Byla 2A-84-198/2015
Dėl sprendimų panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarė D. P. ir Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notaras V. Ž

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

2kolegijos teisėjų: Birutės Valiulienės ir Eigirdo Činkos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. D. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-228/2014 pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovams V. D., V. L., A. J., N. J., P. D., Nacionalinei žemės tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarė D. P. ir Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notaras V. Ž. ir

Nustatė

3Ieškovė M. D. prašė panaikinti 2010-03-22 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimus Nr.13-29765, Nr.13-29766, Nr.13-29767, Nr.13-29768, pripažinti negaliojančiu 2005-11-09 Utenos rajono 2-ojo notarų biuro notarės J. N. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. NJ-8883, kuriuo visą T. D., mirusios 1990-04-30, turtą pagal įstatymą paveldėjo V. D., pripažinti negaliojančiu A. J. 2011-02-21 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. VJ-322 dalyje dėl 3,4581 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , dalies paveldėjimo, pripažinti negaliojančiu N. J. 2011-02-21 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. VJ-322 dalyje dėl 3,4581 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalies paveldėjimo, pripažinti negaliojančiu V. L. 2012-08-24 išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. DP-3596 dalyje dėl 3,4581 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalies paveldėjimo, pripažinti negaliojančia dalies 3,4581 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 2012-08-30 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-7738, pripažinti negaliojančia dalies 3,4581 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 2012-11-20 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4662, pripažinti negaliojančia Šiaulių r. 1-ojo notarų biuro notaro V. Ž. 2012-08-30 patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. D. ir V. L. notarinio registro Nr. 1-7738, dalyje dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pastato klojimo, unikalus Nr. ( - ), pastato tvarto, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - )., pirkimo.

4Ieškovė ieškinyje (2014-05-28 teisme gautas patikslintas ieškinys) (94-101 b.l., III t.) ir posėdžių metu nurodė, jog 1990-04-30 mirė jos vyro motina T. D.. Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, tvartas, klojimas ir kiemo statiniai, esantys ( - ), o palikimą priėmė du T. D. sūnūs: V. D. ir Rimantas J. D., todėl ieškovės vyras R.J. D. įgijo nuosavybės teises į nurodyto turto ½ dalį. R.J. D. (ieškovės sutuoktinis) mirė 1996-04-28. Notarė J. N. 2005-11-09 V. D. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį V. D. paveldėjo visą po T. D. mirties likusį turtą. Po sutuoktinio R.J. D. mirties ieškovė buvo vienintelė paveldėtoja, todėl mano, kad ji turėjo būti įtraukta į T. D. paveldimo turto procesą ir jai turėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į pusę turto, likusio po T. D. mirties. Notarė, neįtraukusi ieškovės į T. D. paveldėjimo procesą, nepagrįstai pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus. Utenos 4-ojo notarų biuro notarė D. P. 2013-01-18 atsisakė išduoti M. D. paveldėjimo teisės liudijimą, nurodydama, kad V. D. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą po T. D. mirties likusį turtą. Todėl ieškovė mano, kad notarės J. N. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas nepagrįstai ir neteisėtai ir turi būti pripažintas negaliojančiu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.

5Ieškovė taip pat nurodė, jog 2010-03-22 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimais atsakovams V. D., P. D., S.K. L. (paveldėjo V. L.) ir G. J. (paveldėjo N. J. ir A. J.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - )., esantį ( - ), tačiau nuosavybės teisės atsakovams atkurtos nepagrįstai, kadangi nei vienas iš šių asmenų galiojusiais teisės aktais nustatyta tvarka nebuvo padavęs prašymo, tai yra nebuvo išreiškęs savo tikrosios valios (nei atskirai, nei kolektyvinės) dėl nuosavybės teisių atkūrimo, prašymą atkurti nuosavybės teises buvo padavęs tik ieškovės vyras Rimantas J. D., o nuosavybės teisės buvo atkurtos visiems. Kadangi nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės, todėl ir G. J. ir S.K. L. paveldėtojai N. J., A. J. ir V. L. nėra teisėti nurodyto žemės sklypo paveldėtojai, taigi turi būti panaikinti minėti 2010-03-22 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimai ir taikoma restitucija, panaikinant V. L., N. J. ir A. J. išduotus paveldėjimo teisės liudijimus bei pirkimo – pardavimo sutartis, taip pat turi būti pripažinta negaliojančia ir 2012-08-30 pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią V. D. pardavė nekilnojamąjį turtą V. L..

6Ieškovės nuomone, atsakovui V. D. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas turi būti pripažintas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymų normoms, o tai pagal teismų praktiką ir įstatymą yra savarankiškas pagrindas taikyti restituciją. Ieškovė taip pat nurodė, jog kitiems pretendentams negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, todėl paskesniais sandoriais be pagrindo įgyta nuosavybės teisė buvo perleista kitiems asmenims – atsakovams, todėl panaikinus ginčijamus sandorius, įvyks restitucija natūra ir neteisėtame valdyme esantis turtas grįš savaime į pirminę padėtį iki sandorių atsiradimo, po ko paskesniais sandoriais ieškovė įgys nuosavybės teises į atsakovų šiuo metu valdomą nuosavybę.

7Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovės M. D. ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiu ½ dalyje 2005 m. lapkričio 9 d. Utenos rajono notarų biuro notarės J. N. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. NJ-8883, kuriuo atsakovas V. D. paveldėjo turtą po motinos T. D. mirties 1990 m. balandžio 30 d. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo V. D. ieškovės M. D. naudai 156 Lt žyminio mokesčio ir 100 Lt ieškovės turėtų advokato pagalbos išlaidų. Priteisė iš ieškovės M. D. atsakovo V. D. naudai 2340 Lt jo turėtų advokato pagalbos išlaidų. Priteisė iš ieškovės M. D. atsakovo V. L. naudai 4000 Lt jo turėtų advokato pagalbos išlaidų. Priteisė iš ieškovės M. D. atsakovės N. J. naudai 300 Lt jos turėtų advokato pagalbos išlaidų. Grąžino iš valstybės biudžeto ieškovei M. D. 912,25 Lt per daug sumokėto žyminio mokesčio.

8Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės M. D. ieškinio reikalavimus panaikinti 2010-03-22 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimus Nr.13-29765, Nr.13-29766 Nr.13-29767 Nr.13-29768, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į J. D. nuosavybės teise valdytą žemę V. D., P. D., G. J. ir S.K. L. , motyvuodamas, kad ieškovė M. D. praleido ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio procesinį teisės kreiptis į teismą terminą. Teismas sprendė, kad V. D., P. D., S.K. L. ir G. J. yra tinkami pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą, kadangi valingi atsakovų veiksmai buvo atlikti iki pasibaigiant terminui pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus. Atsakovų veiksmai teismo vertinimu neabejotinai išreiškė jų valią pretenduoti į J. D. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą. Tai, kad atkuriant pretendentams nuosavybės teises į J. D. turėtą žemę, buvo pateiktas pažymėjimas, patvirtinantis atsakovo V. D. nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, tvartą, klojimą ir kiemo statinius, esančius ( - ).., teismo vertinimu taip pat nėra pagrindas pripažinti viešojo administravimo subjekto – Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimus neteisėtais.

9Nustatęs, jog G. J., S.K. L., P. D. ir V. D. nuosavybės teisės atkurtos, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, ir dėl to nėra pagrindo naikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 22 d. sprendimus Nr. Nr.13-29765, Nr.13-29766, Nr.13-29768 ir Nr. 13-29767, bei atmetęs ieškovės reikalavimus šioje dalyje, atmetė ir ieškovės šiuos reikalavimus: pripažinti negaliojančiu A. J. 2011-02-21 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. VJ-322 dalyje dėl 3,4581 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - )., dalies paveldėjimo, pripažinti negaliojančiu N. J. 2011-02-21 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. VJ-322 dalyje dėl 3,4581 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - )., dalies paveldėjimo, pripažinti negaliojančiu V. L. 2012-08-24 išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. DP-3596 dalyje dėl 3,4581 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - )., dalies paveldėjimo, pripažinti negaliojančia dalies 3,4581 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - )., 2012-08-30 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-7738 (sudaryta tarp V. D. ir V. L.), pripažinti negaliojančia dalies 3,4581 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - )., 2012-11-20 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4662 (sudaryta tarp P. D. ir V. L.), pripažinti negaliojančia Šiaulių r. 1-ojo notarų biuro notaro V. Ž. 2012-08-30 patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. D. ir V. L. notarinio registro Nr. 1-7738, dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - )., esančių ( - )., pirkimo.

10Teismas pagrįstai pripažino, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas V. D. pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (LR CK 4.47 str. 1 d. 2 p.), kurių teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d., 1.125 str. 1 d., 1.127 str. 1 d.). Šio termino ieškovė nepraleido. Teismas nustatė, kad ieškovė apie atsakovui V. D. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į visą po motinos T. D. mirties likusį turtą sužinojo 2005 m. lapkričio 9 d. Su ieškiniu dėl minėto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ji kreipėsi 2013 m. vasario 6 d. Teismas sprendė, kad abu įpėdiniai, padavę pareiškimus notarų biurui dėl palikimo priėmimo po motinos mirties, įgijo nuosavybės teises į mirusios motinos T. D. paliktą turtą lygiomis dalimis, vėliau nuosavybės teises į ½ šio turto dalį įgijo ieškovė M. D., todėl 2005 m. lapkričio 9 d. V. D. išdavus paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, pagal kurį jis paveldėjo visą po motinos T. D. mirties likusį turtą: gyvenamąjį namą, tvartą, klojimą ir kiemo statinius, esančius ( - ). buvo pažeistos paveldėjimo klausimus reglamentuojančios LR CK normos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimą teismas tenkintino iš dalies, pripažinęs negaliojančiu ½ dalyje 2005 m. lapkričio 9 d. V. D. buvo išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Nurodė, kad negali būti taikoma restitucija, ieškovei siekiant išreikalauti paveldėtą nekilnojamąjį turtą – statinius, kadangi ieškovės ir atsakovo V. L. nesiejo ir nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovė nenurodė tinkamo reikalavimo faktinio pagrindo, todėl teismas neturėjo galimybės spręsti dėl neaiškaus reikalavimo pagrįstumo. Ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančia Šiaulių r. 1-ojo notarų biuro notaro V. Ž. 2012-08-30 patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. D. ir V. L. notarinio registro Nr. 1-7738 dalyje dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - )., pastato klojimo, unikalus Nr. ( - )., pastato tvarto, unikalus Nr. ( - )., kiemo statinių, unikalus Nr. ( - )., esančių ( - ).., pirkimo teismas atmetė, kaip nepagrįstą.

11Apeliaciniu skundu ieškovė M. D. prašo skundžiamą teismo sprendimą dalyje dėl 2010-03-22 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 13-29768 dalyje pripažinimo negaliojančiu ir 2012-08-30 pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 1-7738) pripažinimo negaliojančia, ir šiose dalyse priimti naują sprendimą: 1.Panaikinti 2010-03-22 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 13-29768 dalyje, kuria atsakovui V. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,28 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ).; 2. Pripažinti negaliojančia Šiaulių r. 1-ojo notarų biuro notaro V. Ž. 2012-08-30 patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. D. ir V. L. notarinio registro Nr. 1-7738, dalyje dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - )., pastato klojimo, unikalus Nr. ( - )., pastato tvarto, unikalus Nr. ( - )., kiemo statinių, unikalus Nr. ( - )., žemės sklypo, unikalus Nr. ( - )., esančių ( - ).., pirkimo. 3. Perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas.

12Ieškovės teigimu teismas nevertino tos aplinkybės, kad 2005-11-09 Utenos rajono notarų biuro notarės J. N. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (notarinio registro Nr. NJ-8883), kuris skundžiamu teismo sprendimu dalyje buvo pripažintas negaliojančiu, atsakovui V. D. nepagrįstai ir neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - )., todėl apeliantės teigimu yra pagrindas 2010-03-22 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 13-29768 dalyje, kuria atsakovui V. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,28 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - )., pripažinti negaliojančiu, priimti naują sprendimą - naikinti nurodomą aktą dalyje ir taikyti restituciją natūra tarp atsakovų V. D. ir V. L.. Nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas turėjo pareigą ieškovės reikalavimams pritaikyti tinkamas teisės normas, o ne atsisakyti išspręsti ginčą iš esmės, ieškovei nenurodžius tinkamo reikalavimo faktinio pagrindo. Nurodo, kad CK 1.80 str. 1 d. pagrindu pripažindamas negaliojančiu ½ dalyje 2005 m. lapkričio 9 d. Utenos rajono notarų biuro notarės J. N. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą teismas privalėjo taikyti vienašalę restituciją, o matydamas, kad galimybės taikyti restituciją natūrą nėra, turėjo pasirinkti kitą restitucijos būdą ( pvz. taikyti piniginę kompensaciją), o ne palikti ginčą šioje dalyje iš esmės neišspręstu, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas iš esmės tapo neįmanomu.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. L. prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė 2010-03-22 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 13-29768 pirmos instancijos teisme ginčijo visiškai kitu pagrindu, nei nurodo apeliaciniame skunde bei praleido vieno mėnesio terminą ginčyti šį sprendimą, kadangi šį sprendimą ieškovė turėjo teisę apskųsti iki 2010-05-23. Atsakovas nurodo esantis sąžiningas įgijėjas, kadangi sandorių sudarymo metu nežinojo, kad jis tą daiktą įgijo iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti bei nekilnojamuosius daiktus įgijo atlygintinai. Ieškovė nekėlė reikalavimo priteisti iš atsakovo V. D. piniginę kompensaciją, kurią siūlė atsakovas V. D., todėl teismas šio klausimo ir nesprendė.

14Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ginčijamas 2010-03-22 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 13-29768 buvo priimtas vadovaujantis įstatymų nuostatomis, nepažeidžiant teisės normų reikalavimų, todėl yra teisėtas ir teisingas. Ieškovė nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog ji yra pretendentė į savo buvusio vyro R. J. D. priklausančią turto dalį, tokių dokumentų neturėjo institucija priėmusį skundžiamą sprendimą. Apeliacinio skundo galutiniuose reikalavimuose neprašo taikyti restituciją. Ieškovė nesuformulavo reikalavimo priteisti piniginę kompensaciją, nors bylos nagrinėjimo metu buvo suteikta galimybė ieškovei patikslinti ieškinį šiuo aspektu, tačiau tas padaryta nebuvo.

15Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepaisydamas ieškovės ieškinio reikalavimų turėjo tarp šalių kilusį ginčą išspręsti iš esmės, kadangi faktiškai teismas ginčą išsprendė - atmesdamas ieškovės reikalavimus. V. L. sąžiningumą ieškovė pripažino, jo neginčijo, kokių nors nusikalstamų veiksmų nekilnojamojo turto atžvilgiu nėra atlikta, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja taikyti restituciją.

16Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Sutikdamas su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis vertinant įrodymus, taikant teisės normas, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl apeliacinio skundo motyvų.

18Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino tos esminės aplinkybės, jog nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu atsakovas V. D. pateikė 2005 m. lapkričio 9 d. Utenos rajono notarų biuro notrės J. N. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. NJ-8883, kuris nagrinėjamoje byloje pripažintas negaliojančiu. Apeliantės teigimu, būtent pagal šį dokumentą buvo atsakovui V. D. nepagrįstai ir neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - )., todėl yra pagrindas 2010-03-22 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 13-29768 dalyje, kuria atsakovui V. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,28 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) panaikinti. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino apeliantės nurodytą esminę aplinkybę. Pirmos instancijos teismas pažymėdamas, kad atkuriant pretendentams nuosavybės teises į J. D. turėtą žemę, buvo pateiktas pažymėjimas, patvirtinantis atsakovo V. D. nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, tvartą, klojimą ir kiemo statinius, esančius ( - ).,pagrįstai darė išvadą, kad tai nėra pagrindas pripažinti viešojo administravimo subjekto – Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimus neteisėtais. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad apeliantės nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis pats savaime netraktuotinas kaip pagrindas jas laikyti klaidingomis ar padarytomis pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-459/2011). Apeliantė tuos pačius faktinius duomenis dėsto ir aiškina sau palankia linkme. Tai, kad tam tikri įrodymai buvo įvertinti kitaip nei jų įrodomąją reikšmę vertina šalys, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad byloje esantys įrodymai teismo įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 177-185 straipsniuose. Pirmosios instancijos teismo išvados atmesti ieškinio reikalavimą panaikinti 2010-03-22 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 13-29768 dalyje, kuria atsakovui V. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,28 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). motyvuotos, pagrįstos išsamiu faktinių aplinkybių vertinimu, kuris atliktas nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantės reikalavimus ir šį sprendimą panaikinti.

19Be to, iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad ieškovė prašė panaikinti 2010-03-22 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimus Nr.13-29765, Nr.13-29766 Nr.13-29767 Nr.13-29768, motyvuodama tuo, kad buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - )., esantį ( - )., tačiau nuosavybės teisės atsakovams atkurtos nepagrįstai, kadangi nei vienas iš šių asmenų galiojusiais teisės aktais nustatyta tvarka nebuvo padavęs prašymo, tai yra nebuvo išreiškęs savo tikrosios valios (nei atskirai, nei kolektyvinės) dėl nuosavybės teisių atkūrimo, prašymą atkurti nuosavybės teises buvo padavęs tik ieškovės vyras Rimantas J. D., o nuosavybės teisės buvo atkurtos visiems. Esant minėtoms aplinkybėms, sutiktina su atsakovo atsiliepime nurodytu argumentu, kad apeliantė 2010-03-22 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 13-29768 dalyje, kuria atsakovui V. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,28 ha žemės sklypą, unikalus Nr.4400-2036-7231 pirmos instancijos teisme ginčijo visiškai kitu pagrindu nei nurodo apeliaciniame skunde.

20Apeliantė M. D. apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmos instancijos teismas neišspręsdamas klausimo dėl dvišalės ir vienašalės restitucijos taikymo neišsprendė šalių ginčo iš esmės ir dėl to teismo sprendimo įvykdymas iš esmės tapo neįmanomu. Apeliantės nuomone, apylinkės teismas, pripažindamas negaliojančiu ½ dalyje 2005 m. lapkričio 9 d. Utenos rajono notarų biuro notarės J. N. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. NJ-8883, kuriuo atsakovas V. D. paveldėjo turtą po motinos T. D. mirties 1990 m. balandžio 30 d. turėjo taikyti vienašalę restituciją, o matydamas, kad galimybės taikyti restituciją natūra nėra, turėjo pasirinkti kitą restitucijos būdą (pvz. taikyti piniginę kompensaciją), o ne palikti ginčą šioje byloje neišspręstu. Šis apeliantės M. D. apeliacinio skundo motyvas pagrįstais, sudarantis pagrindą šioje dalyje keisti skundžiamą sprendimą.

21Restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti teisiniai institutai, negali būti taikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis. Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad faktinė padėtis, kuriai esant įstatymu teismui suteikiama galimybė restitucijos netaikyti, turi būti išimtinė bei teismo tinkamai argumentuota.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), bet ne kaip turto įgijėjo žinojimas ar galėjimas žinoti apie pardavimo sąlygas ir aplinkybes (CK 4.96 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007). Nurodytose bylose kasacine tvarka priimtose nutartyse išdėstyta pozicija, kad CK 4.96 straipsnis, reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, sprendžiant dėl restitucijos taikymo klausimų, netaikytinas. Vadovaujantis bendrąja CK 6.146 straipsnyje įtvirtinta taisykle, restitucija yra atliekama natūra. Kitu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais, kurio apskaičiavimą reglamentuoja CK 6.147 straipsnis. Kokį iš restitucijos būdų taikyti, priklauso nuo kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Bet kokiu atveju teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo turi neprieštarauti konstitucinėms nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo nuostatoms bei įstatymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas apskritai netaikyti restitucijos

23Nagrinėjamu atveju dėl notarės veiksmų 2005 m. lapkričio 9 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, notarinio registro Nr. NJ-8883, kuriuo atsakovas V. D. paveldėjo visą turtą po motinos T. D. mirties 1990 m. balandžio 30 d. buvo išduotas nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas netaikęs restitucijos, dalyje pripažinęs negaliojančiu atsakovui V. D. 2005 m. lapkričio 9 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė apeliantės teises ir teisėtus interesus, neišsprendė šalių ginčo iš esmės. 2012 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo pardavimo sutartimi atsakovas V. D. atsakovui V. L. pardavė nekilnojamąjį turtą, dėl kurio atsakovui V. D. buvo išduotas ginčijamas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Vien ta aplinkybė, kad nėra galimybės išreikalauti šio turto iš atsakovo V. L. kaip iš sąžiningo įgijėjo, nelaikytina savaime suponuojančia restitucijos netaikymo situaciją. Iš tiesų, šiuo atveju restitucija natūra negalima. Tačiau ne visais atvejais taikoma restitutio in integrum (atstatymas į seną padėtį), taigi ne visuomet yra teisinga, sąžininga ir protinga, o kai kuriais atvejais, kaip ir šiuo atveju, neįmanoma šalis grąžinti į buvusią padėtį. Įstatymas numato teismo teisę pakeisti restitucijos būdą ar netgi apskritai jos netaikyti, jeigu dėl restitucijos taikymo vienos šalies padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Įstatymu tiesiogiai numatyta galimybė netaikyti bendros taisyklės dėl restitucijos natūra, taikant ją, sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.). Restitucijos ekvivalentas pinigais turi būti nustatomas atsižvelgiant į sandorio šalių sąžiningumą ir įvertinus turto vertę, buvusią jo gavimo, perleidimo ar restitucijos metu (CK 6.147 str. 2 d.). Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo statinių savininku tapo atsakovas V. L., kuris nuosavybės teises į įgytus statinius 2012-09-07 įregistravo Nekilnojamojo turto registre (30-38 b.l., II t.). Byloje nėra nustatytas, atsakovo V. L. nesąžiningumo faktas. Pagal byloje esančius įrodymus atsakovas V. L. laikytinas sąžiningu įgijėju. Taip pat nėra nustatyta kitų asmenų nusikalstamų veiksmų. Šiuo atveju, kaip minėta, nekilnojamojo daikto grąžinimas natūra iš sąžiningo asmens negalimas. Tokiu atveju nėra galimybės taikyti restitucijos natūra, todėl taikytina restitucija priteisiant apeliantei M. D. iš atsakovo V. D. piniginę kompensaciją - pusę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo kainos 3333,33 € (11 500 Lt) (35-47 b.l., I t.). Pažymėtina, kad atsakovas siūlė ginčą spręsti taikiai, sumokant apeliantei 8000 Lt kompensaciją. Šiuo atveju restitucijos (piniginio ekvivalento) taikymas neprieštarauja sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams, gerai moralei.

24Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas. Kadangi ieškovės ieškinys dėl reikalavimo atsakovui V. D. patenkintas 10 procentų, todėl ieškovės naudai iš atsakovo V. D. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 28,96 € (100 Lt) ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų ir 45,18 € (156 Lt) (10407x3;100:2) ieškovės sumokėto žyminio mokesčio (LR CPK 79 str., 80 str., 93 str., 98 str.). Atmetus ieškovės ieškinį atsakovų V. L. ir N. J. atžvilgiu, iš ieškovės M. D. atsakovų V. L. naudai priteistina 1158,48 € (4000 Lt) atsakovo patirtų advokato pagalbos išlaidų, atsakovei N. J. 86,88 € (300 Lt) advokato pagalbos išlaidų (LR CPK 79 str., 93 str., 98 str.). Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį dėl reikalavimo atsakovo V. D. atžvilgiu, iš ieškovės atsakovo V. D. naudai priteistina 677,71 € (2340 Lt) atsakovo turėtų advokato pagalbos išlaidų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 79 str., 80 str., 93 str., 98 str.). Patirtos pirmojoje instancijoje 43,22 € (149,25 Lt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš atsakovės M. D. valstybės biudžeto naudai, minusuojant šias išlaidas iš ieškovės per daug sumokėtos žyminio mokesčio dalies, likusią per daug sumokėto žyminio mokesčio dalį grąžinant ieškovei iš valstybės biudžeto, kas sudaro 264,20 € (912,25 Lt) (1980,50-819-149,25) (LR CPK 79 str., 87 str., 88 str., 96 str.). Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, iš atsakovo V. D. priteistinos apeliantės M. D. apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) 83,99 € (290 Lt).

25Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Nutarė

26Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

27ieškovės M. D. ieškinį tenkinti iš dalies.

28Pripažinti negaliojančiu ½ dalyje 2005 m. lapkričio 9 d. Utenos rajono notarų biuro notarės J. N. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. NJ-8883, kuriuo atsakovas V. D. paveldėjo turtą po motinos T. D. mirties 1990 m. balandžio 30 d.

29Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

30Taikyti restituciją - priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas ( - ), ieškovės M. D., asmens kodas ( - ) naudai 3333,33 € ( 11 500 Lt) ekvivalentą pinigais.

31Priteisti iš atsakovo V. D. ieškovės M. D. naudai 45,18 € (156 Lt) žyminio mokesčio ir 28,96 € (100 Lt) ieškovės turėtų advokato pagalbos išlaidų.

32Priteisti iš ieškovės M. D. atsakovo V. D. naudai 677,71 € (2340 Lt) jo turėtų advokato pagalbos išlaidų.

33Priteisti iš ieškovės M. D. atsakovo V. L. naudai 1158,48 € (4000 Lt) jo turėtų advokato pagalbos išlaidų.

34Priteisti iš ieškovės M. D. atsakovės N. J. naudai 86,88 € (300 Lt) jos turėtų advokato pagalbos išlaidų.

35Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas ( - ) M. D., asmens kodas ( - ) naudai 83,99 € (290 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

36Grąžinti iš valstybės biudžeto ieškovei M. D. 264,20 € (912,25 Lt) per daug sumokėto žyminio mokesčio.

37Išaiškinti ieškovei M. D., kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, remdamasi teismo sprendimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti... 2. kolegijos teisėjų: Birutės Valiulienės ir Eigirdo Činkos, teismo... 3. Ieškovė M. D. prašė panaikinti 2010-03-22 Utenos apskrities viršininko... 4. Ieškovė ieškinyje (2014-05-28 teisme gautas patikslintas ieškinys) (94-101... 5. Ieškovė taip pat nurodė, jog 2010-03-22 Utenos apskrities viršininko... 6. Ieškovės nuomone, atsakovui V. D. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas... 7. Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovės M. D.... 8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės M. D. ieškinio reikalavimus... 9. Nustatęs, jog G. J., S.K. L., P. D. ir V. D. nuosavybės teisės atkurtos,... 10. Teismas pagrįstai pripažino, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas V. D. pagal... 11. Apeliaciniu skundu ieškovė M. D. prašo skundžiamą teismo sprendimą dalyje... 12. Ieškovės teigimu teismas nevertino tos aplinkybės, kad 2005-11-09 Utenos... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. L. prašo apeliacinį skundą... 14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba... 15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. D. prašo apeliacinį skundą... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Utenos rajono apylinkės teismo... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas tinkamai... 19. Be to, iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad ieškovė prašė... 20. Apeliantė M. D. apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmos instancijos teismas... 21. Restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti teisiniai institutai, negali... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją,... 23. Nagrinėjamu atveju dėl notarės veiksmų 2005 m. lapkričio 9 d. išduotas... 24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo... 25. Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso... 26. Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą pakeisti ir... 27. ieškovės M. D. ieškinį tenkinti iš dalies.... 28. Pripažinti negaliojančiu ½ dalyje 2005 m. lapkričio 9 d. Utenos rajono... 29. Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.... 30. Taikyti restituciją - priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas ( - ),... 31. Priteisti iš atsakovo V. D. ieškovės M. D. naudai 45,18 € (156 Lt)... 32. Priteisti iš ieškovės M. D. atsakovo V. D. naudai 677,71 € (2340 Lt) jo... 33. Priteisti iš ieškovės M. D. atsakovo V. L. naudai 1158,48 € (4000 Lt) jo... 34. Priteisti iš ieškovės M. D. atsakovės N. J. naudai 86,88 € (300 Lt) jos... 35. Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas ( - ) M. D., asmens kodas ( - )... 36. Grąžinti iš valstybės biudžeto ieškovei M. D. 264,20 € (912,25 Lt) per... 37. Išaiškinti ieškovei M. D., kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė...