Byla 2A-431-881/2014
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-601-595/2013 pagal ieškovų L. I. ir V. K. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo priešieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė L. I. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama padidinti iš atsakovo V. K. nepilnamečiui sūnui V. K. K. priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 1 000 Lt per mėnesį, nustatant, kad ši suma turėtų būti sumokama iki einamojo mėnesio 10 dienos. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 1999 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio alimentus, mokamus kas mėnesį nuo 1999 m. liepos 27 d. iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas daugiau, negu nustatyta teismo, prie sūnaus išlaikymo neprisideda ir sūnaus išlaikymui moka 137 Lt. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, todėl jai labai sunku išlaikyti beveik pilnametį sūnų. Šiuo metu priteistas išlaikymas nebeatitinka susiklosčiusios ekonominės padėties, pasikeitusių įstatymų bei vaiko poreikių, todėl atsakovo teikiamas išlaikymas negali užtikrinti visų būtinųjų vaiko poreikių. Sūnaus išlaikymui per mėnesį būtinosioms išlaidoms yra išleidžiama 2 084,50 Lt.

5V. K. K. sulaukus pilnametystės, šis kartu su ieškove pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis iki ieškovas mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, padidinant išlaikymą iki 1 000 Lt per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, nustatant, kad ši suma turėtų būti sumokama iki einamojo mėnesio 10 dienos. Nurodė, kad jam tapus pilnamečiu, jis negalės savimi pasirūpinti, kadangi dar mokysis vidurinėje mokykloje ir didžiąją laiko dalį turės skirti mokymuisi, taigi negalės dirbti ir savęs išlaikyti. Ieškovo mokymosi rezultatai yra geri, todėl jis ir toliau sieks tęsti mokymąsi vidurinėje mokykloje.

6Atsakovas V. K. priešieškiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu priteistų alimentų dydį, nustatant 300 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis iki ieškovo pilnametystės. Nurodė, kad 2006 metais vedė ir santuokoje augina du mažamečius vaikus: sūnų K. K., gim. ( - ) ir dukrą A. A. K., gim. ( - ) Išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį yra 1 408,74 Lt. Atsakovo pajamos yra mažos, jų nepakanka net pragyventi, visa šeima gyvena iš sutuoktinės uždirbamų lėšų, nėra nei teisinio, nei moralinio pagrindo svetimų vaikų išlaikymo prievoles perkelti trečiam asmeniui. Atsakovo darbo užmokesčio vidurkis per mėnesį yra 1 170 Lt. Atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo iš esmės nėra pasikeitusi.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: pakeitė 1999 m. rugpjūčio 18 d. teismo sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisė iš atsakovo V. K. sūnaus V. K. K. išlaikymui po 600 Lt periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra 2012 m. lapkričio 15 d., iki kol V. K. K. mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje ir įgis vidurinį išsilavinimą.

9Teismas konstatavo, kad šios bylos nagrinėjimo ribas, vadovaujantis įstatymu, sudaro aplinkybės, atsiradusios po teismo sprendimo priėmimo ir esančios esminiu pagrindu keisti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 str.). Vertindamas tėvų turtinę padėtį po teismo sprendimo priėmimo, teismas nustatė šias aplinkybes.

10Ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką L. R., gim. ( - ) Ieškovė niekur nedirba, ji registruota Vilniaus teritorinėje darbo biržoje. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai bei gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantys ( - ). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, adresu ( - ), bei 0,1120 ha ploto žemės sklypas, adresu ( - ).

11Atsakovas dirba VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1 047 Lt, bei UAB „Teisėti lūkesčiai“ buhalteriu, kaip nurodė, atsakovas ten gauna 18 Lt atlyginimą. Atsakovui dalinės nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai adresu ( - ) Asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei 305,27 kv. m. bendro ploto gyvenamas namas, adresu ( - ).

12Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus: K. K., gim. ( - ) ir A. A. K., gim. ( - ). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtinta atsakovo ir jo sutuoktinės taikos sutartis dėl vaikų išlaikymo. Minėta sutartimi atsakovas savo nepilnamečiams vaikams įsipareigojo teikti po 300 Lt periodinių išmokų nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki vaikų pilnametystės.

13Išanalizavęs teismui pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, situacija iš esmės pasikeitė – šalių sūnui V. K. K., gim. ( - ) išlaikymo priteisimo momentu buvo tik keturi metai. Po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo praėjo 14 metų, iš esmės pasikeitė su amžiumi ne tik vaiko poreikiai, bet ir šalies ekonominė situacija, pragyvenimo lygis. Iš išlaikymui priteistos sumos negalėtų būti patenkinami netgi minimaliausi vaiko poreikiai. Sprendimo priėmimo momentu šalių sūnus yra tapęs pilnamečiu. Jis mokosi Vilniaus ( - ) gimnazijoje, gimnaziją baigs 2014 m. liepos 20 d. Be išlaidų, susijusių su bendraisiais poreikiais, V. K. K. turi ir specialiųjų poreikių. V. K. K. yra sportinių šokių klubo „Juventos“ narys, klubo nario mėnesinis mokestis 150 Lt; šoka jau 9 metai, klubo „Juventos“ nariu yra jau 5 metai. Šio specialaus poreikio patenkinimas susijęs su papildomomis išlaidomis, skirtomis aprangai. Vasaros metu vyksta šokių stovykla, kurios kaina 700 Lt. Jaunuolis savo ateitį ketina sieti su šokiu. Nurodė, kad jį pakvietė į Žuvėdros kolektyvą, baigęs mokyklą ketina studijuoti Klaipėdos universitete sportinius šokius; šokiai jam reikšmingi ir dėl sveikatos, nes jam diagnozuota skoliozė, o lankant šokius ir baseiną sutvirtėjo nugaros raumenys ir jo nevargina nugaros skausmai. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti medicininių dokumentų išrašai. Be šių sveikatos problemų ieškovas turi išlaidų, susijusių su jo ortodontiniu gydymu. Už odontologinį gydymą reikalinga mokėti suma yra 4 094 Lt.

14Taigi, teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina ieškovų teiginius, jog dėl objektyvių priežasčių išaugo tiek būtinieji vaiko poreikiai, kurių visapusiškam tenkinimui priteisto išlaikymo iš esmės nebegali pakakti, bei yra specialiųjų poreikių, kurių patenkinimui būtina didesnė suma nei nustatyta teismų praktikoje išlaikymo suma, skirta minimalių poreikių patenkinimui.

15Teismas pabrėžė, kad ieškovė – vaiko motina, ilgą laiką buvo prisiėmusi visą išlaikymo naštą ant savo pečių, nes akivaizdu, kad atsakovo teikiamos išlaikymo sumos negalėjo pakakti net minimaliausių vaiko poreikių patenkinimui. Be to, ieškovei, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Kaip paaiškino ieškovė, jos turtinė padėtis pasikeitė po patirtos avarijos, ji šiuo metu gauna bazinę 500 Lt pensiją. Nurodė, kad visos jos šeimos pajamos per mėnesį yra apie 3 500 Lt; jiems padeda dukra, kuri gyvena Amerikoje; nors jos darbingumas nėra ribotas, bet ji dėl savo sveikatos negali dirbti. Iš atsakovo bei jo atstovės paaiškinimų teismas nustatė, kad jo sutuoktinės pajamos šiuo metu yra 5 000 Lt į rankas. Atsakovo bei jo atstovės argumentai, kad atsakovas gaudamas mažas pajamas nepajėgus teikti didesnio nei 300 Lt dydžio išlaikymo, vertintini kritiškai.

16Teismas sprendė, kad atsakovas turėdamas aukštąjį teisinį išsilavinimą ir nuosavybės teise valdydamas didelės vertės nekilnojamąjį turtą yra pajėgus vaiko išlaikymui teikti didesnio nei ½ dalies minimalios algos dydžio išlaikymą. Teismas nustatė, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, yra baigęs konservatoriją ir Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Teismo neįtikino atsakovo argumentai, kad jis turėdamas aukštąjį teisinį išsilavinimą deda visas pastangas susirasti geriau apmokamą darbą. Teismas nurodė, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikus išlaikyti, todėl ieškovas turi imtis visų jam prieinamų priemonių ir realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Teismo vertinimu, atsakovas negarbingai elgiasi savo sūnaus atžvilgiu, procesiniuose dokumentuose nurodydamas, kad savo buvusios sugyventinės nesantuokiniam sūnui suteikė savo pavardę, kas sudarė formalų teisinį pagrindą priteisti išlaikymą ir dabar reikšti ieškinius. Teismas pabrėžė, kad nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 str. 1 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Teismas kritiškai vertino atsakovo nurodomas aplinkybes, kad jų šeima dideles išlaidas patiria savo gyvenamojo namo išlaikymui, rekonstrukcijai bei gerbūvio sukūrimui. Teismo vertinimu, prioritetas šiuo atveju turi būti teikiamas vaiko tinkamam išlaikymui, o ne gyvenamojo namo įrengimui.

17Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą byloje, įvertinęs, kad šalies ekonominė situacija ir pragyvenimo lygis, lyginant su išlaikymo priteisimo momentu, yra iš esmės pasikeitę, kad priteistas išlaikymas negali patenkinti net minimaliausių poreikių, ir ieškovas turi specialių poreikių, susijusių su jo sveikata bei papildoma veikla, su kuria jaunuolis sieja savo ateitį bei specialybę ir kuria užsiima daugiau nei devyneri metai, nenustatęs, kad vaiko motinos turtinė padėtis būtų geresnė nei atsakovo, kas leistų nukrypti nuo šalių lygybės principo, teismas nusprendė pakeisti teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį, priteisdamas iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2012 m. lapkričio 15 d. (CK 3.201 str. 1, 2 d.).

18Teismas nurodė, kad nors ieškovui tapus pilnamečiu tėvo absoliuti pareiga jį išlaikyti pasibaigė, tačiau tėvui neteikiant paramos ieškovui besimokant gimnazijoje jam tenka nepagrįstai didelių įsipareigojimų našta. Ieškovą išlaiko jo motina bei jos sutuoktinis. Ieškovo pažangų mokymąsi patvirtina gimnazijos pateikta charakteristika, iš kurios matyti, kad ieškovas yra draugiškas, ramaus būdo, komunikabilus, yra sportinių šokių klubo „Juventa“ narys, aktyviai dalyvauja čempionatuose, kvalifikacinėse varžybose, aktyviai treniruojasi 4 kartus per savaitę, apie 1,5 val. per dieną, tai nedaro neigiamos įtakos jo mokymuisi bei elgesiui. Sportinių šokių klubas „Juventos“ ieškovą charakterizuoja kaip gabų šokėją, nebijantį atsakingai ir sunkiai treniruotis tam, kad pasiektų užsibrėžtus tikslus, nurodo, kad ieškovas treniruojasi 4 kartus per savaitę mažiausiai po 1,5 val. per dieną. Konstatuotina, kad teismui nekyla abejonės dėl ieškovės užimtumo ir negalėjimo dirbti bei taip užsidirbti pinigų pragyvenimui. Ieškovas, mokydamasis gimnazijoje, turi lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams paruošti, po pamokų aktyviai treniruojasi šokių kolektyve. Įvertinęs tai, kad ieškovas neturi jokių pajamų, neturi nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, teismas sprendė, kad jam nekyla abejonių, kad ieškovui išlaikymas yra būtinas ir kol jis mokysis gimnazijoje.

19Taigi, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą, kad nebūtų trukdoma galimybė įgyti vidurinį išsilavinimą, teismas laikė, kad ieškovui yra reikalingas išlaikymas, atsakovas gali teikti ieškovui išlaikymą. Teismas, išnagrinėjęs ieškinį, paaiškinimus, ištyręs rašytinus bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius aktus, konstatavo, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas teiktinas iki ieškovas mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje ir įgis vidurinį išsilavinimą (CK 3.192/1 str. 3 d.).

20Teismas nurodė, kad protokoline nutartimi atsakovo atstovavimą pripažino pažeidžiančiu Advokatūros įstatymo 25 str., todėl atsakovui jo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neatlyginamos.

21III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą tenkinti ieškinį dėl 600 Lt dydžio išlaikymo priteisimo ir tenkinti atsakovo priešieškinį dėl 300 Lt išlaikymo dydžio nustatymo K. V. K. išlaikyti nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. gegužės 20 d. ir jeigu mokosi – nuo 2013 m. rugsėjo 1 d., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

231. Teismas netyrė įrodymų, pažeidė šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus.

242. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie ieškovo motinos L. I. avariją, jos neįgalumą, sveikatos sužalojimus ir medikų išvadas apie visišką nedarbingumą. L. I. nesugebėjo atsakyti, kokie specialieji poreikiai yra nustatyti jai ir jos sūnui, kodėl nepateikė SP-1 ar SP-2 formų pažymų. Specialiųjų poreikių nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. A1-316 patvirtintos specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygos bei taisyklės.

253. L. I. sūnaus išlaikymui kas mėnesį išleidžiamą 2 080 Lt sumą privalėjo pagrįsti ne kasos kvitais, kuriuose mokėtojas nėra identifikuojamas, o gaunamas pajamas pagrindžiančiais įrodymais, nes byloje yra socialinio draudimo pažyma, kad ji šiuo metu niekur nedirba, o darbo biržos pažyma pateikta be išmokų dydžio. Apeliantas teismo ne kartą prašė, kad L. I., ieškovas ir jų atstovė pateiktų į bylą įrodymus, kad L. I. pajamos yra pakankamos skirti 2 050 Lt apmokestintų pajamų savo sūnaus išlaidoms kiekvieną mėnesį, įrodymus, kad pilnametis K. K. nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. lanko mokyklą ir mokosi. Ieškovas mokosi trejetais pagal dešimtbalę sistemą, ir jokie užklasiniai užsiėmimai neturi užgožti pagrindinio ugdymo. Aštuoniolikmetis pagal Darbo kodekso nuostatas gali paminėtu laikotarpiu savarankiškai dirbti ir save išlaikyti. Teismas visiškai nevertino pilnamečio ieškovo pateiktų dokumentų įsipareigojimams, viršijantiems 4 000 Lt sumą, ir nereikalavo jokių įrodymų apie gaunamas pajamas šioms išlaidoms pagrįsti. Ieškovo deklaruotos išlaidos atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadą, kad jeigu tokio vaiko turimas visų rūšių turtas ir pajamos užtikrina būtinų jo poreikių tenkinimą, toks moksleivis negali būti pripažįstamas išlaikymo santykių pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį subjektu.

264. Teismas pažeidė teisę teikti teismui įrodymus per Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Nors pastaroji buvo įpareigota tirti atsakovo gyvenimo sąlygas, atvykusi atstovė ne tik kad netyrė, bet ir pasiūlius pasižiūrėti, kaip gyvena apelianto mažamečiai vaikai, atsakė ir išvyko. Teismas neužtikrino šios institucijos atstovo dalyvavimo teismo posėdyje.

275. Teismas paskyrė 600 Lt išlaikymo dydį, kurio apeliantas neturi jokios galimybės sumokėti.

286. Teismas pažeidė lygaus visiems vaikams išlaikymo priteisimo principą, ignoravo apelianto du mažamečius vaikus.

297. Teismas sprendime vadovavosi negaliojančia Advokatūros įstatymo 25 straipsnio redakcija. Be to, procesinių dokumentų rengimas nėra tapatus atstovavimui teisme.

308. Išlaikymo prievolė yra neatsiejama nuo asmens ir negali būti teismo nuožiūra perleista ar perkelta apelianto sutuoktinei ir jos vaikams. Apelianto sutuoktinė neturi jokios pareigos teikti išlaikymo pašaliniams, todėl teismas, vertindamas jos turtinę padėtį, pažeidė CK 3.110 straipsnio 1 dalį.

319. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, jog vieno vaiko išlaikymo vertė, vadovaujantis CK 6.461 straipsnio 2 dalimi, negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (2012 m. kovo 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-119/2012).

32Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. I. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas tinkamai įvertino tiek ieškovų, tiek atsakovo turtinę padėtį. Sumažinus iš atsakovo priteistą išlaikymo dalį, išlaikymo našta neproporcingai didele dalimi tektų vien motinai, tuo tarpu pareigą išlaikyti savo vaikus turi abu tėvai.

33Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. K. K. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, ištaisyti rašymo apsirikimą sprendimo rezoliucinėje dalyje ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad įvertinus atsakovo paaiškinimus byloje bei išlaidas pagrindžiančių dokumentų turinį darytina išvada, kad atsakovas gyvena pasiturinčiai, pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma nėra atsakovui didelė ir netgi mažesnė, nei jis skiria su juo augantiems mažamečiams vaikams, be to, atsakovo nurodomų išlaidų bei pajamų analizė sudaro pagrindą prielaidai, jog atsakovas turi kitų papildomų pajamų, kurios nėra nustatytos nagrinėjant šią bylą. Atsakovas yra darbingas, turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl manytina, kad jo nurodomos pajamos, iš esmės lygios LR Vyriausybės nustatytam minimumui, arba yra ne visos atsakovo gaunamos pajamos, arba atsakovas nesiima jokių priemonių jo išsilavinimą atitinkančioms pajamoms gauti. Nepagrįstas atsakovo motyvas, jog jis neturi dengti išlaidų, susijusių su sportiniais šokiais, kadangi tai yra būtinos išlaidos, tiesiogiai susijusios su ieškovo papildomais poreikiais bei ateitimi. Be to, ieškovas mokosi 12 klasėje, ruošiasi šokio studijoms, todėl neturi laisvo laiko savarankiškai uždirbti pajamų. Ieškovo poreikiai yra ženkliai didesni nei su atsakovu gyvenančių mažamečių, o teismo sprendimu ieškovui priteistas išlaikymas yra netgi mažesnis, negu atsakovas skiria savo mažamečiams vaikams. Atsakovo nurodoma 300 Lt suma, kaip priteistinas proporcingas išlaikymo dydis, šiuo konkrečiu atveju negali būti taikoma. Atsakovas nenurodė jokių argumentų ir neįrodinėja, kaip (ar kad) tariami procesinės teisės pažeidimai sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes aiškinant Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad advokatas neturi teisės civilinėje byloje kaip advokatas atstovauti savo sutuoktiniui, nepriklausomai nuo pastarojo procesinės padėties byloje.

34IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35Apeliacinis skundas atmetamas.

36Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

37Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, atsakovo priešieškinį atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

38Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

39Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl išlaikymo vaikui dydžio.

40Nagrinėjamu atveju ieškovas (-ė) kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti teismo sprendimu iš apelianto priteisto išlaikymo dydį, padidinant jį nuo faktinių 137 Lt iki 1 000 Lt per mėnesį. Nagrinėjant bylą teisme ieškovas sulaukė pilnametystės ir patikslinęs ieškinį paprašė 1 000 Lt išlaikymą priteisti iki mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje.

41Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai, kuriais apeliantas ginčija skundžiamu teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį (600 Lt), yra šie: teismas išsamiai neįvertino abiejų ieškovų pajamų ir specialiųjų poreikių, pažeidė apelianto dviejų mažamečių vaikų teises ir neįvertino apelianto galimybių sumokėti priteisto dydžio išlaikymą.

42CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius (CK 198 straipsnio 1 dalis). Aiškindami ir taikydami šias teisės normas, reglamentuojančias vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, teismai laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nagrinėjamu atveju iš apelianto priteistas išlaikymo vaikui dydis (600 Lt) tik nedaug skiriasi nuo orientaciniu laikomu minimalaus išlaikymo dydžio (skundžiamo sprendimo priėmimo metu – 500 Lt). Pripažįstama, kad pastarasis yra skirtas tik būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti, todėl iš apelianto priteisus išlaikymą, kurio dydis septyniolikos-aštuoniolikos metų jaunuoliui iš esmės reiškia tik minimalių poreikių patenkinimą, apelianto argumentai apie neišsiaiškintus specialiuosius vaiko poreikius neturi esminės teisinės reikšmės, nes šie tokią reikšmę turėtų tik tuomet, jeigu iš apelianto būtų priteistas žymiai didesnis nei minimalaus dydžio išlaikymas. Kita vertus, teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta taip pat kaip nepagrįstus, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus vaiko poreikius, įskaitant specialiuosius (sveikatos sutrikimai, su jais susiję užklasiniai užsiėmimai), kurie vertinami plačiau nei nustatyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. A1-316 „Dėl specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygų bei taisyklių patvirtinimo“.

43CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai. Apeliantas teigia, kad teismas priteisė ieškovui tokio dydžio išlaikymą, kurio teikti apeliantas neturi jokios galimybės, mat jo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra tik 1 050 Lt, ir iš jo apeliantas taip pat turi mokėti 600 Lt išlaikymą kitiems dviem vaikams. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas yra darbingo amžiaus (apeliantui yra 48 metai), duomenų, kad jam būtų nustatytas neįgalumas, byloje nėra, apeliantas turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, dirba pagal specialybę, taigi jis turi visas galimybes gauti didesnes, nei šiuo metu gaunamos, pajamas ir tokiu būdu prisidėti prie nustatyto dydžio ieškovo išlaikymo. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantui, be kita ko, nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, kurių bendra rinkos vertė, atsižvelgiant į apeliantui tenkančią šių sklypų dalį, yra 52 350 Lt (1 t., b. l. 57-62), kas taip pat padidina realias apelianto galimybes teikti ieškovui ginčijamo dydžio išlaikymą.

44Kaip minėta, iš apelianto priteistas ieškovo išlaikymo dydis tik nežymiai viršija rekomenduojamą minimalų dydį, pagal ieškovės nurodytą kas mėnesį vaiko išlaikymui reikalingą pinigų sumą, ~ 2080 Lt, ieškovei atitenka daugiau kaip du trečdaliai šios sumos, taip pat nuolatinė bei kasdienė vaiko priežiūra. Taigi, akivaizdu, kad skundžiamu sprendimu nei tėvų lygiateisiškumo, nei išlaikymo proporcingumo abiejų tėvų turtinei padėčiai principai apelianto atžvilgiu nebuvo pažeisti, todėl jo argumentai, kad teismas išsamiai neišsiaiškino vaiko motinos pajamų, sveikatos sutrikimų, darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui teisinės reikšmės neturi.

45Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentą, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeisti dviejų apelianto mažamečių vaikų interesai. Kaip jau buvo nurodyta šiame procesiniame sprendime, byloje nenustatyta, kad apeliantas būtų objektyviai nepajėgus teikti ieškovui nustatyto dydžio išlaikymo, atsižvelgiant ir į jo prievoles kitų dviejų vaikų atžvilgiu. Pažymėtina, kad apeliantas ne tik neįrodė sąžiningų pastangų pakankamoms išlaikymui teikti pajamoms gauti, bet, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, bylos nagrinėjimo metu padovanojo savo 458 000 Lt vertės namą ir 79 500 Lt žemės sklypą (( - )) savo sutuoktinei (CPK 179 str. 3 d.), taip sumažindamas turimo turto masę ir pats pablogindamas savo turtinę padėtį. Todėl apelianto argumentai, kad jo dviejų mažamečių vaikų interesai buvo pažeisti teismo sprendimu, yra aiškiai nepagrįsti. Apelianto minima CK 3.198 straipsnio 2 dalies nuostata (taip, kaip ją apeliaciniame skunde aiškina apeliantas, t. y. po 300 Lt kiekvienam vaikui) šiuo atveju taip pat netaikytina, nes, pirma, dėl 300 Lt išlaikymo kiekvienam mažamečiam vaikui susitarė apeliantas ir jo sutuoktinė, o ne priteisė teismas, ir, antra, akivaizdu, jog mažamečio vaiko poreikiai, išskyrus išimtinius atvejus, kurie nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyti, visuomet yra mažesni už paauglio.

46Skundžiamu sprendimu padidintas išlaikymas ieškovui buvo priteistas už laikotarpį, kai jis buvo tiek nepilnametis, tiek kai sulaukęs pilnametystės mokėsi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra absoliuti, tuo tarpu pareiga išlaikyti vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokantį pilnametį vaiką kyla tik tuomet, jeigu vaikui dėl to yra būtina parama. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovą išlaiko motina bei jos sutuoktinis, savarankiškų pajamų, nekilnojamojo bei kilnojamojo turto ieškovas neturi. Įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo teisėjų kolegija nenustatė, todėl sprendžia, kad paramos vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam pilnamečiam vaikui būtinumo sąlyga nagrinėjamu atveju buvo konstatuota pagrįstai (CPK 185 str.).

47Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Pažymėtina, kad mokinių vasaros atostogos yra sudėtinė ir privaloma mokymosi vidurinėje mokykloje dalis, todėl ta aplinkybė, kad jų metu mokiniai nelanko pamokų, pati savaime nereiškia, kad tuo laikotarpiu jiems neturi būti teikiamas išlaikymas. Apelianto argumentas, kad ieškovo pažymių vidurkis yra tik trys balai, prieštarauja byloje esančiai Vilniaus ( - ) gimnazijos pažymai, pagal kurią, ieškovas neigiamų pažymių neturi, o jo pažymių vidurkis yra 6,3 balo (1 t., b. l. 182).

48CPK 328 straipsnyje nustatyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais. Apeliantas nepagrindė, kaip Vaikų teisių apsaugos institucijos atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje, taip pat (ne) atliktas atsakovo gyvenimo sąlygų ištyrimas galėjo turėti įtakos neteisėto ir (ar) nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui, todėl šie apelianto argumentai atmetami kaip deklaratyvūs ir teisiškai nepagrįsti.

49Skundžiamu sprendimu apelianto priešieškinis buvo atmestas visiškai, t. y. apeliantas laikomas bylą pralaimėjusia šalimi, ir todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriklauso (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apelianto argumentų apie LR advokatūros įstatymo 25 straipsnio taikymą, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais.

50Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

51Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

52Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš apelianto 1 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Prašoma priteisti suma neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų (8.11 p.), todėl priteistina visa.

53Ieškovo nurodytas rašymo apsirikimas ištaisytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi, todėl ieškovo pareikšto prašymo dėl rašymo apsirikimo ištaisymo teisėjų kolegija nesprendžia. Kita vertus, spręsti šiuos klausimus yra kompetentingas pirmosios instancijos teismas (CPK 276 str.).

54Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

55Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

56Priteisti ieškovui V. K. K. (a. k. ( - ) iš atsakovo V. K. (a. k. ( - ) 1 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė L. I. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama padidinti iš... 5. V. K. K. sulaukus pilnametystės, šis kartu su ieškove pateikė patikslintą... 6. Atsakovas V. K. priešieškiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas konstatavo, kad šios bylos nagrinėjimo ribas, vadovaujantis... 10. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką L. R., gim. ( - ) Ieškovė... 11. Atsakovas dirba VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jo... 12. Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus: K. K., gim. ( - ) ir A. A. K.,... 13. Išanalizavęs teismui pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus,... 14. Taigi, teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina ieškovų teiginius,... 15. Teismas pabrėžė, kad ieškovė – vaiko motina, ilgą laiką buvo... 16. Teismas sprendė, kad atsakovas turėdamas aukštąjį teisinį išsilavinimą... 17. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytą, Vilniaus miesto savivaldybės... 18. Teismas nurodė, kad nors ieškovui tapus pilnamečiu tėvo absoliuti pareiga... 19. Taigi, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, Lietuvos Respublikos... 20. Teismas nurodė, kad protokoline nutartimi atsakovo atstovavimą pripažino... 21. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 22. Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 23. 1. Teismas netyrė įrodymų, pažeidė šalių lygiateisiškumo bei rungimosi... 24. 2. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie ieškovo motinos L. I.... 25. 3. L. I. sūnaus išlaikymui kas mėnesį išleidžiamą 2 080 Lt sumą... 26. 4. Teismas pažeidė teisę teikti teismui įrodymus per Vaikų teisių... 27. 5. Teismas paskyrė 600 Lt išlaikymo dydį, kurio apeliantas neturi jokios... 28. 6. Teismas pažeidė lygaus visiems vaikams išlaikymo priteisimo principą,... 29. 7. Teismas sprendime vadovavosi negaliojančia Advokatūros įstatymo 25... 30. 8. Išlaikymo prievolė yra neatsiejama nuo asmens ir negali būti teismo... 31. 9. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismo... 32. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. I. ginčija apeliacinio skundo... 33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. K. K. ginčija apeliacinio... 34. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 35. Apeliacinis skundas atmetamas.... 36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 38. Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo... 39. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl išlaikymo vaikui... 40. Nagrinėjamu atveju ieškovas (-ė) kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti... 41. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai, kuriais apeliantas ginčija... 42. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti... 43. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad abu tėvai privalo teikti... 44. Kaip minėta, iš apelianto priteistas ieškovo išlaikymo dydis tik nežymiai... 45. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentą, kad skundžiamu... 46. Skundžiamu sprendimu padidintas išlaikymas ieškovui buvo priteistas už... 47. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vidurinės mokyklos... 48. CPK 328 straipsnyje nustatyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo... 49. Skundžiamu sprendimu apelianto priešieškinis buvo atmestas visiškai, t. y.... 50. Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat neturi įtakos skundžiamo teismo... 51. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro... 52. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš apelianto 1 200 Lt išlaidų... 53. Ieškovo nurodytas rašymo apsirikimas ištaisytas Vilniaus miesto apylinkės... 54. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti... 56. Priteisti ieškovui V. K. K. (a. k. ( - ) iš atsakovo V. K. (a. k. ( - ) 1 200...