Byla A-916-858/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys byloje: L. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Sabelija“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agrovet“ (toliau – ir Bendrovė) 2014 m. kovo 11 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. vasario 21 d. profesinės ligos diagnozės išvadą Nr. 3EK(13.2)72 „Išvada dėl profesinės ligos diagnozės“ (toliau ? Išvada) ir įpareigoti Komisiją klausimą dėl darbuotojos profesinio susirgimo išnagrinėti iš naujo.

6Bendrovė nurodė, kad ginčijama išvada komisija nepagrįstai pripažino L. Ž. (toliau ? ir darbuotoja) diagnozuotą susirgimą – lėtinę diskogeninės kilmės kaklinės dalies radikulopatiją – profesine liga. Bendrovė pažymėjo, kad ji sudarė sutartį su atestuota darbo saugos įmone, kuri atliko ergonominį rizikos veiksnių darbuotojos darbo vietoje vertinimą. Šio vertinimo metu buvo atkurtos darbuotojos darbo vietos sąlygos, jame dalyvavo darbuotoja L. Ž., kuri UAB „Sabelija“ žiniaraščiuose patvirtino, kad matavimai atlikti teisingai. Pakartotiniame ergonominių rizikos veiksnių darbuotojos darbo vietoje vertinime L. Ž. dalyvauti atsisakė ir pateikė 2012 m. rugsėjo 19 d. pranešimą. Toks L. Ž. elgesys vertintinas neigiamai ir sudaro pagrindą atmesti jos teiginius, kad Bendrovė realiai neatkūrė sąlygų jos darbo vietoje. Vertinimų metu buvo atlikti visi L. Ž. nurodyti matavimai, tačiau nepriimtina darbo veiksnių rizika nenustatyta. Vertinimų rezultatai akivaizdžiai patvirtino, kad darbo sąlygos ir dirbtas darbas negalėjo turėti įtakos L. Ž. susirgimui. Be to, darbuotoja buvo apmokyta ir instruktuota darbų saugos ir sveikatos klausimais. Kretingos šeimos medicinos centro gydytojų pateiktos 2004–2009 metais atliktų privalomųjų sveikatos tikrinimų išvados tvirtina, kad L. Ž. buvo sveika ir dirbti galėjo. Atsakovas nevertino kitų, su darbo aplinka nesusijusių veiksnių, galėjusių nulemti darbuotojos sveikatos sutrikimą. Pareiškėjo teigimu, komisija neatsižvelgė į L. Ž. paaiškinimų nenuoseklumą ir nelogiškumą, vadovavosi pataisymais apklausos protokole, kurie negali būti vertinami kaip objektyvūs duomenys. Komisijos posėdžių metu buvo paneigti L. Ž. argumentai dėl darbo krūvio, gamybos apimčių ir darbų trukmės. Pareiškėjo nuomone, pripažindamas L. Ž. susirgimą profesine liga, atsakovas nesirėmė objektyviomis specialistų ar ekspertų analizėmis, objektyviai neįvertino L. Ž. paaiškinimų.

7Atsakovas Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

8Atsakovas pažymėjo, kad tyrimas dėl L. Ž. profesinės ligos buvo atliktas vadovaujantis profesinių ligų nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, objektyviai ir visapusiškai įvertinus visą byloje esančią dokumentinę medžiagą. Komisija nustatė, kad L. Ž. bendrovėje 10 metų dirbo sunkų, greitą ir fizinės jėgos reikalaujantį darbą, 8–9 kg svorį ji turėdavo kelti virš pečių juostos. Tai, kad pagal atliktus vertinimus kenksmingi veiksniai darbo vietoje neviršijo teisės aktuose nustatytų leistinų ribų, neeliminuoja tokių veiksmų poveikio asmens sveikatai. Priežastinio ryšio tarp darbo sąlygų ir diagnozės nustatymas yra darbo medicinos gydytojo kompetencija, ir jis nustatomas kompleksiškai vertinant daugybę kriterijų, o ne remiantis statistiniais duomenimis, kaip nurodo pareiškėjas.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius (toliau ? Fondo Klaipėdos skyrius) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

10Atsiliepime pažymėta, kad atsižvelgiant į L. Ž. nustatytą profesinę ligą, jai buvo skirta netekto darbingumo periodinė kompensacija. Šios kompensacijos mokėjimas buvo sustabdytas, nes Bendrovė kreipėsi į komisiją dėl nepagrįstai nustatytos profesinės ligos. Teismui priėmus L. Ž. palankų sprendimą, netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas bus atnaujintas.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Agrovet“ skundą atmetė.

13Byloje nustatyta, kad VšĮ Klaipėdos ligoninė kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių dėl profesinės ligos L. Ž. nustatymo. Profesinės ligos tyrimo komisija 2010 m. gegužės 3 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. S-133 (toliau ? Aktas) konstatavo, kad L. Ž. diagnozuota lėtinė radikulopatija yra profesinė liga išsivysčiusi dėl krovinių pernešimo ir kėlimo pareiškėjai dirbant UAB „Agrovet“. Bendrovė, nesutikdama su tokiomis Profesinės ligos tyrimo komisijos išvadomis, kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti aktą. Komisija, ištyrusi jai pateiktus medicininius dokumentus, priėmė išvadą, kad L. Ž. diagnozuotas susirgimas – lėtinės diskogeninės kilmės kaklinės dalies radikulopatija bei būklė po kaklinės dalies disko išvaržos operacijos pripažintina profesine liga. Teismas nustatė, kad ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. L. Ž. diagnozuoto susirgimo bei darbo pobūdžio Bendrovėje, byloje nebuvo. Ginčas kilo dėl to, kad, pareiškėjo nuomone, negali būti nustatytas priežastinis ryšys tarp darbo sąlygų, darbo bei L. Ž. diagnozuoto susirgimo.

14Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad profesine liga pripažįstamas toks sveikatos sutrikimas, kurį tiesiogiai nulėmė rizikos veiksnys darbo aplinkoje ir (ar) darbo sąlygose. Tam tikras darbo aplinkos veiksnys gali būti pripažįstamas kenksmingu nepriklausomai nuo to, ar yra viršijamos teisės aktuose nustatytos leistinos ribos ar ne. Teisę spręsti, ar tam tikras darbo aplinkos ir darbo sąlygų veiksnys galėjo įtakoti profesinės ligos išsivystymą turi tyrimą atliekantys darbo medicinos gydytojai bei komisija, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087 patvirtintais Profesinių ligų nustatymo kriterijais (toliau ? Kriterijai) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1992 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 21-5-831 patvirtintu Profesinių ligų sąrašu (toliau ? Sąrašas).

15Teismas pažymėjo, jog L. Ž. profesine liga buvo pripažinta lėtinė diskogeninės kilmės kaklinės dalies radikulopatija yra įtraukta į sąrašą, pagal kurį kaklo ir juosmens-kryžmens radikulopatijas gali įtakoti raumenų įtempimas; vienodi greitu tempu atliekami judesiai, raumenų nervų, raisčių, sausgyslių spaudimas ir traumavimas; svorio laikymas ar kilnojimas; lankstymasis, darbas priverstinėje padėtyje ir kt. Dėl šios priežasties Komisija patvirtino, kad L. Ž. dirbant UAB „Agrovet“ dėl krovinių kėlimo ir pernešimo, rankų ir pečių juostos raumenų įtampos išsivystė profesinė liga – lėtinė diskogeninės kilmės kaklinės dalies radikulopatija. Komisijos išvadoje nurodoma, kad profesinės ligos išsivystymą tiesiogiai įtakojo tai, kad L. Ž. būdama 167 cm ūgio, 8–9 kg krovinius, kai leistina riba 10 kg, turėdavo kelti virš pečių juostos.

16Teismas nustatė, kad ergonominiai rizikos veiksniai nėra vieninteliai duomenys, kurie turi būti vertinami sprendžiant dėl tam tikro susirgimo pripažinimo profesine liga. Taigi, vien ta aplinkybė, kad rizika dėl tam tikrų veiksnių buvo priimtina, nepaneigia fakto, kad asmeniui galėjo išsivystyti profesinė liga. Teismas taip pat pažymėjo, kad L. Ž. nesutiko su Bendrovės užsakymu UAB „Sabelija“ atliktu ergonominių rizikos veiksnių vertinimu, nes tyrimas nebuvo objektyvus, realiai neatkurta darbo aplinka ir buvusios darbo sąlygos. Pareiškėjas L. Ž. argumentus paneigiančių duomenų nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Bendrovės užsakymu atlikti ergonominių rizikos veiksnių vertinimai negali būti vertinami kaip objektyvūs duomenys, kurių pagrindu galėtų būti daromos vienareikšmiškos išvados dėl darbo aplinkos ir sąlygų vertinimo.

17Teismas taip pat konstatavo, jog pareiškėjo argumentai, kad kitiems įmonės darbuotojams nebuvo nustatyti tokio pobūdžio susirgimai, o L. Ž. buvo instruktuota apie darbo saugą, kasmetinių sveikatos tikrinimų metu jai nebuvo nustatyti jokie sveikatos sutrikimai, nepaneigia Komisijos išvados dėl nustatytos profesinės ligos. Susirgimas pripažįstamas profesine liga kiekvienu individualiu atveju kompleksiškai įvertinus kriterijų 6 punkte nustatytų aplinkybių visumą. Šiuo atveju tiek darbo saugos gydytojas, tiek Komisija, įvertinusi turimus reikšmingus duomenis, priėmė sprendimą, kad L. Ž. susirgimas yra profesinė liga. Tai, kad kasmetinių patikrinimų metu L. Ž. nebuvo nustatyti jokie diskogeninės kilmės kaklinės dalies susirgimai, nepaneigia to fakto, kad susirgimą įtakojo darbo sąlygos bendrovėje. Pagal Kriterijų 8.1 punktą, nustatant kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies diskų ligas, maksimalus latentinis periodas, t. y. laiko trukmė nuo paskutinio kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių veikimo (ekspozicijos) dienos darbe iki to momento, kai paveiktam asmeniui pasireiškė pirmieji ligos simptomai ar požymiai, yra iki 2 metų. Pirmieji ligos požymiai darbuotojai pasireiškė 2008 metais, t. y. ją veikiant kenksmingam darbo aplinkos veiksniui – krovinių kėlimui ir nešimui. Vadinasi, maksimalus latentinis periodas nebuvo praėjęs, todėl galėjo būti įrodytas priežastinis ryšys su darbu.

18III.

19Pareiškėjas UAB „Agrovet“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ? skundą tenkinti.

20Pareiškėjo teigimu, teismas ir Komisija visiškai nevertino ir nepasisakė dėl L. Ž. paaiškinimų prieštaringumo ir neaptartų rašytinių taisymų ranka apklausos protokole, nors turėjo juos vertinti kritiškai. Pareiškėjo manymu, iš darbuotojos darbo raidos matyti, jog L. Ž. visą gyvenimą dirbo fizinį darbą, tačiau darbo sąlygos ankstesnėse darbo vietose liko visiškai neištirtos. UAB „Agrovet“ manymu, toks abstraktus ir paviršutiniškas vertinimas neatitinka Komisijos kompetencijai keliamų uždavinių. Komisija ir teismas turėjo kompleksiškai įvertinti duomenis apie L. Ž. ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ankstesnėse darbo vietose ir minimalų jų poveikio intensyvumą bei trukmę ir kt.), profesines ligos kliniką (specifinius ir / ar nespecifinius konkrečios ligos simptomus, konkrečių kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikį, kt.), asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis.

21Pareiškėjas nurodo, kad tiek Komisijos išvada, tiek teismo sprendimas remiasi ne faktiniais duomenimis, bet vien hipotetine prielaida, kad ergonominiai rizikos veiksniai nėra vieninteliai duomenys, kurie turi būti vertinami, sprendžiant dėl konkretaus susirgimo pripažinimo profesine liga. Taip pat įrodymų, paneigiančių atlikto ergonominių rizikos veiksnių tyrimo vertinimą, sprendime nenurodyta, nes Komisija tokių duomenų nepateikė. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog jis sutiko ir neprieštaravo, kad, Komisijai reikalaujant, Valstybinė darbo inspekcija atliktų ergonominių rizikos veiksnių L. Ž. darbo vietoje ekspertizę, tačiau tokios ekspertizės atlikimui nematė teisinio pagrindo pati Valstybinė darbo inspekcija. UAB „Agrovet“ sudarė realias galimybes valstybinėms institucijoms patikrinti darbo vietoje bei rizikos nustatymo kortelėse nustatytų ergonominių rizikos veiksnių užfiksuotus duomenis ir įsitikinti UAB „Sabelija“ atlikto ergonominių rizikos veiksnių vertinimo teisingumu. Pareiškėjo teigimu, nei Komisija, nei teismas sprendime aiškiai nenurodė, kokie yra konkretūs ergonominių rizikos veiksnių vertinimo trūkumai ir kaip UAB „Agrovet“ turėjo organizuoti ergonominių rizikos veiksnių vertinimą, kad vertinimo duomenys būtų laikomi objektyviais ir patikimais. Priežastys, kodėl UAB „Agrovet“ pasirinkta darbo saugos įmonė netinkama, nebuvo įvardintos, nei Komisija, nei L. Ž. nepateikė prašymo dėl kitos konkrečios atestuotos darbo saugos įmonės paskyrimo ir tyrime nedalyvavo, nors tokią galimybę turėjo. Pasitelkusi atestuotą darbo saugos įmonę UAB „Sabelija“, UAB „Agrovet“ atliko ergonominį rizikos veiksnių darbuotojos darbo vietoje vertinimą, kurio metu buvo atkurtos darbuotojos darbo vietos sąlygos, jame dalyvavo pati L. Ž., kuri UAB „Sabelija“ žiniaraščiuose patvirtino, kad matavimai atlikti teisingai. Darbuotojai nesutinkant su atliktu vertinimu dėl to, kad, vertinant ergonominius rizikos veiksnius buvo parodyta ne visų rūšių gamyba, 2012 m. spalio 5 d. buvo atlikti papildomi L. Ž. išvardintų konkrečių produktų gamybos metu veikiančių ergonominių rizikos veiksnių matavimai, kurie taip pat atitiko leistinas normas. Ergonominių rizikos veiksnių vertinime, kuris buvo atliekamas darbuotojos pageidavimu dėl specifinių produktų gamybos, L. Ž. dalyvauti atsisakė (2012 m. rugsėjo 19 d.). UAB „Agrovet“ sudarė visas įmanomas galimybes tiek L. Ž., tiek nepriklausomoms institucijoms dalyvauti ergonominių rizikos veiksnių vertinime, todėl, atsižvelgiant į UAB „Agrovet“ surinktų ir pateiktų įrodymų visumą, teismo sprendime padarytai išvadai, jog pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų apie darbo aplinką ir sąlygas, visiškai nėra pagrindo.

22Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog 2011?2012 metais atlikti ergonominių rizikos veiksnių L. Ž. darbo vietose tyrimai ir vertinimai atskleidė, kad darbo vietoje veikiantys rizikos veiksniai neviršijo teisės aktuose nustatytų leistinų ribų, o profesinė rizika darbo vietoje buvo įvertinta kaip priimtina. Pareiškėjas nurodo, jog byloje esanti medžiaga pagrindžia, kad darbuotoja buvo supažindinta su technologinėmis kortelėmis, pagal kurias matyti, jog keliamos lazdos ar stumiamo rėmo svoris, neviršijo teisės aktuose nustatytų normų. Taip pat pareiškėjas akcentuoja, kad L. Ž. periodiškai tikrindavosi sveikatą ir kiekvieną kartą gydytojų išvados buvo ,,Dirbti gali”. Taip pat rekomendacijų, kad darbuotoją perkelti į kitą darbo vietą, iš gydytojų atsakovas negavo. Be to, darbuotoja nepateikė jokių skundų dėl nepriimtino darbo pobūdžio, darbo tempo, darbo padėties ar pan.

23Pareiškėjas nurodo, kad radikulopatijos ir stuburo osteochondrozės atsiradimas gali būti susijęs ne tik su krovinių kilnojimu ir nešiojimu darbo aplinkoje, bet ir su daugeliu neprofesinių priežasčių –amžiumi, kūno svoriu, buitinėmis traumomis, pakitimais, kurie atsiranda užakus smulkioms kraujagyslėms, ir pan. Profesinį stuburo pažeidimą galima įtarti tik tada, kai kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, galintys pažeisti stuburą, buvo intensyvūs, pagal darbų higieninę klasifikaciją viršijo leidžiamas normas, kai jų poveikis truko pakankamai ilgai ir pagrindinė jų poveikio vieta buvo ligonio stuburas. Darbuotojos sveikatos sutrikimus galėjo lemti veiksniai, nesusiję su darbo aplinka, kurių komisija nevertino. UAB „Agrovet“ nesutinka su sprendime daroma prielaida, jog neindividualizuotų ir abstrakčių rizikos veiksnių buvimas L. Ž. darbe, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog nustatytas susirgimas yra profesinė liga. Pareiškėjo teigimu, Komisijos nustatyti ir teismo sprendime nurodyti faktiniais duomenys apie krovinių kėlimą ir pernešimą yra nekonkretizuoti ir neaiškūs, todėl negali būti laikomi pagrindu patikimoms išvadoms. Darbo sąlygos ir rizikos veiksniai UAB „Agrovet“ buvo priimtini, o tiesioginis priežastinis ryšys tarp diagnozės ir nustatytų rizikos veiksnių neįrodytas.

24Atsakovas Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

25Komisija nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad sprendimas priimtas nevisapusiškai ištyrus faktines aplinkybes, neįrodžius ryšio tarp kenksmingo veiksnio ir sveikatos sutrikimo, bei vienašališkas darbuotojo naudai. Komisija nurodo, kad įvertinus pakartotinį ergonominių darbo sąlygų tyrimą ir vertinimą, kurį atliko UAB „Sabelija“, ji raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją dėl ekspertizės, pagal kurią aišku, jog nesutarimai dėl profesinės rizikos vertinimo yra darbo sutarties šalių ginčo dalykas. 2013 m. rugpjūčio 23 d. posėdžio metu Komisija rekomendavo šalims kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos (toliau ? Darbo ginčų komisija), tačiau į Darbo ginčų komisiją kreipėsi tik L. Ž., kurios žodiniu paaiškinimu, darbo ginčų komisija jos prašymo nenagrinėjo. Komisija mano, kad skunde pareiškėjo teiginys, jog darbuotoja nenurodydama svarbių, pateisinamų priežasčių atsisakė kilusį ginčą dėl rizikos vertinimo spręsti Darbo ginčų komisijoje, nėra teisingas. Komisijos teigimu, įvertinus tai, kad kenksmingi veiksniai neviršijo teisės aktuose nustatytų leistinų ribų, visiškai neeliminuoja šių veiksnių daromo neigiamo poveikio sveikatai, Be to, įvertinus tai, jog kenksmingi veiksniai buvo sąlygoti dirbto darbo pobūdžio, šių veiksnių negalėjo pašalinti ir tokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kaip darbuotojų instruktavimas saugos darbe klausimais. Komisija atkreipia dėmesį, kad L. Ž. dirbti pradėjo būdama sveika (tai patvirtinta medicininiai dokumentai), o dirbti baigė būdama 38 metų, kai jai buvo atlikta tarpslankstelinio disko išvaržos operacija, slankstelių mobilizacija bei nustatytas darbingumo netekimo procentas. Liga patvirtinta vizualiniais tyrimais – MRT (magnetinio rezonanso tomografija), o tarpslankstelinių diskų išvaržos dažniausiai sietinos su išorinių veiksnių poveikiu, todėl skundo argumentai turi būti vertinami kaip pareiškėjo nuomonė ir atmesti. Be to, Komisija pabrėžia, jog teisės aktuose nėra numatyta, kad kenksmingam darbo aplinkos veiksniui neviršijant leistinų ribinių verčių šie veiksniai negali įtakoti profesinės ligos. Teisės aktuose nėra minima, kad profesinę ligą gali sukelti tik viršijantys leistinas ribines vertes kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, nes profesinės ligos išsivystymui turi įtakos ir individualus organizmo jautrumas veikiantiems rizikos veiksniams.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad darbo aplinka ar sąlygos bendrovėje, neįtakojo L. Ž. susirgimo, todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV.

30Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2014 m. vasario 21 d. profesinės ligos diagnozės išvados Nr. 3EK(13.2)72 „Išvada dėl profesinės ligos diagnozės“, kuria L. Ž. diagnozuotas susirgimas – lėtinė diskogeninės kilmės kaklinės dalies radikulopatija bei būklė po kaklinės dalies disko išvaržos (2009 m.) buvo pripažinta profesine liga, teisėtumo ir pagrįstumo.

31Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą nenustatęs ginčijamos Išvados neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. kovo 1 d.) 44 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog visos profesinės ligos privalo būti ištirtos, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad, tai, ar įmonėje dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licenciją šiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais ir Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu. Profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija. <...>. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. <...> (44 straipsnio 10 dalis). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. <...>. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

33Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtintų Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. birželio 5 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., toliau – ir CDMEK nuostatai) 4 punkte nustatyta, kad CDMEK, spręsdama jos kompetencijai priskirtus ginčus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais. CDMEK uždaviniai – patvirtinti ar paneigti profesinės ligos diagnozę, nagrinėti profesinių ligų diagnozės pagrįstumo atvejus, priklausančius Komisijos kompetencijai (CDMEK nuostatų 7 p.). CDMEK funkcijos apibrėžtos CDMEK nuostatų 9 punkte, be kita ko: spręsti ginčytinus klausimus, susijusius su profesinių ligų nustatymu dalyvaujant suinteresuotiems asmenims (9.2 p.); atlikti kompleksinę dokumentinę analizę ir surašyti išvadą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo (9.3 p.). CDMEK nuostatų 8 punkte nurodyta, kad CDMEK kompetencijai nepriklauso: susisirgimų, neįrašytų į Profesinių ligų sąrašą, atvejai; atvejai, kai nustatomi keli tos pačios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas; atvejai, kai profesinių ligų tyrimas nebuvo atliktas arba nenuodugniai atliktas pagal galiojančią profesinių ligų tyrimo apskaitos nuostatų nustatytą tvarką. CDMEK nuostatų 10 punkte įtvirtintos CDMEK priskirtų funkcijų vykdymui suteiktos teisės, tarp jų teisė gauti iš Valstybinės darbo inspekcijos, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, darbdavių, draudimo įstaigų ir kitų institucijų visą reikiamą informaciją ir dokumentus, kurių reikia Komisijos funkcijoms vykdyti (10.2 p.), siųsti asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas papildomai ištirti ir patikslinti diagnozę (10.3 p.). Pagal CDMEK nuostatų 21, 25, 26, 27 punktais nustatytą teisinį reguliavimą CDMEK sprendimas dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, profesinė ligos pagrįstumo (nepagrįstumo) įforminamas surašant atitinkamą CDMEK išvadą.

34Taigi, CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, kuri yra įgalinta nagrinėti ir yra kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo.

35Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad spręsdamas ginčą dėl CDMEK sprendimo (išvados) teisėtumo ir pagrįstumo, kaip ir bet kurio kito administracinio ginčo atveju, jis turėjo spręsti ginčą dėl teisės (ABTĮ 3 straipsnis), t. y. patikrinti, ar skundžiamą aktą priėmusi institucija (CDMEK) tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės patvirtinimo, laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

36Pagal minėtą Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu ir jį įgyvendinančiomis teisės normomis nustatytą teisinį reguliavimą tam, kad darbuotojo sveikatos ūmus ar lėtinis sutrikimas būtų pripažintas profesine liga, teisės aktų numatyta tvarka turi būti nustatyta, kad diagnozuotą darbuotojo sveikatos sutrikimą, kuris įtrauktas į Profesinių ligų sąrašą, sukėlė vienas ar keli kenksmingi ir (ar) pavojingi jo darbo aplinkos veiksniai ir kad tarp tų nustatytų veiksnių ir diagnozuotos į Profesinių ligų sąrašą įtrauktos ligos yra priežastinis ryšys.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent CDMEK, būdama specialia ekspertine institucija, sprendžia dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, be kita ko, pasitelkdama specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam duomenų vertinimui medicinine prasme.

38Vykdydama Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalyje ir CDMEK nuostatų 9.2 ir 9.3 punktuose nurodytas funkcijas, CDMEK, gavusi pareiškėjo prašymą įvertinti profesinės ligos nustatymo pagrįstumą, turėjo atlikti kompleksinę dokumentų analizę ir nustatyti, ar profesinės ligos diagnozė nustatyta pagrįstai bei surašyti atitinkamą išvadą. Kompleksinė dokumentų analizė reiškia tai, kad CDMEK, atsižvelgdama į Profesinių ligų sąrašą, taip pat profesinės ligos nustatymo kriterijus (jų 6 punktą) turi kompleksiškai įvertinti duomenis apie darbuotojo ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumą bei trukmę ir kt.), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2817/2011; 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-502/2016).

39Įvertinusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog CDMEK 2014 m. vasario 21 d. profesinės ligos diagnozės išvadą Nr. 3EK(13.2)72 priėmė atlikusi kompleksinę dokumentų ir duomenų analizę, kuria pagrindė savo išvadas, o pats pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas byloje esančių įrodymų analize bei teisės normomis, taigi atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

40Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad atsakovas ir, atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino visas reikšmingas faktines aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo esant priežastinį ryšį tarp nustatytos profesinės ligos ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių.

41Apeliaciniame skunde iš esmės nurodoma, kad nepagrįstai buvo nevertintas L. Ž. paaiškinimų nenuoseklumas ir prieštaringumas, rašytiniai taisymai ranka, taip pat neatsižvelgta į tai, kad profesinę ligą galėjo sukelti ir kiti veiksniai (pvz., jos ankstesnė sveikatos būklė ar darbo kitose darbovietėse pobūdis), ne tik kenksmingos darbo sąlygos.

42Vis dėlto kaip matyti iš skundžiamos CDMEK 2014 m. vasario 21 d. profesinės ligos diagnozės išvados Nr. 3EK(13.2)72 (t. I, b.l. 6-8) turinio, atsakovas ją priėmė atlikęs kompleksinę dokumentų ir duomenų analizę. Išvadoje yra įvertintas L. Ž. darbo UAB „Agrovet“ pobūdis ir ją veikę profesinės rizikos veiksniai (nepatogi, fiksuota darbo poza, krovinių kėlimas ir pernešimas, rankų ir pečių juostos raumenų įtampos, stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant pirštų, plaštakos, rankų ir pečių juostos raumenims); tokio darbo trukmė, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro pateiktas profesinės rizikos veiksnių vertinimas AB „Klaipėdos maistas“; UAB „Agrovet“ užsakymu ir CDMEK nurodymu UAB „Sabelija“ 2011 m. spalio 14 d. ir 2012 m. spalio 5 d. atlikti ergonominiai rizikos veiksnių vertinimai.

43Be to kaip matyti iš ginčijamos išvados, priimdamas ginčijamą išvadą atsakovas įvertino L. Ž. amžių (pas pareiškėją pradėjo dirbti 26 metų ir simptomus pajuto praėjus beveik 10 metų nuo darbo UAB „Agrovet“ pradžios) ir ūgį (1,67 m.); sveikatos būklę prieš pradedant dirbti pas pareiškėją (sveika), darbo ankstesnėse darbovietėse pobūdį ir trukmę (7 metus dirbo audėja, iš kurių 3 metus buvo vaiko gimimo atostogose). Šias faktines aplinkybes patvirtina ir 2010 m. gegužės 3 d. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas Nr. S-133 (t. I, b.l. 35-42), kurio pareiškėjas šioje byloje neginčija, pareiškėja darbo audėja pobūdį paaiškino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatitikimai tarp L. Ž. ir UAB „Agrovet“ paaiškinimų dėl darbo pobūdžio ir rizikos veiksnių užfiksuoti jau minėtame 2010 m. gegužės 3 d. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte Nr. S-133 (t. I, b.l. 37). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ginčijama išvada priimta atlikus pakartotinį tyrimą, pirmą kartą atsakovas pareiškėjo prašymą dėl L. Ž. profesinės ligos diagnozės nepagrįstumo nagrinėjo dar 2010 m. lapkričio 4 d. (t. I. b.l. 155-194). Be to nors pareiškėjas skunde nurodė, jog L. Ž. pateko į statistiškai rizikingiausio amžiaus intervalą, t. y. radikulopatijos ir stuburo osteochondrozės intervalą, kuris yra 40-58 metai (t. I, b.l. 5), tačiau byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog L. Ž. pas pareiškėją pradėjo dirbti būdama 26 metų, tuo tarpu pirmuosius nusiskundimus pajuto 2008 m., diskogeninė patalogija buvo patvirtinta 2009 m. (t. I, b.l. 8), t. y. jai einant 38 metus.

44Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie yra konkretūs UAB „Sabelija“ atliktų ergonominių rizikos veiksnių vertinimo trūkumai, šiuo aspektu sutiktina su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog faktinė aplinkybė, kad kenksmingų veiksnių leistinos ribinės vertės ir neviršijo teisės aktuose nustatytų leistinų verčių, visiškai neeliminuoja šių veiksnių daromo neigiamo poveikio sveikatai. Tokio požiūrio laikomasi ir administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-502/2016). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tą faktinę aplinkybę, kad iš 2010 m. gegužės 3 d. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-133 matyti, jog byloje vertinamu atveju leistina ribinė vertė (10 kg) nebuvo viršyta, išmatuotas rizikos veiksnys jai buvo artimas (8-9 kg).

45Apibendrintai pažymėtina, kad Kriterijų 6 punktas apibrėžia, kokie duomenys turi būti vertinami nustatant profesinę ligą, iš minėtų normų turinio matyti, jog nustatant profesinę ligą turi būti sistemiškai įvertinama visa eilė duomenų ir dokumentų. Įvertinus šios bylos faktines aplinkybes nėra pagrindo teigti, jog priimdamas išvadą atsakovas pažeidė Kriterijų 6 punktą. Be to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į faktinę aplinkybę, kad nebuvo pažeistas ir Kriterijų 8.2 punktas, pagal kurį nustatant kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies diskų ligas, sukeltas ilgalaikio kėlimo ir pernešimo, maksimalus latentinis periodas yra iki dviejų metų.

46Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis neprieštaravo, jog Komisijai reikalaujant, Valstybinė darbo inspekcija atliktų ergonominių rizikos veiksnių L. Ž. darbo vietoje ekspertizę, tačiau tokios ekspertizės atlikimui nematė teisinio pagrindo Valstybinė darbo inspekcija. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamos bylos vertinimo dalykas – būtent CDMEK, o ne VDI veiksmų ar neveikimo teisėtumas ar pagrįstumas. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo metu Valstybinė darbo inspekcija gali skirti ekspertizes, tuo tarpu, kaip minėta, šio įstatymo 13 dalyje nustatyta, kad CDMEK sprendžia ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu. Nei šiame įstatyme, nei CDMEK nuostatuose ar kituose teisės aktuose nėra nustatyta atsakovo pareiga tarpininkauti ar reikalauti, kad konkrečiu atveju VDI skirtų ekspertizę, taigi nėra pagrindo teigti, kad byloje vertinamu atveju nereikalaudamas ekspertizės atsakovas, pats būdamas ekspertine komisija, būtų pažeidęs teisės aktų nuostatas. Be to byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į VDI su prašymu atlikti tokią ekspertizę, apeliaciniame skunde tik nurodoma, kad 2013 m. spalio 22 d. į VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją kreipėsi L. Ž., tačiau vėliau paprašė jos prašymo nenagrinėti.

47ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

48Įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog atsakovas priimdamas išvadą atsakovas netinkamai ar neišsamiai įvertino ginčui reikšmingas faktines aplinybes, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, CDMEK nuostatų, Kriterijų ar kitų teisės aktų reikalavimus.

49Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

51Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ apeliacinį skundą atmesti.

52Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

53Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agrovet“... 6. Bendrovė nurodė, kad ginčijama išvada komisija nepagrįstai pripažino L.... 7. Atsakovas Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija atsiliepime su... 8. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimas dėl L. Ž. profesinės ligos buvo atliktas... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 10. Atsiliepime pažymėta, kad atsižvelgiant į L. Ž. nustatytą profesinę... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu... 13. Byloje nustatyta, kad VšĮ Klaipėdos ligoninė kreipėsi į Valstybinės... 14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad profesine liga pripažįstamas... 15. Teismas pažymėjo, jog L. Ž. profesine liga buvo pripažinta lėtinė... 16. Teismas nustatė, kad ergonominiai rizikos veiksniai nėra vieninteliai... 17. Teismas taip pat konstatavo, jog pareiškėjo argumentai, kad kitiems įmonės... 18. III.... 19. Pareiškėjas UAB „Agrovet“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 20. Pareiškėjo teigimu, teismas ir Komisija visiškai nevertino ir nepasisakė... 21. Pareiškėjas nurodo, kad tiek Komisijos išvada, tiek teismo sprendimas... 22. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog 2011?2012 metais atlikti ergonominių... 23. Pareiškėjas nurodo, kad radikulopatijos ir stuburo osteochondrozės... 24. Atsakovas Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija atsiliepime į... 25. Komisija nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad sprendimas priimtas... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 27. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV.... 30. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos... 31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo... 33. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu... 34. Taigi, CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, kuri yra įgalinta... 35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad spręsdamas ginčą dėl... 36. Pagal minėtą Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu ir jį... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent CDMEK, būdama specialia ekspertine... 38. Vykdydama Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalyje ir... 39. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad atsakovas ir,... 41. Apeliaciniame skunde iš esmės nurodoma, kad nepagrįstai buvo nevertintas L.... 42. Vis dėlto kaip matyti iš skundžiamos CDMEK 2014 m. vasario 21 d. profesinės... 43. Be to kaip matyti iš ginčijamos išvados, priimdamas ginčijamą išvadą... 44. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas ir pirmosios... 45. Apibendrintai pažymėtina, kad Kriterijų 6 punktas apibrėžia, kokie... 46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis neprieštaravo, jog... 47. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jokie įrodymai teismui neturi... 48. Įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą teisėjų kolegija daro... 49. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 51. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ apeliacinį skundą... 52. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą... 53. Nutartis neskundžiama....