Byla 2-123/2007
Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Cukrainis“ bankroto byloje Nr. B2-557-527/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 4 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas R. K. prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Cukrainis“ bankroto byloje Nr. B2-557-527/2006.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Kauno apygardos teismas 2006 m. vasario 8 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Cukrainis“ (į. k. 159716339) bankroto bylą, o administratoriumi paskyrė UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Šia nutartimi teismas nustatė 40 dienų laikotarpį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreditoriniams reikalavimams pareikšti (t. 1, b. l. 55).

4Pareiškėjas R. K. pateikė bendrovei pretenziją 51 943,68 Lt sumai. Nurodė, kad 2004 m. sausio 1 d. sudarė su UAB ,,Cukrainis“ patalpų nuomos sutartį, tačiau bendrovė nevykdė savo prievolės mokėti nuomos mokestį ir liko skolinga pareiškėjui.

5Bankroto administratorius su pareikšta pretenzija nesutiko ir prašė teismo tvirtinti 23 807,10 Lt pareiškėjo finansinį reikalavimą. Nurodė, kad R. K. dirbdamas UAB ,,Cukrainis“ pagal avansines apyskaitas gavo iš bendrovės ūkio išlaidoms 98 000 Lt, tačiau pagrindė buhalteriniais dokumentais ar grąžino tik dalį šios sumos, todėl liko skolingas bendrovei 38 850,98 Lt. Atsižvelgdama į tai bendrovė nemokėjo pareiškėjui nuomos mokesčio pagal minėtą patalpų nuomos sutartį ir dar iki bankroto bylos iškėlimo atliko įskaitymus atitinkamai mažindama R. K. skolą. Dėl to BUAB ,,Cukrainis“ pagal minimą sutartį už patalpų nuomą pareiškėjui liko skolinga tik 23 807,10 Lt.

6Pareiškėjas R. K. su minėtais administratoriaus teiginiais nesutiko. Nurodė, kad bendrovei nėra skolingas, nes už visus ūkio išlaidoms gautus 98 000 Lt su bendrove atsiskaitė, todėl jam 2004 m. išeinant iš darbo bendrovėje jokie įsiskolinimo klausiami nebuvo keliami. Taip pat pareiškėjas nesutiko su administratoriaus teiginiais dėl užskaitos, nurodydamas, jog apie tokią užskaitą sužinojo tik iškėlus bankroto bylą, be to, nebuvo skolingas bendrovei, todėl užskaita nepagrįsta. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad bendrovės reikalavimas dėl 98 000 Lt skolos yra nepagrįsti dar ir todėl, jog pareikšti praleidus trijų metų senaties terminą.

7Teismo posėdyje 2006 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas prašė patvirtinti 121 800 Lt jo finansinį reikalavimą bendrovei, susidedantį iš 62 400 Lt nuomos mokesčio skolos, 16 800 Lt nuomos mokesčio už 2006 metus ir 42 600 Lt, kuriuo jis už atsakovą UAB ,,Cukrainis“ įmokėjo bankui. Taip pat nurodė, kad iš darbo bendrovėje išėjo 2004 metų rugpjūčio mėnesį Darbo kodekso 128 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, o pilnai atsiskaityta su juo buvo tik 2005 metų gegužės mėnesį. Dėl to pareiškėjas nurodė, kad jam turi būti mokama išeitinė išmoka bei kompensacija už pavėluotą atsiskaitymą ir prašė teismo su šiais finansiniais reikalavimais įtraukti jį į pirmos eilės kreditorių sąrašą.

8Kauno apygardos teismas 2007 m. sausio 4 d. nutartimi kreditoriaus R. K. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo patenkino iš dalies, tai yra įtraukė šį kreditorių į BUAB ,,Cukrainis“ kreditorių sąrašą su 23 807,10 Lt finansiniu reikalavimu, o likusioje dalyje reikalavimo netvirtino.

9Teismas nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas dėl 121 800 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo bei dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio buvo išsakytas teismo posėdyje, tai yra praleidus minėta teismo nutartimi nustatytą 40 dienų terminą finansiniams reikalavimams pareikšti, tačiau nebuvo pateikta prašymo, kuris atitiktų procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, kuriame būtų nurodytos minėto termino praleidimo priežastys bei būtų prašoma atstatyti terminą. Dėl to teismas sprendė klausimą tik dėl nustatyta tvarka pareikšto 51 943,68 Lt dydžio reikalavimo.

10Teismas nustatė, kad R. K. 2002 metais iš atsakovo gavo 98 000 Lt avanso ūkio išlaidoms, dalį šio avanso grąžino, tačiau liko skolingas bendrovei 38 850,98 Lt. Taip pat teismas nustatė, kad bendrovė R. K. nemokėjo nuomos mokesčio pagal nuomos sutartį, nes dar iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo atliekamos užskaitos už 2004, 2005 metus bei 2006 m. sausio mėnesį, atitinkamai mažinant pareiškėjo skolą atsakovui (CK 6.130, 6.131 str.). Tokią išvadą teismas grindė atsakovo 2006 m. sausio 1 d. balansu su 2005 m. I ir IV ketvirčio apyvartos žiniaraščiais bei 2006 m. gegužės 19 d. balansu su 2006 m. I ketvirčio apyvartos žiniaraščiu (t. 2, b. l. 13-18, 19-20). Teismas sprendė, kad pagal CK 6.131 straipsnio pirmąją dalį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Teismas konstatavo, jog kreditorius buvo informuotas apie užskaitas, o šią aplinkybę patvirtina buvusios bendrovės direktorės V. V. parodymai. Be to, išeidamas iš darbo bendrovėje kreditorius nereikalavo sumokėti už patalpų nuomą, iki bankroto bylos iškėlimo atliktų užskaitų neginčijo teisme.

11Teismas atmetė kreditoriaus teiginius dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Nurodė, kad ginčo užskaitos buvo padarytos iki bankroto bylos iškėlimo, tai yra kol ieškinio senaties terminas šios sumos išieškojimui iš kreditoriaus nebuvo suėjęs, be to, šiuo pagrindu kreditorius neprašo užskaitų pripažinti negaliojančiomis. Teismas teigė, jog šioje byloje atsakovas BUAB ,,Cukrainis“ nėra pareiškęs kreditoriui jokio savarankiško reikalavimo dėl lėšų gautų iš atsakovo pagal avansines apyskaitas, priteisimo, todėl sprendė, kad nėra jokio pagrindo dėl ieškinio senaties termino praleidimo patvirtinti visą kreditoriaus nurodytą finansinį reikalavimą.

12Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes teismas sprendė, jog bendrovė liko skolinga kreditoriui 19 549,02 Lt už patalpų nuomą. Nuomos sutartis nutraukta 2006 m. kovo 24 d., todėl šis įsiskolinimas turi būti padidintas dar 4 258,08 Lt. Dėl to teismas patvirtino kreditoriaus finansinį reikalavimą bendrovei 23 807,10 Lt sumai.

13Atskiruoju skundu kreditorius R. K. prašo minėtą teismo nutartį pakeisti ir įtraukti jį į BUAB ,,Cukrainis“ kreditorių sąrašą su 121 800 Lt finansiniu reikalavimu. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Teismas pažeidė CK 6.131 straipsnio reikalavimus, nes byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas kada nors apeliantui būtų pranešęs apie įskaitomus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Be to, negalima laikyti, jog apelianto ir atsakovo reikalavimai yra vienarūšiai: apelianto reikalavimas kildinamas iš civilinių teisinių santykių (nuomos sutarties), o atsakovo reikalavimas kildinamas iš apelianto darbinių santykių bendrovėje. Teismas negalėjo savo nuožiūra atlikti įskaitymo, nes pagal CK 6.134 straipsnį, draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme.
  2. Teismas nenustatė išmokų ūkiniams tikslams mokėjimo paskirties, taip pat jokie byloje esantys dokumentai nepatvirtina fakto, jog iš apelianto buvo reikalaujama šių išmokų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 2000 metais išmokėtos sumos nebuvo įskaitomos į įmonės kreditorinius reikalavimus, taigi pats atsakovas pripažino, jog neturi reikalavimo teisės apeliantui dėl šių išmokų. UAB ,,Cukrainis“ komerciniam bankui oficialia pažyma nurodė, kad apeliantas įsiskolinimų 2003 m. lapkričio 27 d. bendrovei neturi (t. 2, b. l. 29).
  3. Atsakovas, įrodinėdamas, jog apeliantas jam yra skolingas pagal 2002 metų mokėjimus, praleido ieškinio senaties terminą.
  4. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, nes tai prieštarauja įrodymų leistinumo reikalavimams (CPK 177 str.). Piniginių lėšų judėjimas yra finansinė operacija, kuri turi būti pagrįsta apskaitos dokumentais bei įrašoma į įmonės balansą. Atsakovas nepateikė jokių leistinų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų bendrovės nurodomų ginčo finansinių operacijų buvimą. Be to, pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nėra patvirtinti būtinais bendrovės rekvizitais ir atsakingų už buhalterinę apskaitą asmenų parašais. Už dokumentų išsaugojimą yra atsakingas įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
  5. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo reikalavimo patvirtinti 121 800 Lt finansinį reikalavimą bei reikalavimo dėl darbinių išmokų priteisimo, nes apeliantas savo reikalavimus pareiškė laiku ir įstatymų nustatyta tvarka. Teismui pateikta pretenzija 51 943,68 Lt sumai neskaitant delspinigių ir kitų nepriemokų. Šio ginčo atveju turi būti taikomas CPK 42 straipsnio nuostatos, leidžiančios didinti (tikslinti) pareikštus reikalavimus. Be to, dėl šių reikalavimų apeliantas pasisakė savo finansinėje pretenzijoje, tik nenurodė tikslaus jų dydžio.

14Atsiliepimu atsakovo BUAB ,,Cukrainis“ administratorius prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą, Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl įskaitymo negalimumo, nes pagal CK 6.131 straipsnio pirmąją dalį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, todėl tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Apeliantas dar iki bankroto bylos iškėlimo buvo informuotas apie tai, kad atliekama užskaita, ką patvirtina buvusios atsakovo direktorės V. V. parodymai bei bylos medžiaga: apeliantas nereikalavo iš atsakovo sumokėti už patalpų nuomą, neginčijo užskaitos teisme. Šalių abipusiai įsipareigojimai yra priešpriešiniai, vienarūšiai, nes abi šalys turi mokėti viena kitai tam tikras pinigų sumas, galiojantys bei vykdytini. Sąvoka ,,vienarūšiai reikalavimai“ yra taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, todėl nėra jokių kliūčių įskaityti šalių tarpusavio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699).
  2. Nepagrįstas apelianto teiginys dėl ieškinio senaties, nes teismas teisingai konstatavo, kad apeliantas tik dabar teigia, jog jo 38 850,98 Lt skolai atsakovui pagal avansines apyskaitas yra suėjęs 3 metų ieškinio senaties terminas. Įskaitos atliktos iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo, tai yra kol senaties terminas dar nebuvo suėjęs, be to, apeliantas neprašo šiuo pagrindu pripažinti užskaitų negaliojančiomis. Atsakovas jokio savarankiško reikalavimo dėl gautų sumų priteisimo iš apelianto nėra pareiškęs, todėl nėra jokio pagrindo dėl ieškinio senaties termino praleidimo patvirtinti visą kreditoriaus nurodytą finansinį reikalavimą.
  3. Neapgrįstas apelianto teiginys, kad teismas turėjo nagrinėti jo finansinį reikalavimą bendrai 121 800 Lt sumai. Apeliantas 51 943,68 Lt reikalavimą pareiškė 2006 m. balandžio 3 d. išsiųsdamas atsakovui pretenziją ir tik teismo posėdžio metu, tai yra praleidęs teismo nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, suformulavo savo reikalavimą 121 800 Lt sumai bei reikalavimą dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio.

15Atskirasis skundas atmestinas.

16Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

17Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą atskirojo skundo apibrėžtose ribose, privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį šio skundo pagrindą bei absoliučius teismo nutarties negaliojimo pagrindus (CPK 320, 329, 338 str.). Pažymėtina, jog apeliacija – tai pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, todėl apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra tai, ką nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Tai aktualu šiuo atveju, nes kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas nagrinėjo klausimą dėl pareikšto 51 943,68 Lt finansinio reikalavimo, o kito apelianto nurodomo reikalavimo, tai yra iki 121 800 Lt padidinto dėl paskolinių, darbo ir kt. teisinių santykių finansinio reikalavimo patvirtinimo teismas nenagrinėjo (t. 2, b. l. 189). Dėl šių aplinkybių nutartyje teisėjų kolegija turi išspręsti du klausimus: pirma, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino apelianto reikalavimą patvirtinti 51 943,68 Lt kreditorinį reikalavimą bendrovei, antra, ar pagrįstai teismas nenagrinėjo prašymo dėl iki 121 800 Lt padidinto finansinio reikalavimo patvirtinimo.

18Dėl prašymo patvirtinti 51 943,68 Lt dydžio finansinį reikalavimą bendrovei.

19Kaip minėta, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas kreditoriaus R. K. prašymą dėl 51 943,68 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo patenkino iš dalies, tai yra įtraukė šį kreditorių į BUAB ,,Cukrainis“ kreditorių sąrašą su 23 807,10 Lt finansiniu reikalavimu, o likusioje dalyje reikalavimo netvirtino. Apeliantas nesutinka su tokia teismo nutartimi.

20Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog 2004 m. sausio 1 d. apeliantas su atsakovu UAB ,,Cukrainis“ sudarė patalpų nuomos sutartį, tačiau bendrovė pagal šią sutartį nuomos mokesčio apeliantui nemokėjo. Taip pat nėra ginčo dėl to, jog apeliantas, dirbdamas UAB ,,Cukrainis“, iš bendrovės ūkio išlaidoms gavo 98 000 Lt. Apeliantas savo reiškiamą 51 943,68 Lt finansinį reikalavimą bendrovei kildino iš minėtos nuomos sutarties, o atsakovas, prieštaraudamas tokiam kreditoriniam reikalavimui, nurodė, jog apeliantas neatsiskaitė su bendrove už gautus pinigus ūkinėms reikmėms, todėl dar iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo atliekamos užskaitos už 2004, 2005 metus bei 2006 m. sausio mėnesį, atitinkamai mažinant pareiškėjo skolą atsakovui (CK 6.130, 6.131 str.). Apeliantas nesutiko su tokia atsakovo pozicija teigdamas, jog su bendrove už gautą avansą ūkio išlaidoms pilnai atsiskaitė. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar apeliantas su bendrove atsiskaitė už avansu gautas lėšas, bei, jei neatsiskaitė, tai ar teisėtai atsakovas vykdė skolos užskaitymą.

21Kaip žinoma, civiliniame procese priimant sprendimus dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo yra remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle. Ši taisyklė grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvada apie fakto buvimą gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikros abejonės, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog šis faktas buvo, nei, kad jo nebuvo. Taigi civiliniame procese šalims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas jų pateiktus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 178, 185 str.).

22Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas neįrodė savo teiginių, jog yra atsiskaitęs su atsakovu dėl dalies gauto 98 000 Lt avanso ūkio išlaidoms, todėl atsakovas turėjo pagrindą užskaitoms ir iki bankroto bylos iškėlimo jas atliko, mažinant pareiškėjo skolą atsakovui (CK 6.130, 6.131 str.). Kaip minėta, apeliantas teigia, kad gautus pinigus jis sunaudojo veikdamas bendrovės interesais arba grąžino bendrovei. Teigia, jog tai patvirtinančius dokumentus teismui turėjo pateikti atsakovas, tai yra bendrovė.

23Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto tvirtinimą. Atsakovo atstovas - bankroto administratorius, teigia, kad jo žinioje esančiuose bendrovės ūkiniuose - finansiniuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad apeliantas už minimus gautus pinigus yra visiškai atsiskaitęs. Apeliantas, tvirtindamas esant priešingai, tai yra įrodinėdamas pilną atsiskaitymą, turi procesinę pareigą pagrįsti savo teiginius (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo laikyti, jog apeliantas dėl savo sveikatos būklės, amžiaus ar nepatyrimo, nesuvokia, kaip turi būti vykdomi piniginiai atsiskaitymai, tai yra nežino, jog visi atliekami mokėjimai, ypač kai veikiama juridinio asmens interesais bei jo lėšomis, turi būti patvirtinami rašytiniais dokumentais, jog neturėjo galimybės savo laiku, tai yra atsiskaitydamas bendrovei, pareikalauti raštiškų dokumentų, patvirtinančių jo atsiskaitymą ir pan. Todėl, nesant ginčo, jog apeliantas gavo iš atsakovo 98 000 Lt, prievolė įrodyti, jog už šią sumą su bendrove buvo pilnai atsiskaityta, tenka pačiam apeliantui. Tuo tarpu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apie tai byloje nėra pakankamai duomenų (CPK 185 str.).

24Išvadą, jog apeliantas buvo skolingas bendrovei už gautą avansą ūkinėms reikmėms bei kad buvo atliekamos abipusių skolų užskaitos, patvirtina kitos bylos aplinkybės. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas po minėtos ginčo nuomos sutarties sudarymo 2002 m. sausio 1 d. būtų reikalavęs atsakovo mokėti nuomos mokestį. Tokio reikalavimo jis nepateikė ir išeidamas iš darbo bendrovėje. Be to, nors 2003 m. sausio 1 d. pažymoje, kuria remiasi apeliantas, teigiama, jog jis nėra bendrovės UAB ,,Cukrainis“ debitorius, tačiau pats apeliantas pagal kasos pajamų orderius 2003 m. sausio 3 d. sumokėjo bendrovei 1 500 Lt, o 2003 m. sausio 14 d. – 15 000 Lt. Be to, savo paaiškinimuose raštu nurodė, jog 2003 m. lapkričio 28 d. sumokėjo bendrovei 42 600 Lt (t. 1, b. l. 188, 189, 190, 191, t. 2, b. l. 38, 116). Atsižvelgiant į tokį apelianto elgesį, bei į tai, jog bendrovė pati pripažįsta, jog turėjo problemų dėl netvarkingos buhalterinės apskaitos, pati užsakė savo auditą, kuris nustatė faktinę padėtį, darytina išvada, jog net bendrovei nereikalaujant grąžinti skolos, apeliantas pats ją pripažino ir vykdė mokėjimus.

25Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina yra tai, jog apeliantas nebuvo atsiskaitęs su bendrove už gautus pinigus ūkiniams reikalams, o bendrovė dėl to nemokėjo apeliantui nuomos mokesčio, taip atlikdama skolų įskaitymą (CPK 185 str.). Apeliantas šios išvados nepaneigė (CPK 178 str.).

26Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo atlikti įskaitymai buvo teisėti ir atitiko įstatymo jiems keliamus reikalavimus (CK 6.130, 6.131 str.). Kaip minėta, apelianto nuomone, įskaitymai negalėjo būti atliekami, nes jo ir atsakovo reikalavimai nebuvo vienarūšiai, be to, atsakovas apie įskaitymus nepranešė apeliantui. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto teiginius.

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra nurodęs, jog prievolės pasibaigimui įskaitymu pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis, tai yra įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai būtų pranešta apie šį teisinį veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2004, 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog apeliantui raštų buvo pranešta apie ginčo įskaitymą. Tačiau, kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė atsakovas, išvadą, jog apeliantas žinojo apie bendrovės atliekamus įskaitymus, patvirtina anksčiau nurodytos aplinkybės bei buvusios atsakovo direktorės V. V. paaiškinimai, jog apie užskaitas jam buvo pranešama (t. 2, b. l. 186).

28Atmestinas apelianto argumentas dėl to, jog įskaitymai negalėjo būti atlikti, nes prievolės buvo nevienarūšės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2006 m. gruodžio 11 d. nutartyje nurodė, jog šalių reikalavimai yra laikomi vienarūšiais tada, kai abiejų prievolių dalykas yra toks pat, pavyzdžiui, šalys turi sumokėti viena kitai pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan. Nagrinėjamu atveju šalys viena kitai turėjo sumokėti pinigus: atsakovas apeliantui buvo skolingas už nuomą, o apeliantas atsakovui – už gautą avansą ūkiniams reikalams. Dėl to reikalavimai laikytini vienarūšiais ir galėjo būti įskaitomi (CK 6.130 str.).

29Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto teiginius dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Kaip teisingai nurodė teismas, atsakovas nėra pareiškęs jokio savarankiško reikalavimo dėl gautų sumų priteisimo iš apelianto. Atsakovas, teigdamas apie apelianto skolą bendrovei, įrodinėja buvus įskaitymą ir prieštarauja apelianto pareikšto finansinio reikalavimo dydžiui (CPK 185 str.).

30Dėl prašymo patvirtinti 121 800 Lt dydžio reikalavimą nenagrinėjimo.

31Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nenagrinėjo apelianto prašymo dėl 121 800 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo. Kaip žinoma, kreditorių finansiniai reikalavimai yra pateikiami bei klausimai dėl jų tvirtinimo sprendžiami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo nuostatas, po bankroto bylos iškėlimo, kreditoriai pateikia prašymus tvirtinti savo finansinius reikalavimus bendrovei, o bankroto administratorius arba su tokiais reikalavimai sutinka ir teikia juos tvirtinti teismui, arba su pareikštais reikalavimai nesutinka ir ginčija juos teisme (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju apeliantas, reikšdamas 121 800 Lt finansinį reikalavimą, nesilaikė šios įstatyme įtvirtintos tvarkos. Bendrieji civilinio proceso principai – proceso ekonomiškumas bei koncentruotumas (CPK 7 str.), o taip pat ĮBĮ nuostatos, apibrėžiančios teismo paskirto pareigūno – bankroto administratoriaus, funkcijas bei įgaliojimus taip pat lemia būtinumą laikytis šios tvarkos: tai yra tik administratoriui nesutikus su bendrovei pareikštu finansiniu reikalavimu, šį klausimą nagrinėja teismas.

32Apelianto argumentas, jog jam turėjo būti leista didinti (tikslinti) pareikštus reikalavimus, neduoda pagrindo kitaip vertinti teismo nutarties, nes klausimas dėl kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo gali būti sprendžiamas tada, kai tų kreditorių vienoks ar kitoks finansinis reikalavimas bendrovei jau yra patvirtintas, kreditoriai įtraukti į kreditorių sąrašą ir teismo nutartis, kuria tai padaroma, yra įsiteisėjusi. Nagrinėjamu atveju apeliantas tik skundžiama nutartimi buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą, o ši nutartis įsiteisės po jos patikrinimo apeliacine tvarka, todėl apelianto teiginiai dėl dar nepatvirtinto kreditorinio reikalavimo tikslinimo yra nepagrįsti.

33Pažymėtina, jog nei skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, nei ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta apeliantui kelio ateityje laikantis Įmonių bankroto įstatyme nustatytos tvarkos reikšti papildomus kreditorinius reikalavimus ir prašyti tikslinti patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydį (ĮBĮ 26 str.).

34Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

Nutarė

36Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Kauno apygardos teismas 2006 m. vasario 8 d. nutartimi iškėlė UAB... 4. Pareiškėjas R. K. pateikė bendrovei pretenziją 51 943,68 Lt sumai. Nurodė,... 5. Bankroto administratorius su pareikšta pretenzija nesutiko ir prašė teismo... 6. Pareiškėjas R. K. su minėtais administratoriaus teiginiais nesutiko.... 7. Teismo posėdyje 2006 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas prašė patvirtinti 121... 8. Kauno apygardos teismas 2007 m. sausio 4 d. nutartimi kreditoriaus R. K.... 9. Teismas nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas dėl 121 800 Lt finansinio... 10. Teismas nustatė, kad R. K. 2002 metais iš atsakovo gavo 98 000 Lt avanso... 11. Teismas atmetė kreditoriaus teiginius dėl ieškinio senaties termino... 12. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes teismas sprendė, jog bendrovė liko... 13. Atskiruoju skundu kreditorius R. K. prašo minėtą teismo nutartį pakeisti ir... 14. Atsiliepimu atsakovo BUAB ,,Cukrainis“ administratorius prašo skundą... 15. Atskirasis skundas atmestinas.... 16. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios... 17. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą atskirojo skundo... 18. Dėl prašymo patvirtinti 51 943,68 Lt dydžio finansinį reikalavimą... 19. Kaip minėta, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas kreditoriaus... 20. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog 2004 m.... 21. Kaip žinoma, civiliniame procese priimant sprendimus dėl tam tikrų... 22. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu... 23. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto tvirtinimą. Atsakovo atstovas -... 24. Išvadą, jog apeliantas buvo skolingas bendrovei už gautą avansą ūkinėms... 25. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 26. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra nurodęs, jog prievolės... 28. Atmestinas apelianto argumentas dėl to, jog įskaitymai negalėjo būti... 29. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 30. Dėl prašymo patvirtinti 121 800 Lt dydžio reikalavimą nenagrinėjimo.... 31. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama... 32. Apelianto argumentas, jog jam turėjo būti leista didinti (tikslinti)... 33. Pažymėtina, jog nei skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, nei... 34. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu... 36. Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą....