Byla 2A-1096-390/2014
Dėl žalos padarytos asmens sveikatai kaltais veiksmais atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovams G. Š., V. K

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-5-753/2014 pagal ieškovės R. Š. ieškinį, atstovaujant nepilnametės G. P. (įstatyminė atstovė) interesus, dėl žalos padarytos asmens sveikatai kaltais veiksmais atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovams G. Š., V. K., ir

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovė R. Š. pateiktu ieškiniu, atstovaudama ir nepilnametės dukros G. P. interesus dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. Š. ir V. K., nepilnametei G. P., atstovaujamai pagal įstatymą motinos R. Š., 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, ir solidariai priteisti iš atsakovų G. Š. ir V. K. ieškovės naudai 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t. b. l. 2–5). Nurodė, kad atsakovų G. Š. ir V. K. nepilnametis sūnus M. Š. 2012-06-29 sulaužė G. P. veido žandikaulį. 2012-07-16 buvo surašytas rašytinis susitarimas dėl žalos atlyginimo su atsakovu G. Š., kuria jis, atstovaudamas nepilnametį sūnų M. Š., įsipareigojo gera valia atlyginti nepilnametei G. P. neturtinę žalą - 5000 Lt dalimis, mokant po 300 Lt kas mėnesį. Kadangi atsakovas G. Š. nesilaikė rašytinio susitarimo sąlygų dėl žalos atlyginimo nepilnametei Gabrielei, t. y. nemokėjo nuo 2012-08-20 dalimis piniginių įmokų žalos atlyginimui, o nepilnametė Gabrielė patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą dėl nepilnamečio M. Š. veiksmų, t. y. veido žandikaulio sužalojimo, ir R. Š. taip pat patyrė dvasinių išgyvenimų dėl dukros sužalojimo, turėjo papildomų turtinių išlaidų, kreipėsi teismine tvarka dėl neturtinės žalos. Atsakovai G. Š., V. K. pateiktu atsiliepimu iš dalies sutiko su ieškovės ieškinio reikalavimu (1 t. b. l. 3638), prašydami priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies (1 t. b. l. 110–116), priteisė solidariai iš atsakovų G. Š. ir V. K. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ieškovės R. Š. naudai, priteisė solidariai iš atsakovų G. Š. ir V. K. 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimui nepilnametės Gabrielei, atstovaujamai pagal įstatymą motinos R. Š., naudai, priteisė iš atsakovo G. Š. – 542,95 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. Š. naudai, priteisė iš atsakovės V. K. 542,95 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. Š. naudai. Teismas atsižvelgęs į byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, į nepilnametės G. P. patirtą sužalojimą (apatinio žandikaulio lūžimas), skausmą, kuris buvo juntamas tris paras, bei yra juntamas orų permainų metu, jos patirtus dvasinius išgyvenimus, gydymo laikotarpį, išgyventus nepatogumus, turėjimo vartoti kurį laiką tik specialiai paruoštą (trinktą) maistą, kas iš tiesų sudarė daug nepatogumų, išgyvenimų, nuotaikų kaitą, bei tai, kad vasaros laikotarpiu ji negalėjo vykti į keliones, maudytis, kas nepilnametei taip pat sukėlė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, teismas nepilnametės neturtinę žalą vertino 6000 Litų suma.

7Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybes, kad 2012-07-16 rašytine sutartimi tarp šalių ( G. Š. ir nepilnametės įstatyminės atstovės R. M.) buvo sutarta dėl 5000 Lt neturtinės žalos dydžio mokėjimo ir į aplinkybę, kad po susitarimo atsakovai gera valia nemokėjo sutartos neturtinės žalos, kas nepilnametei sukėlė papildomai dvasinių išgyvenimų, galimai nepasitikėjimą žmonėmis.

8Teismas nustatė, kad po šalių sudaryto susitarimo neturtinei žalai nepilnametei dukrai Gabrielei atlyginti, ji nerinko rašytinių įrodymų dėl patirtų turtinių išlaidų, todėl negalinti jų pateikti, nes pasitikėjo atsakovais (rašytinė sutartis dėl žalos atlyginimo, b. l. 8-9).

9Teismas tenkino ieškinio reikalavimą dalyje dėl 2000 Lt neturtinės žalos dydžio priteisimo solidariai iš atsakovų, atsižvelgdamas į ieškovės R. Š. nurodytas aplinkybes dėl patirtų jos dvasinių išgyvenimų po dukros patirto sužalojimo, atsižvelgė į nepilnamečio M. Š. įstatyminių atstovų – tėvų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, prašomų priteisti neturtinės žalos dydžius bei kitas turinčias reikšmės bylai nagrinėti aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( LR CK 6.250 str.).

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

11Apeliaciniu skundu atsakovė V. K. prašo panaikinti 2014 m. sausio 30 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (1 t., b. l. 119–125). Nurodomi šie apeliacinio skundo argumentai:

12Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovės R. Š. naudai 2000 Lt neturtinės žalos, pažeidė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo jurisprudencijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 177/2013 pasisakė, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išvada, jog ieškovei R. Š. priteistina 2000 Lt dydžio neturtinė žala, yra grindžiama tik ieškovės paaiškinimais. R. Š. nurodė, kad ji turėjo išlaidų pirkdama dukrai vaistus nuo skausmo, burnos skalavimo skysčius, kelionėms pas medikus, į ligonines, specialaus maisto ruošai. Ji teigė, kad tuo laikotarpiu sumažėjo jos pajamos, nes ji trumpiau dirbdavo tam, kad galėtų G. P. nuvežti pas medikus, paruošti jai maistą. Dėl šių priežasčių, ieškovės teigimu, sumažėjo jos pajamos ir todėl ji dvasiškai išgyveno. Jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų R. Š. nepateikė. Ji neįrodė savo ieškinio reikalavimų, o teismas, priteisdamas neturtinę žalą, rėmėsi neįrodytomis aplinkybėmis. Be to, 2012-07-16 susitarime, sudarytame tarp R. Š. ir G. Š., R. Š. pretenzijų dėl neturtinės žalos, kurią neva ji patyrė, M. Š. sužalojus G. P., nereiškė. Aplinkybės, kuriomis rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą priteisti neturtinę žalą R. Š., negali būti laikomos išimtinėmis.

13Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nepagrįstai nepilnamečio vaiko G. P. naudai priteisė 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą netinkamai taikė ir aiškino LR CK 6.250 str. Teismas neatsižvelgė į tai, jog G. P. sveikatos būklė po atliktos žandikaulio operacijos gerėjo, duomenų apie liekamuosius nepagydomus reiškinius medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota. Teismo argumentai, jog „tai, kad vasaros laikotarpiu ji negalėjo vykti į keliones, maudytis,“ sukėlė nepilnametei dvasinių išgyvenimų, o tai, jog atsakovai, t. y. aš ir G. Š., nevykdė susitarimo dėl žalos atlyginimo sukėlė G. P. papildomų dvasinių išgyvenimų ir galimai nepasitikėjimą žmonėmis, yra neparemti jokiais įrodymais. Teismas nesiaiškino, ar negalėjimas maudytis vasaros sezonu iš tiesų gali sudaryti daug nepatogumų, sukelti neigiamų išgyvenimų, įtakoti nuotaikų kaitą ir ar tie nepatogumai yra tokie neigiami, jog vertintini 6000 Lt.

14Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydį, privalėjo įvertinti ir tokias aplinkybes, kaip atsakovų finansines galimybes atlyginti žalą, M. Š. amžių bei į tai, jog jis neturėjo tyčios sužaloti G. P., kad M. Š. nesuvokė savo veiksmų padarinių, t. y. kad jis, suduodamas G. P., gali sulaužyti jai žandikaulį. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad konfliktą pradėjo G. P., o ne M. Š.. Teismas šios itin reikšmingos aplinkybės visiškai nevertino.

15Kaišiadorių rajono apylinkės teismas taip pat turėjo pareigą atsižvelgti į sunkią šeimos finansinę padėtį. Šeimoje auga penki vaikai. Tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Vienintelės šeimos pajamos - G. Š. darbo užmokestis ir neįgalumo pašalpa. V. K. yra bedarbė, registruota Darbo biržoje. Kreditorinius įsiskolinimus patvirtina pridedamos kredito sutarties ir vekselio kopijos. Kiekvieną mėnesį iš G. Š. darbo užmokesčio yra daromos išskaitos. 2012-07-16 susitarimu prisiimti įsipareigojimai yra neįvykdyti dėl sunkios materialinės padėties.

16Pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas į bylos procesą atsakovu neįtraukdamas M. S., sudavusio G. P. ir tokiu būdu sužalojusio jos sveikatą, o neturtinės žalos atlyginimą priteisė tik iš tėvų. 2012-06-29 įvykio metu M. Š., gim. ( - ), buvo 13 metų amžiaus. Ieškinio surašymo dienai, t. y. 2013-05-20, M. Š. turėjo pakankamą civilinį veiksnumą ir teisnumą, kad jam galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė. Jam tuo metu buvo 14 metų. M. Š. privalėjo būti įtrauktas į bylos procesą nes bylos baigtis turi įtakos jo teisėms ir pareigoms. Jis yra skolininkas, iš kurio žala turi būti priteisiama pirmiausiai, o iš jo tėvų - G. Š. ir V. K., žala turi būti priteisiama subsidiariai. CK 6.276 straipsnio pažeidimas nustatant už nepilnamečio nuo keturiolikos ik aštuoniolikos metų padarytą žalą atsakingus asmenis bei jų prievolės dydį yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą bei nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010).

17Kaišiadorių rajono apylinkės teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos iš viso sudarė 1085,90 Lt, t. y. 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti, 3,90 Lt medicininių dokumentų kopijavimas, 161 Lt sumokėta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriui. Teismas išlaidas ieškovės R. Š. naudai priteisė iš V. K. ir G. Š. po 542,95 Lt (2 x 542,95 Lt=1085,90 Lt). Taigi atsakovai pagal ginčijamą teismo sprendimą privalo ieškovei atlyginti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies.

18Atsakovas G. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės V. K. apeliacinį skundą tenkinti, nes sutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis (2 t. b. l. 3).

19Ieškovės R. Š. atstovė advokatė J. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 4–7). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20Teismas sprendime nurodė argumentus, kuriais remiantis darė išvadą dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai neturtinę žalą pagrįstumo. Skirtingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, ieškovės paaiškinimai buvo patvirtinti kitais įrodymais - rašytine bylos medžiaga (mediciniais dokumentais, specialisto išvada) bei dukters G. P. teisme duotais parodymais. Šie visi įrodymai, remiantis LR CPK 177 str. yra leistini. Teismas ištyręs visus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad ieškovė patyrė neturtinės žalos. Pažymėtina, kad mergaitę ieškovė augina viena, su jos tėvu yra išsiskyrusi. Ieškovė laukėsi kūdikio, šią aplinkybę teisme nurodė. Išgyvenimai dėl dukros Gabrielės turėjo įtakos jos nėštumui, kadangi patyrė stresą. Išgyvenimus padidino abejingas atsakovų elgesys. Ieškovė buvo sudariusi taikų susitarimą, kurio atsakovai nesilaikė. Skirtingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, taikos sutarties sprendiniai - t. y. aplinkybė, kad joje nebuvo numatytas neturtinės žalos atlyginimas ieškovei asmeniškai, neturi įtakos ieškinio reikalavimams.. Apeliacinio skundo argumentai neva teismo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos išimtinėmis, yra nepakankami konstatuoti neturtinės žalos faktą ieškovės atžvilgiu - nepagrįsti ir turi būti atmesti. Ieškovė aiškiai patyrė itin didelių dvasinių neigiamų išgyvenimų, patyrė stresą, turtinę žalą dėl to, kad buvo sužalota jos nepilnametė dukra. Neturtinė žalos pobūdis yra aiškiai asmeninio pobūdžio.

21Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė 6000 Lt vaiko G. P. naudai. Vertinant teismo sprendimą akivaizdu, kad teismas atsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes, tame tarpe padaryto sužalojimo sunkumą, mastą, pobūdį, laiką, gydymo trukmę, nepatogumus, komunikacijos sumažėjimą, negalėjimą kokybiškai atostogauti, įvertino atsakovų elgesį - nesilaikymą taikos sutarties, dėl ko buvo priversta kreiptis į teismą, duoti parodymus. Teismas pilnai įvertino atsakovų finansines galimybes, kreditorinius įsipareigojimus ir atsižvelgiant į tai priėmė sprendimą. Ieškovė pažymi teismui, kad būtent apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad deda pastangas susirasti darbą, gauti pašalpą. Atsakovo turtinė padėtis yra normali - gauna nuolatinių pajamų, kurios yra ženkliai didesnės nei minimalios, turi turto. Pažymėtina, kad atsakovai, vertindami savo finansines galimybes, ima kreditus, todėl darytina išvada, kad gali juos gražinti. Atitinkamai atsakovai turi įstatymo pareigą atlyginti žalą.

22Atsikertant į apeliantės argumentą, kad teismas į bylos nagrinėjimą neįtraukė M. Š., ieškovė paaiškina teismui, kad M. Š. sužalojimo padarymo metu buvo trylikos metų amžiaus. Atsakovais byloje pagrįstai buvo įtraukti M. Š. tėvai. Kita vertus, atsakovai neįrodinėjo byloje aplinkybės, kad jų sūnus turi turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti. Bylos duomenimis nustatyta, kad sūnus mokosi, darytina išvada - uždarbio negauna. Šeima gyvena nuomojamame bute, patys apeliaciniu skundu teigia, kad turtinė padėtis yra sunki

23Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, apeliantė remdamasi LR CPK 93 str. nurodo, kad teismas turėjo bylinėjimosi išlaidas priteisti proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui. Su šiuo argumentus ieškovė nesutinka visiškai, kadangi bylinėjimosi išlaidos bylose, susijusiose su reikalavimais dėl neturtinės žalos atlyginimo, nedalinamos proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui. Tokio pobūdžio bylose tik teismas turi diskrecijos teisę remdamasis savo vidiniu įsitikinimu ir bylos medžiaga, spręsti apie patenkinto reikalavimo dydį, todėl proporcinis išlaidų paskirstymo principas netaikomas.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

25Apeliacinis skundas atmestinas.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

27Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų C P K 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.

28Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą netinkamai taikė C K 6. 276 straipsnio 1 ir 2 dalis bei pažeidė procesinės teisės normas neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą M. Š. gim. ( - ). Teisėjų kolegija su tokia apeliantės argumentacija nesutinka. C K 6. 275 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta nepilnamečio tėvų ar globėjų civilinė atsakomybė už žalą, padarytą vaikų iki 14 metų. Fizinis asmuo iki keturiolikos metų yra neveiksnus ( C K 2. 7 straipsnis), todėl negali būti atsakomybės subjektas. Pagal C P K 38 straipsnio 4 dalį nepilnamečių iki 14 metų, teises ir įstatymo saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą – atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai. Tėvai atsako už nepilnamečio iki 14 metų padarytą žalą, nesvarbu, gyvena kartu su nepilnamečiu ar ne.

29Nagrinėjamos bylos duomenimis 2012m. birželio 29d. dėl atsakovų sūnaus M. Š. gim. ( - ), atliktų veiksmų ieškovės dukrai buvo padaryta neturtinė žala ir žalos padarymo dienai M. Š. dar neturėjo keturiolika metų. Taigi, visiškai pagrįstai nagrinėjamoje byloje atsakovais yra įtraukti nepilnamečio tėvai, kurie ir turi atsakyti už nepilnamečio iki 14 metų padarytą žalą bei atstovauti jį ir ginti jo teises bei saugomus interesu teisme ( C K 6. 276 straipsnis, C P K 38 straipsnio 4 dalis).

30Apeliantė apeliaciniu skundu kelia netinkamos neturtinės žalos dydžio nustatymo ir priteisimo klausimus, t. y. apeliantė teigia, kad nustatant žalos dydį buvo netinkamai taikytos materialinės teisės normos ir nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos.

31Teisėjų kolegija atsikirsdama į tokią argumentacija pažymi, kad pagal C K 6. 250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Kita vertus, įstatymo numatyta pinigine satisfakcija siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).Vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009). Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašė priteisti iš atsakovų apgindama savo nepilnametės dukros interesus 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei pačios ieškovės naudai 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovų turtinę padėtį, padariusio asmens kaltę, pasekmes bei atsižvelgdamas į ginčui spręsti kitas reikšmingas aplinkybes neturtinės žalos dydį sumažino iki 8000 Lt, ieškovės nepilnametei dukrai iš atsakovų priteisdamas 6000 Lt neturtinei žalai, o ieškovei 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į šiuos kriterijus: žala buvo padaryta nepilnametei, sužalotas apatinis žandikaulis, jo skausmas juntamas ir orų pasikeitimo metu, gydymo laikotarpiu patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes kažkurį laiką turėjo vartoti specialiai ruoštą maistą, patyrė dvasinius išgyvenimus, nes negalėjo vykti į keliones, maudytis. Dėl nepilnametei dukrai padaryto kūno sužalojimo neabejotinai ir pati ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, stresą. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė ir į atsakovų elgesį po žalos padarymo. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas žalos dydį nustatė pagal šioje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą ir teisingai ją priteisė ieškovei ( C P K 177, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos, suformuotos panašaus pobūdžio bylose. Apeliantės apeliaciniame skunde minima kasacinės instancijos teismo 2013m. kovo 25d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013 savo faktinėmis aplinkybėmis nėra tapati nagrinėjamai bylai, todėl teisėjų kolegija ja nagrinėdama šią konkrečią bylą negali remtis.

32Teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė nustatytoms aplinkybėms materialiosios teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymą, atsižvelgė į teisės normose ir teismų praktikoje suformuotos jos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir nepažeidė procesinės teisės normų taikydamas atsakovams civilinę atsakomybę už nepilnamečio veiksmais padarytą žalą. Naikinti apylinkės teismo sprendimą apeliantės apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

33Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvacija dėl netinkamai paskirstytų ir priteistų bylinėjimosi išlaidų.

34Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką, tokio pobūdžio bylose neturtinės žalos dydis nėra tiesiogiai įrodinėjamas, ją patyręs asmuo turi tik prievolę pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų, o priteistinos žalos atlyginimas yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Aiškinant ir taikant tokio pobūdžio ginčo teisinį reglamentavimą, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, negali būti priteistinos ieškovei išlaidos siejamos su patenkintų ar atmestų reikalavimų apimtimi ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; kt.). Taigi, pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

35Atmetus apeliantės apeliacinį skundą iš jos pagal C P K 93 straipsnio 1 dalies, C P K 98 straipsnio 3 dalies taisykles priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme ieškovei ( už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ).

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, kolegija,

Nutarė

37Apeliacinį skundą atmesti.

38Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Iš atsakovės V. K. priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme ieškovei R. Š..

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovė R. Š. pateiktu ieškiniu, atstovaudama ir nepilnametės dukros G. P.... 5. I. P. instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš... 7. Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybes, kad 2012-07-16 rašytine sutartimi... 8. Teismas nustatė, kad po šalių sudaryto susitarimo neturtinei žalai... 9. Teismas tenkino ieškinio reikalavimą dalyje dėl 2000 Lt neturtinės žalos... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.... 11. Apeliaciniu skundu atsakovė V. K. prašo panaikinti 2014 m. sausio 30 d.... 12. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovės R. Š. naudai 2000 Lt... 13. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nepagrįstai nepilnamečio vaiko G. P.... 14. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydį, privalėjo... 15. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas taip pat turėjo pareigą atsižvelgti... 16. Pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė materialinės ir procesinės... 17. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi... 18. Atsakovas G. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės V. K.... 19. Ieškovės R. Š. atstovė advokatė J. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą... 20. Teismas sprendime nurodė argumentus, kuriais remiantis darė išvadą dėl... 21. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė... 22. Atsikertant į apeliantės argumentą, kad teismas į bylos nagrinėjimą... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, apeliantė remdamasi LR CPK 93 str.... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Apeliacinis skundas atmestinas.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų... 28. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą... 29. Nagrinėjamos bylos duomenimis 2012m. birželio 29d. dėl atsakovų sūnaus M.... 30. Apeliantė apeliaciniu skundu kelia netinkamos neturtinės žalos dydžio... 31. Teisėjų kolegija atsikirsdama į tokią argumentacija pažymi, kad pagal C K... 32. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį... 33. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvacija dėl netinkamai... 34. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios... 35. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą iš jos pagal C P K 93 straipsnio 1... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsnio 1 dalies, 1 punktu,... 37. Apeliacinį skundą atmesti.... 38. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą palikti... 39. Iš atsakovės V. K. priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų...