Byla 2-1050-1031/2018
Dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir jos atnaujinimo bei neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo byloje, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, antstolė Eurika Rulienė

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys,

2sekretoriaujant Sigitai Batuliavičienei,

3dalyvaujant atsakovo Luminor Bank AB atstovei advokatei Editai Bartulevičiūtei, nedalyvaujant ieškovui T. P. ir trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, antstolei Eurikai Rulienei,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovui Luminor Bank AB (buvęs pavadinimas Nordea Bank AB) dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir jos atnaujinimo bei neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo byloje, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, antstolė Eurika Rulienė,

Nustatė

5Ieškovas T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Luminor Bank AB dėl 2007-11-20 sudarytos kreditavimo sutarties Nr. KK07/11/10P vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir šios sutarties atnaujinimo bei prašė iš atsakovo priteisti jam padarytą 5000 Eur neturtinę žalą.

6Ieškovas ieškinyje nurodė, taip pat teismo posėdyje paaiškino, kad 2007-11-20 su atsakovu Luminor Bank AB sudarė kreditavimo sutartį Nr. KK07/11/10P (toliau - Kreditavimo sutartis), pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui 20 273,40 Eur dydžio kreditą, kurio paskirtis asmeniniams poreikiams tenkinti. Kreditavimo sutarties terminas buvo numatytas nuo 2008-03-20 iki 2027-10-20. Prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas ieškovo turtas: 0,1898 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Ieškovas pažymėjo, kad iki 2015 metų pradžios kreditą pagal Kreditavimo sutartį mokėjo kas mėnesį, nustatyta tvarka ir terminais, pinigus pravesdamas į atsakovo sąskaitą. Tačiau nuo 2015 metų pradžios dėl sveikatos problemų ir dėl to susidariusios nepalankios finansinės padėties, gaudamas nestabilias pajamas, kreditą mokėjo atsilikdamas nuo sutartyje numatyto mokėjimo grafiko. 2015-10-05 ieškovas kreipėsi prašymu į atsakovą dėl kredito mokėjimo atidėjimo 1 metams, nurodydamas priežastį - sveikatos problemas ir pateikdamas to įrodymus. Atsakovas 2015-11-30 pranešimu informavo ieškovą apie priimtą sprendimą pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygas, bei pridėjo susidariusį įsiskolinimą prie kredito likutį, tačiau ieškovas dėl sunkios finansinės padėties (dėl pablogėjusios sveikatos ir nestabiliai gaunamų pajamų), neturėjo finansiškai galimybės padengti susidariusį įsiskolinimą ir apie tai informavo atsakovą, prašydamas sustabdyti kredito mokėjimą, tačiau atsakovas į ieškovo prašymą neatsižvelgė. 2016-04-21 iš atsakovo gavo pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, kuriame buvo nurodyta, kad nepadengus įsiskolinimo pagal Kreditavimo sutartį iki 2016-05-06, atsakovas nutrauks Kreditavimo sutartį. 2016-05-06 atsakovas vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį ir kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. 2016-06-21 buvo atliktas vykdomasis įrašas Nr. MK-5087, kurį atsakovas pateikė antstolei Eurikai Rulienei, priverstiniam vykdymui. Nurodė, kad siekdamas grąžinti atsakovui visą kreditą, nesumokėtas palūkanas ir skolos išieškojimo išlaidas, nuo 2015-09-07 vykdė individualią veiklą, nuo 2016-06-06 dirbo ( - ) ir buvo išvykęs į darbinę komandiruotę užsienyje. Pagerėjus finansinei padėčiai 2016 m. gegužės ir birželio mėnesiais, savo iniciatyva mokėjo didesnes įmokas atsakovui nei numatyta mokėjimo grafike, kad kompensuotų pradelstus mokėjimus. 2016-07-11 ieškovas gavo iš antstolės Eurikos Rulienės kontoros patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, dėl priverstinio turto pardavimo, išieškant 14 020,82 Eur skolą ir raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo buvo raginamas per vieną mėnesį, nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 14 020,82 Eur skolą, kuri yra užtikrinta sutartine hipoteka, priklausančias metines palūkanas skolos apmokėjimo dienai ir apmokėti vykdymo išlaidas į antstolės E. Rulienės depozitinę sąskaitą. Ieškovas 2016-08-02 kreipėsi į atsakovą, norėdamas išspręsti susidariusią problemą, nes 14 020,82 Eur vienu metu sumokėti neturėjo finansinės galimybės, prašydamas atsakovo leisti įsiskolinimą sumokėti dalimis, nekeisti Kreditavimo sutarties sąlygų bei mokėjimo, nurodydamas, kad greitu laiku galės tinkamai vykdyti įsipareigojimą atsakovui. 2016-08-10 ieškovas gavo atsakymą, kuriame atsakovas nurodė, kad svarstys galimybę laikinai sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovui įkeisto turto ir sudaryti skolos gražinimo susitarimą 6 mėn., jei ieškovas iki 2016-08-11 įvykdys nurodytas sąlygas, t. y. padengs 900 Eur dalį skolos pagal Kreditavimo sutartį, padengs 59,17 Eur išlaidas, susijusias su vykdomojo įrašo atlikimu ir 139,99 Eur antstolio būtinąsias vykdymo išlaidas, pateiks atsakovui įrodymus, pagrindžiančius savo finansinės būklės pagerėjimą. Remdamasis 2016-08-10 atsakovo nurodymais, ieškovas įvykdė reikalavimą. Vien tai, kad sugebėjo įvykdyti atsakovo reikalavimą ir padengti vienu metu 1099,16 Eur įmoką, parodė, kad jo finansinė padėtis nėra bloga. Atsakovą informavo raštu, kad vykdo individualią veiklą, pateikė 2016 metų įplaukų į sąskaitą banke išrašą, kuriame matyti, kad per 2016 metus gavo virš 7000 Eur pajamų, pridėjo asmeninę kredito istoriją, kurioje matyti, kad pradelstų mokėjimų kitoms kredito įstaigoms neturi. Siekė bendradarbiauti su atsakovu, buvo suinteresuotas toliau vykdyti Kreditavimo sutartį, tačiau atsakovas neatsižvelgė į jo įvykdytus banko reikalavimus, ir antstolė toliau vykdė priverstinį turto pardavimą iš varžytinių iš įkeisto turto. 2016-11-03, 2017-04-05 atsakovui išsiuntė prašymus dėl paskolos sutarties atnaujinimo, prašydamas banko sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą ir sudaryti naują mėnesinį skolos gražinimo grafiką. Nurodė, kad yra mokus klientas, kiekvieną mėnesį atsakovui moka įmokas susijusias su kredito gražinimu, ieškovo finansinė padėtis stabili, pradelstų mokėjimų, įsiskolinimų kitoms kredito įstaigoms neturi, tačiau atsakovas pateikė atsakymą, jo netenkindamas. Teismo posėdžio metu ieškovas pažymėjo, kad šiuo metu jokių nepadengtų įsiskolinimų ar sudarytų sutarčių su kitais kreditoriais neturi, išskyrus atsakovą, nuo Kreditavimo sutarties sudarymo, t. y. 2007-11-20 iki 2015 metų Kreditavimo sutartis buvo vykdoma tinkamai ir šiai dienai išmokėta kredito suma su palūkanomis yra daugiau nei pusę paimtos kredito sumos, todėl nori surasti abiem pusėms palankų sprendimą. Pabrėžė, nors atsakovas vienašališkai 2016-05-06 nutraukė Kreditavimo sutartį, tačiau nežiūrint į tai, kiekvieną mėnesį į atsakovo sąskaitą moka neišmokėtą kreditą, dengdamas jį dalimis, nes sumokėti vienu metu visą likusią sumą kredito neturi finansinės galimybės. Be to nurodyta 2017-04-11 įsiskolinimo suma - 14 459,38 Eur kelia abejonių, nes nuo 2016 m. pavasario iki 2017-04-11 ir iki šios dienos ieškovas moka mažindamas įsiskolinimą, todėl įsiskolinimo suma šiai dienai yra ženkliai mažesnė. Atsakovas nutraukdamas Kreditavimo sutartį elgėsi neteisėtai, tuo pažeisdamas CK 1.5 straipsnio nuostatas, nesivadovaudamas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsakovas įgyvendindamas savo teises elgėsi nesąžiningai, gaudamas reguliariai įmokas ir toliau vykdė ir vykdo priverstinį turto pardavimą, tuo pažeisdamas ieškovo teises ir teisėtus interesus, todėl tuo pagrindu ieškovas prašo ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, dėl pablogėjusios sveikatos, patirto dvasinio skausmo, išgyvenimo, streso, emocinės depresijos, nepatogumų, jaučiasi morališkai pažemintas dėl atsakovo vienašališkų, neteisėtų veiksmų.

