Byla e2A-383-653/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 174,71 Eur turtinę žalą, 6 proc. dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 40–43).

62.

7Ieškinyje nurodoma, kad 2014-09-25 ( - ), ties namu Nr. ( - ), automobiliui Honda Accord, valst. Nr. ( - ) (toliau – ir Automobilis) užvažiavus ant netvarkingo važiuojamojoje kelio dalyje esančio dujotiekio sklendės šulinio, buvo apgadintas Automobilio ratlankis ir prakirsta padanga. Pagal Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) 2014-11-25 nutarimą, Automobilio vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, todėl dėl automobilio sugadinimo ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 174,71 Eur dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Nurodo, jog žala atsirado dėl kelyje esančios netinkamos įrangos, kurią įvykio metu valdė AB „Lietuvos dujos“. Nuo 2016-01-01 bendrovės LESTO ir AB „Lietuvos dujos“ buvo sujungtos, jų pagrindu įkurta AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri perėmė visus LESTO ir AB „Lietuvos dujos“ įsipareigojimus ir teises.

83.

9Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (e. b. l. 50–53).

104.

11Atsiliepime nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog būtent dėl atsakovei priklausančio objekto trūkumo buvo padaryti Automobilio apgadinimai. Pažymėjo, kad 2014-09-25 įvykio metu nebuvo užfiksuotas dujotiekio įtaiso pažeidimo faktas. Atsakovės teigimu, Automobilio pažeidimo priežastis yra pagrįsta tik prielaida ir spėjimu, nepagrindžiant jokiais įrodymais ar kompetentingų ekspertų išvadomis.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

135.

14Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-12 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 174,71 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 174,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 70–73).

156.

16Teismas bylos duomenimis nustatė, kad 2014-09-25 ( - ), ties namu Nr. ( - ), įvyko eismo įvykis, kurio metu Automobiliui užvažiavus ant netvarkingo važiuojamojoje kelio dalyje esančio dujotiekio sklendės šulinio, buvo sugadintas šio automobilio ratlankis ir prakirsta padanga. Remiantis Kauno AVPK 2014-11-25 nutarimu, Automobilio vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Minėtame nutarime konstatuota, jog policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, nustatė, jog ties namu Nr. ( - ) 3,3 m nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto yra dujotiekio sklendės šulinys, kurio dangtį paspaudus, jis atsidarė, todėl tikėtina, kad automobiliui priekiniu kairės pusės ratu užvažiavus, buvo pakeltas dangtis ir į jį automobilis trenkėsi užpakaliniu ratu, dėl ko buvo prakirsta padanga ir pažeistas ratlankis. Kauno AVPK 2014-10-29 pranešime ieškovei konstatuota, jog Automobilio vairuotojas, vairuodamas Automobilį, užvažiavo ant šulinio, kurio dangtis apgadino ratlankį ir padangą. Dėl automobilio sugadinimo buvo padaryta 603,24 Lt (174,71 Eur) dydžio žala. Automobilis įvykio metu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, kuri, draudimo sutarties pagrindu, 2014-12-18 išmokėjo Automobilio savininkui 603,24 Lt (174,71 Eur) dydžio draudimo išmoką. Ieškovė 2015-07-29 pateikė pretenziją AB „Lietuvos dujos“ dėl išmokos išieškojimo, tačiau AB „Lietuvos dujos“ atlyginti žalą atsisakė. Nuo 2016-01-01 atsakovė perėmė visus LESTO ir AB „Lietuvos dujos“ įsipareigojimus ir teises.

177.

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 str. įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika dėl statinio savininko (valdytojo) atsakomybės, nurodė, kad žala automobiliui atsirado dėl kelyje esančio dujotiekio šulinio trūkumų. Eismo įvykio metu įranga nuosavybės teise priklausė AB „Lietuvos dujos“. Tokiu būdu, dujotiekio šulinio, dėl kurio įvykio metu automobiliui buvo padaryta žala, valdymo faktas yra nustatytas. Teismas, vadovaudamasis CK 6.1015 str. 1 d., nurodė, jog ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką trečiajam asmeniui (draudėjui), atsirado reikalavimo teisė sutarties pagrindu į asmenį, atsakingą už žalos padarymą.

198.

20Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, jog Automobiliui užvažiavus ant šulinio, šulinio dangtis apgadino automobilio ratlankį ir padangą. Kauno AVPK nutarime konstatuota, jog automobilio vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė. Ties namu Nr. ( - ), 3,3 m nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto yra dujotiekio sklendės šulinys, kurio dangtį paspaudus jis atsidarė, todėl tikėtina, jog Automobiliui priekiniu kairės pusės ratu užvažiavus buvo pakeltas dangtis ir į jį Automobilis trenkėsi užpakaliniu ratu, dėl ko buvo prakirsta padanga ir pažeistas ratlankis. Dujotiekio šulinio trūkumai užfiksuoti Kauno AVPK 2014-11-25 nutarime, kuris nėra užginčytas. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad žala nagrinėjamu atveju atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių, tuo tarpu ieškovės pateikti įrodymai yra išsamūs, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o jų visuma patvirtina, kad Automobilio vairuotojas užvažiavo ant šulinio, kurio dangtis apgadino ratlankį ir padangą bei būtent tai lėmė Automobilio sugadinimus, už kuriuos draudimo išmoką išmokėjo ieškovė.

219.

22Teismas taip pat nurodė, kad priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos patvirtino byloje pateikta fotonuotrauka, Kauno AVPK pareigūnų nutarimai bei remonto darbų sąmata.

23III. Apeliacinio skundo argumentai

2410.

25Apeliantė (atsakovė) AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniu skundu (e. b. l. 78–83) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų atmestas.

2611.

27Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, klaidingai įvertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į procesines teisių normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

2812.

29Teigia, jog teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei. Tiek 2014-09-25 eismo įvykio metu, tiek vėliau nebuvo nustatytas joks atsakovei priklausančio dujotiekio įtaiso apsauginio šulinėlio (kapos) dangtelio trūkumas ar defektas. Teismas nenagrinėjo ir neįsigilino į atsakovės pateiktus paaiškinimus apie dujotiekio šulinėlių sandaros / veikimo principus. Akivaizdu, kad šulinio dangtelis, konstrukciškai negalėdamas taip pasikelti, negali padaryti ir tokio pobūdžio sugadinimų automobiliui. Šulinėlio dangtis nebuvo sulaužytas ar kitaip paveiktas, eksploatuojant šiuos dujotiekio šulinius gatvėse jie užsineša žvyru, žemėmis, kas tik dar labiau pasunkina šulinėlių atsidarymą, dėl ko šulinėlio atidaryti be papildomų įrankių pagalbos nėra galimybės. Pažymi, jog iš ieškovės pateiktų įrodymų dujotiekio šulinėlis apskritai nėra užfiksuotas, kuris buvo įvykio priežastimi.

3013.

31Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagrindinę įrodomąją galią suteikė Kauno AVPK nutarimui, kuriame nėra užfiksuotas dujotiekio įtaiso pažeidimo faktas. Nutarime užfiksuota tik policijos pareigūno prielaida, kad tikėtina, jog automobiliui priekiniu kairės pusės ratu užvažiavus, buvo pakeltas dangtis ir į jį automobilis trenkėsi užpakaliniu ratu, dėl ko buvo prakirsta padanga ir pažeistas ratlankis. Pažymėjo, kad kiti ieškovės pateikti įrodymai (remonto sąmata, fotonuotraukos) fiksuoja tik automobilio sugadinimo faktą, bet neįrodo, kad sugadinimai buvo padaryti būtent ieškinyje nurodytoje vietoje ir būtent dėl atsakovei priklausančio dujotiekio šulinio. Pažymėjo, kad dujotiekio šulinio buvimo faktas važiuojamojoje dalyje pats savaime nereiškia žalos padarymo Automobiliui, o užfiksuoti, neaišku kada ir dėl kokių priežasčių, atsiradę Automobilio sugadinimai, savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl užvažiavimo ant tvarkingo dujotiekio šulinio.

3214.

33Teigia, jog dujotiekio šulinio eksploatavimo procesą bei trūkumus gali atskleisti arba atsakovė, arba nepriklausomi ekspertai, tačiau teismas neatsižvelgė į atsakovės pateiktus paaiškinimus ir / ar neskyrė ekspertizės žalos priežasčiai nustatyti.

3415.

35Teigia, jog ieškovė atsakovę apie įvykį informavo praėjus 3 mėnesiams nuo įvykio dienos, todėl atsakovė nedalyvavo Automobilio apžiūroje bei vertinime. Pažymėjo, kad atsakovei nėra suteikta teisė apskųsti Vilniaus AVPK nutarimą, todėl teismo išvada, jog minėtas nutarimas nėra užginčytas, yra teisiškai nepagrįsta.

3616.

37Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą (e. b. l. 90–91) prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3817.

39Atsiliepime nurodoma, kad Kauno AVPK nutarime nurodyta tiksli šulinio dangčio buvimo vieta, be to, po avarijos buvo nubraižyta eismo įvykio schema. Taigi, atsakovė turėjo galimybę pasisakyti ne apie apskritai visus šulinius ir jų konstrukciją, o apie ( - ) esantį šulinį ir jo konstrukciją. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kokia yra šio šulinio konstrukcija. Teigia, jog atsakovės atstovas, prieš ieškovei kreipiantis į teismą, paaiškino, kad šulinių dangčių konstrukcija skirtinga, bei negalėjo patvirtinti, kad ( - ) esantis šulinys negalėjo atsidaryti taip, kaip nurodyta policijos nutarime. Atsakovė 2015-01-21 atsakyme į pretenziją rašė apie šulinio dangtelį, ant kurio užrašyta „Dujos“. Šis pavadinimas atitinka ieškovės atstovo paaiškinimus, kad jo matyti šulinio dangčiai yra maži, apie 10–15 cm skersmens.

4018.

41Nurodo, kad atsakovė byloje siekia sau palankaus teismo sprendimo ne teikdama bylai svarbius įrodymus, o bandydama įtikinti teismą, jog ji nėra atsakinga už žalos padarymą, nors 2015-01-21 atsakyme į pretenziją iš esmės nurodė priešingai. Ekspertizė nagrinėjamoje byloje nebuvo būtina, šalys pačios galėjo pateikti įrodymus apie šulinio konstrukciją. Atsakovė, kuri tikrina šios įrangos būklę, ją remontuoja, turėjo geresnę galimybę teikti įrodymus apie šulinio būklę ir jo konstrukciją.

4219.

43Apeliantė apeliaciniame skunde vadovavosi tik teisės teorija ir teismų praktika, tačiau nenurodė, kodėl, atsakovės nuomone, šioje byloje teismas turėjo kitaip vertinti įrodymus. Daikto trūkumu laikomas ne tik jo konstrukcinis trūkumas, bet ir kitokie šio daikto eksploatavimo metu atsiradę trūkumai.

44IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4520.

46Apeliacinis skundas netenkintinas.

4721.

48Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

4922.

50Nagrinėjamu atveju apeliacijos procese kilo ginčas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, atsakomybės atsakovei taikymo.

5123.

52Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014). Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 str.), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia.

5324.

54Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad nesutikimas su teismo sprendimu grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriuos apeliantė nurodė pirmosios instancijos teisme dėl įrodymų vertinimo ir dujotiekio šulinio trūkumų nebuvimo, kas šalina atsakovės atsakomybę, ir kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino priimdamas sprendimą. Taigi, apeliantė siekia, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarytų priešingas išvadas, negu padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.

5525.

56Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Kauno AVPK nutarimu (e. b. l. 28–29), atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių, taip pat įvertinęs tai, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai yra išsamūs, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog Automobiliui žala buvo padaryta dėl netinkamos įrangos, t. y. dėl netinkamo dujotiekio įtaiso. Taigi, būtent nurodytų įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui teigti, jog Automobilis užvažiavo ant šulinio, kurio dangtis apgadino ratlankį ir padangą ir kad būtent tai lėmė Automobilio sugadinimus.

5726.

58Apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Kauno AVPK nutarimu, tačiau pažymėtina, jog minėtas dokumentas yra oficialus rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Šiame dokumente buvo nurodoma tiksli šulinio dangčio buvimo vieta, taip pat tai, kad šulinio dangtį paspaudus – jis atsidaro, dėl ko tikėtina, kad Automobiliui priekiniu kairės pusės ratu užvažiavus buvo pakeltas dangtis ir į jį automobilis trenkėsi ratu, dėl ko buvo prakirsta padanga ir pažeistas ratlankis. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, Kauno AVPK nutarime yra užfiksuota aplinkybė apie dujotiekio šulinėlį ir apie tai, kad šulinio dangtį paspaudus – jis atsidaro. Nors apeliantė teigia, jog apie eismo įvykį nebuvo informuota tą pačią dieną, kai jis įvyko, dėl ko nedalyvavo Automobilio apžiūroje bei vertinime, iš Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimą Nr. 1 950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 11 p., nustatančio, jog eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti – pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmone, matyti, kad pareiga informuoti atsakovę Automobilio savininkui nekilo, kadangi į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai (e. b. l. 28–29).

5927.

60Apeliantė, siekdama paneigti, kad dujotiekio šulinys buvo be trūkumų (dangtis negalėjo atsidaryti), žala Automobiliui padaryta ne dėl dujotiekio šulinio dangčio, kas šalina atsakovės atsakomybę, jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (pvz. rašytinių įrodymų apie ginčo šulinio konstrukciją, šulinio dangčio gamintojo parengtus techninius aprašymus ir pan.) nepateikė (CPK 178 str.), taip pat neprašė teismo skirti ekspertizę žalos priežasčiai nustatyti. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, jog dujotiekio šulinio eksploatavimo procesą bei trūkumus ji gali atskleisti, tačiau to apeliaciniame skunde nepadarė. Nors apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai neskyrė ekspertizės žalos priežasčiai nustatyti, minėta, jog tokio prašymo šalys bylos nagrinėjimo metu nebuvo išreiškusios, be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančia duomenų visuma, šias aplinkybes nustatė, todėl būtinybės skirti teismo ekspertizę žalos priežasčiai nustatyti nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai.

6128.

62Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantė apeliaciniame skunde tik cituoja teismų praktiką ir vadovaujasi teisės teorija, tačiau nenurodo, nuo kokios konkrečios taisyklės, formuojamos teismų praktikoje, nukrypo, bei kaip kitaip byloje esantys įrodymai turėjo būti vertinami.

6329.

64Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, skundžiamo sprendimo turinį ir apeliacinio skundo argumentus dėl CPK nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pirmiau nurodytų normų nepažeidė, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo.

6530.

66Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

6731.

68Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

69Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

Nutarė

70apeliantės (atsakovės) akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą atmesti.

71Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, ieškiniu... 6. 2.... 7. Ieškinyje nurodoma, kad 2014-09-25 ( - ), ties namu Nr. ( - ), automobiliui... 8. 3.... 9. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime su ieškiniu... 10. 4.... 11. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 5.... 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-12 sprendimu ieškovės ieškinį... 15. 6.... 16. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad 2014-09-25 ( - ), ties namu Nr. ( - ),... 17. 7.... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 str.... 19. 8.... 20. Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta,... 21. 9.... 22. Teismas taip pat nurodė, kad priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir... 23. III. Apeliacinio skundo argumentai... 24. 10.... 25. Apeliantė (atsakovė) AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniu... 26. 11.... 27. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 28. 12.... 29. Teigia, jog teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei.... 30. 13.... 31. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagrindinę įrodomąją... 32. 14.... 33. Teigia, jog dujotiekio šulinio eksploatavimo procesą bei trūkumus gali... 34. 15.... 35. Teigia, jog ieškovė atsakovę apie įvykį informavo praėjus 3 mėnesiams... 36. 16.... 37. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą (e. b.... 38. 17.... 39. Atsiliepime nurodoma, kad Kauno AVPK nutarime nurodyta tiksli šulinio dangčio... 40. 18.... 41. Nurodo, kad atsakovė byloje siekia sau palankaus teismo sprendimo ne teikdama... 42. 19.... 43. Apeliantė apeliaciniame skunde vadovavosi tik teisės teorija ir teismų... 44. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 45. 20.... 46. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 47. 21.... 48. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 49. 22.... 50. Nagrinėjamu atveju apeliacijos procese kilo ginčas dėl įrodinėjimo ir... 51. 23.... 52. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 53. 24.... 54. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad nesutikimas su teismo sprendimu... 55. 25.... 56. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Kauno... 57. 26.... 58. Apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Kauno AVPK nutarimu,... 59. 27.... 60. Apeliantė, siekdama paneigti, kad dujotiekio šulinys buvo be trūkumų... 61. 28.... 62. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantė... 63. 29.... 64. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, skundžiamo... 65. 30.... 66. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam... 67. 31.... 68. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir... 69. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 70. apeliantės (atsakovės) akcinės bendrovės „Energijos skirstymo... 71. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti...