Byla 2A-333-241/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Ervin“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ervin“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ervin“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Komeksimas“, PH Industries Solution GmbH, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Prioritetas“ ir antstoliui R. K. dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų Nr. S-15631-14, Nr. S-16217-14, Nr. S-15810-14 ir Nr. S-16215-14 pripažinimo iš dalies negaliojančiais, 2014 m. vasario 14 d. nuomos sutarties Nr. 2014/02/14/01 nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, 2014 m. kovo 14 d. trijų šalių terminuoto susitarimo Nr. SVV(95)-20 nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ir kitų reikalavimų.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymą,

Nustatė

3Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento turto pardavimo skolininko pasiūlytiems pirkėjams aktus Nr. S-15631-14, Nr. S-16217-14, Nr. S-15810-14, Nr. S-16215-14 dalyje dėl geležinkelio kelio Nr. 50 pardavimo; pripažinti ieškovę skolininko pasiūlytu pirkėju, atitinkamai pakeisti turto pardavimo skolininko pasiūlytiems pirkėjams aktus; pripažinti 2014 m. vasario 14 d. geležinkelio kelio nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir UAB ,,Prioritetas“, nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu; pripažinti 2014 m. spalio 20 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir BUAB „Prioritetas“ susitarimą SV(DK)-258 „Dėl 2014m. kovo 14 d. trijų šalių terminuoto susitarimo Nr. SVV(95)-2014 „Dėl vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią“ pakeitimo neteistu ir negaliojančiu.

4Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

5Ieškovė dėl šio teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti 2014 m. vasario 14 d. nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu; pripažinti negaliojančiu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto dalį dėl geležinkelio kelio Nr. 50 pardavimo; pripažinti ieškovę geležinkelio kelio Nr. 50 skolininko pasiūlytu pirkėju.

6Ieškovė apeliaciniame skunde pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos nustatyti laikiną servitutą tarnaujančiam daiktui – geležinkelio privažiuojamajam keliui Nr. 50, unikalus Nr. ( - ), suteikiant ieškovei teisę gabenti vagonus iki viešpataujančiųjų daiktų, esančių Pramonės g. 79, Vilniuje. Ieškovės teigimu, ji iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi teisę reikalauti suteikti galimybę naudotis geležinkelio keliu Nr.50, kadangi po nuomos sutarties sudarymo pagristai tikėjosi, kad gali išpirkti verslui išnuomotą turtą, ir pradėjo investuoti į verslo vystymą. Gamybinėse patalpose įrengė dyzelinio kuro ir rapsų aliejaus talpyklas, aikštelėje pastatė perpumpavimo stotį, todėl būtina nustatyti laikiną servitutą. Ieškovė vykdo ūkio veiklą, susijusią su krovinių pervežimu geležinkelio transportu. Geležinkelis, kuris prieina iki gamybinio pastato, tiesiogiai tenkina ieškovės ekonominius poreikius, yra vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Praradusi galimybę naudotis geležinkeliu, ieškovė negali normaliomis sąlygomis organizuoti nepertraukiamo gamybinio proceso. Tarnaujančio daikto (geležinkelio kelio Nr. 50) savininko nuosavybės teisių ribojimas nepažeis šalių interesų pusiausvyros. Atsakovė po geležinkelio įgijimo niekada nenaudojo jo pagal paskirtį. Nuo šių metų atsakovė nutraukė ūkinę veiklą ir ieško pirkėjų savo pastatams, keliams ir verslui, kuris sukoncentruotas Pramonės g. 97, Vilniuje teritorijoje. Ieškovės verslo poreikiams pakanka naudotis keliu tris dienas, todėl kelio savininko poreikiams liktų daugiau nei 600 valandų, jeigu jis nuspręs atnaujinti veiklą. Be to, nedidės ieškovės nuostoliai, kurie susiję su produkto perkrovimu kitose iškrovimo vietose, kadangi ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, ieškovė galės reikalauti iš kelio savininko atlyginti žalą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas leis išvengti arba sumažinti atsakovės žalos dydį. Be to, laikino servituto turėtojas privalo palaikyti kelio techninę būklę, jį remontuoti ir prižiūrėti, todėl turto savininkas gaus atitinkamą naudą.

7Atsakovė BUAB „Prioritetas“ prašo netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi šiuo prašymu ieškovė siekia ne užsitikrinti, kad būsimas teismo sprendimas galėtų būti įgyvendinamas, tačiau užsitikrinti ir įgyvendinti savo ekonominius interesus. Aplinkybė, kad ieškovė šiuo metu negali gabenti vagonų, neturės įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

8Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal suformuotą šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

9Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Prioritetas“ 2014 m. vasario 14 d. sudarė nuomos sutartį, kuria atsakovė suteikė ieškovei teisę valdyti ir naudotis geležinkelio privažiuojamuoju keliu Nr. 50. Atsakovė 2014 m. spalio 13 d. pranešė ieškovei apie nuomos sutarties nutraukimą. Antstolis 2014 m. rugsėjo 25 d. išdavė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-15810-14, kuriuo atsakovės pasiūlytai pirkėjai „PH Industries Solution GmbH“ pardavė atsakovei priklausantį turtą, tarp jo ir geležinkelio privažiuojamąjį kelią Nr. 50. Ieškovės ieškinį dėl minimos nuomos nutraukimo neteisėtumo, minimo akto pripažinimo negaliojančiu bei kitų išvestinių reikalavimų skundžiamu sprendimu Vilniaus apygardos teismas atmetė. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, taip pat prašo pripažinti negaliojančiu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto dalį dėl geležinkelio privažiuojamojo kelio Nr. 50 pardavimo, o ieškovę pripažinti šio turto skolininko pasiūlytu pirkėju.

10Atkreiptinas dėmesys, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštais reikalavimais ir turi užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Jeigu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštais reikalavimais, jos neturi būti taikomos. Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikia nustatyti, kokią įtaką prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas turėtų ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

11Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo nustatyti servitutą atsakovei priklausančiam geležinkelio privažiuojamajam keliui Nr. 50, tokį prašymą grindžia savo ūkinių interesų tenkinimu – ankščiau sudaryta šio kelio nuomos sutartimi ir savų lėšų investavimu į nurodytą geležinkelį. Apeliantė nenurodo, kokiu būdu nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių jai galbūt palankaus apeliacinės instancijos teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebegalimas. Aplinkybė, kad ieškovė buvo sudariusi nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomojosi geležinkelio keliu Nr. 50, ar kad į šį kelią investavo savo asmenines lėšas, nesuteikia jai teisės naudotis nurodytu turtu ir tuo labiau taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

12CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto nustatymo pagrindai yra įtvirtinti CK 4.124 straipsnyje. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu, tuo tarpu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantė siekia išspręsti atskirą materialinį teisinį reikalavimą, kuris tiesiogiai nėra susijęs su nagrinėjama byla. Teisėjų kolegijos vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas niekaip neįtakos net ir ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo ir jo nepadarys neįmanomu, todėl darytina išvada, kad ieškovės prašymas neatitinka CPK 144 straipsnyje įtvirtintos antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui keliamos sąlygos.

13Pirmosios instancijos teismas apeliantės skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs ieškovės reikalavimų nepagrįstumą. Šis faktas paneigia tikėtino ieškinio reikalavimo pagrindimo sąlygos, reglamentuotos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, tenkinimą.

14Apeliantė 2016 m. vasario 11 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo, kuriais grindžia prašyme dėstomas aplinkybes apie vykdomą geležinkelio Nr. 18 remontą ir vienintelę galimybę prie ieškovės gamybinio pastato patekti geležinkelio keliu Nr. 50; kad dėl kelio Nr. 18 remonto turėjo sumažinti darbuotojų darbo užmokestį; kad atsakovė PH Industries Solution GmbH veiklos Lietuvoje nevykdo, pradėjo savo turto pardavimą. Apeliantės prašyme nurodomos aplinkybės ir pateikti nauji įrodymai neturi įtakos apeliantės prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nepaneigia teisėjų kolegijos padarytos išvados dėl ieškovės prašymo neatitikimo CPK 144 straipsnyje įtvirtintos antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui keliamos sąlygos.

15Išdėstytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su nagrinėjamu ginču tokia apimtimi, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo atveju pasunkintų tokio sprendimo vykdymą arba jį padarytų neįmanomu, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas (CPK 144 str. 1 d.).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 147 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu,

Nutarė

17netenkinti apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Ervin“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Proceso dalyviai