Byla e2-6-835/2019
Dėl prievolės pripažinimo solidaria, trečiasis asmuo I. K

1Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant R. B., dalyvaujant atsakovo K. B. atstovei advokatei V. T., atsakovo S. V. atstovei advokato padėjėjai R. U.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,M.“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,G.“, K. B., S. V. dėl prievolės pripažinimo solidaria, trečiasis asmuo I. K..

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti prievolę atlyginti I. K. (ankstesnė pavardė – Š.) 40433,00 Eur turtinę ir 10000,00 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl jos sutuoktinio R. G. 2014 m. liepos 2 d. žūties, kurios dydis nustatytas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017, solidaria uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „M.“, UAB „G.“, K. B. ir S. V. prievole bei priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas išlaidas.

5Ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2014 m. liepos 2 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvo trečiojo asmens I. K. sutuoktinis R. G., dirbęs atsakovės įmonėje UAB „G.“ elektros sistemų elektromechaniku. 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017 Alytaus rajono apylinkės teismas nustatė, kad K. B. ir S. V. padarė nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį, iš dalies patenkino trečiojo asmens I. K. civilinį ieškinį ir iš UAB „M.“ (kaltinamųjų darbdavio) priteisė 40433,00 Eur turtinei žalai ir 10000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Įsiteisėjus Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017, kuriuo trečiajam asmeniui iš ieškovės UAB „M.“ priteista 40433,00 Eur turtinei žalai ir 10000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, ieškovė reiškia reikalavimą atsakovams pripažinti prievolę atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl sutuoktinio mirties solidaria. Trečiajam asmeniui žala buvo padaryta bendrais atsakovų veiksniais, todėl bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Reikalavimas kildintinas iš to, kad žala trečiajam asmeniui buvo priteista iš vienos ieškovės vadovaujantis vien Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 111 straipsnio l dalimi, nustatančia, kad civiliniu atsakovu baudžiamajame procese gali būti tik asmuo, materialiai atsakingas už nusikalstama kaltinamojo veika padarytą žalą, šiuo atveju – nuteistųjų K. B. ir S. V. darbdavys. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos deliktinę atsakomybę kildina ne vien iš nusikalstamos veikos. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo vertinami tik atsakovų K. B. ir S. V. veiksmai baudžiamosios teisės prasme ir neanalizuoti bei nevertinti atsakovės UAB „G.“ veiksmai, buvę priežastiniame ryšyje žalai atsirasti. R. G. žūtį ir atsiradusias pasekmes sąlygojo ne tik S. V. ir K. B. veiksmai. Atsakovė UAB „G.“, kaip ir nuteistieji atsakovai K. B. ir S. V., yra atsakinga dėl atsiradusių pasekmių – trečiojo asmens sutuoktinio žūties ir dėl to atsiradusios žalos. UAB „G.“ yra žuvusiojo darbdavys, kuris privalėjo užtikrinti darbuotojų saugias darbo sąlygas ir sveikatą. Tuo atveju, jei atsakovė UAB „G.“ būtų tinkamai organizavusi darbus ir laikiusis saugų darbą reglamentuojančių teisės normų, nelaimingas atsitikimas nebūtų kilęs. Atsakovės neveikimas negali būti pateisinamas, todėl yra pagrindas taikyti deliktinę atsakomybę. Atsakovės UAB „G.“ kaltę ir atsakomybę dėl žalos kilimo įrodo rašytiniai įrodymai: 2015 m. vasario 3 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1505 (toliau – ir aktas), kuriuo buvo nustatyta nelaimingo atsitikimo priežastis: saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje, t. y. UAB „G.“, nepakankamumas. Prieš pradedant darbus R. G. nebuvo supažindintas su galimais rizikos veiksniais bei pavojais jo darbo vietoje, esančioje ( - ), dėl ko atsidūrė pavojingoje stiklų lakštų virtimo zonoje ir buvo mirtinai traumuotas. Atsakovė UAB „G.“ netinkamai organizavo darbus, t. y. tose pačiose patalpose, toje pačioje darbo vietoje darbus vykdydami du darbdaviai (UAB „G.“ ir UAB „M.“), nesant bendro susitarimo, netinkamai įgyvendino darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, neinformavo vienas kito bei darbuotojų apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius darbo vietose. Tarp atsakovės UAB „G.“ neveikimo ir pasekmių (atsiradusios žalos) yra priežastinis ryšys. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, patvirtindamas Nelaimingo atsitikimo darbe akto teisėtumą, papildomai 2016 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA-1051-525/2016 pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 11 straipsnio 1 dalį, būtent darbdavio, šiuo atveju UAB „G.“, pareiga buvo sudaryti darbuotojui saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Nurodytos teisinės pareigos nevykdymas reiškia darbdavio neteisėtą neveikimą ir tai yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybė sąlygų. K. B. ir S. V. kaltė dėl padaryto nusikaltimo neeliminuoja taip pat ir žuvusiojo darbdavio UAB „G.“ civilinės atsakomybės. Atsakovė, neįvykdydama savo pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas, netiesiogiai lėmė žalos padarymą trečiajam asmeniui (netiesioginis priežastinis ryšys). Kadangi ne tik ieškovė, bet ir atsakovai yra kalti dėl nelaimingo atsitikimo kilimo, dėl ko žuvo trečiojo asmens sutuoktinis ir atsirado žala (priežastinis ryšys), prievolė atlyginti trečiajam asmeniui žalą pripažintina solidaria ieškovės ir atsakovų prievole. Žalos dydis trečiajam asmeniui yra nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartimi.

6Atsakovės UAB ,,G.“ atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti UAB „M.“ prievolę atlyginti 40433,00 Eur turtinę ir 10000,00 Eur neturtinę žalą trečiajam asmeniui solidaria ieškovės ir visų atsakovų šioje byloje prievole yra nepagrįstas, juo siekiama vilkinti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymą. Ieškovės prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą trečiajam asmeniui atsirado įsiteisėjus Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017. Minėtoje baudžiamojoje byloje kaltais dėl R. G. neatsargaus gyvybės atėmimo buvo pripažinti ieškovės darbuotojai K. B. ir S. V. (ne UAB „M.“ ir ne UAB „G.“). Ieškovės prievolė atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą teismo pripažinta atsiradusia deliktinės atsakomybės pagrindu, o ne vien tik remiantis BK 111 straipsniu. Įstatymas nenumato galimybės pripažinti prievolės solidaria, kai tokia prievolė jau yra nustatyta teismo sprendimu, pritaikius civilinę atsakomybę reguliuojančias teisės normas. Ieškovės prievolė trečiajam asmeniui negali būti atskirai pripažinta solidaria, kadangi tai prieštarautų baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017 teismų sprendimais atliktam civilinės atsakomybės dėl žalos trečiajam asmeniui įvertinimui ir taikymui. Ieškovė turi teisines priemones regreso tvarka iš savo darbuotojų reikalauti atlyginti jos patirtus nuostolius, kadangi tik S. V. ir K. B. baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017 buvo pripažinti kaltais dėl R. G. gyvybės atėmimo, todėl ji pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, ieškinį nukreipdama prieš UAB „G.“. Nepagrįstai ieškovė remiasi 2015 m. vasario 3 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1505, teigdama, jog jis patvirtina, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp UAB „G.“ neveikimo ir atsiradusios žalos. Jis laikytinas tik vienu iš įrodymų dėl R. G. mirties priežasčių. Jame yra nurodytos priežastys, kurios tik galėjo įtakoti nelaimingą atsitikimą, tačiau nebuvo nustatinėjama, kuri iš šių priežasčių yra labiausiai ir tiesiogiai susijusi su nelaimingu atsitikimu, taigi ir su žalos trečiajam asmeniui padarymu. Nelaimingą atsitikimą ir žalos trečiajam asmeniui padarymą lėmė ne UAB ,,G.“ veiksmai organizuojant darbą, o Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas, pasireiškęs UAB „M.“ darbuotojų K. B. ir S. V. veiksmais, hidrauliniu vežimėliu ir tąšu stumiant stovą su nesutvirtintais stiklų paketais. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017, ikiteisminio tyrimo metu, pagal 2015 m. kovo 23 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato užduotį atlikti techninį darbų saugos tyrimą, Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė 2015 m. birželio 5 d. specialisto T. D. išvadą Nr. 11-674(15) (toliau – ir išvada), kurioje nurodyta, kad tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nelaimingu atsitikimu ir padaryta žala yra netinkamai panaudotas įrenginys, kurį panaudojo būtent UAB „M.“ darbuotojai, už organizacinius pažeidimus, kurie taip pat įtakojo nelaimingą atsitikimą, gali būti atsakinga tik UAB „M.“, kadangi tik jos darbuotojai turėjo būti instruktuoti apie tai, kaip saugiai atlikti stelažo perkėlimo/perstūmimo darbus. Nukentėjęs asmuo R. G. neturėjo pagal savo darbo funkcijas atlikti stelažo perkėlimo/perstūmimo darbų, taigi šios instrukcijos jam netaikytinos. Teismui nustačius, jog nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo būtent atsakovų K. B. ir S. V. veiksmai, už turtinę ir neturtinę žalą trečiajam asmeniui atsakinga yra UAB „M.”. Tik ieškovė turi prisiimti atsakomybę dėl trečiajam asmeniui kilusios žalos dar ir todėl, kad būtent ieškovei priklausančiu hidrauliniu vežimėliu, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu, atsakovai K. B. ir S. V. atliko veiksmus, kurie buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su R. G. žūtimi. Nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, kad stelažo transportavimo darbams buvo panaudotas darbo įrenginys, kuris nėra pritaikytas tiems veiksmams atlikti. Todėl atsakovės UAB „G.“ tariamas neveikimas (neva, nepakankamas žuvusiojo instruktavimas) nėra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Be to, atsakovė ir negalėjo instruktuoti savo darbuotojo dėl darbų, kurie jam net nebuvo priskirti. Pirmiausia UAB „M.“ privalėjo užtikrinti, jog jai priklausantis padidinto pavojaus šaltinis būtų naudojamas pagal paskirtį bei tai, kad UAB „M.“ darbuotojai nepažeistų saugaus darbo reikalavimų bei neatliktų neteisėtų veiksmų, kurie buvo pripažinti baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017.

7Atsakovo K. B. atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, jog UAB ,,G.“ nepagrįstai teigia, kad jos atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo darbo vietoje nepatvirtina Nelaimingo atsitikimo darbe aktas bei administracinių teismų sprendimai, nes jie nenustatinėjo UAB ,,G.“ atsakomybei kilti pagrindų ir administracinio teismo sprendimo reikšmė tik ta, kad Nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra paliktas galioti. Nelaimingo atsitikimo darbe akto 11 punkte yra konkrečiai išdėstytos nelaimingo atsitikimo priežastys: UAB ,,G.“ saugos ir sveikatos darbe kontrolės nepakankamumas, žuvusio darbuotojo nesupažindinimas su saugos reikalavimais darbo vietoje, dėl ko, lakštų virtimo zonoje buvo mirtinai traumuotas darbuotojas, UAB ,,G.“ ir UAB ,,M.“ netinkamas darbų organizavimas, saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Iš ieškovės žala priteista teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 111 straipsnio 1 dalimi. CK atsakomybė siejama ne tik su nusikalstama veika ir teismo nuosprendžiu. Nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalą padariusių asmenų neteisėtumo kriterijai. Baudžiamojoje byloje buvo vertinti tik K. B. ir S. V. veiksmai, tačiau baudžiamojoje byloje nebuvo vertinti UAB ,,G.“ ir UAB ,,M.“ veiksmai, kurie buvo priežastimi nelaimingam atsitikimui darbe kilti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008 konstatuota, kad yra pagrindas kilti atsakovo deliktinei atsakomybei, kadangi iki įvykusios nelaimės, kuri iš esmės labai panaši kaip ir šioje byloje – darbo vietoje buvo nužudytas žmogus, įmonė nesiėmė priemonių užtikrinti saugių darbo sąlygų, kurios galėjo padėti išvengti nelaimingo įvykio. K. B. ir S. V. pripažinimas kaltais, nepašalina darbdavio atsakomybės dėl neteisėto neveikimo. UAB ,,G.“ nevykdydama savo pareigos užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, netiesiogiai lėmė žalos padarymą. Tai yra netiesioginis priežastinis ryšys. Dėl netiesioginio priežastinio ryšio kaltė yra ir atsakovės UAB ,,G.“, kurios neveikimas ir padėjo kilti nelaimingam atsitikimui. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo procesiniame sprendime konstatuota, kad UAB ,,G.“ neteisėti veiksmai yra neveikimas. Pareiga sudaryti saugias darbo sąlygas visuomet tenka darbdaviui. Darbdavys, nesilaikydamas pareigos instruktuoti darbuotoją, kuris dirbo kito darbdavio patalpose, nesupažindinęs darbuotojo su rizikos veiksniais darbo vietoje, neatliko jam priskiriamos pareigos, kas prilyginama nusikalstamam neveikimui. Teismas sprendimu nustatė, kad turėjo būti įmonių susitarimas kaip bus atliekami darbai, tačiau tokio susitarimo tarp įmonių nebuvo, todėl konstatuota, kad įmonėse nebuvo tinkamo darbų organizavimo. UAB ,,G.“ veiksmai dėl kontrolės įmonėje nepakankamumo buvo nustatyti ir pripažinti kaip neveikimas. Pati UAB ,,G.“ yra pripažinusi, kad nelaimingo įvykio metu buvo ir jos darbuotojo – nukentėjusiojo R. G. didelis neatsargumas, kurį numato CK 6.282 straipsnio 1 dalis, kai didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. UAB ,,G.“ tvirtina, kad nukentėjęs R. G. pats kaltas dėl nelaimingo atsitikimo, tačiau jeigu UAB ,,G.“ būtų įvykdžiusi savo pareigas, atitinkamai kontroliavusi savo darbuotojų darbą ieškovės patalpose, tinkamai organizavusi darbą, šio įvykio iš viso nebūtų buvę, R. G. nebūtų buvęs toje darbo vietoje, kuri nėra jo tiesioginio darbo vieta, ir būtų išvengta nelaimingo atsitikimo. Ieškovei atlyginus trečiajam asmeniui žalą, regreso tvarka ieškinys bus nukreiptas tiek K. B., tiek ir S. V. atžvilgiu, o tai jiems būtų nepakeliama našta, būtų neteisinga pagal protingumo kriterijus, įtvirtintus civilinėje teisėje, nes ne jie vieni kalti dėl šio įvykio.

8Atsakovo S. V. atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad UAB ,,G.“ darbuotojo R. G. žūtis įvyko 2014 m. liepos 2 d. Teismas išnagrinėjo K. B. ir S. V. atžvilgiu baudžiamąją bylą, kurioje jie dėl R. G. žūties pripažinti kaltais ir nuteisti, iš UAB ,,M.“ priteista žala. Baudžiamojoje byloje nebuvo įvertinti UAB ,,G.“ veiksmai, kurie buvo priežastimi kilti nelaimingam atsitikimui. Baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neturi prejudicinės galios civilinėje byloje. Iš UAB ,,M.“ priteista trečiajam asmeniui turtinė ir neturtinė žala, viršijanti 50000,00 Eur yra pakankamai didelė. UAB ,,M.“ turi teisę nukreipti regreso tvarka žalos išieškojimą iš darbuotojų. Nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuotos priežastys, lėmusios R. G. žūtį. Nustatyta, kad abi įmonės UAB ,,M.“ ir UAB ,,G.“ padarė pažeidimus, netinkamai organizavo darbus, abiejų įmonių darbe nebuvo kontrolės. UAB ,,G.“, kaip darbdavys, turėjo sudaryti pakankamai saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, turėjo darbuotojus instruktuoti dėl darbo sąlygų ir galimų rizikų darbo vietoje, apmokyti dirbti su keltuvais, kas nebuvo padaryta. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi patvirtino Nelaimingo atsitikimo darbe akto teisėtumą ir nurodė, kad UAB ,,G.“ turėjo pareigą sudaryti saugias sąlygas darbuotojams darbo vietoje, šios pareigos nevykdymas laikytinas žuvusio darbuotojo darbdavio neteisėtu neveikimu. Tiek abu atsakovai K. B. ir S. V., tiek ir abi įmonės UAB ,,M.“ ir UAB ,,G.“ yra kalti civilinės teisės prasme dėl neteisėtų veiksmų ir nepakankamo rūpestingumo. Įmonės, nesilaikydamos nustatytų darbo saugos ir sveikatos darbe reikalavimų, netinkamai organizavo darbą, nesusitarė dėl dviejų darbdavių darbo vienoje darbo vietoje, nevykdė vidinės kontrolės, dėl ko darbuotojai nebuvo pakankamai instruktuoti dėl savo elgesio darbe, veikimo ar neveikimo pavojingoje zonoje darbo vietoje, todėl atsirado sąlygos nusikalstamiems veiksmams padaryti bei žalai atsirasti. Tarp įmonių neteisėtų veiksmų ir atsiradusių itin skaudžių pasekmių yra priežastinis ryšys, kurio pakanka civilinei atsakomybei kilti. S. V. būtų naudinga, kad teismas pripažintų prievolę solidaria ir priteistų žalos atlyginimą trečiajam asmeniui ne tik iš atsakovų K. B. ir S. V., bet ir iš dviejų įmonių UAB ,,M.“ ir UAB ,,G.“. Tokiu atveju S. V., kurio materialinė padėtis yra sunki, sumažėtų piniginė našta atlyginant žalą.

9Trečiojo asmens I. K. atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti visiškai, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistųjų K. B. ir S. V. veiksmuose yra BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo požymiai, tarp jų veiksmų (pažeidžiant UAB „M.“ direktoriaus įsakymais patvirtintų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus stiklo paketų transportavimas tam nepritaikytu įrenginiu) ir atsiradusių padarinių (žalos) (R. G. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nuteistieji K. B. ir S. V. įvykio metu, kai buvo padaryta žala, buvo darbo vietoje, dirbo, t. y. veikė ne savo asmeniniais interesais kaip privatūs asmenys, o atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu; abu jie dirbo UAB „M.“, t. y. su UAB „M.“ juos siejo darbo santykiai. Tuo tarpu UAB „G.“ su nuteistaisiais nesiejo nei darbo, nei kokie nors kitokie teisiniai santykiai ir ji nėra materialiai atsakinga už nuteistųjų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Nors atsakovai K. B. ir S. V. sutinka su ieškiniu, motyvuojant tuo, kad UAB „M.“ sumokėjus trečiajam asmeniui priteistą turtinę ir neturtinę žalą, regreso tvarka ši žala bus išieškota iš atsakovų. Šie teiginiai visiškai nepagrįsti ir akivaizdžiai prieštarauja pačių atsakovų interesams, nes su jais nebuvo sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Darbuotojas privalo atlyginti visą dėl jo kaltės darbdaviui padarytą žalą, kai su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Žala, sukelta trečiajam asmeniui yra atsakovų K. B. ir S. V. nusikalstamos veikos dėl neatsargumo pasekmė. Pagal darbdavio regresinius reikalavimus kaltas darbuotojas atsako pagal bendrąsias materialinės atsakomybės taisykles – ribotai. Darbuotojo materialinės atsakomybės dydis ribojamas trimis vidutiniais mėnesiniais darbo užmokesčiais. UAB „M.“ regreso teisės į atsakovų apimtis nesutaptų su trečiajam asmeniui sumokėtų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimų dydžiais. Be to regresine tvarka priteistinos žalos atlyginimo dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kiek žalos atlyginimo sumokėjo šią žalą, atsiradusią dėl kito asmens kaltės, atlyginęs asmuo. Tačiau tai nereiškia, jog sumokėto ir regreso tvarka reikalaujamo žalos atlyginimo suma negali būti peržiūrima, ginčijama ar mažinama. Teisminėje praktikoje formuojama pozicija, suteikianti teismui teisę mažinti darbdaviui priteistinos žalos atlyginimą, taikytina tiek darbuotojo ribotos materialinės atsakomybės, tiek darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės atvejais, išskyrus atvejį, kai žala padaroma tyčiniais veiksmais. Akivaizdu, kad atsakovų interesai šioje byloje buvo atstovaujami netinkami. Ieškovė nesąžiningai yra pareiškusi visiškai nepagrįstą ieškinį dėl prievolės pripažinimo solidaria, akivaizdžiai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, siekiant vilkinti įsiteisėjusio Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017, vykdymą. Todėl ieškovei UAB „M.“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį dėl prievolės pripažinimo solidaria prašo skirti 5000,00 Eur baudą ir 50 procentų, t. y. 2500,00 Eur šios baudos paskirti trečiajam asmeniui I. K..

10Teismas

konstatuoja:

11Byloje nustatyta, kad 2014 m. liepos 2 d. UAB „M.“ teritorijoje, atlikdamas priešgaisrinės apsaugos signalizacijos montavimo darbus, nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvo UAB „G.“ darbuotojas, trečiojo asmens I. K. sutuoktinis R. G.. Alytaus rajono apylinkės teismas dėl įvykio kaltais pripažino ir 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017 nuteisė UAB „M.“ darbuotojus, šioje byloje bendraatsakoviais patrauktus K. B. ir S. V., taip pat iš dalies patenkino I. K. ieškinį ir iš UAB „M.“ priteisė 40433,00 Eur turtinę ir 10000,00 Eur neturinę žalą. Teismo nuosprendis įsiteisėjęs. Ieškovė UAB „M.“ ieškiniu šioje byloje nurodo, kad asmens pripažinimas kaltu baudžiamosios teisės požiūriu nepašalina darbdavio civilinės atsakomybės dėl neteisėto neveikimo ir siekia įrodyti UAB „G.“ kaltę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe bei tokiu būdu pasidalinti kilusią atsakomybę ir žalos atlyginimo prievolę, reikšdama reikalavimą pripažinti prievolę atlyginti 40433,00 Eur turtinę ir 10000,00 Eur neturinę žalą trečiajam asmeniui I. K. solidaria ieškovės ir atsakovų UAB „G.“, K. B. ir S. V. prievole.

12Dėl prievolės pripažinimo solidaria

13Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

14Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamųjų veiksmai baudžiamojoje byloje buvo vertinami tik baudžiamojo proceso ir tik baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. Nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalą padariusių asmenų neteisėtumo kriterijai ir šalys. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo vertinami vien K. B. ir S. V. veiksmai baudžiamosios teisės aspektu ir liko visiškai neįvertinti kiti veiksniai, nulėmę nelaimingo atsitikimo kilimą ir asmens žūtį. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu atsakovės UAB „G.“ veiksmai gali būti teisėti, kaip šiuo atveju ir yra, o civilinės – neteisėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose leidžia spręsti, kad trečiojo asmens pripažinimas kaltu nepašalina darbdavio atsakomybės dėl neteisėto neveikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008, 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).

15CK nustato, kad civilinė atsakomybė kyla nustačius taip pat ir netiesioginį priežastinį ryšį: kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. CK 3K-3-476/2008 teismas nurodė, kad darbdavio neteisėtas neveikimas ir nepakankamas nerūpestingumas užtikrinant saugias darbo sąlygas sudarė palankias sąlygas nusikaltimui padaryti, dėl to tarp darbdavio neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (darbuotojo mirties) yra priežastinis ryšys, pakankamas darbdavio civilinei atsakomybei kilti. Toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens pripažinimas kaltu dėl nusikalstamos veikos nepašalina darbdavio atsakomybės dėl neteisėto neveikimo.

16Nors atsakovė UAB „G.“ neigia vien priežastinio ryšio tarp jos kaltės ir pasekmių buvimą ir neneigia nustatytų teisės aktų pažeidimų, kuriais neužtikrino savo darbuotojui saugių darbo sąlygų, tačiau ieškovė, įrodinėdama ieškinį, taipogi teikia argumentus, įrodančius atsakovės kaltę, pasireiškusią neveikimu ir nerūpestingumu, nes darbdavys neveikė taip, kaip darbdavį įpareigoja veikti įstatymas.

17CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

18Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

19Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213; kt.). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

22Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

23Teismas išreikalavo ir prijungė nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą, kurios rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina atsakovės UAB „G.“ kaltę ir priežastinį ryšį dėl nelaimingo atsitikimo kilimo. Ištyrus nelaimingą atsitikimą 2015 m. vasario 3 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1505 konstatuotos nelaimingo atsitikimo kilimo priežastys, įtakojusios nelaimingo atsitikimo kilimą ir R. G. žūtį:

241) Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Prieš pradedant darbus R. G. nebuvo supažindintas su galimais rizikos veiksniais bei pavojais jo darbo vietoje, Naujoji g. 130, Alytuje, dėl to atsidūrė pavojingoje stiklų lakštų virtimo zonoje ir buvo mirtinai traumuotas. Tuo pažeista DSSĮ 25 straipsnio 4 punkto bei 27 straipsnio 1 dalies nuostatos.

252) Netinkamas darbų organizavimas. Tose pačiose patalpose, toje pačioje darbo vietoje darbus vykdydami du darbdaviai (UAB „G.“ ir UAB „M.“), nesant bendro susitarimo, netinkamai įgyvendino darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, neinformavo vienas kito bei darbuotojų apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius darbo vietoje. Tuo pažeidė DSSĮ 30 straipsnio nuostatos.

263) Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. UAB „M.“ darbuotojai K. B. ir S. V. stovą perstūminėjo su nesutvirtintais (neaprištais) stiklų lakštais bei neįsitikinę, kad pavojingoje zonoje nėra pašalinių žmonių. Tuo pažeidė Hidraulinio vežimėlio naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 16, patvirtintos UAB „M.“ direktoriaus 2011 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. DS-11/1, 28 punktą bei Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos vykdant pakrovimo – iškrovimo darbus, patvirtintos UAB „M.“ direktoriaus 2005 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 4, 4.7 punktą.

27Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. birželio 5 d. išvadoje Nr. 11-674(15) nurodyta, kad nukentėjęs asmuo R. G. neturėjo pagal savo darbo funkcijas atlikti stelažo perkėlimo/perstūmimo darbų. Tai tik patvirtina, kad jeigu UAB „G.“ būtų tinkamai instruktavusi savo darbuotoją, būtų buvusi pakankama vidinė kontrolė, tinkamas darbų organizavimas ir darbuotojas būtų laikęsis nustatytos darbo tvarkos, ir atlikęs tik jam pavestus darbus, o ne dirbęs kitų darbus, tuomet nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovė, neįvykdydama savo pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas, netiesiogiai lėmė žalos padarymą (netiesioginis priežastinis ryšys).

28Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu ir 2015 m. vasario 3 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1505, įrodyta, kad R. G. žūtį lėmė kelių asmenų veiksmai.

29Atsakovė UAB „G.“, nesutikdama su reikalavimu, nurodė, kad nuosprendžiu atsiradusi prievolė ieškovei negali būti pripažinta solidaria prievole, nes toks reikalavimas nėra tapatus reikalavimui atlyginti žalą, be to, nėra visų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, o būtent – nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir trečiajam asmeniui padarytos žalos. Ieškovė turi regreso teisę į žalą padariusius asmenis. Žala trečiajam asmeniui I. K. dėl sutuoktinio žūties kilo ne tik dėl nuteistų K. B. ir S. V., bet taip pat ir dėl kitų asmenų kaltės, t. y. žala padaryta kelių asmenų kaltais veiksmais. Įrodžius visų asmenų, dėl kurių veiksmų (neveikimo) kilo nelaimingas atsitikimas, dėl ko žuvo R. G., kaltę ir priežastinį ryšį, trečiajam asmeniui dėl sutuoktinio žūties padarytą žalą dėl jos kilimo kalti asmenys privalo atlyginti solidariai. Kai skolininku yra du ar daugiau asmenų, prievolė vadinama turinčia asmenų daugetą. „Asmenų daugetas gali atsirasti ir delikto atveju, pavyzdžiui, kai tuo pačiu veiksmu žala padaroma keliems asmenims arba žalą bendrais veiksmais padaro keli asmenys. Taigi, asmenų daugetas būdingas tiek sutartinėms, tiek deliktinėms, tiek kitais pagrindais atsirandančioms prievolėms. Esant asmenų daugetui reikia atsakyti į klausimą, ar visi asmenys, esantys kreditoriai arba skolininkai, turi vienodą reikalavimo teisę ar pareigą. Atsakymą į šį klausimą pateikia dalinių ir solidariųjų prievolių institutas.“ (V. M., „Prievolių teisė“, pirmoji dalis, psl. 126).

30Dviejų ar daugiau skolininkų solidarioji pareiga gali atsirasti ne vienu, o keliais pagrindais. Vieno skolininko pareigą gali lemti deliktas, kito – sutartis. Pavyzdžiui, jeigu asmuo patyrė žalą dėl to, kad įkrito į netvarkomoje gatvėje neuždengtą požeminių komunikacijų liuką, už žalą solidariai bus atsakingas gatvės savininkas ir pagal sutartį gatvę prižiūrintis asmuo (V. M., „Prievolių teisė“, pirmoji dalis, psl. 145-146).

31Faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo cituojamos nutarties 22 punkte konstatuota, kad „Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad klausimas dėl prievolės pobūdžio (solidarioji, dalinė ar asmeninė) gali būti atskiras nagrinėjimo dalykas ir teismas dėl tokio reikalavimo turi priimti sprendimą.

32Atsakovė teigia, kad ieškovė iš viso negali reikšti reikalavimo atsakovei UAB „G.“, nes trečiasis asmuo kreditorė I. K. nereikalauja iš darbdavio prievolės įvykdymo už atsiradusią jai žalą ir remiasi CK 6.8 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad jeigu kreditorius atsisako reikalavimo vieno iš bendraskolių naudai, jis išsaugo teisę reikalauti įvykdyti visą prievolę solidariai iš kitų bendraskolių. Nors trečiasis asmuo nereikalauja prievolės įvykdymo iš atsakovės, kuri yra jos žuvusio sutuoktinio R. G. darbdavė, vienok toks atsisakymas galėtų būti svarstomas tik teismo sprendimu pripažinus, kad atsakovė UAB „G.“ yra skolininkė, o I. K. – jos kreditorė. Visais atvejais kreditoriaus valia atisakyti reikalavimo teisės tik dėl vieno bendraskolio ir atleisti jį nuo prievolės tik jį – turi būti aiškiai išreikšta (CK 6.8 straipsnio l-2 dalys). Jeigu šito nėra, reikalavimo teisės atsisakymas ir atleidimas nuo prievolės bus laikomas absoliučiu ir taikomas visiems bendraskoliams (V. M., „Prievolių teisė“, pirmoji dalis, psl. 147).

33Kreditoriaus reikalavimo teisės atsisakymas dėl vieno ar kelių solidariųjų skolininkų reiškia, kad jis atleidžia juos nuo prievolės vykdymo (CK 6.23 straipsnio 3 dalis), todėl prievolė šiems skolininkams baigiasi (CK 6.129 straipsnio l dalis). Tačiau tokiu atveju negali būti apsunkinta kitų skolininkų padėtis. Todėl, vieną skolininką atleidus nuo prievolės vykdymo, solidarioji prievolė išlieka, tačiau jos dalykas – įvykdymas sumažėja atleisto nuo prievolės vykdymo skolininko dalimi. Kiti solidarieji skolininkai privalo vykdyti prievolę solidariai, išskyrus atleisto nuo prievolės vykdymo skolininko dalį (CK 6.23 straipsnio 3 dalis, 6.129 straipsnio 6 dalis). Trečiajam asmeniui aiškiai išreiškus atsisakymą nuo UAB „G.“ prievolės, ieškovei ir atsakovams solidarioji prievolė išliktų, sumažinant jos dydį iki 37824,75 Eur.

34Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus šalių paaiškinimus bei byloje turimus rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog ieškovė įrodė ieškinio pagrįstumą, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

35Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

36Trečiasis asmuo I. K. prašo ieškovei UAB „M.“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 5000,00 Eur baudą ir 50 procentų baudos skirti trečiajam asmeniui, nes ieškovė sąmoningai veikia prieš įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą, nesąžiningai siekia iš jos priteistos žalos atlyginimą perkelti UAB „G.“, K. B. ir S. V., kad kuo ilgiau nebūtų atlyginta priteista žala. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012). Teismas nenustatė akivaizdžių ieškovės piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis atvejų, todėl trečiojo asmens prašymas netenkintinas.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Ieškinį tenkinus visiškai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39Ieškovė prašė priteisti 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir 113,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio koeficiento, todėl iš atsakovų priteistinos 1113,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei UAB „M.“– po 371,00 Eur iš kiekvieno atsakovo ir 28,65 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybei – po 9,55 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 6 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis). Išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

Nutarė

41Ieškinį tenkinti visiškai.

42Pripažinti prievolę atlyginti I. K. (ankstesnė pavardė – Š.) 40433,00 Eur turtinę ir 10000,00 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl jos sutuoktinio R. G. ( - ) žūties, kurios dydis nustatytas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017, solidaria uždarosios akcinės bendrovės „M.“, uždarosios akcinės bendrovės „G.“, K. B. ir S. V. prievole.

43Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „G.“ 371,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „M.“.

44Priteisti iš atsakovo K. B. 371,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „M.“.

45Priteisti iš atsakovo S. V. 371,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „M.“.

46Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „G.“ 9,55 Eur už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

47Priteisti iš atsakovo K. B. 9,55 Eur už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

48Priteisti iš atsakovo S. V. 9,55 Eur už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

49Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti prievolę... 5. Ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad... 6. Atsakovės UAB ,,G.“ atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 7. Atsakovo K. B. atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka.... 8. Atsakovo S. V. atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka.... 9. Trečiojo asmens I. K. atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti... 10. Teismas... 11. Byloje nustatyta, kad 2014 m. liepos 2 d. UAB „M.“ teritorijoje, atlikdamas... 12. Dėl prievolės pripažinimo solidaria... 13. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos... 14. Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią... 15. CK nustato, kad civilinė atsakomybė kyla nustačius taip pat ir netiesioginį... 16. Nors atsakovė UAB „G.“ neigia vien priežastinio ryšio tarp jos kaltės... 17. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos –... 18. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje... 19. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo... 20. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir... 21. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad svarstant, kokio laipsnio... 22. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad teisine prasme pripažįstama, jog... 23. Teismas išreikalavo ir prijungė nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą,... 24. 1) Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas.... 25. 2) Netinkamas darbų organizavimas. Tose pačiose patalpose, toje pačioje... 26. 3) Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti... 27. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. birželio 5 d. išvadoje Nr.... 28. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su... 29. Atsakovė UAB „G.“, nesutikdama su reikalavimu, nurodė, kad nuosprendžiu... 30. Dviejų ar daugiau skolininkų solidarioji pareiga gali atsirasti ne vienu, o... 31. Faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno... 32. Atsakovė teigia, kad ieškovė iš viso negali reikšti reikalavimo atsakovei... 33. Kreditoriaus reikalavimo teisės atsisakymas dėl vieno ar kelių solidariųjų... 34. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų... 35. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis... 36. Trečiasis asmuo I. K. prašo ieškovei UAB „M.“ už piktnaudžiavimą... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Ieškinį tenkinus visiškai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų... 39. Ieškovė prašė priteisti 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 41. Ieškinį tenkinti visiškai.... 42. Pripažinti prievolę atlyginti I. K. (ankstesnė pavardė – Š.) 40433,00... 43. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „G.“ 371,00 Eur... 44. Priteisti iš atsakovo K. B. 371,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei... 45. Priteisti iš atsakovo S. V. 371,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei... 46. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „G.“ 9,55 Eur už... 47. Priteisti iš atsakovo K. B. 9,55 Eur už procesinių dokumentų įteikimą... 48. Priteisti iš atsakovo S. V. 9,55 Eur už procesinių dokumentų įteikimą... 49. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti...