Byla 2A-829-259/2017
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei,

3dalyvaujant ieškovei A. N., jos atstovei advokatei G. M.,

4atsakovui J. A., atsakovų J. A. ir N. G. atstovui advokatui R. B.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. A. ir N. G. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovams J. A., N. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovų J. A., N. G. priešieškinį ieškovei A. N. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė A. N. pateiktame ieškinyje prašė: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės 5,4422 ha žemės sklypo ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), jos dalį pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą žemės sklypo formavimo bei pertvarkymo projektą ir priteisti jai žemės sklypo dalį, pažymėtą Nr. 39-1-2, kurios plotas 1,5329 ha, atsakovams J. A. ir N. G. priteisti žemės sklypo dalį, pažymėtą Nr. 39-1-3, kurios plotas 0,9467 ha, ir žemės sklypo dalį Nr. 39-1-4, kurios plotas 2,5635 ha; žemės sklypo dalį, pažymėtą Nr. 39-1, kurios plotas 0,3991 ha, priteisti bendram A. N. ir J. A. naudojimuisi; 2) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės 12,5920 ha žemės sklypo ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), jos dalį pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir priteisti jai žemės sklypo dalį, pažymėtą Nr. 39-1-1-1, kurios plotas 0,5375 ha, ir žemės sklypo dalį, pažymėtą Nr. 39-1-1-2, kurios plotas 3,2401 ha, J. A. ir N. G. priteisti žemės sklypo dalį, pažymėtą Nr. 39-1-1, kurios plotas 8,8144 ha; 3) nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ( - ), unikalus Nr. ( - ), tvarką pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2014 m. spalio 10 d. atliktą pastato dalių paskaičiavimą ir jai paskirti naudotis patalpa, pažymėta Nr. 1-5 (18,45 kv. m) ir ½ dalimi patalpos, pažymėtos Nr. 1-6 (5,96 kv. m), viso – 21,43 kv. m, atsakovui J. A. paskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis Nr. 1-1 (6,03 kv. m), Nr. 1-2 (1,90 kv. m), Nr. 1-3 (2,46 kv. m), Nr. 1-4 (9,21 kv. m), 1-7 (19,83 kv. m), Nr. 1-8 (11,53 kv. m) ir ½ patalpos, pažymėtos Nr. 1-6 (5,96 kv. m), iš viso – 53,94 kv. m (t. 2, b. l. 128).
  2. Ieškovė nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 12,5920 ha ploto žemės sklypas ( - ), taip pat 5,4422 ha žemės sklypas ( - ), kuriame yra ir šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Atsakovui J. A. trukdant naudotis šiuo turtu, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atidalinti žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Ieškovė nurodė, kad pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2014 m. spalio 10 d. atliktą gyvenamojo namo dalių paskaičiavimą jos prašoma nustatyta naudojimosi tvarka atitiktų šalies nuosavybės teise turimas dalis, tenkančias bendrojoje nuosavybėje ir nepažiestų nė vienos iš jų teisių naudotis gyvenamuoju namu. Pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, padalintos dalys atitinka bendraturčių turimas dalis pagal jų plotą, proporcingai padalinta ežero pakrantė, nėra nustatoma jokių servitutų, toks padalinimas atitinka abiejų bendraturčių interesus ir yra racionalesnis nei atsakovų pateiktas. Atsakovų pateiktame atidalinimo projekte ieškovei tenka ežero pakrantė, kuri yra pelkėta, žymiai blogesnė nei tenkanti atsakovams, jų projekte nustatyti du kelio servitutai, kurie kels tolesnius ginčus, nes bendraturčių santykiai konfliktiški. Iš žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (padalijimo) projekto aiškinamojo rašto matyti, kad atidalijus pagal atsakovų pateiktą projektą, ieškovė netektų dalies nuosavybės, nes aiškinamojo rašto 7 ir 8 p. nurodyta, kad suformuotas žemės sklypas Nr. 39-3, kurio plotas yra 1,4628 ha, atitenka N. G. ir J. A., nors ši dalis turėtų priklausyti jai.
  3. Atsakovai J. A. ir N. G. priešieškinyje prašė: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, kurio bendras plotas 12,5920 ha (kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ), pagal UAB ,,Aginro“ žemės sklypų padalinimo projektą ir ieškovei A. N. paskirti žemės sklypą, kurio plotas 3,7776 ha, pertvarkomo sklypo sprendinyje suformuoto žemės sklypo Nr. 39-1-1-1, o atsakovams J. A. ir N. G. paskirti žemės sklypą, kurio plotas 7,6382 ha, pertvarkomo sklypo sprendinyje suformuoto sklypo Nr. 39-1-1-2; 2) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, kurio bendras plotas 5,4422 ha (kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ), pagal UAB ,,Aginro“ žemės sklypų padalinimo projektą ir ieškovei A. N. paskirti žemės sklypą, kurio plotas 1,4628 ha, pertvarkomo sklypo sprendinyje suformuoto žemės sklypo Nr. 39-3, atsakovams J. A. ir N. G. paskirti žemės sklypą, kurio plotas 3,2998 ha, pertvarkomo sklypo sprendinyje suformuoto sklypo Nr. 39-1, ieškovei A. N. ir atsakovui J. A. paskirti žemės sklypą, kurio plotas 0,6796 ha, pertvarkomo sklypo sprendinyje suformuoto sklypo Nr. 39-2, bendram naudojimui (t. 2, b. l. 49-52).
  4. Atsakovai priešieškinyje sutiko, kad naudojimosi patalpomis tvarka būtų nustatyta tokia, kokia nurodyta ieškovės ieškinyje, tačiau atsakovas J. A. nesutiko, kad žemės sklypai būtų atidalinti ieškovės siūlomu būdu, prašė pripažinti racionalesniu ir patvirtinti pagal UAB „Aginro“ paruoštą atidalijimo planą dėl šių argumentų: atsakovų pateiktame plane bendram naudojimui liekančioje dalyje patenka visas jo sodas, kūdra, o pagal ieškovės planą dalis sodo ir kūdra į bendro naudojimo sklypo dalį nepatenka, kadangi jis ten ketina suformuoti namų valdą, jie į ją nepatektų; pagal ieškovės pateiktą atidalijimo projektą atsakovui sklype Nr. 39-1-1 tenka menkavertė žemė, kadangi virš griovio esanti dalis yra pelkėta, miškinga, jo plane ši žemės dalis dalijama tiek ieškovei tiek atsakovams; pagal ieškovės projektą jis netektų galimybės susisiekti naudotis patogiausiu keliu, einančiu per ieškovės sklypą, prie kurio tvarkymo jis yra prisidėjęs ir nuolat juo naudojasi, o naudotis bendrojo naudojimo keliu (( - )) jam nepatogu, be to, jis nėra tinkamai prižiūrimas ir tvarkomas, todėl, priklausomai nuo orų sąlygų, juo gali būti sunku ar neįmanoma pravažiuoti, jo projekte ši problema išspręsta suprojektuojant servitutus; atsakovui tenkančiuose žemės sklypuose Nr. 39-1-3 ir Nr. 39-1-1 yra fermų griuvėsiai, be to, pagal ieškovės planą ieškovei tenkantis žemės sklypas Nr. 39-1-1-1 ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu, o pagal jo pateiktą planą, ši dalis tektų jam, ji ribotųsi su kita jo nuosavybe ir tai būtų jam žymiai patogiau.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9

  1. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė:
  • nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu ( - ), unikalus Nr. ( - ), tvarką pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2014 m. spalio 10 d. atliktą pastato dalių paskaičiavimą ir ieškovei paskyrė naudotis patalpa, pažymėta Nr. 1-5 (18,45 kv. m), ir ½ dalimi patalpos, pažymėtos Nr. 1-6 (5,96 kv. m), iš viso – 21,43 kv. m, atsakovui J. A. paskyrė naudotis patalpomis, pažymėtomis Nr. 1-1 (6,03 kv. m), Nr. 1-2 (1,90 kv. m), Nr. 1-3 (2,46 kv. m), Nr. 1-4 (9,21 kv. m), 1-7 (19,83 kv. m), Nr. 1-8 (11,53 kv. m) ir ½ patalpos, pažymėtos Nr. 1-6 (5,96 kv. m), iš viso – 53,94 kv. m.;
  • atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės 12,5920 ha žemės sklypą ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas patvirtintas 2016 m. spalio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir priteisė A. N. žemės sklypą, pažymėtą Nr. 39-1-1-1, kurio plotas 0,5375 ha, ir žemės sklypą, pažymėtą Nr. 39-1-1-2, kurio plotas 3,2401 ha, J. A. ir N. G. priteisė žemės sklypą, pažymėtą Nr. 39-1-1, kurios plotas 8,8144 ha;
  • atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės 5,4422 ha žemės sklypą ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas patvirtintas 2016 m. spalio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir priteisė A. N. žemės sklypą, pažymėtą Nr. 39-1-2, kurio plotas 1,5329 ha, atsakovams J. A. ir N. G. priteisė žemės sklypą, pažymėtą Nr. 39-1-3, kurio plotas 0,9467 ha, ir žemės sklypą Nr. 39-1-4, kurio plotas 2,5635 ha; žemės sklypą, pažymėtą Nr. 39-1, kurio plotas 0,3991 ha, priteisė bendram A. N. ir J. A. naudojimui;
  • priteisė iš atsakovų J. A. ir N. G. po 483,41 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. N.; taip pat priteisė iš atsakovų po 6,09 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir po 396,62 Eur iš kiekvieno išlaidų advokato pagalbai apmokėti valstybei.
  1. Teismas nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5,4422 ha žemės sklypas ( - ), kuriame yra ieškovės ir atsakovo J. A. pastatai, taip pat 12,5920 ha žemės sklypas ( - ). Dėl šių sklypų ir gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos ir atidalijimo šalys nesutaria, todėl naudojimosi tvarką teismas nustatė sprendimu pagal ieškovės pateiktą K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2014 m. spalio 10 d. atliktą pastato dalių paskaičiavimą, o žemės sklypus atidalino pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes, teismo vertinimu, jis yra racionalesnis, labiau atitinkantis abiejų šalių poreikius, nepažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų.
  2. Teismas sprendė, kad pagal ieškovės pateiktą K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2014 m. spalio 10 d. paskaičiavimą, ieškovės reikalavimas paskirti jai naudotis gyvenamojo namo patalpa, pažymėta Nr. 1-5 (18,45 kv. m), ir ½ dalimi patalpos, pažymėtos Nr. 1-6 (5,96 kv. m), viso – 21,43 kv. m, o atsakovui J. A. paskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis Nr. 1-1 (6,03 kv. m), Nr. 1-2 (1,90 kv. m), Nr. 1-3 (2,46 kv. m), Nr. 1-4 (9,21 kv. m), 1-7 (19,83 kv. m), Nr. 1-8 (11,53 kv. m) ir ½ patalpos, pažymėtos Nr. 1-6 (5,96 kv. m), viso – 53,94 kv. m (t. 2, b. l. 128), atitinka kiekvieno iš bendraturčių dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovui J. A. atitenka atskiri, izoliuoti kambariai, šalims bendrai naudotis lieka tik veranda, pro kurią ieškovė iš karto patenka į jai priskirtiną kambarį, kas nesąlygos tolesnių ginčų tarp šalių. Ieškovės pateiktas naudojimosi tvarkos planas patogus abiem bendraturčiams, atsakovas J. A. su šia tvarka sutiko, todėl teismas nustatė ieškovės prašomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką.
  3. Spręsdamas dėl 12,5920 ha ploto žemės sklypo (( - )) atidalijimo, teismas pažymėjo, kad šis sklypas ribojasi su ( - ) ežeru, todėl nė vieno iš bendraturčių teisė išnaudoti šią ežero pakrantę savo poreikiams tenkinti negali būti paneigta. Vertindamas abiejų šalių pateiktus planus, teismas pažymėjo, kad atsakovai siekia, kad sklypas Nr. 39-1-1-2 tektų atsakovams, o sklypas Nr. 39-1-1-1 – ieškovei. Abu šie sklypai ribojasi su ežero pakrante, ežero pakrantė apskaičiuota ir dalijama lygiomis dalimis, tačiau visa geresnė pakrantės dalis atitektų atsakovams, o ieškovei tektų sklypas su visa užpelkėjusia, sunkiai panaudojama pakrantės dalimi, todėl teismas pripažino, kad nepagrįstai prioritetas suteikiamas atsakovo teisėms į šią ežero pakrantės dalį, o ši ieškovės teisė yra ignoruojama. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktame žemės sklypo atidalijimo projekte, neužpelkėjusi ežero pakrantės dalis padalinta proporcingai abiem šalims. Likusi žemės sklypo dalis padalinta šalims pasirinkus skirtingus jų dalijimo būdus: ieškovės pateiktame projekte žemės sklypas padalintas prioritetą teikiant žemės sklypo ribas derinant su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis ir riba tarp formuojamų žemės sklypų Nr. 39-1-1-2 (tektų ieškovei) ir Nr. 39-1-1 (tektų atsakovams) suformuota pagal nuo ( - ) ežero iki sklypo ribos susiformavusį upelio griovį. Atsakovų plane teiktas prioritetas žemės sklypams formuojamiems stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės pateiktas 12,5920 ha ploto žemės sklypo atidalijimo projektas pripažintinas racionalesniu, labiau atitinkančiu proporcingumo ir sąžiningumo principus, kuriame šalių poreikiai įvertinti proporcingiau.
  4. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovo J. A. argumentus, kad ieškovės siūlomas projektas pažeidžia jo teises, nes žemės sklypo dalis virš upelio (griovio) yra užpelkėjusi, apaugusi mišku, žemės sklype Nr. 39-1-1-2 žemė yra geresnė negu jam tenkančiame sklype Nr. 39-1-1, todėl jam tektų prastesnės kokybės žemė. Iš prie ieškovės pateikto plano aiškinamojo rašto teismas nustatė, kad žemės sklype Nr. 39-1-1, pagal ieškovės planą tenkančiam atsakovams, ariama žemė sudaro 4,8609 ha, pievos – 1,0300 ha (iš viso 5,8909 ha ploto), o žemės sklype Nr. 39-1-1-2, tenkančiame ieškovei, ariama žemės sudaro 2,4501 ha, pievos - 0,0079 ha (iš viso 2,4580 ha ploto), abiem atitenka ir pelkėta žemės sklypo dalis. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo tvirtinti, kad pagal ieškovės planą atsakovui tenka žymiai prastesnės kokybės žemė. Tuo tarpu ieškovės projekte proporcingai padalinta geresnė ežero pakrantė, o atsakovams tenkanti žemės sklypo dalis nėra žymiai prastesnė nei ieškovei, be to, pagal upelio griovį suformuotos sklypo ribos būtų pakankamai aiškios visos šalims ir taip būtų sumažinta galimybė kilti tarp šalių ginčams dėl sklypo ribų.
  5. Spręsdamas dėl 5,4422 ha žemės sklypo (( - )) šalių pateiktų atidalijimo projektų teismas laikė reikšmingu tai, kad šiame žemės sklype ieškovė ir atsakovas J. A. turi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius statinius, todėl čia formuojamas bendro naudojimo žemės sklypas. Nurodė, kad ieškovės pateiktame projekte bendram naudojimuisi suprojektuotas 0,3991 ha ploto žemės sklypas (sklypas Nr. 39-1), o atsakovų pateiktame projekte – 0,6796 ha ploto (sklypas Nr. 39-2), apimantis visą sodą ir kūdrą, t. y. žymiai didesnis nei ieškovės siūlomame projekte. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, todėl tai padidina konfliktų tarp šalių tikimybę; ieškovės nuosavybės dalis statiniuose yra nedidelė (ieškovės 3/12, atsakovo 9/12), todėl šia žemės sklypo dalimi ji naudosis minimaliai, jos žemės dalis šiame sklype taip pat žymiai mažesnė nei atsakovo J. A. (ieškovės 16327/54422 dalys, atsakovo J. A. – 35086/54422 dalys), todėl suformavus didesnę bendrojo naudojimo dalį, kurią atsakovas J. A. ketina formuoti kaip namų valdą, į kurią patektų ir visas atsakovo sodas bei kūdra, būtų suteiktas nepagrįstas prioritetas atsakovo interesams naudotis didele namų valda, iš esmės sukurta jo poreikiams tenkinti, kai tuo tarpu ieškovė minimaliai naudodamasi šia žemės sklypo dalimi, praranda galimybę suformuoti didesnį sklypą, valdomą asmeninės nuosavybės teise. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad toks žemės sklypų atidalijimas būtų nesąžiningas ieškovės atžvilgiu.
  6. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovų pateiktame projekte yra formuojami du kelio servitutai ieškovei tenkančiame sklype Nr. 39-1: privažiavimui prie formuojamo bendrojo naudojimosi sklypo nuo ( - ) g. ir privažiavimui prie bendrojo naudojimo sklypo nuo ( - ) g. Teismo vertinimu, atsakovų pateiktas projektas prieštarauja kasacinio teismo praktikai, nes ne tik, kad formuojami du kelio servitutai, kurių poreikis siejamas ne su būtinybe, o tik su patogumu, bet ir nėra aptartas servituto atlygintinumo klausimas. Todėl sprendė, kad atsakovų pateiktas projektas pažeidžia teisingumo, sąžiningumo principus ir negali būti pripažintas racionaliu, užtikrinančiu abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės siūlomą projektą privažiavimas prie bendram naudojimuisi formuojamo žemės sklypo atsakovui J. A. galimas ir nuo ( - ) g. ir nuo ( - ) g. bendrojo naudojimo keliais, nesuvaržant ieškovės nuosavybės kelio servitutais. Įvertinęs nuosavybės svarbą, teismas sprendė, kad atsakovo interesas naudotis trumpesniu ir geriau prižiūrėtu keliu yra menkavertis, todėl jam negali būti teikiamas prioritetas.
  7. Teismas pažymėjo, kad atsakovų pateiktas projektas turi ir techninių klaidų: aiškinamojo rašto penktoje eilutėje (p. 7), antroje eilutėje (p. 8) vietoj savininko A. N. nurodyti savininkai N. G. ir J. A., todėl ieškovei tenkanti nuosavybės dalis neatitinka ir yra mažesnė nei esanti nuosavybės dokumentuose. Nors paaiškinimas dėl to pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau, kaip pripažino pats atsakovų projekto rengėjas, žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ZPDRIS) šios klaidos ištaisyti nėra galimybės, todėl projekto rengėjo argumentas, kad tokia klaida gali būti ištaisyta tik pakartojant visą viešo skelbimo procedūrą, taptų kliūtimi greitam projekto įteisinimui.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11

  1. Apeliaciniame skunde atsakovai J. A. ir N. G. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį dėl 5,4422 ha (kadastrinis Nr. ( - )) žemės sklypo, esančio ( - ), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir šioje dalyje patenkinti atsakovų priešieškinio dalį dėl 5,4422 ha (kadastrinis Nr. ( - )) žemės sklypo, esančio ( - ), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Aginro“ žemės sklypų padalinimo projektą, priteisti iš ieškovės atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismo argumentai, sprendžiant dėl 5,4422 ha žemės sklypo šalių pateiktų atidalijimo projektų, pagrįsti klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu. UAB „Aginro“ ruošto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (padalijimo) projekto aiškinamojo rašto Sprendiniai (2) dalyje (5 lapas) nurodyta, kad „pertvarkoma 5,4422 ha teritorija (kad. Nr. ( - )) atidalijama į tris dalis suformuojant tris atskirus žemės sklypus, pagal bendrasavininkams priklausančias dalis, kuriems suteikiami projektiniai Nr. 39-1, 39-2, 39-3. Suformuoto žemės sklypo Nr. 39-1 bendras plotas – 3,2998 ha (dalis priklausanti N. G. ir J. A.)“, o ne ieškovei. Be to, UAB „Aginro“ ruošto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (padalijimo) projekto aiškinamojo rašto 6 skyriuje „Privažiavimas prie sklypų“ nurodyta, kad „...pertvarkomas sklypas, kurio Nr. ( - ) šiaurės vakaruose ir šiaurės rytuose ribojasi su viešo naudojimo keliu, todėl prie atidalintų sklypų Nr. 39-1, 39-3 privažiavimai išlieka, o patekimui į sklypą Nr. 39-2 projektuojamas servitutinis 5 m pl. kelias“. Taigi šis kelias (vienintelis, kuriam nustatomas servitutas, o ne du, kaip teismas klaidingai nurodė) projektuojamas atsakovams N. G. ir J. A. priklausančiame žemės sklype Nr. 39-1. Negana to, atsakovai už servituto naudojimąsi jokio atlygio iš ieškovės nereikalauja.
    2. Projektuojamas servitutinis kelias, einantis iš ( - ) gatvės į ( - ) gatvę pro A. N. ir J. A. bendro naudojimo sklypą Nr. 39-2, kuriame yra gyvenamieji pastatai, yra svarbus, nes juo patenkama į namus, juo atvažiuoja sunkiasvorės komunalinių atliekų surinkimo mašinos. ( - ) gatve komunalinių atliekų surinkimo mašinos nevažiuoja, nes ji yra prastos kokybės, sunkiai pravažiuojama. Atsakovas J. A., kuriam priklauso ¾ dalys gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, bendrojo naudojimo sklype Nr. 39-2 pastoviai gyvena nuo 1951 metų. Ieškovė čia neregistruota ir negyvena (gyvena ( - )), lankosi itin retai. Jai priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų.
    3. Atsakovų projekte numatomu servitutiniu keliu naudojasi elektros skirstomųjų tinklų operatorius (ESO), aptarnaujantis prie šio kelio esančią galingą (100 KW) elektros tinklų transformatorinę. Prie transformatorinės įrengtas J. A. priklausantis elektros įvadas ir abonento apskaita. Šie elektros įrenginiai yra atsakovo J. A. nuosavybė, juose reikia nuolatos lankytis, deklaruoti duomenis, įjungti ir išjungti elektros įrenginius, todėl atsakovas turi turėti sąlygas patekti į šį objektą. Pagal ieškovės projektą J. A. netenka galimybės patekti į šį objektą ir juo naudotis. Minėtas aplinkybes, be 2001-09-03 elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarties ir elektros tinklo nuosavybės ribų akto, patvirtina ir projektuojamų sklypų nuotraukos, vaizduojančios servitutinio kelio, elektros tinklų įrenginių, ieškovės projektuojamų kelių padėtį ir būklę. Iš nuotraukų matyti, jog ieškovės projektuojamas kelias yra neprižiūrėtas, drėgnuoju metų laiku apskritai nepravažiuojamas nei atsakovams, nei komunalinių atliekų surinkimo transporto priemonėms. Tuo tarpu atsakovų projekte nurodytas kelias, esantis atsakovams priklausančiame sklype Nr. 39-1, yra trumpiausias, paties atsakovo J. A. prižiūrėtas, nuolat tvarkomas, vedantis prie atsakovo elektros įrenginių, prie kurių neturint prieigos visavertis žemės sklypų ir pastatų eksploatavimas tampa neįmanomu.
    4. K. K. IĮ „Geoplius“ parengtame ieškovės projekte iš sklypo Nr. 39-1 išvedė į ( - ) gatvę siaurą juostą – išsikišimą, kuris atsakovams priklausančią žemę apie namus bereikalingai padalino į du sklypus Nr. 39-1-3 ir Nr. 39-1-4. Tai apsunkina žemės teisinę registraciją, žemės dirbimą, nes tarp žemės sklypų įsiterpia bendro naudojimo sklypo Nr. 39-1 dalis. Sklypo Nr. 39-1 forma yra sudarkyta, kas apsunkins jo, kaip būsimos namų valdos, teisinę registraciją.
    5. Teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kad dėl techninės klaidos atsakovo projektas nėra galiojantis, nenurodė, kaip techninė klaida gali būti ir, ar turi būti, taisoma ir priėjo subjektyvaus pobūdžio išvadą, kad klaida gali būti ištaisyta tik pakartojant visą viešo skelbimo procedūrą. Atsakovai nurodo, kad jų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui yra surašytas teigiamas 2016-05-10 Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. FPA-188-(8.12), kuriuo pritariama teikimui tvirtinti projektą, vadinasi techninė projekto klaida jo tinkamumui ir tvirtinimui įtakos neturėjo, dėl ko ZPDRIS sistemoje ir nėra galimybės bei pagrindo projekto taisyti (ką pažymėjo ir projekto autorius), vadinasi jokių kliūčių projekto įteisinimui nebūtų. Taip pat atsakovų pateiktas teismui 2017-01-03 Nacionalinės žemės tarnybos raštas „Dėl techninės klaidos projekto sprendinių aiškinamajame rašte“, kuriuo Nacionalinė žemės tarnyba patvirtino, kad aiškinamojo rašto techninės klaidos (penktoje eilutėje (p. 7), antroje eilutėje (p. 8) įtakos 2016-05-10 Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktui Nr. FPA-188-(8.12) neturi.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė A. N. prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Apeliantų argumentai, kad ieškovės su J. A. bendro naudojimo žemės sklypo atidalijimas pagal ieškovės pateiktą projektą trukdytų atsakovui formuoti namų valdą ir itin pablogintų naudojimosi žemės sklypu sąlygas, yra nepagrįsti. Atmesdamas atsakovų reikalavimą dėl jų dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės 5,4422 ha žemės sklypo ( - ) pagal UAB „Aginro“ žemės sklypų padalijimo projektą, teismas motyvavo tuo, kad, suformavus pagal šį projektą ieškovės ir J. A. bendram naudojimui 0,6796 ha ploto sklypą Nr. 39-2, į kurį patektų ir visas atsakovo sodas bei kūdra, būtų suteiktas nepagrįstas prioritetas J. A. interesams naudotis didele namų valda, iš esmės sukurta jo poreikiams tenkinti, kai tuo tarpu ieškovė, minimaliai naudodamasi šia žemės sklypo dalimi, prarastų galimybę suformuoti didesnį asmeninės nuosavybės teise valdomą sklypą. Beje, tokią galimybę prarastų ir atsakovė N. G., kuri nėra statinių savininkė ir todėl šia žemės sklypo dalimi apskritai nesinaudotų.
    2. Apeliantų argumentai dėl servituto taip pat nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad yra formuojami du (vieno) kelio servitutai, o ne du servitutiniai keliai, kaip teigia apeliantai. Tačiau esmė tame, kad pagal atsakovų pateiktą projektą servitutas būtinas, kad ieškovė galėtų patekti į jos su J. A. bendro naudojimo žemės sklypą, o pagal ieškovės pateiktą projektą joks servitutas nereikalingas. Apeliantų teiginys, kad jie jokio atlygio iš ieškovės už naudojimąsi servitutu nereikalauja, tėra tik teiginys - nėra jokios garantijos, kad po kurio laiko nepareikalaus susimokėti.
    3. Apeliantų nurodytos aplinkybės dėl elektros tinklų transformatorinės ir kitos įrangos yra visiškai naujos - jos nebuvo nurodytos nei priešieškinyje, nei atsiliepimuose į ieškinį, apie jas nei atsakovas, nei atsakovų atstovas teismo posėdžiuose nekalbėjo, taigi, šios aplinkybės pirmos instancijos teisme nebuvo nagrinėtos. Tokiu būdu, atsakovai pažeidžia CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą reikalavimą apeliaciniame skunde nurodyti bylos aplinkybes, kurios patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą.
    4. Pagrįsta ir teisinga pirmos instancijos teismo išvada, kad techninės atsakovų pateikto projekto klaidos kliudytų greitam projekto įteisinimui. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, kad atidalijus pagal atsakovų pateiktą projektą, ieškovė netektų dalies nuosavybės, nes projekto aiškinamajame rašte (psl. 7, 8) nurodyta, kad suformuotas žemės sklypas Nr. 39-3, kurio plotas 1,4628 ha, atitenka atsakovams, nors ši dalis turėtų priklausyti ieškovei (5,4422 ha žemės sklype asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklauso 16327/54422 dalys).

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, bendraturčiams siekiant atsidalyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, šalių pasirinkto atsidalinimo teisės įgyvendinimo būdo suderinamumo su kitų bendraturčių teisėmis.
  2. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5,4422 ha žemės sklypas ( - ), kuriame yra ieškovei A. N. ir atsakovui J. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys pastatai – gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )) bei ūkio pastatai, iš kurių 3/12 tenka ieškovei A. N., o 9/12 – atsakovui J. A. (t. 1, b. l. 8-13), o taip pat 12,5920 ha žemės sklypas ( - ). Dėl minėtų sklypų atidalijimo ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos šalys gera valia nesusitarė, todėl ieškovė pareiškė ieškinį teisme, kuriame suformulavo reikalavimus atidalinti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise turtą pagal jos prašymu parengtą K. K. IĮ ,,Geoplius“ projektą (t. 2, b. l. 35-45, 84-102, 111-119). Atsakovai priešieškiniu siūlė atidalinti turimą turtą pagal jų prašymu parengtą UAB ,,Aginro“ projektą (t. 1, b. l. 31-45, 67-71). Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė, sprendimo motyvuose nurodė, jog ieškovės pateiktas turto atidalijimo projektas tobulesnis, labiau atitinkantis proporcingumo ir sąžiningumo principus, užtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyrą.
  3. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atidalintas 5,4422 ha žemės sklypas ( - ), skundžia atsakovai J. A., N. G., esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog atsakovų parengtame atidalijimo projekte yra numatytas ir suprojektuotas servitutinis kelias, kuriuo ieškovė A. N. ir atsakovas J. A. turi galimybę patekti į nuosavybės teise turimus gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus. Teismui patvirtinus ieškovės parengtą siūlymą, atsakovas neturi galimybės susiformavusiu keliu patekti į žemės sklype esančią sodybą, kadangi kelias, kuriuo naudojosi šalys iki šiol, lieka ieškovei atitenkančioje žemės sklypo dalyje. Skunde teigiama, jog pagal ieškovės parengtą ir teismo sprendimu patvirtintą planą, atsakovui numatyta galimybė patekti į turimą gyvenamąjį namą tik iš ( - ) gatvės, kurios danga yra prastos kokybės, drėgnuoju metu laiku nepravažiuojama. Šiuo ieškovės siūlomu privažiavimu negali pravažiuoti komunalines paslaugas teikiantys sunkiasvoriai automobiliai. Atsakovas J. A., kuriam priklauso ¾ dalys gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, bendrojo naudojimo sklype Nr. 39-2 pastoviai gyvena nuo 1951 metų ir nuo to laiko naudojasi susiformavusiu įvažiavimu į sodybą iš ( - ) gatvės. Ieškovė ( - ) esančiame gyvenamajame name neregistruota ir negyvena (gyvena ( - )), jame lankosi itin retai, todėl teismas nepagrįstai suvaržė J. A. teisę ir galimybę patekti į turimą sodybos dalį trumpiausiu ir susiformavusiu keliu. Apeliantai nurodo, jog patvirtinus ieškovės parengtą žemės sklypo atidalijimo projektą, ieškovei atitenkančioje žemės sklypo dalyje liko elektros transformatorinė, prie kurios įrengtas J. A. priklausantis elektros įvadas ir abonento apskaita. Šie elektros įrenginiai yra atsakovo J. A. nuosavybė, juose reikia nuolatos lankytis, deklaruoti duomenis, įjungti ir išjungti elektros įrenginius, todėl atsakovas turi turėti galimybę patekti į šį objektą. Pagal ieškovės parengtą projektą J. A. netenka galimybės patekti į šį objektą ir juo naudotis. Ieškovės parengtame K. K. IĮ „Geoplius“ projekte iš bendro naudojimo sklypo Nr. 39-1 numačius patekimą iš ( - ) gatvės, atsakovams tenkantis žemės sklypas padalintas į du sklypus Nr. 39-1-3 ir Nr. 39-1-4. Tai apsunkina žemės teisinę registraciją, žemės dirbimą, nes tarp žemės sklypų įsiterpia bendro naudojimo sklypo Nr. 39-1 dalis.
  4. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, įtvirtinta CK 4.75 str. straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. D. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-233/2010; 2014 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. ir K. N. v. R. U. , M. Š. , R. L., bylos Nr. 3K-3-367/2014).
  5. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas. Kadangi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės lemia visų bendraturčių teisių į bendrą daiktą pasikeitimus, jis negali vykti vienašališkai atidalijimo iniciatoriaus nuožiūra, bet jo sąlygos turi būti suderintos su kitais bendraturčiais jų bendru susitarimu (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijimo iniciatoriui išnaudojus galimybes susitarti ir manant, kad kiti bendraturčiai su jo siūlomu atidalijimo būdu nesutinka nepagrįstai, gali siekti savo teisę atidalyti nuosavybės dalį įgyvendinti pareikšdamas teismui ieškinį. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, taip pat turi išnaudoti visas galimybes suderinti bendraturčių valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.
  6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl 5,4422 ha žemės sklypo ( - ) atidalinimo, iš esmės teisingai nustatė visas svarbias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, tačiau priimdamas skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą, neteisingai įvertino kai kurias svarbias faktines aplinkybes, dėl ko šioje bylos dalyje ginčas išspręstas neteisingai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lazdijų rajono apylinkės teismui skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu patvirtinus ieškovės siūlomą minėto žemės sklypo atidalijimo projektą, atsirado esminiai atsakovo J. A. teisių suvaržymai patekti į jam priklausančios sodybos dalies statinius gerai įrengtu, susiformavusiu, senai bendraturčių naudojamu ir trumpiausiu keliu. Esant faktiškai susiklosčiusiam geros kokybės įvažiavimo keliui nuo ( - ) gatvės, teisėjų kolegijos vertinimu, neracionalu atsakovui siūlyti naudotis aplinkiniu keliu, kad patekti ir įvažiuoti į sodybą sunkiai pravažiuojama, o žiemos ir lietingu metų laiku iš viso nepravažiuojama ( - ) gatve. Teismo nustatyto atidalijimo pasekoje atsakovams atitenkantis žemės sklypas padalijamas į du atskirus sklypus, dėl ko mažėja šių sklypų vertė ir didėja jų aptarnavimo ir naudojimo kaštai, atsakovui J. A. priklausanti elektros apskaitos skydinė patenka į ieškovei atitenkančią žemės sklypo dalį. Visos šios nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m gruodžio 5 d. sprendimu nustatyta 5,4422 ha žemės sklypo atidalijimo tvarka nepagrįstai riboja atsakovų turtines teises, neproporcingai turimo nekilnojamojo turto daliai pažeidžia saugotinus kitus interesus ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Dėl šių priežasčių apeliacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo dalis yra panaikinama teisėjų kolegijos nutartyje nurodomais pagrindais ir joje nurodomais motyvais (CPK 329 str. 1 d.).
  7. Teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovei priklauso 3/12, o atsakovui 9/12 gyvenamojo namo, viralinės, aštuonių ūkinių pastatų ir garažo idealinės dalys (1 t. b. l. 8-13). Ieškovei A. N. priklauso 16327/54422 dalys, atsakovui J. A. 35086/54422 dalys 5,4422 ha ginčo žemės sklypo ( - ). Lazdijų rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į turimas pastatų ir žemės sklypo dalis sprendė, kad turi būti formuojamas kuo mažesnis ieškovei ir atsakovui priklausantis bendras žemės sklypas prie turimų statinių, kadangi šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, o tai padidina konfliktų tarp šalių tikimybę. Teismas todėl pritarė ieškovės siūlymui formuoti mažesnį 0,3991 ha ploto žemės sklypą (sklypas Nr. 39-1, 2 t. b. l. 39) ir sprendė, jog atsakovų pateiktame projekte – 0,6796 ha ploto (sklypas Nr. 39-2; 2 t. b. l. 15) numatytas sklypas suteikia nepagrįstą prioritetą atsakovo J. A. interesams naudotis didele namų valda. Teisėjų kolegija su šiomis skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvadomis nesutinka. Byloje nustatyta, kad šalims priklausančiais statiniais yra užstatytas 0,2364 ha žemės sklypo plotas (2 t. b. l. 9). Pagal ieškovės siūlymą patvirtinus bendram ieškovės ir atsakovo naudojimui 0,3991 ha žemės sklypą prie turimų statinių, kiemui, sodui, kitiems statiniams (kiemo įrenginiams) aptarnauti, įvažiavimui liktų tik apie 0,15 ha bendro naudojimo žemės plotas. Įvertinus nurodomas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad patvirtinus ieškovės siūlomą suformuoti tik 0,3991 ha ploto bendro naudojimo žemės sklypą prie bendro naudojimo pastatų, būtų pažeisti būtent atsakovo J. A., kaip statinių didesniosios dalies savininko ir faktinio naudotojo interesai, nes siūlomas ieškovės bendro naudojimo žemės plotas nepakankamas pastatų aptarnavimui ir jų priežiūrai užtikrinti. Ieškovė byloje nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kad jos interesai, formuojant kuo mažesnį bendrą žemės sklypą prie turimų pastatų, būtų ginami prioritetiškai (CPK 178 str.). Šias išvadas pagrindžia ir ta nustatyta aplinkybė, kad ieškovė ginčo žemės sklype negyvena, pastatais nesinaudoja.
  8. Lazdijų rajono apylinkės teismas, patvirtinęs ieškovės siūlomą žemės sklypo atidalijimo būdą pagal jos parengtą projektą ir, aptardamas įvažiavimo į sklype šalių turimą sodybą galimybę, skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nurodė, jog atsakovo interesas naudotis trumpesniu ir geriau prižiūrėtu keliu yra menkavertis, todėl jam negali būti teikiamas prioritetas, nes tai būtų nesąžininga ieškovės atžvilgiu. Teisėjų kolegija su šiuo pirmosios instancijos teismo motyvu nesutinka. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas J. A. ginčo žemės sklype esančioje sodyboje pastoviai gyvena nuo 1951 metų su šeima. Ieškovė A. N. ( - ) esančiame gyvenamajame name neregistruota ir negyvena (gyvena ( - )), sodyboje lankosi itin retai. Ieškovė ir atsakovas visą laiką naudojosi ir iki šio laiko naudojasi susiformavusiu įvažiavimo keliu į sodybos teritoriją iš ( - ) gatvės. Priėmus skundžiamą teismo sprendimą, atsakovas neteko galimybės susiformavusiu keliu patekti į žemės sklype esančią sodybą, kadangi kelias, kuriuo naudojosi šalys iki šiol, lieka ieškovei atitenkančioje žemės sklypo dalyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal ieškovės parengtą ir teismo sprendimu patvirtintą planą, atsakovui numatyta galimybė patekti į turimą sodybą tik iš ( - ) gatvės, kurios danga yra prastos kokybės, žiemos metu ir drėgnuoju metu laiku ( - ) gatvė yra nepravažiuojama. Šiuo ieškovės siūlomu privažiavimu negali pravažiuoti komunalines paslaugas teikiantys sunkiasvoriai automobiliai. Įvertinus šias faktines aplinkybes, darytina išvada, kad būtent J. A. teisė patekti, įvažiuoti į nuosavybės teise valdomą sodybą, turi būti ginama prioritetiškai, nes jis realiai gyvena sodyboje, ją prižiūri ir naudojasi įvažiavimo keliu. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje atsakovas J. A. pateikė prašymą nustatyti neatlygintinį kelio servitutą pagal jo parengtą projektą atsakovams atitenkančioje žemės sklypo dalyje (2 t. b. l. 13-15, 3 t. b. l. 38).
  9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų parengtas žemės sklypo atidalijimo projektas yra racionalesnis, labiau priimtinas, nes sudaro mažiau prielaidų konfliktinei situacijai ateityje kilti, o jį patvirtinus, nustatytinas atsakovų siūlomas neatlygintinis kelio servitutas jiems tenkančioje ginčo žemės sklypo dalyje (CK 4.111 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra įtvirtinęs principus jog tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos 3K-3-118/2012). Teisėjų kolegija, spręsdama dėl kelio servituto turinio nustatymo, atsižvelgia, jog kelio servitutas skirtas patekti į kaimo sodybą, į kurią būtina įvažiuoti ir sunkiasvorėms automašinoms, galimai bus būtinybė keliu varyti gyvulius. Teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovų parengtame projekte yra numatytas 5 metrų pločio kelio servitutas (2 t. b. l. 11, 13, 14). Tokio pločio kelio servitutas yra pakankamas, kad juo pravažiuotų automobiliai, būtų galima varyti gyvulius ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (CK 4.117 str.). Todėl teisėjų kolegija nustato atsakovams tenkančioje 3,2998 ha žemės klypo dalyje penkių metrų pločio kelio servitutą, prasidedantį nuo ( - ) gatvės ir einantį iki žemės sklypo, esančio ( - ), kurio plotas 0,6796 ha, priteisto ieškovei A. N. ir atsakovui J. A. bendrosios nuosavybės teise (pertvarkomo sklypo sprendinyje nurodomo Nr. 39-2) ribos, skirtą važiuoti transporto priemonėmis, varyti galvijus.
  10. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais įrodinėjama, jog patvirtinus ieškovės parengtą žemės sklypo atsidalijimo projektą, ieškovei atitenkančioje žemės sklypo dalyje liko elektros transformatorinė, prie kurios įrengtas J. A. priklausantis elektros įvadas į sodybą ir elektros naudojimo apskaitos įrenginys. Atsižvelgiant į tai, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, jog ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, ginčo žemės sklypas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius. Byloje nurodomi elektros tiekimo ir apskaitos įrenginiai yra atsakovo J. A. nuosavybė, prie šių įrenginių reikia turėti galimybę bet kada prieiti, lankytis tam, kad deklaruoti elektros energijos sunaudojimo duomenis, įjungti ir išjungti sodyboje naudojamus elektros įrenginius. Šiems veiksmams atlikti atsakovas turi turėti realią galimybę bet kada patekti prie nuosavybės teise turimo objekto. Pagal ieškovės parengtą žemės sklypo atidalijimo projektą J. A. netenka galimybės prie jo patekti ir realiai naudotis, kadangi minėti elektros įrenginiai yra ieškovei atitenkančiame žemės sklype. Nors ieškovė ir atsakovas J. A. yra artimi giminės, brolis ir sesuo, tačiau atsižvelgiant į susiklosčiusius itin konfliktiškus jų tarpusavio santykius, ieškovės siūlomas atidalijimo projektas dėl aukščiau nurodomų aplinkybių negali būti vertinamas kaip tinkamesnis už atsakovo siūlomą atidalijimo projektą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodyti motyvai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovės pateiktas projektas labiau atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia atsakovų teisių ir teisėtų interesų, sudaro mažiau prielaidų konfliktinei situacijai kilti.
  11. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kur nurodoma, jog ieškovės parengtame žemės sklypo atidalijimo projekte atsakovų bendram naudojimui yra suprojektuoti ir suformuoti du atskiri žemės sklypai, dėl ko mažėja žemės sklypo vertė ir didėja jų įregistravimo nekilnojamojo turto registre, aptarnavimo ir naudojimo kaštai. Teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovės parengtame žemės sklypo atidalijimo projekte (2 t. b. l. 89, 92) ieškovė siūlo 5,4422 ha žemės sklypą atidalinti, suformuojant keturis sklypus - du sklypus priklausančius tik atsakovams, – 0,9467 ha ir 2,5635 ha, atitinkamai žymimus indeksais Nr. 39-1-3, bei Nr. 39-1-4, šiuos minėtus žemės sklypus ieškovės siūlymu turi skirti įvažiavimas į sodybą iš ( - ) gatvės. Ieškovė siūlo 0,3991 ha žemės sklypą skirti ieškovės ir atsakovo bendram naudojimui (indeksas 39-1), o 1,5329 ha žemės sklypą, projekte žymimą indeksu 39-1-2 paskirti ieškovės nuosavybėn (2 t. b. l. 89-97). Teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovų pateiktame siūlyme ginčo žemės sklypas atidalijamas suformuojant tris žemės sklypus – vienas atsakovams bendram naudojimui – 3,2998 ha ploto, vienas ieškovei 1,4628 ha ploto ir ieškovės ir atsakovo bendram naudojimui 0,6796 ha ploto, atitinkamai atidalijimo projekte žymimi indeksais Nr. 39-1, 39-3 ir 39-2 (2 t. b. l. 4-15). Teisėjų kolegija vertina, kad toks atsakovų pateiktas atidalijimo projektas labiau atitinka įstatymo leidėjo deklaruojamus nuosavybės atskyrimo be žalos atidalijamam daiktui principus, sudaro mažiau prielaidų konfliktinėms bendraturčių situacijoms kilti, yra racionalesnis, todėl teisėjų kolegija atsakovų pateiktam atidalijimo projektui teikia prioritetą.
  12. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lazdijų rajono apylinkės teismas be pagrindo laikė neteisingu atsakovų parengtą ginčo žemės sklypų atidalinimo projektą dėl jame esančių techninių klaidų, nurodęs, kad aiškinamojo rašto penktoje eilutėje (p. 7), antroje eilutėje (p. 8) vietoj savininko A. N. nurodyti savininkai N. G. ir J. A. (2 t. b. l. 10). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bendraturčių ginčas dėl nuosavybės atidalinimo sprendžiamas ginčo tvarka tarp šalių teisme. Sprendžiant ginčą teismine tvarka, nuosavybės atidalijimo būdas ir tvarka nustatoma įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o ne parengto siūlymo atidalinti nuosavybę aiškinamuoju raštu. Todėl byloje esančio aiškinamojo rašto teksto netikslumas (pirminiame tekste vietoj A. N. įrašyta N. G. ir J. A., 2 t. b. l. 10, aiškinamojo rašto 7 lapo 5-a eilutė ir 8 lapo 2-a eilutė), nesudaro pagrindo atmesti atsakovų parengtą žemės sklypo atidalijimo projektą visumoje, kadangi aiškinamasis raštas yra tik parengto žemės sklypo atidalinimo projekto techninis apibūdinimas. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad pats žemės sklypo atidalijimo planas yra teisingas (CPK 178 str., 185 str.). Be to, apeliantas J. A. kartu su apeliaciniu skundu pateikė Nacionalinės žemės tarnybos 2017-01-03 raštą Nr.1S-14-(85), kuriame nurodo, kad yra išnagrinėtas J. A. prašymas dėl techninės klaidos jo parengtame žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte. Išvadoje Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, jog Projekto aiškinamojo rašto 7 lapo 5-oje eilutėje ir 8 lapo 2-oje eilutėje nurodomos techninės klaidos Patikrinimo aktui įtakos neturi (3 t. b. l. 12).
  13. Įvertinus visus aukščiau teisėjų kolegijos šioje nutartyje išdėstytus motyvus dėl šalių pateiktų žemės sklypo atidalijimo projektų, sprendžiama, kad atsakovų pateiktas 5,4422 ha ploto ginčo žemės sklypo atidalijimo projektas atitinka šalių turimo nuosavybės teise turto dalių proporcijas, nepažeidžia ieškovės ir atsakovų teisių ir teisėtų interesų, sudaro mažiau prielaidų konfliktinei situacijai ateityje kilti, yra racionalesnis, suderinamas su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Todėl teisėjų kolegijai skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimo dalį panaikina, priima naują sprendimą šioje bylos dalyje, atsakovų priešieškinį tenkina, o ieškovės ieškinį šioje ginčo dalyje atmeta (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
  14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijai pakeitus skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą, dalį ieškovės ieškinio atmetus, o dalį atsakovų priešieškinio patenkinus, naikintina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos ir priteistos valstybės turėtos išlaidos, naujai perskirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisiant valstybei jos turėtas išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
  15. Teisėjų kolegija vertina, kad, teisėjų kolegijai priėmus bylos dalyje naują sprendimą, yra patenkinama 70 procentų ieškinio ir 30 procentų priešieškinio dalis (pagal ieškovės suformuluotą reikalavimą atidalintas 12,5920 ha ploto žemės sklypas ( - ) ir gyvenamasis namas ( - ), o pagal atsakovo pateiktą priešieškinį atidalintas 5,4422 ha ploto žemės sklypas ( - )). Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 966,82 Eur bylinėjimosi išlaidų: 20,50 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 4); 246,32 Eur kelionės išlaidų (t. 1, b. l. 132-134; t. 2, b. l. 71-73, 83, 132, 133), 700 Eur išlaidų už projektų rengimą ir specialisto išvadą (t. 1, b. l. 128, 129, 130, 131; t. 2, b. l. 74, 75). Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 2516 Eur bylinėjimosi išlaidų: 41 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti (t. 2 b. l. 60), 500 Eur advokato atstovavimo išlaidų (t. 2 b. l. 19,), 1275 Eur sumokėjo už žemės sklypo matavimus (t. 2 b. l. 20-23), 700 Eur sumokėjo už žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą (t. 2 b. l. 24-28). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio (t. 3, b. l. 7). Atsižvelgiant į patenkintų atmestų reikalavimų dalis (70 proc. ir 30 proc.), ieškovei iš atsakovų priteistina 676,77 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų suma (nuo 966,82 Eur sumos 70 proc. yra 676,77 Eur suma). Atsakovui J. A. iš ieškovės priteistina 754,8 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų suma (nuo 2516 Eur sumos 30 proc. yra 754,80 Eur suma), (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Atlikus priteistinų sumų įskaitymą, atsakovui J. A. priteisiama 78,03 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (754,80 Eur minus 676,77 Eur , lygu 78,03 Eur suma), (CPK 93 str. 2 d, 98 str.). Apeliacinį skundą patenkinus, J. A. papildomai priteisiama iš A. N. 31 Eur turėtų išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
  16. Valstybės turėtas išlaidas sudaro bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos procesinių dokumentų įteikimui - 22,32 Eur, 909,03 Eur išlaidos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 95-96, 111, 120, 130; t. 2, b. l. 79, 81, 129, t. 3 b. l. 33). Ieškovės ieškinį patenkinus 70 procentų apimtimi, iš atsakovų valstybei priteistina po 318,16 Eur valstybės turėtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir po 7,80 Eur turėtų išlaidų procesiniams dokumentams įteikti (CPK 96 str.).

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

16panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės 5,4422 ha žemės sklypas ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas patvirtintas 2016 m. spalio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir priteistas A. N., a. k. ( - ) žemės sklypas, pažymėtas Nr. 39-1-2, kurio plotas 1,5329 ha, atsakovams J. A., a. k. ( - ), ir N. G., a. k. ( - ), priteistas žemės sklypas, pažymėtas Nr. 39-1-3, kurio plotas 0,9467 ha, ir žemės sklypas Nr. 39-1-4, kurio plotas 2,5635 ha; žemės sklypas, pažymėtas Nr. 39-1, kurio plotas 0,3991 ha priteistas bendram A. N. a. k. ( - ) ir J. A. a. k. ( - ), naudojimui.

17Šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą.

18Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, kurio bendras plotas 5,4422 ha (kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ), pagal UAB ,,Aginro“ žemės sklypų padalinimo projektą, ieškovei A. N. priteisti žemės sklypą, kurio plotas 1,4628 ha, pertvarkomo sklypo sprendinyje suformuoto žemės sklypo Nr. 39-3, atsakovams J. A. ir N. G. bendrosios nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, kurio plotas 3,2998 ha, pertvarkomo sklypo sprendinyje suformuoto sklypo Nr. 39-1, ieškovei A. N. ir atsakovui J. A. bendrosios nuosavybės priteisti žemės sklypą, kurio plotas 0,6796 ha, pertvarkomo sklypo sprendinyje suformuoto sklypo Nr. 39-2.

19Panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei A. N., a. k. ( - ) bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 483,41 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 41 centą) iš kiekvieno atsakovo - J. A., a. k. ( - ), N. G., a. k. ( - ).

20Panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovų J. A., a. k. ( - ), ir N. G., a. k. ( - ), po 6,09 Eur (šešis eurus 9 centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) AB „Swedbank“ arba Nr. ( - ) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, arba Nr. ( - ) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. ( - ) AB DNB bankas, arba Nr. ( - ) AB „Citadele“ bankas, arba Nr. ( - ) AB SEB banke, arba Nr. ( - ) AB Šiaulių bankas, arba Nr. ( - ) UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

21Panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovų J. A., a. k. ( - ), ir N. G., a. k. ( - ), po 396,62 Eur (tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus 62 centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) AB „Swedbank“ arba Nr. ( - ) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, arba Nr. ( - ) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. ( - ) AB DNB bankas, arba Nr. ( - ) AB „Citadele“ bankas, arba Nr. ( - ) AB SEB banke, arba Nr. ( - ) AB Šiaulių bankas, arba Nr. ( - ) UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5630. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

22Šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą.

23Priteisti J. A., a. k. ( - ) iš A. N., a. k. ( - ) 78,03 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus ir 3 centus) turėtų bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) turėtų išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, viso priteisti J. A. iš A. N. 109,03 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

24Priteisti valstybei iš atsakovų J. A., a. k. ( - ), ir N. G., a. k. ( - ) iš kiekvieno po 318,16 Eur (tris šimtus aštuoniolika eurų ir 16 centų) turėtų išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630).

25Priteisti valstybei iš atsakovų J. A., a. k. ( - ), ir N. G., a. k. ( - ) iš kiekvieno po 7,80 Eur (septynis eurus ir 80 centų) turėtų išlaidų (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

26Kitoje dalyje Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Nustatyti atsakovams J. A. ir N. G. priteistame bendram naudojimui žemės sklype, esančiame ( - ), kurio plotas 3,2998 ha, (pertvarkomo sklypo sprendinyje nurodomo Nr. 39-1), penkių metrų pločio kelio servitutą, prasidedantį nuo ( - ) gatvės ir einantį iki žemės sklypo, esančio ( - ), kurio plotas 0,6796 ha, priteisto ieškovei A. N. ir atsakovui J. A. bendrosios nuosavybės teise (pertvarkomo sklypo sprendinyje nurodomo Nr. 39-2) ribos, skirtą važiuoti transporto priemonėmis, varyti galvijus.

28Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovei A. N., jos atstovei advokatei 4. atsakovui J. A., atsakovų J. A. ir... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Ginčo esmė
  1. Ieškovė A. N.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9.
    1. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m.... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 11.
      1. Apeliaciniame skunde atsakovai 12. Teisėjų kolegija... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14.
        1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių... 15. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 16. panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo... 17. Šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą.... 18. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, kurio bendras... 19. Panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo... 20. Panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo... 21. Panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo... 22. Šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą.... 23. Priteisti J. A., a. k. ( - ) iš 24. Priteisti valstybei iš atsakovų J. A., a. k. 25. Priteisti valstybei iš atsakovų J. A., a. k. 26. Kitoje dalyje Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d.... 27. Nustatyti atsakovams J. A. ir N. G.... 28. Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....