Byla e2A-2580-577/2015
Dėl išlaidų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą priteisimo, trečiasis asmuo S. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Trade Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo už akių civilinėje pagal ieškovo UAB „Trade grupp“ ieškinį atsakovei A. L. dėl išlaidų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą priteisimo, trečiasis asmuo S. S..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Trade grupp“ nurodė, kad 2012-05-10 buvo surašytas transporto priemonės BMW 525, v/n ( - ) transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas ir transporto priemonė buvo perduota saugoti ir transportuoti į UAB „Sauda“ priklausančią saugojimo aikštelę. Pagal transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainius, už transporto priemonės nuvežimą imamas 240 Lt mokestis, o už automobilio saugojimą už pirmą saugojimo mėnesį imamas po 15 Lt už kiekvieną parą mokestis ir po 240 Lt per mėnesį už kiekvieną vėlesnį mėnesį. Paaiškino, kad 2014-07-17 Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties Nr. 11/6 su UAB „Sauda“ pagrindu reikalavimo teisę į skolą už transporto priemonės BMW 525, v/n ( - ) priverstinį nuvežimą bei saugojimą įgijo ieškovas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1 550,04 EUR už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 2,35 EUR kitų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovei A. L. ieškinio kopija ir teismo pranešimas įteikti CPK 123 str. 1 d. nustatyta tvarka, jai asmeniškai. Atsakovė atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl CPK 142 str. 4 d. pagrindu, esant ieškovo prašymui, teismas priėmė sprendimą už akių.

6II.

7Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės A. L. 500 EUR skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-01-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3,35 EUR kitų išlaidų ir 58,01 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Trade grupp“ naudai. Pažymėjo, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokių priemonių ėmėsi saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, išsiaiškinti savininką ir jam pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą, taip pat būtina atsižvelgti į paties transporto priemonės savininko ar naudotojo atliktus veiksmus, imantis priemonių dėl automobilio atsiėmimo ir tuo pačiu dėl išlaidų, susijusių su jo saugojimu, sumažinimu. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad 2012-05-10 buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas ir automobilis perduotas į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę, o atsakovei apie jos automobilio nuvežimą ir patalpinimą saugojimo aikštelėje pagal bylos duomenis tapo žinoma tik 2014-08-09, kai buvo įteiktas ieškovo reikalavimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo bei pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą perleidus reikalavimo teisę. Atkreipė dėmesį, kad bylos medžiaga patvirtina, jog UAB „Sauda“ pranešimą apie neapmokėtą įsiskolinimą atsakovei siuntė tik vieną kartą, tačiau jis grįžo neįteiktas, todėl, darė išvadą, kad nebuvo imtasi visų priemonių atsakovei įteikti pranešimą. Be to, pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir į atsakovės aplaidų elgesį, pažymėjo, kad ji pati nesidomėjo, kur per nurodytą laiką yra jai nuosavybės teise priklausantis automobilis, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors teismo procesiniai dokumentai jai buvo įteikti asmeniškai. Taip pat pirmos instancijos teismas nurodė, kad ginčo automobilis pirmą kartą registruotas 1992-04-01, duomenų apie jo gamybos metus VĮ „Regitra“ 2012-03-09 pažymoje nėra, o atsakovė automobilį įsigijo už 100 Lt, todėl 1 550,04 EUR (5 352 Lt) suma už automobilio saugojimą penkiasdešimt kartų viršija jo vertę, o tai, pirmos instancijos teismo nuomone, prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti pinigų suma iš atsakovės turėtų būti mažintina iki 500 EUR.

9III.

10Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Ieškovas UAB „Trade grupp“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl įsiskolinimas mažinamas būtent iki 500 EUR, bei nesivadovavo teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, o priteistiną sumą tiesiog suapvalino be jokio objektyvaus kriterijaus. Taip pat ieškovas teigia, kad automobilio vertė ir jo saugojimo kaštai neturi nieko bendro ir absoliučiai nekoreliuoja tarpusavyje. Pažymi, kad transporto priemonių specializuotų aikštelių įkainiai yra paremti Vilniaus miesto savivaldybės nustatytomis maksimaliomis kainomis, kurios patvirtintos laimėjus viešą konkursą ir yra taikomos visoms transporto priemonėms nepriklausomai nuo jų vertės, būklės ar kitokių parametrų, todėl nagrinėjamu atveju laikytini teisiškai nereikšmingais pirmos instancijos teismo pastebėjimai, kad automobilio saugojimo išlaidos viršija daugiau nei 50 kartų paties automobilio vertę. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-66-619/2014 jau yra konstatavęs, kad nėra jokio pagrindo mažinti įkainius, kurie yra nustatyti Vilniaus mieste. Apeliantas nesutinka ir su pirmos instancijos teismo argumentais, kad saugotojas nesiėmė visų įmanomų priemonių išsiaiškinti transporto priemonės savininką ir informuoti jį apie tai, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą. Apelianto nuomone, pagal teisės aktus ne saugotojo, o policijos įstaigos pareiga yra pranešti automobilio savininkui, jog jo transporto priemonė yra nuvežta. Be to, apelianto įsitikinimu, ši aplinkybė, kol atsakovė neginčija to, kad apie jai priklausančios transporto priemonės nuvežimą nežinojo, nėra svarbi. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju atsakovė visiškai nesidomėjo savo transporto priemone, net ir gavusi pranešimus bei teismo procesinius dokumentus, nesikreipė dėl transporto priemonės atsiėmimo. Be to, apeliantas pažymi ir tai, kad atsakovė tinkamai nebuvo atlikusi savo pareigos deklaruoti savo nuosavybės teisę į transporto priemonę, o tai ypatingai apsunkino transporto priemonės savininko nustatymą. Atkreipia dėmesį, kad bylos medžiaga patvirtina, jog transporto priemonės valdytojas apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą žinojo ir apie tai galėjo pranešti atsakovei. Taip pat apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių ir tenkindamas tik 32,26 proc. ieškinio reikalavimų, iš esmės pažeidė rungimosi principą, nes jam nebuvo suteikta galimybė apsiginti nuo sprendime už akių išdėstytų argumentų, kuriais remiantis buvo sumažinta prašoma priteisti pinigų suma.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-05-10 buvo surašytas transporto priemonės BMW 525, v/n ( - ), priverstinio nuvežimo aktas ir transporto priemonė nuvežta į aikštelę, esančią adresu ( - ). UAB „Sauda“, vadovaudamasi 2001 m. gegužės 4 d. sutartimi, sudaryta tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“ „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo“ ir transporto priemonės paėmimo protokolu, protokolo surašymo dieną nuvežė transporto priemonę į saugojimo aikštelę. Transporto priemonė saugoma nuo jos pastatymo į saugojimo aikštelę dienos, t.y. nuo 2012-05-10. Pagal transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainius, už transporto priemonės nuvežimą imamas 240 Lt mokestis, o už transporto priemonės saugojimą pirmąjį mėnesį imamas 15 Lt mokestis už kiekvieną parą, ir po 240 Lt už kiekvieną sekantį mėnesį. Skola už transporto priemonės saugojimą iš viso sudaro 5 352 Lt skola, tai patvirtina ieškovo pateikta 2014-07-17 skolos skaičiavimo metodika. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012-03-09 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 16784 E. D. transporto priemonę BMW 525, v/n ( - ), pardavė A. S., o 2012-04-22 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi A. S. transporto priemonę BMW 525, v/n ( - ) pardavė A. L.. 2012-09-07 tarp UAB „Sauda“ ir ieškovo UAB „Trade grupp“ sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 11/6 bei reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimo ir su juo susijusių dokumentų priėmimo-perdavimo akto Nr. 19-42 pagrindu, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į skolą už transporto priemonės BMW 525, v/n ( - ) priverstinį nuvežimą bei saugojimą. A. L. 2013 m. lapkričio 15, 18 ir 19 dienomis buvo siųstas antstolės B. P. pranešimas apie neapmokėtą įsiskolinimą, tačiau įteiktas nebuvo. 2014-08-09 atsakovei buvo įteiktas ieškovo reikalavimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo bei pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą perleidus reikalavimo teisę. Atsakovei neatsiskaičius už jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės saugojimą, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu priteisti iš atsakovės 1 550,04 EUR už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 2,35 EUR kitų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, pirmos instancijos teismas 2015 m. kovo 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės A. L. 500 EUR skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-01-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3,35 EUR kitų išlaidų ir 58,01 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Trade grupp“ naudai. Ieškovas nesutinka su tokiu pirmos instancijos teismo procesiniu sprendimu, tvirtina, kad teismas be pagrindo sumažino jo prašomą priteisti skolos sumą.

15Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo reikalavimo atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas pagrįstumo.

16Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašo 12 punktą priverstinai nuvežta transporto priemonė laikoma teritorinės policijos įstaigos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ar jam pavaldžios įstaigos saugomoje vietoje arba ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelėje. Šiuo atveju tokiu ūkio subjektu buvo UAB „Sauda“, kuri su Vilniaus miesto vyriausiuoju policijos komisariatu 2001-05-04 sudarė Sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo bei 2007-10-16 Susitarimą dėl 2001-05-04 Sutarties Nr. 32 9 punkto aiškinimo. Minėta Sutartis ir 2007-10-16 Susitarimas galiojo Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto surašymo metu bei visą laikotarpį, kai priverstinai nuvežta ginčo transporto priemonė buvo saugoma UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje. 2012-09-07 UAB „Sauda“ (pirminis kreditorius) ir ieškovas UAB „Trade grupp“ (naujasis kreditorius) sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 11/6, pagal kurią pirminis kreditorius perleido, o naujasis kreditorius priėmė reikalavimo teisę į patirtų išlaidų už suteiktas transporto priemonės transportavimo ir saugojimo paslaugas. Tai, kad turintis teisę vykdyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo ūkinę komercinę veiklą ūkio subjektas taip pat turi teisę imti už tai atlyginimą, o priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo pareiga šį atlyginimą sumokėti yra imperatyviai reglamentuota įstatyme, t. y. SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje. Pažymėtina, kad šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Šiuo reglamentavimu nepaneigiama saugotojo teisė tokio atlyginimo reikalauti iš pasirinkto skolininko, t.y. iš savininko ar teisėto valdytojo, atskirai. Nagrinėjamu atveju ieškovas skolą prašo priteisti iš transporto priemonės savininkės. Iš atsakovės reikalaujama priteisti suma buvo paskaičiuota vadovaujantis Transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainiais, kurie patvirtinti 2008-06-16 UAB „Sauda“ direktoriaus. Pagal minėtus įkainius taikytinas 15 Lt už parą pirmąjį automobilio statymo mėnesį tarifas, o už kitus mėnesius skaičiuojamas 240 Lt per mėnesį mokestis. Be to, iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo yra imamas 240 Lt mokestis už transporto priemonės nuvežimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra jokio teisinio pagrindo teismui mažinti įkainius, kurie yra oficialiai nustatyti Vilniaus mieste. Pažymėtina, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-66-619/2014).

17

18Pirmos instancijos teismas skundžiamą procesinį sprendimą, kuriuo sumažino prašomą priteisti skolą, be kita ko, motyvavo ir tuo, kad saugotojas ilgą laiką nesiėmė priemonių išsiaiškinti savininko ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neįžvelgia jokių aplinkybių, kurios patvirtintų tai, jog ieškovas būtų turėjęs galimybę, bet nepranešęs savininkui ir valdytojui apie pareigą atsiimti automobilį. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2012-05-10 Transporto priemonės BMW 525, v/n ( - ), priverstinio nuvežimo aktą yra pasirašęs transporto priemonės valdytojas S. S., o tai suponuoja išvadą, kad trečiajam asmeniui buvo žinoma, jog automobilis saugomas, jį perdavus saugoti policijos pareigūnams, todėl jis turėjo pareigą pranešti asmeniui, kurio automobiliu naudojosi, jog privalu pasirūpinti automobilio atsiėmimu iš saugojimo aikštelės. Sutiktina ir su apelianto pastebėjimu, kad nekilus tarp šalių ginčui dėl to, jog atsakovė nežinojo apie jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės nuvežimą į saugojimo aikštelę, nepagrįstai ieškovui būtų perkeliama tų aplinkybių, dėl kurių nekilo ginčas įrodinėjimo našta. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bet kuriuo atveju byloje yra duomenys, jog 2014-08-09 atsakovei buvo įteiktas ieškovo reikalavimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo bei pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą perleidus reikalavimo teisę, o 2015-01-23 atsakovei pasirašytinai buvo įteiktas ieškinys dėl skolos priteisimo. Taigi net ir asmeniškai gavusi pranešimus ir teismo procesinius dokumentus, atsakovė nesikreipė dėl transporto priemonės atsiėmimo bei nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Tokie atsakovės veiksmai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka rūpestingo bei atidaus transporto priemonės savininko elgesio standarto. Pažymėtina ir tai, kad automobilio saugotojas, kai transporto priemonė saugoma priverstinio nuvežimo atveju, o transporto priemonės savininkas (valdytojas) neatsiima automobilio, neturi teisės pasirinkti saugoti transporto priemonę ar ne. Išsaugoti transporto priemonę, nepriklausomai nuo jos vertės ir būklės, yra saugotojo pareiga, todėl sutiktina su apeliantu, kad pirmos instancijos teismo pastebėjimai, kad automobilio saugojimo išlaidos viršija daugiau nei 50 kartų paties automobilio vertę, šiuo konkrečiu atveju yra teisiškai nereikšmingi.

19Nurodytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad nenustačius ieškovo kaltės dėl to, kad automobilis buvo saugomas nuo 2012-05-10 iki dabar, ieškinys turėjo būti tenkintas visiškai. Taip pat pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

20Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovo UAB „Trade grupp“ ieškinys dalyje dėl 1 050,04 EUR priteisimo buvo atmestas ir toje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovo naudai 1 050,04 EUR išlaidų, susijusių su automobilio priverstiniu nuvežimu ir saugojimu, bei 121,80 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 93 str. 1 d.).

21Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu ir 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

22Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovo UAB „Trade grupp“ ieškinys dalyje dėl 1 050,04 EUR priteisimo buvo atmestas panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovo UAB „Trade grupp“, į.k. 301851658, naudai iš atsakovės A. L., a.k. ( - ) 1 050,04 EUR (tūkstantį penkiasdešimt eurų keturis euro centus) išlaidų, susijusių su automobilio priverstiniu nuvežimu ir saugojimu, bei 121,80 EUR (šimtą dvidešimt vieną eurą aštuoniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų

23Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Trade grupp“ nurodė, kad 2012-05-10 buvo surašytas... 5. Atsakovei A. L. ieškinio kopija ir teismo pranešimas įteikti CPK 123 str. 1... 6. II.... 7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimu už akių... 9. III.... 10. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Ieškovas UAB „Trade grupp“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 14. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-05-10 buvo surašytas transporto... 15. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo reikalavimo atlyginti... 16. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio... 17. ... 18. Pirmos instancijos teismas skundžiamą procesinį sprendimą, kuriuo sumažino... 19. Nurodytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad nenustačius ieškovo... 20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro... 21. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325... 22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo už akių dalį,... 23. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo už akių...