Byla 2-574/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Antanui Jarašiui, atsakovo atstovui A. Z., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Laugina“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas, civilinėje byloje Nr. B2-225-544/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ dėl skolos, netesybų, procesinių palūkanų priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Laugina“ priešieškinį ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Statyba“ dėl nuostolių, netesybų, procentų procesinių palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Laugina“ 94 367,50 Lt skolos pagal sutartį už atliktus rangos darbus, 2 868,24 Lt delspinigių pagal sutartį, 15,21 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2007-10-12 šalys sudarė statybos rangos sutartį Nr. 52-2007 E/SUB2007-38, pagal kurią ieškovas (subrangovas) įsipareigojo atlikti autobusų stoties ir prekybos paslaugų centro, esančio (duomenys neskelbtini) elektros, vandentiekio ir nuotekų lauko tinklų komunikacijų tiesimą, o atsakovas, veikdama kaip generalinis rangovas, įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka už atliktus darbus apmokėti. Vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, ieškovas atliko darbus ir pateikė atsakovui 2008-04-30, 2008-02-22, 2007-11-30, 2007-11-10 pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (rangos sutarties 6 str. 2 d.), PVM sąskaitas-faktūras STA Nr. 0480, STA Nr. 0154, STA Nr. 0003618, STA Nr. 0003474. Atsakovas už darbus pilnai neatsiskaitė ir liko skolingas 94 367,50 Lt, ką patvirtina ir atsakovo pasirašytas skolų suderinimo aktas. Atsakovas minėtose pažymose ir sąskaitose faktūrose pasirašė ir darbus priėmė, pretenzijų dėl darbo trūkumų per rangos sutarties 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą 6 darbo dienų terminą nepareiškė, todėl pagal sutarties 6 straipsnio 8.3 punktą neturi teisės sulaikyti apmokėjimo už darbus. Atsakovas, neapmokėdamas už priimtus darbus, pažeidė rangos sutarties 8 straipsnio 1,3 punktą, 6 straipsnio 5 punktą, CPK 6.687 straipsnio reikalavimus. Kadangi atsakovas pažeidė prievolę, tai pagal rangos sutarties 12 straipsnio 1 ir 2 punktus, CK 6.210 straipsnį iš jo priteistinos netesybos po 0,02 % nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudaro 2 868,24 Lt. CK 6.37 straipsnio, 6.210 straipsnio, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pagrindais iš atsakovo priteistinos 15,21 % dydžio procesinės palūkanos.

5Atsakovas UAB „Laugina“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo BUAB „Statyba“

685 896,04 Lt nuostolių atlyginimui, 365 109,44 Lt netesybų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Priešieškiniui pagrįsti nurodė, kad UAB „Statyba“ nesilaikė CK 1.5 straipsnyje, 6.4 straipsnyje, 6.38 straipsnyje 1 dalyje, 6.158 straipsnyje, 6.200 straipsnyje numatytų sutartinių prievolių vykdymo principų ir netinkamai vykdė 2007-10-12 tarp šalių sudarytos rangos sutarties nuostatas – vėlavo atlikti darbus ir iki šiol nėra tų darbų pridavęs pagal sutarties 6 straipsnio 9 punktą, 8 straipsnio 1.2 punkto reikalavimus, padarė defektų, kuriuos atsisako ištaisyti. Kadangi teks samdyti kitą subrangovą defektų taisymui, patirs 85 896,04 Lt nuostolių, kuriuos ir prašė priteisti. Pagal CK 6.652 straipsnio 2 dalį, 6.681 straipsnio 1 dalį, 6.645 straipsnio 3 dalį, UAB „Statyba“ atsako už darbų pradžios ir pabaigos pažeidimą bei privalo savo rizika ir savarankiškai spręsti kaip tinkamai įvykdyti sutartį. Sutartis sudaryta 2007-10-12, o darbai pagal sutarties 1 straipsnio 1.1 punktą, 3 straipsnio 3 punktą turėjo būti baigti 2007-11-12, su kuo ieškovas sutiko. Tačiau jis nesilaikė ekonomiškumo principo sutartiniuose santykiuose, vėlavo atlikti darbus, jų tinkamai neatliko ir nepridavė iki šiol. Todėl netinkamas sutarties vykdymas, pareigos elgtis sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai nesilaikymas, sąlygojo UAB „Laugina“ nuostolių atsiradimą, todėl UAB „Statyba“ turi būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė. UAB „Statyba“ pažeidė sutarties sąlygas dėl darbų vykdymo terminų ir atsisakydamas taisyti defektus, todėl buvo netinkamai įvykdyta 2007-10-12 minėta sutartis. Kadangi įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, UAB „Statyba“ turi atsakyti pagal sutartį vadovaujantis CK 6.256 straipsniu, 6.246 straipsniu, 6.256 straipsniu, 6.245 straipsnio 3 dalies nuostatomis. UAB „Statyba“, būdama verslininke ir savo srities profesionale, galėjo ir turėjo numatyti galimus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo. Todėl turi atlyginti: darbų ištaisymo išlaidas 85 896,04 Lt, sutarties 12 straipsnio 3.4 punkte numatytas netesybas – 3 109,44 Lt, pagal sutarties 12 straipsnio 3.5 punktą – 362 000 Lt.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 94 367, 50 Lt apmokėjimui už darbus pagal rangos sutartį, 2 868,24 Lt delspinigių pagal sutartį, 15,21 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (94 367,50 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-03-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 866 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 6 000 Lt ekspertizės išlaidų; atsakovo priešieškinį atmetė; nurodė grąžinti iš valstybės biudžeto ieškovui 2 917 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2009-03-09 mokėjimo nurodymu 2009/0186, 2009-04-16 mokėjimo nurodymu Nr. 2009/0265, 2009-05-15 mokėjimo nurodymu Nr. 2009/0385, o atsakovui – 8 510 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2009-06-12 mokėjimo nurodymu Nr. 600/9. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2007-10-12 tarp ieškovo (subrangovas) ir atsakovo (rangovas) buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 52-2007- E / SUB 2007-38, pagal kurios 1.1 p. ieškovas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti autobusų stoties ir prekybos-paslaugų centro (duomenys neskelbtini), elektros, vandentiekio bei nuotekų lauko tinklų komunikacijų tiesimą pagal užsakovo pateiktą projektinę dokumentaciją ir reikalavimų sąvadą sutartyje ir prieduose nustatyta tvarka iki 2007-11-12. Konkretūs darbai, kuriuos ieškovas įsipareigojo atlikti pagal šią sutartį, turėjo būti numatyti darbų sąmatoje, kuri yra šios sutarties priedas Nr. 1, tačiau toks priedas į bylą nepateiktas (t. 4, b. l. 5-26). Šios sutarties 3 str. šalys numatė, kad ieškovas darbus turėjo pradėti nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2007-10-12, o atlikti sutartyje ir darbų atlikimo grafike numatytais terminais iki 2007-11-12, išskyrus atvejus, kai yra priežastys, priklausančios nuo atsakovo, kada darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas laikotarpiui, kuris objektyviai būtinas ir tik esant šalių susitarimui. Vykdant minėtą rangos sutartį pagal atliktų darbų priėmimo aktus, atliktų darbų aktus 152 829,81 Lt pagal sąskaitą STA Nr. 0154 ir pagal pažymą apie atliktų darbų vertę už 2008-02 mėn. (t. 4, b. l. 27, 32) atsakovas turėjo apmokėti iki 2008-04-02, 70 000 Lt pagal sąskaitą STA Nr. 0480 ir pažymą apie atliktų darbų vertę už 2008-04 mėn. turėjo sumokėti iki 2008-06-09 (t. 4, b. l. 28, 31), 488,52 Lt pagal sąskaitą STA Nr. 0449 ir darbų atlikimo aktą Nr. 148 2008-05-10 (t. 4, b. l. 29, 33, 34), 873,91 Lt pagal sąskaitą STA Nr. 0691 ir darbų atlikimo aktus Nr. 189, 193 turėjo sumokėti iki 2008-07-10 (sutarties 6 str. 2 d., 4 t., b. l. 30, 33, 34, 5 t., 38-54). Teismo teigimu, pagal rangos sutarties 6 str. 3-5 d., atsakovas, nesutikdamas su darbų kaina arba turėdamas pretenzijų dėl darbų atlikimo trūkumų, per 6 darbo dienas nuo jų gavimo turėjo pareikšti pretenzijas ieškovui, o nepareiškus pretenzijų per šį terminą atitinkamo mėnesio objekto statybos darbai turėjo būti laikomi atliktais tinkamai, šalys turėjo pasirašyti atitinkamo mėnesio darbų priėmimo-perdavimo aktą, kurio pagrindu ieškovas išrašė PVM sąskaitas-faktūras už atliktus darbus, kurias atsakovas turėjo apmokėti per 5 dienas gavus apmokėjimą už šiuos darbus iš užsakovo. Bylos duomenys patvirtina faktą, kad PVM sąskaitas-faktūras atsakovo įgalioti asmenys gavo (t. 4, b. l. 27-30, 44-47). Teismas nurodė, kad iš 2009-01-15 tarpusavio skolų suderinimo akto matyti, kad atsakovas ieškovui nėra sumokėjęs pagal minėtą rangos sutartį už atliktus darbus 94 367,50 Lt, ir dėl skolos dydžio ginčo nėra, tačiau atsakovas nesutinka apmokėti šio likučio dėl kitų sprendime nurodytų priežasčių (4 t., b. l. 35, 48). Rangos sutarties 1.2 p. atsakovas įsipareigojo sutartyje numatytais terminais ir tvarka apmokėti ieškovo (subrangovo) tinkamai ir laiku atliekamus darbus pagal subrangovo pateiktus dokumentus darbų apmokėjimui, o pagal sutarties 12.1 p., atsakovas, uždelsęs laiku sumokėti už atliktus darbus, įsipareigojo ieškovui sumokėti 0,02 procentus dydžio delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas apskaičiavo 2868,24 Lt delspinigių pagal sutartį, kurių dydžio ir teisėtumo atsakovas neginčijo, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas šią ieškinio dalį patenkinti, taip pat tenkintinas ir reikalavimas priteisti iš atsakovo 15,21 proc. dydžio procesines palūkanas. Dėl atsakovo teiginio, kad ieškovas darbus turėjo baigti iki 2007-11-12, tačiau jų nebaigė dėl savo kaltės ir pažeidė sutartį, teismas nurodė, jog ieškovo atstovas, taip pat liudytojas P. S. parodė, kad darbus atliko keli rangovai, darbų atlikimo eilė ir terminai buvo derinami žodžiu, todėl ieškovas darbus atliko tada, kai darbus atlikti leido rangovas, kai tam buvo paruošta vieta, leido gamtinės ir kitos sąlygos, o pretenzijos dėl termino praleidimo sutarties vykdymo metu nebuvo pareikštos. Atsakovo atstovas taip pat patvirtino, kad rašytiniai susitarimai dėl statybos terminų pratęsimo nebuvo daromi, o objekte pagrinde vėlavo elektros darbai. Iš 2008-04-18 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN 4-16 duomenų matyti, kad komisija, apžiūrėjusi lietaus kanalizacijos tinklus (unikalus Nr. 4400-1556-0786), be kita ko, konstatavo, kad projekte numatyti inžinieriniai tinklai ir įrenginiai tenkina projektų ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, o patvirtinto projekto pakeitimai ir nuokrypos yra nustatyta tvarka suderinti bei nurodyti pateiktoje techninėje dokumentacijoje. Atsakovas nėra pareiškęs pretenzijų ieškovui dėl to, kad dėl ieškovo kaltės buvo pažeisti minėtos subrangos sutartyje numatytų darbų atlikimo terminai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad remiantis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi atsakovas praranda teisę remtis sutarties sąlyga, kad sutarties keitimas dėl termino keitimo galimas tik raštu, nes byloje nepaneigta, kad ieškovas darbus vykdė tada, kai tam buvo sąlygos. Atsakovas turėjo sutartinę pareigą ir realią galimybę kontroliuoti atliekamus darbus, ir rangos procese atsakovą tenkino darbų vykdymo eiga, terminai, kokybė, nes paslėptų darbų kokybės aktuose bei sutartyje numatytais terminais ir tvarka jis jokių pretenzijų nereiškė. Tik po to, kai 2010-02-18 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl 94 367,50 Lt likusios skolos pagal rangos sutartį sumokėjimo, 2009-02-23 atsakovas kreipėsi į ieškovą su pretenzija ir nurodė, kad pagal sutartį privalo sumokėti tik už tinkamai atliktus darbus, o už nekokybiškus darbus nėra prievolės apmokėti, kad pagal sutarties 6 str. 9 p., 8 str. 1.2 p., nėra pateiktas ir pasirašytas galutinis darbų priėmimo-perdavimo aktas, o ieškovas yra padaręs defektų, kuriuos atsisako ištaisyti, todėl pagal sutarties 6 str. 8.2 p., 8.3 p., mokėjimus sustabdo, kol bus ištaisyti defektai ir atlyginta žala. Teismo teigimu, pagal rangos sutarties 6 str. 6 d., jei atsakovas turėjo pretenzijų ieškovui pagal rangos sutartį, tai per 6 darbo dienas apie jas turėjo pareikšti ieškovui, turėjo būti surašytas darbų trūkumų ištaisymo aktas ir nustatytas tam protingas ir suderintas terminas. Šioje sutartyje šalys, be kita ko, susitarė ir tai, kad atsakovas sutartyje nustatyta tvarka priims iš atsakovo jo tinkamai atliktų darbų rezultatą (1.2 p.). Pagal sutarties 8.3 p., atsakovas galėjo stabdyti mokėjimą už atliktus darbus, jeigu ieškovas nebūtų pašalinęs jo atliktų darbų trūkumų, o pagal sutarties 10 p. atsakovas galėjo nemokėti ieškovui už atliktus darbus, jei tie darbai būtų atlikti netinkamai ar neatitiktų sutarties bei jie nebūtų pašalinti per šalių rašytiniu susitarimu sutartą laiką. Teismo nuomone, byloje neįrodyta, kad vykdydamas rangos sutartį ieškovas padarė darbo trūkumus, kurių neištaisė per protingą šalių nustatytą terminą, kas sudarytų pagrindą atsakovui nemokėti už rangos darbus bei reikalauti nuostolių pagal sutartį atlyginimo. Atsakovo pareiga buvo kontroliuoti rangos darbus bei pareikšti pretenzijas dėl kokybės bei kitų trūkumų objekto perdavimo metu (CK 6.689 str. 1 d.). Teismo teigimu, ieškovas nurodė, ir to neginčijo atsakovas, kad techninę darbų atlikimo priežiūrą vykdę užsakovo samdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atestuoti Ypatingojo statinio projekto vadovas, vykdymo vadovas ir techninės priežiūros vadovas nėra pareiškę pretenzijų dėl atliktų pagal rangos sutartį darbų kokybės ir neatitikimo norminių aktų reikalavimams. Minėtų specialistų komisija yra pasirašiusi paslėptų darbų patikrinimo aktus, kuriuose nurodyta, kad išorės šalto vandens vandentiekio tinklai atlikti pagal projektą ir nukrypimų nuo jo nėra, lietaus išorės nuotekų tinklai atlikti pagal projektą, nukrypimų nuo projekto nebuvo, išorės ūkio-buities nuotekų bei inžinieriniai tinklai atlikti pagal projektą. Visuose šiuos aktuose komisija nusprendė leisti vykdyti tolesnius darbus: užversti. Komisija nusprendė, kad atlikti darbai atitinka projekto, statybos norminių dokumentų reikalavimus. Iš 2008-04-18 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN 4-16 duomenų matyti, kad komisija, vadovaudamasi statybos reglamentu STR 1.11-01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, be kita ko, apžiūrėjo ir lietaus kanalizacijos tinklus (unikalus Nr. 4400-1556-0786). Akte konstatuota, kad projekte numatyti inžinieriniai tinklai ir įrenginiai yra sumontuoti, išbandyti ir statytojo priimti aktais (8 p.), atlikti darbai tenkina projektų ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, o patvirtinto projekto pakeitimai ir nuokrypos yra nustatyta tvarka suderinti bei nurodyti pateiktoje techninėje dokumentacijoje (10 p.). Komisija pripažino, kad minėti lietaus kanalizacijos tinklai tenkina nustatytus reikalavimus ir yra tinkami naudoti. Teismo ekspertizės metu nustatyta, kad ieškovo atlikti lietaus kanalizacijos įrengimo darbai, kurie atlikti pagal rangos sutartį 94 367,50 Lt sumai, atlikti be nukrypimų nuo projekto. Teismo paskirtos ekspertizės akto duomenimis nustatyta, kad UAB „Rosma“ TV vamzdynų apžiūros ataskaitoje užfiksuoti vamzdžių iškraipymai ir išsikraipymai nėra laikytini defektais, kad jie neatitinka statinio projekte ir įprastai tos rūšies darbams keliamų reikalavimų įrengiamoms lietaus kanalizacijos linijoms, tačiau minėta diagnostika atlikta jau naudojant tinklus, kada paprastai statinių kokybė kinta dėl normalaus nusidėvėjimo, dėl ko negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad bet kokie naudojimo metu atsiradę trūkumai yra defektai, ypač įvertinant tai, kad tinklai pradėti naudoti juos įrengus ir galimai virš jų važinėjo sunkiasvorė technika (5 t., b. l. 121-122). Byloje nepaneigta paslėptų darbų patikrinimo akte Nr. 2 nurodyta informacija, todėl teismas sprendė, kad trūkumai nelaikytini defektais. Bylos duomenys patvirtina, kad sutarties vykdymo metu nebuvo rašomi atliktų darbų aktai ir jų nei vienas sutarčių dalyvis neprašė. Šių aktų nesurašymo aplinkybe, kaip pagrindu sulaikyti ieškovo atlygį, atsakovas pradėjo remtis beveik po pusmečio po darbų atlikimo ir tik po to, kai ieškovas pareikalavo apmokėti už darbus likusią nesumokėtą skolos sumą. Iki tol atsakovas pagal sutartį apmokėjimus vykdė neturėdamas minėtų darbų atlikimo aktų ir dėl to pretenzijų nekėlė. Atsakovas teigė, kad galutinis darbų priėmimo-perdavimo aktas sutarties vykdymo metu buvo reikalaujamas, nes jis buvo privalomas apmokėjimui už tinkamai atliktus darbus pagal sutarties 6 str. 9 p., 8 str. 1.2 p. Tačiau baigto statyti objekto atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo perduoti pagal sutarties reikalavimus ir kokybiškai atlikti autobusų stoties ir prekybos paslaugų centro elektros, vandentiekio bei nuotekų lauko tinklai 569 656,14 Lt vertės bei jiems suteikta garantija, pasirašytas ieškovo darbų vadovo, atsakovui buvo pateiktas, nes jį pats atsakovas pateikė į bylą. Vadovaujantis CK 6.644 str. 1 d., 6.662 str., atsakovo pareiga buvo priimti atliktą darbą. Tačiau atsakovas akto nepasirašė, trūkumų neaptarė ir pretenzijų sutartyje nustatytu terminu ieškovui nepareiškė. Atsakovas, nusprendęs atsisakyti pasirašyti aktą, privalėjo nurodyti atsisakymo priežastis, tada ieškovas būtų galėjęs spręsti dėl vienasmeniško akto pasirašymo galimybės. Teismo teigimu, byloje nebuvo įrodinėjami išimtiniai CK 6.652 str. 4 d., 6.694 str. 5 d., 6.694 str. 6 d. numatyti atvejai, kada atsakovas būtų turėjęs teisę atsisakyti priimti darbus. Teismas nurodė, kad iš statybos žurnalų išrašų matyti, jog laikotarpiu nuo 2007-08-29 iki 2007-09-04 UAB „Statyba“ atliko L-1 lietaus nuotekinės tranšėjų 64 kubinių metrų užpylimą buldozeriu ir I bei II grupių gruntais rankiniu būdu bei atliko grunto tankinimą vibroplokštėmis. Tačiau šių duomenų sprendžiant apie darbų apimtis ir kiekį, teismo nuomone, nepakanka vienareikšmiškai ir patikimai išvadai, kad ieškovas tikrai vykdė ir galutinį tranšėjos užpylimą, o ne tik ant paklotų įrenginių užpylė 10 cm smėlio sluoksnį, ir tuo darbus baigė, kaip kad ji įrodinėja (4 t., b. l. 187-198). Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais bei vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą, padarė išvadą, kad šioje situacijoje labiau tikėtina, kad galutinius lietaus kanalizacijos vamzdyno ginčijamojoje apie 100 m atkarpoje užvertimo darbus atliko ne ieškovas, o pats atsakovas. Pagal ekspertizės aktą būtent netinkamai atlikti galutinio užvertimo darbai galėjo įtakoti vamzdynų iškraipymus. Pagal statybos rangos normatyvinius dokumentus nustatoma, kas privalo atlikti darbus bei vadovaujamasi prezumpcija, kad juos turi atlikti pats rangovas, jei sutartyje nenumatyta kitaip (CK 6.684 str. 3 d.). Teismo teigimu, neįrodyta ir minėtoje sutartyje nebuvo numatyta, kad galutinius lietaus kanalizacijos tranšėjų užvertimo darbus turi atlikti ieškovas, be to, pagal bylos duomenis sektų, kad atsakovas savo sąskaita nustatytų neesminių trūkumų, jei jie ir būtų įrodyti, savo sąskaita nepašalino, o ieškovas atliktų darbų rezultatą perdavė tretiesiems asmenims, kurie jais naudojasi pagal buitinių ir lietaus vandenų tinklų sudarytą eksploatavimo sutartį. Todėl teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo remiantis CK 6.665 str. 1 d. 3 p. priteisti trūkumų šalinimo išlaidas, nes UAB atsakovas tokių išlaidų nėra patyręs.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas UAB ,,Laugina“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

111. Nepagrįsti teismo argumentai, kad 2007-10-12 statybos rangos sutartyje numatytus darbus vienu metu atliko keli rangovai. Sutartis su ieškovu buvo sudaryta 2007-10-12, o darbai pagal sutartį turėjo baigtis 2007-11-12. Ieškovas pažeidė sutarties ir CK nuostatas ir iki šios dienos nėra tinkamai atlikęs ir pridavęs atsakovui darbus. Kad ieškovas vėlavo įvykdyti darbus, įrodo atliktų darbų aktai bei pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, iš kurių matyti, kad darbai buvo vykdomi net iki 2008-04-30. Todėl teismo argumentai, kad objekte pagrinde vėlavo elektros darbai, atmestini, nes ieškovas įsipareigojo įvykdyti visus darbus, nurodytus sutarties 1 straipsnio 1.1 p., todėl vėluojant bet kuriuos darbus įvykdyti, privalo mokėti netesybas. Taip pat netesybas ieškovas privalo mokėti ir už vėlavimą ištaisyti trūkumus bei už vėlavimą priduoti objektą rangovui pagal galutinį priėmimo-perdavimo aktą, kuris iki šiol nėra pasirašytas. Dėl to, jog ieškovui kas nors trukdė vykdyti darbus, atsakovui nebuvo pareiškęs jokių pretenzijų. Pats ieškovo darbų vadovas patvirtino, kad jam niekas netrukdė vykdyti darbus. Atsakovas 2008-06-16 raštu Nr. S-321, 2009-02-23 raštu Nr. S-103, 2009-02-25 raštu Nr. S-109 reiškė ieškovui pretenzijas dėl nesavalaikio darbų vykdymo. Teismo motyvai, kad atsakovas turėjo pareigą kontroliuoti ieškovo atliekamus darbus bei jų kokybę ir pareikšti pretenzijas objekto perdavimo metu yra nepagrįsti, nes teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normą, kuri numato atsakovui ne pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbų eigą ir kokybę, bet teisę, o už darbų organizavimą bei atlikimą yra atsakingas tik pats ieškovas. Kad dėl darbų trūkumo atsakovas galėjo reikšti pretenzijas ir vėliaus, įrodo CK 6.662 straipsnio 4 dalis. Ieškovui pažeidus sutarties sąlygas dėl darbų vykdymo terminų ir atsisakius taisyti defektus, buvo netinkamai įvykdyta 2007-10-12 sutartis ir pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, sutarčių vykdymo ir bendrieji teisės principai.

122. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog vykdydamas rangos darbus ieškovas padarė darbo trūkumų. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 178 straipsnį, nes atsakovas įrodė trūkumų faktą, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad trūkumai atsirado ne dėl jo kaltės. Pagal TV vamzdynų apžiūros ataskaitą Nr. 8KS04, ieškovo atlikti darbai turi trūkumų, nes vamzdynai yra išsikraipę. Šias aplinkybes patvirtina ir atlikta teismo ekspertizė, kurioje konstatuota, jog darbai turi trūkumų bei jie atlikti nukrypstant nuo normatyvinių statybos dokumentų. Be to, ekspertizės akte konstatuota, kad nurodyti trūkumai gali turėti įtakos tinkamam objekto funkcionavimui. Kadangi minėti darbai yra paslėpti darbai, todėl pagal CK jiems yra suteikiama 10 m. garantija. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė ir nesuteiks darbų garantijų, todėl ji privalo atlyginti nuostolius. Teismo argumentai, jog atsakovas nėra ištaisęs minėtų trūkumų, todėl neturi teisės reikšti prašymo dėl nuostolių atlyginimo, prieštarauja suformuotai teismų praktikai bei CK 6.61 straipsnio 1 daliai. Ekspertas taip pat nurodė, kad viena iš priežasčių, įtakojančių trūkumų kilimą buvo netinkamas vamzdynų paklojimas, trūkumų kilimui galėjo turėti įtakos tranšėjų užpylimas. Kadangi vamzdynus klojo ieškovas, todėl jis atsako už šį darbo trūkumą. Ekspertizės akte nurodyta, jog pagal statybos darbų žurnale esančius įrodymus, tranšėjas užpylė ieškovas, todėl teismo argumentai, jog nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas užpylė tranšėjas yra nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Nepagrįstas teismo argumentas, kad vamzdynų išsikraipymai galėjo atsirasti dėl to, kad per tranšėjas važinėjo sunkiasvorės transporto priemonės. Ekspertizės akte nurodyta, kad jei buvo tinkamai pakloti ir užkasti vamzdynai, tai joks sunkiasvorių transporto priemonių važinėjimas negali iškraipyti vamzdynų. Kadangi vamzdynus paklojo ir juos pilnai užkasė ieškovas, todėl jis atsakovo už atsiradusius trūkumus.

133. Teismas, tenkindamas ieškinį, neatsižvelgė į šalių pasirašytos sutarties sąlygas, netinkamai taikė arba netaikė CK nuostatų. Teismas turėjo atmesti ieškovo ieškinį bei tenkinti atsakovo priešieškinį, nes darbai buvo atlikti su trūkumais, nukrypstant nuo sutarties sąlygų ir statybos norminių dokumentų reikalavimų. Ieškovo veiksmai, t. y. netinkamas 2007-10-12 sutarties vykdymais bei bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, nulėmė atsakovo tiesiogiai patiriamus nuostolius. Ieškovas, būdamas verslininkas, savo srities profesionalas galėjo ir turėjo numatyti atsakovo patiriamus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo, todėl vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi ieškovas turi atlyginti atsakovui visus patirtus finansinius nuostolius.

14Ieškovas BUAB ,,Statyba“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad skundas nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei įstatymo normomis, apeliantas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie nurodyti priešieškinyje. Teismas visapusiškai ištyrė bylos medžiagą, ekspertizės išvadą ir įvertino šalių paaiškinimus, todėl skundo argumentų pagrindu pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą nėra pagrindo naikinti ar keisti.

15IV. Apeliacinio teismo argumentai

16Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

17Byloje nagrinėjamas ginčas dėl prievolės atsiskaityti pagal statybos rangos sutartį, dėl defektų nustatymo ir užsakovo teisės sulaikyti mokėjimą, esant nustatytiems statybos defektams ir dėl darbų atlikimo terminų.

18Dėl atsakovo teisės sulaikyti mokėjimus už darbus

19Šalių 2007 m. spalio 12 d. sudarytos statybos rangos sutarties (t. 4, b. l. 5) 8 punktas numatė generalinio rangovo (atsakovo) teisę sustabdyti mokėjimą už atliktus darbus, jeigu subrangovas (ieškovas) nėra pašalinęs atliktų darbų trūkumų. Šiuo atveju mokėjimas sustabdomas iki akto, fiksuojančio tinkamą minėtų trūkumų pašalinimą, pasirašymo dienos (8.3 p.). Šia sutartimi numatytą teisę rangovas (generalinis rangovas) gali realizuoti tik tuomet, kai įrodymais yra konstatuoti darbų trūkumai. Preziumuojama, kad statybos darbus atlikęs asmuo yra atsakingas už tinkamai nustatytų darbų trūkumus, jeigu jis neįrodo, kad trūkumai atsirado ne dėl jo kaltės. Laikantis šių nuostatų, svarbu nustatyti šias aplinkybes: ar atliktų darbų trūkumai yra tinkamai nustatyti; dėl kieno kaltės ir kada atsirado šie trūkumai.

20Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutartimi ieškovas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti autobusų stoties ir prekybos pramogų centro Basanavičiaus g. 93, Kėdainiai, elektros, vandentiekio bei nuotekų lauko tinklų komunikacijų tiesimą. Konkretūs darbai, kuriuos subrangovas (ieškovas) įsipareigojo atlikti pagal šią sutartį, yra numatyti darbų sąmatoje (sut. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sąmatos ieškovo nebuvo pridėtos ir dėl to negalima nustatyti konkrečių darbų apimties, tačiau teismo paskirtos ekspertizės atlikimo metu ekspertas išanalizavo darbų sąmatas ir nustatė, kad tranšėjose sumontuotų vamzdynų visiškas užpylimas nebuvo numatytas (t. 5, b. l. 94).

21Byloje nustatyta, kad atlikus kanalizacijos vamzdytų ir vandentiekio tinklų paklojimo darbus, nukrypimų nuo projekto (tuo pačiu, ir darbų objektų) nenustatyta (t. 4, b. l. 183, 184 – paslėptų darbų patikrinimo aktai). Atsakovas pats pripažino, kad darbų defektai išaiškėjo vėliau – eksploatacijos metu atlikus vamzdynų praplovimą ir diagnostiką. Tai patvirtina ieškovo iniciatyva atlikta TV vamzdytų apžiūros ataskaita (t. 4, b. l. 101-118), kuria konstatuoti vamzdynų išlinkimai. Šalys pripažino, jog ši ataskaita padaryta jau eksploatuojant objektą. Remdamasis šia ataskaita ir kitais bylos duomenimis ekspertas padarė išvadą, kad UAB ,,Statyba“ (ieškovo) darbai atlikti be nukrypimų nuo projekto, o UAB ,,Rosma“ ataskaitoje nustatyti iškraipymai atsiradę naudojimo metu ir galėjo atsirasti netinkamai atliekant galutinį vamzdynų užpylimą gruntu, jeigu grunte buvo didesnių nei vamzdžio skersmuo akmenų ar statybinių šiukšlių (t. 5, b. l. 121, 122). Todėl, šiuo atveju, svarbi aplinkybė, ar ieškovas turėjo pareigą atlikti ir ar jis faktiškai atliko šiuos darbus – galutinį grunto užpylimą ant tranšėjų. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis ir išklausęs šalių atstovų, liudytojų parodymus, padarė išvadą, jog ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, kad galutinius vamzdynų užpylimo gruntu darbus atliko ieškovas. Apeliantas nei atskirajame skunde, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepateikė jokių naujų įrodymų ar nenurodė naujų aplinkybių, kurių netyrė pirmosios instancijos teismas ir kurie leistų daryti išvadą kitaip, nei ją padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria teismo padarytoms išvadoms, jog atsakovas neįrodė ieškovo padarytų darbų pagal statybos rangos sutartį trūkumų ir sprendžia, jog nėra pagrindo pakartoti teismo nurodytų motyvų dėl atsakovo pateiktų įrodymų vertinimo, nes jie būtų iš esmės panašūs, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį dėl atsakovo neapmokėtų darbų dalies – 94 367 litų, nustatęs, jog atsakovas neturėjo pagrindo sulaikyti šios sumos mokėjimo, ir nesant tarp šalių ginčo dėl neapmokėtos už darbus sumos dydžio.

22Dėl darbų atlikimo terminų

23Šalių statybos rangos sutarties 3.3 p. numatė, jog darbai turi būti atlikti iki 2007 m. lapkričio 12 d., o 3.4 p. šalys sutarė, kad numatyti darbų atlikimo terminai jokiomis aplinkybėmis negali būti keičiami, išskyrus jei yra priežastys, priklausančios nuo paties užsakovo sprendimų. Atlikimo terminas gali būti pratęstas laikotarpiui, kuris objektyviai būtinas, ir tik esant šalių susitarimui (t. 4, b. l. 7). Teisėtais daryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Sutartimi šalių nustatyti rangos darbų atlikimo terminai yra esminė sutarties sąlyga, todėl įstatymas, reglamentuojantis darbų atlikimo terminus, įsakmiai nurodo, kad šalių susitarimu sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje nustatyta tvarka (CK 6.652 str. 3 d.).

24Minėta, jog ginčo šalių sutartyje numatyta, kad terminas gali keistis, tik esant šalių susitarimui. Byloje nėra ginčo, kad sutartyje nustatytu terminu iki 2007 m. lapkričio 12 dienos ieškovas darbų neatliko. Ieškovo atstovas nurodė, kad laiku nebuvo paruoštas darbų frontas, nebuvo tinkamų oro sąlygų, todėl ieškovas negalėjo darbų pradėti laiku. Tačiau šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas jokių įrodymų nepateikė.

25Teismas, vertindamas atsakovo argumentus dėl darbų terminų praleidimo, nurodė, kad per visą darbų atlikimo laikotarpį ir priimdamas darbus pagal atskirų darbų priėmimo aktus, atsakovas jokių pretenzijų dėl terminų nereiškė, todėl neva šiuo metu negali reikšti reikalavimo dėl termino praleidimo. Su tokia pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Minėta, kad darbų galutinio termino nustatymas laikytinas esmine sutarties sąlyga. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kodėl jis praleido terminus, taip pat nepateikė ir įrodymų, kad atsakovas būtų sutikęs pratęsti darbų terminus. Priešingai, byloje yra atsakovo ieškovui rašytos pretenzijos dėl darbų termino praleidimo – 2009 m. vasario 23 d. (t. 4, b. l. 95), vasario 25 d. (b. l. 96), todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas konkliudentiniais veiksmais sutiko pratęsti darbų atlikimo terminus. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais apelianto argumentus, kad ieškovas pažeidė sutartimi nustatytus darbų atlikimo terminus, todėl jam atsiranda teisinė atsakomybė pagal sutartį.

26Dėl nuostolių ir netesybų

27Statybos rangos sutarties 3.4 punktas numatė, kad subrangovas (ieškovas), uždelsęs tinkamai atlikti darbus pagal šią sutartį, moka generaliniam rangovui (atsakovui) 0,02 procento dydžio delspinigius nuo neatliktų ar netinkamai atliktų darbų vertės už kiekvieną uždelstą dieną, o 3.5 punkte nustatyta, kad subrangovui nepagrįstai vėluojant priduoti objektą generaliniam rangovui – moka 2000 litų baudą už kiekvieną vėlavimo dieną (t. 4, b. l. 11).

28Atsakovas, remdamasis šiomis sutarties nuostatomis ir atliktų darbų vėlavimo aplinkybe, prašė priteisti nuostolius ir netesybas.

29CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Tai reiškia, kad kai kreditorius prašo už prievolės netinkamą įvykdymą ir nuostolių, ir netesybų, priteisiamas nuostolių atlyginimas, o jų dydžiu sumažinama netesybų suma. Jei nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Kitaip tariant, netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Ši nuostata dėl netesybų įskaitymo panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko reikalauti baudinių netesybų, t. y. ir nuostolių, ir netesybų visos sumos tuo pat metu, bet neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005).

30Teismas turi teisę, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, mažinti prašomas priteisti netesybas, taikydamas CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai (netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta). Teismas netesybas gali sumažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, tačiau tai nereiškia, kad sutartinės netesybos turi būti mažinamos iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, nustatytas CK 6.156 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367, 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M., V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007).

31Pagal CK 6.71 straipsnį netesybomis laikomi tiek delspinigiai, tiek bauda, mokami už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Dėl to vertinant, ar netesybos nėra per didelės tais atvejais, kai už tos pačios prievolės nevykdymą nustatytos netesybos tiek delspinigių, tiek baudos forma, turi būti atsižvelgiama į bendrą netesybų dydį. Ta pati taisyklė taikytina ir nustatant, ar nebus pažeista CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantija, kad sumažintos netesybos negali tapti mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Atliekant netesybų įskaitymą į nuostolius kaip ir prieš tai aptartu netesybų mažinimo atveju turi būti atsižvelgiama į bendrą netesybų sumą (tiek delspinigių, tiek baudų). Dėl to negalima situacija, kai į nuostolių sumą pirmiausia įskaitoma viena netesybų rūšis (bauda), o po to į tą pačią nuostolių sumą- kita netesybų rūšis (delspinigiai) visa apimtimi, nors bendra jų suma viršija nuostolių sumą.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, kokia tvarka teismas nustato priteisiamas sumas, kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius: į priteistiną nuostolių sumą įskaitoma ją atitinkanti sutartinių netesybų suma (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); sprendžiamas klausimas dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustatoma galutinė priteisiama netesybų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M., V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007).

33Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad darbų vėlavimo aplinkybės atsakovas neįrodė, netyrė atsakovo priešieškinio dydžio – kokie darbai buvo pavėluotai atlikti, kokius dėl to atsakovas patyrė nuostolius ir ar protingo dydžio šalių sutartyje nustatytos netesybos už termino atlikti darbus praleidimą. Todėl konstatuotina, kad priešieškinio dalyje teismas neatskleidė bylos esmės, bylos pagal pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl šią teismo sprendimo (nutarties) dalį panaikina ir priešieškinio dalyje bylą perduoda teismui nagrinėti iš naujo.

34Teisėjų kolegijai nusprendus, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir priešieškinio dalyje byla perduotina teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame teisme paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 str.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

Nutarė

36Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį pakeisti.

37Panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas UAB ,,Laugina“ priešieškinis ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

38Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 5. Atsakovas UAB „Laugina“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo BUAB... 6. 85 896,04 Lt nuostolių atlyginimui, 365 109,44 Lt netesybų, 6 procentų... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškinį... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovas UAB ,,Laugina“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos... 11. 1. Nepagrįsti teismo argumentai, kad 2007-10-12 statybos rangos sutartyje... 12. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog vykdydamas... 13. 3. Teismas, tenkindamas ieškinį, neatsižvelgė į šalių pasirašytos... 14. Ieškovas BUAB ,,Statyba“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 15. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 16. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl prievolės atsiskaityti pagal statybos rangos... 18. Dėl atsakovo teisės sulaikyti mokėjimus už darbus... 19. Šalių 2007 m. spalio 12 d. sudarytos statybos rangos sutarties (t. 4, b. l.... 20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutartimi ieškovas įsipareigojo savo... 21. Byloje nustatyta, kad atlikus kanalizacijos vamzdytų ir vandentiekio tinklų... 22. Dėl darbų atlikimo terminų... 23. Šalių statybos rangos sutarties 3.3 p. numatė, jog darbai turi būti atlikti... 24. Minėta, jog ginčo šalių sutartyje numatyta, kad terminas gali keistis, tik... 25. Teismas, vertindamas atsakovo argumentus dėl darbų terminų praleidimo,... 26. Dėl nuostolių ir netesybų... 27. Statybos rangos sutarties 3.4 punktas numatė, kad subrangovas (ieškovas),... 28. Atsakovas, remdamasis šiomis sutarties nuostatomis ir atliktų darbų... 29. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai pareiškiamas... 30. Teismas turi teisę, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, mažinti... 31. Pagal CK 6.71 straipsnį netesybomis laikomi tiek delspinigiai, tiek bauda,... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, kokia tvarka teismas... 33. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad darbų... 34. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio... 36. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį pakeisti.... 37. Panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas UAB ,,Laugina“ priešieškinis ir... 38. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą....