Byla 2A-939/2013
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pripažinimo neskolingais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-523-538/2012 pagal ieškovų V. P. ir R. P. ieškinį atsakovams K. V., uždarajai akcinei bendrovei „Klasana“, A. M., V. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pripažinimo neskolingais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovai V. P., R. P. kreipėsi į teismą prašydami: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. gegužės 2 d. Pirkimo – pardavimo sutartį ir nustatyti, kad tikroji šios sutarties šalis (pirkėjas) yra K. V.; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. birželio 19 d. Dovanojimo sutartį ir nustatyti, kad tikroji šios sutarties šalis (dovanotojas) yra K. V.; 3) pripažinti, kad V. P. ir R. P. yra neskolingi V. K. pagal 2010 m. rugsėjo 11 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleistą K. V. reikalavimą į V. P. ir R. P., dėl K. V. sumokėtų 200 000 Lt UAB „Klasana“ už remonto dirbtuves, esančias ( - ); 4) priteisti ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovai nurodo, kad minėtos sutartys yra tik apsimestiniai sandoriai, nes sudarytos ne su tikrosiomis sandorio šalimis. Ieškovai paaiškino, jog jų duktė A. M. dirbo nekilnojamojo turto verslą vykdžiusioje ir šiuo metu bankrutavusioje UAB „Viovita ir Ko“, kurios dalyvė ir vadovė buvo K. V.. Ieškovų duktė ir K. V. buvo draugės. K. V. per A. M. kreipėsi į V. P. prašydama nupirkti gamybos/remonto dirbtuves, esančias ( - ), ieškovų vardu, nes kaip paaiškino K. V., ji savo vardu jo įsigyti negali dėl turimų skolų. Norėdami padėti savo dukrai ieškovai nepagalvojo apie galimas pasekmes ir sutiko.

7Pagal 2007 m. gegužės 2 d. sutartį UAB „Klasana“ pardavė, o V. P. nupirko pastatą – remonto dirbtuves, esančias ( - ), už 200 000 Lt. Šiuos pinigus UAB „Klasana“ sumokėjo K. V.. Be to, ieškovai buvo suteikę K. V. įgaliojimus, jų vardu tvarkyti visus reikalaus, susijusius su nekilnojamojo turto įgijimu, perleidimu, kas rodo, jog atsakovė turtą valdė kaip savo. Šios aplinkybės, mokėjimai bei 2007 m. balandžio 13 d. sutartis, pagal savo prigimtį traktuotina preliminariąja pirkimo – pardavimo sutartimi, rodo, jog nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), ketino ir per ieškovus įsigijo atsakovė K. V.. 2007 m. gegužės 2 d. sutartis yra apsimestinis sandoris, nes sudaryta ne su tikruoju pirkėju K. V., o su statytiniu V. P.. Pripažinus 2007 m. gegužės 2 d. sutartį negaliojančia, teismas, ieškovų vertinimu, turi nustatyti, kad tikroji minėto sandorio šalis (pirkėjas) yra K. V..

8Ieškovai taip pat nurodo, jog dėl 2007 m. gegužės 2 d. sutartimi įgyto nekilnojamojo turto kilus teisminiams ginčams, ieškovai siekė perleisti turtą tikrajai jo savininkei K. V., tačiau ji pasiūlė pastatą – remonto dirbtuves, esančias ( - ), padovanoti savo dukrai A. M.. 2009 m. birželio 19 d. sutartimi ieškovai padovanojo A. M. pastatą – remonto dirbtuves, esančias ( - ). Ieškovo teigimu, minėtas sandoris taip pat laikytinas apsimestiniu, kadangi sudarytas ne tikrojo dovanotojo K. V., o ieškovų. Pripažinus sandorį negaliojančiu teismas, ieškovų vertinimu, turi nustatyti, kad tikroji 2009 m. birželio 19 d. sutarties šalis (dovanotojas) yra K. V.. Ieškovai pažymi, jog sudarant 2009 m. birželio 19 d. sutartį visus jos sudarymo klausimus tvarkė K. V.. Po minėto sandorio sudarymo sekė kitos sutartys, kurių sudarymą derino K. V., kas tik dar kartą patvirtina, jog tikrąją 2009 m. birželio 19 d. sutarties šalimi, dovanotoja, buvo ne ieškovai, o K. V..

9Patenkinus ieškinio dalį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nustačius, kad tikroji tų sandorių šalis buvo ne ieškovai, o K. V., ieškovai turėtų būti pripažinti neskolingi K. V. 200 000 Lt, kuriuos ji sumokėjo UAB „Klasana“ už remonto dirbtuves, esančias ( - ). 2010 m. rugsėjo 11 d. reikalavimo perleidimo sutartimi K. V. perleido V. K. tariamą ieškovų 200 000 Lt įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nėra skolingi K. V., t. y. K. V. perleido negaliojantį reikalavimą, ieškovai turi būti pripažinti neskolingi V. K..

10Atsiliepimu į ieškinį atsakovė K. V. prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog dėl 2007 m. gegužės 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nebuvo pagrindo kreiptis į teismą, kadangi atsakovė pripažįsta, kad pagal minėtą sutartį sandėlį pirko už savo pinigus V. P. vardu. Tarp ieškovės V. P. ir atsakovės K. V. nebuvo jokio ginčo dėl šio pastato priklausomybės tol, kol V. P. turto neperleido savo dukrai, po kurio sudarymo, K. V. liko ir be pastato, ir be pinigų. Ieškovai taip pat nepagrįstai prašo pripažinti negaliojančia 2009 m. birželio 19 d. dovanojimo sutartį nustatant, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta tarp K. V. ir A. M., kadangi ji nesiruošė dovanoti sandėlio, o norėjo parduoti, jokių veiksmų, susijusių su sandėlio dovanojimu A. M. K. V. neatliko. Jokių paskolų įkeitus pastatą neėmė ir pinigų negavo. 2010 m. rugsėjo 11 d. reikalavimo perleidimo sutartis tarp K. V. ir V. K. yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovai nėra skolingi V. K..

11Atsiliepimu į ieškinį atsakovas V. K. prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dėl minėtų sutarčių galiojimo ar negaliojimo jis pritaria K. V. pozicijai, nes pats nedalyvavo ir nieko apie jų sudarymo aplinkybes pasakyti negali. 2010 m. rugsėjo 11 d. reikalavimo perleidimo sutartis tarp K. V. ir V. K. yra galiojanti, nenuginčyta, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad ieškovai nėra skolingi V. K.. Jeigu ieškovai dalyvavo apsimestiniuose sandoriuose, jie negali to panaudoti prieš V. K., kadangi trečiasis asmuo negali nukentėti dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų.

12Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Klasana“ prašo ieškovų ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovą UAB „Klasana“ tiesiogiai liečia tik pirmasis ieškinio reikalavimas dėl 2007 m. gegužės 2 d. sutarties nuginčijimo ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, todėl pasisako tik dėl šio ieškinio reikalavimo, su kuriuo iš esmės sutinka. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl teisinio rezultato, kurio siekė 2007 m. gegužės 2 d. sutarties šalys, t. y. pats turto pirkimas–pardavimas neginčijamas. Ieškovė V. P. pripažįsta pirkimo–pardavimo teisinius santykius, tačiau esminis jos keliamas ginčas yra dėl sutarties šalies, pirkėja 2007 m. gegužės 2 d. sutartyje nurodyto asmens atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui. Sudarant 2007 m. gegužės 2 d. sutartį, atsakovei UAB „Klasana“ nebuvo žinoma kitokia ieškovės V. P. valia, tik iš išdėstytų ieškinyje aplinkybių, atsakovė UAB „Klasana“ sužinojo, kad ieškovę V. P. ir atsakoves A. M. ir K. V. siejo tam tikri tarpusavio santykiai, turintys esminės reikšmės ginčui dėl 2007 m. gegužės 2 d. sutarties galiojimo. Teismui, net ir pripažinus minėtą sutartį iš dalies negaliojančia, šioje byloje nėra pagrindo taikyti restituciją, kadangi visi mokėjimai už turtą pagal 2007 m. gegužės 2 d. sutartį atlikti atsakovės K. V. lėšomis ir byloje nėra jokių įrodymų apie piniginių sumų pagal 2007 m. gegužės 2 d. sutartį sumokėjimą iš ieškovės pusės. Tai sudaro teisinį pagrindą taikyti savarankišką teisių gynimo būdą – pirkėjo teisių ir pareigų pagal šią sutartį perkėlimą bei pripažinti, kad tikroji 2007 m. gegužės 2 d. sutarties šalis (pirkėja) yra atsakovė K. V..

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

15Pripažino iš dalies negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. gegužės 2 d. pastato – remonto dirbtuvių, esančių ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį tarp UAB „Klasana“ (pardavėjo) ir V. P. (pirkėjas) ir nustatė, kad tikrosios 2007 m. gegužės 2 d. sutarties šalys yra UAB „Klasana“ (pardavėjas) ir K. V. (pirkėjas).

16Pripažino iš dalies negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. birželio 19 d. pastato – remonto dirbtuvių, esančių ( - ) dovanojimo sutartį, tarp dovanotojų V. P. ir R. P. bei apdovanotosios A. M. ir nustatė, kad tikrosios 2009 m. birželio 19 d. sutarties šalys yra dovanotoja K. V. ir apdovanotoji A. M..

17Pripažino, kad ieškovams V. P. ir R. P. neatsirado prievolė pagal 2007 m. gegužės 2 d. pastato – remonto dirbtuvių, esančių ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį grąžinti atsakovei K. V. 200 000 Lt.

18Ieškovų V. P. ir R. P. reikalavimą pripažinti, kad V. P. ir R. P. yra neskolingi V. K. pagal 2010 m. rugsėjo 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį, paliko nenagrinėtu.

19Priteisė iš atsakovės K. V. 500 Lt žyminio mokesčio ieškovei V. P., 1 000 Lt advokato išlaidų UAB „Klasana“ ir 4 500 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

20Įvertinęs byloje esančių įrodymų, patvirtinančių 2007 m. gegužės 2 d. sutarties sudarymą, bei atsakovės K. V. paaiškinimus, kuriais ji pripažino, jog yra tikrojo ginčo sutartimi įgytų pastatų savininkė, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovų prašymą ir nustatė, jog tikroji 2007 m. gegužės 2 d. sandorio šalis (pirkėja) yra atsakovė K. V.. Remiantis bylos duomenimis teismas taip pat sprendė, jog ir 2009 m. birželio 12 d. dovanojimo sutarties šalis (dovanotoja) yra K. V..

21Pripažinęs jog 2007 m. gegužės 2 d. sandorio šalimi ieškovai nebuvo, teismas sprendė, jog ir pareigos mokėti 200 000 Lt pagal minėtą sutartį ieškovai atsakovei K. V. neturi. Tačiau įvertinęs tai, jog teisme yra kilęs ginčas dėl ieškovų įsiskolinimo atsakovui V. K. priteisimo, teismas ieškovų prašymą pripažinti, jog jie nėra skolingi ir V. K. paliko nenagrinėtu.

22III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23Apeliaciniu skundu atsakovė K. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį dėl 2009 m. birželio 19 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ieškovų pareigos grąžinti atsakovei pinigus pagal 2007 m. gegužės 2 d. sutartį nebuvimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

251. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad 2009 m. birželio 19 d. sutarties šalys yra apeliantė ir A. M., neatskleidė tikrosios ginčijamo sandorio šalių valios, neįvertino to, jog apeliantė niekad nebuvo išreiškusi noro neatlygintinai perleisti pastato – remonto dirbtuvių, esančių ( - ), A. M. dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas.

262. Teismas spręsdamas klausimą dėl ieškovų įsiskolinimo apeliantei pagal 2007 m. gegužės 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį buvimo, peržengė ieškinio ribas bei neįvertino, jog V. K. reikalavimas ieškovams kildinamas iš Reikalavimo perleidimo sutarties, kuria apeliantė perleido reikalavimus į ieškovus V. K., vadovaudamasi 2007 m. gegužės 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi.

273. Pirmosios instancijos teismas iš apeliantės nepagrįstai priteisė valstybės naudai 4 500 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, kadangi šiuo atveju buvo pareikštas reikalavimas dėl sutarčių modifikavimo, kuris apmokestinamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka. Be to, iš apeliantės nepagrįstai priteistos atsakovo UAB „Klasana“ bylos nagrinėjimo metu patirtos išlaidos, kadangi apeliantės procesinė padėtis nagrinėjamoje byloje taip pat buvo – atsakovė, o įstatymai nenumato galimybės iš vieno atsakovo priteisti kitam jo patirtas išlaidas.

28Atsakovas V. K. prisidėjo prie apeliantės K. V. apeliacinio skundo ir palaiko jį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

29Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai V. P., R. P. ir atsakovė A. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

311. Remiantis byloje esančių įrodymų ir liudytojų parodymų visuma, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčijamas 2009 m. birželio 19 d. dovanojimo sandoris buvo sudarytas išimtinai K. V. iniciatyva, jai dalyvaujant ir žinant apie sudaromą sandorį, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad tikroji dovanotoja yra K. V..

322. Ieškovų V. P., R. P. teigimu, pripažinus, jog ieškovai nebuvo ginčijamų sandorių šalimis, teismas pagrįstai nustatė, jog jie neturi pareigos mokėti K. V. pagal 2007 m. gegužės 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi 200 000 Lt ji sumokėjo už savo vardu įgytą turtą.

33Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą atsakovas UAB „Klasana“ prašo apeliacinį skundą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atmesti kaip nepagrįstą ir šioje dalyje skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš apeliantės atsakovo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas.

34Atsakovo manymu, apeliantei neginčijant sprendimo dalyje dėl 2007 m. gegužės 2 d. pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, nėra teisinio pagrindo keisti teismo sprendimą ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp atsakovų UAB „Klasana“ ir K. V.. Be to, pagal 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju, atsakovas UAB „Klasana“ nelaikytinas šalimi, kurio nenaudai priimtas sprendimas.

35IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

37Nagrinėjamoje byloje buvo keliami 2007 m. gegužės 2 d. Pirkimo- pardavimo bei 2009 m. birželio 19 d. Dovanojimo sutarčių galiojimo klausimai. Ieškovų teigimu, minėti sandoriai turi būti pripažinti apsimestiniais subjektų dalyje, kadangi tikroji sandorių šalis (pirkėja ir dovanotoja) yra ne ieškovai, o atsakovė K. V.. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, liudytojų parodymus sprendė, jog tiek Pirkimo-pardavimo, tiek ir Dovanojimo sandoriai yra apsimestiniai ir ieškovams jokių teisių ir pareigų nesukuria, kadangi sandoriais buvo išreikšta ne jų, o K. V. valia, todėl ji ginčijamu sprendimu pripažinta šių sandorių šalimi, t. y. pirkėja ir dovanotoja.

38Apeliaciniu skundu K. V. neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje, kuria pripažinta, jog 2007 m. gegužės 2 d. Pirkimo- pardavimo sandorio šalimi – pirkėja, buvo K. V., kadangi apeliantė pripažįsta, jog ieškovai buvo tik statytiniai šiame sandoryje ir tikroji pirkėja yra K. V., todėl tik jai tenka sandoriu pirkėjui sukurtos teisės ir pareigos. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis ir Dovanojimo sandoris pripažintas apsimestiniu, o K. V. šio sandorio šalimi - dovanotoja.

39Dėl 2009 m. birželio 19 d. Dovanojimo sandorio

40Teismas ginčijamu sprendimu konstatavo, kad 2009-06-19 dovanojimo sutartis yra apsimestinė, o tikruoju dovanotoju buvo ne ieškovai, bet atsakovė K. V.. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tačiau teismas, pasisakydamas dėl ieškovų ir A. M. sudaryto sandorio - dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia dalyje dėl subjekto (dovanotojo), neanalizavo ar toks sandoris apsimestinis tik dėl vienos iš sandorio sąlygų – sandorio šalies, ar šis sandoris gali būti pripažintas apsimestiniu ir dėl kitų sandorio sąlygų.

41Tinkamam kilusio ginčo išnagrinėjimui ir tikrosios ginčijamo sandorių šalių valios nustatymui būtina remiantis CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis įvertinti esmines ginčo sandorio sąlygas. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, vertinant ir aiškinant sutartis, pirmiausia turi būti nustatyti tikrieji šalių ketinimai (CK 6.193 str. 1 d.), kadangi sandoris yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai bei interesai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sandoriui sudaryti arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003).

42Sandoriai, kurio šalių išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų, laikytini apsimestiniais. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojama praktika, apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str. 1 d.). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Dėl to apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009).

43Nagrinėjamu atveju pripažinus apeliantę tikrąja Pirkimo- pardavimo sandorio šalimi, ji pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo įvardinta ir Dovanojimo sandorio šalimi – dovanotoja. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors šiuo atveju ginčo sandoriai sudaryti dėl vieno nekilnojamojo turto objekto perleidimo ir tų pačių šalių (iš vienos pusės), kas įpareigoja juos vertinti neatsiejamai, visgi vadovautis tik tuo faktu, jog apeliantė pripažino turėjusi ketinimą įgyti per statytinius sandorių objektą, negalima besąlygiškai ją laikyti ir paskesnių, iš 2007 m. gegužės 2 d. sandorio kilusių, santykių šalimi. Apeliacinio teismo vertinimu, siekiant įvertinti tikrąją Dovanojimo sandorio šalių valią bei pačias šalis, būtina nustatyti ginčijamo sandorio ypatybes.

44Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 str. 1 d.). Akivaizdu, kad pagrindinis ir būtinas šios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

45Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pripažino Dovanojimo sandorį apsimestiniu subjekto (dovanotojo) dalyje, tik įvertinęs liudytojų parodymus, jog po minėto sandorio apeliantė veikė lyg sandorio objektas nuosavybės teise priklausytų jai, o tikrosios Dovanojimo sandorio šalių valios ir motyvų, kurie teisėjų kolegijos manymu, neįrodo šalių ketinimo neatlygintinai perleisti sandorį, nenustatinėjo ir nevertino. Argumentai, jog K. V. sudarydama 2007 m. gegužės 2 d. pirkimo – pardavimo sandorį siekė įgyti turtą, kuris nebūtų registruotas jos vardu, neleidžia besąlygiškai teigti, jog šių motyvų vedina ji sudarė ir neatlygintiną Dovanojimo sandorį. Visų pirma pažymėtina, jog apeliantė, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniu skundu akcentuoja, jog jos tikslas buvo įgyti patalpas, esančias ( - ), ir vėliau jas perleisti, taip gaunant turtinės naudos, todėl ginčijamas Dovanojimo sandoris, vertinant jį apeliantės siekiamų tikslų prasme, yra nelogiškas. Antra, apeliantė nors ir per statytinius įgydama ginčo objektą, mokėjimus, kaip įrodymą ir garantą, jog ieškovams nevykdant susitarimo ir neperleidus turto apeliantės nurodytam subjektui ji turės teisę reikalauti grąžinti, atliko pati. Tuo tarpu, laikant, jog Dovanojimo sandoryje apeliantė veikė kaip dovanotoja, ji neturėjo jokių garantijų susigrąžinti A. M. perleistą turtą ar už jį sumokėtas lėšas, priešingai sudarius tokį sandorį ji būtų praradusi bet kokią galimybę susigrąžinti perleistą turtą ar reikalauti už jį apmokėti.

46Be to, sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi (dovanotoju) konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė (statytinė) šalis derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo bei vykdė dovanotojo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį. Nagrinėjamu atveju, ieškovai bei A. M. teigia, jog ieškovams siekiant išvengti teisminių ginčų dėl Pirkimo- pardavimo sandoriu įgyto pastato, būtent K. V. pasiūlė sudaryti Dovanojimo sandorį, derino sandorio sudarymo aplinkybes notaro biure ir dalyvavo jo sudaryme, tuo tarpu Dovanojimo sandorį patvirtinusios notarės teigimu, sandorio sudarymo metu dalyvavo tik sandorio šalys (t. 1, b. l. 170-171), todėl nepašalinus prieštaravimų tarp bylos šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų, teigti, jog K. V. derino Dovanojimo sandorio sąlygas ir sudarymo aplinkybes, negalima.

47Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog kaip ir minėta, nustačius, kad po Dovanojimo sandorio šalys vienu ar kitu būdu tarpusavyje atsiskaitė, tokio sandorio traktuoti kaip dovanojimo negalima. Šiuo atveju duomenų ir įrodymų, jog po ginčijamo Dovanojimo sandorio A. M. atliko kokius nors mokėjimus apeliantei, taip neva atsiskaitydama už dovaną, nėra, tačiau vertinant byloje esančių aplinkybių ir liudytojų parodymų visumą, matyti, jog po ginčijamo sandorio sudarymo sekę vėlesni šalių veiksmai galimai paneigia sudaryto sandorio neatlygintinumą. Bylos medžiaga ir liudytojų parodymai patvirtina, jog perleidus pastatą nuosavybės teise A. M., jis buvo įkeistas užtikrinant 2009 m. liepos 2 d. sudarytos Paskolos sutarties įvykdymą (t. 1, b. l. 35-37). Liudytojai R. S., D. D. liudijo, jog paskolos gavimo sąlygas derino tiek apeliantė, tiek A. M. (t. 1, b. l. 128-134). Paskolos davėjas H. D. teigė, jog pinigus pagal paskolos sutartį jis perdavė K. V. (t. b. l. 125-127), tačiau remiantis bylos medžiaga ir A. M. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme liudijimais (t. 2, b. l. 116) nustatyta, jog į A. M. sąskaitą buvo pervesta 70 000 Lt (t. 2, b. l. 49), kita 2009 m. liepos 2 d. Paskolos sutartimi gautų pinigų dalis (apie 30 000 Lt) buvo perduota K. V.. A. M. bylą pateikti sąskaitų išrašai bei liudytojos A. G. – T. parodymai taip pat patvirtina, jog iš minėtos Paskolos sumos 7 000 Lt buvo išgryninti ir perduoti būtent K. V. (t. 2, b. l. 111-112). Šalims nenurodžius, kokiu pagrindu tarp jų buvo atlikti minėti atsiskaitymai, tikėtina, jog tokiu būdu su apeliante buvo atsiskaityta už A. M. perleistą ginčo Dovanojimo sandoriu pastatą. Tačiau tokia tikimybė turi būti pagrįsta įvairių įrodinėjimo priemonių pagalba gauta informacija, pašalinant ir prieštaravimus tarp atsakovės K. V. paaiškinimų, liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų. Įrodinėjimo priemonių pagalba gautai informacijai apie buvusius K. V. ir A. M. atsiskaitymus už dovanotą turtą pasitvirtinus (konstatavus atlygintinumo požymį), teismas turėtų spręsti ar dovanojimo sutartis neatitinka tariamo sandorio (tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių, CK 1.86), požymių, o juos konstatavus, spręsti ir dėl sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2-4 dalys). Priklausomai nuo to kaip bus kvalifikuotas ginčo sandoris (apsimestiniu ar tariamu) skiriasi tokio sandorio teisinės pasekmės.

482009 m. birželio 19 d. sandorio kvalifikavimui svarbu, jog tiek apeliantė, tiek ir A. M. siekė ginčo sandorio objektą perleisti ir turto perleidimo sandorius derino kartu (t. 1, b. l. 136). Kaip teigia liudytojai, turtą buvo ketinama parduoti UAB „Tagos servisas“, tarp A. M. ir įmonės buvo pasirašyta preliminari sutartis, nustatant turto pardavimą kainą 135 000 Lt, tačiau sandoris neįvyko (t. 1, b.l. 136, 138-139, 141-142). Šiems liudytojų parodymams prieštarauja VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenys (CPK 179 str. 3 d.; 302 str.), pagal kuriuos pastato, remonto dirbtuvių, Pirkimo- pardavimo sandoris tarp UAB „Tagos servisas“ ir A. M. 2010 m. balandžio 12 d. įvyko, tačiau jau 2010 m. gegužės 31 d. sandoriu vėl buvo perleistas A. M.. Pirmosios instancijos teismas turėtų pašalinti prieštaravimus tarp liudytojų parodymų bei Nekilnojamojo turto registro duomenų, įvertinti, kas dalyvavo sandorio sudaryme, ar Pirkimo- pardavimo sutarties sudaryme ir sąlygų derinime dalyvavo K. V., kas gavo už turto perleidimą sumokėtus pinigus. Šioje vietoje svarbu pažymėti, jog remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog sudarant 2010 m. birželio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pastatas, remonto dirbtuvės buvo perleistos UAB „Statauga“, A. M. derino sandorio sąlygas, gavo pinigus už perleistą turtą (t. 1, b. l. 161), t. y. veikė kaip nekilnojamojo turto savininkė, o duomenų, jog apeliantė dalyvavo sudarant šį sandorį – nėra.

49Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į dovanojimo sutarties pagrindinius požymius ir jų įtaką sutarčiai kvalifikuoti, taip pat deramai neįvertino dovanojimo sutarties sudarymo priežasties (motyvo) svarbos dovanotojo valiai perleisti savo turtą kitam asmeniui neatlygintinai susiformuoti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria 2009 m. birželio 19 d. Dovanojimo sandoris pripažintas apsimestiniu, o sandorio šalimi - dovanotoja -apeliantė, naikintinas ir perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

50Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą grąžintoje dalyje iš naujo, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog apeliantė neigia tarp jos ir A. M. buvus sudarytai būtent Dovanojimo sutarčiai, tačiau paties teisinio santykio buvimo, neneigia. Remiantis byloje esančiais liudytojų parodymais nustatyta, jog šalys ir po ginčijamo sandorio sudarymo veikė kartu, dalyvavo sandorių sudaryme, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų ne tik teisiškai kvalifikuoti 2009 m. birželio 19 d. tarp šalių sudarytą sandorį, įvertinti, kokiu tikslu jis buvo sudarytas, kokias teises ir pareigas sukūrė jo šalims, taip pat turi būti atsižvelgiama į šio sandorio sudarymo pasekmes trečiųjų asmenų, kuriems ginčo objektas buvo perleistas, paskesnėmis sutartimis, teisėms ir pareigoms. Taip pat turėtų būti sprendžiama dėl visų asmenų (turto įgijėjų), kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos byloje priimtas teismo sprendimas, įtraukimo į bylos nagrinėjimą (CPK 47 str.).

51Dėl ieškovų įsiskolinimų pagal ginčijamą 2007 m. gegužės 2 d. sandorį

52Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovų prašymu pripažinta, jog ieškovai neturi prievolės grąžinti K. V. 200 000 Lt pagal 2007 m. gegužės 2 d. Pirkimo – pardavimo sutartį. Apeliantės manymu, šį faktą nustatęs pirmosios instancijos teismas viršijo ieškiniu pareikštus reikalavimus, bei iš dalies pasisakė dėl ieškinio dalies, kurią paliko nenagrinėta. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Ieškiniu buvo keliamas reikalavimas pripažinti, kad V. P. ir R. P. yra neskolingi V. K. pagal 2010 m. rugsėjo 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kuria K. V. perleido V. K. reikalavimą į V. P. ir R. P., kilusį iš 2007 m. gegužės 2 d. Pirkimo – pardavimo sutarties. Šį reikalavimą ieškovai grindė tuo, jog pripažinus, jog jie nėra tikroji 2007 m. gegužės2 d. Pirkimo- pardavimo sandorio šalimi (pirkėjais), o pastatą realiai įsigijo K. V., laikytina, jog 200 000 Lt sumą apeliantė sumokėjo už įsigyjamą turtą, todėl ieškovai nelaikytini skolingais apeliantei. Iš išdėstyto akivaizdu, jog ieškovų reiškiamas prašymas pripažinti, jog jie nėra skolingi V. K., neatsiejamai susijęs su jų įsiskolinimo apeliantei įvertinimu, kadangi 2010 m. rugsėjo 11 d. reikalavimo perleidimo sutartimi K. V. perleido V. K. reikalavimą į V. P. ir R. P., būtent remiantis 2007 m. gegužės 2 d. sutartimi. Todėl pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovų pareikštą reikalavimą, pagrįstai sprendė ir ieškovų įsiskolinimo apeliantei buvimo faktą kaip vieną iš apsimestinio sandorio sąlygų.

53Teismui pripažinus, o apeliantei neginčijant fakto, jog realiai 2007 m. gegužės 2 d. sutarties šalimi (pirkėja) yra K. V., kuri pati ir sumokėjo už įgyjamą turtą, bei nenurodžius kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog apeliantė atliko už ieškovus tam tikrus mokėjimus, laikytina, jog apeliantė pervesdama UAB „Klasana“ 200 000 Lt, atsiskaitė su pardavėju už įsigytą turtą pagal 2007 m. gegužės 2d. Pirkimo – pardavimo sandorį, o ieškovams šis sandoris teisių bei pareigų, tarp jų ir atsiskaityti su apeliante, nesukūrė.

54Teismas sprendime dėl V. K. reikalavimo teisės nepasisakė, tokį ieškovų reikalavimą paliko nenagrinėtu. Pagal CK 6.105 straipsnio 1 dalį pradinis kreditorius (šiuo atveju K. V.) atsako naujajam kreditoriui V. K. už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą, o skolininkas turi teisę reikšti atsikirtimus naujojo kreditoriaus reikalavimams (CK 6.107 straipsnis). Todėl visi klausimai dėl galimų atsiskaitymų pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį turi būti sprendžiami tarp pradinio ir naujojo kreditoriaus bei skolininko civilinėje byloje Nr. 2-191-163/2013 pagal V. K. ieškinį atsakovams V. P. ir R. P. dėl 200 000 Lt skolos priteisimo, kurią ieškovas kildina iš 2010 m. rugsėjo 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties. K. V. teigimu, kadangi minėta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ji perleido V. K. reikalavimą į V. P. ir R. P., kilusį iš 2007 m. gegužės 2 d. sutarties, o nagrinėjamoje byloje nustačius, jog apeliantė reikalavimo į V. P. ir R. P. pagal minėtą sutartį neturi, iš esmės yra pasisakoma dėl kitos civilinės bylos dalyko. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir vertino bylą tik pagal joje šalių pareikštus reikalavimus. Tai, jog tam tikro klausimo išsprendimas gali turėti reikšmės kitos civilinės bylos nagrinėjimui ar šioje byloje konstatuotos aplinkybės bus panaudotos kaip prejudiciniai faktai apeliantės nurodomoje byloje, neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo šioje dalyje ir nesudaro pagrindo jo naikinti.

55Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti Civilinio proceso kodekso327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra Civilinio proceso kodekso327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Konstatuotina, jog nustačius, kad iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės spręsti dėl visų ginčijamos 2009 m. birželio 19 d. dovanojimo sutarties sąlygų (šalių valios, vėlesnių sutarties šalių santykių dėl galimo atsiskaitymo pagal minėtą sutartį, sutarties sudarymo motyvo ir kt.), sudarytos sutarties įtakos trečiųjų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, o šių aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, todėl bylos dalis dėl 2009 m. birželio 19 d. dovanojimo sutarties gražinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

56Dėl bylinėjimosi išlaidų

57Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų sumomis bei jų paskirstymu. Ginčijamas iš apeliantės ieškovų bei valstybės naudai priteisto žyminio mokesčio dydis, bei atsakovo UAB „Klasana“ patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių.

58Apeliacinės instancijos teismui dalį ginčijamo teismo sprendimo palikus nepakeistą, o kitą dalį grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, iš apeliantės priteisto žyminio mokesčio dydžio pagrįstumo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 str. 5 d.), kadangi bylą grąžintoje dalyje nagrinėjant iš naujo gali išsiplėsti bylos nagrinėjimo ir joje reiškiamų reikalavimų ribos, todėl apeliacinio skundo argumentai bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimu nenagrinėjami ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Tuo tarpu atsižvelgus į tai, kad ginčijamas sprendimas UAB „Klasana“ liečia tik dalyje, kuria nuspręsta dėl 2007 m. gegužės 2 d. Pirkimo – pardavimo sandorio galiojimo ir ši sprendimo dalis apeliacinio teismo paliekama nepakeista, teisėjų kolegija vertina apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų tarp atsakovų paskirstymo. Apeliantės teigimu, įstatymas nenumato galimybės priteisti vieno atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš kito atsakovo, todėl pirmosios instancijos teismo iš jos atsakovui UAB „Klasana“ 1 000 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai. Pagal CPK93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog turi būti vertinamas ne formalus proceso dalyvių teisinis statusas, o jų pareikšti reikalavimai bei siekiamas tikslas. UAB „Klasana“ pateiktu atsiliepimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme siekė išsaugoti 2007 m. gegužės 2 d. Pirkimo – pardavimo sandoriu sukurtus teisinius santykiu ir nustatyti tikrąją sandorio šalį (pirkėją). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl 2007 m. gegužės 2 d. Pirkimo – pardavimo sandorio galiojimo šie atsakovo UAB „Klasana“ tikslai pasiekti, laikytina, jog ginčijamas sprendimas šioje dalyje priimtas UAB „Klasana“ naudai, todėl jo patirtas bylos atstovavimo teisme išlaidas pagrįstai nuspręsta priteisti iš apeliantės.

59Atsakovas UAB „Klasana“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apeliantės bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese jo patirtas atstovavimo išlaidas. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės atsakovas pateikė teismui įrodymus apie patirtas 400 Lt dydžio išlaidas už suteiktas atstovavimo paslaugas, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 3, b.l. 16-17). Teisėjų kolegija įvertinusi minėtus įrodymus sprendžia, jog prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, 8.11 punkto nuostatas, todėl iš apeliantės atsakovo UAB „Klasana“ naudai priteistinos (CPK 79 str., 93 str., 96 str. 1 d.).

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

61Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta dėl 2007 m. gegužės 2 d. Pirkimo – pardavimo sandorio bei iš jo ieškovams V. P. bei R. P. kylančių prievolių K. V., palikti nepakeistą.

62Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš K. V. atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klasana“ naudai 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų, palikti nepakeistą.

63Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta dėl 2009 m. birželio 19 d. Dovanojimo sandorio, naikinti ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

64Priteisti iš K. V., asmens kodas ( - ) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klasana“, įmonės kodas 140477099, naudai 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovai V. P., R. P. kreipėsi į teismą prašydami: 1) pripažinti... 6. Ieškovai nurodo, kad minėtos sutartys yra tik apsimestiniai sandoriai, nes... 7. Pagal 2007 m. gegužės 2 d. sutartį UAB „Klasana“ pardavė, o V. P.... 8. Ieškovai taip pat nurodo, jog dėl 2007 m. gegužės 2 d. sutartimi įgyto... 9. Patenkinus ieškinio dalį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir... 10. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė K. V. prašo ieškinį atmesti ir priteisti... 11. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas V. K. prašo ieškinį atmesti ir priteisti... 12. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Klasana“ prašo ieškovų ieškinį... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį... 15. Pripažino iš dalies negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. gegužės 2... 16. Pripažino iš dalies negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. birželio 19... 17. Pripažino, kad ieškovams V. P. ir R. P. neatsirado prievolė pagal 2007 m.... 18. Ieškovų V. P. ir R. P. reikalavimą pripažinti, kad V. P. ir R. P. yra... 19. Priteisė iš atsakovės K. V. 500 Lt žyminio mokesčio ieškovei V. P., 1 000... 20. Įvertinęs byloje esančių įrodymų, patvirtinančių 2007 m. gegužės 2 d.... 21. Pripažinęs jog 2007 m. gegužės 2 d. sandorio šalimi ieškovai nebuvo,... 22. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 23. Apeliaciniu skundu atsakovė K. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 25. 1. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad 2009 m. birželio 19 d.... 26. 2. Teismas spręsdamas klausimą dėl ieškovų įsiskolinimo apeliantei pagal... 27. 3. Pirmosios instancijos teismas iš apeliantės nepagrįstai priteisė... 28. Atsakovas V. K. prisidėjo prie apeliantės K. V. apeliacinio skundo ir palaiko... 29. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai V. P., R. P. ir... 30. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:... 31. 1. Remiantis byloje esančių įrodymų ir liudytojų parodymų visuma,... 32. 2. Ieškovų V. P., R. P. teigimu, pripažinus, jog ieškovai nebuvo... 33. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą atsakovas UAB „Klasana“... 34. Atsakovo manymu, apeliantei neginčijant sprendimo dalyje dėl 2007 m.... 35. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 36. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 37. Nagrinėjamoje byloje buvo keliami 2007 m. gegužės 2 d. Pirkimo- pardavimo... 38. Apeliaciniu skundu K. V. neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo... 39. Dėl 2009 m. birželio 19 d. Dovanojimo sandorio ... 40. Teismas ginčijamu sprendimu konstatavo, kad 2009-06-19 dovanojimo sutartis yra... 41. Tinkamam kilusio ginčo išnagrinėjimui ir tikrosios ginčijamo sandorių... 42. Sandoriai, kurio šalių išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių... 43. Nagrinėjamu atveju pripažinus apeliantę tikrąja Pirkimo- pardavimo sandorio... 44. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis... 45. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pripažino Dovanojimo sandorį... 46. Be to, sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi (dovanotoju)... 47. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog kaip ir minėta,... 48. 2009 m. birželio 19 d. sandorio kvalifikavimui svarbu, jog tiek apeliantė,... 49. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos... 50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismui... 51. Dėl ieškovų įsiskolinimų pagal ginčijamą 2007 m. gegužės 2 d. sandorį... 52. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo... 53. Teismui pripažinus, o apeliantei neginčijant fakto, jog realiai 2007 m.... 54. Teismas sprendime dėl V. K. reikalavimo teisės nepasisakė, tokį ieškovų... 55. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 57. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš jos... 58. Apeliacinės instancijos teismui dalį ginčijamo teismo sprendimo palikus... 59. Atsakovas UAB „Klasana“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 61. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria... 62. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria... 63. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria... 64. Priteisti iš K. V., asmens kodas ( - ) atsakovo uždarosios akcinės...