Byla 3K-3-528/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovui A. S. , dalyvaujant tretiesiems asmenims R. Ž. , M. S. , Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl pažeistų teisių gynimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas klausimas dėl savininko teisių gynimo būdų.

6Ieškovas V. Ž. prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovą A. S. savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti tvorą ir jos pamatus, kertančius ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ( - ); 2) atsakovui nurodytu terminu neišmontavus tvoros ir jos pamatų, leisti juos išmontuoti ieškovui savo nuožiūra atsakovo lėšomis.

7Ieškovas nurodė, kad jam su sutuoktine R. Ž. priklausančiame sklype ( - ) yra atsakovo (namų valda ( - ) savavališkai pastatyta tvora. Atsakovas nesutinka savanoriškai perkelti statinio į savo žemės sklypą, todėl riboja ieškovo teisę užsitverti savo tvorą.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 4 d. sprendimu tenkino ieškinį – įpareigojo atsakovą savo lėšomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti tvorą ir ją laikančius stulpus (pamatus), pažymėtus 2012 m. rugsėjo 19 d. kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje taškais 4– ir 12, kertančią ieškovui priklausančio žemės sklypo ( - ) (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ribas; atsakovui per nurodytą terminą šio teismo sprendimo neįvykdžius teismas leido tai padaryti ieškovui savo lėšomis, atsakovui atlyginant dėl to patirtas išlaidas.

10Teismas nustatė, kad šalys yra gretimų žemės sklypų ( - ) savininkai. Šiuos sklypus skiria ginčo statinys – tvora ir ją laikančios konstrukcijos, šios tvoros vieta yra ginčo objektas. Sklypų kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas žemės sklypą įsigijo 2004 m. vasario 18 d., atsakovas – 2011 m. gegužės 4 d., tačiau šalys pripažino, kad jie nėra ginčo tvoros statytojai, nes, įsigyjant žemės sklypus, tvora jau buvo pastatyta. Nors į bylą yra pateiktas buvusio savininko J. P. sutikimas statyti uždarą tvorą, tačiau nenurodyta sutikimo išdavimo data. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, sprendė, kad tvora galėjo būti pastatyta 2002 m., t. y. daugiau nei prieš 10 metų iki bylos iškėlimo teisme, tačiau ši aplinkybė nagrinėjant ginčą nereikšminga, nes teisių pažeidimas yra tęstinis ir ieškinio senatis reiškiant negatorinį ieškinį netaikytina (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Ieškovas nurodė, kad ginčo tvora priklauso atsakovui. Atsakovas ir trečiasis asmuo M. S. pripažino, kad ginčo tvora priklauso jiems, todėl, nors daiktinės teisės į ją neregistruotos, teismui nekilo abejonių dėl tvoros priklausomybės. Liudytojas J. P. patvirtino, kad statybos laikotarpiu sutikimą pastatyti tvorą davė A. B. . Sutikimas duotas statyti uždarą 1,8 m aukščio tvorą, tačiau nėra įrodymų, patvirtinančių, kad sutikimas statyti tvorą buvo duotas tuo metu liudytojui priklausančiame žemės sklype (šiuo metu priklausančiame ieškovui) ar ant šio sklypo ribos. Taigi tvora galėjo būti statoma tik statytojui A. B. priklausančiame žemės sklype.

11Teismas nustatė, kad atsakovo tvoros pusėje esantis cokolis priklauso ieškovui, todėl, atsakovo tvorai esant už cokolio (šalys šios aplinkybės neginčijo ir ją patvirtino pateiktos nuotraukos), ieškovas negali naudotis jam priklausančia nuosavybe ir taip pažeidžiamos jo, kaip savininko, teisės. Pagal ieškovo pateiktą kontrolinę geodezinę nuotrauką, atsakovui priklausanti tvora į ieškovo sklypą yra įsiterpusi taškuose 4 ir 12 nuo 0,17 cm iki 0,26 cm. Teismo nuomone, tai, kad tvoros statytojas yra ne atsakovas, o ankstesni savininkai, ginčo sprendimui nereikšminga, nes atsakovas iš pardavėjo perėmė visas su įsigyjamu turtu susijusias teises ir pareigas.

12Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimą.

13Teismas nurodė, kad ieškovo pareikštas reikalavimas išmontuoti atsakovui gretimo sklypo savininkui priklausančią tvorą ir jos pamatus, kertančius ieškovui priklausantį žemės sklypą, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis), o ne reikalavimas, kilęs iš delikto; rėmėsi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. M. B. , bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

14Ieškovui nuosavybės teise priklauso cokolis, pažymėtas plane 2t ir pastatytas 1996 m., esantis jam priklausančiame žemės sklype. Byloje nėra ginčo, kad atsakovo metalinė tvora yra pritvirtinta ant ieškovui priklausančio cokolio, o tvorą laikantys metaliniai stulpai yra už šio cokolio ribų, ieškovui priklausančiame žemės sklype. Taigi ieškovas dėl atsakovo pastatytos tvoros negali naudotis jam priklausančia sklypo dalimi ir dėl to yra pažeidžiamos jo, kaip savininko, teisės (CK 4.40 straipsnis). Ieškovas neprivalo įrodyti, kad atsakovas elgiasi neteisėtai, visas būtinas sąlygas atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.

15Buvusio ieškovo sklypo savininkas J. P. davė sutikimą statyti uždarą 1,8 m aukščio tvorą; sutikime nenurodyta tvoros pastatymo vieta, o akcentuojamas tvoros konstrukcijos ypatumas (uždara) ir jos aukštis. Įrodymų, kad sutikimas duotas tvorą statyti tuo metu liudytojui J. P. priklausančiame sklype ar ant šio sklypo ribos, byloje nepateikta. Šios aplinkybės nepatvirtino ir teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas J. P. . Taigi atsakovo tvora ieškovui priklausančiame sklype yra pastatyta neteisėtai, nes sutikimo statyti tvorą ieškovui priklausančiame sklype ankstesni šio sklypo savininkai nebuvo davę.

16Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus – atsakovo pateiktą tvoros kontrolinę nuotrauką ir ieškovo pateiktą jo sklypo kontrolinę geodezinę nuotrauką, rėmėsi kasacinio teismo praktika įrodymų vertinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB ,,Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Teismas nurodė, kad tiek vienos, tiek kitos šalies pateiktos geodezinės nuotraukos patvirtina aplinkybę, jog atsakovui priklausanti tvora yra ieškovo sklype. Tarp šalių nėra ginčo, kad cokolis, pažymėtas plane 2t, nuosavybės teise priklausantis ieškovui, yra jam priklausančiame sklype, o atsakovo tvora yra pastatyta ant ieškovo sklypui artimesnio cokolio krašto. Taigi įvertinus cokolio plotį ieškovo geodezinėje nuotraukoje nurodyti atsakovo tvoros atstumai nuo ieškovo sklypo ribos (nuo 0,17 m iki 0,26 m) labiau atitinka faktinę situaciją nei atsakovo geodezinėje nuotraukoje nurodyti nuokrypiai (nuo 0,05 m iki 0,07 m).

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

18Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

191. Dėl netinkamai taikytų teisės normų. Teismai nepagrįstai ginčui spręsti taikė negatorinio ieškinio institutą (CK 4.98 straipsnis). Šalių ginčas turėjo būti sprendžiamas taikant prievolių teisę (CK šeštosios knygos I dalis). Teismai konstatavo, kad ieškovui priklauso cokolis, kurį nusipirko kartu su namu ir žemės sklypu; ieškovo sklypo buvęs savininkas J. P. davė rašytinį sutikimą statyti uždarą 1,8 m aukščio tvorą ir teisme nurodė, kad kita tvora nebuvo statoma, o esanti tvora pastatyta jam davus sutikimą. Taigi pirmiausia ieškovo sklypo savininkas padarė tvoros cokolį (kitaip jis nebūtų tapęs jos savininku) ir davė kaimynui sutikimą statyti uždarą 1,8 m. aukščio tvorą. Jeigu tvorą kaimynas būtų statęs savo sklype, o ne ant sklypų ribos ar ieškovo pusėje, tai kaimyno sutikimo jam nebūtų reikėję gauti. Be to, esant tvoros cokoliui, nėra tikslo statyti tvorą ne ant cokolio, o šalia. Tvoros cokolis ir yra padarytas tam, kad ant jo būtų sumontuota tvora, kas ir buvo padaryta gavus kaimyno sutikimą. Vadinasi, buvęs ieškovo sklypo savininko sutikimas pakeičia teisinius santykius ir sukuria naujus, t. y. nuo jo išdavimo tarp šalių susiklosto prievolių teisiniai santykiai – atsakovo sklypo savininkas gali pastatyti uždarą 1,8 m aukščio tvorą, o ieškovo sklypo savininkas negali atšaukti savo duoto sutikimo, nes priešingi veiksmai pažeistų teisinių santykių stabilumo principą ir įsipareigojimų neišvengiamumą (CK 6.1, 6.4, 6.38, 6.59 straipsniai). Sutikimą statyti tvorą būtų galima panaikinti tik įstatymo numatytu atveju, jeigu būtų pažeistas teisės imperatyvas. Sutikimas statyti tvorą nėra panaikintas ir jo ieškovas net neprašo pripažinti negaliojančiu dėl imperatyviųjų teisės normų pažeidimo, todėl negatorinis ieškinys (savininko teisių gynimas) negalėjo būti tenkinamas. Ieškovo sklypo savininkas, duodamas sutikimą statyti tvorą, atsisakė savo išimtinių teisių į tvoros cokolį ir prisiėmė pareigą tokio sutikimo laikytis (nėra teisių be pareigų). Duotas sutikimas – tai sandoris, kurio privalu laikytis ieškovui – sutikimą davusio savininko teisių ir pareigų perėmėjui (CK 6.189 straipsnis).

20Atsakovo teigimu, jis ginčo tvoros nestatė ir ši jam nuosavybės teise nepriklauso, todėl atsakovas negali būti įpareigotas ją nugriauti. Jeigu tvora pastatyta neteisėtai, tai įpareigojimas ją nugriauti gali būti taikomas tik jos statytojui. Leidimas statyti tvorą nebuvo išduotas ir jo neperėmė atsakovas, kaip ir statytojo pareigų. Teismas suabsoliutino ieškovo, kaip cokolio savininko, teises, pažeisdamas atsakovo teises ir sukurdamas naujas pareigas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnis). Atsakovo teisinė atsakomybė nustatyta ne įstatymu, o nepagrįstu teismo sprendimu, t. y. teismas, suabsoliutinęs ieškovo teises, įpareigojo asmenį, kuris nėra nei tvoros statytojas, nei savininkas, griauti ne savo turtą ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažeidė teisingumo principą (CK 1.5 straipsnis).

212. Dėl civilinės atsakomybės taikymo. Kadangi yra gautas ieškovo sklypo buvusio savininko sutikimas statyti tvorą, tai ieškovas galėjo reikšti ieškinį tik pažeidus sutikimą, kildinamą iš sutartinių santykių arba delikto. Taikant atsakomybės rūšį įrodinėjimo pareiga tenka tam, kuris teigia, todėl ieškovas privalėjo įrodyti atsakomybės būtinąsias sąlygas: realią žalą, kurią sukėlė būtent atsakovas, jo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtos veikos ir žalos ieškovui, atsakovo kaltę. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip ir kitas atsakomybės sąlygas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tvora galėjo būti pastatyta 2002 m., nenustatė, kokių teisės aktų pagrindu ši statyba pripažintina neteisėta; sprendime nurodė, kad taiko Statybos įstatymo 3 straipsnį, 35 straipsnio 1 dalies 6 punkto 2 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-812, nuostatas, CK 1.5 straipsnį, tačiau nepasisakė, ar šie teisės aktai galiojo (ir kokie tuo metu galiojo) tvoros pastatymo metu. Pagal nurodytus teisės aktus ginčo tvora laikytina nesudėtingu statiniu, kurio statybai leidimo nereikėjo; tam pakako kaimynų sutikimo. Akmeninis tvoros pamatas, ant kurio pastatyta tvora, yra pradėtas statyti prieš 15 m. sklypo savininko E. V. . Iš jo sklypą pirko N. R. , kurio dukters sutuoktinis A. B. 2001–2002 m. užbaigė tvoros statymą. Liudytojas J. P. , kuris 2002 m. buvo ieškovo turto savininkas, nurodė, kad davė tvoros statytojui A. B. sutikimą statyti ginčo tvorą. Tvora pastatyta kaimynams sutikus, taigi – teisėtai. Atsakovas negali būti įpareigotas nugriauti tvorą, kuri pastatyta ant abiejų sklypų ribos. Abi šalys sklypus įsigijo jau esant pastatytai tvorai, todėl atsakovas negalėjo padaryti jokio pažeidimo.

223. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis). Sutikimas statyti tvorą buvo duotas tuo metu, kai nebuvo tiksliųjų geodezinių matavimų, todėl sklypų ribos paklaida yra suprantama ir pateisinama. Be to, byloje nenuginčyta UAB „Geovizija“ išvada, kad patikslinus žemės sklypo posūkio taškus paaiškėjo, jog tvora pagal geodezijos ir kartografijos duomenis (naudojant palydovinę įrangą) įsiterpusi į sklypą ( - ) ne daugiau nei leidžiama (nuo 0,05 m iki 0,07 m), nepažeidžiant reikalavimų. Geodezijos ir kartografijos reikalavimai miesto vietovėje leidžia padaryti paklaidą (nukrypimą) iki 0,10 m, kaimo vietovėje – iki 0,30 m į bet kurią pusę nuo sklypo ribos. Byloje esant dviem skirtingoms išvadoms, kurioms padaryti reikia specialiųjų žinių (geodezinių matavimų), teismas rėmėsi matininko V. R. teiginiais, tačiau turėjo atkreipti dėmesį tai, kad teismo posėdžio metu jis nurodė, jog matavo senais metodais, o ne naudodamas palydovinę sistemą, kaip matavo UAB „Geovizija“. VĮ Registrų centre įregistruoti žemės sklypų duomenys užfiksuoti palydovine sistema, todėl V. R. parodymais ir matavimais nebuvo galima remtis. Be to, svarbu ir tai, kad tvoros cokolis yra nuo 0,30 m iki 0,40 m pločio (nevienodas), o pati tvora yra daug plonesnė, todėl svarbu, kurį tašką matininkas matavo. UAB „Geovizija“ matavimas nepanaikintas, todėl paklaida leistina, ir nesant savininko sutikimo, tvora neturėtų būti griaunama.

234. Dėl ieškinio senaties taikymo. Jeigu sutikimas statyti tvorą sukūrė prievolinius teisinius santykius, tai nuo jo davimo arba nuo tvoros pastatymo ieškovas (buvęs sklypo savininkas) įgijo teisę reikšti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, sutikimo statyti tvorą neteisėtumo, pažeidimo ir pan. Taigi nuo to momento prasidėjo ieškinio senaties terminas, kuris šiuo metu yra pasibaigęs, todėl turėjo būti taikoma ieškinio senatis. Jeigu buvęs atsakovo žemės sklypo savininkas tvorą pastatė neteisėtai, tai jis ir laikytinas pažeidėju. Jeigu pažeidimas įvyko tvoros pastatymo momentu, tai toks pažeidimas netampa tęstiniu. Atsakovas netapo tvoros savininku, todėl pažeidėjo pareigos jam negali būti perkeltos.

24Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nurodo, kad neturi intereso šioje byloje, kad atsakovo kasacinis skundas atmestinas, o bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai paliktini nepakeisti.

25Trečiasis asmuo nurodo, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta nesudėtingo statinio sąvoka. Nesudėtingiems statiniams priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymiai ir techniniai parametrai nustatyti Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-812, priedo 2 lentelės 3.1 punkte, pagal kurį tvora, kurios didžiausias aukštis 2 m, priskiriama pirmos grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams. Beveik visos ginčo tvoros aukštis neviršija 2 m, todėl ji yra pirmos grupės nesudėtingas inžinerinis statinys. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 (toliau – Reglamentas), 6 priedo 2 pastabą, statinio projekto rengti neprivaloma, kai tokiam projektui neprivalomi rašytiniai pritarimai; pagal 6 priedo 2.1 punktą, statant pirmos grupės nesudėtingą statinį, rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas tik kultūros paveldo objekto teritorijoje ir kultūros paveldo vietovėje. Žemės sklypai ( - ) nėra kultūros paveldo objekto teritorija arba kultūros paveldo vietovė, todėl pirmos grupės nesudėtingų statinių statybai neprivalomas rašytinis valstybės tarnautojo pritarimas ir statinio statybos projektas. Pagal Reglamento 33.3 punktą, kai nesudėtingą statinį numatoma statyti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype, kaip statybą leidžiantį dokumentą privaloma turėti žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą (susitarimą). Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tokie sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra statybą leidžiantys dokumentai.

26Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad neturi intereso šioje byloje, kad atsakovo kasacinis skundas atmestinas, o bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai paliktini nepakeisti.

27Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

28Ieškovas nurodo, kad negali naudotis savo nuosavybe dėl to, jog atsakovas ja naudojasi be teisinio pagrindo. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, ieškovui nuosavybės teise priklauso tvoros cokolis, pastatytas 1996 m. Atsakovo tvora yra už cokolio, ieškovo žemės sklype, todėl jis negali naudotis jam priklausančia nuosavybe (CK 4.40 straipsnis). CK 4.98 straipsnis įtvirtina savininko teisių gynimo būdą – negatorinį ieškinį, pagal kurį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad yra pažeistos jo teisės. Ieškovas tai įrodė. Ieškovas neprivalo įrodinėti, kad atsakovas, pažeisdamas ieškovo, kaip sklypo savininko teises, elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus.

29Sutikimą statyti tvorą pasirašė J. P. (buvęs ( - ) žemės sklypo savininkas) statybos laikotarpiui (statyti uždarą 1,8 m aukščio tvorą), tačiau nėra įrodymų, patvirtinančių, kad sutikimas buvo duotas tvorą statyti J. P. tuo metu priklausančiame žemės sklype ar ant šio sklypo ribos, ar ant tuo metu J. P. priklausančio cokolio, todėl tvora galėjo būti statoma tik statytojui A. B. priklausančiame žemės sklype. Net ir statytojui priklausančiame žemės sklype šiaurinėje pusėje statant 100 proc. uždarą tvorą reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas, todėl ir buvo duotas sutikimas, kuriame akcentuojami tik tvoros konstrukcijos ypatumai (1,8 m uždara tvora).

30Ieškovo pateikta kontrolinė geodezinė nuotrauka patvirtina, kad atsakovui priklausanti tvora į ieškovo sklypą yra įsiterpusi nuo 0,17 cm iki 0,26 cm. UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ geodezininko V. R. geodezinė nuotrauka atlikta naudojantis palydovine sistema. Be to, ir pagal atsakovo pateiktą geodezinę nuotrauką, jam priklausanti tvora yra ieškovo žemės sklype, nors sutikimas nebuvo duotas. Matininko V. R. paaiškinimus dėl skaičiavimo neatitikimų patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išaiškinimas dėl žemės sklypo ribų atkūrimo, kuriuo vadovavosi V. R. , o ne atsakovo sklypo geodezinę nuotrauką padaręs UAB „Geovizija“ matininkas K. D. .

31Aplinkybė, kad tvoros statytojas yra ne atsakovas, o ankstesnis savininkas, neturi reikšmės, nes įsigydamas daiktines teises atsakovas perėmė ir visas su įsigyjamu turtu susijusias teises ir pareigas.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

34Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl savininko teisių gynimo būdų nustatymo ir rašytinio sutikimo reikšmės kvalifikuojant šalių teisinius santykius. Dėl šių klausimų teisėjų kolegija pasisako šioje nutartyje.

35Dėl savininko teisių gynimo būdų

36Savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose. Dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. S. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. B. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. L. v. I. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-344/2012; kt. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Aptariamoje teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu.

37Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-537/2008).

38Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) ir nepareiškus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negali spręsti dėl nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą ir nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. M. B. , bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011). Kita vertus, kas taip pat svarbu nagrinėjamoje byloje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011, konstatuota, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus jų visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios, todėl turi būti nustatinėjamos, tačiau tokiais atvejais turi būti reiškiamas reikalavimas nustatyti žemės sklypo ribas.

39Nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiama reikalavimo nustatyti gretutinių, šalims priklausančių žemės sklypų ribą. Byloje nustatyta, kad cokolis, ant kurio ieškovui priklausančio žemės sklypo pusėje yra sumontuota atsakovui priklausanti tvora, nuosavybės teise priklauso ieškovui. Cokolis pastatytas 1996 m., o 1999 m. Nekilnojamojo turto registre registruotas kaip ieškovui šiuo metu priklausančios namų valdos kiemo statinys. Kasatorius neginčija cokolio priklausomybės nuosavybės teise ieškovui fakto. Taigi pagal byloje teismų nustatytas aplinkybes nesiginčijama dėl šalims priklausančių žemės sklypų ribų, nustatytas ieškovo nuosavybės teisės į cokolį, ant kurio ieškovui priklausančio žemės sklypo pusėje sumontuota atsakovui priklausanti tvora, faktas, o tai teikia pagrindą spręsti dėl ieškovo, kaip savininko, teisių pažeidimo (CK 4.98 straipsnis, CPK 353 straipsnio 1 dalis), t. y. dėl tvoros pašalinimo.

40Minėta, kad kasatorius, nesutikdamas su bylą nagrinėjusių teismų išvada taikyti negatorinį ieškinį reglamentuojančias teisės normas, poreikį taikyti prievolių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas grindžia buvusio žemės sklypo ( - ) savininko (dabartinis savininkas – ieškovas) rašytiniu sutikimu statyti tvorą, išreikštu buvusiam žemės sklypo ( - ) valdytojui (dabartinis savininkas – atsakovas). Byloje toks rašytinis sutikimas pateiktas, dėl jo išdavimo fakto ir legitimumo šalys nesiginčija, todėl teismams buvo pagrindas jį vertinti ir aiškinti teisiškai kvalifikuojant šalių santykius.

41Gretimo žemės sklypo savininko duotas rašytinis sutikimas išreiškia jo valią dėl statybos, sukuria statymo teisę tokį interesą turinčiam asmeniui. Toks rašytinis sutikimas traktuotinas kaip vienašalis sandoris, įpareigojantis jį sudariusį asmenį, t. y. rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tų teisių, kurias rašytinis sutikimas suteikia jo adresatui, o pastarasis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 straipsnio 3, 4 dalys).

42Byloje pateiktas sutikimas patvirtina, kad buvęs žemės sklypo ( - ) savininkas žemės sklypo ( - ) valdytojui suteikė teisę tverti 1,8 m uždarą tvorą. Jokių kitų sąlygų ar teisių sutikime nesuformuluota. Taigi, kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, buvo susitarta tik dėl tvoros tipo (uždara) ir aukščio – (1,80 m), todėl nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad duodamas sutikimą statyti tvorą buvęs žemės sklypo savininkas atsisakė savo išimtinių teisių į nuosavybės objektą – cokolį ir suteikė teisę gretimo sklypo savininkui statyti tvorą kitam asmeniui (nagrinėjamu atveju – ieškovui) priklausančiame žemės sklype. Aplinkybės, kad tvora pastatyta ieškovui priklausančio žemės sklypo pusėje, neneigia ir kasatorius. Taigi teismų pagrįstai konstatuotas ieškovo, kaip daikto savininko, teisių tęstinis pažeidimas; jos gintinos CK 4.98 straipsnio pagrindu. Kasatorius, savo atsikirtimus į ieškinį grįsdamas aptariamuoju sutikimu, be pagrindo siekia įgyti tas teises, kurios jam nebuvo suteiktos.

43Pripažinus tinkama bylą nagrinėjusių teismų nustatytą ginčo teisinių santykių kvalifikaciją – ieškovo teisės ginamos pareiškiant negatorinį ieškinį, teisėjų kolegija nepagrįstais laiko kasacinio skundo argumentus dėl poreikio nagrinėjamu atveju taikyti civilinę atsakomybę ir ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas; nuosavybės teisės tęstinio pažeidimo faktui konstatuoti neturi teisinės reikšmės žemės sklypų savininkų pasikeitimas. Kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nustatyti gretutinių, šalims priklausančių žemės sklypų ribą, tai neturi teisinės reikšmės ir kasatoriaus argumentai dėl netinkamo įrodymų – atsakovo pateiktos tvoros kontrolinės nuotraukos ir ieškovo pateiktos žemės sklypo kontrolinės geodezinės nuotraukos – vertinimo, sprendžiant dėl ginčijamos tvoros dislokacijos vietos (CPK 185 straipsnis, 353 straipsnis 1 dalis).

44Remdamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

45Dėl bylinėjimosi išlaidų

46Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 84,47 Lt tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas netenkinamas, tai jos priteisiamos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

47Bylos duomenimis, ieškovas turėjo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti; prašo priteisti šias bylinėjimosi išlaidas iš kasatoriaus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis prašymas atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl tenkintinas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 7, 8.14 punktai).

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

49Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

50Priteisti iš kasatoriaus A. S. (asmens kodas ( - ) ieškovui V. Ž. (asmens kodas ( - ) 500 (penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

51Priteisti iš kasatoriaus A. S. (asmens kodas ( - ) 84,47 Lt (aštuoniasdešimt keturis Lt 47 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas klausimas dėl savininko teisių gynimo būdų.... 6. Ieškovas V. Ž. prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovą A. S. savo sąskaita... 7. Ieškovas nurodė, kad jam su sutuoktine R. Ž. priklausančiame sklype ( - )... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 4 d. sprendimu tenkino... 10. Teismas nustatė, kad šalys yra gretimų žemės sklypų ( - ) savininkai.... 11. Teismas nustatė, kad atsakovo tvoros pusėje esantis cokolis priklauso... 12. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m.... 13. Teismas nurodė, kad ieškovo pareikštas reikalavimas išmontuoti atsakovui... 14. Ieškovui nuosavybės teise priklauso cokolis, pažymėtas plane 2t ir... 15. Buvusio ieškovo sklypo savininkas J. P. davė sutikimą statyti uždarą 1,8 m... 16. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus – atsakovo pateiktą tvoros... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai... 18. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų... 19. 1. Dėl netinkamai taikytų teisės normų. Teismai nepagrįstai ginčui... 20. Atsakovo teigimu, jis ginčo tvoros nestatė ir ši jam nuosavybės teise... 21. 2. Dėl civilinės atsakomybės taikymo. Kadangi yra gautas ieškovo sklypo... 22. 3. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis). Sutikimas statyti... 23. 4. Dėl ieškinio senaties taikymo. Jeigu sutikimas statyti tvorą sukūrė... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų... 25. Trečiasis asmuo nurodo, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje... 26. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba... 27. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 28. Ieškovas nurodo, kad negali naudotis savo nuosavybe dėl to, jog atsakovas ja... 29. Sutikimą statyti tvorą pasirašė J. P. (buvęs ( - ) žemės sklypo... 30. Ieškovo pateikta kontrolinė geodezinė nuotrauka patvirtina, kad atsakovui... 31. Aplinkybė, kad tvoros statytojas yra ne atsakovas, o ankstesnis savininkas,... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 34. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl savininko teisių gynimo būdų... 35. Dėl savininko teisių gynimo būdų ... 36. Savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti CK... 37. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad... 38. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad žemės sklypo savininkui... 39. Nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiama reikalavimo nustatyti gretutinių,... 40. Minėta, kad kasatorius, nesutikdamas su bylą nagrinėjusių teismų išvada... 41. Gretimo žemės sklypo savininko duotas rašytinis sutikimas išreiškia jo... 42. Byloje pateiktas sutikimas patvirtina, kad buvęs žemės sklypo ( - )... 43. Pripažinus tinkama bylą nagrinėjusių teismų nustatytą ginčo teisinių... 44. Remdamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 46. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. pažymą apie... 47. Bylos duomenimis, ieškovas turėjo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai,... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m.... 50. Priteisti iš kasatoriaus A. S. (asmens kodas ( - ) ieškovui V. Ž. (asmens... 51. Priteisti iš kasatoriaus A. S. (asmens kodas ( - ) 84,47 Lt (aštuoniasdešimt... 52. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...