nukentėjusiuoju. Susitaikymo aplinkybę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo pasirašyti prašymai dėl bylos nutraukimo (I tomas, b. l. 41, 45). Taigi nustačius, kad R. B. padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, ir kad nukentėjusysis G. Š. susitaikė su kaltinamuoju, baudžiamasis procesas šioje byloje R. B. atžvilgiu yra negalimas, todėl nutraukiamas (BPK 3 str. 1 d. 5 p., 417 str. 2 d.).

40BK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu jis: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis G. Č. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), kaltu prisipažino, atlygino žalą civiliniam ieškovui, susitaikė su nukentėjusiuoju G. Š., kuris prašė baudžiamąją bylą nutraukti. Nors G. Č. anksčiau teistas, tačiau padarė visiškai skirtingą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, nuo veikos padarymo praėjo du metai ir šeši mėnesiai, per šį laiką tik vieną kartą pažeidė kelių eismo taisykles, kitų pažeidimų nebuvo padaręs, turi šeimą, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Teismas laiko, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog G. Č. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nusprendžia atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją byla nutraukti (BK 38 str.).

41Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti –panaikintinos.

42Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 – 298, 301 – 308 str.,

Nutarė

43R. B. pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimų požymių.

44R. B. 2013 gegužės 18 d. 19.10 val. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d. ir procesą dėl šios veikos nutraukti nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius (BPK 3 str. 1 d. 5 p).

45Panaikinti R. B. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

46G. Č. pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimų požymių.

47G. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d. atleisti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir bylą nutraukti (BK 38 str.).

48Panaikinti G. Č. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

49Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Vladimiras... 2. R. B., a. k. ( - ) gimęs ( - ) Zarasuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos... 3. 1) ( - ) Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. 2) ( - ) Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus... 5. G. Č., a. k. ( - ) gimęs ( - ) Zarasuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos... 6. 1) ( - ) Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 245 str. areštu 30 parų,... 7. 2) ( - ) Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus... 8. 3) ( - ) Vilniaus apygardos teismo pagal BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 2... 9. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 10. R. B. 2013 m. gegužės 18 d., apie 19.10 val., ( - ), G. ir N. Š. namo kieme,... 11. G. Č. 2013 m. gegužės 18 d., apie 19.50 val., viešoje vietoje, ( - ), G. ir... 12. Kaltinamasis R. B. kaltu pripažino ir parodė, kad 2013-05-18 su E. P., R. B.,... 13. Kaltinamasis G. Č. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013-05-18 Zarasų m.... 14. Be kaltinamųjų R. B. ir G. Č. prisipažinimų, jų kaltė įrodyta... 15. Nukentėjusysis G. Š. parodė, kad 2013 m. gegužės 18 d. apie 18 val. pas... 16. Nukentėjusioji N. Š. parodė, kad 2013 m. gegužės 18 d. apie 18-19 val.... 17. Nukentėjusioji N. Š. parodė, kad 2013 m. gegužės 18 d., išgirdusi, jog... 18. Nukentėjusioji N. S. parodė, kad 2013 m. gegužės 18 d. buvo N. ir G. Š.... 19. Liudytojas E. P. parodė, kad 2013-05-18 su R. B. nutarė nuvažiuoti pas G.... 20. Liudytojas R. B. parodė, kad 2013-05-18 su R. B., jo dukromis ir E. P.... 21. Liudytojas D. S. parodė, kad 2013-05-18 buvo pas Š., nes N. Š. yra jo... 22. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Š. namo... 23. Iš teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKG 66(182)/15 (01) matyti, kad G.... 24. Dėl kaltinimo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p.... 25. Kaltinamieji R. B. ir G. Č. kaltinami padarę LR BK 138 str. 2 d. 8 p.... 26. Dėl R. B. pareikšto kaltinimo pagal LR BK 284 str. 1 d.... 27. R. B. taip pat buvo kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d. tuo, kad 2013 m.... 28. Kaip matyti iš R. B. pareikšto kaltinimo, jam inkriminuota veika susideda ir... 29. Pagal LR BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje... 30. Nagrinėjamojoje byloje veikos pirmos dalies atveju (19.10 val.), nors... 31. Veikos antros dalies atveju (19.50 val.) dėl aukščiau nurodytų motyvų... 32. Teismo manymu, byloje nenustatyta, kad R. B. ir G. Č. veikė bendrininkų... 33. Dėl G. Č. pareikšto kaltinimo pagal LR BK 284 str. 1 d.... 34. G. Č. buvo kaltinamas tuo, kad paprašytas R. B. ir kartu su R. B. atvykęs... 35. Kaip jau minėta, teismas pripažino, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje.... 36. Teismui nustačius, kad R. B. ir G. Č. neveikė bendrininkų grupe, iš... 37. Bylos nutraukimo pagrindai.... 38. Byloje surinktais įrodymais įrodyta, jog R. B. padarė nusikalstamą veiką,... 39. BK 140 str. 1 d. nurodyta veika priskiriama prie privataus kaltinimo bylų.... 40. BK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 41. Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai... 42. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 – 298, 301 – 308 str.,... 43. R. B. pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. išteisinti nepadarius veikos, turinčios... 44. R. B. 2013 gegužės 18 d. 19.10 val. padarytą nusikalstamą veiką... 45. Panaikinti R. B. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.... 46. G. Č. pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. išteisinti nepadarius veikos, turinčios... 47. G. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d. atleisti... 48. Panaikinti G. Č. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.... 49. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...