Byla e2A-1186-658/2018
Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eura transportas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-418-944/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eura transportas“ ieškinį atsakovei A. Š. įmonei dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ginčas byloje kilęs dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto automobilio kokybės trūkumus.

82.

9Ieškovė UAB „Eura transportas“ ieškiniu teismo prašė priteisti 5 038,30 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2016 m. birželio 20 d. ieškovė už 5 500 Eur nusipirko iš atsakovės transporto priemonę ( - ). Ieškovė žinojo, kad iki automobilio pardavimo atsakovė atliko automobilio variklio remontą, pardavimo metu atsakovė tikino, kad automobilis buvo tinkamai suremontuotas ir geros techninės būklės. Ieškovei priimant automobilį jokių akivaizdžių jo trūkumų nebuvo. Ieškovei su automobiliu nuvažiavus vos 10 km, jis sustojo ir nebeužsivedė. Ieškovė automobilį pristatė į variklių remonto dirbtuves, kur buvo sutvarkytas jo starteris, tačiau pavažiavus 3 km automobilis vėl sustojo. Automobilis vėl buvo nuvežtas remontuoti – nustatyti variklio gedimai. Ieškovė iš karto informavo pardavėją apie gedimus ir pateikė pretenziją dėl automobilio, tačiau atsakovė atsisakė pašalinti automobilio trūkumus ar atlyginti išlaidas. Ieškovė automobilio nebūtų įsigijusi, jeigu būtų žinojusi, kad jis nėra techniškai tvarkingas. Ieškovės vertinimu, automobilis turėjo paslėptą trūkumą – netinkamai suremontuotą variklį, todėl atsakovei atsisakius pašalinti automobilio trūkumus, ji turi atlyginti su defektų šalinimu susijusias išlaidas. Be to, automobilio remonto laikotarpiu ieškovė buvo priversta nuomotis kitą automobilį, todėl atsakovė turi atlyginti ir pakaitinio automobilio nuomos išlaidas. Ieškovė taip pat nesutiko su atsakovės teiginiais, kad ieškovė prašė surasti analogišką automobilį ir todėl davė avansą, nes jie nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, ieškovė nemokėjo iki automobilio pirkimo už jokius automobilio remonto darbus ir nedalyvavo automobilio remonto procese, o tik domintis kada automobilis bus suremontuotas, ieškovės atstovas kelis kartus nuvyko į automobilio remonto vietą. Ieškovė teigė, kad iki automobilio pirkimo sutarties sudarymo atsakovė buvo automobilio savininkė, todėl ieškovė negali reikšti jokių pretenzijų variklio remontą atlikusiam asmeniui.

103.

11Atsakovė A. Š. įmonė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovės vadovas prašė surasti naujesnių metų, pigesnį automobilį Vokietijos aukcionuose, ką atsakovė ir padarė. Atsakovė nurodė, kad ieškovė sumokėjo avansą už automobilio pirkimą, o likusius pinigus perdavė sutarties sudarymo metu. Automobilis parduotas po metų, nes buvo atliekami automobilio remonto darbai, t. y. variklio remontas ir automobilio perdažymas. Atsakovė teigė, kad ieškovė dalyvavo visame automobilio remonto procese, todėl žinojo kaip atliekamas remontas, kas jį atlieka ir pan. Kadangi automobilis parduotas be techninės apžiūros ir be garantijos, todėl ieškovės pretenzijos nepagrįstos. Automobilio perdavimo metu akivaizdžių automobilio trūkumų nebuvo, jis užsivedė, važiavo, o ieškovė pretenzijų neturėjo. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės nurodytais nuostoliais. Teigė, kad ieškovės veikla susijusi su automobilių pirkimu-pardavimu, todėl ji yra šios srities profesionalė ir turėjo žinoti ginčo automobilio ir rinkos kainų skirtumą bei suvokti, kad tokių metų daug naudoto automobilio kokybė negali būti absoliuti ir nekintama. Atsakovė negalėjo numatyti ateityje galinčių atsirasti automobilio gedimų. Atsakovės nuomone, pirkimo metu pirkėja galėjo įsitikinti daikto kokybe, todėl negalima teigti, kad už daikto kokybę išimtinai atsako tik pardavėja. Automobilis buvo pirktas be techninės apžiūros, o pirkėja pati nurodė, kad pretenzijų neturės. Atsakovė nurodė, kad automobilio remonto fotonuotraukos nėra informatyvios, nes negalima nustatyti ar jose užfiksuotas ginčo automobilis.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei A. Š. įmonei iš ieškovės UAB „Eura transportas“ 1 190 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Eura transportas“ 19,71 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

161.1.

17Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 21 d. pažymoje-sąskaitoje Nr. 16/12, kuria atsakovė pardavė ieškovei transporto priemonę ( - ), nėra aptarta automobilio techninė būklė, t. y. gedimai, defektai ir pan. aplinkybės, išskyrus tai, kad automobilis yra be techninės apžiūros. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ginčo automobilis turėjo atitikti bendrus, įprastus reikalavimus keliamus tokio pobūdžio automobiliams.

181.2.

19Teismas įvertinęs šalių ir liudytojo G. K. paaiškinimus, pripažino, kad ieškovės susidomėjimas ( - ) klasės automobiliu atsakovei buvo išreikštas, tačiau tik sudarius ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė sumokėjo/perdavė pinigus už ginčo automobilį, atitinkamai tą pačią dieną jį priėmė ir nuo to laiko jai perėjo visos teisės disponuoti ginčo automobiliu. Teismas sprendė, kad teisiškai saistančio susitarimo parduoti ginčo automobilį tik ieškovei tarp šalių nebuvo, nes ginčo automobilis po remonto darbų buvo nugabentas į turgų.

201.3.

21Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus (duomenis, kad ieškovė po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atliko remonto darbus, liudytojo V. D. parodymus), sprendė, jog automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo variklio defektą, kuris atsirado dėl netinkamai atliktų remonto darbų ir nebuvo sąlygojamas netinkamų ieškovės veiksmų po automobilio įsigijimo.

221.4.

23Teismas įvertinęs liudytojo N. V. parodymus sprendė, kad atsakovei, kaip pardavėjai buvo žinoma, kad variklis suremontuotas, tačiau duomenų, kad atsakovei buvo žinoma apie nekokybiškai atliktą remontą nėra pateikta, t. y. iki automobilio perdavimo ieškovei, jis važiavo, ieškovė patvirtino, kad variklio garsas buvo gražus. Taip pat teismas laikė neįrodytą aplinkybę, kad liudytojas G. K., kuris rūpinosi variklio remontu, šiuos veiksmus atliko ieškovės interesais. Liudytojas N. V. nurodė, kad jis daugiausia derino darbus ne su ieškovės ar atsakovės vadovais, bet su asmeniu, kuris apmokėjo už darbus – G. K.. Dėl to teismas pripažino, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė variklio remonto darbus užsakė nekokybiškomis detalėmis, o žinodama, kad variklio remonto darbai nekokybiški, šią aplinkybę nuslėpė nuo ieškovės.

241.5.

25Teismas nurodė, kad negalima iš asmens reikalauti nurodyti trūkumus, kurie pačiam pardavėjui nėra žinomi, bei tuo metu dar nėra atsiradę. Liudytojai V. D. ir N. V. patvirtino, kad variklio gedimo negalima iš anksto numatyti, dėl variklio remonto galima spręsti tik išardžius variklį. Teismas bylai reikšmingomis aplinkybėmis laikė tai, kad ieškovė turėjo visą informaciją dėl šio automobilio nuo jo pargabenimo į Lietuvą iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y., kad automobiliu buvo teikiamos taksi paslaugos, automobilį parvežus į Lietuvą, jo nebuvo galima užvesti, kad variklis buvo remontuojamas. Be to, žinojo, kur automobilis remontuojamas, buvo nuvykęs pas meistrą liudytoją N. V., su juo kalbėjo, teiravosi apie variklį. Ieškovė teigė, kad jai nebuvo pateiktos jokios sąskaitos dėl detalių pirkimo ir kt., tačiau duomenų, kad šių duomenų buvo reikalauta, jie galimai buvo reikšmingi apsisprendžiant dėl automobilio remonto, juos atsisakė pateikti ir kt. nepateikė.

261.6.

27Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl automobilio išbandymo buvo adresuotas liudytojui G. K., o duomenų, kad atsakovė, kuriai yra reiškiami reikalavimai, atsisakė leisti išbandyti parduodamą automobilį nėra pateikta.

281.7.

29Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl automobilio būklės svarbi aplinkybė laikytina jo kaina, bei atitinkamai rinkos kaina. Ieškovės teigimu, ji pirko suremontuotą tvarkingą automobilį, rinkos kainomis, už kurį mokėjo 5 500 Eur, o beveik po metu to paties automobilio kaina pačios ieškovės vertinimu, yra net padidėjusi argumentuojant, kad buvo pakeistas variklis ir atlikti remonto darbai. Iš to teismas sprendė, kad ieškovei pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo žinomi galimi automobilio defektai, nors tokios aplinkybės sutartyje nebuvo nurodytos. Ieškovė nurodė, kad automobiliai, kurie yra buvę taksi, kainuoja daug mažiau, automobilių identifikavimo duomenyse (VIN kode) fiksuojama, kad šie automobiliai yra taksi, todėl sumokėta kaina yra rinkos kaina. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes pagrindžiančių duomenų byloje nėra, šalys neprašė byloje skirti ekspertizės realiai automobilio rinkai nustatyti. Teismas nurodė, jog aplinkybės, kad ieškovei buvo žinoma ginčo automobilio savikaina, su juo atlikti visi darbai, atsakovės nurodoma ieškovei suma už automobilį – 5 500 Eur, sutartyje nurodoma sąlyga „be garantijos“, turėjo būti suvokiama, kad ji prisiima riziką dėl automobilio galimų trūkumų, kurie pirkimo metu neapsireiškę.

301.8.

31Teismas sprendė, kad atsakovė, kaip pardavėja, leistinais įrodymais pagrindė, kad automobilio trūkumai ieškovei buvo žinomi, todėl ji atleistina nuo atsakomybės atlyginti daikto trūkumų tvarkymo išlaidas. Teismas pripažino, kad ieškovė žinojo automobilio būklę pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Kadangi automobilis ieškovei perleistas realiai už savikainą, todėl ieškovė turėjo suprasti, kad prisiima visą riziką dėl automobilio būklės po sutarties sudarymo. Teismas tokias išvadas darė įvertinęs ir tą aplinkybę, kad sandorio sudarymo metu šalys sutarė, kad automobilis parduodamas be garantijos.

32III.

33Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

345.

35Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Eura transportas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

361.1.

37Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė turėjo pareigą įrodyti, jog atsakovė iki automobilio pirkimo-pardavimo momento ir jo perdavimo žinojo apie mašinos defektus ir tie defektai buvo iki daikto perdavimo. Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi tuo, kad nėra duomenų atsakovę buvus nesąžininga, t. y. žinojus apie mašinos defektus ir juos nuslėpus. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnį pardavėjos žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pardavėjos atsakomybės už parduoto daikto trūkumus sąlyga ir ieškovė neprivalėjo įrodyti, kad atsakovė žinojo apie minėtus trūkumus. Teismas pagrįstai nustatė, kad automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo variklio defektą, kuris atsirado dėl netinkamai atliktų jo remonto darbų, o ne dėl netinkamų ieškovės veiksmų po automobilio įsigijimo. Tai reiškia, kad ieškovės įgytas automobilis neatitiko bendrųjų jam keliamų reikalavimų, todėl yra pagrindas pardavėjos atsakomybei.

381.2.

39Aplinkybė, kad ieškovei buvo žinomas variklio remonto faktas nepatvirtina, kad jai buvo ar galėjo būti žinomi netinkamai atlikti remonto darbai. Ieškovė iš atsakovės pirko automobilį su suremontuotu varikliu ir tai buvo esminė sutarties sąlyga, o paaiškėjęs trūkumas buvo paslėptas. Ieškovė negalėjo tikėtis galimų perkamo naudoto automobilio trūkumų, galinčių kilti ateityje, todėl negalima pripažinti, kad automobilis atitiko ieškovės lūkesčius.

401.3.

41Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovė pirkdama automobilį už praktiškai savikainą su sąlyga be garantijos turėjo prisiimti riziką dėl automobilio galimų trūkumų, kurie pirkimo metu nepasireiškę. Pardavėjos garantija dėl daikto nuosavybės teisės ir jo kokybės yra, nepaisant to ar tokia garantija numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje ar ne. Negalima laikyti, kad pardavėjos nuoroda be garantijos šalių sutartyje eliminuoja jos atsakomybę dėl automobilio trūkumų, atsiradusių iki jo perdavimo. Šalių sutartyje jokie automobilio trūkumai, tame tarpe ir variklio defektas, aiškiai neaptarti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė turėjo žinoti apie netinkamai atliktą variklio remontą, todėl atsakovė laikytina pažeidusi prievolę perduoti šalių sutarties sąlygas atitinkantį daiktą.

421.4.

43Teismo vertinta praktiškai savikaina nagrinėjamu atveju nebuvo neįprastai žema automobilio kaina, iš kurios ieškovė turėjo ar galėjo nustatyti paslėptą automobilio variklio trūkumą. Sutarties kaina negali būti vertintina kaip sutarties dalyką ar jo kokybę apibrėžianti kategorija. Teismas nevertino, kad automobilis iki atsakovės įsigijimo eksploatuotas taksi paslaugoms, todėl jo rinkos vertė apie 2,5 karto mažesnė negu analogiško automobilio. Atsakovės teikti įrodymai ginčo automobilio rinkos vertės negali patvirtinti. Šalių sutarta kaina savaime negali patvirtinti pagrindo ieškovei tikėtis prastesnės, nei šalių sutartos, automobilio kokybės.

441.5.

45Teismas nevertino šalių elgesio po sutarties sudarymo ir trūkumo paaiškėjimo, bei atsakovės kaip pardavėjos sąžiningumo. Atsakovės nenuosekli pozicija dėl tariamo pačios ieškovės automobilio remonto ir mokėjimo už jį, tariamo ieškovės mokėto avansu už automobilį, variklio suremontavimo verčia abejoti atsakovės paaiškinimų patikimumu ir sąžiningumu. Labiau tikėtina, kad atsakovė nesąžiningai nuo ieškovės nuslėpė automobilio trūkumą – netinkamai suremontuotą variklį, o šiam paaiškėjus –nesąžiningai vengė atsakomybės.

466.

47Atsakovė A. Š. įmonė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

482.1.

49Teismas objektyviai nustatė, jog apeliantė pirkdama automobilį žinojo ir atsakovės buvo tinkamai supažindinta su technine automobilio būkle. Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad apeliantė aktyviai dalyvavo variklio remonto procese, po variklio remonto savarankiškai priėmė automobilį iš variklį remontavusio meistro N. V., o vėliau priėmė automobilį ir iš atsakovės, įsitikindama, kad techninė bei bendra naujai perdažyto automobilio būklė pilnai atitinka kokybės ir kainos santykį. Apeliantė faktiškai neturėjo jokių esminių nusiskundimų dėl automobilio iki pirkimo, pirkimo-pardavimo metu ir iš karto po to, kas iš esmės reiškia, jog techninė automobilio būklė apeliantę tenkino.

502.2.

51Apeliantė pirkimo metu žinojo apie ankstesnius automobilio variklio gedimus ir variklio remontą Lietuvoje, tačiau ji neturėjo pagrindo tikėtis, jog ir ateityje galimai nebus automobilio gedimų, vien tik įvertinus natūralų nusidėvėjimą. Apeliantės pasirašytas automobilio pirkimo-pardavimo dokumentas su konkrečiu apeliantės patvirtinimu, jog ji atsakovei pretenzijų neturi ir neturės, yra neginčijamas patvirtinimas apie apeliantės sutikimą ir jos aiškų supratimą dėl perkamo automobilio techninės būklės.

522.3.

53Nepagrįstos apeliantės išvados, jog automobilio trūkumai atsakovės buvo paslėpti. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog variklio trūkumai negali būti laikytini paslėptais, kadangi apeliantė žinojo apie naujai atliktą variklio remontą, pati remonto eigoje aktyviai dalyvavo. Remiantis liudytojo N. V. parodymais akivaizdu, kad apeliantė netgi kai kurias detales, kurias reikėjo keisti variklyje, pati pirko ir teikė variklių meistrui, o tai reiškia, kad apeliantė privalėjo suvokti perkamo automobilio rinkos kainos ir kokybės santykį.

542.4.

55Apeliantė, būdama profesionale automobilių prekybos srityje ir turėjusi žinoti šio perkamo automobilio rinkos kainas, kainų skirtumą tarp naudotų automobilių, kurie praeityje buvo eksploatuojami kaip taksi automobiliai, privalėjo suvokti, jog daug naudoto ir Lietuvoje ne autorizuotame servise suremontuoto automobilio remonto kokybė negalėjo būti absoliuti ir garantuotina. Be to, pati apeliantė pažeisdama LR Kelių eismo taisyklių ir technikinių reikalavimų keliamų automobiliui, kuris naudojamas eisme tvarkas, jo neįregistravusi ir be technikinės apžiūros, o tik su uždėtais UAB „Eura Transportas“ firmai priklausančiais valstybiniais numeriais eksploatavo tiksliai nenustatytą laikotarpį.

562.5.

57Atsakovė leistinomis priemonėmis įrodė, jog nėra atsakinga už tariamai užslėptus naudoto automobilio defektus, o jeigu tokie ir būtų buvę, tai privalėjo įrodyti apeliantė, kuri savo rizika prisiėmė atsakomybę ir aktyviai veikė automobilio variklio remonto metu.

58Teisėjų kolegija

konstatuoja:

59IV.

60Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

617.

62Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

638.

64CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

659.

66Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

6710.

68Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

6911.

70CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

7112.

72Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

7313.

74Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė, kad 2016 m. birželio 20 d. ieškovė už 5 500 Eur nusipirko, o atsakovė pardavė naudotą automobilį „( - )“, kėbulo Nr. ( - ) (2016 m. birželio 20 d. Pažyma-sąskaita Nr. 13/12, 2016 m. birželio 20 d. PVM sąskaita-faktūra serija BLB Nr. 5371349; el. b. 1 T., b. l. 7–8). 2016 m. birželio 20 d. Pažymoje-sąskaitoje Nr. 13/12 automobilio defektai neužfiksuoti, tik nurodyta, kad automobilis parduodamas be garantijos ir be techninės apžiūros. Ieškovė automobilį pirko turėdama tikslą jį naudoti įmonės veiklai vykdyti – susisiekimui su klientais, įvairių reikalų tvarkymui ir kt. (2017 m. birželio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 07:07–07:16), todėl ji pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir važiuos. Ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė iki automobilio pardavimo atliko jo variklio remontą. Pardavimo metu pardavėja patikino ieškovę, kad automobilis yra tinkamai suremontuotas ir geros techninės būklės. Ieškovei priimant automobilį jokių akivaizdžių jo trūkumų nebuvo matyti, jis užsivedė ir važiavo. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad automobilio pirkimo metu ieškovė turėjo visą informaciją dėl ginčo automobilio nuo jo pargabenimo į Lietuvą iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Vis dėlto, nuvažiavęs vos 10 km atstumą automobilis sustojo ir nebeužsivedė, nes, kaip paaiškėjo vėliau, buvo netinkamai atlikti variklio remonto darbai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pardavėja nesuteikė ieškovei naudoto automobilio garantijos, o kadangi ieškovė automobilį pirko realiai už savikainą ir žinojo apie automobilio variklio remontą, t. y. jos vadovas buvo nuvykęs pas meistrą, su juo kalbėjo, teiravosi apie variklį, tai reiškia, jog ji žinojo apie automobilio trūkumus, todėl turėjo suprasti, kad prisiima visą riziką dėl automobilio būklės po sutarties sudarymo.

7514.

76Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

7715.

78Nagrinėjamu atveju tai, kad ieškovės įsigytas naudotas automobilis tapo netinkamas naudoti tą pačią dieną, kai buvo įsigytas, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad naudoto daikto veikimas gali būti kitoks nei analogiško naujo daikto. Vis dėlto, parduotam naudotam automobiliui sugedus netrukus po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (nuvažiavus vos 10 km), reikia įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar pirkėja šiuo atveju galėjo žinoti, kad automobilis gali tuoj pat sugesti ar, kad jam tinkamai veikti, gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų.

7916.

80Šalys neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pagrindinė ieškovės įsigyto naudoto automobilio gedimo priežastis buvo netinkamai suremontuoto variklio gedimas. Dėl to teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo variklio defektą, kuris atsirado dėl netinkamai atliktų remonto darbų, o ne dėl netinkamų ieškovės veiksmų po automobilio įsigijimo.

8117.

82Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė su ketinimu pirkti automobilį kreipėsi į atsakovę, o ši Vokietijoje nupirko ginčo automobilį, kurį vėliau ketino parduoti ieškovei. Pagal šalių procesinius dokumentus nustatyta, kad automobilis į Lietuvą buvo pargabentas 2015 m. rugpjūčio mėn., tačiau ieškovė iš atsakovės automobilį nupirko tik 2016 m. birželio 20 d., kadangi užtruko jo taisymas, perdažymas, o vėliau ieškovė buvo praradusi suinteresuotumą jo pirkimu. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojas G. K. nurodė, kad atsakovei davė pinigų automobiliui nupirkti, o vėliau mokėjo ir už jo remonto darbus. Liudytojas teigė, kad davė pinigų atsakovei todėl, kad pats ketino ginčo automobilį pirkti (2018 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 10:03–12:26 min.). Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad tarp šalių nebuvo jokio teisiškai saistančio susitarimo parduoti ginčo automobilį tik ieškovei.

8318.

84Pažymėtina, kad ieškovė neneigė, jog jai buvo žinoma apie automobilio variklio gedimą ir jo taisymą. Vis dėlto, ieškovė iš atsakovės automobilį pirko su suremontuotu varikliu ir tai buvo esminė sutarties sąlyga, t. y. ieškovė pirkdama naudotą automobilį iš atsakovės turėjo pagrindą manyti, kad įsigyjamas automobilis yra tinkamas naudoti. Tiek ieškovė, tiek liudytojai G. K. ir N. V. nurodė, kad ieškovės vadovas A. B. buvo kelis kartus atvykęs į autoservisą, kur buvo remontuojamas automobilio variklis (2017 m. birželio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 8:05–8:39, 21:48–22:47; 26:17–27:12 min.; 2017 m. spalio 30 d. teismo posėdžio garso įrašo 26:19–27:37, 30:53–31:13 min.; 2018 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 10:03–11:09 min.). Tačiau aplinkybė, kad ieškovei buvo žinoma apie variklio remontą, nepatvirtina, kad ji galėjo žinoti apie galimai netinkamai atliktus remonto darbus. Liudytojas N. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paliudijo, kad jis visus darbus derino ne su ieškovės ar atsakovės vadovais, bet su klientu, t. y. asmeniu, kuris apmokėjo už darbus – G. K. (2017 m. spalio 30 d. teismo posėdžio garso įrašo 22:34–22:40, 24:08–24:36, 31:16–33:05 min.). Pats liudytojas G. K. nurodė, kad nors pas meistrą pasižiūrėti kaip vyksta variklio remontas vykdavo tiek jis pats, tiek ieškovės ir atsakovės vadovai, tačiau nei vienas asmuo nebuvo specialistas, kad galėtų nustatyti ar remonto darbai yra atliekami tinkamai (2018 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 16:58–18:44 min.). Liudytojai V. D. ir N. V. pirmosios instancijos teismo posėdžių metu taip pat nurodė, kad variklio gedimo negalima iš anksto numatyti, dėl variklio remonto galima spręsti tik išardžius variklį (2017 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 37:20–38:52 min.; 2017 m. spalio 30 d. teismo posėdžio garso įrašo 20:49–21:31 min.). Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovės vadovas A. B. dalyvavo atsiimant automobilį iš meistro N. V. ir jį nuvarant į stovėjimo aikštelę, tačiau pirkimo metu, t. y. po daugiau nei pusės metų, ieškovės vadovui nebuvo leista automobilio išbandyti (2018 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 01:01:00–01:01:20 val.), tik pardavėja patikino ieškovę, kad automobilis yra tinkamas naudoti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei tai, kad automobilio variklio gedimas nėra akivaizdus naudoto automobilio trūkumas, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti šio automobilio trūkumo ir negalėjo prisiimti rizikos už automobilio gedimą, kuris atsirado praėjus vos kelioms valandoms nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

8519.

86Taip pat, kolegijos vertinimu, neturi reikšmės atsakovės nurodomi argumentai, kad ieškovė žinojo, jog iš Vokietijos buvo atvežtas automobilis su sugedusiu varikliu. Ieškovės tikslas nebuvo iš atsakovės nusipirkti šį automobilį su sugedusiu varikliu. Priešingai, byloje neginčijamai nustatyta, kad jos tikslas buvo iš atsakovės įsigyti šį naudotą automobilį, bet su tinkamai suremontuotu varikliu ir eksploatuoti jį atitinkamą terminą atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. To ko ji pagrįstai tikėjosi – negavo. Tuo tarpu atsakovė (pardavėja), pirkdama iš Vokietijos (per)pardavimui automobilį su sugedusiu varikliu, leisdama jos vardu nupirktą automobilį remontuoti kitiems asmenims ir žinodama apie remonto eigą, bei parduodama po atlikto remonto šį automobilį jau su suremontuotu varikliu ieškovei, įgijo jos atžvilgiu prievolę užtikrinti, kad šis automobilis atitiks įprastus tokiems daiktams reikalavimus ir bus tinkamas eksploatuoti protingą terminą normaliai jį eksploatuojant. Tuo tarpu automobilio naudojimas po įsigijimo su juo nuvažiavus tik 10 km, neatitinka nei protingo jo naudojimosi laiko, nei įprasto naudotiems automobiliams eksploatuoti ridos parametro. Todėl atsižvelgiant į visumą aplinkybių negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybė už netinkamos kokybės daikto pardavimą, turi būti eliminuota.

8720.

88Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė pirkdama automobilį už praktiškai savikainą su sąlyga be garantijos turėjo prisiimti riziką dėl automobilio galimų trūkumų, kurie pirkimo metu nepasireiškė. Pirmiausia pažymėtina, jog aplinkybės, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo aptarti automobilio trūkumai ir buvo įrašyta sąlyga, jog parduodamas automobilis yra be garantijos ir be techninės apžiūros, savaime neeliminuoja pardavėjos atsakomybės už automobilio paslėptus trūkumus, dėl kurių automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį (CK 6.327 straipsnio 1, 2 dalys). Antra, šalys turi teisę sutartyje nustatyti kokią nori daikto kainą (CK 6.156 straipsnis). Nagrinėjamu atveju šalys nustatydamos naudoto automobilio kainą atsižvelgė į didelę automobilio ridą, jo remontą, pagaminimo metus, bei į tai, kad automobilis ilgą laiką stovėjo mašinų turguje ir jo niekas nepirko. Vien aplinkybė, kad šalys sutarė dėl mažesnės nei rinkos automobilio kainos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė turėjo ar galėjo žinoti (bei, svarbiausia, sutikti) apie paslėptą automobilio variklio gedimą, kadangi automobilio trūkumai šalių sutartyje nebuvo neaptarti.

8921.

90Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

9122.

92Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė, kad jos įsigytas naudotas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko kokybės reikalavimų ir kad ji negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus. Tuo tarpu atsakovė neįrodė aplinkybių, mažinančių jos atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, dėl to yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teises, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą.

9323.

94Nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pardavėjai pareikštoje pretenzijoje prašė, kad pardavėja pašalintų automobilio trūkumus (2016 m. rugpjūčio 1 d. pretenzija; el. b. 1 T., b. l. 12), o to atsakovei nepadarius, ieškovė savo lėšomis sutaisė ginčo automobilį, bei teismui pateiktame ieškinyje prašė, kad atsakovė atlygintų ieškovės patirtas automobilio remonto išlaidas. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad atsakovė atsakyme į ieškovės pretenziją nurodė, jog ieškovė automobilį pirko be garantijos ir techninės apžiūros, todėl atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą dėl automobilio trūkumų šalinimo (2018 m. rugpjūčio 26 d. atsakymas į pretenziją; el. b. 1 T., b. l. 13).

9524.

96Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, t. y. nusipirktas naudotas automobilis nevažiavo ir ieškovei teko savo lėšomis taisyti jo gedimus, kadangi atsakovė tai daryti atsisakė. Nustačius, kad nuostoliai susidarė dėl ieškovės pirkto naudoto automobilio kokybės trūkumų, ieškovė įgijo teisę į jos dėl automobilio remonto patirtų išlaidų atlyginimą.

9725.

98Ieškovė pateikė duomenis, kad už automobilio transportavimą į autoservisą sumokėjo 36,30 Eur (2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. MLN-01885; el. b. 1 T., b. l. 9), o už kompiuterinę diagnostiką, starterį ir jo remontą sumokėjo 144 Eur (2016 m. liepos 1 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. KUR 000054; el. b. 1 T., b. l. 10). Liudytojas G. K. paliudijo, kad tą pačią dieną po kelių valandų, kai ieškovė nusipirko ginčo automobilį, su juo susisiekė ieškovės vadovas ir pranešė, jog automobilis užgeso. G. K. atvažiavo į tą vietą, kur buvo sustojęs automobilis, ir jį nutempė iki ieškovės vadovo namų. Liudytojas nurodė, kad kiek jam žinoma, paskui automobilis buvo nuvežtas į servisą pasamdžius tralą (2018 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 31:20–32:58, 40:35–41:27 min.). Liudytojas N. V. pirmosios instancijos teisme paliudijo, kad maždaug po 9 mėnesių su juo susisiekė G. K.. Meistras buvo nuvykęs pas ieškovės vadovą ir apžiūrėjęs automobilį nustatė, kad neveikė starteris (2017 m. spalio 30 d. teismo posėdžio garso įrašo 38:35–42:45 min.). Iš to darytina išvada, kad ieškovės patirtos 180,30 Eur išlaidos automobilio transportavimui ir starterio remontui buvo būtinos, todėl jos priteistinos iš atsakovės.

9926.

100Ieškovė taip pat pateikė duomenis, kad už variklį sumokėjo 2 050 Eur (2016 m. birželio 16 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. TRL000006697; el. b. 1 T., b. l. 14), už variklio keitimą – 868 Eur (2016 m. spalio 19 d. PVM sąskaita-faktūra Serija OBV Nr. 16-151; el. b. 1 T., b. l. 15), už tepalų keitimą, tepalus ir filtrus – 190 Eur (2016 m. spalio 19 d. PVM sąskaita-faktūra Serija IPE Nr. 0000801; el. b. 1 T., b. l. 16), už turbinos remontą – 160 Eur (2016 m. spalio 13 d. PVM sąskaita-faktūra Serija SAL Nr. 0019944; el. b. 1 T., b. l. 17). Ieškovė nurodė, kad automobilio variklio remonto darbai buvo atlikti remiantis UAB „OBBA“ 2016 m. rugsėjo 9 d. Transporto priemonės defektų nustatymo aktu (toliau – ir Aktas; el. b. 1 T., b. l. 11). Liudytojas V. D. pirmosios instancijos teisme paliudijo, kad visi akte bei sąskaitose nurodyti darbai ir detalės buvo būtini siekiant suremontuoti ginčo automobilį. Liudytojas paaiškino, kad buvo nustatyta, jog variklis anksčiau buvo netinkamai suremontuotas, t. y. nustatytas alkūninio veleno gedimas, kuris turėjo būti keičiamas nauju, taip pat turėjo būti keičiamas visas komplektas įdėklų, tačiau to nebuvo padaryta, nes įdėklai buvo įdėti ne iš vieno komplekto ir pan. Nurodė, kad pakartotinai nebuvo tikslinga remontuoti tą patį variklį, nes jis beveik visas buvo netinkamas naudoti, o jo remonto darbai, nurodyti akte, būtų kainavę labai daug, todėl buvo nuspręsta, kad ekonomiškiau nupirkti kitą variklį. Liudytojas paaiškino, kad ginčo automobiliui kitą variklį surado pati ieškovė, kadangi meistro pigiausias surastas naudoto variklio variantas buvo kainavo 2 500 Eur, o ieškovė surado iš kur variklį nupirkti pigiau. Visiškai naujas variklis nebuvo pirktas, kadangi jo kaina prilygtų naujo automobilio kainai. Ieškovei atvežus naują variklį, kuris buvo be papildomų būtinų detalių, autoservise buvo atliktas ginčo automobilio variklio remontas ir su tuo susiję darbai (pakeisti tepalai, filtrai ir kt.; 2017 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 16:41–18:13, 20:50–27:21, 32:08–37:08, 42:15–43:56, 45:53–58:57 min.). Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal nurodytas sąskaitas, ieškovė dėl variklio remonto patyrė 3 268 Eur išlaidų. UAB „OBBA“ 2016 m. rugsėjo 9 d. Transporto priemonės defektų nustatymo akte, kuriame nurodyta pradinė variklio remonto sąmata, nurodyta, kad galimai variklio gedimo šalinimui reikalingos detalės ir darbai kainuos 3 622 Eur. Taigi, kaip matyti palyginus Aktą ir realiai ieškovės patirtas išlaidas, bei remiantis liudytojo V. D. parodymais, darytina išvada, kad ieškovės patirtos išlaidos variklio remontui buvo pagrįstos ir būtinos, o nusprendus keisti visą variklį, buvo net sumažintos išlaidos automobilio remontui. Kadangi atsakovė jokiais įrodymais nepaneigus ieškovės patirtų 3 268 Eur išlaidų automobilio variklio remontui pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės.

10127.

102Ieškovė taip pat nurodė, kad patyrė 1 590 Eur išlaidas už pakaitinių automobilio nuomą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus: Nuomos lapus Nr. 20160621a ir Nr. 20160718c, 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija EU Nr. 0328 ir Kasos pajamų orderį Serija EU Nr. 2016/06-11, 2016 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija EU Nr. 0375 ir Kasos pajamų orderį Serija EU Nr. 2016/09-05 (el. b. 1 T., b. l. 18–21). Ieškovės vadovas pirmosios instancijos metu duodamas paaiškinimus ir atsakydamas į teismo klausimus teigė, kadangi automobilis sugedo tą pačią diena, kai buvo nupirktas, todėl ieškovė turėjo teisę visą laikotarpį, kol jis buvo remontuojamas, nuomotis kitą automobilį. Ieškovės vadovas nurodė, kad, nenorėdamas didinti išlaidų, automobilį nuomojo tik būtinais atvejais – kai jam ar vadybininkams reikėdavo važiuoti iš Vilniaus į kitus filialus, ir tik 1,5 mėnesio, nors remontas truko net 4 mėnesius, o kitu laikotarpiu automobilius skolindavosi iš įmonės darbuotojų. Ieškovės vadovas taip pat paaiškino, kad automobilius iš UAB „Euroauto“ nuomojo todėl, kad turėjo toje įmonėje pažįstamą asmenį ir šioje įmonėje automobilio nuomos kaina buvo mažesnė nei kitur. A. B. domėdamasis automobilių nuomos kainomis nustatė, kad kitose įmonėse panašių automobilių kainos svyruoja tarp 40–60 Eur. Šiuo atveju ieškovės vadovo išsinuomotas automobilis buvo tos pačios klasės kaip ginčo automobilis tik kito gamintojo (( - )), todėl ir dėl šios priežasties nuomos kaina buvo mažesnė, t. y. 34 Eur ir 35 Eur (2017 m. birželio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 13:53–14:44 min., 59:40–01:03:12 val.). Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų dėl ieškovės pateiktų išlaidų dėl automobilių nuomos nepagrįstumo, bei nei pirmosios instancijos teisme, nei teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą šių išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo visiškai neginčijo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės į bylą pateikti įrodymai ir pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai pagrindžia, kad ieškovės patirtos išlaidos nuomojantis kitą automobilį buvo pagrįstos ir būtinos, todėl ieškovei iš atsakovės taip pat priteistini 1 590 Eur už pakaitinio automobilio nuomą.

103Dėl bylos baigties ir procesinių klausimų

10428.

105Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinas 5 038,30 Eur nuostolių atlyginimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10629.

107CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad atsakovė turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius susijusius su nusipirkto naudoto automobilio remontu, todėl iš atsakovės taip pat priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

10830.

109Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

11031.

111Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinus (100 procentų), atsakovė laikoma ginčą pralaimėjusia šalimi, todėl tik ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 113 Eur išlaidų sumokėdama už ieškinį žyminį mokestį. Kadangi šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos pateiktais įrodymais (el. b. 1 T., b. l. 6), todėl jos ieškovei priteistinos iš atsakovės A. Š. įmonės (CPK 93, 98 straipsniai).

11232.

113Atitinkamai pirmosios instancijos teismo patirtos 19,71 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovės A. Š. įmonės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

11433.

115Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Eura transportas“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 113 Eur išlaidų sumokėdama už apeliacinį skundą žyminį mokestį. Šios išlaidos yra pagrįstos pateiktais įrodymais (el. b. 1 T., b. l. 197), todėl ieškovei priteistinos iš atsakovės A. Š. įmonės (CPK 93, 98 straipsniai).

11634.

117Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme valstybei iš šalių nepriteistinos, kaip sudarančios mažesnį nei numatyta Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru dydį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

118Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

119Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.

120Priteisti iš atsakovės A. Š. įmonės (juridinio asmens kodas ( - )) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eura transportas“ (juridinio asmens kodas ( - )) 5 038,30 Eur (penkis tūkstančius trisdešimt aštuonis eurus 30 ct) nuostolių atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 038,30) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

121Priteisti iš atsakovės A. Š. įmonės (juridinio asmens kodas ( - )) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eura transportas“ (juridinio asmens kodas ( - )) 113 Eur (vieną šimtą tryliką eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmos instancijos teisme ir 113 Eur (vieną šimtą tryliką eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

122Priteisti iš atsakovės A. Š. įmonės (juridinio asmens kodas ( - )) valstybei 19,71 Eur (devynioliką eurų 71 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas ( - )) atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

123Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ginčas byloje kilęs dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto... 8. 2.... 9. Ieškovė UAB „Eura transportas“ ieškiniu teismo prašė priteisti 5... 10. 3.... 11. Atsakovė A. Š. įmonė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 16. 1.1.... 17. Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 21 d. pažymoje-sąskaitoje Nr. 16/12,... 18. 1.2.... 19. Teismas įvertinęs šalių ir liudytojo G. K. paaiškinimus, pripažino, kad... 20. 1.3.... 21. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus... 22. 1.4.... 23. Teismas įvertinęs liudytojo N. V. parodymus sprendė, kad atsakovei, kaip... 24. 1.5.... 25. Teismas nurodė, kad negalima iš asmens reikalauti nurodyti trūkumus, kurie... 26. 1.6.... 27. Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl automobilio išbandymo buvo adresuotas... 28. 1.7.... 29. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl automobilio būklės svarbi aplinkybė... 30. 1.8.... 31. Teismas sprendė, kad atsakovė, kaip pardavėja, leistinais įrodymais... 32. III.... 33. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 34. 5.... 35. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Eura transportas“ prašo Kauno apylinkės... 36. 1.1.... 37. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė turėjo pareigą įrodyti, jog... 38. 1.2.... 39. Aplinkybė, kad ieškovei buvo žinomas variklio remonto faktas nepatvirtina,... 40. 1.3.... 41. Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovė pirkdama automobilį už... 42. 1.4.... 43. Teismo vertinta praktiškai savikaina nagrinėjamu atveju nebuvo neįprastai... 44. 1.5.... 45. Teismas nevertino šalių elgesio po sutarties sudarymo ir trūkumo... 46. 6.... 47. Atsakovė A. Š. įmonė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo... 48. 2.1.... 49. Teismas objektyviai nustatė, jog apeliantė pirkdama automobilį žinojo ir... 50. 2.2.... 51. Apeliantė pirkimo metu žinojo apie ankstesnius automobilio variklio gedimus... 52. 2.3.... 53. Nepagrįstos apeliantės išvados, jog automobilio trūkumai atsakovės buvo... 54. 2.4.... 55. Apeliantė, būdama profesionale automobilių prekybos srityje ir turėjusi... 56. 2.5.... 57. Atsakovė leistinomis priemonėmis įrodė, jog nėra atsakinga už tariamai... 58. Teisėjų kolegija... 59. IV.... 60. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 61. 7.... 62. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta,... 63. 8.... 64. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal... 65. 9.... 66. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi... 67. 10.... 68. Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto... 69. 11.... 70. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti,... 71. 12.... 72. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo... 73. 13.... 74. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė, kad 2016 m. birželio 20 d.... 75. 14.... 76. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo... 77. 15.... 78. Nagrinėjamu atveju tai, kad ieškovės įsigytas naudotas automobilis tapo... 79. 16.... 80. Šalys neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad... 81. 17.... 82. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė su ketinimu pirkti... 83. 18.... 84. Pažymėtina, kad ieškovė neneigė, jog jai buvo žinoma apie automobilio... 85. 19.... 86. Taip pat, kolegijos vertinimu, neturi reikšmės atsakovės nurodomi... 87. 20.... 88. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos... 89. 21.... 90. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl parduoto daikto... 91. 22.... 92. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė, kad... 93. 23.... 94. Nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 95. 24.... 96. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės... 97. 25.... 98. Ieškovė pateikė duomenis, kad už automobilio transportavimą į... 99. 26.... 100. Ieškovė taip pat pateikė duomenis, kad už variklį sumokėjo 2 050 Eur... 101. 27.... 102. Ieškovė taip pat nurodė, kad patyrė 1 590 Eur išlaidas už pakaitinių... 103. Dėl bylos baigties ir procesinių klausimų... 104. 28.... 105. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 106. 29.... 107. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti... 108. 30.... 109. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas... 110. 31.... 111. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinus (100... 112. 32.... 113. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo patirtos 19,71 Eur išlaidos,... 114. 33.... 115. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovės priteistinos... 116. 34.... 117. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės... 118. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 119. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir... 120. Priteisti iš atsakovės A. Š. įmonės (juridinio asmens kodas ( - ))... 121. Priteisti iš atsakovės A. Š. įmonės (juridinio asmens kodas ( - ))... 122. Priteisti iš atsakovės A. Š. įmonės (juridinio asmens kodas ( - ))... 123. Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....