Byla eA-1051-525/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Maristika“, uždarajai akcinei bendrovei „Randers Reb International“ dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „G4S Lietuva“ elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VDI) 2015 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (37)SD-2099 (toliau – ir Sprendimas).

5Nurodė, kad nesutinka su Sprendimu, kuriame nutarta: pripažinti, kad pareiškėjo elektros sistemų elektrotechnikui R. G. 2014 m. liepos 2 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reikalavimais; laikyti dėl nelaimingo atsitikimo 2015 m. vasario 3 d. surašytą aktą Nr. 1505 (toliau – ir Aktas) bei papildomo tyrimo ir pirminio tyrimo metu surinktą medžiagą neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi; laikyti negaliojančiu VDI Alytaus teritorinio skyriaus 2014 m. rugsėjo 12 d. surašytą N-1 formos aktą Nr. 14-08; baigti administracinę procedūrą. Pareiškėjas teigė, jog jis tinkamai įgyvendino reikalavimus, užtikrinant saugias ir sveikas darbo sąlygas savo darbuotojams. Nurodė, jog pareiškėjo darbuotojai R. G. 2013 m. rugsėjo 27 d., D. B. 2013 m. lapkričio 8 d. buvo tinkamai instruktuoti ir apmokyti saugiai dirbti technikų darbą (dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas) – pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją montuojant ir eksploatuojant apsaugos sistemas Nr. 20 (toliau – Instrukcija Nr. 20). Abu darbuotojai pasirašė Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas teikė savo įprastai parduodamą klientams apsaugos sistemos įrengimo ir eksploatavimo priežiūros paslaugą, kuri buvo vykdoma UAB „Randers Reb International“ patalpose. Pareiškėjo darbuotojų vykimas įrengti ar prižiūrėti apsaugos sistemas pas klientą nėra nauja darbo vieta, o įprasta darbo funkcija, kuri nesiskiria nuo patalpos pobūdžio, todėl minėti darbuotojai privalėjo laikytis Instrukcijoje Nr. 20 nurodytų bendro pobūdžio saugos reikalavimų, su kuriais, kaip minėta, buvo tinkamai supažindinti. Todėl, pareiškėjo manymu, darbuotojams atliekant darbus UAB „Randers Reb International“ patalpose, pareiškėjui, kaip darbdaviui nekilo pareiga pakartotinai instruktuoti darbuotojų apsaugos sistemos montavimo ir eksploatavimo klausimais, nes jie jau buvo supažindinti ir apmokyti saugiai dirbti. Taip pat teigė, kad tyręs nelaimingą atsitikimą vyriausiasis darbo inspektorius visiškai nepagrįstai neanalizavo patalpų, kuriose įvyko nelaimingas atsitikimas, valdytojo UAB „Randers Reb International“ pareigų darbų saugos ir sveikatos klausimais įgyvendinimo tinkamumo, nors šiuo atveju buvo būtina tai padaryti, nes pareiškėjo darbų užsakovas buvo būtent UAB „Randers Reb International“. Paaiškino, jog tarp pareiškėjo ir UAB „Randers Reb International“ sudarytos 2014 m. birželio 3 d. sutarties Nr. INS 4713 (toliau – ir Sutartis) įrengti priešgaisrinę signalizaciją 3.1.2.2 punkte nustatyta, kad UAB „Randers Reb International“ įsipareigojo sudaryti pareiškėjo darbuotojams darbo sąlygas, atitinkančias darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų ir kitų darbų saugos norminių aktų, priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus. Sutartimi aiškiai susitarus dėl UAB „Randers Reb International“ atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų ir kitų darbų saugos norminių aktų, priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų įgyvendinimą konkrečioje darbų atlikimo vietoje laikymąsi, pareiškėjo atsakomybė negalima. Taip pat, Sutartyje suderinus pareiškėjo ir UAB „Randers Reb International“ veiksmus dėl saugių ir sveikų sąlygų užtikrinimo darbuotojams bei aptarus šalių bendradarbiavimo ir koordinavimo veiksmus, pareiškėjui nebuvo būtinybės įvertinti galimus rizikos veiksnius darbų atlikimo vietoje, nes tai prisiėmė patalpų savininkas. Taip pat, nesutikdamas su Akte nurodyta aplinkybe, jog nepateikė duomenų, kad prieš R. G. įsidarbinant ir dirbant pareiškėjo bendrovėje būtų tikrinta jo sveikata, pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 21 straipsnio ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 265 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 patvirtinto Pavojingų darbų sąrašo nuostatomis, nurodė, kad priimant R. G. į darbą jis buvo pasitikrinęs sveikatą, jo medicininė pažyma galiojo, o pareiškėjo bendrovėje nebuvo nustatyta kitokių galimų profesinės rizikos veiksnių, nei galiojo darbuotojo patikrinimo metu, be to, R. G. dirbtas darbas nepateko į pavojingų darbų, kuriuos atliekant privaloma pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbinant, sąrašą, todėl pagrindo tikrintis pakartotinai nebuvo. Pareiškėjo manymu, jis, kaip darbdavys, tinkamai įgyvendino visus būtinus reikalavimus užtikrinant saugias ir sveikas darbo sąlygas savo darbuotojams, todėl atsakovo teiginius, susijusius su pareiškėjo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumu, laikė neteisėtais ir nepagrįstais, teigė, kad pareigą užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas turėjo UAB „Randers Reb International“. Pareiškėjas nesutiko ir su Akto teiginiu dėl netinkamo darbų organizavimo, t. y. dėl bendro susitarimo tarp darbdavių – pareiškėjo ir UAB „Maristika“ – nebuvimo ir to lemto DSSĮ nuostatų pažeidimo. Teigė, jog DSSĮ 30 straipsnio prasme darbdaviu laikytinas ir UAB „Randers Reb International“, o ne tik pareiškėjas ir UAB „Maristika“, nes būtent UAB „Randers Reb International“ valdė patalpas, užsakė pareiškėjo darbus ir Sutarties pagrindu įsipareigojo atsakyti už jų saugumą bei atitikimą darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatoms. Pabrėžė, jog tarp pareiškėjo, UAB „Maristika“ ir UAB „Randers Reb International“ egzistavo susitarimai dėl darbų saugos užtikrinimo: susitarimas tarp pareiškėjo ir UAB „Randers Reb International“, nuomos sutartis tarp UAB „Randers Reb International“ ir UAB „Maristika“. UAB „Maristika“ 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. DS-11/4 patvirtino padalinių vadovų pareigų, darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos srityse aprašymą ir jame nustatytas pareigas vykdyti paskyrė padalinio vadovą A. B.. Pareiškėjo manymu, šie susitarimai atitinka DSSĮ 30 straipsnio nuostatą, nustatančią dviejų ir daugiau darbdavių pareigas organizuojant darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, todėl nepagrįsta laiko Akto išvadą dėl šio straipsnio pažeidimo. Papildomai teigė, kad nėra priežastiniu ryšiu susijęs su R. G. mirtimi, nes pastarasis žuvo ne dėl to, kad nebuvo patikrinta jo sveikata ar nebuvo formalaus darbdavių susitarimo dėl darbų saugos koordinavimo, o dėl to, kad papuolė į nepažymėtą darbo zoną, kurią pažymėti turėjo stiklo krovos darbus vykdžiusi UAB „Maristika“.

6Atsakovas VDI atsiliepime (I t., b. l. 1–5) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant galioti skundžiamą Sprendimą.

7Nurodė, kad su skundu nesutinka, nes ginčo įvykis darbe, buvo teisės aktų nustatyta tvarka objektyviai ir išsamiai ištirtas, tyrimo išvados pagrįstos surinktais įrodymais. Pasisakydamas dėl įvykio tyrimo aplinkybių, nurodė, kad įvykis, kurio metu nuvirtus stiklo lakštams žuvo pareiškėjo darbuotojas R. G., įvyko 2014 m. liepos 2 d. darbo metu, darbuotojams montuojant gaisro aptikimo sistemos įrenginius sandėlyje, kuriame veiklą vykdė UAB „Maristika“. VDI Alytaus teritorinio skyriaus pareigūnams ištyrus įvykį darbe, 2014 m. rugpjūčio 12 d. buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktas Nr. 14-08, tačiau tiek pareiškėjui, tiek UAB „Maristika“ nesutikus su šiuo aktu, atsakovas paskyrė šio įvykio darbe papildomą tyrimą, kurį atlikus 2015 vasario 3 d. surašytas naujas N-1 formos aktas Nr. 1505, o išnagrinėjus Aktą ir visą tyrimo metu surinktą medžiagą, buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, kuriame pripažinta, kad papildomas tyrimas atliktas nepažeidžiant Nuostatų reikalavimų. Pasisakydamas dėl pareiškėjo pareigos užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, atsakovas nurodė, jog papildomo tyrimo metu buvo įvertintos pareiškėjo ir UAB „Randers Reb International“ Sutarties nuostatos, pagal kurias pareiškėjas, kaip darbdavys, įstatymų numatytas savo pareigas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje perdavė kitam ūkio subjektui ir pažymėjo, kad galiojantys darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai tokios galimybės pareiškėjui nesuteikia (DSSĮ 11 str.), o vienoje vietoje darbus vykdant dviems darbdaviams DSSĮ 30 straipsnis įtvirtinta jų abiejų bendradarbiavimo pareiga organizuojant darbus taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Taip pat atkreipė dėmesį, jog tyrimo metu nustatyta, kad vienoje vietoje darbus vykdė du darbdaviai – pareiškėjas ir UAB „Maristika“ – ir būtent jie privalėjo garantuoti visų darbuotojų saugą ir sveikatą. Pareiškėjas tokios savo pareigos perduoti UAB „Randers Reb International“, kuri jokios veiklos ginčui aktualiose patalpose nevykdė ir į jas pateikti galėjo tik su UAB „Maristika“ atsakingų asmenų leidimu, neturėjo teisės. Nurodė, jog darbai, kurių metu žuvo pareiškėjo darbuotojas, buvo vykdomi sandėlyje, kuriame buvo sandėliuojami stiklai ir kuriame specifinę veiklą vykdė UAB „Maristika“, todėl šioje darbo vietoje buvo papildomų rizikos veiksnių, kurie nebuvo aptarti 2013 m. rugsėjo 27 d. R. G. instruktavimo metu. Instrukcijoje Nr. 20, su kuria buvo supažindintas R. G., nurodyti bendro pobūdžio saugos reikalavimai, tačiau nėra nurodyti jokie rizikos veiksniai, susiję su stiklų virtimu, pavojingų zonų žymėjimu bei priemonėmis rizikos veiksniams išvengti. Aplinkybę, kad R. G. nebuvo supažindintas su galimais rizikos veiksniais bei saugiais darbo atlikimo metodais naujoje darbo vietoje savo 2014 m. gruodžio 19 d. paaiškinimuose patvirtino ir pareiškėjo technikos direktorius G. S. bei kartu su žuvusiuoju dirbęs D. B., nurodydami, kad dėl pavojų šioje darbo vietoje pareiškėjo darbuotojai nebuvo instruktuoti. Taip pat pažymėjo, jog nebuvo ir DSSĮ 30 straipsnyje numatyto susitarimo tarp pareiškėjo ir UAB „Maristika“, tad pareiškėjas neįgyvendino DSSĮ 25 straipsnio 4 punkte bei 27 straipsnio 1dalyje numatytos savo pareigos. Atkreipė dėmesį, jog tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo technikos skyriaus darbuotojo darbo vietoje profesinė rizika įvertinta ir profesinės rizikos kortelė Nr. 20 užpildyta 2011 m. gegužės 4 d., joje įvertinus elektros srovės poveikio, pavojaus susižeisti nekontroliuojamai judančiais daiktais, pavojaus kritimo iš aukščio, pavojaus kritimo plokštumoje ir kitus rizikos veiksnius, tačiau prieš darbo pradžią naujoje darbo vietoje – sandėlyje, kuriame sandėliuojami stiklo lakštai, galimi rizikos veiksniai nebuvo įvertinti. Galiausiai, R. G. sveikata buvo patikrinta 2012 m. rugsėjo 17 d. ir pateikta išvada, galiojusi iki 2013 m. rugsėjo 17 d., kad jam leista dirbti barmenu, taigi pareiškėjas leido darbuotojui pavojingų veiksnių poveikyje dirbti nepasitikrinus sveikatos. Akcentavo, jog nagrinėjamu atveju toje pačioje darbo vietoje darbus atliko dviejų darbdavių – pareiškėjo ir UAB „Maristika“ – darbuotojai, todėl būtent šiems darbdaviams kilo pareiga garantuoti visų darbuotojų saugą ir sveikatą, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Negalima teigti, jog tiek pareiškėjui, tiek UAB „Maristika“ turint susitarimus su UAB „Randers Reb International“, tačiau nesant jų tarpusavio susitarimo dėl darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo, organizuojant darbus, darbų organizavimo klausimai buvo tinkamai suderinti DSSĮ 30 straipsnio prasme.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Maristika“ atsiliepimu (II t., b. l. 56–62) prašė skundą atmesti.

9Nurodė, jog sutinka su Akto 11 punkte nurodytomis nelaimingą atsitikimą sukėlusiomis priežastimis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumu bei netinkamu darbų organizavimu, nes toje pačioje darbo vietoje darbus vykdydami du darbdaviai (pareiškėjas ir UAB „Maristika“), nesant bendro susitarimo, netinkamai įgyvendino darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas. Teigė, jog Akto 11 punkte nurodytas saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas yra susijęs ne su pareiškėjo darbuotojų neinstruktavimu kaip saugiai atlikti techniko darbą, o su saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumu, t. y. pareiškėjo kaltė šiuo atveju sietina su rizikos veiksniais ir pavojais darbuotojų darbo vietoje, kurių darbdavys neįvertino. Pareiškėjo veiksmai darbuotojų atžvilgiu buvo nepakankami užtikrinant saugų darbą. Darbdavys susipažinęs su darbo vieta privalėjo įvertinti sąlygas, kurioms esant bus atliekami darbai, papildomai instruktuoti darbuotojus, atsižvelgiant į konkrečias darbo vietos sąlygas bei imtis priemonių rizikai pašalinti ir/ar sumažinti, nes Instrukcijoje Nr. 20 numatyti reikalavimai nėra pakankami užtikrinti darbuotojams sveikas ir saugias darbo sąlygas. UAB „Maristika“ nuomone, pareiškėjas nepagrįstai siekia perkelti savo kaip darbdavio pareigas UAB „Randers Reb International“, nes DSSĮ 11 straipsnyje nustatyta imperatyvi darbdavio pareiga sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusias aspektais, tuo tarpu UAB „Randers Reb International“ neatitinka DK 16 straipsnyje ir DSSĮ 2 straipsnio 2 punkte apibrėžtos darbdavio sąvokos, todėl negali būti laikoma R. G. darbdaviu. Taip pat nurodė, jog aplinkybė, ar prieš įsidarbinant R. G. buvo patikrinta jo sveikata, nagrinėjamu atveju jokios įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui neturi. Nesutikdamas su pareiškėjo teiginiais, kad buvo susitarta, kaip organizuoti darbą, užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą, UAB „Maristika“ dar kartą pažymėjo, jog žuvusiojo R. G. darbdaviu, vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, gali būti įvardijamas tik pareiškėjas, kuriam ir kilo DSSĮ numatytos pareigos. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog pareiškėjui prašant visiškai sustabdė darbus patalpoje, todėl darbams nevykstant, jokių pavojų negalėjo kilti. Į UAB „Maristika“ patalpas atvykę pareiškėjo atsakingi asmenys jokių pageidavimų dėl darbo vietos nepareiškė. Pažymėjo, jog UAB „Maristika“ patalpų nuomos sutartimi nėra įsipareigojusi užtikrinti pareiškėjo darbuotojų saugaus darbo. UAB „Maristika“ 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. DS-11/4 atsakingu už saugų darbą padalinio vadovu paskirtas A. B. tinkamai vykdė aprašyme nurodytas pareigas koordinuoti ir organizuoti darbus bei kitus veiksmus taip, kad būtų užtikrinta visų darbuotojų sauga ir sveikata. UAB „Maristika“ vidaus dokumentas nešalina DSSĮ ir DK nustatytų pareiškėjo pareigų ir atsakomybės. Kiekvienas darbdavys atsako tik už savo darbuotojų darbą ir sveikas bei saugias darbo sąlygas – šias pareigas darbdavys įgyja pasirašęs su darbuotoju darbo sutartį ir jos negali būti perkeltos kitos įmonės įgaliotam asmeniu, nes tarp įmonių tokio susitarimo nebuvo. UAB „Maristika“ teigimu, nelaimingo atsitikimo tiesiogine priežastimi buvo paties pareiškėjo DSSĮ pažeidimai: pareiškėjas leido dirbti darbuotojams darbą, neįsitikinęs darbuotojų saugumu – nepaskyrė atsakingo už saugų darbą naujoje darbo vietoje asmens, neatliko galimų rizikų naujoje darbo vietoje vertinimo, neįvertino darbo vietos ir sąlygų darbuotojams dirbant su strėliniu keltuvu, nesiėmė priemonių rizikos faktoriams pašalinti, neinstruktavo darbuotojų ir neapmokė jų saugiai dirbti UAB „Maristika“ sandėliavimo patalpoje.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Randers Reb International“ atsiliepime (II t., b. l. 65–69) prašė skundą atmesti bei priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

11Nurodė, kad UAB „Randers Reb International“ neorganizavo darbų nelaimingo atsitikimo vietoje DSSĮ 30 straipsnio prasme. Trečiojo suinteresuoto asmens darbuotojai nėra niekaip susiję su nelaimingo atsitikimo priežastimi, UAB „Randers Reb International“ neturėjo pareigų, susijusių su nelaimingo atsitikimo aplinkybėmis, nes jo metu jokių darbų neatliko ir neplanavo atlikti. Nelaimingo atsitikimo vietoje darbus vykdė pareiškėjas, ekonominę veiklą vykdė UAB „Maristika“, patalpas valdžiusi pagal nuomos sutartį. Nelaimingo atsitikimo vietoje buvo laikomas UAB „Maristika“ stovas su stiklo lakštais, kurį pareiškėjų prašymu pajudino UAB „Maristika“ darbuotojai. Pajudinus stovą, jame esantys stiklo lakštai nukrito ir mirtinai sužalojo pareiškėjo darbuotoją R. G.. Stovą patraukti reikėjo tam, kad pareiškėjo darbuotojai galėtų panaudoti jų darbams reikalingą priemonę – išskleisti strėlinį keltuvą. Būtent pareiškėjas, kartu su UAB „Maristika“ atstovais iš anksto apžiūrėjęs darbo vietą ir aptaręs darbų atlikimo sąlygas, turėjo tai numatyti, tuo tarpu UAB „Randers Reb International“ yra darbų užsakovas, kuriam nėra žinomos techninės sąlygos, reikalingos darbams atlikti, jis nesinaudojo patalpomis ir nedalyvavo atliekant darbus. Pareiškėjas ir UAB „Maristika“ nagrinėjamu atveju yra veiksmus koordinuojantys darbdaviai DSSĮ 30 straipsnio prasme. Teigė, kad Sutarties 3.1.2.2 punktas neturėjo įtakos nelaimingo atsitikimo priežastims ir negali būti aiškinamas pareiškėjo naudai. Pareiškėjas yra profesionalus darbų atlikėjas, todėl yra atsakingas už sąlygas darbų vykdymo vietoje. Jis iš anksto žinojo, kad darbams atlikti turės būti naudojamas strėlinis keltuvas, kuriam išskleisti bus reikalingas atitinkamas plotas, iš anksto apžiūrėjo darbo vietą, tačiau nei į UAB „Randers Reb International“, nei į UAB „Maristika“ dėl stiklo lakštų stovo pašalinimo iš darbų atlikimo vietos nesikreipė.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14Pirmosios instancijos teismas vertino faktines bylos aplinkybes bei VDI atlikto tyrimo medžiagą, jo eigoje priimtus dokumentus, vadovavosi DSSĮ 2 straipsnio 21 dalimi, 44 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Nuostatų 15 ir 31 punktais.

15Pasisakydamas dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumo, teismas, vadovaudamasis DSSĮ 27 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įvertinęs papildomo tyrimo medžiagą, konstatavo, jog pareiškėjas nesilaikė DSSĮ 27 straipsnio 2 dalyje darbdaviui numatytos pareigos tinkamai instruktuoti savo darbuotojus, atliekančius darbus kitoje darbo vietoje. Pažymėjo, jog nors R. G., priėmus jį į darbą, buvo pravestas pradinis instruktavimas, tačiau 2014 m. liepos 1 d. prieš pradėdamas dirbti UAB „Maristika“ valdomose patalpose su galimais rizikos veiksniais pagal DSSĮ 27 straipsnio 2 dalį jis nebuvo supažindintas, todėl Akte saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas įmonėje konstatuotas pagrįstai.

16Vertindamas darbų organizavimo tinkamumą, teismas vadovavosi DSSĮ 30 straipsniu. Įvertinęs pareiškėjo argumentus, jog tinkamu susitarimu tarp pareiškėjo, UAB „Maristika“ ir UAB „Randers Reb International“ DSSĮ 30 straipsnio prasme laikytini pareiškėjo ir UAB „Randers Reb International“ bei UAB „Maristika“ ir UAB „Randers Reb International“ sudaryti tarpusavio susitarimai, teismas nurodė, jog pareiškėjo nurodytos tiek Sutarties nuostatos, tiek ginčo patalpų nuomos sutarties nuostatos tėra tik fragmentinės bendro pobūdžio taisyklės, kylančios iš tarp jas pasirašiusių juridinių asmenų susiklosčiusių civilinių teisinių santykių ir konstatavo, kad jos negali būti laikomos dviejų darbdavių bendradarbiavimu užtikrinant visų darbuotojų saugą ir sveikatą DSSĮ 30 straipsnio prasme. Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas nurodė, jog nėra ginčo dėl to, kad UAB „Randers Reb International“ ginčo patalpose jokios veiklos nevykdė. Taip pat pažymėjo, jog žuvęs pareiškėjo darbuotojas darbo santykiais DK 16 ir 93 straipsnių prasme buvo susijęs tik su pareiškėju UAB „G4S Lietuva“, todėl nei UAB „Maristika“, nei UAB „Randers Reb International“ negali būti laikomi R. G. darbdaviais. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė jokio susitarimo tarp pareiškėjo ir UAB „Maristika“, kaip dviejų darbdavių, darbus vykdžiusių tose pačiose patalpose, niekaip kitaip abiejų darbdavių bendradarbiavimo ir koordinavimo veiksmų, įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, neįrodinėjo. Atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad Akte netinkamas darbų organizavimas konstatuotas pagrįstai.

17Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog jo darbuotojas žuvo dėl to, jog pakliuvo į darbo zoną, kuri nebuvo pažymėta, o tai turėjo atlikti UAB „Maristika“, kuri taip pat privalėjo ir instruktuoti pareiškėjo darbuotojus, esančius jos valdomose patalpose, koordinuoti ir organizuoti saugų darbų atlikimą. Nurodė, kad pagal DSSĮ 11 straipsnio 1 dalį pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais tenka darbdaviui, kurio nuo šios pareigos neatleidžia ir DSSĮ 33 straipsnis.

18Atsižvelgęs į Sprendime nurodytus teisinį bei faktinį jo priėmimo pagrindus, teismas sprendė, jog Sprendimas priimtas Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus kompetencijos ribose, neprieštarauja Inspekcijos tikslams bei uždaviniams, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių jis turėtų būti panaikintas.

19III.

20Pareiškėjas UAB „G4S Lietuva“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą panaikinti Sprendimą patenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

221) Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kaip teismas vertino pareiškėjo ir UAB „Randers Reb International“ bei UAB „Maristika“ ir UAB „Randers Reb International“ tarpusavyje sudarytas sutartis (kaip fragmentines bendro pobūdžio taisykles, nelaikytinas darbdavių bendradarbiavimu DSSĮ 30 straipsnio prasme) ir nurodo, jog DSSĮ 30 straipsnio norma nenustato reikalavimo, kokia forma turi būti išreikštas dviejų ir daugiau darbdavių bendradarbiavimas ir koordinavimas, organizuojant darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose. Įstatymų leidėjas tik nustato pareigą darbdaviams šiuo atveju bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus. Analogiškas reglamentavimas nustatytas ir Europos Bendrijų Tarybos 1989 m. birželio 12 d. direktyvoje 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (6 str. 4 d.). Atkreipia dėmesį, jog įstatymų leidėjas net pažymi, kad rašytinis dokumentas – bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašas – rengiamas tik prireikus, o ne privalomai (DSSĮ 30 str.). Taigi galiojantis teisinis reguliavimas neįpareigoja dviejų ir daugiau darbdavių, organizuojant darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, parengti vieningą dokumentą, siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, tačiau svarbu, kad iš visumos jų, būtų įgyvendintos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatos. Šiuo atveju tai buvo atlikta proceso dalyvių dokumentais, tačiau teismas, netinkamai bei atsietai juos vertindamas, padarė aiškų procesinės teisės normų pažeidimą. Iš teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose aiškiai matyti, kad sprendžiant darbdavio atsakomybės klausimą pagal DSSĮ 30 straipsnį atsižvelgiama į visumą tarp darbdavių egzistavusių susitarimų, įskaitant į atskiro subjekto (darbdavio) lokalinius teisės aktus. Sutartyje sulygta, kad UAB „Randers Reb International“ sudarys būtinas sąlygas darbams atlikti; UAB „Randers Reb International“ ir UAB „Maristika“ nuomos sutartyje sutarta, kad UAB „Maristika“ patalpas naudos griežtai laikantis, be kita ko, saugos bei techninių reikalavimų; UAB „Maristika“ taip pat buvo įsipareigojusi supažindinti kitos įmonės darbuotojus su esamais ir galimais rizikos veiksniais, priemonių panaudojimu darbuotojų sveikatai ir gyvybei apsaugoti. Tai patvirtina, kad buvo aiškiai raštu nustatyta, kuris iš subjektų instruktuoja darbų vietoje kitos įmonės darbuotojus, kas atsakingas už darbuotojų saugos reikalavimų užtikrinimą darbų vietoje, t. y. aptartas darbdavių bendradarbiavimas ir koordinavimas DSSĮ 30 straipsnio prasme, todėl teismas nepagrįstai nepripažino tokio bendradarbiavimo ir koordinavimo egzistavus ir neteisingai sprendė dėl pareiškėjo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumo ir netinkamo darbų organizavimo.

232) Teismas nepagrįstai sprendė dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumo pareiškėjo įmonėje. Visų pirma, ginčo patalpų savininkė UAB “Randers Reb International, nors nelaimingo atsitikimo metu konkrečių darbų ir nevykdė, tačiau negali būti nušalinta nuo priskirtų darbų saugos klausimų sprendimo, kadangi būtent šio subjekto nuosavybės teise valdomose (ir įmonei UAB „Maristika“ išnuomotose) patalpose vyko dviejų ir daugiau darbdavių veikla. Be to, teismas, DSSĮ 27 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio nuostatas privalėjo taikyti sistemiškai su DSSĮ 30 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, tarp visų darbdavių dokumentiškai aptarus, kuris iš subjektų instruktuoja darbų vietoje kitos įmonės darbuotojus, kas atsakingas už darbuotojų saugos reikalavimų užtikrinimą darbų vietoje ir pan., taip pat atsižvelgus į tai, jog pareiškėjo darbuotojai, vykdė įprastą klientams parduodamą apsaugos sistemos įrengimo ir eksploatavimo priežiūros paslaugą, kuri paprastai ir atliekama klientų patalpose, tai, jog pareiškėjo darbuotojų darbo pobūdis (apsaugos sistemų montavimas), darbo priemonės, ginčo patalpose nieko nesiskiria nuo bet kurios kitos darbo vietos, pareiškėjui pagal šią veiklos specifiką pravedus visus įvadinius instruktažus bei apmokius savo darbuotojus saugiai dirbti montuojant ir eksploatuojant apsaugos sistemas, o Sutartimi pavedus patalpų savininkui ir darbų užsakovui UAB „Randers Reb International“ užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą konkrečioje darbo vietoje bei pagal UAB „Maristika“ dokumentus pareigai instruktuoti kitos įmonės darbuotojus, koordinuoti ir organizuoti darbus bei kitus veiksmus taip, kad būtų užtikrinta visų darbuotojų sauga ir sveikata, supažindinti kitos įmonės darbuotojus su esamais ir galimais rizikos veiksniais, priemonių panaudojimu darbuotojų sveikatai ir gyvybei apsaugoti tenkant būtent UAB „Maristika“, konstatuotina, jog konkrečios atitinkamos pareigos konkrečioje darbo vietoje neįvykdė kitas subjektas. Tuo tarpu pareiškėjas negali būti atsakingas, nes jis, kaip darbdavys, atliko visus būtinus veiksmus, kad DSSĮ 27 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio reikalavimai būtų tinkamai įgyvendinti, todėl nėra teisės pažeidimo būtinos sudėties. Remdamasis tiek administracinių, tiek bendrosios kompetencijos teismų praktika, pareiškėjas teigia, kad ignoruodamas tarp pareiškėjo ir UAB „Randers Reb International“ egzistavusį susitarimą, jo neįvertinęs visumoje su UAB „Maristika“ prisiimtais įsipareigojimais kitų įmonės darbuotojų atžvilgiu darbų saugos ir sveikatos klausimais, teismas neteisingai sprendė, kad pareiškėjas nesilaikė DSSĮ 27 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio nuostatų. Apibendrindamas pareiškėjas pažymi, kad, įvertinant tai, jog pareiškėjas savo darbuotojui R. G. pravedė įvadinį darbų saugos instruktažą, apmokė saugiai dirbti montuojant ir eksploatuojant apsaugos sistemas, siekdamas užtikrinti savo darbuotojo saugą ir sveikatą konkrečioje darbo vietoje, tai aptarė su patalpų savininku (UAB „Randers Reb International“), o valdytojas (nuomininkas) (UAB „Maristika“) buvo įsipareigojęs instruktuoti, supažindinti su rizikos veiksniais visus kitos įmonės darbuotojus, teismo išvada dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumo pareiškėjo įmonėje negali būti pripažinta pagrįsta.

243) Teismas nepagrįstai pripažino pareiškėją netinkamai organizavus darbą. Minėtos darbdavių dokumentų nuostatos, pasiskirstant pareigas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo yra konkrečios ir nedviprasmiškos, iš jų turinio aišku, kokias pareigas, kuris darbdavys turi atlikti užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad nei UAB „Maristika“, nei UAB „Randers Reb International“ negali būti laikomos R. G. darbdaviais, ir teigia, jog toks aiškinimas ne tik klaidingas, bet ir prieštarauja DSSĮ 30 straipsnio esmei. Tais atvejais, kai atitinkamos pareigos neįvykdo jas prisiėmęs vienas iš darbdavių, kiti negali būti laikomi atsakingais, nes asmuo negali būti pripažintas kaltu padarius teisės pažeidimą, kai nėra pažeidimo sudėties.

25Atsakovas VDI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, taip pat vadovaujasi tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą:

271) Pareiškėjo teiginiai, kad susitarimas tarp dviejų darbdavių, t. y. pareiškėjo bei UAB „Maristika“ buvo ir pareiškėjas tinkamai įgyvendino DSSĮ 30 straipsnio nuostatas, yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

282) Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl to, kad žuvusysis, pareiškėjo darbuotojas R. G., nebuvo informuotas apie galimus pavojus bei pavojingas zonas jo darbo vietoje bei dėl nesaugiai perkeliamo stovo (su stiklais) virtimo, t. y. buvo pažeista darbdavio pareiga tinkamai instruktuoti darbuotoją. Pažymi, jog DSSĮ 30 straipsnio nuostatos aiškiai nenurodo, kuriam iš darbdavių tenka pirmumo pareiga užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą, tačiau sistemiškai vertinat DSSĮ 11 straipsnio, 25 straipsnio ir 27 straipsnio 2 dalies nuostatas, teigtina, kad darbuotojams sudaryti saugias darbo sąlygas privalo darbdavys, tokiu būdu nėra jokio prieštaravimo tarp DSSĮ 27 straipsnio 2 dalies bei 30 straipsnio nuostatų. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tarp visų darbdavių buvo dokumentiškai aptarta, kuris iš subjektų instruktuoja darbų vietoje kitos įmonės darbuotojus, kas atsakingas už darbuotojų saugos reikalavimų užtikrinimą darbų vietoje, nes Sutartimi nebuvo susitarta dėl konkrečių veiksmų ir priemonių, užtikrinant darbuotojų saugą bei sveikatą, tarp pareiškėjo ir UAB „Maristika“ iš viso jokių susitarimų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo nebuvo, o UAB „Maristika“ lokaliniai teisės aktai nelaikytini bendru susitarimu darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Pareiškėjas konkrečiai nesusitarė nei su vienu iš kitų darbdavių dėl jo darbuotojų instruktavimo, todėl DSSĮ 27 straipsnio 2 dalies prasme pareiškėjas neįvykdė įstatymu jam deleguotos pareigos instruktuoti savo darbuotojus.

293) Atsižvelgiant į tai, kad nelaimingo atsitikimo darbe vietoje darbus vykdė tik du darbdaviai – pareiškėjas ir UAB „Maristika“, tarp kurių jokių susitarimų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo nebuvo, teismas pagrįstai nurodė, kad fragmentinės bendro pobūdžio taisyklės negali būti laikomos dviejų darbdavių bendradarbiavimu DSSĮ 30 straipsnio prasme, galima teigti, kad du darbdaviai, t. y. pareiškėjas ir UAB „Maristika“ netinkamai organizavo darbus. Pareiškėjas remiasi teismų praktika bylose, kurios nėra visiškai analogiškos nagrinėjamai, todėl jose priimtais sprendimais nagrinėjamoje byloje galima vadovautis tik iš dalies.

30Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Maristika“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

321) Kitaip nei nurodo pareiškėjas, teismas nepadarė procesinės teisės normų pažeidimo, nes pareiškėjo nurodytas sutartis ir jų nuostatas vertino pagal vidinį savo įsitikinimą, įvertinęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus.

332) Pareiškėjas nepagrįstai siekia perkelti savo kaip darbdavio atsakomybę UAB „Randers Reb International“ ir UAB „Maristika“, nes pagal DSSĮ 11 ir 14 straipsnių nuostatas, būtent pareiškėjas, o ne kiti asmenys, privalėjo įvertinti darbo vietos riziką ir apmokyti (instruktuoti) darbuotojus dirbti saugiai, siekiant išvengti nelaimingo atsitikimo kilimo.

343) Apeliaciniame skunde nurodyti byloje esantys dokumentai patvirtina teismo išvadas: Sutarties 3.1.2.1 ir 3.1.2.2 punktai nereiškia, kad pareiškėjas perkėlė UAB „Randers Reb International“ darbdavio pareigas, o šiuos punktus aiškinant būtent taip, jie ex officio pripažintini niekiniais ab initio (CK 1.78 str. 1 d.); tarp UAB „Randers Reb International“ ir UAB „Maristika“ sudarytos nuomos sutarties objektas yra ne darbuotojai, o 3 100 kv. m ploto patalpos, o pareiškėjo nurodoma šios sutarties nuostata, kuria UAB „Maristika“ įsipareigoja griežtai laikytis, be kita ko, saugos bei techninių reikalavimų, yra susijusi išimtinai su statinio (patalpų) būkle ir jo naudojimu, t. y. pareiškėjas klaidina teismą teiginiu, jog nuomos sutartimi už jo darbuotojų darbų organizavimą ir instruktavimą atsakomybę prisiėmė patalpų nuomininkas; UAB „Maristika“ lokaliniuose teisės aktuose numatyta pareiga instruktuoti kitos įmonės darbuotojus liečia tik tuos darbuotojus, kurie nors ir nedirba įmonėje, tačiau pagal rašytinius susitarimus ir sutartis su UAB „Maristika“ vykdo darbus UAB „Maristika“ naudai. Pažymi, jog pareiškėjas nepagrindė, kokiu pagrindu siekia perkelti savo darbo funkcijas ir atsakomybę UAB „Maristika“ nesant tokio susitarimo tarp įmonių.

354) Už saugų savo darbuotojų darbą montuojant sistemas buvo atsakingas darbdavys – UAB „G4S Lietuva“, kurios atsakomybė kildintina iš DSSĮ, DK bei pačios bendrovės lokalinių teisės aktų.

365) Nesutiktina su pareiškėjo pozicija, jog jis, kaip darbdavys atliko visus būtinus veiksmus, kad DSSĮ 27 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio reikalavimai būtų tinkamai įgyvendinti. Atliekant papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą iš pareiškėjo išreikalauti dokumentai, pagrindžiantys aplinkybę, jog nors ir buvo numatęs visą eilę priemonių saugiam darbuotojų darbui užtikrinti, tačiau jų pareiškėjas neįgyvendino, dėl vidinės kontrolės nepakankamumo atsakingi už darbų organizavimą pareiškėjo darbuotojai instrukcijų reikalavimų nevykdė.

376) Pasisakydamas dėl pareiškėjo nesutikimo su teismo išvada, jog pareiškėjas netinkamai organizavo darbą, nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog žuvęs pareiškėjo darbuotojas darbo santykiais DK 16 ir 93 straipsnių prasme buvo susijęs tik su pareiškėju, todėl nei UAB „Maristika“, nei UAB „Randers Reb International“ negali būti laikomi R. G. darbdaviais bei negalėjo prisiimti darbdavio pareigų. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Maristika“ įvykdė visus pareiškėjo pageidavimus, nurodytus prieš pradedant vykdyti darbus: sustabdė gamybą, atlaisvino patalpas tiek, kiek to reikalavo darbus sandėlio patalpose organizavę pareiškėjo darbuotojai, tuo tarpu pareiškėjas privalėjo įvertinti darbo vietą, reikalingą bokšteliui judėti, galimas rizikas ir pavojus sandėlyje, supažindinti su saugiu darbu darbuotojus ir tik po to leisti pradėti jiems dirbti. Taigi šiuo atveju DSSĮ 30 straipsnio nuostatos nebuvo pakankamai įvykdytos dėl to, kad pareiškėjas pats nebendradarbiavo su UAB „Maristika“ ir neištyrė darbo sąlygų vietoje, neorganizavo savo darbuotojų darbo taip, kaip tai nustato įstatymai ir lokaliniai teisės aktai.

38Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Randers Reb International“ atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

39Atsiliepimą grindžia argumentais, iš esmės tapačiais nurodytiesiems atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Paminėtini šie pagrindiniai trečiojo suinteresuoto asmens argumentai:

401) UAB „Randers Reb International“ neorganizavo darbų nelaimingo atsitikimo vietoje DSSĮ 30 straipsnio prasme. Patalpų valdymo teisė buvo perduota UAB „Maristika“; būdamas rangovu priešgaisrinės signalizacijos sistemos įrengimo darbus tose pačiose patalpose, bendradarbiaudamas su UAB „Maristika“ organizavo pareiškėjas, tuo tarpu UAB „Randers Reb International” šiame procese nedalyvavo; priešgaisrinės signalizacijos sistemos įrengimą inicijavo UAB „Maristika“ vadovas, UAB „Randers Reb International” tik užsakė paslaugas iš pareiškėjo ir tolimesniame priešgaisrinės signalizacijos sistemos įrengimo darbų atlikime nedalyvavo; vadovaujantis teismų praktika, atsižvelgiant į tai, kad Randers Patalpas buvo perdavęs tretiesiems asmenims (t. y. UAB „Maristika“), o darbus ginčo patalpose organizavo rangovas (t. y. pareiškėjas), patalpų savininkas negalėjo būti atsakingas už rangovo ar trečiųjų asmenų veiksmus bei saugų darbų organizavimą. Tai patvirtina, jog UAB „Randers Reb International“ negali būti laikoma darbdaviu esančiu atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą ir vykdančiu veiklą DSSĮ 30 straipsnio prasme. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai priešingą savo poziciją grindžia teismų praktika bylose, kuriose patalpų (teritorijų), kuriose įvyko nelaimingi atsitikimai, savininkų nuosavybės teisė nebuvo apribota ar dalinai perduota kitomis sutartimis (pvz.: nuomos).

412) Nėra priežastinio ryšio tarp UAB „Randers Reb International” kaip patalpų nuomotojo pareigų ir jose įvykusio nelaimingo atsitikimo. Pareiškėjas, itin didelę reikšmę teikdamas sutartims tarp pareiškėjo ir UAB „Randers Reb International” bei tarp UAB „Maristika“ ir UAB „Randers Reb International”, nukrypsta nuo tikrųjų nelaimingo atsitikimo priežasčių – pareiškėjo atliktų darbų organizavimo, pareiškėjui priklausančios darbo priemonės (strėlinio keltuvo) techninių naudojimo ypatumų ir stiklo lakštų griūties. Pareiškėjas siekia savo, kaip darbdavio atsakomybę perkelti kitiems civilinių santykių dalyviams vien formaliais pagrindais ir remiantis gramatiniu sutarčių aiškinimu. Šiuo atveju svarbu įvertinti nelaimingą atsitikimą lėmusių įvykių seka, iš kurios matyti, kad priežastinio ryšio grandinėje, sukėlusioje nelaimingą atsitikimą ir lėmusioje pareiškėjo darbuotojo žūtį, UAB „Randers Reb International” nedalyvavo. Pabrėžė, jog UAB „Randers Reb International” kaip patalpų nuomotojas neturi jokių įstatyminių pareigų dėl jose buvusio stovo su stiklo lakštais, priklausiusio nuomininkui (UAB „Maristika“), nes už saugumą patalpose nuomotojas atsako tik tiek, kiek tai susiję su pačių patalpų būkle.

423) Sutarties 3.1.2 punktas neturėjo įtakos nelaimingo atsitikimo priežastims ir negali būti aiškinamas pareiškėjo naudai. Remiasi CK 6.193 straipsniu, nurodo, jog nepaisant to, kad Sutartį su pareiškėju sudarė UAB „Randers Reb International”, faktinis užsakovas buvo UAB „Maristika“, UAB „Randers Reb International” nesiekė tiesiogiai dalyvauti darbų atlikime, todėl neturėjo tikslo prisiimti su darbuotojų sauga ir sveikata susijusių pareigų. Pažymi, jog šį Sutarties punktą, kaip ir kitas Sutarties sąlygas, parengė būtent pareiškėjas, todėl jis turi būti aiškinamas laikantis sutarčių aiškinimo principo contra proferentem taikymo (CK 6.193 str. 4 d.). Savo poziciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pažymi, kad Sutarties 3.1.2.2 punktas neapribojo nei įstatyminės, nei sutartinės pareiškėjo, kaip profesionalaus darbų atlikėjo atsakomybės už savo darbuotojus ir jų darbų saugą bei sveikatą. Remiasi DSSĮ 27 straipsnio 2 dalimi bei teismų praktika dėl darbdavio atsakomybės darbuotojams dirbant kitose darbo vietose, atkreipia dėmesį į Sutarties 2.1.1–2.1.2 punktuose nustatytas pareiškėjo pareigas, taip pat pažymi, jog Akte nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėjas kartu su UAB „Maristika“ darbuotojais iki darbų pradžios apžiūrėjęs bei įvertinęs darbų vietą, neatsižvelgė į tai, kad darbų atlikimo patalpa, kurioje yra stovas su 1 toną 440 kilogramų sveriančiais stiklo lakštais, nėra standartinė darbų atlikimo vieta ir gali kelti pavojų ne tik darbuotojų sveikatai, tačiau ir jų gyvybei. Teigia, jog Sutarties 3.1.2.2 punktas neapribojo ir nei įstatyminės, nei sutartinės pareiškėjo, kaip profesionalaus darbų atlikėjo, pareigos nedelsiant pranešti užsakovui apie aplinkybes, trukdančias tinkamai vykdyti rangos darbus (priešingai, tokią pareiškėjo pareigą nustato Sutarties 2.2.4 punktas, taip pat CK VI knygos XXXIII skyriaus (Ranga) nuostatos). Pažymi, jog pareiškėjas UAB „Randers Reb International” atstovams nepateikė jokio pranešimo apie netinkamas darbų atlikimo sąlygas patalpose, todėl jis negali remtis Sutarties 3.1.2.2 punkte numatytomis užsakovo pareigomis, siekdamas paneigti sau nepalankias nelaimingo atsitikimo priežastis ir perkelti savo atsakomybę kitiems juridiniams asmenims, kurie nebuvo žuvusio darbuotojo darbdaviais.

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44IV.

45Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. (37)SD-2099 teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjui prašant jį panaikinti.

46Byloje nustatyta ir ginčo byloje nėra dėl to, jog UAB „Randers Reb International“ nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios ( - ), Alytuje, kurios 2011 m. lapkričio 11 d. patalpų nuomos sutartimi iki 2017 m. sausio 31 d. išnuomotos UAB „Maristika“. 2014 m. birželio 3 d. UAB „Randers Reb International“, UAB „Maristika“ prašymu, su pareiškėju pasirašė sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo patalpose įrengti priešgaisrinės signalizacijos sistemą. Pareiškėjo darbuotojams montuojant priešgaisrinės signalizacijos sistemą, ginčo patalpose nuvirtus UAB „Maristika“ priklausiusiems stiklo lakštams, 2014 m. liepos 2 d. žuvo pareiškėjo darbuotojas R. G.. Ištyrę įvykį darbe, Inspekcijos Alytaus skyriaus darbuotojai 2014 m. rugpjūčio 12 d. surašė Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 14-08. Pareiškėjui bei UAB „Maristika“ nesutikus su šiuo aktu, atsakovas paskyrė papildomą įvykio darbe tyrimą, kurį atlikus surašytas 2015 m. vasario 3 d. naujas N-1 formos aktas Nr. 1505. Išnagrinėjus šį aktą ir visą tyrimo metu surinktą medžiagą, priimtas ginčijamas Inspekcijos Sprendimas, kuriame pripažinta, kad papildomas tyrimas atliktas nepažeidžiant Nuostatų reikalavimų; 2015 m. vasario 3 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1505 bei papildomo ir pirminio tyrimų metu surinkta medžiaga pripažinta neatsiejama atlikto tyrimo dalimi.

47Pareiškėjas nesutinka su Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1505 nurodytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis – (1) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumu, akte motyvuotu tuo, jog prieš pradedant darbus R. G. nebuvo supažindintas su galimais rizikos veiksniais bei pavojais jo darbo vietoje ( - ), Alytus, ko pasekoje atsidūrė pavojingoje stiklų lakštų virtimo zonoje ir buvo mirtinai traumuotas; tuo pažeista: DSSĮ 25 straipsnio 4 punkto bei 27 straipsnio 1 dalies nuostatos; (2) netinkamu darbų organizavimu, kuris akte motyvuotas tuo, kad tose pačiose patalpose, toje pačioje darbo vietoje darbus vykdydami du darbdaviai (UAB „G4S Lietuva“ ir UAB „Maristika“), nesant bendro susitarimo, netinkamai įgyvendino darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, neinformavo vienas kito bei darbuotojų apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius darbo vietoje; tuo pažeista DSSĮ 30 straipsnio nuostatos. Akte nurodyta ir dar viena nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – (3) saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomųjų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, motyvuojant tuo, kad UAB „Maristika“ darbuotojai stovą perstūminėjo su nesutvirtintais (neaprištais) stiklų lakštais, bei neįsitikinę, kad pavojingoje zonoje nėra pašalinių žmonių; tuo buvo pažeistos atitinkamos UAB „Maristika“ teisės aktų nuostatos. Tačiau kadangi pareiškėjas dėl jos (trečiosios išvados) nepasisakė, nepateikė argumentų, teisėjų kolegija dėl jos taip pat nepasisakys.

48Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, tiek netinkamas darbų organizavimas 2015 m. vasario 3 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1505 kaip nelaimingo atsitikimo darbe priežastys konstatuotos pagrįstai.

49Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino, o jei ir vertino, tai atsietai, byloje esančius įrodymus – konkrečiai tarp pareiškėjo ir UAB „Randers Reb International“ sudarytą 2014 m. birželio 3 d. sutartį Nr. INS 4713, tarp UAB „Randers Reb International“ ir UAB „Maristika“ sudarytą patalpų nuomos sutartį ir lokalinius UAB „Maristika“ teisės aktus. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės taip pat grindžiami pastarųjų aktų nuostatų aiškinimu.

50Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka, vertina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jo naikinti nėra.

51Pagal DSSĮ 30 straipsnį, du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą.

52Papildomo tyrimo metu nustatyta, kad, minėta, patalpos, kuriuose įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, nuosavybės priklauso UAB „Randers Reb International“, tačiau nelaimingo atsitikimo darbe metu nuomos sutartimi buvo išnuomotos UAB „Maristika“, kuri ir vykdė veiklą jose. Nelaimingo atsitikimo darbe metu UAB „Randers Reb International“ aptariamose patalpose veiklos nevykdė, pagal nuomos sutartį, UAB „Randers Reb International“ į aptariamas patalpas galėjo patekti tik su UAB „Maristika“ atsakingų asmenų leidimu. 2014 m. birželio 3 d., UAB „Maristika“ prašymu, UAB „Randers Reb International“ su pareiškėju pasirašė sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo patalpose įrengti gaisro aptikimo sistemą ir ją perduoti UAB „Randers Reb International“. UAB „Randers Reb International“ 2014 m. birželio 6 d. pranešė UAB „Maristika“ apie ketinamus vykdyti darbus sandėlyje. UAB „G4S Lietuva“ Alytaus regiono komercijos direktorius E. S. ne kartą buvo atvykęs į patalpas, kuriose veiklą vykdžiusi „Maristika“ sandėliavo stiklo produkciją – ant metalinių stovų sukrautus įvairių rūšių stiklo lakštus, aptarė gaisro aptikimo sistemos įrengimo darbus.

53Taigi, nelaimingo atsitikimo darbe metu ginčo patalpose darbus atliko du darbdaviai – pareiškėjas ir UAB „Maristika“. Būtent jiems kilo pareiga laikytis, be kita ko, DSSĮ 30 straipsnyje numatytų pareigų organizuoti darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus, įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoti vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengti bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą. Tačiau, kaip nustatyta ir aptariamame Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1505, šios pareigos nebuvo įgyvendintos.

54Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad tarp pareiškėjo ir UAB „Randers Reb International“ sudarytos sutarties dėl sistemos įrengimo 3.1.2.1 ir 3.1.2.2 punktų (užsakovas įsipareigoja vykdytojui atliekant sistemos įrengimo darbus iš anksto suderinus su vykdytoju, suteikti vykdytojui galimybę laisvai ir saugiai patekti į objektą ir sudaryti būtinas sąlygas sistemos įrengimo darbams atlikti; sudaryti vykdytojo darbuotojams darbo sąlygas, atitinkančias Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbų saugos norminių aktų, priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimus), tarp UAB „Randers Reb International“ ir UAB „Maristika“ sudarytos nuomos sutarties 4.2.7 punkto (Nuomininkas įsipareigoja naudoti nuomojamas patalpas tik pagal tiesioginę įmonės veiklos paskirtį, griežtai laikytis nuomojamoms patalpoms keliamų vidaus tvarkos, priešgaisrinės apsaugos, higienos ir sanitarijos taisyklių, saugos bei techninių ir kitų reikalavimų, taikomų tokios paskirties patalpoms. Nuomininkas, jeigu jis nesilaiko šių reikalavimų, parengia nuomotojo nuostolius ir visas išlaidas, pagrįstas atitinkamais dokumentais, susijusias su nuomotojui dėl to paskirtomis kontroliuojančių organizacijų sankcijomis) ir UAB „Maristika“ lokalinių teisės aktų (Padalinių vadovų pareigų, darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos srityse, aprašymo 6 punktas – informuoti arba įmonės vadovo pavedimu instruktuoti kitos įmonės darbuotojus, atliekančius paslaugas, darbus paskirtame padalinyje, apie esamus ir galimus pavojus, rizikos veiksnius įmonėje. Koordinuoti ir organizuoti darbus bei kitus veiksmus taip, kad būtų užtikrinta visų darbuotojų sauga ir sveikata; Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos aprašo 22 punktas – įmonės padalinio (-ių) vadovas (-ai) instruktuoja laikinai dirbančius kitos įmonės darbuotojus ir supažindina juos su įmonėje esamais ir galimais pavojais ir rizikos veiksniais, priemonių panaudojimu darbuotojų sveikatai ir gyvybei apsaugoti) nuostatos patvirtina, kad trys darbdaviai (pareiškėjas, UAB „Randers Reb International“ ir UAB „Maristika“) DSSĮ 30 straipsnio prasme bendradarbiavo ir koordinavo savo veiksmus taip, kad nagrinėjamu atveju už pareiškėjo darbuotojų saugos reikalavimų užtikrinimą buvo atsakingas ne pareiškėjas.

55Pirma, minėta, UAB „Randers Reb International“ nelaimingo atsitikimo darbe metu ginčo patalpose jokių darbų neatitiko, o DSSĮ 30 straipsnis atitinkamas pareigas nustato darbdaviams, atliekantiems darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose. UAB „Randers Reb International“, minėta, ginčo patalpas buvo išnuomavusi, tad jam atsakomybė pareiškėjo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi aspektu nekilo. Antra, pareiškėjo akcentuojamos atitinkamos nuomos sutarties, rangos sutarties bei UAB „Maristika“ teisės aktų nuostatos yra tik fragmentinio pobūdžio ir iš esmės nėra skirtos sureglamentuoti pareiškėjo, UAB „Randers Reb International“ ir UAB „Maristika“ kaip darbdavių darbo organizavimą DSSĮ 30 straipsnio prasme. Trečia, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, jokio susitarimo tarp pareiškėjo ir UAB „Maristika“, kaip dviejų darbdavių, darbus vykdžiusių tose pačiose patalpose, pareiškėjas nepateikė, niekaip kitaip abiejų darbdavių bendradarbiavimo ir koordinavimo veiksmų, įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, neįrodinėjo.

56Išdėstyti argumentai aktualūs ir pasisakant ir dėl kitos Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1505 nurodytos nelaimingo atsilikimo darbe priežasties – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumo.

57Pastaruoju aspektu taip pat pažymėtina, jog pagal DSSĮ 27 straipsnio 2 dalį, darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Į kitą įmonę pasiųstiems dirbti darbuotojams taip pat privalo būti suteikta informacija apie įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat jie turi būti supažindinti su šio Įstatymo 22 straipsnyje nurodytais darbuotojų evakavimo planais. Darbuotojus, atliekančius kitose įmonėse darbus ar teikiančius paslaugas, ir darbuotojus, atliekančius įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas kontrolės funkcijas, instruktuoja jų darbdaviai.

58Taip pat pastebėtina, jog pagal DSSĮ 11 straipsnio 1 dalį, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.

59Tai, kad žuvusiam pareiškėjo darbuotojui 2013 m. rugsėjo 27 d. buvo pravestas pradinis instruktavimas, jis apmokytas dirbti techniko darbą, ir, kaip teigia pareiškėjas, ginčo patalpose buvo atliekama įprasta klientams parduodama apsaugos sistemos įrengimo ir eksploatavimo priežiūros paslauga, kuri įprastai ir atliekama klientų patalpose, pareiškėjo darbuotojų darbo pobūdis, darbo priemonės, niekuo nesiskiria nuo bet kurios darbo vietos, atsižvelgiant į aiškią aukščiau nurodytos DSSĮ 27 straipsnio 2 dalies įstatymo nuostatos konstrukciją bei faktinę bylos situaciją nagrinėjamu atveju nepašalina pareiškėjo kaip darbdavio atsakomybės. Būtent pareiškėjas, kaip žuvusio darbuotojo darbdavys, turėjo jį instruktuoti. Darbdavys visuomet privalo maksimaliai užtikrinti savo darbuotojų darbo saugą, nepriklausomai nuo to, ar jo darbuotojai dirba darbdavio įmonės ar kitoje teritorijoje.

60Apeliaciniame skunde nurodomos bylos, kuriose pateiktais išaiškinimais, apelianto nuomone, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi, priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios su esančiomis šioje byloje ir (arba) nagrinėtos tik pirmosios instancijos teisme, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

61Remdamasi tuo, kas išdėstyta, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

62Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

63pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti.

64Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

65Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „G4S Lietuva“... 5. Nurodė, kad nesutinka su Sprendimu, kuriame nutarta: pripažinti, kad... 6. Atsakovas VDI atsiliepime (I t., b. l. 1–5) prašė skundą atmesti kaip... 7. Nurodė, kad su skundu nesutinka, nes ginčo įvykis darbe, buvo teisės aktų... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Maristika“ atsiliepimu (II t., b. l.... 9. Nurodė, jog sutinka su Akto 11 punkte nurodytomis nelaimingą atsitikimą... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Randers Reb International“ atsiliepime... 11. Nurodė, kad UAB „Randers Reb International“ neorganizavo darbų nelaimingo... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu... 14. Pirmosios instancijos teismas vertino faktines bylos aplinkybes bei VDI atlikto... 15. Pasisakydamas dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje... 16. Vertindamas darbų organizavimo tinkamumą, teismas vadovavosi DSSĮ 30... 17. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog jo darbuotojas žuvo dėl to,... 18. Atsižvelgęs į Sprendime nurodytus teisinį bei faktinį jo priėmimo... 19. III.... 20. Pareiškėjas UAB „G4S Lietuva“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 21. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais pagrindiniais argumentais:... 22. 1) Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pareiškėjas... 23. 2) Teismas nepagrįstai sprendė dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės... 24. 3) Teismas nepagrįstai pripažino pareiškėją netinkamai organizavus darbą.... 25. Atsakovas VDI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą,... 26. Sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, taip pat vadovaujasi tais... 27. 1) Pareiškėjo teiginiai, kad susitarimas tarp dviejų darbdavių, t. y.... 28. 2) Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl to, kad žuvusysis, pareiškėjo... 29. 3) Atsižvelgiant į tai, kad nelaimingo atsitikimo darbe vietoje darbus vykdė... 30. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Maristika“ atsiliepimu į apeliacinį... 31. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:... 32. 1) Kitaip nei nurodo pareiškėjas, teismas nepadarė procesinės teisės... 33. 2) Pareiškėjas nepagrįstai siekia perkelti savo kaip darbdavio atsakomybę... 34. 3) Apeliaciniame skunde nurodyti byloje esantys dokumentai patvirtina teismo... 35. 4) Už saugų savo darbuotojų darbą montuojant sistemas buvo atsakingas... 36. 5) Nesutiktina su pareiškėjo pozicija, jog jis, kaip darbdavys atliko visus... 37. 6) Pasisakydamas dėl pareiškėjo nesutikimo su teismo išvada, jog... 38. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Randers Reb International“ atsiliepimu... 39. Atsiliepimą grindžia argumentais, iš esmės tapačiais nurodytiesiems... 40. 1) UAB „Randers Reb International“ neorganizavo darbų nelaimingo... 41. 2) Nėra priežastinio ryšio tarp UAB „Randers Reb International” kaip... 42. 3) Sutarties 3.1.2 punktas neturėjo įtakos nelaimingo atsitikimo priežastims... 43. Teisėjų kolegija... 44. IV.... 45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2015 m.... 46. Byloje nustatyta ir ginčo byloje nėra dėl to, jog UAB „Randers Reb... 47. Pareiškėjas nesutinka su Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1505... 48. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek saugos ir sveikatos darbe... 49. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia,... 50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apelianto argumentais... 51. Pagal DSSĮ 30 straipsnį, du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje... 52. Papildomo tyrimo metu nustatyta, kad, minėta, patalpos, kuriuose įvyko... 53. Taigi, nelaimingo atsitikimo darbe metu ginčo patalpose darbus atliko du... 54. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad tarp pareiškėjo... 55. Pirma, minėta, UAB „Randers Reb International“ nelaimingo atsitikimo darbe... 56. Išdėstyti argumentai aktualūs ir pasisakant ir dėl kitos Nelaimingo... 57. Pastaruoju aspektu taip pat pažymėtina, jog pagal DSSĮ 27 straipsnio 2... 58. Taip pat pastebėtina, jog pagal DSSĮ 11 straipsnio 1 dalį, darbdavio pareiga... 59. Tai, kad žuvusiam pareiškėjo darbuotojui 2013 m. rugsėjo 27 d. buvo... 60. Apeliaciniame skunde nurodomos bylos, kuriose pateiktais išaiškinimais,... 61. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes,... 62. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 63. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ apeliacinį... 64. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą... 65. Nutartis neskundžiama....