Byla A-524-552/2017

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Markučiai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui ir V. P. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Markučiai“ (toliau – ir Bendrovė) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. vasario 27 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)-131 „Dėl profesinės diagnozės pagrįstumo“ (toliau – ir Išvada), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjas nurodė, kad su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorinio skyriaus V. P. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte nurodytomis šiai darbuotojai diagnozuotomis lėtinėmis ligomis Bendrovė nėra susijusi, prie tų ligų vystymosi nėra prisidėjusi, tačiau Išvadoje Komisija konstatavo, jog darbuotojai nustatyta patologija yra profesinės kilmės, bei netiesiogiai patvirtino priežastinio ryšio tarp darbuotojos darbo sąlygų Bendrovėje bei jai nustatytų profesinių ligų buvimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad diagnozė buvo patvirtinta atsižvelgus tik į darbuotojos pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsakovas ignoravo pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog darbuotoja Bendrovėje krovinių rankomis nekilnojo ir nepernešinėjo, todėl priežastinis ryšys tarp darbuotojos darbo sąlygų Bendrovėje bei jai nustatytos profesinės ligos diagnozės neegzistuoja. Pareiškėjo teigimu, diagnozės patvirtintos Komisijai neatsižvelgus į informaciją, jog profesinės rizikos veiksnys „Nuolat pasikartojantys rankų judesiai: dalyvaujant plaštakos ir pirštų raumenims“ yra apie 7–8 kartus mažesnio dydžio už leistinas ribines vertes, o profesinės rizikos veiksnys „Nuolat pasikartojantys rankų judesiai: dalyvaujant rankų ir pečių juostos raumenims“ yra apie 7 kartus mažesnio dydžio už leistinas ribines vertes, todėl jie negali būti laikomi priežastimis, galėjusiomis sukelti darbuotojai profesinę ligą ir / arba prisidėti prie tos dar prieš darbuotojos darbą Bendrovėje įgytos profesinės ligos vystymosi. Pareiškėjo vertinimu, profesinės rizikos veiksniai, atitinkantys teisės aktų reglamentuojamus parametrus, negali būti traktuojami kaip kenksmingi veiksniai, nulėmę profesinės(-ių) ligos(-ų) atsiradimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija turėjo įvardinti, kaip konkrečiai netinkamas darbų organizavimas, netinkamas darbo vietos įrengimas ir neaprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis pasireiškė darbuotojai dirbant Bendrovėje. Pareiškėjo nuomone, jis sudarė V. P. saugias bei sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, taip pat darbuotoja buvo periodiškai instruktuojama ir pasirašytinai supažindinama su darbų sauga darbo vietose, o pati Bendrovė įsigijo bei naudojo tik leistinas ir saugias medžiagas bei darbo priemones. Darbuotojos darbo Bendrovėje metu nebuvo jokių ją veikusių profesinės rizikos veiksnių, neatitikusių teisės aktų reglamentuojamų parametrų, t. y. viršijusių leistinus ribinius dydžius, todėl pareiškėjas darė išvadą, kad Komisija neįrodė ryšio tarp Išvadoje įvardintų kenksmingų veiksnių ir darbuotojai diagnozuotų sveikatos sutrikimų. Jei skundžiamoje išvadoje diagnozuotos profesinės ligos išsivystė dėl darbuotojos individualaus organizmo jautrumo veikiantiems rizikos veiksniams, kurie Bendrovėje neviršijo leistinų ribinių verčių (dydžių), pareiškėjo manymu, Išvadoje turėjo būti konstatuota, kad dėl darbuotojai diagnozuojamų profesinių ligų nėra jokios Bendrovės, kaip darbdavio, kaltės.

6Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovas paaiškino, kad V. P. byla buvo svarstoma 2014 m. gruodžio 12 d. Komisijos posėdyje dalyvaujant ir pareiškėjo atstovams. Atsakovas pabrėžė, kad, priimant sprendimą dėl profesinės ligos, privalo būti atsižvelgta ne tik į vieno epizodinio ergonominių veiksnių vertinimo duomenis, bet turi būti įvertintas kompleksinis visų profesinės rizikos veiksnių poveikis darbuotojo sveikatai, atsižvelgiant į visus byloje pateiktus duomenis už visą darbinį laikotarpį. Profesiniai rizikos veiksniai, kurie veikė 16,72 metų AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykloje Nr. 3“ ir 12,17 metų paskutinėje darbovietėje uždarojoje akcinėje bendrovėje „Markučiai“, buvo analogiški: darbo poza, pasikartojantys greiti darbo judesiai, krovinių kėlimas ir pernešimas, triukšmas, cheminės medžiagos, dulkės. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra imperatyviai nustatyta, jog, jei kenksmingas darbo aplinkos veiksnys neviršija leistinų ribinių verčių, jis tampa nebekenksmingu. Profesinę ligą gali sukelti ne tik kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, viršijantys leidžiamas ribines vertes, bet ir veiksniai, neviršijantys leistinų ribų, nes profesinės ligos išsivystymui turi įtakos ir individualus organizmo jautrumas veikiantiems rizikos veiksniams. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog darbuotoja krovinių rankomis nekilnojo ir nepernešinėjo, tačiau pareiškėjo 2013 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. SR–156 pateiktame darbo aprašyme nurodoma, jog žiedų gamybos linijoje formas nukeldavo dviese arba trise, priklausomai nuo formos sunkumo, darbo vietoje tie patys darbuotojai formą turėdavo padėti ant žemės. Tai nurodoma ir V. P. darbinės veiklos aprašyme. Konsultacinės firmos „Sabelija“ 2008 m. rugpjūčio 10 d. darbo sunkumo tyrimo protokole nustatyta, kad rygelių ir kolonos gamybos linijoje apdailininkės darbo vietoje vienkartinio keliamo krovinio masė bei kėlimas ir pernešimas nebuvo vertinti. Atsakovo teigimu, atliktu vienkartinių pasikartojančių judesių, dalyvaujant rankų ir pečių juostos raumenims, matavimu nustatyta 5 300 sk. per pamainą, tačiau priklausomai nuo darbo krūvio, gali keistis ir judesių skaičius. Darbo pozos (kaklo, pečių ir alkūnės, riešo) koreguoto vertinimo rezultatas 3 balai, pateiktas 2008 m. rugsėjo 2 d. profesinės rizikos nustatymo kortelėje Nr. 13, kai ribinis dydis mažesnis nei 3. Atsakovas paaiškino, kad, priimdamas išvadas dėl profesinių ligų diagnozių nustatymo, vadovaujasi visais pateiktais dokumentais ir informacija: vertinama ligos anamnezė (vystimosi eiga), gyvenimo anamnezė, darbo veiklos raida, profesinės ligos klinika, klinikiniai tyrimai, konsultantų išvados, mokslu pagrįsti priežastinių ryšių tarp kenksmingų darbo aplinkos veiksnių ir profesinės ligos įrodymai, individualaus darbuotojo sveikatos būklė. Atsakovas atkreipė dėmesį į Europos Komisijos išleistame 2009 m. Profesinių ligų diagnostikos vadove (Information Notices on Occupational Diseases: a Guide to Diagnosis) (toliau – ir EK vadovas) pateikiamą informaciją. Atsakovas pabrėžė, kad turi būti įvertintos darbo sąlygos, atliekami darbo procesai ir juos atliekant veikiantys kenksmingi veiksniai, šių veiksnių trukmė ir dydis per visą darbinę veiklą.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepimu į skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, Išvadą panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl profesinės ligos diagnozių nustatymo V. P. ir priimti motyvuotą sprendimą.

11Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 18, 26, 29 dalimis, 44 straipsnio 5, 7, 8 dalimis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtintų Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 9.2, 18.5, 19, 21 punktais, Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V–1087 patvirtintų Profesinių ligų nustatymo kriterijų (toliau – ir Kriterijai) 6.2, 6.3 punktais.

12Teismas nustatė, kad CDMEK, spręsdama dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui nustatytų diagnozių bei vertindama V. P. darbo veiklos raidą, nurodė, jog bendras Darbuotojos darbo stažas – 30,09 m., paskutinėje įmonėje, veikiant profesinės rizikos veiksniams, susijusiems su profesinės ligos pirmine diagnoze, dirbo 12,17 m, vykdė gelžbetoninių gaminių apdailos darbus rankiniu būdu (gramdymas, šlifavimas abrazyviniu akmeniu, glaistymas), tačiau nieko nepasisakė apie kenksmingų veiksnių intensyvumą. Teismas pažymėjo, kad Akto Nr. S–4 I dalyje aptariant nuolat pasikartojančius rankų darbo judesius (lyginimo, apdailos darbai prie rygelių), kurie nurodyti, kaip minėtų diagnozių priežastys, nustatytas 5 300 judesių skaičius per pamainą, kai ribinė vertė yra 40 000 judesių per pamainą.

13Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal Kriterijų 6.9 punktą, nustatant profesinę ligą, be kita ko, įvertinamas panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, ar nustatant V. P. profesinę ligą buvo domėtasi minėtu aspektu, nors ši aplinkybė taip pat gali būti reikšminga sprendžiant dėl profesinės ligos nustatymo darbuotojai, todėl turėjo būti ištirta. Teismas pažymėjo, kad Komisijos išvados turiniui taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, todėl visi nustatyti ir ištirti faktiniai duomenys turi būti motyvuotai aptarti, konkrečiai nurodant, kodėl jie yra laikomi patvirtinančiais, ar paneigiančiais profesinę ligą.

14Teismas konstatavo, kad skundžiama Išvada buvo pateikta neištyrus visų aplinkybių, nepašalinus prieštaravimų ir abejonių dėl galimų rizikos veiksnių galimo poveikio darbuotojai diagnozuotoms ligoms, todėl pareiškėjo skundą tenkino, Išvadą panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl profesinės ligos diagnozių nustatymo V. P. bei priimti motyvuotą sprendimą.

15III.

16Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisija apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Išvadą palikti nepakeistą.

17Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V–1087 patvirtintus Profesinių ligų nustatymo kriterijus. Vienas iš tokių kriterijų – mokslu pagrįstas priežastinis ryšys tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ir profesinės ligos išsivystymo, todėl buvo pasinaudota Europos Komisijos 2009 m. vadovu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad buvo atsižvelgta ir į tai, kad V. P. priklauso lengviau pažeidžiamai grupei (>40 metų), taip pat pateikti asmens medicininės kortelės duomenys. Atsakovas pabrėžia, kad teisės aktuose nėra imperatyviai nustatyta, jog, jei kenksmingas rizikos veiksnys neviršija leistinų ribinių verčių, jis nebetampa kenksmingu. Atsakovas pažymi, kad pagal Kriterijus, nustatant profesinę ligą vertinami visi 6 punkte išdėstyti kriterijai, tačiau pirmoje eilėje žmogaus ligos anamnezė. Gydytojas, atsižvelgdamas į paciento ligos anamnezę bei profesinės rizikos įvertinimo duomenis, gali pagal profesinę kompetenciją patvirtinti tam tikros ligos diagnozę. Atsakovo nuomone, Išvada yra motyvuota, pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

18Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Markučiai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19Pareiškėjas pažymi, kad prieš surašydama Išvadą Komisija turėjo išsiaiškinti, ar Bendrovėje egzistavo kenksmingas darbo aplinkos veiksnys, konkrečiai įvardytas teisės aktuose, bei ar tas darbo aplinkos veiksnys lėmė darbuotojos V. P. sveikatos sutrikimą, t. y., ar tarp to veiksnio ir sveikatos sutrikimo yra priežastinis ryšys. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad iš 2008 m. rugsėjo 2 d. Profesinės rizikos įvertinimo kortelės Nr. 13 matyti, jog „Lyginimo, apdailos darbuose prie rygelių“: profesinės rizikos veiksnys „Nuolat pasikartojantys rankų judesiai: dalyvaujant plaštakos ir pirštų raumenims“, yra apie septynis – aštuonis kartus mažesnio dydžio, už leistinas ribines vertes, profesinės rizikos veiksnys „Nuolat pasikartojantys rankų judesiai: dalyvaujant rankų ir pečių juostos raumenimis“ yra apie septynis kartus mažesnio dydžio. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad profesinio rizikos veiksnio „Nuolat pasikartojantys rankų judesiai: dalyvaujant rankų ir pečių juostos raumenimis“ rodiklis – 2 900 sk. per pamainą, reiškia 6 judesius per minutę. Tai yra beveik perpus mažesnis už EK vadove nurodytą normą. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Kriterijų 8.2 punktą, nustatant juosmeninės stuburo dalies diskų ligas, sukeltas ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir pernešimo, taikomas 2 metų maksimalus latentinis laikotarpis. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad iš Darbuotojos profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalies 11 punkto matyti, jog tokie profesinės rizikos veiksniai kaip „Krovinių pernešimas ir kėlimas. Krovinių stūmimas ir traukimas“ darbuotoją veikė jai dirbant pas ankstesnį darbdavį – akcinėje bendrovėje „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“, o darbuotojai dirbant Bendrovėje, minėto pobūdžio profesinės rizikos veiksniai jos neveikė išvis. Pareiškėjas pažymėjo, kad Nuostatų 9.3 punkte numatytos kompleksinės dokumentų analizės Komisija, priimdama Išvadą, neatliko, pvz., duomenys, susiję su darbuotojos gyvenimo anamneze (įpročiais, gyvenimo sąlygomis ir kt.), nebuvo renkami. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad EK vadove nurodoma, jog ligą kodu 506.10 gali sukelti ir sportas (toks kaip joga, tenisas, skvošas).

20Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose pabrėžė, jog Komisija, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, diagnozuodama profesinę ligą, įvertino visą V. P. darbinę veiklą ir visų darbinio laikotarpio metu veikiančių kenksmingų veiksnių (net neviršijančių leidžiamus dydžius) bendrą poveikį. Vertinant gyvenimo anamnezę nebuvo konstatuota, jog V. P. aktyviai sportavo ar užsiėmė tokiomis sporto šakomis kaip joga, tenisas, skvošas. Atsakovas akcentuoja, kad Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, nustatyti prevencinių priemonių įgyvendinimą ir kontrolės tvarką.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius pateiktame rašte nurodo, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą neteikia ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV.

24Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas prasidėjo dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl, vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nustatančia šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į ABTĮ, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

25Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2015 m. vasario 27 d. išvados Nr. 3EK(13.2)-131 (t. I, b. l. 7-9), kuria patvirtinta, jog V. P. nustatyta diagnozė yra profesinės kilmės, teisėtumo ir pagrįstumo.

26Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sudaroma iš 12 Sveikatos apsaugos ministerijos, darbdavių ir darbuotojų organizacijų ir kitų valstybės įstaigų atstovų. Ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai, turintys galiojančias medicinos praktikos licencijas, suteikiančias teisę verstis medicinos praktika pagal įgytą profesinę kvalifikaciją. <...>. Darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

27Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtintų Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų 3 punkte nustatyta, kad Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais Nuostatais. Komisijos uždavinys – vertinti profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumą ar nepagrįstumą pagal pareiškėjų skundus (Nuostatų 7 p.). Iš Nuostatų 30 ir 31 punktų matyti, kad sprendimas dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo įforminamas surašant atitinkamą Komisijos išvadą. Taigi Komisija yra speciali ekspertinė institucija, kuri, pagal teisės aktus, yra įgaliota nagrinėti ir yra kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo. Būtent Komisija, būdama specialia ekspertine institucija, sprendžia dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, be kita ko, pasitelkdama specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam duomenų vertinimui medicinine prasme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-916-858/2016).

28Vykdydama teisės aktuose nurodytas funkcijas, Komisija, gavusi pareiškėjo nesutikimą su profesinės ligos diagnozės nustatymu V. P., turėjo atlikti kompleksinę dokumentų analizę ir nustatyti, ar profesinės ligos diagnozė nustatyta pagrįstai bei surašyti atitinkamą išvadą. Kompleksinė dokumentų analizė reiškia tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Profesinių ligų sąrašą bei profesinės ligos nustatymo kriterijus (Kriterijų 6 p.) turi kompleksiškai įvertinti duomenis apie darbuotojo ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumą bei trukmę ir kt.), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2817/2011; 2016 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-930-502/2016).

29Pažymėtina, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnį, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas pagal jam priskirtą kompetenciją nagrinėdamas ginčą dėl profesinės ligos nustatymo turi spręsti tik teisės klausimus, t. y. ar Komisija, patvirtindama arba paneigdama profesinės ligos diagnozę, laikėsi teisės aktų reikalavimų. Būtent – teismas turi nustatyti, ar Komisija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimant sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės patvirtinimo buvo laikomasi Komisijos nuostatais apibrėžtų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.(pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1047/2013).

30Byloje nustatyta, kad V. P. profesinės ligos tyrimo komisija 2014 m. sausio 29 d. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-4 (toliau – ir Aktas) I dalyje (t. I, b. l. 110-128) nurodė Bendrovę kaip paskutinę įmonę, kurioje veikė profesinės rizikos veiksniai, galėję sukelti profesinę ligą, ir konstatavo, kad V. P. profesinės ligos vystymosi priežastys yra netinkamas darbų organizavimas, netinkamas darbo vietos įrengimas, neaprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Šio akto II dalyje V. P. buvo diagnozuotos profesinės ligos (t. I, b. l. 129-130). Bendrovė pateikė skundą Komisijai, prašydama panaikinti minėtą Aktą ir priimti sprendimą, kad darbo medicinos gydytoja nepagrįstai diagnozavo darbuotojai profesines ligas, nurodytas šio akto II dalyje, arba, jei, Komisijos nuomone, profesinės ligos darbuotojai diagnozuotos pagrįstai, patvirtinti priežastinio ryšio tarp darbuotojos darbo sąlygų Bendrovėje bei darbuotojai nustatytų profesinių ligų nebuvimą. Komisija šioje byloje skundžiamoje Išvadoje patvirtino, kad V. P. nustatytos diagnozės yra profesinės kilmės.

31Pirmosios instancijos teismas panaikino Išvadą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl profesinės ligos diagnozių nustatymo V. P. ir priimti motyvuotą sprendimą, konstatavęs, kad Išvada priimta neištyrus visų aplinkybių, nepašalinus prieštaravimų ir abejonių dėl galimų rizikos veiksnių galimo poveikio darbuotojai diagnozuotoms ligoms. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas nepasisakė dėl kenksmingų veiksnių intensyvumo (esant mažesniam už leistiną ribinę vertę nuolat pasikartojančių rankų darbo judesių skaičiui, išsamiai nepagrįstas priežastinis ryšys tarp šio veiksnio ir nustatytų diagnozių, neaptartos darbuotojos individualios savybės, nulėmusios susirgimą profesine liga), nepagrindė išvados dėl profesinės ligos rizikos veiksnio – ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir pernešimo, nevertino panašių susirgimų buvimo Bendrovėje.

32Nustatant profesinę ligą, pagal Kriterijų 6 punktą vertinama: ligos anamnezė; gyvenimo anamnezė (persirgtos ligos, traumos, įpročiai, gyvenimo sąlygos ir kt.); darbo veiklos raida (profesija, darbo pobūdis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, minimalus kenksmingo darbo aplinkos veiksnio poveikio (ekspozicijos) intensyvumas, minimali kenksmingo darbo aplinkos veiksnio trukmė, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys ir kt. duomenys, pateikti Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje); profesinės ligos klinika (specifiniai ir / ar nespecifiniai konkrečios ligos simptomai, mišrus kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikis, individualus jautrumas kenksmingam darbo aplinkos veiksnio poveikiui (lytis, amžius ir kt.) ir kt.; laboratoriniai, instrumentiniai ir kiti reikiami tyrimai; privalomų sveikatos tikrinimų duomenys; diferencinė diagnostika; asmens sveikatos istorijos (F-Nr. 025/a) duomenys; panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje; mokslu pagrįsti priežastinių ryšių tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ir profesinės ligos įrodymai.

33Iš byloje esančio Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto matyti, kad nustatytas V. P. pasikartojančių rankų darbo judesių skaičius buvo mažesnis nei leistina ribinė vertė. To neneigia ir atsakovas. Kita vertus, ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad tokie veiksniai nėra kenksmingi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nustatytos profesinės ligos V. P. Komisijos buvo patvirtintos įvertinus ne pavienius rizikos veiksnius, bet jų visumos poveikį darbuotojos sveikatai per visą jos darbo veiklos laikotarpį. Iš Akto matyti, kad tokie profesinės rizikos veiksniai kaip darbo poza, pasikartojantys greiti darbo judesiai, krovinių kėlimas ir pernešimas, triukšmas, cheminės medžiagos, dulkės buvo tiek akcinėje bendrovėje „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“, kurioje šie veiksniai V. P. veikė 16,72 m., tiek Bendrovėje – 12,17 metų. Iš Komisijos Išvados matyti, kad buvo atsižvelgta ir į tai, jog V. P. priklauso lengviau pažeidžiamų asmenų virš 40 metų amžiaus grupei. Taip pat buvo papildomai remiamasi duomenimis iš darbuotojos medicininių dokumentų. Kaip minėta, Komisijoje buvo vertinta ne tik V. P. darbas Bendrovėje, bet visa V. P. darbinė veikla ir jos metu darbuotoją veikę ir veikiantys kenksmingi darbo aplinkos veiksniai. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais teiginiais, kad nebuvo vertinta V. P. gyvenimo anamnezė, tai, ar darbuotoja užsiėmė joga, tenisu, skvošu, kas pagal EK vadovą gali sukelti darbuotojai diagnozuotą ligą. Bylos duomenys rodo, kad V. P. gyvenimo anamnezė Komisijoje buvo vertinta, duomenų dėl darbuotojos aktyvios sportinės veiklos nebuvo nustatyta, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas išsamiai nepagrindė priežastinio ryšio tarp darbuotojos nuolat pasikartojančių rankų darbo judesių ir V. P. nustatytų diagnozių bei neatsižvelgė į darbuotojos individualias savybes.

34Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad atsakovas nepagrindė išvados dėl profesinės ligos rizikos veiksnio – ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir pernešimo. Nors pareiškėjas neigia, kad darbuotoja turėjo kilnoti ir pernešinėti krovinius rankomis, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo poziciją dėl šio darbuotoją veikusio rizikos veiksnio. Kaip matyti iš V. P. 2013 m. gruodžio 2 d. darbinės veiklos aprašymo (t. I, b. l. 36-42), darbuotojos nesutikimo dėl Akto I dalies motyvų (t. I, b. l. 75-76), V. P. detaliai nurodė kiek ir kokio svorio krovinius jai tekdavo kilnoti, pernešti, ridenti. Bendrovės 2013 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. SR-156 (t. II, b. l. 14-17), priešingai vėlesnei pareiškėjo pozicijai dėl krovinių kilnojimo, pažymėta, kad 2005-2007 m. V. P. dirbant apdailininke plieninės formos, naudojamos gaminti 0,7 m, 1,0 m ir 1,5 m. skersmens gelžbetonio žiedams, buvo nukeliamos dviese ar trise ant vežimėlio, transportuojamos į darbo vietą ir nukeliamos nuo vežimėlio, išdėliojamos rietuvėse po visą cechą. Pabaigus darbą, kranui esant užimtam, darbuotojai su transportavimo vežimėliu transportuodavo formas į sandėliavimo vietą ir sudėdavo horizontaliai į krūvas. Tokie byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas šalių teikiamos pozicijos dėl krovinių kilnojimo prieštaravimas vertintinas Bendrovės nenaudai. Atsakovo pozicija, kad darbuotojai faktiškai tekdavo kilnoti sunkius krovinius, yra pakankamai pagrįsta byloje surinktais duomenimis ir nesudaro pagrindo panaikinti Išvadą, siekiant papildomai pagrįsti tokį faktą. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą atkreiptas dėmesys į atsakovo atstovės teiginį pirmosios instancijos teismo posėdžio metu dėl V. P. pareigybės nuostatų, kaip įrodymo, reikšmės, priimant Išvadą.

35Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisykle, kurioje įtvirtinta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, todėl teisminio nagrinėjimo dalyką visų pirma sudaro viešojo administravimo subjekto sprendimai, kuriais asmenims nustatomos teisės ir pareigos (ABTĮ 3 str.). Minėtas proceso administraciniame teisme pobūdis lemia ir įrodinėjimo proceso ypatumus. Įrodinėjimas administraciniame procese prasideda institucijoje, administracinis teismas turi vertinti, ar institucija surinko pakankamai faktinių duomenų teisėto sprendimo priėmimui, todėl įrodinėjimas nagrinėjant bylą administraciniame teisme yra subsidiarinio pobūdžio.

36Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą ir surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių Išvados pagrįstumą ir priežastinį ryšį tarp V. P. profesinės ligos diagnozės ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas, patvirtindamas profesinės ligos diagnozę V. P., neįvertino visų Kriterijų 6 punkte minimų kriterijų, teisėjų kolegijos vertinimu, surinktais įrodymais yra pagrįstas iš esmės priešingas faktas. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas, priimdamas Išvadą, vertino visus V. P. privalomųjų sveikatos patikrinimų duomenis ir jų metu nustatytas diagnozes. Be to, atsakovas neapsiribojo Akto ir medicininių duomenų bei duomenų, kuriais remiantis Aktu V. P. buvo patvirtinta profesinės ligos diagnozė, kompleksine analize, o, siekdamas išsiaiškinti susirgimo vystymosi aplinkybes ir konstatavęs duomenų nepakankamumą, naudojosi Nuostatų 9.1 punkte suteiktomis teisėmis gauti papildomą Komisijos funkcijų vykdymui reikalingą informaciją – trūkstant informacijos, buvo užklausta asmens sveikatos priežiūros įstaiga (uždaroji akcinė bendrovė „Sanitas Familiae“) ir gauti V. P. asmens medicininės kortelės duomenys, įvertintos visos joje aprašytos aktualios diagnozės. Taigi atsakovas rėmėsi dar išsamesniais duomenimis, nei buvo remtasi Akte nustatant profesinės ligos diagnozę. Taip pat buvo įvertinti kenksmingi aplinkos veiksniai ir atskirai aptarta, kurie iš jų ir kiek viršijo leistinas normas, įvertinta, kiek laiko darbuotoja dirbo tokiomis sąlygomis. Atsakovas įvertino ligos anamnezę ir sprendė, kada pasirodė pirmieji ligos simptomai.

37Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl atsakovo nepagrįsto vadovavimosi subjektyvia darbuotojos nuomone, kadangi tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kaip minėta, atsakovas, be darbuotojos paaiškinimų, vadovavosi pačios Bendrovės 2013 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. SR-156, V. P. medicininės kortelės, privalomųjų sveikatos patikrinimų duomenimis, EK vadovu.

38Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovas nepakankamai įvertino Kriterijų 6 punkte minimus kriterijus. Pažymėtina, kad nors byloje nėra duomenų, jog atsakovas, surašydamas Išvadą, vertino panašių susirgimų buvimą Bendrovėje, taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog šiuo aspektu nebuvo domėtasi, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Išvados panaikinimas ir grąžinimas atsakovui iš naujo išnagrinėti klausimą dėl profesinės ligos diagnozių nustatymo V. P. vien tik šio kriterijaus aspektu, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, negalės būti pakankamai reikšminga aplinkybe sprendžiant dėl profesinės ligos nustatymo darbuotojai.

39Pasisakydama dėl ginčijamos Išvados atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr. 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas.

40Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, susipažinęs su ginčijama Išvada, iš esmės suprato atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikavo savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, bei įstatymų nustatyta tvarka realizavo teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Pirmosios instancijos teismo sprendime paminėti Išvados motyvavimo trūkumai nepripažintini esminiais.

41Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą panaikinti Išvadą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl profesinės ligos diagnozių nustatymo V. P. bei priimti motyvuotą sprendimą. Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje nustatyta, kad ginčijama Išvada yra pakankamai pagrįsta, motyvuota ir jos naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas atmestinas.

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

43Atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos apeliacinį skundą tenkinti.

44Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Markučiai“ skundą atmesti.

45Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Markučiai“ (toliau – ir... 5. Pareiškėjas nurodė, kad su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo... 6. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo... 7. Atsakovas paaiškino, kad V. P. byla buvo svarstoma 2014... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimu... 11. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos... 12. Teismas nustatė, kad CDMEK, spręsdama dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui... 13. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal Kriterijų 6.9 punktą, nustatant... 14. Teismas konstatavo, kad skundžiama Išvada buvo pateikta neištyrus visų... 15. III.... 16. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo... 17. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į... 18. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Markučiai“ atsiliepimu į... 19. Pareiškėjas pažymi, kad prieš surašydama Išvadą Komisija turėjo... 20. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV.... 24. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos... 25. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 26. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta,... 27. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu... 28. Vykdydama teisės aktuose nurodytas funkcijas, Komisija, gavusi pareiškėjo... 29. Pažymėtina, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3... 30. Byloje nustatyta, kad V. P. profesinės ligos tyrimo... 31. Pirmosios instancijos teismas panaikino Išvadą ir įpareigojo atsakovą iš... 32. Nustatant profesinę ligą, pagal Kriterijų 6 punktą vertinama: ligos... 33. Iš byloje esančio Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto matyti, kad... 34. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone,... 35. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi ABTĮ 57 straipsnio... 36. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tinkamai įvykdė įrodinėjimo... 37. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl atsakovo... 38. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 39. Pasisakydama dėl ginčijamos Išvados atitikimo Viešojo administravimo... 40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, susipažinęs su ginčijama... 41. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 43. Atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo... 44. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą... 45. Sprendimas neskundžiamas....