Byla A-1338-525/2018
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėja R. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Valdyba) 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą; 2) įpareigoti atsakovą VSDFV įvertinti pareiškėjos pateiktus dokumentus dėl įgyto darbo stažo, reikalingo pensijai bei kompensacijai už neišmokėtos pensijos dalį, perskaičiuoti.
  2. Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. skundu kreipėsi į Valdybą, kaip privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją, dėl VSFDFV Vilniaus skyriaus sprendimo panaikinimo, pensijos ir kompensacijos perskaičiavimo. Pažymėjo, kad Valdyba nepagrįstai atsisakė nagrinėti jos skundą kaip kartotinį ir nepriskirtiną jos kompetencijai. Pareiškėjos teigimu, jai mokamos senatvės pensijos dydis ir kompensuotina pensijos dalis yra apskaičiuota neteisingai, kadangi darbo stažas pensijai gauti yra ne 38 metai 5 mėnesiai ir 29 dienos, o 45,5 metai ir 10 dienų.
  3. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
  4. Atsakovo teigimu, jis tinkamai įvertino pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 20 d. skundo turinį ir pobūdį, todėl teisėtai ir pagrįstai skundo reikalavimą dėl paskirtos pensijos perskaičiavimo atsisakė nagrinėti kaip pakartotinį, o skundo dalį dėl sprendimo, kuriuo apskaičiuota kompensuotina pensijos suma, kaip nepriskirtiną jo kompetencijai.
  5. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai paskirtos pensijos teisingumą VSDFV įvertino išnagrinėjusi jos 2014 m. rugpjūčio 5 d. skundą, kurio pagrindu priėmė 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7435. Teigė, kad pareiškėja 2016 m. rugsėjo 20 d. skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, leidžiančių abejoti VSDFV 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7435 teisėtumu. Mano, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl pensijos perskaičiavimo kaip pakartotinį. Atkreipė dėmesį, kad taip pat neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo teisėtumo, kadangi pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo (toliau – ir Kompensavimo įstatymas) 7 straipsnio nuostatas, jis turėjo būti skundžiamas tiesiogiai teismui.
  6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
  7. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjos stažas, reikalingas pensijai skirti, apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo nuostatais. Pabrėžė, kad pareiškėjai apskaičiuota pensijos suma yra teisinga, todėl nėra pagrindo perskaičiuoti 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu apskaičiuotą kompensuotiną pensijos dydį.

6II.

7

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
  2. Teismas, vadovaudamasis VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 ir 25 punktais, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 37 straipsniu ir Kompensavimo įstatymo 7 straipsniu, spendė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 10 d. sprendimui Nr. PE_SP16-14193 teisės aktuose nėra nustatyta privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka, todėl Valdyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl šio sprendimo panaikinimo kaip nepriskirtiną jos kompetencijai. Pažymėjo, kad nors VSDFV 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendime nurodytas netinkamas atsisakymo nagrinėti pareiškėjos skundo dalį teisinis pagrindas, t. y. VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 2 punktas, minėta aplinkybė nedaro įtakos Valdybos sprendimo teisėtumui. Akcentavo, kad Valdyba neturėjo pareigos perduoti pareiškėjos skundo dalį nagrinėti kompetentingam subjektui, nes skundas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 10 d. Nr. PE_SP16-14193 teismingas administraciniam teismui, o kreipimosi į teismą sąlygos ir tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ).
  3. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad šiuo metu pareiškėjai mokama senatvės pensija paskirta VSDFV Vilniaus skyriaus 2000 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 99, kurio teisėtumą Valdyba įvertino priimdama 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7435, o pareiškėja į VSDFV Vilniaus skyrių dėl pensijos perskaičiavimo po 2014 m. rugsėjo 11 d. priimto sprendimo nesikreipė, sprendė, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl jai paskirtos pensijos perskaičiavimo, kadangi dėl to jau yra priimtas 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimas Nr. (6.5)I-7435.
  4. Teismas, atmesdamas skundą, išaiškino pareiškėjai, kad skundą dėl VSDFV 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. PE_SP16-14193, kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą, ji gali paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o dėl jai mokamos pensijos perskaičiavimo turi kreiptis į VSDFV Vilniaus skyrių, pateikdama objektyvius duomenis, patvirtinančius jos turimą stažą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai perskaičiuoti.

8III.

9

  1. Pareiškėja R. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
  2. Pareiškėja nurodo, kad po 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7435 priėmimo pateikė VSDFV Vilniaus skyriui papildomus dokumentus apie įgytą darbo stažą, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo atsisako pripažinti jos nurodomus laikotarpius.
  3. Pareiškėja pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-8216-142/2016 jai išaiškino, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valdybai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio tvarka.
  4. Pareiškėjos teigimu, į Valdybą kreipėsi, siekdama apskųsti VSDFV Vilniaus skyriaus atsisakymą perskaičiuoti pensiją, kadangi atitinkamai perskaičiavus pensijos dydį, keistųsi ir kompensacijos už sumažintą pensiją dydis. Mano, kad VSDFV Vilniaus skyrius ir Valdyba, teikdami atsiliepimus, siekė suklaidinti teismą.
  5. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
  6. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pareiškėjos apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
  7. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino pareiškėjai, kad 2016 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. PE_SP16-14193 turėjo būti skundžiamas teismui, o ne Valdybai. Mano, kad teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog Valdyba, 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5542 atsisakydama nagrinėti pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 20 d. skundą ta apimtimi, kuria ji nesutiko su 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. PE_SP16-14193, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
  8. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Valdybos 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendime Nr. (6.5)I-5542 nurodytas netinkamas atsisakymo nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl prašymo panaikinti apskaičiuotą kompensuotiną pensijos sumą teisinis pagrindas, kadangi viešojo administravimo subjektas, kuriam pagal VAĮ 23 straipsnio 4 dalies ir Taisyklių 25 straipsnio 1 dalies nuostatas galėtų būti persiųstas pareiškėjos skundas, VAĮ 14 straipsnyje nėra nurodytas.
  9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
  10. Trečiasis asmuo atsiliepimą grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir atsakovas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12

  1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. (6.5)I-5542 teisėtumo ir pagrįstumo.
  2. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, spręsdamas, jog atsakovas ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 20 d. skundo reikalavimą dėl paskirtos pensijos perskaičiavimo kaip pakartotinį, o skundo dalį dėl sprendimo, kuriuo apskaičiuota kompensuotina pensijos suma, kaip nepriskirtiną jo kompetencijai.
  3. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, kad VSFDFV Vilniaus skyrius nepagrįstai atsisakė pripažinti jos nurodytus laikotarpius dėl pensijos perskaičiavimo, o teisę ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka skųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimus dėl pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimų jai buvo išaiškinęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-8216-142/2016.
  4. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad bendroji Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų apskundimo tvarka numatyta Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir VSDPĮ) 45 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipianti į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą. VSDĮ 37 straipsnyje įtvirtinti Valdybos administravimo įstaigų sprendimų ir veiksmų apskundimo atvejai ir tvarka. Pagal VSDĮ 37 straipsnio 8 dalį ginčus dėl pensijų socialinio draudimo stažo, draudžiamųjų ir joms prilyginamų pajamų nagrinėja teismas.
  5. Analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas ir Kompensavimo įstatymo 7 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo ir valstybinių pensijų skyrimą ir (ar) mokėjimą administruojančių (administravusių) įstaigų sprendimai dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos ir valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos apskaičiavimo ir mokėjimo per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
  6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. rugsėjo 20 d. skundu kreipėsi į Valdybą, kaip privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, prašydama panaikinti VSFDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą dėl pensijos kompensuojamosios sumos apskaičiavimo. Minėtame 2016 m. gegužės 10 d. sprendime pareiškėjai buvo nurodyta apskundimo tvarka – skundą paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-8216-142/2016 jai išaiškino, jog skundai dėl pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimų turi būti teikiami Valdybai ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, tačiau, kaip jau buvo minėta, VSDPĮ 45 straipsnyje įtvirtinta bendroji Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų apskundimo tvarka, nukreipianti į VSDĮ 37 straipsnį, kuriame išskirti atskiri atvejai, susiję Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų priimtais sprendimais (ar neveikimu), bei jų apskundimo tvarka.
  7. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 20 d. skundo dalis dėl VSFDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo dėl pensijos kompensuojamosios sumos apskaičiavimo panaikinimo, nenagrinėtina Valdybos ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Valdyba neturėjo pareigos perduoti pareiškėjos skundo dalį nagrinėti kompetentingam subjektui, nes skundas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. PE_SP16-14193 teismingas administraciniam teismui, o kreipimosi į teismą sąlygos ir tvarka nustatyta ABTĮ. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas ginčijamame sprendime dėl skundo dalies dėl sprendimo, kuriuo apskaičiuota kompensuotina pensijos suma, panaikinimo nurodė tinkamą atsisakymo nagrinėti skundo dalį teisinį pagrindą, t. y. VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kadangi pirmosios instancijos teismo nurodytos VAĮ 23 straipsnio 4 dalies normos taikomos tuo atveju, kai jau yra pradėta administracinė procedūra ir paaiškėja, jog skundą tuo pačiu klausimu nagrinėja teismas. Tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl administracinės procedūros sustabdymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-968/2014). Šiuo nagrinėjamu atveju administracinė procedūra nebuvo pradėta, kadangi atsakovas neturėjo įgaliojimų nagrinėti pareiškėjos skundo dalį, o teisme nebuvo nagrinėjamas skundas tuo pačiu klausimus, todėl VAĮ 23 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikytinos.
  8. Dėl pareiškėjos skundo reikalavimo perskaičiuoti paskirtos pensijos dydį, kurį tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas vertino kaip kartotinį, pažymėtina, jog VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje numatytos alternatyvios sąlygos, kurioms esant viešojo administravimo subjektas gali atsisakyti nagrinėti skundą (prašymą): 1) jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba 2) tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-665-822/2015). Taigi iš VAĮ 23 straipsnio 6 dalies matyti, jog tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-869-756/2015). Draudimas vykdyti pakartotinę administracinę procedūrą netaikomas tais atvejais, kai asmens pakartotinis prašymas priimti sprendimą yra ne dėl to paties dalyko ir / ar ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-762/2014; 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438- 736/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog vertinant, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas remiantis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, analizuojama, ar pakartotiniame kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-37/2012). Sprendžiant dėl VAĮ 23 straipsnio 6 dalies taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurios nebuvo nurodytos ankstesniame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).
  9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. rugsėjo 20 d. skunde nesutiko su darbo stažo paskaičiavimu, nurodydama, jog skaičiuojant darbo stažą nebuvo įtrauktas stažas: nuo 1965 m., kai ji dirbo 0,5 etato; nuo 1979 m., kai dirbo 0,5 etato; nuo 1965 m. iki 1991 m., kai dirbo 1,5 etato; nuo 1965 m. iki 1979 m., kai dirbo 0,5 etato. Teigia, kad darbo knygelėje nurodytas darbo stažas 42 metai ir 10 dienų, todėl pridėtus 3,5 m. laikotarpį, kai ji dirbo antraeilėse pareigose, iš viso gaunasi 45,5 m. ir 10 dienų darbo stažas.
  10. Pažymėtina, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2000 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 99 nuo 2000 m. vasario 1 d. pareiškėjai paskirta senatvės pensija (I t., b. l. 29). Pareiškėja su 2013 m. gruodžio 17 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama perskaičiuoti jos pensijos dydį, atsižvelgiant į VšĮ „Lazdynų poliklinika“ dokumentus apie pajamas laikotarpiu nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 1999 m. lapkričio 30 d. (I t., b. l. 64). Pareiškėja 2013 m. gruodžio 23 d. pareiškime kėlė klausimą dėl laikotarpių nuo 1965 m. iki 1979 m. ir nuo 1965 m. iki 1991 m. įtraukimo į darbo stažą (I t., b. l. 84). VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (10.1)3-45402 pasisakė dėl pareiškėjos 2013 m. gruodžio 23 d. pareiškimo ir jame keliamų klausimų (I t., b. l. 127–129). Dėl jai paskirtos pensijos perskaičiavimo pareiškėja į VSDFV Vilniaus skyrių kreipėsi ir su 2014 m. balandžio 17 d. pareiškimu (I t., b. l. 85–86), kurį išnagrinėjęs VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. (10.1)3-62514 pareiškėją informavo, kad jai mokama pensija yra apskaičiuota laikantis teisės aktų reikalavimų (I t., b. l. 87). Šis sprendimas papildytas VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. (10.1)3-86651, kurį pareiškėja apskundė Valdybai, kaip išankstinei ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai (I t., b. l. 62–63). Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendime Nr. (6.5)I-7435 konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2000 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 99 nuo 2000 m. vasario 1 d. pareiškėjai paskirta senatvės pensija yra apskaičiuota teisingai ir jos perskaičiuoti, vadovaujantis pareiškėjos pareiškimuose išdėstytais argumentais, nėra pagrindo (I t., b. l. 96–98). Byloje duomenų, kad VSDFV 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7435 pareiškėja būtų skundusi teismui, nėra.
  11. Atlikusi byloje pateiktų rašytinių įrodymų analizę teisėjų kolegija sutinka tiek su atsakovo, tiek su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 20 d. skundo dalis dėl paskirtos pensijos perskaičiavimo vertintina kaip prašymas atlikti pakartotinę administracinę procedūrą, kas pagal teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką yra draudžiama. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad dėl pareiškėjos prašymo perskaičiuoti paskirtos pensijos dydį, įtraukiant laikotarpius nuo 1965 m. iki 1979 m. ir nuo 1965 m. iki 1991 m. (dirbant skirtingais etatais), buvo pasisakyta VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. balandžio 7 d. sprendime Nr. (10.1)3-45402 ir 2014 m. gegužės 19 d. sprendime Nr. (10.1)3-62514, kuris apeliacine tvarka išnagrinėtas VSDFV. Valdyba 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendime Nr. (6.5)I-7435 pripažino, jog pareiškėjai paskirta senatvės pensija yra apskaičiuota teisingai ir perskaičiuoti jos pareiškėjos nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Minėtas sprendimas nebuvo nuginčytas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl laikytinas galiojančiu ir galutiniu pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms bei laikotarpiams.
  12. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
  13. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė VSDFV Vilniaus skyriaus priimtų sprendimų kopijas ir atsakymus į pareiškėjus prašymus / pareiškimus, medicininių dokumentų išrašus, pažymas apie asmens valstybinį socialinį draudimą / darbo stažą, rašto apie pensijos perskaičiavimą kopiją, pažymas apie pajamas / išmokas, darbo knygelės kopijas, pažymėjimo apie valstybinės kalbos mokėjimo lygį kopiją, kasos išlaidų orderių kopijas, socialinio draudimo pažymėjimo kopijas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Givenda“ informacijos pateikimo, mokėjimo nurodymų / kvitų kopijas, pažymas apie pavedimus, sąskaitos išrašų kopijas, pareiškėjos skundų / pareiškimų bei atsakymų į juos kopijas, buto su rūsiu pirkimo–pardavimo sutarties kopiją. Dėl visų pateiktų įrodymų teisėjų kolegija pažymi, kad jie negali būti priimti ir tiriami apeliacinės instancijos teisme kaip nauji įrodymai, nes neatitinka nė vienos iš ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje nurodytų naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui sąlygų. Pabrėžtina, kad pateikti dokumentai arba visiškai nesusiję su nagrinėjamu ginču (pvz., pažymos apie pareiškėjos sveikatos būklę, pažymėjimo apie valstybinės kalbos mokėjimo lygį kopija, kasos išlaidų orderių kopijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas dėl UAB „Givenda“ informacijos pateikimo, mokėjimo nurodymų / kvitų kopijos, pažymos apie pavedimus, sąskaitos išrašų kopijos, pareiškėjos skundų / pareiškimų bei atsakymų į juos kopijos dėl reikalavimų, keliamų po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, buto su rūsiu pirkimo–pardavimo sutarties kopija) arba pernelyg nutolę nuo ginčo nagrinėjamoje byloje dalyko. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nutarė nepriimti ir neprijungti pareiškėjos laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2018 m. birželio 19 d. pateiktų įrodymų.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

14Pareiškėjos R. R. apeliacinį skundą atmesti.

15Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai