Byla 3K-3-119/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Sigito Gurevičiaus,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Volnata“, T. Š., AAS „Gjensidige Baltic“ (UAB DK „Baltic polis“ teisių perėmėja) dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių didesnio pavojaus šaltinio valdytojo nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

62004 m. liepos 14 d. Ukmergės rajone atsakovo UAB „Volnata“ nuomos sutarties pagrindu valdomas mikroautobusas, vairuojamas atsakovo T. Š., patyrė avariją, kurios metu buvo sunkiai sužeistas mikroautobusu važiavęs ieškovės sūnus, kuris nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. Atsakovai UAB „Volnata“ ir T. Š. 2004 m. balandžio 29 d. buvo sudarę dvi transporto priemonės nuomos sutartis dėl atsakovui T. Š. priklausančio mikroautobuso nuomos (viena – 15 punktų, kita – 17 punktų). Sutartyse buvo nustatyti skirtingi naudojimosi mikroautobusu ir valdymo teisių perdavimo laikotarpiai, tačiau, ieškovės teigimu, tikrąją šalių valią atspindėjo 2004 m. balandžio 29 d. sudaryta 15 punktų nuomos sutartis, kurioje nustatyta, kad atsakovui UAB „Volnata“ buvo perduotos transporto priemonės valdymo ir naudojimosi teisės; ši nuomos sutartis buvo pateikta Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos. Kadangi tikrąją šalių valią įtvirtinančioje nuomos sutartyje nebuvo nustatyta perduodamų mikroautobuso valdymo ir naudojimo teisių apribojimų, tai, ieškovės teigimu, šios daiktinės teisės atsakovui UAB „Volnata“ buvo perduotos visa apimtimi – atsakovas UAB „Volnata“ įgijo tiek mikroautobuso valdymo ir naudojimo teisių, kiek jų turėjo atsakovas T. Š.; pastarasis galėjo mikroautobusą valdyti tik tiek, kiek jam leisdavo teisėtas jos valdytojas atsakovas UAB „Volnata“. Atsakovas UAB „Volnata“ buvo sudaręs T. Š. darbo grafiką, kada pastarasis turėjo atsakovo UAB „Volnata“ leidimą darbo tikslais naudotis ir valdyti mikroautobusą. Nė vienam iš šių atsakovų nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas T. Š. mikroautobusą eismo įvykio metu valdė turėdamas atsakovo UAB „Volnata“ leidimą, ieškovės teigimu, laikytina, jog atsakovas T. Š. eismo įvykio metu valdė mikroautobusą be atsakovo UAB „Volnata“ leidimo, t. y. neteisėtai. Atsakovas UAB „Volnata“ buvo mikroautobuso valdytojas, tačiau šio valdymą prarado dėl savo kaltės, todėl abu atsakovai UAB „Volnata“ ir T. Š. yra solidariai atsakingi už ieškovei padarytą žalą. Atsakovas T. Š. 2004 m. balandžio 29 d. buvo sudaręs transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį su atsakovu UAB DK „Baltic polis“, kurio teisių perėmėjas yra AAS „Gjensidige Baltic“. Dėl sūnaus mirties ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, pablogėjo sveikata, nuolatos vartoja vaistus, jai diagnozuotas sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, sutriko širdies veikla. Ieškovė, remdamasi CK 3.205 straipsniu, taip pat teigė, kad jos sūnus buvo perspektyvus krepšininkas, tačiau dėl tragiškos ir netikėtos mirties jis nebegalėjo pasinaudoti galimybe išvykti į JAV tęsti krepšininko karjeros ir finansiškai remti Lietuvoje likusios motinos. Ieškovė prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5606,70 Lt už paminklą, 1 MGL dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis iki ieškovės gyvos galvos, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 40 000 Lt neturtinei žalai ir 2500 Lt turtinei žalai atlyginti, kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, kad, nustatant aplinkybes, kas buvo padidinto pavojaus šaltinio valdytojas autoavarijos metu, teisėtai ar neteisėtai autoavarijos metu naudojosi mikroautobusu atsakovas T. Š., esminę reikšmę turi ne tik formalūs sutarčių tekstai, jų sudarymo datos, bet ir kitos bylos aplinkybės. Teismas, aiškindamas 15 punktų nuomos sutartį, nustatė, kad joje buvo įtvirtinta nuomininko (atsakovo UAB „Volnata“) atsakomybė už žalą tretiesiems asmenims, tačiau tai dar nereiškė, jog absoliučiai visais dėl naudojimosi mikroautobusu atvejais (netgi nepriklausomai nuo faktinių aplinkybių) atsiradusią žalą turi atlyginti atsakovas UAB „Volnata“. Teismas pažymėjo, kad mikroautobusas nuosavybės teise priklausė atsakovui T. Š., mikroautobuso nuomos sutartis pati savaime nepanaikina turto savininko galimybės naudotis savo nuosavybe. Teismas, remdamasis atsakovo UAB „Volnata“ paaiškinimais, nurodė, kad buvo susiklostę santykiai tiek su atsakovu T. Š., tiek su kitais vairuotojais, kad dalį dienos jie dirbo kaip bendrovės darbuotojai, o kitą dienos dalį turėjo teisę naudoti savo transporto priemones savo reikmėms; atsakovas T. Š. dirbo pagal darbo sutartį keturias valandas. Teismas pažymėjo, kad civilinės atsakomybės sutartį sudarė ne atsakovas UAB „Volnata“, o atsakovas T. Š., nors 15 punktų nuomos sutarties 7 punkte buvo nustatyta, kad atsakovas UAB „Volnata“ turėjo teisę draudimo įstaigose atstovauti atsakovui T. Š. Teismo nuomone, apskritai tokios nuomos sutarties sąlygos, kad dirbant pagal darbo sutartį keturias valandas, gaunant pusę minimalaus mėnesio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą, nuomojant transporto priemonę už 12 Lt per metus nuomos mokestį (kaip tai nustatyta mikroautobuso nuomos sutartyje), bet iš esmės visiškai netenkant teisės penkerius metus naudoti sau priklausančios transporto priemonės savo reikmėms, būtų sunkiai suvokiamos kaip kokiu nors aspektu naudingos turto savininkui, todėl, teismo nuomone, vertinant šių įrodymų visumą, galima manyti, kad būtent 17 punktų nuomos sutartis atspindėjo tikruosius nuomos teisinių santykių šalių ketinimus ir per ilgą laiką faktiškai susiklosčiusius santykius. Dėl to teismas nurodė, kad nebuvo pagrindo pripažinti, jog atsakovas T. Š. autoavarijos metu valdė mikroautobusą neteisėtai ar kad atsakovas UAB „Volnata“, būdamas mikroautobuso valdytojas, dėl savo kaltės prarado valdymą dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų. Teismas taip pat nurodė, kad nebuvo pagrindo pripažinti atsakovą UAB „Volnata“ padidinto pavojaus šaltinio valdytoju, juo laikytinas atsakovas T. Š. ir, atsižvelgiant į tai, jog šis buvo sudaręs civilinės atsakomybės draudimo sutartį, atsakovo T. Š. pareiga atlyginti žalą perkeliama draudimo kompanijai. Teismas, nustatęs šias aplinkybes ir konstatavęs didesnio pavojaus šaltinio valdytoją, sprendė neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo klausimus ir nurodė, kad vaiko mirtis, juolab netikėta tragiška žūtis tėvams sukelia sunkius dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus. Neturtinė žala visų pirma yra asmeninio pobūdžio; nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimas buvo priteisiamas netiesiogiai autoavarijos metu nukentėjusiam asmeniui, todėl, teismo nuomone, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ieškovei priteistina 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovės reikalavimą priteisti 5606,70 Lt išlaidų už paminklą teismas vertino atsižvelgdamas į vidutiniškai paminklui reikalingų išlaidų dydį ir priteisė 2500 Lt. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą iki gyvos galvos, motyvavo, kad ieškovė yra darbinga, ji nei buvo išlaikoma, nei pateikė duomenis, jog jai išlaikymas buvo reikalingas.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinius skundus, 2008 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovės apeliacinio skundo netenkino, atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimą – sumažino teismo sprendimu iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškovei priteistus 42 500 Lt žalai atlyginti iki 22 150 Lt; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija, spręsdama klausimą dėl padidinto pavojaus šaltinio valdytojo nustatymo, nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas T. Š. eismo įvykio metu vykdė atsakovo UAB ,,Volnata“, kaip darbdavio, nurodymus ir veikė jo interesais; priešingai, kolegija nustatė, kad atsakovas T. Š. eismo įvykio metu veikė kaip privatus asmuo, nes remiantis liudytojų parodymais atsakovas T. Š., veždamas keleivius, šiems neišdavė bilietų, o už kelionę buvo sutarta apmokėti iš karto po kelionės (tai patvirtino ir bilietų išdavimo aparato ataskaita, kurioje nebuvo įrašų dėl bilietų pardavimo). Kolegija, aiškindama 2004 m. balandžio 29 d. transporto priemonės nuomos sutartis, nustatė, kad pagal pirmąją (15 punktų) sutartį padidinto pavojaus šaltinio valdytoju laikytinas atsakovas UAB „Volnata“, o pagal antrąją (17 punktų) – atsakovas T. Š., sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuomos sutartis savaime nepanaikino transporto priemonės savininko atsakomybės, 17 punktų sutartis labiau atspindėjo tikruosius sutarties šalių ketinimus ir tarp jų susiklosčiusius tarpusavio santykius, konstatavo, jog atsakovas T. Š. eismo įvykio metu transporto priemonę valdė teisėtai ir buvo jos valdytojas, ieškovė neįrodė, kad jis mikroautobusu keleivius vežė darbdavio nurodymu, atlikdamas darbines pareigas, t. y. kad mikroautobusą, kaip padidinto pavojaus šaltinį, valdė atsakovas UAB ,,Volnata“. Dėl to pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas, tačiau, atsakovui T. Š. sudarius civilinės atsakomybės draudimo sutartį, žalą atlyginti turėjo draudimo bendrovė. Kolegija, vertindama šalių argumentus dėl neturtinės žalos dydžio, pripažino nepagrįstu atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ argumentą, kad jis pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą privalo atlyginti tik 500 eurų dydžio neturtinę žalą, nes šiame įstatyme nustatytos neturtinės žalos ribos; motyvavo, jog pagal 2004 m. balandžio 29 d. sudarytą Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį draudikas draudiminio įvykio metu įsipareigojo atlyginti 1 726 400 Lt žalą asmeniui ir 345 280 Lt turtui; pagal teismų praktiką tais atvejais, kai draudiko įsipareigojamos atlyginti žalos asmeniui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje, nekonkretizuota šiuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą – turtinę ir neturtinę; tokiais atvejais draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšį, riboja tik draudimo išmokų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, V. K.; bylos Nr. 3K-7-115/2006). Kolegija nustatė, kad atsakovo T. Š. ir draudiko sutarties sudarymo metu galiojęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinis reglamentavimas draudiko atsakomybę leido riboti tik draudimo išmokos dydžiu. Šalių draudimo sutarties objektas buvo deliktinė vairuotojo atsakomybė už žalą, padarytą asmeniui, draudimo sutartyje nenurodžius žalos asmeniui rūšių, kolegijos teigimu, draudikas privalėjo atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, padarytą ieškovei, kurios dydis ribojamas maksimalia sutartyje nustatyta draudimo asmeniui išmokos suma – 1 726 400 Lt. Kolegija, remdamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytomis neturtinės žalos atlyginimo sąlygomis ir skaičiavimo kriterijais, teismų praktika, įvertinusi nelaimingo įvykio aplinkybes ir pasekmes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nurodė, kad ieškovei priteistina 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteista suma mažintina 350 Lt, kuriuos ieškovei pagal susitarimą išmokėjo atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“. Kolegija, spręsdama klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad CK 6.291 straipsnyje, reglamentuojančiame laidojimo išlaidų atlyginimą, nurodyta, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad iš atsakovo priteista suma nėra per didelė. Ieškovės reikalavimo dėl jos išlaikymo iki gyvos galvos priteisimo kolegija taip pat netenkino, motyvavusi, kad ji yra darbinga, byloje nepateikta duomenų, jog ji buvo žuvusiojo sūnaus išlaikoma, todėl nebuvo įstatyminio pagrindo priteisti išlaikymą.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį, pažeidė CPK 4 straipsnį. Teismų praktikoje nurodyta, kad neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nepakankamai įsigilino į šios bylos aplinkybes, pernelyg siaurai vertino kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas neturtinės žalos dydis. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. Gyvybės netekusio asmens artimiesiems visais atvejais padaroma rimta neturtinė žala, didžiulis neigiamas poveikis. Kasatorė neteko vienintelio savo vaiko, jauno vaikino, ką tik sulaukusio pilnametystės, dėl avarijos buvo nutraukta jauno žmogaus gyvybė, dėl sūnaus žūties kasatorė išgyveno ypač daug skausmo. Dėl to teismų nustatytas 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas už ką tik pilnametystės sulaukusio ieškovės sūnaus gyvybės atėmimą vertintinas kaip neadekvatus sukeltoms pasekmėms. Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai nenustatė aplinkybių, kodėl kasatorei buvo priteista net dešimt kartų mažesnė atlygintinos neturtinės žalos suma nei pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M., I. M. v. AB „Kauno grūdai“, AB „Lietuvos draudimas“; bylos Nr. 3K-3-509/2005 ir kt.). Kasatorės teigimu, jai priteistas žalos atlyginimas neproporcingas dėl sūnaus netekties kilusioms pasekmėms. Teismai, neatsižvelgdami į teismų praktiką, pažeidė CPK 4 straipsnyje įtvirtintą pareigą, taikant teisę, atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus.
  2. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.270 straipsnį, neteisingai nustatė transporto priemonės kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoją. Kasatorės teigimu, deliktinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima tik tuo atveju, jeigu įrodoma nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas arba konstatuojamos force majeure aplinkybės. Be to, didesnio pavojaus šaltinio valdytoju nelaikomi asmenys, didesnio pavojaus šaltinį naudojantys darbo procesui pagal darbo sutartį; tokiu atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys. Pagal teismų praktiką darbdavys atlygina didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą ir tuo atveju, kai darbuotojas jam patikėtą transporto priemonę panaudojo ne darbo pareigoms atlikti; didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atsako be kaltės, t. y. vien už faktą, kad jis yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas T. Š. veikė ne pagal darbdavio nurodymus, o kaip privatus asmuo, todėl atsakovui UAB „Volnata“ nekilo civilinės atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. M. v. UAB „Volnata“, bylos Nr. 3K-3-255/2007, nurodė, kad sprendžiant, kuris asmuo yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas konkrečiu momentu, svarbu nustatyti, kaip turi būti perduodamas šio šaltinio valdymas. 17 punktų nuomos sutartyje buvo nurodyta, kad ši transporto priemonės nuomos sutartis kartu buvo ir transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktas, atsakovui UAB „Volnata“ (nuomininkui) buvo perduoti transporto priemonės raktai, registracijos liudijimas ir techninis pasas. Nors darbuotojas veikė ne darbdavio pavedimu ir interesais, tačiau tai nepaneigė aplinkybės, kad atsakovas UAB „Volnata“ vis vien buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas pagal CK 6.270 straipsnio 2 dalį. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų; tokiu atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Byloje nenustatyta, kad atsakovas UAB „Volnata“ prarado galimybę valdyti išsinuomotą transporto priemonę, taip pat nėra įrodymų, jog atsakovas perleido didesnio pavojaus šaltinio valdymą atsakovui T. Š. Be to, įmonei, valdančiai didesnio pavojaus šaltinį, keliami didesnio rūpestingumo standartai, ypač kai įmonė savo interesais aktyviai naudoja padidinto pavojaus šaltinį. Kasatorės teigimu, teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas T. Š. pagal darbo sutartį darbą kartais baigdavo vėliau nei 10 val. 15 min. todėl, pasibaigus konkrečios dienos nuomos terminui ir toliau atsakovui UAB „Volnata“ nuomojant mikroautobusą, pagal CK 6.481 straipsnį sutartis tapo neterminuota paros atžvilgiu. Be to, iš atsakovo UAB „Volnata“ pateiktų darbuotojų darbo laiko apskaitos dokumentų neaišku, kokiu pagrindu, pasibaigus nuomos paros terminui, buvo atsakovo UAB „Volnata“ valdomas ir naudojamas mikroautobusas; nesant transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktų, laikytina, kad mikroautobusas po nuomos sutarties pasirašymo apskritai nė karto nebuvo po darbo laiko grąžintas atsakovui T. Š. Dėl to, nesant duomenų, kad didesnio pavojaus šaltinis buvo perduotas valdyti atsakovui T. Š., ir tik esant rašytiniam transporto priemonės priėmimo–perdavimo atsakovui UAB „Volnata“ aktui, darytina išvada, kad būtent šis atsakovas buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir civilinės atsakomybės subjektas pagal CK 6.270 straipsnio 1 ir 2 dalis. Atsakovas UAB „Volnata“ neįrodė, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (jis nepranešė teisėsaugos institucijoms, jog prarado mikroautobuso valdymą, atsakovas T. Š., eismo įvykio metu vairavęs mikroautobusą, turėjo su savimi visus būtinus dokumentus), todėl laikytina, jog atsakovas T. Š. veikė su darbdavio žinia arba darbdavys nebuvo pakankamai rūpestingas, jog didesnio pavojaus šaltinis netaptų lengvai prieinamas kitiems asmenims. Žalą padarė darbuotojas, kuris vairavo mikroautobusą, todėl atsakovui UAB „Volnata“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, tenka civilinė atsakomybė už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą, nepaisant to, padaryta žala su kalte ar be jos ( CK 6.270 straipsnio 1, 3 dalys). Be to, šis atsakovas pagal CK 6.270 straipsnio 2 dalį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas dar ir dėl to, kad jis transporto priemonę valdė nuomos sutarties pagrindu.
  3. Bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas transporto priemonės nuomos sutartis pagal CK 6.193 straipsnį, neatsižvelgė į esminę CK 6.189 straipsnio 1 dalies nuostatą, įtvirtinančią sutarties galią šalims – sutarties sudarymo teisėtumą ir galiojimą. Byloje buvo pateiktos dvi atsakovų UAB „Volnata“ ir T. Š. nuomos sutartys, iš kurių viena (15 punktų) buvo pateikta Valstybinei kelių transporto inspekcijai, kita (17 punktų) – buvo sudaryta po keleto dienų atgaline data; nors abiejų sutarčių sudarymo data buvo tokia pat, šių sutarčių turinys skyrėsi, nurodyti skirtingi atsakomybės už eismo įvykio metu padarytą žalą subjektai. Valstybinei kelių transporto inspekcijai pateiktoje 15 punktų sutartyje nurodyta, kad už žalą kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas privalo atsakyti atsakovas UAB „Volnata“, o kitoje sutartyje – atsakovas T. Š. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijų teismai pirmenybę teikė 17 punktų sutarčiai vadovaudamiesi tuo, kad ši sutartis atspindėjo tikrąją sutarties šalių valią, tačiau, kasatorės teigimu, nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turėjo šios sutarties sudarymo momentas, t. y. 17 punktų sutartis buvo pasirašyta atgaline data. Pagal CK 1.87 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jeigu yra pažeistos trečiųjų asmenų (apsimestinio sandorio atžvilgiu) teisės ir teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Kasatorė prašė teismų remtis jos pateikta 15 punktų nuomos sutartimi, gauta iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos, tačiau teismai, vadovaudamiesi kita sutartimi, pažeidė kasatorės teises, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.270 straipsnį, pažeidė CK 1.87 straipsnio 2 dalyje nustatytą imperatyviąją teisės normą. Teismai neįvertino aplinkybės, kad atsakovas UAB „Volnata“ teismo posėdžio metu pripažino, kad jo teismui pateikta nuomos sutartis yra suklastota, t. y. pasirašyta atgaline data. Be to, teismai neįvertino ir tos aplinkybės, kad kasatorės pateikta nuomos sutarties kopija buvo valstybės institucijos išduotas oficialus dokumentas, su atitinkamais įgaliotų asmenų parašais bei antspaudais, t. y. oficialus rašytinis didesnę įrodomąją galią turintis įrodymas. Teismai neatsižvelgė ir nevertino to, kad atsakovo UAB „Volnata“ pateiktuose laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyta, jog atsakovas T. Š. 2004 m. liepos 15 d. iš karto po avarijos dirbo; tuo tarpu teismo posėdžių metu UAB „Volnata“ direktorius tvirtino, kad atsakovas T. Š. į darbą neatvyko.
  4. Teismai netinkamai taikė CK 3.205 straipsnį, padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatorė buvo darbinga, todėl jai nebuvo reikalingas žuvusio sūnaus išlaikymas. Tiek Konstitucijos 38 straipsnyje, tiek nurodytame CK straipsnyje yra nustatyta vaikų pareiga rūpintis savo tėvais. Atsižvelgiant į tai, kad joks teisės aktas negali prieštarauti Konstitucijai, CK 3.205 straipsnis turi būti aiškinamas kaip įtvirtinantis pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti ne tik nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus, bet ir nustatantis, kad pilnamečiai vaikai išlaikymą gali teikti ir darbingiems tėvams.

12Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo skundo netenkinti, palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino nelaimingo įvykio aplinkybes, pagrįstai vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nenukrypo nuo teismų praktikos, nustatė ir priteisė teisingą neturtinės žalos atlyginimą.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias didesnio pavojaus šaltinio valdytoją nustatymą, neturtinės žalos, atsiradusios dėl artimo asmens gyvybės atėmimo, atlyginimą, ar nenukrypo nuo teismų praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

16Dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo nustatymo

17Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šios teisės normos nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas; be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju svarbu nustatyti, kas yra didesnio pavojaus šaltinio, sukėlusio žalą, valdytojas. Automobilio savininkas gali įgyvendinti nuosavybės teisę valdydamas jam priklausantį turtą, juo naudodamasis ir disponuodamas (CK 4.37 straipsnis). Valdymas, kaip daiktinė teisė, reiškia juridiškai turėti daiktą savo žinioje, daryti jam fizinį ar ūkinį poveikį. Iš šios valdymo apibrėžties matyti, kad automobilio savininkas, įgyvendindamas valdymo teisę, gali veikti ir kaip automobilio valdytojas, t. y. asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims. Savininkas gali sudaryti sandorius dėl savo turto ir įstatymo nustatyta tvarka leisti naudotis automobiliu kitiems asmenims.

18Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo kasatorės sūnus, įvyko atsakovui T. Š. (savininkui) vairuojant transporto priemonę, dėl kurios nuomos su kitu atsakovu UAB „Volnata“ buvo sudarytos dvi sutartys. Taigi, nustatant padidinto pavojaus šaltinio valdytoją, aktualus nuomos sutarties šalių tikrųjų santykių nustatymas, kurį galima nustatyti įvertinant sutarties tekstą, šalių elgesį sudarant sutartį bei ją vykdant, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Nagrinėjamoje byloje teismai vertino dvi sutartis, sprendė, kuri iš jų atitiko tikrąją šalių valią, ir padarė išvadą, kad tikruosius šalių ketinimus atspindėjo antroji – 17 punktų – sutartis. Kiekviena sutartimi šalys, laisvai suderindamos savo valią, siekia sukurti tam tikras teises ir pareigas. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad šalys turi teisę ne tik sudaryti sutartį, bet ir susitarti dėl jos sąlygų, kurios galiojančios sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Šalys, sudarydamos sutartį, paprastai siekia tam tikrų tikslų įgyvendinimo ir interesų patenkinimo. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Šis principas nedraudžia šalims sudarytą sutartį pakeisti, patikslinti joje numatytus tarpusavio įsipareigojimus. Teismų nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad šalių valia buvo derinama abiejose sutartyse, šalys (nuomotojas ir nuomininkas) pripažino abi šias sutartis. Iš esmės abi sutartys viena kitai neprieštarauja, tik antroji – 17 punktų – sutartis yra detalesnė ir tikslesnė. Teisiškai abi sutartys atitinka transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį, kurios ypatumus reglamentuoja CK XXVIII skyriaus penktojo skirsnio normos. Pagal šios rūšies sutarčių teisinį reguliavimą už žalą, padarytą nuomojama transporto priemone tretiesiems asmenims, atsako nuomotojas (CK 6.520 straipsnis). Taigi, transporto priemonės nuomotojo atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims atsiranda įstatymo pagrindu, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Pirmoje – 15 punktų – sutartyje šalys susitarė, kad už žalą, padarytą nuomojama transporto priemone tretiesiems asmenims, atsako nuomininkas (sutarties 11 punktas). Antrąja – 17 punktų – sutartimi šalys patikslino nuomos sąlygas laiko atžvilgiu, taip pat atsakomybės už nuomojamos transporto priemonės techninę priežiūrą bei žalos atlyginimo tretiesiems asmenims sąlygas (sutarties 13,14 punktai) ir nustatė, kad už žalą, padarytą išnuomota transporto priemone tretiesiems asmenims, atsako nuomotojai (sutarties 13 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai šalys dėl to paties dalyko sudaro dvi sutartis ir jų abiejų galiojimo neginčija, nustatant tikruosius šalių ketinimus būtina vertinti abiejose sutartyse išreikštą valią, vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Byloje esančių nuomos sutarčių analizė suponuoja išvadą, kad šalys, susitardamos dėl transporto priemonės nuomos, iš esmės susitarė, jog automobilio savininkas pasiliko visas galimybes daryti ūkinį poveikį transporto priemonei (vykdyti jos techninę priežiūrą) bei didžiąja dalimi naudotis ja savo asmeniniams tikslams. Taigi nors bylą nagrinėję teismai sprendė, kad tikroji šalių valia yra išreikšta antrojoje (17 punktų) sutartyje ir pirmąja sutartimi nesivadovavo, iš esmės teisingai nustatė, jog padidinto pavojaus šaltinio valdytoju išliko transporto priemonės savininkas.

19Dėl ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydžio ir jos nustatymo kriterijų

20Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, neteisingai nustatė žalos dydį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Tuo tarpu neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Tačiau kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009).

21Kartu pažymėtina, kad asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, tačiau neturtine žala laikomi nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios, visada individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Dėl to kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydžio nustatymas reiškia, kad, remiantis įstatyme bei teismų praktikoje suformuluotais ir, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, teismo pripažintais kitais neturtinės žalos atlyginimo dydį pagrindžiančiais kriterijais, sprendžiamas kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymo, o ne svarstomas nukentėjusio asmens reikalaujamo šios kompensacijos dydžio sumažinimo klausimas.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Ž. Ž. v. UAB „Ekstra žinios“ ir UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-393/2008, pažymėjusi, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą, konstatavo, jog teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet ir turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius.

23Nagrinėjamoje byloje būtina pažymėti, kad pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt.; bylos Nr.3K-3-394/2006), vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala.

24Nagrinėjamoje byloje kasatorė dėl netikėtos ir tragiškos neseniai pilnametystės sulaukusio vienintelio sūnaus mirties, įvykusios dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, daug skausmo, pablogėjo jos sveikata. Kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko). Netekus vaiko yra nutraukiamas ryšys, susijęs su tėvų praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Vaikai yra kiekvienų tėvų viso gyvenimo realybės dalis, todėl, kai jos netenkama, tėvų pasaulis negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių – teisė į gyvybę. Šiame straipsnyje nurodyta, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Demokratinių šalių teisėje žmogaus gyvybė pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Taigi, nustatant kasatorei atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (gyvybės) reikšmingumas turėjo būti vienas iš lemiamų kriterijų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad dėl šios vertybės pažeidimo (sūnaus mirtimi) buvo pažeista ir kita vertybė – asmens teisė į šeimą, kuri pagal Konstitucijos 38 straipsnį yra valstybės saugoma. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorės sūnus buvo tik prieš mėnesį sulaukęs pilnametystės, perspektyvus krepšininkas, dar nebaigęs vidurinės mokyklos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, pažymi, kad dėl netikėtos sūnaus netekties buvo pažeisti ieškovės lūkesčiai, kuriuos ji siejo su sūnaus ateitimi, o kartu ir viena didžiausių socialinių vertybių – teisė turėti visavertę šeimą.

25Bylą nagrinėję teismai, nors ir nustatė reikšmingas bylai aplinkybes (žalos padarymo aplinkybes, kasatorės santykį su žuvusiuoju), tačiau pažeidė teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, neįvertino pažeistų vertybių reikšmingumo, neatsižvelgė į tai, kad tėvams vaikų netektis visada yra pats skaudžiausias praradimas, kurio sukeltų pasekmių sunkumas nekvestionuojamas.

26Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas kasatorei priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, nurodė, kad atlygintinos žalos dydį nustato vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais; be to, remiasi susiklosčiusia teismų praktika. Minėta, kad parinkti kuo teisingesnę piniginę kompensaciją už artimo žmogaus netektį yra suteikta teismui, kuris, nustatydamas neturtinės žalos dydį, gali remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tačiau tai priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nurodyti principai yra ne tik civilinės teisės, bet ir bendrieji teisės principai, konstatuoja, jog pati teisės norma, įtvirtinanti neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), šiuos principus įgyvendina ir jų taikymas galimas tik atsižvelgiant į nurodytos teisės normos turinį. Taigi, nurodytų principų taikymas turėjo būti pagrįstas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų nustatymu bei jų įvertinimu nustatant priteistinos piniginės kompensacijos dydį. Bylą nagrinėjantys teismai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, bet atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, t. y. teismo sprendimą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės aiškinimais (ratio decidendi), kurie suformuluoti faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose. Apeliacinės instancijos teismo nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos priimtose nutartyse sprendžiamos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nustatytų nagrinėjamoje byloje, todėl šiose bylose nustatytas neturtinės žalos dydis negalėjo būti pripažintas atitinkančiu susiklosčiusią teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. M. v. V. J., UAB „Baltic polis“, bylos Nr. 3K-3-626/2005, neturtinės žalos atlyginimas apskritai nebuvo priteistas; 2005 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. J. v. V. Č., UAB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-159/2005, buvo nustatytas paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas; 2005 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. V. v. J. R., bylos Nr.3K-3-174/2005, pati ieškovė taip vertino patirtos neturtinės žalos dydį ir neprašė priteisti daugiau negu 20 000 Lt; 2005 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. A. v. N. J., bylos 3K-3-86/2005, neturtinė žala buvo patirta ne dėl vaiko netekties, kuri, minėta, pažeistos vertybės reikšmingumo požiūriu yra sukelianti itin skaudžias pasekmes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, rėmėsi teismų praktika bylose, kurių aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamai bylai, tačiau nesivadovavo kasacinio teismo nutartimis bylose, iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, pavyzdžiui, 2005 m. spalio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje E. M., I. M. v. AB „Lietuvos draudimas“; bylos Nr. 3K-3-509/2005, dėl ieškovų dukters žūties (įvykio aplinkybės analogiškos nagrinėjamai bylai: ieškovų duktė buvo mirtinai sužalota dėl automobilio gedimo – galinio rato nutrūkimo) buvo priteista 175 148,50 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija turi pagrindą sutikti su kasatorės argumentais, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus pažeistos vertybės – gyvybės reikšmingumą, bei tai, kad pažeidimo atveju ši vertybė negali būti atkuriama, tėvų patirtos dėl vaiko netekties neturtinės žalos dydis paprastai negali būti tapatus žalos, patirtos pažeidus kitas vertybes (pvz., asmens teisę į atvaizdą; teisę į privatų gyvenimą), dydžiui.

27Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo teismų sprendimai keistini, ir, atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, kasatorei priteistinos neturtinės žalos dydis padidintinas iki 100 000 Lt.

28Dėl CK 3.205 straipsnio taikymo

29Kasatorės teigimu, teismai netinkamai aiškino CK 3.205 straipsnį ir apribojo jos teisę į išlaikymą, neatsižvelgė į Konstitucijoje įtvirtintą vaikų pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje. Teisėjų kolegija pripažįsta šiuos kasatorės argumentus nepagrįstais. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorė yra darbinga, byloje nėra jokių duomenų, jog sūnaus ji būtų išlaikoma. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai). CK 6.250 straipsnyje nustatytu neturtinės žalos dėl gyvybės atėmimo kompensavimo institutu taip pat atlyginamas ir išlaikymo ateityje netekimas. CK 3.205 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti tėvus siejama su dviem sąlygomis: tėvai turi būti nedarbingi; nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas išlaikymas. Byloje nė vienos iš šių sąlygų nenustatyta, todėl teismai CK 3.205 straipsnio nuostatas taikė teisingai.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Kasatorė kasaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl šis prašymas negali būti tenkinamas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

32Kasacinio teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos iš naujo nagrinėti, pakeitė apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl, atsižvelgdama į kasaciniu skundu skundžiamos nutarties patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 10 d. nutarties ir Vilniaus apygardos 2008 m. sausio 28 d. sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pakeisti.

35Ieškovei A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Aprošinašanas akciju sabiedriba „Gjensidige Baltic“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) priteistos neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 100 000 Lt (vieno šimto tūkstančių litų); iš atsakovo Aprošinašanas akciju sabiedriba „Gjensidige Baltic“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistą 664,50 Lt žyminį mokestį padidinti iki 3000 Lt (trijų tūkstančių litų).

36Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių... 6. 2004 m. liepos 14 d. Ukmergės rajone atsakovo UAB „Volnata“ nuomos... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m.... 12. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis... 16. Dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo nustatymo... 17. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą... 18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo kasatorės... 19. Dėl ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydžio ir jos nustatymo... 20. Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.250... 21. Kartu pažymėtina, kad asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 23. Nagrinėjamoje byloje būtina pažymėti, kad pagal formuojamą teismų... 24. Nagrinėjamoje byloje kasatorė dėl netikėtos ir tragiškos neseniai... 25. Bylą nagrinėję teismai, nors ir nustatė reikšmingas bylai aplinkybes... 26. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas kasatorei priteistos... 27. Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo teismų sprendimai... 28. Dėl CK 3.205 straipsnio taikymo... 29. Kasatorės teigimu, teismai netinkamai aiškino CK 3.205 straipsnį ir apribojo... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 31. Kasatorė kasaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi... 32. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos iš naujo nagrinėti,... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 35. Ieškovei A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo... 36. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...