Byla 2-1161/2013
Dėl bankrutavusios individualios įmonės „Gilaba“ 2012 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais
1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus akcinės bendrovės Swedbank atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutarties, kuria patenkintas kreditorės I. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1105-259/2013 pagal kreditorės I. L. skundą dėl bankrutavusios individualios įmonės „Gilaba“ 2012 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
2Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
Nustatė
3I. Ginčo esmė
4Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi individualiai įmonei „Gilaba“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
5Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartimi bankrutuojanti individuali įmonė „Gilaba“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
6Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi patenkino kreditorės I. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė bankrutavusios individualios įmonės „Gilaba“ administratoriui uždarajai akcinei bendrovei Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui vykdyti individualios įmonės „Gilaba“ kreditorių 2012 m. spalio 12 d. nutarimus.
7Kreditorė I. L. pateikė teismui prašymą, kurį patikslinusi, prašė pripažinti neteisėtais BIĮ „Gilaba“ 2012 m. spalio 12 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2 (1-6 punktus) bei nutarimo Nr. 3, 1 punktą, kuriais buvo nuspręsta vertinti ir parduoti iš varžytynių AB Swedbank įkeistą turtą. Kreditorė taip pat prašė sumažinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį – uždrausti BIĮ „Gilaba“ administratoriui UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ vykdyti IĮ „Gilaba“ kreditorių susirinkimo 2012 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 2 (visa apimtimi) bei nutarimo Nr. 3, 1 punktą, kuriais nuspręsta vertinti ir parduoti kreditoriui AB Swedbank įkeistą turtą: žemės sklypą, esantį Kaune, Medelyno g. 14, gyvenamąjį namą, esantį Visagine, Festivalio g. 11 bei šiuo adresu esančio žemės sklypo nuomos teisę.
8Savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties sumažinimo kreditorė grindė tuo, jog administratorius yra pateikęs turto vertinimo medžiagą. Susipažinusi su pateiktais dokumentais, ji neturi tikslo trukdyti parduoti įmonės kreditoriams įkeistą turtą, dėl kurio nėra ginčo. Todėl siekdama netrukdyti kitų kreditorių interesams, ir prašo sumažinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį.
9I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo tenkino: uždraudė bankrutavusios individualios įmonės „Gilaba“ administratoriui UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ vykdyti individualios įmonės „Gilaba“ kreditorių 2012 m. spalio 12 d. susirinkimo nutarimą Nr. 2 (visa apimtimi) bei nutarimo Nr. 3 1-ą punktą, kuriais nuspręsta vertinti ir parduoti kreditoriui AB Swedbank įkeistą turtą: žemės sklypą, esantį ( - ), gyvenamąjį namą, esantį ( - ) bei šiuo adresu esančio žemės sklypo nuomos teisę.
11Nutartyje teismas pažymėjo, jog kreditoriai nusprendė parduoti G. L. (bankrutavusios IĮ „Gilaba“ savininkui ir kreditorės I. L. sutuoktiniui) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir nustatė šio turto pardavimo tvarką bei kainą. Tačiau kreditorė I. L. su tokiais kreditorių susirinkimo nutarimais nesutinka, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimas, kuriuo santuoką nutraukusiems G. ir I. L. buvo padalintas jų santuokos metu įgytas turtas, tarp jų ir nekilnojamasis turtas, kurį kreditorių susirinkime nuspręsta parduoti, dar yra neįsiteisėjęs (apskųstas Vilniaus apygardos teismui). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas nusprendė, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstas. Teismas sutiko, jog šiuo atveju galima buvo uždrausti vykdyti tik tuos nutarimus, kurie yra susiję su kreditorės nurodyto turto vertinimu ir pardavimu.
12III. Atskirojo skundo argumentai
13Atskiruoju skundu kreditorius AB Swedbank prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį.
14Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
151. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kaip I. L. 2013 m. sausio 10 d. patikslinto prašymo argumentai, išimtinai susiję su byla dėl I. L. ir G. L. santuokos nutraukimu bendru sutarimu, gali įtakoti skundžiamos individualios įmonės „Gilaba“ kreditorių priimtų nutarimų neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą.
162. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria I. L. yra įtraukta į BIĮ „Gilaba“ kreditorių sąrašą, nėra įsiteisėjusi, todėl I. L. skundo padavimo metu ir šiuo metu nėra IĮ „Gilaba“ kreditorė ir neturi procesinės teisės skųsti bankrutavusios individualios įmonės „Gilaba“ 2012 m. spalio 12 d. kreditorių surinkimo nutarimus, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.
173. LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 5 dalis nustato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Akivaizdu, kad terminas skundui dėl BIĮ „Gilaba“ kreditorių 2012 m. spalio 12 d. susirinkimo paduoti I. L. pasibaigė 2012 m. lapkričio 5 d. Atsižvelgiant į tai, kad I. L. patikslintą prašymą pateikė 2013 m. sausio
1810 d., jis negalėjo būti tenkinamas vien tik dėl praleisto termino skundui paduoti.
194. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, tol, kol iš bendro turto nebus atsiskaityta su kreditoriais, sutuoktiniams nėra pagrindo dalintis turto tarpusavyje, t. y. pirmiausia turi būti įvykdytas skundžiamas 2012 m. spalio 12 d. nutarimas, o tik po to galimas likusio turto dalinimas. Tik tada, kai yra baigiama bankroto procedūra ir atsiskaitoma su kreditoriais, bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti likusio turto padalinimo sutuoktiniams klausimą.
205. I. L. 2013 m. sausio 10 d. patikslinto prašymo (skundo) padavimas ir jo argumentai bei dalykas patvirtina, kad jos reikalavimai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo neteisėtais ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįsti ir turi būti atmesti, o jeigu teismas prime facie juos būtų nagrinėjęs, tai nei vieno iš prašymų nebūtų tenkinęs.
216. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pirmosios instancijos teismas užvilkino ne tik bankroto procesą, bet ir I. L. minimą civilinę bylą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad skunde nurodyta nepagrįstai daug trečiųjų asmenų, kurių dalyvavimas tik užvilkins tiek bankroto procesą, tiek šios bylos nagrinėjimą.
22Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
23IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24Atskirasis skundas netenkintinas. Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis paliktina nepakeista.
25Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
26Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
27Bylos duomenys patvirtina, kad I. L. Kauno apygardos teismui padavė skundą, kuriuo prašo pripažinti BIĮ „Gilaba“ 2012 m. spalio 12 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimus neteisėtais (29-31 b. l.). Skundo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti BIĮ „Gilaba“ priklausančio turto pardavimo veiksmus, kol bus išnagrinėtas skundas ir išspręstas I. L. ir G. L. turto padalijimo klausimas (31 b. l.). Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi kreditorės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino: pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė BIĮ „Gilaba“ administratoriui vykdyti bankrutavusios IĮ „Gilaba“ kreditorių susirinkimo 2012 m. spalio 12 d. nutarimus (68-69 b. l.). 2012 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas kreditoriaus AB Swedbank atskirasis skundas dėl minėtos nutarties (93-96 b. l.) Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis palikta nepakeista.
28Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutarties, kuria buvo sumažintas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, kreditorius AB Swedbank grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, t. y. susijusiais su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių klausimas jau yra išspręstas 2013 m. vasario 28 d. apeliacinės instancijos nutartimi.
29Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas ir negali būti tikrinamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas, kuris yra jau patikrintas apeliacine tvarka. Tuo tarpu argumentų, paneigiančių pagrindą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinant jų mastą, apeliantas savo skunde nepateikia, o argumentai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu, niekaip negali paneigti skundžiamosios nutarties teisėtumo ar pagrįstumo, taigi ir negali būti pagrindu ją panaikinti.
30Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
31Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Nutarė
32Palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį nepakeistą.