Byla I-2-644/2014

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis,

2sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,

3dalyvaujant atsakovo atstovo Kauno tardymo izoliatoriaus atstovui A. A. P. ir atsakovo atstovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovui N. R. ,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus ir Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

5Pareiškėjas V. O. skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus ir Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 8 000 Lt (aštuonis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti. Skunde (b.l. 6) pareiškėjas nurodė, kad nuo 2007 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas atlikinėjo perpildytuose pataisos namuose, kur nuteistųjų skaičius stipriai viršijo teisės aktuose nustatytą maksimalų nuteistųjų skaičių. Dėl nepakankamo ploto vėdinimas buvo nepakankamas, trūko gryno oro, neturėjo privatumo. Dėl tokių kalinimo sąlygų sutriko sveikata ir atsirado psichologinių problemų. Nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2013 m. spalio 10 d.) pareiškėjas buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje, kur buvo laikomas perpildytose kamerose. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pradėjo trikti pareiškėjo sveikata. Dėl oro trūkumo atsirado galvos skausmai, nes kamerose įrengta vėdinimo sistema nepajėgi tinkamai jas išvėdinti. Kamerose nepakanka dienos šviesos, todėl nuo dirbtinio apšvietimo nusilpo rega. Dėl erdvės trūkumo, tenka daug laiko gulėti, todėl pradėjo skaudėti nugarą.

6Atsakovo atstovas Kauno tardymo izoliatorius su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 7-10) bei atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas į Kauno tardymo izoliatorių atvyko 2012 m. gegužės 2 d., skundžiamu laikotarpiu Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas 504 paras, iš jų 336 paras buvo kalinamas užtikrinant teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią minimalią ploto normą. Įvairiais periodais kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, vienam asmeniui tekdavo mažiau nei 3,6 kv.m. ploto, tačiau tokie pažeidimai susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi, t.y. objektyviomis, nuo Kauno tardymo izoliatoriaus nepriklausančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas per visą buvimo Kauno tardymo izoliatoriuje laiką nei karto nesikreipė į administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat nesinaudojo priemonėmis iš dalies galinčiomis kompensuoti per ankštos kameros sukeliamus nepatogumus – pasivaikščioti kieme, naudotis sporto kiemeliu, teniso kambariu, biblioteka, koplyčia, socialinės reabilitacijos skyriaus specialistų, medicinos specialistų pagalba. Pagal objektyvius į bylą pateiktus sveikatos duomenis, pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 25 d. skundėsi sutrikusiu miegu, tačiau 2012 m. rugsėjo 14 d. lankydamasis pas sveikatos specialistą nurodė, jog vartojo psichotropinius medikamentus, todėl negaunant narkotikų prasideda abstinencija, kartu su tuo atsirandančiais veiksniais, iš kurių vienas yra miego sutrikimas. 2013 m. vasario 25 d. ir 2013 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas skundėsi sutrikusiu miegu, nes nervinosi dėl būsimų teismų, dėl regėjimo sutrikimų nesiskundė. Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl neesant visų sąlygų neturtinei žalai atlyginti, negali kilti deliktinė atsakomybė.

7Atsakovo atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija su skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 36-40) bei atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją atvyko 2007 m. balandžio 11 d. Pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti sutrumpintą trijų metų ieškinio senatį ir byloje nagrinėti pareiškėjo reikalavimą už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 10 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. Paaiškino, jog kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigoje yra nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6.30 val. iki 22.30 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Per visą bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ir nėra ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkėje numatytu laiku gali vaikščioti tiek lauke, tiek vidinėse patalpose, gali dirbti, lankytis koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje, dvasiškai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla. Pataisos įstaigos gyvenamosios patalpos apšviečiamos natūraliai (per langus) ir dirbtiniu apšvietimu (šviestuvais), vėdinamos per orlaides, tualetai įrengti atskirose patalpose su pertvaromis unitazams ir vandens prausykloms. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos visos gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį yra atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas, sanitariniai, techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną, pataisos įstaigoje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, kas patvirtina, kad pareiškėjas buvo kalinamas higienos normas atitinančiomis sąlygomis. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginančios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Be to, pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų, o tuo pačiu ir neįrodė, kad Pravieniškių pataisos namai nesilaikė elgesio taisyklių, dėl ko savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė kitam asmeniui žalą.

8Skundas tenkintinas iš dalies.

9Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

10Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos.

11Pareiškėjas V. O. skunde (b.l. 6) pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam netinkamomis sąlygomis būnant laikomam Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. Savo reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, kad Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje jis buvo laikomas pažeidžiant taikytinus teisės aktus – t.y. pažeidžiant minimalią teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, dėl ko trūko oro, nebuvo privatumo.

12Atsakovo atstovas prašo teismą pareiškėjo reikalavimui taikyti trijų metų ieškinio senatį.

13Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos.

14Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

15Pareiškėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje pažeidžiant vienam asmeniui teisės aktuose nustatytą gyvenamojo ploto normą, laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sąlygų į pataisos įstaigos administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas, apie savo teisių pažeidimą, turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, t.y. nuo 2007 m. balandžio 11 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2013 m. spalio 10 d.

16CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

17Teismas pažymi, kad pareiškėjas, skunde, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, gavęs Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atsiliepimą į skundą, kur keliamas klausimas dėl ieškinio senaties taikymo, pareiškėjas nepateikė teismui patikslinto skundo ar paaiškinimų dėl skundo padavimo teismui termino, nenurodė teismui priežasčių, pateisinančių skundo padavimo teismui senaties termino praleidimą, neprašė jo atnaujinti, o įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui.

18Esant šioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, prašymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 11 d. iki 2010 m. spalio 9 d., taikytinas ieškinio senaties terminas. Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytą laikotarpį, atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

19Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingas ir analizuotinas pareiškėjo buvimas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 10 d. iki 2012 m. balandžio 30 d.

20Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui.

21Byloje nustatyta, jog pareiškėjas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymais nuo 2010 m. spalio 10 d. iki 2012 m. kovo 28 d. buvo paskirtas gyventi į 6 būrio 2 brigadą, nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. – į 15 būrio 2 brigadą (b.l. 45).

22Gyvenamosios patalpos sąvoka, laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste, yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ (Toliau tekste - Higienos norma HN 76:2010). Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.

23Kadangi objektyvių duomenų, apie konkrečiu metu Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, pareiškėjo buvimo tam tikroje brigadoje buvusį nuteistųjų skaičių, nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios brigados gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš Pataisos įstaigos 2013 m. liepos 10 d. pažymoje Nr. 62-2960 nurodytos brigados miegamųjų vietų skaičiaus (b.l. 43).

24Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Pataisos įstaigos II-ojo lokalinio sektoriaus 6 - ojo būrio 2 brigados gyvenamosios patalpos plotas yra 66,29 kv.m. (b.l. 41,42). Šioje brigadoje yra 26 miegamosios vietos (b.l.43), taigi, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus (66,29/26) vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,5 kv.m.

25Pataisos įstaigos IV – ojo lokalinio sektoriaus 15 - ojo būrio 2 brigados gyvenamasis plotas yra 51,82 kv.m. (b.l. 41,42), miegamųjų vietų skaičius yra 24 (b.l. 43). Atlikus aritmetinius skaičiavimus (51,82/24), gauname, kad vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas yra 2,1 kv.m.

26Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui, laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 10 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., nebuvo užtikrintas tinkamas vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas, t.y. pareiškėjas kalėjo patalpose, kurių plotas mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma.

27Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkto reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog buvo pažeistos V. O. subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose laikotarpiais nuo 2010 m. spalio 10 d. iki 2012 m. balandžio 30 d.

28Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų apie sveikatos būklę vertinamuoju laikotarpiu, jos pablogėjimą, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. V. O. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

30Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Pataisos įstaiga suteikia nuteistiesiems visas būtinas buitinės ir asmens higienos palaikymo priemones, užtikrina švarą bei higieną gyvenamosiose bei kitos paskirties patalpose (b.l. 49-123).

31Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos ventiliacijos sistemos atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi gyvenamosios patalpos vėdinamos per orlaides, kaip tai numatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte.

32Pažymėtina, kad pareiškėjas bausmę atliko Pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius – kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73. 11 .p. normų analizė duoda pagrindą daryti išvadai, kad nuteistieji, pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku, gali vaikščioti savo gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus koridoriuose bei pasivaikščiojimų kieme. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę, gali dirbti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), dvasiškai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla. Taigi, buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal darbotvarkę skirtu miegui laiku. Be to, būrių, kuriuose bausmę atliko pareiškėjas bendrojo naudojimo patalpos yra gana didelės (b.l. 41,42), kas iš dalies kompensuoja gyvenamam plotui skirtą normą vienam asmeniui. Atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad gyvenamosios patalpos apšviečiamos natūraliai (per langus) ir dirbtiniu apšvietimu (šviestuvais), vėdinamos per orlaides, tualetai įrengti atskirose patalpose su pertvarkomis unitazams ir vandens prausyklomis, jog ne visos miegamosios vietos yra nuolat užimtos, taip pat yra reikšmingos įvertinant bendrąsias pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas.

33Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

34Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

35Įvertinęs paminėtas aplinkybes, t.y. pažeidimo trukmę (apie 18 mėnesių), bendrąsias bausmės atlikimo sąlygas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas buvo kalinamas patalpose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo nežymiai mažesnis nei nustatyta teisės aktuose minimali gyvenamojo ploto norma (išskyrus 2 paras, kuriomis pareiškėjui teko 2,1 kv.m.), bei į tai, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį nei karto dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė skundais ar prašymais į įstaigos administraciją, neesant byloje įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjui nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, o apsiriboti jo teisės, į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

36Dėl šių priežasčių pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 10 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas (teisės aktais reglamentuotą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamosios patalpos plotą), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

37Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus.

38Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog Kauno tardymo izoliatoriuje V. O. buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 5 d. iki 2013 m. spalio 10 d. (b.l. 150-163). Jam padarytą neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš šios institucijos veiksmų, nesuteikiant jam teisės aktuose nustatyto minimalaus gyvenamojo ploto, taip pat dėl netinkamos kamerų ventiliacijos bei apšvietimo.

39Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto“ (Toliau tekste - Įsakymas) 1.3.1 punkte nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.

40Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas 504 paras, iš kurių apie 204,5 paras buvo kalinamas pažeidžiant Įsakymo 1.3.1 punkte nustatytą minimalią vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą (b.l. 150-163), todėl konstatuotina, kad Kauno tardymo izoliatoriaus administracija, neužtikrindama pareiškėjui teisės aktuose nustatyto minimalaus gyvenamojo ploto normos, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.

41Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog kameros, kuriose įvairiais laikotarpiais buvo laikomas pareiškėjas, buvo vėdinamos natūraliu būdu (per langus, orlaides) taip pat jose veikė ventiliacinė sistema, kas atitinka HN 76:2010 24 punkto reikalavimus, tačiau kai kurių iš jų dirbtinė apšvieta ar natūralaus apšvietimo koeficientas neatitiko HN 76:2010 22 ir 23 punktų reikalavimų, kas nepaneigia pareiškėjo argumentų dėl netinkamos kamerų apšvietos.

42Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog Kauno tardymo izoliatorius ir jo darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl pareiškėjas turi teisę į žalos atlyginimą.

43Byloje esantys išrašai iš V. O. asmens sveikatos istorijos patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje, ne kartą kreipėsi į gydytojus dėl rėmens, juosmens, galvos, nugaros skausmų, nemigos ir pan. (b.l 13-36). Nors iš minėtų išrašų matyti, jog dalis pareiškėjo sveikatos sutrikimų ar negalavimų galimai sąlygoti psichotropinių medžiagų vartojimo (prieš atvykstant į Kauno tardymo izoliatorių), ar streso būsenos prieš teismo posėdžius, tačiau jokie byloje esantys įrodymai neginčijamai nepaneigia fakto, kad pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai (nemiga, nugaros, juosmens, galvos skausmai ir pan.) galėjo būti iš dalies sąlygoti netinkamų kalinimo sąlygų.

44Darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kalėdamas Kauno tardymo izoliatoriuje, pažeidžiant teisės aktų reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, esant netinkamai kamerų apšvietai, patyrė papildomą diskomfortą, neigiamų fizinių išgyvenimų, nepatogumų, pasireiškusių galimybės judėti ribojimu, pablogėjusia sveikata - miego sutrikimu, nugaros, galvos, juosmens skausmais ir pan. Teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų patirtų išgyvenimų, pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

45Atsižvelgiant į tai, kad Kauno tardymo izoliatorius yra kamerų tipo pataisos įstaiga, kurioje dėl nustatyto suėmimo vykdymo rėžimo (Suėmimo vykdymo įstatymo 9 str.) suimtųjų judėjimo laisvė yra griežtai reglamentuota, todėl galimybė suimtiesiems ne mažiau kaip vieną valandą į dieną pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, kompiuterių klasėje, įstaigos koplytėlėje, naudotis teniso kambariu, sporto kiemeliu ir pan., negali turėti reikšmingos įtakos per mažo gyvenamojo ploto sukeltų nepatogumų kompensavimui.

46CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

47Taigi, teismui pripažinus tai, kad pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam tinkamomis kalinimo sąlygomis buvo pažeista, atsižvelgus į nustatyto pažeidimo trukmę ir mąstą, t.y. į tai, kad apie 204,5 paras pareiškėjas buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, iš jų – apie 51,5 paras šią normą pažeidžiant ženkliai (2,66 kv.m., 2,5 kv.m., 2,57 kv.m.), atsižvelgiant į bendrąsias bausmės atlikimo sąlygas, taip pat įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 400 Lt suma.

48Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėjas

Nutarė

49Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

50Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. buvo pažeista V. O. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Pareiškėjo V. O. reikalavimą dalyje, dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų –atviros kolonijos, atmesti kaip nepagrįstą.

51Priteisti V. O. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 400 Lt (keturis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

52Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.