7Atsakovas Luminor Bank AB su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad iš tiesų ieškovui suteikė kreditą. Tarp šalių nėra ginčo dėl Kreditavimo sutarties sudarymo aplinkybių ir sutarties sąlygų aiškinimo. Tačiau ieškovas nuo 2015 m. pradžios sistemingai pradėjo vėluoti mokėti įmokas ir kuo toliau, tuo labiau įmokos buvo mokamos vėluojant pagal mokėjimo grafiką. 2015-10-05 prašymu ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas sumažinti metams laiko įmoką, t. y. leisti mokėti 20,00 Eur per mėnesį, o susidariusį įsiskolinimą pridėti prie negrąžinto kredito. Atsakovas 2015-11-30 raštu įvertinęs ieškovo prašymą ir viešus registrų duomenis apie ieškovo finansinę padėtį, iš esmės sutiko su ieškovo prašymu ir sutiko 12 mėnesių atidėti kredito dalies mokėjimą, jeigu ieškovas atsakovo naudai įkeis namą, esantį Padubysio g. 8, Bubių km., Šiaulių r. sav., įregistruos šio turto hipoteką ir apdraus turtą. Tačiau ieškovas atsakovo pasiūlymo nepriėmė ir toliau tęsė nemokėjimą. Atsakovas ragino ieškovą pašalinti Kreditavimo sutarties vykdymo pažeidimus ir įspėjo apie dėl pažeidimų galinčias kilti teisines pasekmes. Kadangi ieškovas pažeidimus vis tęsė, įmokų pagal grafiką laiku ir tinkamai nepradėjo mokėti, atsakovas 2016-04-21 pranešimu apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą nurodė ieškovui, ne vėliau kaip iki 2016-05-06 sumokėti pranešimo parengimo dienai susidariusią 602,39 Eur skolą bei įspėjo, kad nepašalinus pažeidimų, Kreditavimo sutartis bus nutraukta. Kadangi pažeidimai nebuvo pašalinti, nuo 2016-05-06 atsakovas vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį (po daugiau kaip 7 mėnesių iš eilės nemokėjimo). Atsakovas pažymėjo, kad Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 13.1 punkto sąlyga, numatanti, kad Bankas turi teisę vienašališkai nutraukti Kredito sutartį, ta apimtimi, kad Bankas nutraukia sutartį pradelsus vienos įmokos mokėjimą, ieškovui buvo taikyta žymiai palankiau, kadangi minėta Kreditavimo sutartis buvo nutraukta, kuomet pažeidimai tęsėsi net 199 dienas. Kadangi kasmėnesinių įmokų pagal grafiką nemokėjimas yra esminis kredito sutarties pažeidimas, tai sudarė pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį ir tuo pagrindu atsakovas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo tam, kad skolos išieškojimas būtų nukreiptas pirmiausia į įkeistą turtą. Ieškovas neturi jokio pagrindo remtis vartotojų teisių apsaugos normomis siekdamas išvengti prievolių vykdymo, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas.

8Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, antstolė Eurika Rulienė į teismo posėdį neatvyko, jai apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas antstolės prašymas nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama iš esmės nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų.

9Ieškinys atmestinas.

10Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: ieškovas T. P. ir atsakovas Luminor Bank AB (tuometinis pavadinimas AB Nordea bank) 2007-11-20 sudarė kreditavimo sutartį Nr. KK 07/11/10P, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui 20 273,40 Eur kreditą, kurio paskirtis – vartojimo poreikiams tenkinti. Pagal Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 2 punktą atsakovas įsipareigojo ieškovui įvykdžius Kreditavimo sutartyje nurodytas sąlygas, suteikti Kredito sutarties specialiosios dalies 2.1., 2.2. punktuose nurodyto dydžio kreditą, o Kredito gavėjas (ieškovas), įsipareigojo kiekvieno mėnesio dvidešimtą dieną mokėti kredito įmokas ir palūkanas pagal nustatytą mokėjimo grafiką (metodas anuitetinis) (Kredito sutarties specialiosios dalies 2.10., 2.11. punktai; kredito įmokų grąžinimo pradžia buvo numatyta 2008-03-20) (I t., 8-17 b. l.). Kreditavimo sutarties vykdymo užtikrinimui 2007-12-06 ieškovas įkeitė atsakovo naudai žemės sklypą, esantį ( - ) (I t., 24-27 b. l.). Iš mokėjimų grafiko ir įmokų mokėjimo detalizacijos matyti, kad atsakovas nuo 2015 m. pradžios pradėjo vėluoti mokėti įmokas; 2015-01-20 įmoka padengta 2015-02-17, 2015-02-20 įmoka sumokėta 2015-03-16, 2015-08-20 įmoka sumokėta 2016-01-13, 2015-09-20 įmoka sumokėta 2016-02-12, 2015-10-20, 2015-11-20 įmoka ir visos kitos įmokos iki 2016-04-20 imtinai – padengtos visiškai 2016-09-05 (I t., 124-130 b. l.). Taip pat šias aplinkybes pripažįsta abi šalys.

11Iš 2015-10-05 ieškovo prašymo matyti, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas sumažinti metams laiko įmoką, t. y. leisti mokėti 20,00 Eur per mėnesį, o susidariusį įsiskolinimą pridėti prie negrąžinto kredito (I t., 133 b. l.). Iš atsakovo 2015-11-30 pranešimo apie priimtą sprendimą pakeisti sutarties sąlygas bei reikalavimas mokėti skolą, matyti, kad atsakovas sutiko 12 mėnesių atidėti kredito dalies mokėjimą, jeigu ieškovas atsakovo naudai įkeis namą, esantį Padubysio g. 8, Bubių k., Šiaulių r. sav., įregistruos šio turto hipoteką ir apdraus turtą, kaip tai numato CK, be to nurodė, kad ieškovo pradelstas įsiskolinimas bankui sudaro 371,77 Eur negrąžinta paskola. Šiuo pranešimu buvo nustatytas terminas iki 2015-12-23 pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti bei atsakovas įspėtas, kad bankas vienašališkai 2016-01-04 nutrauks Kreditavimo sutartį. Iš 2016-02-26 reikalavimo mokėti skolą atsakovas ragino ieškovą pašalinti Kreditavimo sutarties vykdymo pažeidimus ir suteikė papildomą terminą iki 2016-03-31 pašalinti pažeidimus bei įspėjo, kad nepašalinus pažeidimų, atsakovas nutrauks Kreditavimo sutartį (I t. 134-135, 145-148 b. l.). Iš 2016-04-21 pranešimo Nr. OUT-6783 apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą matyti, kad atsakovas nurodė ieškovui, kad vėlavimas vis dar tęsiasi nuo 2015-10-20 (daugiau kaip 7 mėnesius iš eilės) ir nurodė ne vėliau kaip iki 2016-05-06 pašalinti mokėjimo prievolių pažeidimus (sumokėti pranešimo parengimo dienai susidariusią 602,39 Eur skolą ir iki skolos padengimo atsirasiančias mokėtinas sumas bei įspėjo, kad nepašalinus pažeidimų, nuo 2016-05-06 Kreditavimo sutartis bus nutraukta (I t., 149-152 b. l.). Nuo 2016-05-06 atsakovas vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį. Ieškovas 2016-08-02 pateikė prašymą dėl Kredito sutarties vykdymo atsakovui, nurodydamas, jog nežinojo apie Kreditavimo sutarties pažeidimus, prašo nurodyti skolos sumą ir taip pat nurodo, jog yra išvykęs į užsienį, prašo nekeisti mokėjimo grafiko ir sutarties sąlygų, nurodė, kad gali sumokėti 600 Eur įsiskolinimą. Atsakovas 2016-08-10 raštu nurodė ieškovui, kad Kreditavimo sutartis yra nutraukta dėl padarytų pažeidimų, taip pat pasiūlė sudaryti 6 mėnesių susitarimą dėl išieškojimo veiksmų laikino sustabdymo, jeigu ieškovas mokės dalines įmokas skolai dengti ir pateiks įrodymus apie finansinės padėties pagerėjimą. Atsakovas 2016-09-09 raštu informavo ieškovą, kad ieškovas neįvykdė 2016-08-10 rašte nurodytų sąlygų (nepateikė jokių duomenų apie finansinės padėties pagerėjimą), o ieškovo finansinė padėtis yra bloga, todėl atsakovas negali atnaujinti Kreditavimo sutarties ir stabdyti priverstinį skolos išieškojimą (I t., 85-88 b. l.). Ieškovas 2016-11-03 pateikė prašymą dėl paskolos sutarties atnaujinimo, kuriame prašė atsakovo sudaryti 6 mėn. skolos grąžinimo susitarimą, siekiant atnaujinti sutartį, nurodydamas, kad dirba užsienyje ir yra pajėgus vykdyti prievoles, bet yra įvykdęs dalį 2016-08-10 banko raštu nurodytus reikalavimus, t. y. sumokėjęs 900 Eur dalines įmokas skolai padengti, antstolio vykdomąsias išlaidas ir vykdomojo įrašo atlikimą, visos 1099,16 Eur (1 t., 89-90 b. l.). Atsakovas 2016-11-28 raštu nurodė ieškovui, kad ieškovo nurodyti teiginiai apie jo gerą finansinę padėtį neatitinka tikrovės ir Bankas netenkino ieškovo prašymo (I t., 169-170 b. l.). Ieškovas 2017-04-05 pateikė pakartotinį prašymą dėl Kredito sutarties atnaujinimo, kuriame nurodė, kad jis prašymo teikimo momentui jau yra mokus ir nori mokėti, prašė stabdyti priverstinį skolos išieškojimą, nes susidariusį įsiskolinimą dėl nemokėjimo yra padengęs atsakovui (I t., 92 b. l.). Atsakovas 2017-04-11 atsakyme nurodė ieškovui, kad Bankas netenkina prašymo, nes ieškovas nepateikė duomenų apie savo finansinės padėties pagerėjimą ir apie skolų kitiems kreditoriams padengimo faktą (I. t, 93 b. l.). Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovas 2016-09-02 yra sumokėjęs atsakovui 1099,16 Eur, 2016-10-31 – 50 Eur, 2016-12-14 – 100 Eur, 2017-01-28 – 100 Eur, 2017-02-27 -100 Eur, 2017-03-31 – 100 Eur, 2017-04-27 -100 Eur, 2017-05-20 -100 Eur, 2017-06-17 – 100 Eur, 2017-07-19 -100 Eur, 2017-09-01 -100 Eur, 2017-10-31 – 100 Eur, 2018-01-30, 2018-02-28, 2018-03-05, 2018-04-23 po 100 Eur (I t., 75-84 b. l., II t. 68-69 b. l.). Iš 2018-02-07 pažymos matyti, kad ieškovas skolingas atsakovui 15 173,12 Eur sumą , kurią sudaro 11 653, 91 Eur negražintas kreditas, 9,68 Eur palūkanos, 3509,53 Eur palūkanos už mokėjimo vėlavimus nuo negrąžintos skolos (II t., 103 b. l.).

122018-01-05 Lietuvos Banko priežiūros tarnybos rašte nurodyta, kad siekiant sukurti bendrus kredito sutarčių, kurių vykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto įkeitimu, šalių elgesio standartus, klientams negalinti laiku ir (arba) tinkamai vykdyti iš tokių sutarčių kylančių finansinių įsipareigojimų, siekiant, jei tai įmanoma, išvengti kredito sutarties nutraukimo, 2013-09-03 Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. 241-181 patvirtino „Įsiskolinimų, susidariusių klientams nesilaikant finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis, valdymo gaires“. Gairių 15 punkte nustatyta, kad iki kredito sutarties nutraukimo klientas ne mažiau kaip du kartus raštu ar kitoje patvariojoje laikmenoje turėtų būti informuojamas apie nevykdomus finansinius įsipareigojimus, nurodant tikslų susidariusio įsiskolinimo dydį (pradelstų mokėjimų (jų dalies) skaičių ir dydį, mokėtinų netesybų ir kitų su finansinių įsipareigojimų neįvykdymu susijusių mokesčių dydį, taip pat tikslų visos grąžintinos kredito įstaigai skolos dydį) ir nustatant protingą terminą pradelstiems finansiniams įsipareigojimams įvykdyti. Vadovaujantis Gairių 16 punktu, ilgiau nei 90 kalendorinių dienų besitęsiantis finansinių įsipareigojimų nevykdymas gali būti laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę kredito įstaigai nutraukti kredito sutartį, nebent šalys susitartų kitaip. Gairių 17 punkte nustatyta, kad nustačiusi, kad finansiniai įsipareigojimai yra nevykdomi ilgiau nei 90 kalendorinių dienų, kredito įstaiga turėtų apie tai raštu informuoti klientą kredito sutartyje su klientu sutartu būdu, nustatydama protingą papildomą terminą (ne trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų) prievolei įvykdyti (II t., 91-95 b. l.). Minėtame rašte nurodoma, kad ieškovo galutinė įsiskolinimo nuolat suma kinta, nes nors ieškovas mažina negrąžintą kreditą sumą, tačiau yra skaičiuojamos16 proc. metinės palūkanos, nuo negrąžintos sumos.

13Byloje kilo ginčas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo ir šios nutrauktos sutarties atnaujinimo. Ieškovas neginčija, jog su atsakovu sudarė kreditavimo sutartį, kreditą gavo, ir jis netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį, tačiau mano, jog ji buvo nutraukta neteisėtai, pažeidžiant sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nes atsakovas turėjo pasiūlyti atsakovui atidėti mokėjimą 6 mėnesiams, o ne papildomai nurodyti įvykdyti atsakovo sąlygas.

14Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą. Civilinio kodekso 6.217 straipsnio l dalis nustato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jei kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais, kitais nenumatytais atvejais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuoto asmens ieškinį (CK 6.217 straipsnio 4 dalis). Nutraukiant sutartį vienašališkai, svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Bendrieji sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališko jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sutarties nutraukimą kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).

15Ar šalies pažeidimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma remiantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais. Proceso teisės aspektu pažymėtina, kad sutarties nutraukimo pagrįstumą ginčijanti šalis turi įrodyti, kad jos padarytas pažeidimas neesminis ir todėl kita šalis neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutarties. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; ir kt.).

16Kreditavimo sutarties atveju, kai sprendžiama, ar dėl sutarties pažeidimo nukentėjusi šalis – kredito davėjas – iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, turi būti atsižvelgiama į šios sutarties esmę, pažeidimo trukmę, įsiskolinimo dydį, kredito gavėjo kaltę dėl įsiskolinimo, jo pastangas padengti įsiskolinimą, jo padengimo perspektyvas. Sprendžiant, ar kreditavimo sutarties pažeidimas yra esminis, dar įvertintina, ar sutarties pažeidimas nutrauktas ir ar ji bus vykdoma ateityje, taip pat tai, kad kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas yra ypač svarbūs ir turinčios esminę reikšmę kredito davėjui aplinkybės. Kredito negrąžinimas, palūkanų nemokėjimas gali sukelti finansinio stabilumo problemų, kurios šiam verslo subjektui yra ypatingai svarbūs dėl būtinumo saugoti pasitikėjimą šalies finansų sistema. Pagrindžiant tai, pažymėtina, kad Finansinio tvarumo įstatymo preambulėje įstatymo leidėjas nurodė, jog finansų sektorius, kurio reikšmingą dalį Lietuvoje sudaro bankų sektorius, priskirtinas prie vieno jautriausių sektorių, o situacija jame gali turėti didelę įtaką šalies ekonomikai, gyventojų ir ūkio subjektų pasitikėjimui šalies finansų sistema, jos tvarumui, todėl būtina užtikrinti tinkamų ir laiku įgyvendinamų finansų sistemos stabilumo stiprinimo priemonių panaudojimo galimybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios įstatymų nuostatos rodo, jog finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012.).

17Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, teismas ex officio privalo vertinti, ar ginčo sutarties sąlygos yra sąžiningos. Negaliojančiomis gali būti pripažintos sąžiningumo kriterijams prieštaraujančios vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, vartotojo teises ir interesus (CK 6.2284 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditavimo sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.2284 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Tai reiškia, kad teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl vartojimo sutarties vienašalio nutraukimo pagrįstumo, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, turi aiškintis, ar sutarties pažeidimas, kurio pagrindu ji nutraukiama, nėra mažareikšmis, vienkartinis. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo, patikrina, ar sutarties sąlyga tam tikrą pažeidimą vertinti kaip esminį ir (ar) sudarantį pagrindą nutraukti sutartį vienašališkai, yra teisėta, t. y. ar ji nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų (CK 1.80 straipsnis), viešosios tvarkos ir geros moralės (CK 1.81 straipsnis), teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

18Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kreditavimo sutartimi ieškovas įsipareigojo laiku grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas dalimis tam tikrais terminais, t. y. laikantis mokėjimo grafiko, pagal kurį kiekvieno mėnesio 20 dieną ieškovas privalėjo sumokėti kredito įmoką atsakovui. Kreditavimo sutarties sąlygas ruošė atsakovas, ieškovas su jomis susipažino, perskaitė, su teisininkais nesitarė, nes turėjo pajamų ir darbą, todėl manė, kad sutartį sugebės vykdyti laiku, sutarties sąlygos buvo aiškios, jas suprato, sąlygos tenkino, sutartį pasirašė. Kreditavimo sutarties pasirašymo dieną ieškovą tenkino ir sutartyje numatyta sutarties nutraukimo tvarka, terminas ir palūkanų dydis. Mokėjimo grafiko pažeidimas yra sutarties pažeidimas. Tokiu atveju kreditorius turi teisę pagal sutarties, o kiek ja nereglamentuojama, – pagal įstatymo nuostatas įvertinti, ar šios faktinės aplinkybės yra pagrindas pagal sutartį, ar pagal įstatymą vienašališkai nutraukti sutartį. Byloje nustatyta, kad Kreditavimo sutartis atsakovo nutraukta sutartyje nustatytu pagrindu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kuris laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, nes atsakovas vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį prieš terminą joje 13.1. punkte nurodytu nutraukimo atveju – jeigu kredito gavėjas (ieškovas) nesumoka laiku pagal Mokėjimų grafiką mokėtino Kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, bankas (atsakovas) praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jei kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, Bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą Kreditą, priklausančias palūkanas, kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti Sutartį. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog T. P. savo sutartinių įsipareigojimų grąžinti kredito dalį bei mokėti jam pagal sutartį priklausančius mokėjimus pagal grafiką nevykdė nuo 2015-01-20, pateikė tai patvirtinančius dokumentus (I t., 124-130 b. l.). Byloje nustatyta, kad ieškovui pažeidus sutartį, atsakovas informavo apie galimą vienašališką sutarties nutraukimą ir nustatė terminą sutarties vykdymo trūkumams pašalinti: 2015-11-30 pranešimu apie priimtą sprendimą pakeisti sutarties sąlygas bei reikalavimu mokėti skolą, ieškovas buvo įspėtas, kad pradelstas įsiskolinimas bankui sudaro 371,77 Eur negrąžinta paskola; šiuo pranešimu buvo nustatytas terminas iki 2015-12-23 pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti bei atsakovas įspėtas, kad bankas vienašališkai 2016-01-04 nutrauks Kreditavimo sutartį; 2016-02-26 pranešimu mokėti skolą ieškovas buvo įspėtas, kad pradelstas įsiskolinimas bankui sudaro 477,23 Eur negrąžinta paskola; šiuo pranešimu buvo nustatytas 30 dienų terminas pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti bei ieškovas įspėtas, kad bankas vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartį nuo 2016-03-31. 2016-04-21 atsakovo pranešimu apie vienašališką sutarties nutraukimą ieškovas buvo įspėtas, kad iki šio pranešimo pradelsti įsipareigojimai sudaro 602,38 Eur pradelstos mokėti įmokos. Šiuo pranešimu ieškovui buvo nustatytas papildomas terminas iki 2016-05-06 pradelstoms prievolėms įvykdyti bei ieškovas įspėtas, kad po papildomo termino pasibaigimo dienos kreditavimo sutartis bus laikoma nutraukta. Atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovui 2016-04-21 išsiųstas pranešimas apie Kreditavimo sutarties nutraukimą visais žinomais ieškovo adresais (iš viso net 3 skirtingais adresais). Kaip matyti iš pridedamų rašytinių įrodymų atsakovo pranešimas apie nutraukimą išsiųstas registruotu paštu su įteikimu ne tik Kreditavimo sutartyje nurodytu adresu, bet ir dviem atsakovui žinomais adresais. Nors kitais adresais pranešimas neįteiktas, tačiau siunta įteikta ieškovui per darbovietę 2016-04-25 (I t.,150-152 b. l.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą yra pažymėta, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Dėl to negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. Įstatyme konkretizuota šalių sąžiningumo ir bendradarbiavimo pareiga, nustatant, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kreditoriai turi teise siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 straipsnio 3 dalis). Iš aukščiau pateikiamos ir kasacinio teismo formuojamos praktikos akivaizdu, kad atsakovas vien išsiųsdamas raginimą vykdyti sutartį ir pranešimą apie kreditavimo sutarties nutraukimą visais žinomais ieškovo adresais tinkamai įvykdė savo pareigas.

19Atsakovo pateikta paskolos ir palūkanų mokėjimo informacija įrodo mokėjimų vėlavimo sistemiškumą bei didėjimo tendenciją, ieškovas mokėjo įmokas, tačiau jas mokėti vėlavo nuo 2015 sausio mėn., sumokėdavo ne visą jam priklausančią sumokėti sumą pagal grafiką, todėl susidarė įsiskolinimas, kuris nebuvo likviduotas net po trijų įspėjimų ir papildomų terminų nustatymo, o sutarties nutraukimo metu 2016-05-06 buvo pavėluota mokėti 199 dienas. Ieškovui per papildomus terminus (2015-11-30, 2016-02-26, 2016-04-21), neištaisius Kreditavimo sutarties vykdymo pažeidimų, atsakovas nuo 2016-05-06 vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį, todėl buvo kreiptasi į notarą ir 2016-06-21 išduotas vykdomasis įrašas ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas (I t., 29-46 b. l.). Ieškovas ilgiau kaip 199 kalendorinių dienų negrąžino kredito dalies ir kitų įmokų pagal grafiką, todėl iš esmės pažeidė sutartį, su tuo sutiko pats ir ieškovas. Ieškovas, ginčydamas sutarties nutraukimą, nepaneigė finansinio nepajėgumo vykdyti pagal Kreditavimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų, nepateikė duomenų, kad turėjo ar turi galimybę laikytis sutartyje nustatytų sąlygų. Pagal Kreditavimo sutarties 13.1. punktą atsakovas turėjo teisę ne mažiau kaip prieš 10 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjas grąžintų kreditą bei sumokėtų palūkanas bei kitus mokėjimus, kas ir buvo padaryta. Nors Kreditavimo sutartyje nustatytas tik 10 dienų įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminas, tačiau jo atsakovas nesilaikė, ieškovą apie sutarties termino praleidimą 3 kartus įspėjo ir nustatė terminus įsiskolinimams padengti, termino trukmė nuo pirmojo įspėjimo 2015-11-30 iki sutarties nutraukimo datos 2016-05-06 buvo daugiau kaip 150 dienų, todėl teismo vertinimu, toks laikotarpis sutarties pažeidimams pašalinti buvo protingas, atitiko įstatymo reikalavimus (CK 6.218 straipsnio 1 dalis), tai pat atitinka bendruosius teisės principus (CK 1.5 straipsnis), be to, sutartis buvo nutraukta ne dėl vienos įmokos nemokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į nurodytas sutarties pažeidimo aplinkybes, kreditavimo sutarties ypatumus, esminę reikšmę laikytis jos sąlygų, Kreditavimo sutarties pažeidimas nėra mažareikšmis ir vienkartinis, o vertintinas kaip esminis, pažeidžiantis atsakovo interesus.

20Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam 2015 m. buvo sutrikusi sveikata, byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, jog nuo 2015 m. pradžios iki 2015 m. spalio mėn. jis gydėsi (I t., 47-58 b. l.), tačiau dėl to į atsakovą su raštišku prašymu tuoj pat pat nesikreipė. Ieškovas, turėdamas, kaip nurodė, dėl sveikatos problemų laikinų finansinių sunkumų, nieko nedarė, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad pagerinti savo finansinę padėtį ir susimokėti skolą ar kreiptis į banką su atitinkamais prašymais. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. 2015-10-05 ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu išdėstyti mokėjimo grafiką. Atsakovas 2015-11-30 raštu įvertino ieškovo prašymą ir viešus registrų duomenis apie ieškovo finansinę padėtį, nurodė, kad Bankas sutiktų 12 mėnesių atidėti kredito dalies mokėjimą, jeigu ieškovas Banko naudai įkeis namą, esantį ( - ), įregistruos šio turto hipoteką ir apdraus turtą. Tačiau ieškovas iki atsakovo nurodyto termino (2015-12-23) tuo nepasinaudojo, apie tai atsakovo neinformavo. Taigi ieškovui net buvo pasiūlyta atidėti kredito įmokų mokėjimą 12 mėnesių, tačiau jis įmokų ir toliau nemokėjo, su banku nebendradarbiavo, nesitarė, kaip grąžinti susidariusį įsiskolinimą. Beje, minėtų aplinkybių ieškovas neginčijo ir jų nepaneigė, nurodė, kad nesutiko su atsakovo sąlygomis, nes nenorėjo mokėti didelių mokesčių už hipotekos sutarties sudarymą, būsto draudimą ir pan., tačiau teismui nenurodė, kokio dydžio turto vertinimo, hipotekos sutarties sudarymo, būsto draudimo įkainiai, būtų ieškovui nepakeliama finansinė našta. Ta aplinkybė, kad pats ieškovas dėl sutarties pakeitimo, įmokų dydžio derinimo nesikreipė į atsakovą, patvirtina, kad ieškovas nebuvo suinteresuotas pakeisti sutarties sąlygas, tinkamai vykdyti sutartį, galimai prisiimti kokius nors papildomus finansinius įsipareigojimus, kurie užtikrintų abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

21Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas nevykdė savo prievolių pagal Kreditavimo sutartį, tai truko gana ilgą laiko tarpą (nuo 2015-10-20 iki sutarties nutraukimo dienos), todėl, negerėjant ieškovo finansinei padėčiai ir jam nemokant įmokų atsakovui, atsakovui atsirado pagrindas vienašališkai prieš terminą nutraukti Kreditavimo sutartį. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo teisėtą ir pakankamą pagrindą sutartį nutraukti. Ieškovo argumentas, kad sutartis buvo nutraukta neteisėtai atmestinas, kadangi pats ieškovas turėjo galimybę nedelsdamas kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų modifikavimo pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalies bei pasirašyti Kredito dalies atidėjimą 12 mėnesių, kurį siūlė atsakovas, tačiau į teismą jis kreipėsi jau po faktinio sutarties nutraukimo praėjus 1,5 metų, kai jau prasidėjo priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto.

22Nustatęs aplinkybes, kad iki kreditavimo sutarties nutraukimo įmokos faktiškai nebuvo mokamos 7 mėnesius, teismas turi pagrindą padaryti išvadą, kad sutarties pažeidimas, kurio pagrindu ji nutraukta, nėra mažareikšmis, vienkartinis ir neatitinka ieškovo teiginių, kad ieškovas sugebės sutartį toliau vykdyti. Neįvykdyta prievolės suma 15 173,12 Eur sudaro daugiau negu pusė, visos kredito sumos, ji pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laikytina esmine, sudarančia pagrindą sutarčiai nutraukti. Ieškovas nuo 2015 metų spalio mėnesio iki 2016 m. rugsėjo mėn. iš esmės tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. nuolat ir iš esmės pažeidė sutartį; atotrūkis tarp ieškovo pasižadėtų pagal sutartį įvykdyti įsipareigojimų ir faktiškai įvykdytų įsipareigojimų iš esmės susiformavo per paskutinį pusmetį iki sutarties nutraukimo ir vis didėjo, todėl atsakovas ilgą laiko tarpą negavo to, ką turėjo ir pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartį. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis, nors ir deklaruoja turintis geriausius ketinimus vykdyti sutartį, yra finansiškai pajėgus tai padaryti, ir šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą atsakovui manyti, kad sutartis nebus tinkamai įvykdyta. Be to kreditorius prarado tam interesą, teismo posėdžiai buvo atidėti kelis kartus, siekiant sudaryti sąlygas šalims taikiai susitarti, tačiau ieškovas nepateikė atsakovui jo finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovas bus pajėgus tinkamai vykdyti prievolę ateityje. Tuo pagrindu atsakovas 2018-04-04 raštu atmetė ieškovo prašymą sudaryti taikos sutartį, atnaujinti nutrauktą Kreditavimo sutartį. Todėl konstatuotina, kad nuolatinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų praleidimas yra esminis Kreditavimo sutarties pažeidimas, kuris ginčo atveju sudarė pagrindą atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Minėtos teismo nustatytos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad atsakovas turėjo teisę nutraukti Kreditavimo sutartį su ieškovu, vienašališkai prieš terminą, ši teisė buvo įgyvendinta nepažeidžiant Kreditavimo sutarties nuostatų ir įstatymų reikalavimų, atsakovas laikėsi Kreditavimo sutartyje ir įstatyme nustatytos vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos, todėl Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinti neteisėtu nėra pagrindo, dėl ko ieškinys šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

23Teismui padarius išvadą, kad atsakovas turėjo teisėtą, pakankamą ir pagrįstą pagrindą šalių sudarytą sutartį nutrauki darytina išvada, jog nėra jokio teisinio pagrindo teisėtai nutrauktą sutartį atnaujinti. Todėl ieškovo ieškinys ir šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

24Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinę žalą, kurią sudaro jo patirti psichologiniai nepatogumai ir išgyvenimai. Ieškovas nagrinėjamu atveju įrodinėjo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, be patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų, streso, taip pat pablogėjo jo sveikata. Ieškovas, siekdamas atsakovo civilinės atsakomybės, privalo įrodyti jo neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį bei kaltę, kaip pagrindinę civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.245-6.248 straipsniai). Teismas nagrinėjamu atveju atmetė ieškovo reikalavimus dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo ir konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti Kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovo veiksmų neteisėtumą, dėl kurio ieškovui galėjo būti padaryta žala, tuo pačiu nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei žalos. Todėl ieškovui, neįrodžius atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

25Dėl bylinėjimosi išlaidų.

26Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų santykiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 98 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Be to, prašomų priteisti atstovavimo išlaidų sumas teismas turi vertinti ir pagal Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 patvirtintas redakcijas dėl maksimalaus tokių sumų dydžio. Rekomendacijų 2 punkte nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 3 punktas numato, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Atsakovo atstovė ruošė atsiliepimą į ieškinį, konsultavo, atstovavo atsakovą teisme. Ieškovas neginčija atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo atstovė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kad dėl kreipimosi į teismą ieškovui su ieškiniu atsakovas patyrė 2050,05 Eur bylinėjimosi išlaidas.

27Kiekviena šalis gali nuspręsti, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas ji gali sau leisti patirti, tačiau tai nereiškia, jog visas jas privalo apmokėti pralaimėjusi šalis. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 2 punktu bei atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, teisinių žinių, reikalingų pateiktam atsiliepimui į ieškinį surašyti bei atsakovą konsultuoti ir atstovauti byloje, pobūdį, darytina išvada, kad atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcingai didelė, todėl atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies, prašoma priteisti suma mažintina ir atsakovui iš ieškovo priteistina 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

29Ieškovo T. P. ieškinį atsakovui Luminor Bank AB atmesti.

30Priteisti iš ieškovo T. P., asmens kodas ( - ) atsakovui Luminor Bank AB, juridinio asmens kodas 112029270, 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

31Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys,... 2. sekretoriaujant Sigitai Batuliavičienei,... 3. dalyvaujant atsakovo Luminor Bank AB atstovei advokatei Editai... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 5. Ieškovas T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Luminor Bank AB... 6. Ieškovas ieškinyje nurodė, taip pat teismo posėdyje paaiškino, kad... 7. Atsakovas Luminor Bank AB su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 8. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, antstolė Eurika... 9. Ieškinys atmestinas. ... 10. Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines... 11. Iš 2015-10-05 ieškovo prašymo matyti, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą,... 12. 2018-01-05 Lietuvos Banko priežiūros tarnybos rašte nurodyta, kad siekiant... 13. Byloje kilo ginčas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo ir šios... 14. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią.... 15. Ar šalies pažeidimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma remiantis... 16. Kreditavimo sutarties atveju, kai sprendžiama, ar dėl sutarties pažeidimo... 17. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai sutartis... 18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kreditavimo sutartimi ieškovas... 19. Atsakovo pateikta paskolos ir palūkanų mokėjimo informacija įrodo... 20. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam 2015 m. buvo sutrikusi... 21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas nevykdė savo prievolių pagal... 22. Nustatęs aplinkybes, kad iki kreditavimo sutarties nutraukimo įmokos... 23. Teismui padarius išvadą, kad atsakovas turėjo teisėtą, pakankamą ir... 24. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinę žalą,... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų. ... 26. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų... 27. Kiekviena šalis gali nuspręsti, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas ji gali... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 29. Ieškovo T. P. ieškinį atsakovui Luminor Bank AB atmesti.... 30. Priteisti iš ieškovo T. P., asmens kodas ( - ) atsakovui Luminor Bank AB,... 31. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui...