Byla 2A-2556-611/2014
Dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovo UAB „Baltic Agro” ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 22 136,95 Lt skolą, susidariusią atsakovui nesumokėjus už prekes pagal šalių 2013-05-21 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr.PP/130521/IČ-22. Taip pat prašė priteisti 903,19 Lt delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už reikalaujamą skolos sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko, tačiau prekių gavimo iš ieškovo faktą pripažino. Nurodė, jog ieškovo pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties jis nesirašė, todėl tarp šalių buvo sudarytas tik žodinis susitarimas. Atsakovas neneigė savo prievolės atsiskaityti su ieškovu, nurodė, jog dėl nepalankių meteorologinių sąlygų 2013 m. pabaigoje negalėjo nuimti rapsų derliaus, dėl ko susidarė sunki atsakovo finansinė padėtis. Atsakovas, jo teigimu, nesant šalių rašytinio susitarimo, nesutinka su ieškovo reikalaujamais delspinigiais. Prašė atmesti ieškinį, o sprendžiant kitaip – sumažinti netesybas iki 0,02 proc. Taip pat prašė išdėstyti atsakovui skolos mokėjimą, leidžiant atsakovui kas mėnesį mokėti ieškovui po 500 Lt bei prašė priteisti iš ieškovo atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės apylinkės teismas 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovui UAB „Baltic Agro“ iš atsakovo V. Š. 22 136,95 Lt skolą, 225,79 Lt delspinigius, iš viso – 22 362,74 Lt, 5 procentų metines palūkanas už priteistą (22 362,74 Lt) sumą nuo 2013-11-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 365 Lt bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas priteisė iš ieškovo UAB “Baltic Agro“ atsakovui V. Š. 36 Lt atstovavimo išlaidas, priteisė iš atsakovo V. Š. 33 Lt pašto išlaidas valstybei.

8Teismas nustatė, kad šalys 2013-05-21 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP/130521/IČ-222004-11-04, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui gyvulininkystės prekes (trąšas, pašarus ir pan.), o atsakovas įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti sutartyje numatytomis sąlygomis bei tvarka. Ieškovas perdavė prekes atsakovui ir 2013-05-31 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 22 136,96 Lt sumai, kurią asakovas turėjo apmokėti iki 2013-09-15, tačiau šios pareigos neįvykdė. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad 2013 m. rudenį dėl meteorologinių sąlygų negalėjo nuimti rapsų derliaus, todėl negavo pajamų ir negalėjo atsiskaityti su ieškovu, pažymėdamas, jog tokių atsiskaitymo sąlygų nėra šalių sudarytoje sutartyje, o rapsų derlius, kaip teigia ieškovo atstovė, paprastai nuimamas rugpjūčio mėnesį ir ne vėliau kaip iki rugsėjo mėnesio vidurio. Teismas atkreipė dėmesį į prieštaringą atsakovo poziciją, kad jis neneigė prekių gavimo ir pareigos atsiskaityti už jas faktų, bet neigė rašytinės sutarties pasirašymą. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovo turi būti priteista 22 136,95 Lt suma, nes atsakovas turi galiojančią prievolę atsiskaityti su ieškovu už gautas prekes (CK 6.38 str., 6.205 str., 6.305 str. 1 d.).

9Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pagal atsakovo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo minėtos pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo fakto, savaime nepaneigia minėtos sutarties pasirašymo fakto, nes nėra jokių duomenų apie galimus ieškovo neteisėtus veiksmus, ieškovas pagal bylos aplinkybes neturėjo jokios priežasties klastoti sutartį. Teismas ieškovo reikalaujamus priteisti delspinigius už 51 dieną laikotarpiu nuo 2013-09-16 iki 2013-11-06 pripažino (po 0,08 procento už kiekvieną uždelstą dieną) aiškiai per dideliais, todėl juos sumažino iki atsakovo nurodyto 0,02 procentų dydžio (CK 6.73 str. 2 d.). Vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Be to, sprendė, kad nėra jokio pagrindo išdėstyti atsakovui skolos mokėjimą (CPK 284 str. 1d.), nes atsakovas savo prievolę atsiskaityti su ieškovu turėjo įvykdyti dar 2013-09-15, tačiau nei iki to termino, nei pradėjus ginčą nagrinėti teisme atsakovas nesumokėjo nei dalies skolos.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Baltic Agro“ ieškinį atmesti arba bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 178 str., 183 str., 185 str.), klaidingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai nemotyvavo priimamo sprendimo.
  2. Į byla pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, priešingai nei pripažino teismas, kad atsakovas nepasirašinėjo jokios sutarties su ieškovu, ginčo sutartis yra galimai suklastota, ką patvirtina pradėtas ikiteisminis tyrimas ir tai, kad vizualiai matyti, jog atsakovo parašas sutartyje skiriasi nuo jo tikrojo parašo. Kadangi sutarties su ieškovu jis nepasirašė, todėl ši sutartis negali turėti juridinės galios, todėl ja ieškovas negali remtis.
  3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neatsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo žodinis suitarimas dėl atsiskaitymo, kad bus atsiskaitoma 2013 m. rudenį, kai bus nuimtas rapsų derlius. Kadangi rapsai buvo pasėti vėliau dėl itin įmirkusios durpingos žemės, atitinkamai ir derlius turėjo būti nuimtas vėliau. Tačiau susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms, dėl itin lietingo rudens bei negalėjimo įvažiuoti į rapsų laukus, derlius taip ir nebuvo nuimtas, atitinkamai atsakovas neteko planuotų gauti pajamų bei galimybės laiku atsiskaityti su kreditoriais. Ginčo sutartyje nebuvo įtvirtintos sąlygos dėl atsiskaitymo rudenį po derliaus nuėmimo, vadinasi byloje esanti sutartis neatitinka šalių žodinio susitarimo turinio, kas kelia abejones dėl tokio susitarimo pasirašymo. Nurodo, kad, priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė teismas, atsakovas ieškovo 2013-11-05 pretenzijos negavo, ieškovas nepateikė įrodymų apie šios pretenzijos siuntimą ir įteikimą atsakovui.
  4. Teismas be jokių motyvų nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad 2013 m. rudenį dėl meteorologinių sąlygų negalėjo nuimti rapsų derliaus, todėl atsakovas negavo pajamų ir negalėjo atsiskaityti su ieškovu.
  5. Nors atsakovas neginčijo prekių gavimo fakto, tačiau jis ginčijo sutarties pasirašymo faktą bei atsiskaitymo už prekes terminus, o teismas šių atsakovo nurodomų faktinių aplinkybių faktiškai nenagrinėjo, į juos neatsižvelgė, dėl ko buvo pažeistas proceso šalių lygiateisiškumo principas.
  6. Bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu ieškovą be advokatės ir įmonės teisininkės pagal įmonės direktoriaus įgaliojimą atstovavo ieškovo darbuotoja agronomė – konsultantė I. Č., kuri 2014-05-12 teismo posėdžio metu teikė teismui paaiškinimus, oponavo atsakovo nurodytoms aplinkybėms, atstovavo ieškovo poziciją. Tačiau ji šiuos procesinius veiksmus atliko neprisaikdinta ir neįspėta už priesaikos sulaužymą, kaip to reikalauja CPK, kas turi būti laikoma grubiu civilinio proceso pažeidimu, dėl kurio teismo sprendimas negali būti teisėtas ir pagrįstas.
  7. Teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Atsakovas dėl rimtų sveikatos problemų nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, 2014-03-12 ir 2014-047-07 teismo posėdžiai buvo atidėti dėl atsakovo ligos, sudarant jam galimybę betarpiškai tiesiogiai dalyvauti teismo procese, teikti paaiškinimus ir atsikirtimus. Dėl netikėtai paskirtos kardiochirurginės operacijos atsakovas negalėjo atvykti į 2014-05-12 numatytą teismo posėdį, teikė prašymą teismo posėdį atidėti, bet teismas netenkino šio prašymo, nesudarė atsakovui galimybės būti išklausytam teismo posėdyje, atitinkamai apribojo galimybę įrodinėti.
  8. Teismas sumažino ieškovo prašytus priteisti delspinigius, tačiau visiškai nepaisė atsakovo nurodytų aplinkybių dėl apskritai ieškovo reikalavimo priteisti netesybas nepagrįstumo ir neteisėtumo. Jokio rašytinio šalių susitarimo dėl netesybų nėra.
  9. Nesutinka su teismo priteistomis ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidmomis jų dydžiu, nes ieškovo pateiktos ir prašytos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose nurodytų įkainių.

12Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nepažeidė ir tinkamai taikė CPK 185 str. 1 d. nurodytas įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovas neginčijo prekių gavimo ir skolos ieškovui faktų, duomenų apie ieškovo neteisėtus veiksmus byloje nėra, ikiteisminis tyrimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo nėra baigtas, o pats ikiteisminio tyrimo pradėjimas nereiškia sutarties suklastojimo fakto. Atsakovas yra verslininkas, turintis veikti pagal protingo žmogaus elgesio standartus.
  2. Abi ginčo šalys yra verslininkai, todėl abiem šalims keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai bei atsakomybės kriterijai (CK 6.256 str. 4 d.). Atsakovas byloje nurodė vienintelį atsikirtimą, kad jis su ieškovu buvo sudaręs žodinį susitarimą, jog bus atsiskaitoma 2013 m. rudenį po rapsų derliaus nuėmimo, tačiau tokio susitarimo egzistavimą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas negalėjo remtis vien atsakovo paaiškinimais, neparemtais kitais įrodymais.
  3. Atsakovas reikalavimo dėl ginčo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nebuvo pareiškęs, o bylą nagrinėjęs teismas ginčą išnagrinėjo pagal pareikšto reikalavimo ribas. Pirkimo-pardavimo sutartis yra teisėta ir galiojanti, todėl ieškovas turėjo teisę reikalauti iš atsakovo netesybas.
  4. Pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog nors byloje ir nėra proceso dalyvio priesaikos, tai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuomet sprendimas priimamas vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma. Atsakovas, teigdamas, kad teismas negalėjo remtis ieškovo atstovės I. Č. paaiškinimais, nenurodė, kokių paaiškinimų, neatitinkančių tikrovės, pagrindu buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas, todėl šis procesinis pažeidimas neįtakojo teismo išvadų.
  5. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo, atsakovo nurodoma neatvykimo į teismo posėdį priežastis – liga – paprastai nelaikoma svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi pagal CPK 1622 str. 1 d.. CPK 7 str. 2 d. įpareigoja byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, tuo tarpu atsakovas pagal bylos duomenis šios pareigos nesilaikė.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

15Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

16Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Suginčių seniūno 2013 m. spalio 10 d. pažymą ir prašo ją priimti į bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad analogišką pažymą atsakovas jau pateikė pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu (b.l.54), teismas ją priėmė, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pakartotinai pateiktą byloje jau esantį dokumentą.

17Pagal bylos duomenis šalys 2013-05-21 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP/130521/IČ-222004-11-04, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui gyvulininkystės prekes (trąšas, pašarus ir pan.), o atsakovas įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti sutartyje numatytomis sąlygomis bei tvarka (b.l. 3-6). Ieškovas perdavė atsakovui prekes, 2013-05-31 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 22 136,96 Lt sumai, joje nurodytas apmokėjimo terminas – iki 2013-09-15. Prekių kaina nėra sumokėta. Atsakovas prekių kainos ir gavimo faktų neginčija.

18Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, pripažino, kad sutartis yra teisėta ir galiojanti. Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia iš esmės tuo argumentu, kad minėta sutartis yra suklastota, jis sutarties su ieškovu nesudarė, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti netesybų ir negali būti ginčui taikoma sutartyje nustatyta atsiskaitymo tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atsakovo apeliacinio skundo ir ieškovo atsiliepimo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.

19Byloje pateikta šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis yra pasirašyta tiek ieškovo atstovės, tiek atsakovo. Nors atsakovas neigia pasirašęs šią sutartį, inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl galimo sutarties suklastojimo, tačiau vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas nepatvirtina sutarties suklastojimo fakto. Atsakovas nustatyta tvarka sutarties neginčijo. Pažymėtina, kad atsakovas prekių iš ieškovo gavimo fakto neginčija, PVM sąskaitos-faktūros turinio, joje nurodytų pekių asortimento ir kiekio, kainos neginčija, tokiu būdu pripažindamas šią sąskaitą-faktūrą kaip teisingą ir atitinkančią šalių tikrąją valią. Pateikta PVM sąskaita-faktūra atitinka šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių šalių susitarimą dėl prekių pirkimo, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi šalių sudaryta rašytine pirkimo-pardavimo sutartimi ir PVM sąskaita-faktūra. Minėtoje 2013-05-31 PVM sąskaitoje-faktūroje, o ne sutartyje, yra nurodytos atsiskaitymo už prekes sąlygos, nustatytas apmokėjimo terminas iki 2013-09-15, taip pat nustatyta 0,08 procento dydžio delspinigių norma už kiekvieną pradelstą dieną, kuri sutampa su šalių sutartyje nustatyta delspinigių norma. Šioje sąskaitoje-faktūroje yra nurodyti išsamūs atsakovo asmens duomenys, kurių ieškovas nebūtų galėjęs nurodyti tokių duomenų nepateikus pačiam atsakovui. Atsakovas, priimdamas prekes iš ieškovo pagal minėtą PVM sąskaitą-faktūrą ir nepareikšdamas pretenzijų ieškovui dėl sąskaitoje-faktūroje nurodytų duomenų, tokiais veiksmais sutiko su PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytomis apmokėjimo sąlygomis. Atsakovas yra verslininkas, kuriam taikomi tokie patys didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, kaip ir ieškovui, todėl nesutikdamas su ieškovo nurodytomis prekių pristatymo sąlygomis, tokį nesutikimą turėjo išreikšti aktyviais veiksmais, pvz., nepriimdamas prekių ar reikalaudamas pakeisti apmokėjimo sąlygas, tačiau pagal bylos duomenis to nedarė. Atsakovas, teigdamas, kad šalys žodžiu susitarė, jog atsakovas už prekes apmokės 2013 m. rudenį po rapsų derliaus nuėmimo, nepateikė tokį susitarimą patvirtinančių įrodymų, o pateikti rašytiniai įrodymai tokius atsakovo teiginius paneigia. Kita vertus, pats atsakovas pripažįsta savo pareigą apmokėti 2013 m. rudenį, šis terminas jau yra suėjęs, o atsakovas nėra atsiskaitęs už gautas prekes. Aplinkybės, kad 2013 m. ruduo buvo lietingas, kad atsakovas vėliau nei įprastai pasėjo rapsus, kad derlius 2013 metais liko nenuimtas, nepašalina atsakovo pareigos apmokėti už gautas iš ieškovo prekes šalių sutartais terminais. Atsakovo turtinė padėtis, jo patirti nuostoliai dėl rapsų derliaus nenuėmimo taip pat neturi reikšmės, sprendžiant dėl jo pareigos apmokėti už prekes ir nekeičia atsiskaitymo terminų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl rapsų derliaus nenuėmimo ir dėl to jo negalėjimo atsiskaityti su ieškovu neturi reikšmės ginčui ir nepakeičia jo prievolės turinio. Atitinkamai, pripažinus kad šalys raštu susitarė dėl prekių pardavimo atsakovui, esant susitarimui dėl delspinigių tiek sutartyje, tiek PVM sąskaitoje-faktūroje, teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė ieškovui iš atsakovo delspinigius. Pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovo prašytus priteisti delspinigius, atsakovas priteistų delspinigių dydžio neginčija, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

20Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė tik į ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas įvertino į bylą pateiktus abiejų šalių argumentus ir įrodymus, ir įvertinęs jų visumą, jų tarpusavio ryšį, padarė atitinkamas išvadas. Kadangi atsakovas nepateikė jo argumentus apie žodinį susitarimą dėl atsiskaitymo terminų patvirtinančių įrodymų, teismas pagrįstai vadovavosi byloje turimais rašytiniais įrodymais dėl atsiskaitymo termino. Teismas vertino ir pasisakė dėl atsakovo argumentų apie pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimą, juos pagrįstai ir teisėtai atmetė. Atsakovas nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų ir nurodomų aplinkybių, neįrodė savo nurodomų aplinkybių (CPK 178 str.). Todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į jo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus.

21Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės vadovautis ieškovo atstovės I. Č. paaiškinimais bei kad ji turėjo prisiekti, prieš duodama paaiškinimus. Pagal CPK 186 str. 1 ir 6 dalis šalys turi teisę duodi paaiškinimus apie turinčias reikšmės bylai aplinkybes, prieš tai davę priesaiką byloje. Šalis apibūdina jų materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Pagal CPK 55 str. juridinių asmenų bylas veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymų ar steigimo dokumentų jiems suteiktas teises ir pareigas, ir tokiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Taigi, juridinio asmens organo ar dalyvio paaiškinimai apie turinčias reikšmės bylai aplinkybes yra paties juridinio asmens paaiškinimai, todėl pagal CPK 186 str. šie asmenys, kai byloje dalyvauja juridinis asmuo, turi prisiekti. Tuo tarpu juridinio asmens atstovams pagal pavedimą (CPK 56 str. 2, 3 dalys) prisiekti teisme nereikia, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi tik procesine prasme, bet ne materialine teisine prasme. Ieškovo atstovė I. Č. nagrinėjamoje byloje buvo ieškovo atstove pagal pavedimą pagal CPK 56 str. 3 d., todėl ji, prieš duodama paaiškinimus, neturėjo pareigos prisiekti. Tai, kad minėta ieškovo atstovė susijusi darbo santykiais su ieškovu, neįrodo jos materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o kitokių įrodymų apie jos materialinį teisinį suinteresuotumą apeliantas nenurodė ir nepateikė. Faktas, kad ji atstovavo ieškovą, replikavo teismo posėdyje, neįrodo jos materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir pagrįstai vertino jos duotus paaiškinimus byloje.

22Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, nes bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant ir nesudarė galimybių jam pačiam sudalyvauti teismo posėdyje ir pateikti paaiškinimus. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti. Kaip teisingai pažymėjo apeliantas, CPK 12 str. įtvirtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, o pagal CPK 14 str. 1 ir 2 dalis teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus ir sprendimą gali grįsti tik teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Tačiau pagal CPK 51 str. 1 d. asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus, o pagal minėto straipsnio 2 d. atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje. Nagrinėjamoje byloje atstovas bylą vedė per advokatę pagal sudarytą atstovavimo sutartį, atsakovo atstovė dalyvavo 2014 m. gegužės 12 d. vykusiame teismo posėdyje, todėl laikytina, kad pats atsakovas dalyvavo minėtame teismo posėdyje. Atsakovas pateikė išsamų atsiliepimą į ieškinį, apeliaciniame skunde iš esmės nurodė tokius pačius nesutikimo su ieškiniu argumentus, dėl bylos esmės teismo posėdyje pasisakė atsakovo atstovė, apeliaciniame skunde atsakovas jokių naujų bylai reikšmingų aplinkybių nenurodė, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 12 ar 14 straipsniuose įtvirtintus principus. Atsakovui tinkamai buvo suteikta galimybė įrodinėti jo atsikirtimuose nurodytas aplinkybes, jis tokią galimybę įgyvendino per savo atstovę. Pagal CPK 1622 str. 1 d. liga paprastai nelaikoma svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Dėl atsakovo ligos teismas teismo posėdžius atidėjo du kartus, todėl 2014-05-12 teismo posėdyje dalyvaujant atsakovo atstovei pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, tokiu būdu užkirsdamas galimybę vilkinti teismo procesą.

23Apeliantas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nenurodė jokių CPK 327 str. įtvirtintų teismo sprendimo panaikinimo ir bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindų, o teisėjų kolegija tokių nenustatė. CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių teismo srendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija, kaip jau minėta aukščiau, nenustatė, teismas pasisakė dėl visų pareikštų reikalavimų, bylos esmė atskleista tinkamai. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti dalyje dėl ieškovo materialinių teisinių reikalavimo išsprendimo (CPK 320 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas šioje dalyje netenkinamas.

24Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dalyje dėl ieškovo pareikštų materialinių teisinių reikalavimų bei nurodo, kad kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

25Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo ieškovo patirtas 5365 Lt dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidas. Pagal CPK 98 str. 2 d. ir LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 8.2 p., 8.6 p. ir 8.18 p. ieškovui galimų priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidų maksimali suma galėtų būti 4000 Lt, tačiau kadangi byla nėra sudėtinga, nereikalavo daug advokato darbo ir laiko sąnaudų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista advokato teisinės pagalbos išlaidų suma ieškovui yra aiškiai per didelė ir neatitinka minėtų CPK 98 str. 2 d. ir Rekomendacijose nustatytų kriterijų, todėl šioje dalyje atsakovo apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas mažian iki 2500 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

26Atsakovas žyminį mokestį už apeliacinį skundą sumokėjo tik nuo 22362,74 Lt ginčijamos sumos, apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo žyminiu mokessiu neapmokestinamas, todėl atmestoje apeliacinio skundo dalyje atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Ieškovas patyrė 1694 Lt dydžio advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidas, kurios, atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį, į bylos sudėtingumą ir ieškovo advokato darbo ir laiko sąnaudas, į CPK 98 str. 2 d. nurodytus kriterijus ir Rekomendacijų 8.11 p., mažintinos ir ieškovui iš atsakovo priteisiama 900 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str.).

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą dalyje dėl 5365 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui UAB „Baltic Agro“ iš atsakovo V. Š. pakeisti ir ieškovui UAB „Baltic Agro“ priteistą iš atsakovo V. Š. bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų.

29Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti ieškovui UAB „Baltic Agro“ 900 (devynis šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. Š..

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 22 136,95 Lt skolą,... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, tačiau prekių gavimo iš ieškovo faktą... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės apylinkės teismas 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu... 8. Teismas nustatė, kad šalys 2013-05-21 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr.... 9. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pagal atsakovo pareiškimą buvo... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m.... 12. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 16. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Suginčių seniūno 2013 m.... 17. Pagal bylos duomenis šalys 2013-05-21 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr.... 18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, pripažino, kad... 19. Byloje pateikta šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis yra pasirašyta... 20. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 21. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo... 22. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso šalių... 23. Apeliantas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir... 24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dalyje... 25. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo ieškovo... 26. Atsakovas žyminį mokestį už apeliacinį skundą sumokėjo tik nuo 22362,74... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą dalyje... 29. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d.... 30. Priteisti ieškovui UAB „Baltic Agro“ 900 (devynis šimtus) litų...