Byla e2-6647-589/2018
Dėl skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovams R. B. ir D. T., trečiajam asmeniui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui

1Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė, sekretoriaujant Vilmai Bučaitei, dalyvaujant atsakovei R. B. ir jos atstovui advokatui Audriui Leonavičiui, nedalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ atstovui, nedalyvaujant atsakovui D. T., nedalyvaujant trečiojo asmens Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovams R. B. ir D. T., trečiajam asmeniui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

2Teismas

Nustatė

3ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 347,94 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 30,00 Eur žyminį mokestį. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. gruodžio 2 d. su Panevėžio apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK) sudarė Viešojo pirkimo paslaugų sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 50-ST2-140 (toliau – ir Sutartis), kurios 1 punkto nuostatomis ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei, atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Be to, Sutarties 1 priede yra nurodomi ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai. Vadovaujantis Sutarties nuostatomis, 2017 m. liepos 25 d. ieškovė gavo Panevėžio apskrities VPK pareigūnų iškvietimą atvykti į įvykio vietą priverstinai nuvežti transporto priemonę VW PASSAT, valstybiniu Nr. ( - ) (toliau – ir transporto priemonė), kuri buvo sulaikyta dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 222 ir 147 punktų reikalavimų pažeidimų bei administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalyje (po eismo įvykio buvo padaryta turtinė žala, tačiau su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis nepranešė policijai apie eismo įvykį ir pasitraukė iš eismo įvykio), bei nugabentas saugojimui į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią adresu Elektronikos g. 80, Panevėžys. Pabrėžė, jog paprastai kreipiasi į Panevėžio apskrities VPK, siųsdama faktiškai saugojimo aikštelėje stovinčių priverstinai sulaikytų transporto priemonių sąrašą (užklausimą), kuriame prašo nurodyti transporto priemonių procesinius statusus, t. y. ar jau yra priimtas sprendimas gražinti transporto priemone ar dar ne. Kai gauna informaciją iš Panevėžio apskrities VPK apie tai, jog transporto priemonė yra grąžintina, savo lėšomis imasi informuoti transporto priemonių savininkus/valdytojus apie būtinybe atsiimti jų saugomą transporto priemonę ir apmokėti transportavimo ir saugojimo išlaidas, o nepavykus su transporto priemonių savininkais/valdytojais susitarti taikiai, kreipiasi į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju atsakymo, kad transporto priemonė yra jau grąžintina iš Panevėžio apskrities VPK ilgai negavo, todėl pati ėmėsi skubių veiksmų, ieškodama jos savininko per valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenų bazę. Kadangi Panevėžio apskrities VPK elektroniniu paštu atsiuntė 2017 m. rugpjūčio 18 d. Leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę kopiją, kuris buvo išduotas R. B., 2017 m. lapkričio 21 d. raštu kreipėsi į nurodytą asmenį (pranešimas siųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu) su pranešimu dėl transporto priemonės atsiėmimo ir apmokėjimo už jos transportavimą ir saugojimą, tačiau iš jos jokio atsakymo nesulaukė. 2018 m. sausio 10 d. pakartotiniu pranešimu kreipėsi į R. B. (pranešimas siųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu), informuodama dar kartą ją apie susidariusį įsiskolinimą ir būtinybę atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Ieškovė užklausimo atsakymą iš Panevėžio apskrities VPK gavo 2018 m. sausio 23 d. raštu Nr. 50-S-2934(1.30). Jame asmeniu, kuris vairavo transporto priemonę ir pažeidė KET buvo nurodytas D. T.. Kadangi D. T. nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK, kad suteiktų informaciją apie šio atsakovo faktinę gyvenamąją vietą. Panevėžio apskrities VPK neturėjo informacijos apie jo faktinę gyvenamąją vietą, todėl atsiuntė atsakovo motinos Z. L. gyvenamosios vietos adresą. 2018 m. vasario 5 d. iš R. B. gavo pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2017 m. liepos 25 d. ji transporto priemonės nevairavo ir nepadarė eismo įvykio, todėl nežada atsiskaityti su ieškove už suteiktas transportavimo ir saugojimo paslaugas, paminėjo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonės vagystės, kuriame ji pripažinta nukentėjusiąja, tačiau jokių įrodančių dokumentų apie ikiteisminį tyrimą nepateikė ir neatsiuntė. Ieškovės netenkino toks atsakovės nepagrįstas pareiškimas, juolab kad atsakovei dar 2017 m. rugpjūčio 18 d. Panevėžio apskrities VPK išdavė Leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Taigi atsakovė jau nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. privalėjo pasiimti savo transporto priemonę iš sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 33 straipsnio 6 dalies nuostatomis, ieškovei už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą turi atlyginti automobilio savininkas ir jo teisėtas valdytojas. Ieškovė 2018 m. vasario 9 d. pranešimu informavo D. T. motiną Z. L. (pranešimas siųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu) apie jos sūnaus susidariusį įsiskolinimą už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą, tačiau atsiskaitymo už suteiktas paslaugas negavo. Nesulaukusi atsakymo nei iš D. T., nei iš Z. L., 2018 m. kovo 5 d. pakartotinai kreipėsi su pranešimu, informuodama atsakovo motiną Z. L. (pranešimas siųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu), apie jos sūnaus susidariusį įsiskolinimą, tačiau ir vėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas negavo. Atsakovams nereaguojant į ieškovės raginimus, neturi kitos išeities kaip tik toliau saugoti transporto priemonę. Nepaisant minėtų raginimų, atsakovai šiai dienai nėra atsiskaitę už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą, todėl išbandžiusi visus jai prieinamus taikius ginčo sprendimo būdus, priversta kreiptis į teismą su ieškiniu.

4Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai. Ieškovė pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

5Atsakovė R. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį dalyje dėl jai reiškiamų pretenzijų atmesti, priteisti iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei ji nėra skolinga, jokie sutartiniai santykiai su ieškove jos nesieja, o jai priklausanti transporto priemonė ieškovės aikštelėje yra saugoma kaip daiktinis įrodymas ikiteisminio tyrimo byloje. Kadangi nustatyta, kad 2017 m. liepos 25 d. transporto priemonę vairavo D. T., kuris įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A15-792-978/2017 pripažintas kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir ANK 417 straipsnio 8 dalyje padarymo, vadinasi, yra nustatyta, jog administracinį nusižengimą 2017 m. liepos 25 d., vairuodamas jai priklausančią transporto priemonę, padarė D. T.. Paaiškino, kad 2017 m. liepos 22 d. ji išvyko atostogų į Angliją. Iš šios šalies į namus grįžo 2017 m. rugpjūčio 1 d. 2017 m. liepos 25 d., jai būnant Anglijoje, paskambino policijos pareigūnė, kuri informavo, jog 2017 m. liepos 25 d., apie 11.00 val. kelyje ( - ), Panevėžio rajone, jai priklausanti transporto priemonė pateko į eismo įvykį ir yra nepataisomai sugadinta. Tuo metu dar nebuvo nustatyta, kas vairavo jai priklausančią transporto priemonę, tačiau ji buvo informuota, kad netoli įvykio vietos keliu ėję trys asmenys atsisakė greitosios medicininės pagalbos paslaugų. Ji paskambino savo sutuoktiniui A. B. (su juo yra nutraukusi santuoką), jis apie autoįvykį nieko nežinojo, net nežinojo, kad jai priklausančią transporto priemonę be jų žinios paėmė pas jį tą dienų buvęs jam mažai pažįstamas asmuo, kaip vėliau nustatyta, D. T.. 2017 m. liepos 27 d. ar 28 d., tikslios dienos nepamena, jai būnant Anglijoje, vėl paskambino policijos pareigūnas, kuris informavo, jog nustatyta, kad jos transporto priemonę vairavo D. T., kurio ji nepažįsta, jo nubaudimo klausimas bus sprendžiamas teisme 2017 m. rugpjūčio 14 d. Po minėto teismo nutarimo priėmimo, ji nuvyko į Panevėžio apskrities VPK, kur policijos pareigūnas surašė jai Leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Su šiuo leidimu 2017 m. rugpjūčio mėnesį, dienos nepamena, ji nuvyko į ieškovei priklausančių priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo aikštelę, adresu – Elektronikos g. 80, Panevėžyje, paklausė, ar gali atsiimti jai priklausančią transporto priemonę, arba tiksliau, tai kas iš jos liko – metalo laužą. Jai buvo paaiškinta, jog jai priklausančią transporto priemonę ji galės pasiimti tik tuomet, kai bus sumokėta už jos priverstinį nutempimą iš eismo įvykio vietos ir saugojimą, kas sudarė apie 300,00 Eur. Ji paaiškino, jog už transporto priemonės nutempimą ir saugojimą nemokės, kadangi neprašė jos į šią aikštelę nei nutempti, nei saugoti, visus nuostolius turi padengti asmuo, kuris savavališkai nuvarė jai priklausančią transporto priemonę ir ją nepataisomai sudaužė eismo įvykio metu bei pasišalino iš įvykio vietos, t. y. galimai padarė nusikalstamus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 ir 188 straipsniuose. Kadangi transporto priemonės liekanos jai nebuvo gražintos, ji 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pagal jos pareiškimą ir skundą dėl jai priklausančios transporto priemonės vagystės ir nepataisomo sugadinimo Panevėžio apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas, bylos Nr. 06-2-00211-17. Šiame ikiteisminiame tyrime įtarimas pareikštas D. T., o 2017 m. spalio 13 d. ji pripažinta nukentėjusiąja. Duomenų apie tai, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas neturi. Apie pradėtą ir atliekamą ikiteisminį tyrimų informavo ieškovę. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir D. T. pareiškus įtarimą dėl jai priklausančios transporto priemonės vagystės ir nepataisomo sugadinimo, kaip ji supranta, šis asmuo ir turi atlyginti visus jai padarytus nuostolius, taip pat ieškovei priverstinio nuvežimo iš eismo įvykio vietos ir saugojimo išlaidas. Transporto priemone naudotis D. T. ji leidimo nedavė, tuo metu net nebuvo Lietuvoje. Kad transporto priemonė, ar tai kas iš jo liko, yra pripažinta daiktiniu įrodymu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-2-00211-17 patvirtina jai pateiktas šiam tyrimui vadovaujančio prokuroro 2018 m. vasario 27 d. raštas. Apie tai taip pat yra informuota ieškovė. Be to, prieš teikiant ieškinį ieškovė ir pati galėjo išsiaiškinti, koks šiuo metu yra transporto priemonių saugojimo aikštelėje saugomos transporto priemonės liekanų statusas. Ieškovė iš tiesų jai pareiškė dvi pretenzijas. Į abi pretenzijas ji pateikė atsakymus, kad ši transporto priemonė buvo užvaldyta neteisėtu būdu ir visas išlaidas susijusias su jo transportavimu ir saugojimu turi atlyginti tai padaręs asmuo D. T., o ne ji, pateikė ieškovei reikiamus dokumentus – atsakymus iš prokuratūros. Ieškovė jos paaiškinimais ir pateiktų dokumentų kopijomis nepatikėjo ir iš esmės nepagrįstai reiškia jai pretenzijas. Ieškovė teigia, jog ji piktybiškai vengia atsiimti transporto liekanas, tačiau tai nėra tiesa. Ji buvau nuvykusi į ieškovės saugojimo aikštelę, tačiau transporto priemonės liekanas ieškovės darbuotojas gražinti atsisakė ir pareikalavo susimokėti tuo metu buvusias jos transportavimo ir saugojimo išlaidas. Jeigu transporto priemonė jai būtų gražinta 2017 m. rugpjūčio 20 d., tai jos saugojimo išlaidos tikrai būtų buvę mažesnės. Pagal Sutartį, už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą tais atvejais, kaip transporto priemonė yra nuvežama ir saugoma pagal ANK normas, turi sumokėti administracinėn atsakomvbėn traukiami asmenys, šiuo atveju D. T.. Jeigu transporto priemonė saugoma ikiteisminio tyrimo byloje, kaip yra iš šiuo atveju, tai atlygį ieškovė gali išsireikalauti ir iš Panevėžio apskrities VPK. Todėl mano, jog nagrinėjant šią civilinę bylą, būtų teisinga, jeigu teismas vadovautųsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsnio norma, nes atsakove ji į šią bylą įtraukta iš esmės nepagrįstai. Be to, mano, kad nėra visų sąlygų jos civilinei atsakomybei kilti.

6Atsakovė R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu ji visiškai nesutinka, kadangi tuo metu, kai įvyko minėtas eismo įvykis, jos Lietuvoje nebuvo. Visa savaitė praėjo, kol ji galėjo grįžti į Lietuvą, o grįžusi ji iš karto nuvyko į ieškovės saugomų transporto priemonių aikštelę, norėjo susimokėti ir pasiimti savo transporto priemonę, kad galėtų ja važinėti. Paaiškėjo, kad iš transporto priemonės buvo likęs tik metalo laužas. Transporto priemonės, kuri buvo įsigyta už 2 000,00 Eur prieš du mėsius iki eismo įvykio, savininkė yra ji. Nutraukus santuoką, su buvusiu sutuoktiniu ji ir toliau kartu gyvena bei veda tą patį ūkį. Ji paliko savo transporto priemonę buvusiam sutuoktiniui, kad šis galėtų važinėti ja į darbą, nes jo yra sugedusi. Jos buvęs sutuoktinis tiesiog pasirinko netinkamus draugus, kurie juo pasinaudojo. D. T. ji nepažįsta. Pastarasis yra buvusio sutuoktinio draugas, kuris jį parsivedė namo, kartu gėrė alkoholinius gėrimus. D. T., pasinaudojo tuo, kad buvęs sutuoktinis užmigo, pasiėmė jai priklausančios transporto priemonės raktelius ir išvažiavo. Iš kitų asmenų sužinojo, kad D. T. tada į jos namus grįžo dar kartą ir susirinko smulkius daiktus – kolonėles, ausines, išmaniuosius laikrodžius, senus telefonus, t. y. tai, kas tilpo į kišenes. Su D. T. ji buvo susisiekusi, jis žadėjo atvykti ir susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau neatvyko. Mano, kad nėra jos kaltės dėl ieškovės patirtų transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų.

7Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinys turėtų būti tenkintas iš dalies, atsakovės atžvilgiu – atmestas. Papildomai paaiškino, kad atsakovė apie jai priklausančios transporto priemonės paėmimą nebuvo informuota, nebuvo davusi sutikimo ja naudotis D. T., o su A. B. ji šiuo metu nėra santuokoje. Iš faktinių aplinkybių matyti, jog kaltė dėl atsiradusios žalos yra atsakovo D. T.. Sutartyje nėra numatyta, kad už priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas yra atsakingas ir transporto priemonės savininkas, ir nors SEAKĮ numato savininko solidarią atsakomybę, tokia savininko atsakomybė galima tik esant nustatytai savininko kaltei. Atsakovės R. B. kaltės šiuo atveju nėra. Be to, pati Sutartis, kurioje nėra išreikšta atsakovės R. B. valia ir kuri yra trečiojo asmens ir ieškovės sudaryta, kelia abejonių dėl to, ar nėra diskriminuojanti, kadangi jos nuostatomis susitarta dėl skirtingų įkainių, taikomų už šias paslaugas administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims ir policijos įstaigai.

8Atsakovas D. T. teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį taip pat nepateikė.

9Trečiasis asmuo Panevėžio apskrities VPK atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovų sumokėti už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Paaiškino, kad 2017 m. liepos 25 d. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos vyr. patrulis E. M., vadovaudamasis ANK 603 straipsniu ir SEAKĮ 33 straipsniu, priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę VW PASSAT valstybiniu Nr. ( - ), nes vairuotojas – D. T., pažeidė KET 222 ir 147 punktų reikalavimus, kai atsakomybė už tai numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Transporto priemonė nuvežta į ieškovei priklausančią saugojimo aikštelę Elektronikos g. 80, Panevėžyje. Nuvežimo aktas neapskųstas ir yra galiojantis. 2017 m. rugpjūčio 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas administracinėje byloje Nr. A15.-792-978-2017 pripažino D. T. kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo. Minėta transporto priemonė nekonfiskuota. Atsakovė R. B. kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybą dėl Leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę išdavimo. 2017 m. rugpjūčio 18 d. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos specialistas R. B. teisės aktų nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A15.-792-978-2017, nekonfiskavo transporto priemonės, priėmė sprendimą leisti atsiimti R. B. priklausančią priverstinai nuvežtą transportą priemonę ir išdavė leidimą. Pagal Panevėžio apskrities VPK ir ieškovės pasirašytą Sutarties priedą Nr. 1, numatyti 2 mokėjimo už suteiktas paslaugas variantai: kai už transporto priemonių saugojimą moka administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys – 1-as variantas ir kai nuvežimas, saugojimas vykdomas SEAKĮ 33 straipsnio 2 dalies numatytais atvejais ir (ar) saugomos ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtas transporto priemones, taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimu transporto priemonės yra konfiskuojamos, moka Panevėžio apskrities VPK – 2-as variantas. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė priverstinai nuvežta, nes vairuotojas – D. T., pažeidė KET 222 ir 147 punktų reikalavimus, kai atsakomybė už tai numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Pareiga atlyginti transporto priemonės išlaidas, susijusias su nuvežimu ir saugojimu, ūkio subjektui tenka transporto priemonės savininkui ir valdytojui solidariai (SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalis). Informavo, kad už transporto priemonės saugojimo paslaugas ieškovei nemoka.

10Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai. Byloje yra pateiktas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

11Teismas

konstatuoja:

12Ieškinys tenkintinas.

13Byloje nustatyta, kad ieškovė su Panevėžio apskrities VPK 2016 m. gruodžio 2 d. sudarė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartį Nr. 50-ST2-140, kuria ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono teritorijoje Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. 2017 m. liepos 25 d. Panevėžio apskrities VPK pareigūno surašytas Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, kuriuo nuspręsta priverstinai nuvežti transporto priemonę VW PASSAT, valstybiniu Nr. ( - ), nes vairuotojas pažeidė KET 222 ir 147 punktų reikalavimus, už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Minėta transporto priemonė nuvežta saugojimui į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią adresu Elektronikos g. 80, Panevėžys. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A15.-792-978/2017, atsakovas D. T. pripažintas kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo, kadangi jis 2017 m. liepos 25 d. apie 11 val. 14 min., vairuodamas transporto priemonę VW PASSAT, valstybiniu Nr. ( - ), nors neturėjo teisės vairuoti, nes jos nebuvo įgijęs, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, taip pat iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Minėtu nutarimu atsakovui D. T. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 500,00 Eur dydžio bauda, transporto priemonė VW PASSAT, valstybiniu Nr. ( - ), nekonfiskuota. Atsižvelgęs į tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A15.-792-978/2017, nekonfiskavo transporto priemonės, Panevėžio apskrities VPK pareigūnas 2017 m. rugpjūčio 18 d. išdavė Leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę VW PASSAT, valstybiniu Nr. ( - ), atsakovei R. B., kuri jos priverstinio nuvežimo metu ir iki šiol nepertraukiamai yra šios transporto priemonės savininkė. Ieškovė atsakovei R. B. 2017 m. lapkričio 21 d. ir 2018 m. sausio 10 d. siuntė pranešimus, ragindama sumokėti už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. 2018 m. sausio 23 d. iš Panevėžio apskrities VPK gavusi atsakymą į užklausimą ir nustačiusi, kad asmuo, nubaustas už KET ar kus pažeidimus vairuojant minėtą transporto priemonę yra D. T., taip pat gavusi iš atsakovės 2018 m. vasario 5 d. pareiškimą, tokio pat pobūdžio pranešimus 2018 m. vasario 9 d. bei 2018 m. kovo 5 d. ieškovė siuntė ir atsakovui D. T.. Byloje taip pat nustatyta, kad minėta transporto priemonė iš priverstinio saugojimo aikštelės atsiimta nebuvo ir yra ieškovės saugoma iki šiol, atsakovai su ieškove neatsiskaitė, todėl už priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo paslaugas yra susidariusi 1 347,94 Eur skola, susidedanti iš 84,70 Eur sumos, apskaičiuotos už transporto priemonės priverstinio nuvežimo paslaugą, ir 1 263,24 Eur sumos, apskaičiuotos už transporto priemonės saugojimo paslaugą laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 25 d. (priverstinio transporto priemonės nuvežimo dienos) iki 2018 m. balandžio 11 d. (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui dienos), iš viso už 261 dieną, kurią ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų (transporto priemonės savininko ir valdytojo).

14Pagal Panevėžio apskrities VPK ir ieškovės pasirašytos Sutarties 2.2.1. bei 4.4. papunkčius, paslaugų teikėjas turi teisę už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą tais atvejais, kai transporto priemonė yra nuvežama ir saugoma pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normas, gauti atlygį už paslaugą iš administracine tvarka baudžiamų asmenų pagal Sutarties 1 priedo 1 variantą. Pagal 2.2.2. bei 4.5. papunkčius už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą, vykdomą SEAKĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais ir (ar) saugomos ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtas transporto priemones, o taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimu transporto priemonės yra konfiskuojamos pagal BK normas, paslaugų teikėjas turi teisę gauti atlygį iš policijos įstaigos pagal Sutarties 1 priedo 2 variantą. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto 2017 m. liepos 25 d. surašymo metu galiojusio SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalis nustatė, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalis nustatė, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

15Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui D. T. padarius administracinius nusižengimus, ieškovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį, sudarytą su Panevėžio apskrities VPK, perėmė ir aikštelėje, esančioje Elektronikos g. 80, Panevėžys, iki šiol saugo atsakovei R. B. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę VW PASSAT, valstybiniu Nr. ( - ). Ieškovė transporto priemonę saugo nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. ir už šį laikotarpį susidarė bendroje sumoje 1 347,94 Eur priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidos, kurios, vadovaujantis SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalies nuostatomis, solidariai priteistinos iš atsakovų.

16Atsakovė R. B., nesutikdama su ieškovės reikalavimu priteisti šias transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas solidariai ir iš jos, nurodė, kad nepagrįstai yra įtraukta į civilinę bylą atsakove, nes už šias paslaugas turi sumokėti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsakovas D. T. arba Panevėžio apskrities VPK. Be to, su ieškove jos nesieja jokie sutartiniai santykiai. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės R. B. argumentais.

17Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalies nuostatas, sprendimo teisė dėl tinkamo atsakovo įtraukimo byloje priklauso išimtinai ieškovei, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Minėto SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir teisėtas valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Šiuo reglamentavimu įtvirtinta savarankiška saugotojo teisė tokio atlyginimo reikalauti iš pasirinkto skolininko, t. y. tiek iš savininko ar teisėto valdytojo bendrai, tiek bet kurio iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau ir CK) 6.6 straipsnio 4 dalis). Šuo atveju ieškovė pasinaudojo teise reikalauti prievolės įvykdymo visa apimtimi tiek iš transporto priemonės savininko, tiek iš valdytojo.

18Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo atveju susiklosto pasaugos teisiniai santykiai (CK 6.830, 6.850 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013), todėl atsižvelgiant į viešojoje teisėje nustatytą reguliavimą, pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011). Taigi šiuo atveju minėtos Sutarties bei SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalies pagrindu atsirado ne tik pasaugos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir Panevėžio apskrities VPK, bet ir transporto priemonės savininko pareiga sumokėti už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą Sutartyje nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra Sutarties šalimi.

19Atsakovės nuomone, ji neturinti atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, kadangi atsakovo D. T. ji nepažįsta, transporto priemone naudotis leidimo jam nedavė. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su tokia atsakovės pozicija.

20Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-2-00211-17 medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo pagal atsakovės R. B. pareiškimą dėl jai priklausančios transporto priemonės VW PASSAT, valstybiniu Nr. ( - ), vagystės, o vėliau, įtarimą pareiškus D. T.. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2018 m. birželio 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatavus, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje. Su tokia išvada, atmetę R. B. skundus, sutiko ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2018 m. liepos 4 d. nutarimu, Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi bei Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. galutine ir neskundžiama nutartimi. Iš ikiteisminio tyrimo apklausos protokoluose užfiksuotų A. B. parodymų matyti, kad buvusi sutuoktinė R. B., išvažiuodama atostogauti, šiam davė jai priklausančios transporto priemonės VW PASSAT, valstybiniu Nr. ( - ), raktelius, kad šis transporto priemonę prižiūrėtų, kol jos nebus, taip pat leido jam transporto priemone naudotis. Šią aplinkybę patvirtino ir pati atsakovė R. B., teismo posėdyje nurodydama, kad išvykdama atostogauti, savo transporto priemonę paliko buvusiam sutuoktiniui A. B., su kuriuo, nutraukus santuoką, ji ir toliau kartu gyvena bei veda bendrą ūkį. Iš ikiteisminio tyrimo apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų taip pat matyti, kad liudytojas A. B. apklausiamas nuosekliai tvirtino, jog D. T. transporto priemonės ar jos raktelių nedavė, tuo tarpu D. T. nurodė, kad važiuoti minėta transporto priemone pasiūlė pats A. B. bei davė jos raktelius. Pastarąją aplinkybę patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta tiesioginė aptariamo įvykio liudytoja I. R.. Be to, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos bei pačios atsakovės R. B. duotų paaiškinimų byloje akivaizdu, kad A. B. ir atsakovas D. T. yra draugai, įvykio išvakarėse gausiai vartojo alkoholinius gėrimus namuose, kuriuose R. B. gyvena kartu su buvusiu sutuoktiniu A. B.. Todėl byloje esant nustatytiems tokiems duomenims, atsakovei R. B. nepateikus jokių šiuos duomenis paneigiančių įrodymų, darytina išvada, kad atsakovė R. B. neįrodė, jog transporto priemonė iš jos buvo pavogta ar kitokiu būdu neteisėtai užvaldyta.

21Atsakovė R. B. taip pat nurodė, kad minėta transporto priemonė ieškovės saugojimo aikštelėje yra saugoma kaip daiktinis įrodymas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-2-00211-17 ir tai patvirtina byloje pateiktas šiam tyrimui vadovaujančio prokuroro P. J. 2018 m. vasario 27 d. raštas, todėl atlygio ieškovė gali reikalauti ir iš Panevėžio apskrities VPK, tačiau šį jos argumentą paneigia ikiteisminio tyrimo Nr. 06-2-00211-17 bylos medžiaga.

22Iš nurodyto 2018 m. vasario 27 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros rašto „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“ matyti, jog šiuo raštu buvo atsakyta į 2018 m. vasario 5 d. gautą atsakovės R. B. pareiškimą, kuriuo ji prašė informuoti apie tolimesnį daiktinio įrodymo transporto priemonės VW PASSAT, valstybiniu Nr. ( - ), saugojimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-2-00211-17, taip pat informuoti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Tomadas“, kad šios transporto priemonės saugojimo išlaidos yra procesinės išlaidos, kurios atlikus tyrimą teismo sprendimu priteistinos iš nusikaltimą padariusio asmens, o ne iš jos. Šiuo raštu atsakovės R. B. pareiškimas pripažintas kartotiniu ir paliktas nenagrinėtu, kadangi kreiptasi tuo pačiu klausimu, kuris buvo išnagrinėtas įstatymų nustatyta tvarka (2018 m. sausio 30 d. raštu Nr. IBPS-S-52408 prokurorė L. Š. šį pareiškimą jau yra išnagrinėjusi), o pareiškime nenurodyta jokių naujų aplinkybių. Minėtu 2018 m. sausio 30 d. raštu Nr. IBPS-S-52408 atsakovė R. B. buvo informuota, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-2-00211-17 transporto priemonė VW PASSAT, valstybiniu Nr. ( - ), nėra saugoma kaip įrodymas, nes ji niekada nebuvo ir šiuo metu nėra paimta minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje. Be to, atsakovė R. B. dar Panevėžio apskrities VPK 2018 m. sausio 23 d. raštu Nr. 50-S-2975.(15.4.18E) „Dėl informacijos pateikimo“ buvo informuota, kad administracinėje byloje Nr. A15.-792-978/2017 transporto priemonė VW PASSAT, valstybiniu Nr. ( - ), buvo priverstiniu transporto priemonės nuvežimo aktu pristatyta į UAB „Tomadas“ aikštelę, esančią adresu Elektronikos g. 80, Panevėžys. Taigi atsakovės R. B. nurodyta Sutarties 2.2.2. papunkčio nuostata, numatanti, kad paslaugos teikėjas turi teisę už saugomos ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtos transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą gauti atlygį iš policijos įstaigos, šiuo atveju netaikytina.

23Atsakovės R. B. nuomone, Sutarties 2.2.1. papunktyje numatyta, kad paslaugos teikėjas turi teisę už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą tais atvejais, kai transporto priemonė nuvežama ir saugoma pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksų normas gauti atlygį iš administracine tvarka baudžiamų asmenų, todėl savininko solidari atsakomybė pagal SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalį galima tik esant nustatytai savininko kaltei, o jos kaltės šiuo atveju nėra.

24Teismas su tokia atsakovės R. B. argumentacija nesutinka, nes nagrinėjamu atveju, kaip minėta, transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidos yra atsiradę iš pasaugos teisinių santykių, o ne civilinės atsakomybės pagrindu, ir yra susiję su sutartinių prievolių, susijusių su pasauga, vykdymu. CK 6.830 straipsnio 1 dalyje nustatyta, pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje, o pagal CK 6.850 straipsnį, skirsnio „Pasauga“ bendrosios nuostatos taikomos ir pasaugos prievolėms, kurios atsiranda pagal įstatymą, jeigu įstatymas nenustato ko kita. Pozicijos, kad transporto priemonės priverstinio transportavimo į aikštelę bei jo saugojimo išlaidos negali būti kvalifikuojamos kaip žala, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-361-230/2018).

25Ginčo kontekste akcentuotina ir tai, kad pakankamai ilgą transporto priemonės saugojimą ir dėl to susidariusias didesnes saugojimo išlaidas šiuo atveju lėmė pačios atsakovės R. B. pasirinktas jos teisių gynybos būdas bei delsimas atsiimti transporto priemonę iš saugomos aikštelės. Iš atsakovės R. B. atsiliepime bei teismo posėdyje nurodytų aplinkybių matyti, kad gavusiai leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę ir atvykusiai į saugojimo aikštelę jos atsiimti atsakovei transporto priemonė nebuvo gražinta, kadangi ji atsisakė sumokėti tuo metu susidariusias transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei tuo metu buvo pateiktas adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas CK nustatytais būdais, o pagal SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalį, išlaidos, susijusios su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę, atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas CK nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Tokie atsakovės R. B. veiksmai, teismo vertinimu, neatitinka rūpestingo bei atidaus transporto priemonės savininko elgesio standarto. Be to, vadovaujantis CK 6.832 straipsnio 1 dalimi, 6.845 straipsniu, Sutarties 2.1.1. papunkčiu, ieškovei tenka pareiga išsaugoti atsakovei R. B. priklausančią transporto priemonę bei kyla atsakomybė už turto neišsaugojimą. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog saugotojas neturėjo galimybės pasirinkti, saugoti transporto priemonę ar ne. Kaip išaiškino Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-2580-577/2015, tuo atveju, jeigu asmuo, net raginamas atsiimti transporto priemonę, to nepadaro, jis pripažintinas nerūpestingu, o kartu ir atsakingu už išlaidų atsiradimą, net jeigu tos išlaidos ženkliai viršija transporto priemonės vertę, kadangi saugotojas negali nustoti saugoti jam perduotą transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, kad ieškovė vilkino pranešti atsakovei apie būtinybę atsiimti atlygintinai saugomą jai priklausančią transporto priemonę ar nepagrįstai delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, taigi Sutartį ji vykdė sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, laikantis bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų CK 6.200 straipsnio 1 ir 3 dalys).

26Pažymėtina, jog transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų prisiteisimas (išieškojimas) iš vieno iš bendraskolių niekaip nepaneigia prievolę įvykdžiusio asmens teisės reikalauti to ką yra įvykdęs iš kito bendraskolio regreso tvarka (CK 6.9 straipsnis). Todėl atsakovei R. B. manant, jog šių išlaidų atsiradimas buvo sąlygotas išimtinai kito asmens veiksmų, ji turi procesines prielaidas regreso pagrindu įstatymo nustatyta tvarka teikti savarankiškus reikalavimus šiam asmeniui.

27Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės reikalavimas solidariai priteisti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimu išlaidas bendrai 1 347,94 Eur sumai tenkintinas, ieškovės reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų ir procesines palūkanas už priteistą skolos sumą taip pat tenkintinas.

28Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 30,00 Eur žyminis mokestis. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo atveju nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakovų prievolę, kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus reglamentuoja CPK normos, o jos nenumato solidariosios atsakovų pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Todėl atsakovai bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis priteistinas 30,00 Eur žyminis mokestis, o valstybei – 11,40 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 80, 94, 88, 93, 96 straipsniai).

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

30ieškinį tenkinti.

31Priteisti solidariai iš atsakovų R. B., asmens kodas ( - ) ir D. T., asmens kodas ( - ) 1 347,94 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir devyniasdešimt keturių centų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą 1 347,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas – po 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, naudai.

32Priteisti iš atsakovų R. B., asmens kodas ( - ) ir D. T., asmens kodas ( - ) po 5,70 Eur (penkis eurus ir septyniasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

33Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita... 2. Teismas... 3. ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 347,94 Eur skolą, 5... 4. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą... 5. Atsakovė R. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir... 6. Atsakovė R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu ji visiškai... 7. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinys turėtų... 8. Atsakovas D. T. teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio datą ir... 9. Trečiasis asmuo Panevėžio apskrities VPK atsiliepime į ieškinį nurodo,... 10. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio... 11. Teismas... 12. Ieškinys tenkintinas.... 13. Byloje nustatyta, kad ieškovė su Panevėžio apskrities VPK 2016 m. gruodžio... 14. Pagal Panevėžio apskrities VPK ir ieškovės pasirašytos Sutarties 2.2.1.... 15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui D. T. padarius administracinius... 16. Atsakovė R. B., nesutikdama su ieškovės reikalavimu priteisti šias... 17. Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalies nuostatas, sprendimo teisė dėl tinkamo... 18. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, priverstinio transporto priemonių... 19. Atsakovės nuomone, ji neturinti atlyginti transporto priemonės priverstinio... 20. Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-2-00211-17 medžiagos matyti, jog... 21. Atsakovė R. B. taip pat nurodė, kad minėta transporto priemonė ieškovės... 22. Iš nurodyto 2018 m. vasario 27 d. Panevėžio apygardos prokuratūros... 23. Atsakovės R. B. nuomone, Sutarties 2.2.1. papunktyje numatyta, kad paslaugos... 24. Teismas su tokia atsakovės R. B. argumentacija nesutinka, nes nagrinėjamu... 25. Ginčo kontekste akcentuotina ir tai, kad pakankamai ilgą transporto... 26. Pažymėtina, jog transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo... 27. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5... 28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 30. ieškinį tenkinti.... 31. Priteisti solidariai iš atsakovų R. B., asmens kodas ( - ) ir D. T., asmens... 32. Priteisti iš atsakovų R. B., asmens kodas ( - ) ir D. T., asmens kodas ( - )... 33. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio...