Byla e2-451-780/2015
Dėl neteisėtai įrengtų pertvarų pašalinimo ir išgriautų patalpų atstatymo pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui K. R

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Jonai Kardokienei, dalyvaujant ieškovui A. B. ir jo atstovams advokatei Neringai Žukauskienei bei M. B., atsakovui K. R. ir jo atstovui advokatui S. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl neteisėtai įrengtų pertvarų pašalinimo ir išgriautų patalpų atstatymo pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui K. R..

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą

Nustatė

3Ieškovas A. B. prašo: 1) įpareigoti atsakovą K. R. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pastate – viralinėje, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), savavališkai (be ieškovo sutikimo) įrengtas pertvaras balkone, koridoriuje, pirties patalpoje ir atstatyti bendro naudojimo patalpų (koridoriaus, pirties) būklę į tokią, kuri yra fiksuota 2015-03-06 antstolio G. Salicko faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 182-15-581; 2) atsakovui K. R. per teismo nustatytą terminą 1 punkte nurodytų veiksmų neatlikus, leisti ieškovui A. B. juos atlikti pačiam atsakovo lėšomis.

4Ieškovas ieškinyje nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam ir atsakovui K. R. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). Šalys jau seniai tarėsi dėl pastato rekonstrukcijos ir dar 2010 metais ieškovas siūlė atsakovui pastatą nugriauti bei statyti du naujus pastatus. Atsakovas nesutiko statyti dviejų pastatų, o abiem šalim įsirengiant savo atskiras patalpas reikalavo išsaugoti autentišką pirtį pastate. Ieškovas sutiko su atsakovo siūlymu įsirengti atskiras savo patalpas ir išsaugoti bendram naudojimui pirtį. Šalių susitarimo įrengti šiame pastate dvi pirtis niekada nebuvo, nes to padaryti neįmanoma. 2012 m. antroje pusėje šalys bendru sutarimu rekonstravo pastato fasadą, pakeitė stogą, išorines konstrukcijas ir įsirengė kiekviena savo pusėje naudojamas patalpas, tačiau pirtimi ir koridoriumi naudojosi bendrai. Taip pat šalys bendrai pastatė balkoną, kuriame nebuvo pertvaros. Taip nuo 2013 m. iki 2015 m. Velykų šalys bendru sutarimu naudojosi atskiromis gyvenamosiomis pastato patalpomis, tačiau bendrai naudojosi pirtimi, priepirčiu, krosnies pakuros patalpa, koridoriumi iš pirties į lauką ir balkonu. Tokia faktinė naudojimosi bendru turtu situacija užfiksuota antstolio 2015-03-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tik jame jau užfiksuota atsakovo įrengta balkono pertvara be ieškovo sutikimo. Ieškovas 2015-03-05 išsiuntė atsakovui rašytinę pretenziją, reikalaudamas pašalinti balkono pertvarą ir nevykdyti jokių naujų darbų be jo sutikimo. Atsakovas po šios pretenzijos buvo išardęs pertvarą, tačiau 2015-04-05 ieškovas vėl rado atsakovo įrengtą pertvarą balkone ir naują pertvarą, kuria atsakovas užtvėrė ieškovui patekimą į bendro naudojimo koridorių bei pirties patalpą. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas neteko galimybės ne tik naudotis koridoriumi ir pirtimi, bet ir prieiti prie atsakovo pusėje likusios elektros skydinės, iš kurios galėdavo atjungti elektrą atskirai gyvenamajam namui, atskirai kiemo apšvietimui, atskirai vandens siurbliui šulinyje. Šiuo metu norėdamas atjungti elektrą kuriam nors vienam iš nurodytų objektų atskirai ieškovas to padaryti negali, nes turi galimybę atjungti elektrą tik iš karto visoje sodyboje vienu jungikliu, kuris yra klėtyje. Atsakovui kūrenant savo pirtį ieškovo pusėje būna labai drėgna ir daroma žala pastatui. Atsakovas be ieškovo sutikimo įrengęs pertvaras atėmė iš ieškovo galimybę naudotis bendra pirtimi, prieiti prie elektros jungiklių, atsakovo įrengta balkono pertvara užstoja ežero vaizdą žiūrint per ieškovo virtuvės langą, todėl ieškovo teisės naudotis bendrosios nuosavybės teise priklausančius pastatu yra pažeidžiamos. Neįteisinus pastate atliktų pakeitimų ir nenustačius naudojimosi tvarkos negalimas joks vienašališkas pastato padalinimas, todėl ieškovas negatoriniu ieškiniu reikalauja, kad atsakovas pašalintų pertvaras ir atstatytų bendro naudojimo patalpų būklę į tokią, kuri yra fiksuota 2015-03-06 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

5Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Savo atsiliepime jis nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas pertvaras jis įrengė vykdydamas šalių susitarimą, kuriuo dar 2012 metais šalys susitarė rekonstruoti viralinės pastatą, kiekvienai šaliai įsirengiant savo patalpas ir nepaliekant jokių bendrų patalpų. Tarp šalių yra seni ir gilūs nesutarimai dėl naudojimosi pastatu, todėl atsakovas sutiko rekonstruoti pastatą tik su sąlyga, kad nebeliks jokių bendrų patalpų. Balkoną šalys statėsi atskirai iš savų medžiagų, o pertvarą atsakovas pastatė norėdamas privatumo, kad tiek jis, tiek ieškovas ir jų šeimų nariai vieni kitiems netrukdytų. Be to, pertvara netrukdo ieškovui patekti į balkoną iš kitos nei pertvara pusės, todėl ji nepažeidžia ieškovo teisių. Atsakovas paaiškino, kad ieškovas 2012 metų antroje pusėje savo pastato pusę rekonstravo ir įsirengė vos per kelis mėnesius, o atsakovas tą padarė per trejus metus, nes viską darė savo jėgomis. Todėl nuo 2013 m. iki 2015 m. šalys naudojosi pirtimi bendrai, tačiau atsakovo padarytas pirties ir koridoriaus atitvėrimas yra tik galutinė šalių susitarimu sutartos savavališkos rekonstrukcijos stadija. Todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovo darbai atlikti be kito bendraturčio sutikimo ir negali reikalauti grąžinti padėtį į tarpinę neteisėtą savavališkos rekonstrukcijos padėtį, kuri niekada nebuvo teisėta. Nors ieškovas prašo pašalinti atsakovo atliktus statybos darbus, tačiau tai reglamentuoja viešosios teisės normos, susijusios su statybos teisiniais santykiais, kur griovimo darbai taikomi tik išimtiniais atvejais, kai jų negalima įteisinti. Tuo tarpu atsakovas kaip tik ir siekia juos įteisinti kitoje byloje pareikštu ieškiniu, nes ieškovas nesutinka įteisinti bendru sutarimu atliktą rekonstrukciją. Atsakovas teigia, kad šioje byloje susiklosčiusius santykius reguliuoja CK 4.77 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bendraturčių teisių pasikeitimą, padidinus bendrąją nuosavybę. Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovas ir taip naudojasi didesne pastato dalimi nei jam priklauso pagal turimą dalį bendrojoje nuosavybėje, kad nėra įrodymų, jog statybos darbai atlikti patalpose, į kurias ieškovas turi teisę pretenduoti pagal jam tenkančią dalį, teigia, kad nustatant naudojimosi tvarką visa pirties patalpa pagal bendraturčių dalis turėtų būti priskirta atsakovui, todėl ieškovas neturi nei reikalavimo teisės negatorinio ieškinio prasme, nei atsakovo veiksmais yra pažeistos ieškovo nuosavybės teisės.

6Ieškinys tenkintinas.

7Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). Naudojimosi tvarka šiuo pastatu tarp šalių nėra nustatyta ir jokios pastato dalys nėra atidalytos iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama šalių sutarimu (Civilinio kodekso (toliau CK) 4.75 str. 1 d.). Atsakovas be ieškovo sutikimo yra užtvėręs ieškovui patekimą į koridorių ir pirtį, dėl ko ieškovas negali patekti į šias patalpas, bei atitvėręs balkoną pertvara, kuri ieškovui užstoja prieš tai turėtą vaizdą į ežerą, todėl teismo sprendimu atsakovas įpareigotinas pašalinti be ieškovo sutikimo pastatytas pertvaras ir nutraukti ieškovo nuosavybės teisių pažeidimą, kuriuo trukdo ieškovui naudotis savo nuosavybe.

8Teismo išvados grindžiamos šiais motyvais ir įrodymais.

9Dėl reikalavimo teisės

10Byloje nėra ginčo, kad pastatas – viralinė, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), šalims priklauso nuosavybės teise ir lygiomis dalimis, tą patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys.

11Byloje esantys įrodymai: 2015-03-06 antstolio G. Salicko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 182-15-581; ieškovo pretenzija atsakovui su reikalavimu nevykdyti nesuderintų statybos darbų ir pašalinti balkono pertvarą; atsakovo nesutikimas su pretenzija; ieškovo pateiktos skirtingų laikotarpių pastato nuotraukos bei pirmo aukšto patalpų planas, sudarytas po pertvarų pastatymo, patvirtina faktą, kad ginčo pertvaros buvo pastatytos po 2015-03-05 ieškovo reikalavimo atsakovui nevykdyti jokių statybos darbų, ir kad šios pertvaros pastato viduje trukdo ieškovui patekti į koridorių ir pirtį. Atsakovas pripažįsta, kad šias ginčo pertvaras pastatė jis, pripažįsta, kad jos trukdo ieškovui patekti į pirtį ir koridorių (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 187 straipsnis).

12Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų įrodymų visumą pripažintina, kad byloje visiškai įrodyta, jog ginčo pertvaras pastatė atsakovas, ir kad jos trukdo ieškovui patekti į atitinkamas pastato patalpas

13Ginčas tarp šalių kyla tik dėl atsakovo pastatytų pertvarų teisėtumo, nes atsakovas teigia, kad nuo 2012 metų tarp šalių buvo susitarimas rekonstruoti visą pastatą taip, kad neliktų jokių bendrai naudojamų patalpų.

14Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama šalių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Ieškovas savo teises šioje byloje gina negatoriniu ieškiniu, t. y. vadovaudamasis CK 4.98 straipsniu, kuris numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos būtent negatoriniu ieškiniu, kurio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-189/2011, 3K-3-7-378/2015).

15Nors atsakovo atstovas savo atsikirtimuose nurodo, kad ieškovas neturi negatorinio reikalavimo teisės, tačiau pažymėtina, kad negatorinis ieškinys reiškiamas būtent tada, kai savininkui trukdoma naudotis, valdyti ar disponuoti jo turtu. Be to, nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, specifiką lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu, todėl negalėdamas naudotis nekilnojamuoju daiktu, negalėdamas patekti į jį, savininkas turi teisę reikšti būtent negatorinį ieškinį ir reikalauti nutraukti jo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus.

16Nors dažniausiai savininkas negatorinį ieškinį reiškia trečiajam asmeniui, tačiau esant bendrajai nuosavybei įstatymas nedraudžia vienam bendraturčiui savo teises ginti pareiškiant negatorinį ieškinį kitam bendratučiui, jeigu vienas iš jų trukdo naudotis turtu kitam ir be teisėto pagrindo naudojasi bendru turtu vienas.

17Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo reikalavimais siekia nutraukti jo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius atsakovo veiksmus, kuriais pastarasis trukdo ieškovui naudotis bendrąja šalių nuosavybe esančiomis patalpomis, dėl kurių atskiro naudojimo jie nėra sutarę, ir šiuo ieškiniu siekia atkurti iki nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, ieškovo teisės turi būti ginamos remiantis būtent CK 4.98 straipsnio nuostatomis.

18Dėl ieškovo teisių pažeidimo ir ginčo teisinio kvalifikavimo

19Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 422 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos, tačiau neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).

20Atsižvelgiant į tokį valdymo pažeidimo gynimo teisinį reglamentavimą visų pirma atmestini atsakovo argumentai, kad: ginčo teisiniam santykiui šioje byloje turi būti taikomos viešosios teisės normos, reglamentuojančios savavališkų statybų padarinius; ar CK 4.77 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bendraturčių teisių pasikeitimą, padidinus bendrąją nuosavybę; kad būtina nustatinėti ar ieškovas nesinaudoja didesne pastato dalimi nei jam priklauso pagal turimą dalį bendrojoje nuosavybėje; ar yra įrodymų, jog statybos darbai atlikti patalpose, į kurias ieškovas turi teisę pretenduoti pagal jam tenkančią nuosavybės teisės dalį; kad būtina įvertinti, jog nustatant naudojimosi tvarką visa pirties patalpa pagal bendraturčių dalis turėtų būti priskirta atsakovui. Visi šie atsakovo nurodomi klausimai nėra ir negali būti šios bylos dalykas, kurį aiškiai apibrėžia minėtas CPK 422 straipsnis. Šioje byloje ieškovas siekia tik atkurti iki atsakovo veiksmų buvusią padėtį, kad pašalinus paskutinį jo valdymo pažeidimo faktą ieškovas galėtų naudotis bendromis šalių patalpomis kaip naudojosi iki atsakovo atliktų veiksmų. Ieškovas nereiškia jokių reikalavimų, susijusių su bendro daikto padidinimo pasekmėmis ar su naudojimosi tvarkos nustatymu. Šie klausimai iš esmės yra sprendžiami kitoje Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-307-743/2015, kuri yra sustabdyta kol bus išnagrinėta ši byla.

21Visiškai nepagrįstai šios bylos ginčo teisiniam santykiui atsakovas prašo taikyti CK 4.77 straipsnio nuostatas dėl bendraturčių teisių pasikeitimo padidinus bendrąją nuosavybę, nes šio ginčo dalyką sudarantys atsakovo veiksmai nepadidino bendro daikto. Atsakovas atliko tik patalpų atitvėrimo darbus pastato viduje, o ne pastato padidinimo darbus. Atsakovo atlikti veiksmai nepadidino bendro daikto, o tik suvaržė ieškovo galimybę naudotis atitinkama pastato dalimi.

22Taip pat šioje byloje neturi teisinės reikšmės ir tai, kokia naudojimosi tvarka pastatu būtų nustatyta tarp šalių, bei kam atitektų pirties patalpos, atsižvelgiant į jų dalis bendrojoje nuosavybėje. Šioje byloje ginčas vyksta ne dėl pastato pasidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo, o dėl ieškovo teisių pažeidimo naudotis bendru turtu dar nesant nustatytos naudojimosi tvarkos ir nepasidalijus pastato. Tokiu atveju dėl bet kokio naudojimosi abiems šalims priklausančiu pastatu jos turi sutarti, o atsakovas negali vienašališkai ir be ieškovo sutikimo vienas naudotis tomis pastato dalimis, dėl kurių atskiro naudojimosi šalys nėra sutarę. Tai, kad šalys sutaria dėl dalies bendro pastato dalių naudojimosi atskirai nesuteikia teisės atsakovui vienašališkai nuspręsti ir dėl kitų pastato dalių naudojimosi atskirai, jeigu ieškovas pageidauja tam tikra pastato dalimi naudotis bendrai ir šis jų nesutarimas dar nėra išspręstas teismo tvarka. Tik nustačius naudojimosi pastatu tvarką, ar šalims atsidalinus savo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovo argumentai dėl ieškovo teisės reikalauti naudotis kuria nors konkrečia pastato dalimi taps teisiškai reikšmingi. Šiuo atveju net pačiame įstatyme yra įtvirtintas draudimas reikšti priešieškinį civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas negatorinis ieškinys (CPK 422 str. 2 d.), kas reiškia, kad negatorinio ieškinio išnagrinėjimas negali būti priklausomas nuo kitų ginčų, net ir tarp tų pačių šalių ir dėl to paties objekto. Toks nuosavybės teisių gynimo reglamentavimas pačiame įstatyme nustato ginčų nagrinėjimo eiliškumą, pagal kurį pirmiausiai turi būti išnagrinėjamas ginčas dėl valdymo pažeidimo fakto, o po to nagrinėjami kiti ginčai. Šie įstatymo reikalavimai atitinka ir teismų praktiką, kur pripažįstama, kad operatyviam negatorinio ieškinio išnagrinėjimui negali kliudyti nei priešieškinis, nei kitos tuo pat metu nagrinėjamos bylos (Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-15-538/2007, Nr. 2A-742-370/2011).

23Nepagrįstai atsakovas teigia ir tai, kad ieškovas savo teises turi ginti tik taikant savavališkos statybos padarinių šalinimo nuostatas pagal viešosios teisės normas. Šiuo atveju ginčas kyla tik tarp bendraturčių, o ne tarp jų ir valstybės. Be to, ginčas yra tik dėl pastato viduje pastatytų pertvarų, kurios išorinių pastato matmenų nepakeitė ir šie darbai nesusiję su laikančiųjų konstrukcijų keitimu. Todėl pagal Statybos įstatymą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, tokiems atsakovo atliktiems darbams, kurie priskirtini paprastajam remontui, nėra būtinas statybą leidžiantis dokumentas. Tuo tarpu Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis numato, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Taigi, dėl negalėjimo naudotis pirtimi ir koridoriumi ieškovas neturi pagrindo savo teises ginti pasinaudodamas viešosios teisės normomis, nes ginčas vyksta dėl statybos darbų, kuriuos bendraturčiai, esant jų sutarimui, turėtų teisę atlikti savo nuožiūra, be statybą leidžiančio dokumento. Be to, pasisakydamas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir savininko teisių gynimo konkurencijos, Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Statybos įstatymo 28 straipsnyje reglamentuota savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra yra viešosios teisės institutas, skirtas užtikrinti statybos atitiktį ją reglamentuojantiems teisės aktams, teritorijų planavimo ir kitiems viešojo administravimo dokumentams, tačiau negalintis paneigti savininko teisių ginti savo nuosavybę nuo pažeidimų kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Priešingas aiškinimas, kad tokiu atveju savininkas savo teises gali ginti tik pasinaudojęs Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka, savininko teisių gynimą nepagrįstai apribotų ir padarytų priklausomą nuo įvairių viešojo administravimo subjektų valios (ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai surašys savavališkos statybos aktą ir atliks kitus reikalaujamus veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2013).

24Nepagrįstai atsakovas teigia ir tai, kad ieškovas negali reikalauti grąžinti padėtį į tarpinę neteisėtą savavališkos rekonstrukcijos padėtį, kuri niekada nebuvo teisėta. Visų pirma, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad pastate įrengta pirtis buvo neteisėta. Jokia savavališka statyba ginčo pastate niekada nebuvo užfiksuota įstatymo nustatyta tvarka ir šio pastato bendraturčiams statybos priežiūrą vykdančios institucijos nebuvo ir nėra pareiškusios jokių reikalavimų pašalinti kokius nors šiame pastate kada nors atliktus savavališkos statybos padarinius. Todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad pastate buvusi pirtis, kurią atstatyti reikalauja ieškovas, buvo neteisėta. Antra, ginant ieškovo teisę naudotis jam priklausančiu pastatu nėra pagrindo skirstyti šalių atliktų pastato pertvarkymo darbų į tokias stadijas, į kurias negalima sugrįžti, ir teigti, kad atkurti iki ginčo buvusią padėtį galima tik panaikinant visus iki tol atliktus darbus, o ne jų dalį. Kol abu bendraturčiai sutaria dėl pastato pertvarkymo darbų ir kol dėl jų, kaip neteisėtų, pašalinimo jokių reikalavimų nereiškia statybos priežiūrą vykdančios institucijos, tol bet kuris bendraturtis galėjo atlikti (ir atliko) pastato pertvarkymo darbus, nes tokiu būdu nuosavybės teisės objektas buvo valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama šalių sutarimu ir tai nepažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatų. Tačiau kiekvienas bendraturtis dėl bet kurių toliau atliekamų pastato pertvarkymo darbų gali išreikšti nesutikimą nepriklausomai nuo to, kiek darbų bendru sutarimu buvo atlikta iki tol. Tokiu atveju kitas bendraturtis, neišsprendęs kilusio nesutarimo įstatymų nustatyta tvarka, neįgyja teisės tęsti pastato pertvarkymo darbus savo nuožiūra vien dėl to, kad dėl anksčiau atliktų darbų šalys buvo sutarę. Atitinkamai kitas, sutikimo tam tikriems darbams atlikti nedavęs, bendraturtis turi teisę reikalauti pašalinti jo nuosavybės teisės pažeidimus, kuriuos sąlygojo tik ta dalis darbų, dėl kurios jis nedavė sutikimo.

25Šiuo atveju be ieškovo sutikimo tęsti pastato rekonstrukcijos darbus ir pertvaromis atskirti patalpas atsakovas galėtų tik jeigu įrodytų, kad jis atliko būtent tokius darbus, dėl kurių šalys buvo susitarę, norėdamos pasiekti aiškiai apibrėžtą galutinį bendro pastato pertvarkymo rezultatą. Nors atsakovas teigia, kad su ieškovu 2012 metais susitarė rekonstruoti viralinės pastatą būtent taip, kad kiekvienai šaliai įsirengus savo patalpas neliktų jokių bendrų patalpų, tačiau šios aplinkybės jis neįrodė.

26Atsakovo nurodomą susitarimą rekonstruoti pastatą kiekvienam bendraturčiui įsirengiant atskiras pastato dalis su dviem pirtimis ir be jokių bendrų patalpų neigia ieškovas, kuris tvirtina, kad susitarimo įrengti dvi pirtis nebuvo, kadangi to padaryti neįmanoma. Jokių rašytinių įrodymų dėl atsakovo nurodomo susitarimo atsakovas nepateikė.

27Liudytoja apklausta atsakovo sutuoktinė V. R. patvirtino tik tai, kad 2012 m. pavasarį ji dalyvavo pirmame bendraturčių susitikime dėl būsimos pastato rekonstrukcijos sąlygų ir išsakė savo norą neturėti jokių bendrų patalpų, tačiau patvirtino, kad per šį susitikimą nebuvo pasiektas joks galutinis susitarimas dėl būsimos rekonstrukcijos. Kituose bendraturčių derybose ji nedalyvavo, o visus reikalus tvarkė jos sutuoktinis, todėl ji nežino kokia buvo ieškovo A. B. valia dėl galutinio rekonstrukcijos rezultato. Liudytoja patvirtino, kad nuo 2013 m. iki 2015 m. pirtimi abi šalys naudojosi bendrai.

28Liudytojas E. P. patvirtino, kad abi šalys dar prieš pastato rekonstrukciją konsultavosi su juo kaip su statybos specialistu ir jis siūlė jiems nugriauti pastatą bei statyti du atskirus, tačiau su tuo nesutiko atsakovas. Apie pastate esančios pirties padalinimą jokios kalbos tarp šalių nebuvo, bet pirties padalinti į dvi neįmanoma dėl priešgaisrinės saugos ir kitų statybos techninių reikalavimų.

29Liudytojas M. K. patvirtino, kad jis yra šalių kaimynas ir, kad po pastato rekonstrukcijos pirtimi šalys naudojosi bendrai, o dabar pirtyje yra pastatyta pertvara. Jis patvirtino, kad kūrenant atsakovo pusėje pirtį ieškovo pusėje buvo labai drėgna. Jis nežino koks buvo šalių susitarimas dėl naudojimosi pirtimi.

30Iš tokių liudytojų parodymų negalima daryti išvados, kad egzistuoja atsakovo nurodomas susitarimas su ieškovu dėl pirties pasidalinimo, nes nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad šalys kada nors galutinai buvo pasiekę tokį susitarimą.

31Nors atsakovas teigia, kad byloje pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl pastato rekonstrukcijos įteisinimo patvirtina, jo nurodomą susitarimą visiškai atsidalyti pastatą, tačiau išanalizavus susirašinėjimo eigą ir turinį teismas tokios išvados padaryti negali. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad nuo 2015 m. sausio mėnesio šalys veda derybas dėl galimybės įteisinti atliktą pastato rekonstrukciją ir pasidalinti pastą, tačiau iš susirašinėjimo turinio aiškiai matyti, kad ieškovas nėra įsitikinęs, jog pastate galima įrengti du butus kaip to nori atsakovas. Be to, ieškovas siekia pirmiau įregistruoti pastato rekonstrukciją dėl pasikeitusių pastato duomenų, kurie skiriasi nuo esančių viešame registre, ir tik po to pasidalinti pastatą, o atsakovas atvirkščiai – pirmiau pasidalinti pastatą, o po to įregistruoti atliktus rekonstrukcijos darbus. Taigi, skirtingai nei teigia atsakovas, šalių susirašinėjimo turinys kaip tik patvirtina, kad ieškovas nėra įsitikinęs, jog pastate galima įrengti du atskirus butus su dviem pirtimis, ir nenori pasidalyti pastato kol nėra įregistruoti jo pakeitimai po rekonstrukcijos. Todėl šis susirašinėjimas neįrodo, kad šalys jau yra sutarę nepalikti ginčo pastate jokių bendro naudojimo patalpų ir įsirengti dvi pirtis vietoj vienos.

32Atsakovo nurodomą šalių susitarimą visiškai atsidalinti ginčo pastatą paneigia ir iš bylos nuotraukų bei šalių paaiškinimų nustatytos aplinkybės, kad ieškovas, dėl geresnės finansinės savo padėties, savo naudojamos pastato dalies rekonstrukciją atliko labai greitai ir iš karto, o atsakovas tą darė tris metus. Tokiu atveju, jeigu prieš rekonstrukciją šalys iš tiesų būtų sutarę visiškai atsidalinti savo dalis ir nepalikti jokių bendrų patalpų, ieškovas, turėdamas tam visas finansines galimybes, iš karto būtų ir atsidalinęs visas patalpas, t. y. įvykdęs tariamą atsakovo įvardijamą susitarimą. Todėl tai, kad po ieškovo užbaigtos savo pastato pusės rekonstrukcijos abi šalys nuo 2013 metų ir toliau bendrai naudojosi pirtimi ir koridoriumi kaip tik patvirtina, kad šalių susitarimas 2012 metais pasidalinti pastatą, įsirengiant dvi pirtis ir nepaliekant bendros pirties, nebuvo pasiektas.

33Visų aukščiau nurodytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas neįrodė, jog dar nuo 2012 metų egzistuoja šalių susitarimas rekonstruoti viralinės pastą taip, kad jame neliktų jokių bendrai naudojamų patalpų. Todėl jo argumentas, kad ginčo pertvaras jis įrengė teisėtai, nes ieškovas sutikimą buvo davęs dar 2012 metais, yra nepagrįstas ir neįrodytas. Tuo tarpu iš minėto šalių susirašinėjimo, vykstančio nuo 2015 m. sausio mėnesio, iš minėtos 2015-03-05 ieškovo pretenzijos ir atsakovo atsakymo į šią pretenziją, bei 2015-03-06 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir pastato nuotraukų, akivaizdžiai matyti, kad nuo 2015 m. sausio mėnesio vykstat šalių nesutarimui dėl rekonstrukcijos įregistravimo, atsakovas, net ir būdamas įspėtas nevykdyti jokių nesuderintų su ieškovu tolesnių statybos darbų, neteisėtai įrengė ginčo pertvaras, kurių nebuvo 2015 m. sausio mėnesį, kai šalys pradėjo derybas dėl jų sutarimu atliktos rekonstrukcijos įregistravimo. Todėl visiškai akivaizdu, kad įrengdamas ginčo pertvaras atsakovas veikė be ieškovo sutikimo ir pažeidė CK 4.75 straipsnyje numatytas bendraturčio pareigas derinti šalių intetresus.

34Ieškovui įrodžius, kad jis, kaip ir atsakovas, yra pastato – viralinės savininkas, ir kad atsakovo vienašališkai, neturint ieškovo sutikimo, įrengtos pertvaros trukdo ieškovui patekti į bendro naudojimo pirtį bei koridorių, o pertvara balkone užstoja vaizdą iš pirmo aukšto į dalį ežero, pripažintina, kad ieškovo nuosavybės teisės naudotis jam priklausančiu pastatu yra pažeistos. Atsakovui neįrodžius, kad ieškovo nuosavybės teises varžančius veiksmus jis atlikto teisėtai, teismas pripažįsta, kad pažeistos ieškovo nuosavybės teisės turi būti ginamos kaip to reikalauja ieškovas, t. y. grąžinant padėtį į tokią, kokia buvo iki jo teisių pažeidimo. Pažymėtina, kad teismo sprendimo įvykdymas reiškia, jog atsakovas turi pašalinti įrengtas pertvaras ir atstatyti koridoriaus bei pirties būklę į tokią, kad šiomis patalpomis abi šalys galėtų naudotis pagal jų paskirtį. Tačiau tai nereiškia, kad vykdant įpareigojimą atstatyti bendro naudojimo patalpų (koridoriaus, pirties) būklę į tokią, kuri yra fiksuota 2015-03-06 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, atsakovas privalo vėl įrengti pirtį tomis pačiomis medžiagomis, kurias jis išardė. Teismo sprendimo esmė yra atkūrimas galimybės ieškovui naudotis koridoriumi ir pirtimi taip, kaip jis galėjo tą daryti iki jo teisių pažeidimo, t. y. pertvarų išardymas ir vienos veikiančios pirties atkūrimas bendrame šalių pastate, kol šalys išspręs nesutarimus dėl kitokios naudojimosi tvarkos ar atsidalijimo iš bendros nuosavybės.

35Nors šalys byloje įrodinėjo ir tai ar po atsakovo veiksmų ieškovui likusioje atidalintoje pastato dalyje yra techninės ir priešgaisrinės galimybės įrengti antrą pirtį ar nėra, ar ieškovas gali atjungti elektrą atskiruose sodybos objektuose neprieidamas prie atsakovo atsidalintoje pusėje likusios elektros skydinės ar negali, ar atsakovo pirties naudojimas kenkia kitoms pastato patalpoms ar ne, tačiau šios aplinkybės neturi reikšmės nagrinėjant ieškovo reikalavimą. Siekiant išspręsti negatoriniu ieškiniu reiškiamą reikalavimą pakanka nustatyti, kad ieškovui kaip savininkui yra trukdoma naudotis savo nuosavybe taip, kaip jis tą darė iki jo teisių pažeidimo. Todėl šiuo atveju neturi reikšmės ar ieškovas, atlikęs papildomus sienų griovimo darbus, ar elektros instaliacijos pertvarkymo darbus, galėtų kitaip įgyvendinti savo teises. Neteisėtai praradęs galimybę naudotis savo nuosavybe ieškovas neprivalo ieškoti galimybių patenkinti savo poreikius ir įgyvendinti savo teises kitokiais būdais, juo labiau reikalaujančiais papildomų finansinių išlaidų. Atitinkamai atsakovas, net ir būdamas įsitikinęs, kad atsitverdamas bendras patalpas neatima iš ieškovo didesnės pastato dalies nei ieškovui priklauso pagal jo dalį bendroje nuosavybėje, neturi teisės suvaržyti ieškovo teisių patekti į bet kurias bendrai naudojamas patalpas, kol teismo tvarka neišspręstas šalių nesutarimas dėl naudojimosi tvarkos arba bendraturčiai nėra atidalyti iš bendrosios nuosavybės.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Visiškai patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovo priteistinos būtinos ir pagrįstos ieškovo bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1, 4 dalys). Ieškovas prašo priteisti visas 4 151,86 EUR dydžio jo bylinėjimosi išlaidas ir pateikė savo bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai pagrindimą ir apskaičiavimą patvirtinančius dokumentus bei kitų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus. Tačiau ne visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už jam suteiktą advokato teisinę pagalbą buvo būtinos, ir ne visos atitinka leistinus maksimalius priteistinų išlaidų dydžius, numatytus 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos).

38Visų pirma, atmestinas ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su dviejų prašymų skirti baudą atsakovui parengimu ir ieškovo atstovavimu 2015-05-27 teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas šis klausimas. Ieškovo advokatė parengė 2015-05-12 prašymą ir 2015-05-19 papildomą prašymą skirti baudą atsakovui ir atstovavo ieškovą 2015-05-27 teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiami šie prašymai. Tačiau 2015-05-27 teismo nutartimi ieškovo prašymas skirti baudą atsakovui buvo atmestas kaip nepagrįstas, todėl atsakovas neprivalo atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidų, susijusių su nepagrįstu prašymus skirti baudą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad tame pačiame 2015-05-27 teismo posėdyje buvo sprendžiamas ir atsakovo prašymas sustabdyti bylą, kuris taip pat buvo atmestas, todėl ir ieškovas neprivalo atlyginti atsakovui pastarojo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su nepagrįstu prašymu sustabdyti bylą.

39Kaip matyti iš 2015-06-18 PVM sąskaitos faktūros ir 2015-06-18 mokėjimo nurodymo, už minėtų dviejų prašymų skirti baudą parengimą ieškovas sumokėjo po 150 EUR. Kiek laiko advokatė užtruko pasirengdama 2015-05-27 teismo posėdžiui 2015-06-18 PVM sąskaitoje faktūroje atskirai nenurodyta, nes nurodytas tik bendras 3 valandų laikas pasirengiant ir atstovaujant 2015-05-27 ir 2015-06-22 teismo posėdžiuose, ir nurodyta bendra 250 EUR suma. 2015-06-30 ataskaitoje apie suteiktas teisines paslaugas nurodyta, kad pasirengimas 2015-06-22 teismo posėdžiui ieškovui kainavo 105 EUR, o atstovavimas šiame posėdyje – 67,50 U. V. dėl advokatės pasirengimo 2015-05-27 posėdžiui ir dalyvavimo jame ieškovas patyrė 77,50 EUR išlaidų (250 EUR - 105 EUR - 67,50 EUR). Taigi, dėl nepagrįsto prašymo skirti baudą ieškovas patyrė 377,50 EUR išlaidų (2 x 150 EUR + 77,50 EUR) advokato teisinei pagalbai, kurios nepriteisiamos iš atsakovo, nes jis nėra atsakingas dėl jų susidarymo (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

40Vertinant kitų ieškovo išlaidų būtinumą ir ryšį su šia byla pažymėtina, kad 2015-06-30 ataskaitoje apie suteiktas teisines paslaugas nurodyta, jog ieškovą atstovaujantys teisininkai parengė ir išsiuntė pretenziją atsakovui K. R. dėl pirties naudojimosi, dėl ko susidarė 87 EUR išlaidos (60 EUR + 9 EUR + 18 EUR). Kaip matyti iš pretenzijos turinio ieškovas reikalauja atsakovo nesinaudoti pirtimi, nes tai kenkia pastatui. Tačiau tokia pretenzija nėra susijusi su šios bylos dalyku. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl pertvarų pašalinimo, o klausimai dėl kitų atsakovo veiksmų, kurie atliekami bylos nagrinėjimo metu, iš esmės yra naujas šalių ginčas, kurio teismas šioje byloje nesprendžia. Tai reiškia, kad ieškovo išlaidos tokiems nesutarimas su atsakovu spręsti gali būti tik su kitu ginču susijusios išlaidos, bet ne šios bylos bylinėjimosi išlaidos. Todėl ir šios 87 EUR dydžio išlaidos nepriteisiamos iš atsakovo, nes jos nėra būtinos šios bylos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

41Vertinant kitų, ieškovui priteistinų, išlaidų dydį pirmiausiai sumažintinos tos išlaidos, kurių dydis viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius priteistinus dydžius. 2015-06-30 ataskaitoje apie suteiktas teisines paslaugas yra nurodyta, kad už 0,9 valandos advokatės atstovavimą 2015-06-22 teismo posėdyje ieškovas sumokėjo 67,50 EUR, o už 1,4 valandos pasirengimo šiam posėdžiui sumokėjo 105 EUR. Tačiau pagal Rekomendacijų 7 ir 8.19 punktus, maksimalus priteistinas užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas dydis už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą yra 0,1 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju užpradėjusio ketvirčio (2014 m. IV ketvirčio, skaičiuojant nuo 2015-06-22) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis yra 714,50 EUR, todėl maksimalus priteistinas užmokesčio už vieną atstovavimo teisme ir pasirengimo teismo posėdžiui valandą dydis yra 71,45 EUR (714,50 EUR x 0,1). Tai reiškia, kad ieškovui už 0,9 valandos jo atstovavimą negali būti priteisiama daugiau kaip 64,31 EUR (0,9 val. x 71,45 EUR), o už 1,4 valandos pasirengimo šiam posėdžiui negali būti priteisiama daugiau kaip 100,03 EUR (1,4 val. x 71,45 EUR). Viso maksimali priteistina suma sudaro 164,34 EUR (64,31 EUR + 100,03 EUR). Nors iš 2015-06-22 teismo posėdžio pažymos apie darytą posėdžio garso įrašą matyti, kad posėdis, kuriame dalyvavo advokatė, truko 36 minutes, tačiau pagal Rekomendacijų 9, 10 punktus, teisinių paslaugų teikimo laikas, už kurį priteisiama, yra apvalinamas iki 1 valandos, jeigu šis laikas yra 30 minučių ir daugiau. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti priteisti atstovavimo išlaidas už 0,9 valandos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovo prašoma priteisti 172,50 EUR suma (67,50 EUR + 105 EUR) už pasirengimą ir atstovavimą 2015-06-22 teismo posėdyje mažintina 8,16 EUR suma (172,50 EUR faktinės išlaidos - 164,34 EUR maksimali priteistina suma).

422015-06-30 ataskaitoje apie suteiktas teisines paslaugas taip pat yra nurodyta, kad už advokatės konsultacijas dėl bylos eigos ieškovas sumokėjo 75 EUR už 1 konsultacijų valandą. Tačiau pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną konsultacijų valandą maksimalus priteistinas išlaidų dydis yra apskaičiuojamas pagal tą patį 0,1 koeficientą, kuris sudaro 71,45 EUR, todėl ir ši bylinėjimosi išlaidų dalis mažintina 3,55 EUR suma (75 EUR faktinės išlaidos - 71,45 EUR maksimali priteistina suma už 1 val.).

43Ieškovui teisinę pagalbą pagal 2015-03-03 atstovavimo sutartį teikę advokatų profesinės bendrijos Viliušis ir Astromskis advokatai ir teisininkai taip pat parengė ir teismui pateikė šiuos dokumentus: 1) ieškovo ieškinį; 2) atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo; 3) atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą; 4) 2015-06-19 rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo atsiliepimo; 5) atsakymą atsakovui dėl projektinių pasiūlymų prieš teismo posėdžius. Ieškovo pateiktose 2015-06-18 ir 2015-06-30 PVM sąskaitose faktūrose, 2015-06-18 ir 2015-08-11 mokėjimo nurodymuose bei 2015-06-30 ataskaitoje apie suteiktas teisines paslaugas nurodytos sumos, sumokėtos už kiekvieno iš nurodytų dokumentų parengimą, ne tik neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių (8.2., 8.16 punktai), bet ir yra gerokai mažesnės (maksimali priteistina suma už ieškinio parengimą yra 1 786,23 EUR, o ieškovas sumokėjo 850 EUR; maksimali suma už minėtus atsiliepimus ir rašytinius paaiškinimus yra po 285,50 EUR už kiekvieną, o ieškovas sumokėjo po 150 EUR už atsiliepimus ir 187.50 EUR už rašytinius paaiškinimus; maksimali suma už atsakymą atsakovui yra 71,45 EUR, o ieškovas sumokėjo 30 EUR). Todėl šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už dokumentų parengimą priteistinos iš atsakovo.

44Ieškovui taip pat buvo suteiktos teisinės paslaugos atstovaujant jį 2015-09-07 teismo posėdyje, įskaitant pasirengimą šiam posėdžiui, ieškant teismų praktikos atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimui, bylos dokumentų pateikimui ir gavimui iš EPP buvo sugaištas laikas. Už šias teisines paslaugas sumokėtos ieškovo sumos, atsižvelgsiant į teismo posėdžio laiką ir ieškovo advokatės nurodytą laiką, skirtą šiems veiksmams atlikti, neviršija Rekomendacijų 8.18, 8.19, 8.20 punktuose nurodytų maksimalių priteistinų dydžių, todėl taip pat priteistinos ieškovui iš atsakovo (8.2., 8.16 punktai).

45Taigi, iš visos 3 436,86 EUR ieškovo bylinėjimosi išlaidų sumos atėmus aukščiau minėtas išlaidas, dėl kurių susidarymo nėra atsakingas atsakovas, kurios nėra būtinos šios bylos išlaidos ir kurių dydis viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius, ieškovui iš atsakovo iš viso priteistina 2 960,65 EUR bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (3 436,86 EUR - 377,50 EUR – 87,00 EUR - 8,16 EUR - 3,55 EUR).

46Visiškai patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinas ir 31,00 EUR dydžio žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį, 200,00 EUR išlaidų, sumokėtų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą, ir 484,00 EUR išlaidų, sumokėtų UAB „Simper“ už patalpų ir savavališkai įrengtų pertvarų planų parengimą, nes šios išlaidos yra pagrįstos pateiktais dokumentais ir buvo būtinos ieškovo nurodytoms aplinkybėms įrodyti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

47Viso ieškovui iš atsakovo priteistina 3 675,65 EUR bylinėjimosi išlaidų (2 960,65 EUR + 31,00 EUR + 200,00 EUR + 484,00 EUR).

48Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 3,66 EUR, todėl ieškinį patenkinus jos išieškotinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

49Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teisėjas

Nutarė

50Ieškinį tenkinti visiškai.

51Įpareigoti atsakovą K. R., a. k. 6102160729, per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pastate – viralinėje, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), savavališkai įrengtas pertvaras balkone, koridoriuje, pirties patalpoje ir atstatyti bendro naudojimo patalpų (koridoriaus, pirties) būklę į tokią, kuri yra fiksuota 2015-03-06 antstolio Giedriaus Salicko faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 182-15-581.

52Atsakovui K. R. per teismo nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, leisti ieškovui A. B., a. k. ( - ) atlikti šiuos veiksmus pačiam atsakovo lėšomis.

53Priteisti ieškovui A. B. iš atsakovo K. R. 3 675,65 EUR (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 65 centus) bylinėjimosi išlaidų.

54Išieškoti iš atsakovo K. R. 3,66 EUR (tris eurus 66 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

55Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą... 3. Ieškovas A. B. prašo: 1) įpareigoti atsakovą K. R. per vieną mėnesį nuo... 4. Ieškovas ieškinyje nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam ir... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Savo atsiliepime jis nurodo ir teismo... 6. Ieškinys tenkintinas.... 7. Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso... 8. Teismo išvados grindžiamos šiais motyvais ir įrodymais.... 9. Dėl reikalavimo teisės... 10. Byloje nėra ginčo, kad pastatas – viralinė, unikalus Nr. ( - ), esantis (... 11. Byloje esantys įrodymai: 2015-03-06 antstolio G. Salicko faktinių aplinkybių... 12. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų įrodymų visumą pripažintina, kad... 13. Ginčas tarp šalių kyla tik dėl atsakovo pastatytų pertvarų teisėtumo,... 14. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas turi būti valdomas, juo... 15. Nors atsakovo atstovas savo atsikirtimuose nurodo, kad ieškovas neturi... 16. Nors dažniausiai savininkas negatorinį ieškinį reiškia trečiajam... 17. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo reikalavimais siekia nutraukti jo... 18. Dėl ieškovo teisių pažeidimo ir ginčo teisinio kvalifikavimo... 19. Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 422 straipsnyje numatyta, kad... 20. Atsižvelgiant į tokį valdymo pažeidimo gynimo teisinį reglamentavimą... 21. Visiškai nepagrįstai šios bylos ginčo teisiniam santykiui atsakovas prašo... 22. Taip pat šioje byloje neturi teisinės reikšmės ir tai, kokia naudojimosi... 23. Nepagrįstai atsakovas teigia ir tai, kad ieškovas savo teises turi ginti tik... 24. Nepagrįstai atsakovas teigia ir tai, kad ieškovas negali reikalauti... 25. Šiuo atveju be ieškovo sutikimo tęsti pastato rekonstrukcijos darbus ir... 26. Atsakovo nurodomą susitarimą rekonstruoti pastatą kiekvienam bendraturčiui... 27. Liudytoja apklausta atsakovo sutuoktinė V. R. patvirtino tik tai, kad 2012 m.... 28. Liudytojas E. P. patvirtino, kad abi šalys dar prieš pastato rekonstrukciją... 29. Liudytojas M. K. patvirtino, kad jis yra šalių kaimynas ir, kad po pastato... 30. Iš tokių liudytojų parodymų negalima daryti išvados, kad egzistuoja... 31. Nors atsakovas teigia, kad byloje pateiktas šalių susirašinėjimas... 32. Atsakovo nurodomą šalių susitarimą visiškai atsidalinti ginčo pastatą... 33. Visų aukščiau nurodytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma... 34. Ieškovui įrodžius, kad jis, kaip ir atsakovas, yra pastato – viralinės... 35. Nors šalys byloje įrodinėjo ir tai ar po atsakovo veiksmų ieškovui... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 37. Visiškai patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovo priteistinos būtinos ir... 38. Visų pirma, atmestinas ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas,... 39. Kaip matyti iš 2015-06-18 PVM sąskaitos faktūros ir 2015-06-18 mokėjimo... 40. Vertinant kitų ieškovo išlaidų būtinumą ir ryšį su šia byla... 41. Vertinant kitų, ieškovui priteistinų, išlaidų dydį pirmiausiai... 42. 2015-06-30 ataskaitoje apie suteiktas teisines paslaugas taip pat yra nurodyta,... 43. Ieškovui teisinę pagalbą pagal 2015-03-03 atstovavimo sutartį teikę... 44. Ieškovui taip pat buvo suteiktos teisinės paslaugos atstovaujant jį... 45. Taigi, iš visos 3 436,86 EUR ieškovo bylinėjimosi išlaidų sumos atėmus... 46. Visiškai patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinas ir... 47. Viso ieškovui iš atsakovo priteistina 3 675,65 EUR bylinėjimosi išlaidų (2... 48. Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje... 49. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260... 50. Ieškinį tenkinti visiškai.... 51. Įpareigoti atsakovą K. R., a. k. 6102160729, per vieną mėnesį nuo teismo... 52. Atsakovui K. R. per teismo nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų,... 53. Priteisti ieškovui A. B. iš atsakovo K. R. 3 675,65 EUR (tris tūkstančius... 54. Išieškoti iš atsakovo K. R. 3,66 EUR (tris eurus 66 centus) bylinėjimosi... 55. Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą...