Byla 2A-41-460/2011
Dėl testamento nuginčijimo bei ieškovų (apeliantų) N. B., T. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-21 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovams N. B., T. S., ieškovų atstovei advokatei Astai Mačernytei, atsakovui G. S., atsakovo atstovui advokatui Edvardui Staponkui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-236-777/2010 pagal ieškovų N. B., T. S. ieškinį atsakovui G. S., trečiajam asmeniui Klaipėdos 8-ojo notarų biuro notarei Birutei Vinogradovienei dėl testamento nuginčijimo bei ieškovų (apeliantų) N. B., T. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-21 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydami pripažinti negaliojančiu palikėjos J. S. testamentą, sudarytą 2006-11-08, pripažinti galiojančiu 2001-02-26 J. S. sudarytą testamentą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-07-23 mirė J. S., kuri 2006-11-08 testamentu palikimą, t. y. butą, esantį ( - ), paliko vaikams (ieškovams ir atsakovui) lygiomis dalimis. Ieškovai apie šį testamentą nežinojo, tikėjosi, kad pagal ankstesnį 2001-02-26 motinos sudarytą testamentą turtas atiteks tik ieškovams. Ieškovai mano, kad atsakovas G. S. pasinaudojo motinos bejėgiškumu ir liga, išgavo testamentą, kuriuo ir jam tektų turto dalis. Nuo 2007-05-18 iki 2009-07-23 J. S. gyveno ir buvo globojama globos namuose ( - ). Kadangi J. S. sunkiai sirgo demencija, Alzheimerio liga, nuo 2006-05-22 neterminuotai jai buvo pripažintas neįgalumas, yra pagrindas pripažinti, kad ginčijamo testamento surašymo metu ji buvo nebemąstanti ir nesuprato savo veiksmų.

4Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2006 m. spalio mėnesio pabaigos iki lapkričio mėnesio pabaigos J. S. gyveno pas jį, jis motina geranoriškai rūpinosi. J. S. jam pasakojo, kad 2001-02-26 sudarytas testamentas, kuriuo turtas paliekamas ieškovams, neatitinka jos valios, kad ji turi ne du, o tris vaikus ir nė vieno nenori nuskriausti. Todėl prašė jo nuvežti pas notarą tam, kad pakeistų ankstesnį testamentą. Motina savo valią sudarydama testamentą išreiškė aiškiai, be jokio spaudimo. Kadangi pats išvyko dirbti į užsienį, motiną perdavė globoti seseriai N. B., pas kurią motina pabuvo tik tris dienas, po to viena iki 2007-03-26 gyveno savo bute, ieškovai jos kasdien nelankė, nesirūpino. Grįžęs iš užsienio visada motiną aplankydavo jos namuose, rūpinosi, būnant jai ir globos namuose, domėjosi sveikata, veždavo lauktuvių ir t. t. Tuo tarpu ieškovas T. S. motiną lankė labai retai. Ieškovų teiginiai, kad jis motina nesirūpino, yra neteisingi. Nurodo, kad motinai nė iš vieno jų piniginių lėšų nereikėjo, nes pati gaudavo nemažas, apie 1 500 Lt dydžio, pajamas. Šiais pinigais disponavo N. B., todėl ji nepagrįstai teigia, kad už globos paslaugas mokėjo iš asmeninių lėšų. Ieškovė 2008-11-11 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl motinos pripažinimo neveiksnia ir globos nustatymo. 2009-03-30 teismo sprendimu J. S. buvo pripažinta neveiksnia, o 2009-05-12 sprendimu jos globėja ir turto administratore buvo paskirta N. B. Šis faktas buvo nuslėptas tiek nuo jo, tiek nuo T. S., jie į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti nebuvo. Pareiškime nurodytos melagingos aplinkybės. Dar 2005-05-02 dovanojimo sutartimi motina ieškovei padovanojo žemės sklypą, nors pagal ieškovės nurodomą sveikatos būklę jau tada ji turėjo būti neveiksni. Tačiau ieškovė šią aplinkybę nutyli. Mano, kad ginčijamas testamentas atitinka teisingumo ir protingumo principus, neįrodyta, kad testamento surašymo dieną ji buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Nuo 2007 m. motinos bute gyvena N. B. sūnus, todėl ieškovei neparanku, kad atsirado dar vienas paveldėtojas.

5Trečiasis asmuo notarė Birutė Vinogradovienė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad

62006-11-08 Klaipėdos m. 8-ajame notarų biure buvo patvirtintas J. S. testamentas, kuriame įpėdiniais nurodyti visi trys vaikai: N. B., T. S. ir G. S. Testatorė pati atvyko į notaro biurą, išsamiai ir aiškiai pareiškė savo valią. Notarams skirtoje Lietuvos notarų rūmų svetainėje buvo patikrinta ir nustatyta, kad neveiksnių asmenų sąraše jos nėra. Testamentas J. S. buvo perskaitytas, išaiškintas jo turinys ir pasekmės ir kaip atitinkantis jos valią priimtas ir pasirašytas.

7Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-04-21 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog J. S. sudarydama testamentą bei jį pasirašydama būtų nesupratusi savo veiksmų reikšmės ir padarinių. Ieškovai neįrodė, kad testamento sudarymo metu J. S. nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, testamento sudarymo metu ji nebuvo pripažinta neveiksnia.

8Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog svarbiausia priežastis dėl ko testamentas pripažintinas negaliojančiu – motina sunkiai sirgo, nuo 2006-05-22 turėjo neterminuotą neįgaliojo pažymėjimą. Testamente parašas buvo netoks. Liudytojas D. neteigė, kad ligonė galėjo būti veiksni. Liudytoja D. A. teigė, kad palikėja buvo tokios būsenos, kad įkalbėti ją buvo galima kuo nori. Notarės komentarai yra abejotini ir šališki. Specialių žinių reikalingumas, kurių neturi ieškovai, buvo priežastis, lėmusi nereikalavimą atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę po mirties. Apeliaciniame skunde pateikta nemaža teiginių apie šalių tarpusavio santykius.

9Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas G. S. prašo: apeliacinį skundą atmesti; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-21 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti teisinės pagalbos išlaidas. Nurodo, jog byloje nėra duomenų, jog J. S., sudarydama 2006-11-08 testamentą, būtų nesupratusi savo veiksmų reikšmės ir padarinių. Apeliacinio skundo teiginys, kad ginčijamame testamente yra abejotinas testatorės parašas, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovas nepagrįstai kaltinamas savanaudiškumu, priešingai, atsakovas motina dėmesingai rūpinosi. Apie testamentą ieškovams atsakovas nepasakė dėl to, kad tarp jų santykiai jau buvo nutrūkę. Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad liudytojos J. L. parodymai šališki. Apeliantai atlikti pomirtinę ekspertizę atsisakė patys.

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

11Byloje nustatyta, kad J. S. mirė 2009-07-23 (t. 1, b. l. 12). 2001-02-26 J. S. surašė testamentą, kuriame nurodė, kad butą, esantį ( - ), lygiomis dalimis palieka dukrai N. B. ir sūnui T. S. (t. 1, b. l. 7). 2006-11-08 J. S. sudarė kitą testamentą, kuriame nurodė, kad butą, esantį ( - ), ir visą kitą turtą, koks jis bebūtų iš ko besusidės, lygiomis dalimis palieka dukrai N. B., sūnums T. S., G. S. (t. 1, b. l. 8).

12Iš VšĮ Klaipėdos ligoninės išrašo matyti, jog 2006-03-14–2006-03-16 J. S. buvo gydoma stacionare, nustatyta diagnozė – demencija sergant vėlai prasidėjusia Alzhaimerio liga, vidutinio sunkumo eiga. Aprašyta liga: atminties blogėjimai 5 metus laiko, sutriko orientacija, elgesio pasikeitimas, AKS nestabilumas keletą metų (t. 1, b. l. 10). Nuo 2006-05-22 neterminuotai jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. J. S. nuo 2007-05-18 iki 2009-07-23 gyveno ir buvo globojama globos namuose ( - ) (t. 1, b. l. 17). 2009-02-10 teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad J. S. būsena atitinka demencijos (silpnaprotystės) sergant Alheimerio liga kriterijus. Dėl progresuojančių pažintinių funkcijų sutrikimų, sutrikusio dėmesio, blogėjančios atminties, gilėjančių silpnaprotystės reiškinių J. S. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 2009-03-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu J. S. pripažinta neveiksnia, o 2009-05-12 nutartimi jai nustatyta globa, globėja ir turto administratore paskirta N.B.

13Apeliantai savo reikalavimą pripažinti testamentą negaliojančiu grindė testatorės veiksnumo trūkumais, t. y. kad ji vienašalio sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nesuvokė sandorio sudarymo pasekmių, tas atitinka įstatymo nustatytus sandorio negaliojimo teisinius pagrindus – CK 1.89 str. 1 d., CK 5.15 str. 2 d. Byloje esminę reikšmę turi aplinkybė, ar testatorė ginčijamo testamento sudarymo dieną buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nesuvokė sandorio sudarymo pasekmių.

14Klaipėdos apygardos teismas 2011-01-27 nutartimi nutarė skirti ekspertizę, ekspertams pateikti klausimą: „Ar J. S., pagal jos tuometinę psichinės sveikatos būklę 2006-11-08 sudarydama sandorį (testamentą), galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę, juos valdyti bei suvokti sandorio sudarymo pasekmes“ ? (t. 2, b. l. 64–65). Psichiatrijos skyriaus 2011-06-07 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte ekspertas į teismo pateiktą klausimą atsakė: „J. S. 2006 metais buvo nustatyti progresuojantys pažintinių funkcijų sutrikimai, progresuojantys įgytos silpnaprotystės požymiai sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga. Medicininėje dokumentacijoje užfiksuoti pažintinių funkcijų sutrikimai atitiko vidutinį pažinimo sutrikimo laipsnį, bet to nepakanka kategoriškai teigti, kad J. S. 2006-11-08, sudarydama testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar būtų negalėjusi suprasti sandorio sudarymo pasekmių, ar būtų negalėjusi jų valdyti įgydama civilines teises ir pareigas“ (t. 2, b. l. 79–81).

15Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai. Nagrinėjamu atveju iš ekspertizės akto duomenų kategoriškai teigti , kad J. S. 2006-11-08 sudarydama testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, ekspertas nepateikė. Priešingai, 2011-09-15 Klaipėdos apygardos teismo posėdžio metu teismo ekspertas Darius Tamašauskas nurodė, jog nors medicininių dokumentų įrašuose yra nurodytas pažintinių funkcijų sutrikimas, tačiau po kelių mėnesių buvo padarytas įrašas „pacientės būklė pagerėjo“ (t. 2, b. l. 97).

16Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (LAT 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-421/2009, 2009 m. birželio 29 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-278/2009 ir kt.). Taigi, sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita).

17Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.).

18Ieškovai aplinkybę, kad J. S. testamento sudarymo metu buvo neveiksni, įrodinėja savo, liudytojų paaiškinimais ir medicininiais dokumentais.

19Notarė B. Vinogradovienė 2010-03-22 teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad testatorės psichinė sveikatos būklė testamento sudarymo metu jai abejonių nesukėlė, asmeniškai bendraujant su ja suabejoti J. S. veiksnumu pagrindo nebuvo (t. 1, b. l. 91). Teisės aktai nenumato būtinybės, notarui nekylant abejonių dėl asmens veiksnumo, visais atvejais surinkti papildomus duomenis iš sveikatos priežiūros įstaigų apie asmens psichinę sveikatą. Notarė, vadovaudamasi Notariato įstatymo 31 str. nuostatomis, notarams skirtoje Lietuvos notarų rūmų svetainėje patikrino ir nustatė, kad J. S. neįrašyta į neveiksnių asmenų sąrašą. Notaras yra valstybės pareigūnas, kurio atlikti veiksmai, jei jie nebuvo apskųsti ir priimtas teismo sprendimas, yra laikomi teisėtais. Notaras privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti (Notariato įstatymo 30 str. 1 d.). Notarė minėto teismo posėdžio metu paaiškino, kad įstatymo reikalavimų laikėsi – išaiškino testatorei testamento sudarymo prasmę ir esmę, išsiaiškino testatorės valią – palikti turtą visiems trims vaikams. Be to, ir atsakovas, liudytojos D. S., J. L. nurodė, kad J. S. gyvendama pas atsakovą jautėsi gana gerai, pati priėmė sąmoningą sprendimą sudaryti naują testamentą, kuriuo turtą paliktų visiems trims savo vaikams.

20Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentą, kad testamente esantis parašas yra abejotinas, kad testatorės parašas yra ne toks. Ieškovų abejonės grįstos prielaidomis, spėlionėmis, be to, ieškovai nepateikė jokių įrodymų dėl parašo tikrumo, teismui prašymo paskirti rašysenos ekspertizę nepateikė (CPK 178 str., CPK 185 str.).

21Apeliantai atsakovą kaltina savanaudiškumu, tačiau tai bylai jokios teisinės reikšmės neturi. CK 5.18 str. 1 dalyje nustatyta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui. Apeliantės argumentas, kad atsakovas apie 2006-11-08 sudarytą testamentą nepranešė apeliantams, yra nepagrįstas, kadangi įstatymai to nenumato (Notariato įstatymo 14 str.).

22Testamento sudarymo tvarką reglamentuojančiomis normomis visų pirma siekiama užtikrinti tinkamą testatoriaus teisės palikti testamentu turtą savo nuožiūra įgyvendinimą. Testatoriaus valia privalo būti gerbiama. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 str. 4 d.). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad testamente išreikšta testatorės valia neatitiko jos tikrosios valios (CPK 185 str.).

23Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir konstatuoja, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog J. S. sudarydama testamentą bei jį pasirašydama būtų nesupratusi savo veiksmų reikšmės ir padarinių.

24Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be aiškių motyvų, nepagrįstas, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 337. straipsnio 1 punktas).

25Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovui G. S. priteistina iš ieškovų 600 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

26Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325–333 str.,

Nutarė

27Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš ieškovų N. B. ir T. S. po 300 Lt (iš viso 600 Lt) teisinės pagalbos išlaidų atsakovui G. S. apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydami pripažinti... 4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį... 5. Trečiasis asmuo notarė Birutė Vinogradovienė su ieškiniu nesutiko,... 6. 2006-11-08 Klaipėdos m. 8-ajame notarų biure buvo patvirtintas J. S.... 7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-04-21 sprendimu ieškinį atmetė.... 8. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 9. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas G. S. prašo: apeliacinį skundą... 10. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 11. Byloje nustatyta, kad J. S. mirė 2009-07-23 (t. 1, b. l. 12). 2001-02-26 J. S.... 12. Iš VšĮ Klaipėdos ligoninės išrašo matyti, jog 2006-03-14–2006-03-16 J.... 13. Apeliantai savo reikalavimą pripažinti testamentą negaliojančiu grindė... 14. Klaipėdos apygardos teismas 2011-01-27 nutartimi nutarė skirti ekspertizę,... 15. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus... 16. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė... 17. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 18. Ieškovai aplinkybę, kad J. S. testamento sudarymo metu buvo neveiksni,... 19. Notarė B. Vinogradovienė 2010-03-22 teismo posėdžio metu pirmosios... 20. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentą, kad testamente esantis... 21. Apeliantai atsakovą kaltina savanaudiškumu, tačiau tai bylai jokios... 22. Testamento sudarymo tvarką reglamentuojančiomis normomis visų pirma siekiama... 23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir... 24. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta apeliantų... 25. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovui G. S. priteistina iš... 26. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325–333 str.,... 27. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti... 28. Priteisti iš ieškovų N. B. ir T. S. po 300 Lt (iš viso 600 Lt) teisinės...