Byla e2-5771-328/2018
Dėl paveldėtos skolos iš palikimą priėmusio įpėdinio priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovės atstovei D. P., atsakovės M. D. įstatyminei atstovei V. D.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį (patikslintą) atsakovei M. D., atstovaujamai įstatyminės atstovės V. D., dėl paveldėtos skolos iš palikimą priėmusio įpėdinio priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) prašydama iš atsakovės priteisti 3182,39 Eur paveldėtos skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė nurodė, jog palikėjas R. D., miręs ( - ), valstybės biudžetui liko skolingas 3181,52 Eur, iš jų: 2794,25 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 152,50 Eur šio mokesčio delspinigių, 11,41 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių, 213,70 Eur žemės mokesčio, 9,66 Eur šio mokesčio delspinigių. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 92 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai civilinio kodekso nustatyta tvarka. Palikėjo R. D. palikimą priėmė jo nepilnametė dukra atsakovė, kurios atstovė pagal įstatymą yra jos motina V. D.. Ieškovė nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 27 d. raštu kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą ir informavo apie palikėjo skolą valstybės biudžetui. 2018 m. sausio 4 d. raštu tiesiogiai kreipėsi į atsakovės įstatyminę atstovę, informavo apie palikėjo skolą bei nustatė terminą, iki kada skola turi būti padengta. Nurodė, jog atsakovė raštu paaiškino, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) reikalavimas pareikštas praleidus trijų mėnesių terminą, terminas teismine tvarka neatnaujintas, įpėdinė yra išreiškusi valią priimti palikimą pagal apyrašą, apyrašas sudarytas 2018 m. sausio 3 d., iki ieškovei pareiškiant reikalavimą, todėl jį papildyti neturinti finansinės galimybės, nes tai pareikalautų papildomų išlaidų ir kenktų tiek į apyrašą įtrauktų asmenų, tiek įpėdinės interesams. Pažymėjo, jog termino kreditoriams reikalavimui pareikšti ieškovė nepraleido, kadangi kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, taip pat nurodė, kokio dydžio yra palikėjo skola. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepatikslino turto apyrašo ir neįtraukė VMI prie LR FM finansinio reikalavimo ir palikėjo skolos nesumokėjo, ieškovė pateikė ieškinį teismui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, paveldėjus palikėjo turtą, kartu su paveldimu turtu nuo palikėjo mirties pereina ir teisės bei pareigos, susijusios su palikimo priėmimu. Tai reiškia, kad atsakomybę už R. D. neįvykdytas prievoles prisiimti ir skolą valstybės biudžetui apmokėti turi palikėjo įpėdinė – M. D..

6Atsakovė, kuriai atstovauja įstatyminė atstovė, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį.

7Atsiliepime nurodė, jog ieškinio reikalavimas nepagrįstas ir neįrodytas. Nurodė, jog ieškovės prašoma priteisti gyventojų pajamų mokesčio suma skiriasi nuo ieškovės prie ieškinio pridėtame 2017 m. rugsėjo 26 d. rašte, 2018 m. sausio 4 d. rašte nurodytos sumos. Ieškovė yra nenuosekli, keičia poziciją dėl mokesčio dydžio, nepaaiškina, kaip ji atsirado, kaip paskaičiavo, kokie įrodymai tai patvirtina. Nurodė, jog reikalavimui dėl gyventojų pajamų mokesčio delspinigių taikytina ieškinio senatis, todėl prašo ją taikyti. Nurodė, jog prašoma priteisti delspinigių suma skiriasi nuo ieškovės raštuose nurodytos sumos. Pažymėjo, jog ieškovė per 3 mėnesių terminą atsakovę, kaip palikimą priėmusį asmenį 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu informavo tik apie 139,09 Eur delspinigius, todėl reikalavimas priteisti didesnę sumą yra nepagrįstas, nes tai pažeistų Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalis. Nurodė, jog ieškovė nenurodo ir nepagrindžia, kad R. D. pavėlavo sumokėti nekilnojamojo turto mokestį, todėl neįrodė, kad delspinigius skaičiuoja pagrįstai. Šiam ieškinio reikalavimui taip pat yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Nurodė, jog ieškovė nepagrindė reikalavimo dėl žemės mokesčio sumokėjimo. Pažymėjo, kad pagal pareikštus reikalavimus byla neteisminga bendros kompetencijos teismui, nes reikalaujama bendros kompetencijos teisme priteisti pinigų sumą, kuri atsirado iš nesumokėtų mokesčių. Toks ginčas turi būti nagrinėjamas Mokesčių administravimo įstatymo, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nes bendros kompetencijos teismas nesprendžia ir nenagrinėja ginčų dėl nesumokėtų mokesčių priteisimo civilinio proceso tvarka. Nurodė, jog turtas, į kurį ieškovė siekia nukreipti išieškojimą, yra įkeistas ,,Swedbank“, AB bankas, turto įsigijimą finansavo minėtas bankas. Esant šiai aplinkybei, nėra laisvo turto, iš kurio atsakovė galėtų patenkinti ieškovės reikalavimą.

8Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog palikėjas liko skolingas mokestinę nepriemoką nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Paaiškino, jog mirusio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai, tai reiškia, kad palikėjo skolą valstybės biudžetui turėjo apmokėti palikėjo įpėdinė atsakovė. Pažymėjo, jog termino kreditoriams reikalavimams pareikšti nepraleido, kadangi po trijų savaičių po palikėjo mirties, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą ir prašė informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą valstybės biudžetui. Kadangi skola valstybės biudžetui nebuvo sumokėta, kreipėsi į teismą. Papildomai paaiškino, jog 2017 m. rugsėjo 26 d. rašte palikimo atsiradimo vietos notarui nebuvo nurodyta žemės mokesčio suma, mokėtina už 2017 m., kadangi mokėjimo terminas nebuvo suėjęs. Nurodė, jog mokesčių administratorius ėmėsi visų atitinkamų veiksmų dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo tiesiogiai iš palikėjo. Prašo ieškinį tenkinti.

9Teismo posėdyje atsakovės įstatyminė atstovė V. D. palaikė atsiliepimą ir jame bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog pripažįsta palikėjo skolą dėl nesumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (2794,25 Eur). Kitoje dalyje su ieškiniu nesutinka – nesutinka su žemės mokesčio dydžiu 213,70 Eur, tačiau sutinka su šio mokesčio suma 101 Eur, taip pat nesutinka su reikalavimu priteisti delspinigius, nes yra suėjęs senaties terminas, ir procesines palūkanas. Paaiškino, jog VMI prie LR FM raštus iš notarės gavo pavėluotai. Nurodė, jog byla neturėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad mokestinės nepriemokos negali būti priteisiamos bendrosios kompetencijos teisme, atitinkamai negali būti priteisiamos ir procesinės palūkanos. Mano, jog VMI prie LR FM galėjo kreiptis į teismą tik dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir reikšti naujus reikalavimus, ko nepadarė. Prašo ieškinį palikti nenagrinėti, bylą nutraukti.

10Teismas konstatuoja:

11byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog išrašo iš VMI prie LR FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos (2018 m. balandžio 3 d. balanso duomenys) duomenimis, palikėjui R. D. yra fiksuotos mokestinės prievolės: 2794,25 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 152,50 Eur delspinigiai, 11,41 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai, 213,70 Eur žemės mokestis ir 8,76 Eur šio mokesčio delspinigių (b. l. 9-10). Testamentų registro duomenimis, po palikėjo R. D. mirties atsiradusį palikimą priėmė įpėdinė M. D. (b. l. 11-12). Iš byloje pateikto susirašinėjimo el. ryšio priemonėmis (el. paštu), vykusio tarp ieškovės darbuotojos ir palikimo atsiradimo vietos notarės, turinio matyti, jog ieškovė 2018 m. sausio 3 d. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, prašydama pateikti duomenis apie palikimą priėmusios įpėdinės atstovą pagal įstatymą, ieškovei pateikti duomenys apie atsakovės įstatyminę atstovę (b. l. 13-14). Bylos duomenimis, atsakovės M. D. įstatyminė atstovė (motina) yra V. D. (b. l. 17).

122017 m. rugsėjo 26 d. raštu dėl R. D. turto paveldėjimo, adresuoto palikimo atsiradimo vietos notarui, ieškovė notarei pateikė informaciją apie palikėjo mokestines nepriemokas, nurodė, jog palikėjo įpėdiniams reiškia rašte nurodytus reikalavimus, prašo informuoti įpėdinius apie palikėjo skolas bei pranešti apie palikimo priėmimą (b. l. 15). Ieškovė 2018 m. sausio 4 d. raštu dėl R. D. skolos, palikėjo įpėdinės įstatyminei atstovei pateikė duomenis, kad palikėjas liko skolingas valstybės biudžetui 3231,29 Eur, iš jų: 2840,40 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 154,30 Eur šio mokesčio delspinigių, 13,45 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių, 217 Eur žemės mokesčio ir 6,14 Eur šio mokesčio delspinigių, prašė iki 2018 m. vasario 5 d. sumokėti įsiskolinimą (b. l. 16). 2018 m. sausio 31 d. raštu atsakovės atstovė VMI prie LR FM nurodė, jog ieškovės reikalavimas pareikštas praleidus 3 (trijų) mėnesių terminą, kuris teismine tvarka nėra atnaujintas; nurodė, jog reikalavimas, pareikštas praleidus įstatymo nustatytą terminą kenkia civilinių santykių stabilumui ir tikrumui, nes dukra yra išreiškusi valią priimti palikimą pagal apyrašą, kuriame yra išvardinti tiek kreditoriai, tiek skolininkai; pažymėjo, kad turtas, iš kurio gali būti išieškoma, yra ne tik įkeistas, bet ir areštuotas už skolas; nurodė, jog turto apyrašą antstolė sudarė iki VMI prie LR FM pareiškiant reikalavimą, todėl jį papildyti nemato finansinės galimybės; pažymėjo, jog negali patikrinti reikalavimo pagrįstumo (b. l. 18-19). VMI prie LR FM 2018 m. vasario 19 d. raštu nesutiko, jog yra praleistas įstatymo nustatytas terminas kreditoriaus reikalavimams pareikšti palikėjo įpėdiniams, pateikė duomenis, kokiu pagrindu buvo apskaičiuotos palikėjo mokestinės nepriemokos (b. l. 20- 21).

13Iš byloje pateikto 2018 m. vasario 26 d. Turto apyrašo turinio matyti, jog į paveldimo turto apyrašą yra įtraukta palikėjo R. D. skolinė pareiga VMI prie LR FM, kurios dydis 3231,29 Eur (b. l. 97-98).

14Iš bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovės atstovės pateiktų papildomų įrodymų nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 1 d. VMI prie LR FM nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) nurodyta nurašyti 1800,95 Eur mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo R. D. sąskaitų (gyventojų pajamų mokestis 2015 m. sausio 1 d. - 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, nekilnojamojo turto mokestis 2015 m. sausio 1 d. -2015 m. gruodžio 31 d., žemės mokesčio delspinigiai pagal 2015 m. sausio 1 d. - 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpio prievolę). 2017 m. liepos 3 d. VMI prie LR FM sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto nuspręsta iš palikėjo turto išieškoti 30670,44 Eur mokestinę nepriemoką (žemės mokestis 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. ir šio mokesčio delspinigiai, gyventojų pajamų mokestis 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. ir jo delspinigiai, gyventojų pajamų mokestis 2015 m. sausio 1 d. - 2015 m. gruodžio 31 d. ir jo delspinigiai, žemės mokesčio delspinigiai pagal 2015 m. sausio 1 d. - 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpio prievolę ir nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai pagal 2015 m. sausio 1 d. - 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpio prievolę).

15Ieškovė prašo iš atsakovės, kaip palikėjo įpėdinės, priteisti mokestinę nepriemoką.

16Atsakovės atstovė atsiliepime, taip pat teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

17Dėl bylos teismingumo

18Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 22 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas Civilinio proceso kodekso 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis).

19Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 92 straipsnis numato, jog mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Specialioji teisėjų kolegija, pasisakydama nurodytos teisės normos kontekste, išaiškino, jog tuo atveju, kai keliamas ginčas dėl mokesčių administratoriaus reikalavimo paveldėtojui sumokėti mirusiam asmeniui paskaičiuotą mokestinę nepriemoką teisėtumo, mokesčių administratoriaus reikalavimo pagrįstumas turi būti vertinamas remiantis Civiliniame kodekse įtvirtintomis paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normoms (Civilinio kodekso 5.1 straipsnis, 5.50 straipsnis, 5.63 straipsnis). Nors sprendžiant ginčą teismas turės atsižvelgti į viešosios teisės normas, t. y. mokesčių teisės aktuose nustatytas teisės normas, keliamame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, todėl jis yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis byloje Nr. T-74/2017).

20Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė reikalavimą atsakovei kildina iš palikėjo mokestinės pareigos į valstybės biudžetą sumokėti apskaičiuotus mokesčius. Mokesčių mokėtojui mirus, po jo mirties atsiradusį palikimą priėmė įpėdinė M. D., atstovaujama įstatyminės atstovės V. D.. Įvertinus MAĮ 92 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentą bei specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimą, atsakovės įstatyminės atstovės argumentai, jog ieškovės ieškinys nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui atmestini, kaip nepagrįsti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

21Dėl ieškinio reikalavimų

22Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 3181,52 Eur skolą valstybei, kurią sudaro 2794,25 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka, 152,50 Eur šio mokesčio delspinigiai, 11,41 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai, 213,70 Eur žemės mokesčio nepriemoka, 9,66 Eur šio mokesčio delspinigiai. Ieškovė nurodė, jog palikėjo R. D. gyventojų pajamų mokesčio skola apskaičiuota pagal jo pateiktas metines deklaracijas už 2015 m. (skola – 1499,25 Eur) ir 2016 m. (skola 1295 Eur), nuo laiku nesumokėtos mokestinės skolos palikėjui apskaičiuoti 152,50 Eur delspinigių. Ieškovė nurodė, jog 11,41 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių apskaičiuoti nuo laiku nesumokėto 159 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2015 metus pagal palikėjo pateiktą deklaraciją. Taip pat nurodė, jog palikėjui apskaičiuotas 101 Eur žemės mokestis už 2016 metus, ir 116 Eur žemės mokestis už 2017 m. Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, jog pranešime palikimo atsiradimo vietos notarei nurodė žemės mokesčio nepriemokos sumą tik už 2016 m., kadangi mokestinės prievolės už 2017 m. mokėjimo terminas nebuvo suėjęs. Nuo laiku nesumokėtos žemės mokesčio skolos buvo apskaičiuoti 9,66 Eur delspinigiai (5,40 Eur nuo 101 Eur mokėtinos sumos už 2016 metų mokestinę nepriemoką ir 4,26 Eur nuo 116 Eur mokėtinos sumos už 2017 metų nepriemokos). Bylos duomenimis nustatyta, jog palikėjas, neįvykdęs mokestinių prievolių, mirė. Palikimą atsiradusį po palikėjo mirties priėmė atsakovė.

23Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.1 straipsnis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.2 straipsnis). Kasacinio teismo konstatuota, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jie priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdiniai paveldėtų turtą, jie turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018).

24Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis numato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta cum viribus hereditatis įpėdinių atsakomybės ribojimo sistema, ši teisės norma aiškintina taip, kad įpėdinių, priėmusių palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, atsakomybė už palikėjo skolas yra ribojama ne paveldėto turto verte, o paveldėtu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė M. D. palikimą, atsiradusį po palikėjo R. D. mirties priėmė pagal apyrašą. Iš byloje pateiktų ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo duomenų matyti, jog paveldimo turto apyrašas buvo sudarytas 2018 m. sausio 3 d., ieškovė nurodė, jog įsiskolinimas VMI prie LR FM į sudarytą apyrašą įtrauktas nebuvo. Atsakovė šios aplinkybės nepaneigė. Byloje taip pat pateiktas 2018 m. vasario 26 d. paveldimo turto apyrašas, kuriame palikėjo skolinis įsipareigojimas VMI prie LR FM yra įtrauktas. Teismo posėdžio metu atsakovės įstatyminė atstovė paaiškino, jog paveldimo turto apyrašas buvo patikslintas pagal pirmą kartą išduotą vykdomąjį pavedimą, dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą į notarą nesikreipė.

25Civilinio kodekso 5.53 straipsnio 7 dalis numato, jog įpėdinis, po turto apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, privalo nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą papildyti turto apyrašą įpėdinis ne vėliau kaip per tris darbo dienas pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Antstolis, vadovaudamasis įpėdinio pateiktais duomenimis, ne vėliau kaip per tris savaites privalo turto apyrašą papildyti. Jeigu sudarant turto apyrašą įpėdinis dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą, sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, įpėdinio iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, CK 5.53 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka nepapildytas turto apyrašas, įpėdinis neįvykdė CK 5.53 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti, tai šis įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu (CK 5.54 straipsnis).

26Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2018 m. vasario 26 d. turto apyraše palikėjo skolinis įsipareigojimas VMI prie LR FM yra įtrauktas, ieškovė aplinkybės, jog turto apyrašas nebuvo papildytas dėl įpėdinio kaltės ar įpėdinis nuslėpė palikėjo skolininkus, neįrodinėja, ja nesiremia, palikėjo įpėdinių atsakomybės už palikėjo skolas ribojimų neginčija, laikytina, jog palikėjo R. D. įpėdinė atsakovė, palikimą priėmusi pagal turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

27Remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis, nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, patenkančių į įstatymo reguliavimo sritį, turi šias pajamas deklaruoti bei sumokėti gyventojų pajamų mokestį, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 2 d. (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 1 straipsnis, 3-5 straipsniai, 7 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio 1 dalis). MAĮ 73 straipsnio 1 dalis numato, jog priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi.

28Bylos duomenimis nustatyta, jog palikėjas mokesčių administratoriui pateikė metines gyventojų pajamų deklaracijas už 2015 m. bei 2016 m. mokestinius laikotarpius (b. l. 68, 69-72, 73-76, 77-83). Palikėjui apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, mokėtinas į valstybės biudžetą, tačiau per įstatymo nustatytą terminą palikėjas mokestinės prievolės neįvykdė, todėl susidarė 2794,25 Eur mokestinė nepriemoka - 1572 Eur gyventojų pajamų mokestis už 2015 m. mokestinį laikotarpį ir 1295 Eur už 2016 m. mokestinį laikotarpį. Teismo posėdžio metu atsakovės įstatyminė atstovė palikėjo mokestinę nepriemoką 2794,25 Eur sumai pripažino, šio skolinio įsipareigojimo dydžio neginčijo. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, jog ieškovė, reikšdama reikalavimą palikėjo R. D. įpėdinei būtų praleidusi įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia esant pagrindą iš atsakovės, atstovaujamos įstatyminės atstovės V. D., priteisti ieškovei 2794,25 Eur skolą dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio (CPK186 140 straipsnio 2 dalis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis, CK 5.1 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalis).

29Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 213,70 Eur žemės mokesčio nepriemoką. Nurodė, jog žemės mokestis už 2016 m. sudarė 101 Eur, o už 2017 m. – 116 Eur.

30Atsakovės įstatyminė atstovė su ieškinio reikalavimu sutiko iš dalies, pripažino žemės mokesčio neprimoką 101 Eur už 2016 m., nurodė, jog pranešimu kreditorė įpėdinius informavo tik apie 101 Eur žemės mokesčio nepriemoką, todėl reikalavimas priteisti didesnę sumą yra nepagrįstas.

31Žemės mokesčio apskaičiavimą ir jo tvarką reglamentuoja Žemės mokesčio įstatymas, žemės mokesčio administravimo taisyklės, patvirtintos 2006 m. birželio 9 d. VMI prie LR FM viršininko įsakymu Nr. VA-55. Įstatymas įtvirtina žemės savininko prievolę įstatymo nustatyta tvarka mokėti žemės mokestį už jam nuosavybės teise priklausančią žemę, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis). Įstatymas numato, jog šio mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais (Žemės įstatymo 7 straipsnis). Pagal žemės mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų 2006 m. birželio 9 d. VMI prie LR FM viršininko įsakymu Nr. VA-55, (toliau – Taisyklės) 4 punktą, žemės mokesčio mokėtojai yra tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurie turi žemės privačios nuosavybės teisėmis.

32Bylos duomenimis nustatyta, jog už palikėjui nuosavybės teise priklausančią žemę už mokestinius 2016 m. metus buvo apskaičiuotas 101 Eur žemės mokestis. Ieškovė byloje pateikė duomenis, jog nesumokėta mokesčio dalis sudaro 97,70 Eur. Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti ir mokestinę žemės nuomos mokesčio skolą 116 Eur, apskaičiuotą už 2017 m. Byloje tarp šalių ginčo dėl žemės mokesčio apskaičiavimo tvarkos ir dydžio nėra (CPK 186 straipsnis, 187 straipsnis). Atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl žemės mokesčio už 2017 m. priteisimo, nesutikimą grindžia aplinkybe, jog apie šį skolinį įsipareigojimą įpėdinei pranešta nebuvo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, jog ši suma nebuvo nurodyta pranešime apie kreditorinį reikalavimą palikimo atsiradimo vietos notarui, kadangi pranešimo rengimo metu nebuvo pasibaigęs terminas mokesčiui sumokėti.

33Taisyklių 8 punktas numato, jog žemės mokestį turi mokėti asmuo, buvęs žemės savininku (t. y. įgijęs nuosavybės teises į žemės sklypą) mokestinio laikotarpio birželio 30 dieną. Todėl asmuo, nuosavybės teises į žemės sklypą įgijęs iki kalendorinių metų birželio 30 dienos, žemės mokesčio mokėtoju tampa tais pačiais kalendoriniais metais, o kai nuosavybės teises į žemės sklypą įgyja nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos, tai žemės mokesčio mokėtoju jis tampa kitais kalendoriniais metais. Jei palikėjas mirė nesumokėjęs žemės mokesčio, tai nesumokėtą mokestį turi sumokėti palikimą priėmęs įpėdinis (Taisyklių 9 punktas). Tokiu būdu įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, bylos faktines aplinkybes (palikėjas R. D. 2017 m. birželio 30 d. buvo žemės sklypo savininkas, palikimą atsakovė priėmė ( - )), mokestinė žemės mokesčio nepriemoka už 2017 m. yra palikėjo R. D. prievolė, kurią paveldėjo atsakovė (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 5.1 straipsnis, 5.50 straipsnis).

34Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis numato, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (CK 5.63 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, kuris skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Nagrinėjamu atveju, byloje pateiktų įrodymų visuma bei teismo posėdyje dalyvaujančių byloje asmenių paaiškinimai sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovei apie palikėjo mokestinę žemės mokesčio nepriemoką už 2017 m. palikimo atsiradimo metu nebuvo žinoma (pranešime palikimo atsiradimo vietos notarui ši suma nenurodoma), kreditorė apie tai įpėdinių tinkamai neinformavo, todėl sutiktina su atsakovės įstatyminės atstovės argumentu, jog ieškovės reikalavimas įpėdinei šioje dalyje nėra pagrįstas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovės atstovės argumentai, jog ši mokestinė nepriemoka nebuvo nurodyta, kadangi nesuėjo mokestinės prievolės įvykdymo terminas atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi CK 5.63 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog kreditorių reikalavimai įpėdiniams pareiškiami nepriklausomai nuo to, ar suėjo jų patenkinimo terminai.

35Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia esant pagrindą ieškovės reikalavimą dėl nesumokėto žemės mokesčio nepriemokos (213,70 Eur) sumokėjimo tenkinti iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant 97,70 Eur žemės mokesčio nepriemoką už 2016 ataskaitinius metus (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 5.63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

36Dėl delspinigių priteisimo

37Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 152,50 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 11,41 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių bei 9,66 Eur žemės mokesčio delspinigių nuo laiku nesumokėtų mokestinių prievolių.

38Atsakovės įstatyminė atstovė su reikalavimu dėl delspinigių priteisimo nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį.

39Civilinio kodekso 6.70 straipsnis numato, jog prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius prisiimtos prievolės arba ją įvykdžius netinkamai, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį.

40Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimas galimas delspinigiais. Delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį) ir kitais įstatymo numatytais atvejais (MAĮ 96 straipsnio 1 dalis). Pagal MAĮ 97 straipsnio 1 dalį, delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. Taigi prievolė už ne laiku sumokėtas mokestines prievoles mokėti delspinigius kyla iš įstatymo.

41Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas įtvirtina, jog reikalavimui dėl netesybų (baudų, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

42Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog palikėjas R. D. įstatymo nustatytais terminais mokestinės prievolės tinkamai neįvykdė, deklaruotų mokesčių nesumokėjo, todėl pripažįstama, jog palikėjas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi buvo praleistas mokestinės prievolės įvykdymo terminas, ieškovė įgijo teisę reikalauti įstatymo nustatyto dydžio netesybų (CK 6.73 straipsnio 1 dalis MAĮ 96 straipsnio 1 dalis, 97 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog iki ieškinio pateikimo teismui dienos palikėjo įpėdiniai mokestinės prievolės neįvykdė, įsiskolinimo valstybės biudžetui nepadengė. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė apskaičiavo delspinigius už ne ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, delspinigiai skaičiuoti nuo nesumokėtos mokestinės nepriemokos dydžio (152,50 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, kuriuos sudaro 59,80 Eur nuo laiku nesumokėto 1525,85 Eur gyventojų pajamų mokesčio už 2015 metus, 22,50 Eur delspinigiai nuo laiku nesumokėto 1499,25 Eur gyventojų pajamų mokesčio už 2015 metus pagal patikslintą mokesčių mokėtojo deklaraciją, ir 70,20 Eur nuo 1295 Eur gyventojų pajamų mokesčio už 2016 m.; 11,41 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių ir 9,66 Eur žemės mokesčio delspinigių – 5,40 Eur nuo 97,70 Eur mokestinės žemės mokesčio nepriemokos už 2016 m. ir 4,26 Eur nuo 116 Eur žemės mokesčio nepriemokos už 2017 m.). Todėl, įvertinus nustatytas aplinkybes bei aktualią kasacinio teismo praktiką, pripažinti, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių praleisti, nėra pagrindo (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, MAĮ 98 straipsnis). Pažymėtina, jog reikalavimas priteisti delspinigius yra neatsiejamai susijęs su pagrindiniu reikalavimu padengti įsiskolinimą (mokestinę nepriemoką), ieškovė per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, pareiškė kreditorinį reikalavimą palikėjo R. D. įpėdiniams dėl mokestinės nepriemokos, išskyrus duomenis apie palikėjo mokestinę prievolę dėl žemės mokesčio už 2017 m. Atsižvelgiant į nurodytą, bei įvertinus delspinigių, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, prigimtį ir ypatumus, atsakovės įstatyminės atstovės atsiliepimo argumentai, jog ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą visam reikalavimui dėl delspinigių, didesnių, nei pranešime palikimo atsiradimo vietos notarui, pareikšti, pripažintini nepagrįstais.

43Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas priteisti netesybas yra pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies, įvertinus aplinkybę, jog apie palikėjo mokestinę prievolę sumokėti žemės mokestį už 2017 m. įpėdinei pranešta nebuvo, ir iš atsakovės, atstovaujamos įstatyminės atstovės V. D., ieškovei priteistina 152,50 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 11,41 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių ir 5,40 Eur žemės mokesčio delspinigių, kitoje dalyje reikalavimo netenkinus (CK 6.71 straipsnis, MAĮ 98 straipsnis, 99 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

44Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

45Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, nustatyta, jog palikėjas R. D. turėjo mokestinę prievolę ieškovei, kurios tinkamai nevykdė, įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto mokesčio nesumokėjo. Mokesčių mokėtojui mirus, po jo mirties atsiradusį palikimą priėmė atsakovė M. D.. Remiantis MAĮ 92 straipsniu, mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka, todėl atsakovei tenka pareiga padengti susidariusį įsiskolinimą. Byloje pateikti duomenys (VMI prie LR FM 2017 m. rugsėjo 27 d. pranešimas notarei), jog ieškovė, kaip palikėjo kreditorė, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreditoriniam reikalavimui palikėjo įpėdiniams pareikšti dalyje dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio ir jo delspinigių, nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių ir žemės mokesčio už 2016 m. bei šio mokesčio delspinigių, nepraleido. Atsakovės įstatyminės atstovės atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose pateikti argumentai, jog palikėjas mirė ir nepaliko neįkeisto, kitais būdais nesuvaržyto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nesudaro pagrindo paneigti palikėjo kreditoriaus teisės reikalauti padengti įsiskolinimą, pažymint, jog procesinio sprendimo vykdymas ir galimybė patenkinti kreditorinį reikalavimą iš palikimą sudarančio turto nėra šios civilinės bylos dalykas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 13 straipsnis, CK 1.138 straipsnis).

46Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad ieškovė įrodė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės mokestinę nepriemoką, tačiau apie palikėjo skolinį įsipareigojimą dėl žemės mokesčio nepriemokos už 2017 m. palikėjo įpėdinės neinformavo, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės, atstovaujamos įstatyminės atstovės V. D., ieškovei priteistina 3061,26 Eur skola (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 5.50 straipsnis, 5.53 straipsnis, 5.63 straipsnis).

47Dėl procesinių palūkanų priteisimo

48Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis). Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Pažymėtina, kad teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, kaip nepagrįsti atmestini atsakovės įstatyminės atstovės argumentai, jog procesinės palūkanos ieškovei negali būti priteistos, kadangi jos nebuvo nurodytos ieškovės rašte palikimo atsiradimo vietos notarui.

49Pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismui tenkinus iš dalies ieškovės reikalavimus dėl skolos priteisimo, ieškovei iš atsakovės, atstovaujamos įstatyminės atstovės V. D., priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų

51Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis). Remiantis Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis.).

52Šioje byloje už ieškinio pareiškimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 72 Eur (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

53Ieškinį tenkinus iš dalies, laikytina, jog patenkinta 96 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovės, atstovaujamos įstatyminės atstovės V. D. proporcingai patenkintai reikalavimų daliai priteistinas 69 Eur žyminis mokestis valstybei (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

54Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

55ieškinį tenkinti iš dalies.

56Priteisti iš atsakovės M. D., atstovaujamos įstatyminės atstovės V. D., 3061,26 Eur (trijų tūkstančių šešiasdešimt vieno euro 26 ct) paveldėtą skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

57Kitą ieškinio dalį atmesti.

58Priteisti iš atsakovės M. D., atstovaujamos įstatyminės atstovės V. D., 69 Eur (šešiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį valstybei.

59Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) prašydama iš... 5. Ieškovė nurodė, jog palikėjas R. D., miręs ( - ), valstybės biudžetui... 6. Atsakovė, kuriai atstovauja įstatyminė atstovė, pateikė atsiliepimą į... 7. Atsiliepime nurodė, jog ieškinio reikalavimas nepagrįstas ir neįrodytas.... 8. Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė,... 9. Teismo posėdyje atsakovės įstatyminė atstovė V. D. palaikė atsiliepimą... 10. Teismas konstatuoja:... 11. byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog išrašo iš VMI prie... 12. 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu dėl R. D. turto paveldėjimo, adresuoto palikimo... 13. Iš byloje pateikto 2018 m. vasario 26 d. Turto apyrašo turinio matyti, jog į... 14. Iš bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovės atstovės pateiktų... 15. Ieškovė prašo iš atsakovės, kaip palikėjo įpėdinės, priteisti... 16. Atsakovės atstovė atsiliepime, taip pat teismui pateiktuose rašytiniuose... 17. Dėl bylos teismingumo ... 18. Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 22 straipsnio 1 dalis įtvirtina,... 19. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 92 straipsnis numato, jog... 20. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė... 21. Dėl ieškinio reikalavimų ... 22. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 3181,52 Eur skolą valstybei, kurią... 23. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai... 24. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis numato, jog įpėdinis laikomas... 25. Civilinio kodekso 5.53 straipsnio 7 dalis numato, jog įpėdinis, po turto... 26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2018 m. vasario 26 d. turto apyraše... 27. Remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis, nuolatinis... 28. Bylos duomenimis nustatyta, jog palikėjas mokesčių administratoriui pateikė... 29. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 213,70 Eur žemės mokesčio... 30. Atsakovės įstatyminė atstovė su ieškinio reikalavimu sutiko iš dalies,... 31. Žemės mokesčio apskaičiavimą ir jo tvarką reglamentuoja Žemės mokesčio... 32. Bylos duomenimis nustatyta, jog už palikėjui nuosavybės teise... 33. Taisyklių 8 punktas numato, jog žemės mokestį turi mokėti asmuo, buvęs... 34. Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis numato, jog palikėjo kreditoriai... 35. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia esant pagrindą... 36. Dėl delspinigių priteisimo... 37. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 152,50 Eur gyventojų pajamų... 38. Atsakovės įstatyminė atstovė su reikalavimu dėl delspinigių priteisimo... 39. Civilinio kodekso 6.70 straipsnis numato, jog prievolių įvykdymas gali būti... 40. Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų,... 41. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas įtvirtina, jog... 42. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog palikėjas R. D. įstatymo... 43. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas... 44. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 45. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą,... 46. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje... 47. Dėl procesinių palūkanų priteisimo ... 48. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat... 49. Pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 52. Šioje byloje už ieškinio pareiškimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 72... 53. Ieškinį tenkinus iš dalies, laikytina, jog patenkinta 96 proc. ieškinio... 54. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270... 55. ieškinį tenkinti iš dalies.... 56. Priteisti iš atsakovės M. D., atstovaujamos įstatyminės atstovės V. D.,... 57. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 58. Priteisti iš atsakovės M. D., atstovaujamos įstatyminės atstovės V. D., 69... 59. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu...