Byla 2S-439-431/2014
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus AB „SKV-VALDA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB „SKV-VALDA“ pareiškimą skolininkui Lietuvos darbo federacijai dėl skolos priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas priteisti iš skolininko 264126,72 Lt skolą bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-29 įsakymu kreditoriaus reikalavimas buvo tenkintas. Skolininkui pateikus prieštaravimus ir teismui informavus apie tai kreditorių, 2013-11-05 teisme gautas AB „SKV-VALDA“ ir Lietuvos darbo federacijos prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo. Taikos sutartyje, nurodoma, jog šalys aiškiai susitaria ir patvirtina, kad viena iš esminių šios taikos sutarties sudarymo sąlygų yra skolininko įsipareigojimas laiku ir tinkamai CPK bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka atlikti visus veiksmus, kuriuos skolininkas privalo atlikti tam, kad žemės sklypas, esantis ( - ), būtų perleistas kreditoriaus nuosavybėn, pasinaudojant CPK skolininkui suteikta teise į turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui ir šiuo tikslu šioje taikos sutartyje nustatyta tvarka pasiūlyti kreditorių, kaip vienintelį pirkėją, ketinantį įsigyti žemės sklypą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-06 nutartimi netenkino prašymo patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-29 teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą pripažino nepaduotu. Taip pat panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

8Teismas nustatė, kad iš šalių pateiktos taikos sutarties turinio matyti, jog šalys iš esmės siekia išspręsti žemės sklypo, esančio ( - ), perleidimo klausimą. Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pradėta minėto žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai), o nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti) (Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalis). Teismas padarė išvadą, kad patvirtinta taikos sutartis prieštarautų Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostatoms, o taip pat ir viešajam interesui, todėl atsisakė ją patvirtinti. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju kreditorius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti skolą teismo įsakymo išdavimo tvarka. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Atskiruoju skundu kreditorius AB „SKV-VALDA“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nutartį ir patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.

11Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismo nurodytos Žemės įstatymo nuostatos negali būti taikomos esant specialiai procesinei turto realizavimo formai – turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui (CPK 700 str., 704 str.). CPK 626-627 str. nuostatos nenumato galimybės sustabdyti vykdymo veiksmus, kada areštuoto turto atžvilgiu yra pradėta paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Todėl egzistuoja prieštaravimas tarp žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus reglamentuojančių teisės normų bei CPK normų, reglamentuojančių vykdymo veiksmus. Pagal CPK, kai yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų įstatymų nuostatų, teismas turi vadovautis CPK normomis, išskyrus atvejus, kada CPK suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Žemės įstatymo nuostatos nedraudžia vykdyti priverstinio atitinkamo turto pardavimo, kada tai atliekama valstybės įgalioto asmens, šiuo atveju – antstolio. Taigi Žemės įstatymo 46 str. 5 d. nereguliuoja priverstinio turto pardavimo iš varžytynių ir nenustato tokio pardavimo taisyklių, kurios yra nustatytos CPK.
  2. Žemės sklypo perleidimas naudojant specialią procesinę priemonę kito asmens nuosavybės – skolininko pasiūlytam asmeniui, niekaip neįtakos dalies šio turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Imperatyvios įstatymų nuostatos, reglamentuojančios turto paėmimą visuomenės poreikiams bet kokiu atveju bus taikomos ir naujajam turto savininkui. Taigi, taikos sutarties sudarymas bei žemės sklypo perleidimas kreditoriui niekaip neigiamai neįtakos visuomenės intereso bei poreikio, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra bet kokiu atveju bus vykdoma. Kiti teismai savo praktikoje minėtas teisės normas aiškina taip pat (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-11327-558/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1296-798/2013).

12Skolininkas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

15Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tvirtinti kreditoriaus ir skolininko pateiktą taikos sutartį po teismo įsakymo išdavimo.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

17Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

18Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su taikos sutarties tvirtinimo civiliniame procese institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

19CPK 140 str. 3 d. suteikia teisę proceso šalims bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Tačiau CPK 42 str. 2 d. nustato, jog teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

20Nagrinėjamoje byloje kreditorius reikalavo išieškoti iš skolininko 264126,72 Lt skolos pagal 2013 m. kovo 14 d. turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 13/03/13 su visais vėlesniais pakeitimais bei papildymais (b.l. 2). Teismui išdavus teismo įsakymą, skolininkas pareiškė prieštaravimus. Teismui nustačius kreditoriui terminą patekti ieškinį, šalys sudarė taikos sutartį ir pateikė ją teismui patvirtinti (b.l. 102-108). Taikos sutartyje aptartos sąlygos patvirtina, kad ginčas tarp šalių kilo dėl 2013-03-14 sutarties Nr. 13/03/13, pagal kurią skolininkas buvo įsipareigojęs perleisti kreditoriaus nuosavybėn minėtoje sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, o taip pat ir žemės sklypą, esantį ( - ), šalims sudarant minėto turto notarinę pirkimo-pardavimo sutartį. Kreditorius, vykdydamas minėtą sutartį pagal 2013-04-26 susitarimą Nr. 1 ir 2013-05-22 susitarimą Nr. 2 sumokėjo skolininkui 114126,72 Lt užstatą, kuris turėjo būti įskaitytas į sutartyje nustatytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo kainą. Kadangi pagrindinė sutartis dėl skolininko kaltės nebuvo sudaryta, kreditorius kreipėsi į teismą dėl sumokėto užstato ir 150000,00 Lt netesybų priteisimo (b.l. 104-105). Pagal taikos sutarties 3 punktą šalys susitarė, kad kreditorius, įvertindamas tai, kad skolininkas šios taikos sutarties sudarymo dieną pateiks antstoliui pareiškimą siūlydamas perleisti žemės sklypą kreditoriui (CPK 700 str., 704 str.), atsisako savo reikalavimo skolininkui priteisti iš skolininko kreditoriaus naudai 150000 Lt dydžio netesybas, numatytas sutarties VII straipsnio 2 dalyje. Taikos sutarties 4.1 punkte numatyta, jog skolininkas įsipareigoja taikos sutarties sudarymo dieną inicijuoti turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui už kainą, kuri sudaro 370000 Lt su sąlyga, kad į šią sumą bus įskaitytas ir kreditoriaus reikalavimas į 114126,72 Lt dydžio sumos sumokėjimą, o tuo metu skolininkui pareikštų reikalavimų suma kartu su kreditoriaus šiame punkte minėtu reikalavimu neviršys šiame punkte nurodytos sumos. Taikos sutarties 5 punktu šalys aiškiai susitarė ir patvirtino, kad viena iš esminių šios taikos sutarties sąlygų yra skolininko įsipareigojimas laiku ir tinkamai CPK bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, atlikti visus veiksmus, kuriuos skolininkas privalo atlikti tam, kad žemės sklypas būtų perleistas kreditoriaus nuosavybėn pasinaudojant CPK skolininkui suteikta teise į turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui ir šiuo tikslu šioje taikos sutartyje nustatyta tvarka pasiūlyti kreditorių, kaip vienintelį pirkėją, ketinantį įsigyti žemės sklypą (b.l. 105-108).

21Kiti byloje esantys dokumentai patvirtina, kad žemės sklypas, šiuo metu priklausantis skolininkui nuosavybės teise, yra areštuotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį bei pagal antstolių R. V., D. B., D. K. ir G. P. patvarkymus, nuo 2008-04-08 yra pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai (b.l. 110-111). Antstolis G. P. pateikė informaciją, jog vykdo Darbo ginčų komisijos sprendimą dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš skolininko Lietuvos darbo federacijos antros eilės išieškotojos V. Š. naudai, todėl organizuojamas areštuoto žemės sklypo pardavimas iš varžytynių (b.l. 136). Byloje taip pat buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas panaikinti žemės sklypo areštą, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012-10-23 ir 2013-04-11 įsakymais patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti projektą (b.l. 82-83).

22Aukščiau aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad skolininkui nuosavybės teise priklausantis sklypas yra areštuotas net keturių antstolių patvarkymais, taigi yra vykdomi išieškojimai iš skolininko. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kreditorius būtų išieškojimo procesų dalyvis ir turėtų kokias nors teises vykdymo procese. A. P. pateikta informacija patvirtina, kad išieškojimas V. Š. naudai bus vykdomas iš skolininkui priklausančio areštuoto žemės sklypo, tačiau nėra nurodyta, kokio dydžio yra išieškomas suma. Taip pat teismas neturi informacijos, kokiu pagrindu buvo pritaikyti kitų antstolių areštai, kokio dydžio sumas jie išieško iš skolininko. CPK 591 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, jog pradėtus vykdymo veiksmus antstolis gali tęsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimą.Tokiu atveju jis surašo motyvuotą patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Šį patvarkymą turi patvirtinti rezoliucija apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Pirmos instancijos teismui nebuvo pateikti nurodyti duomenys apie kitų antstolių vykdomus išieškojimus iš skolininko. CPK 704 straipsnio 1 dalis numato, jog skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją iki varžytynių pradžios. Antstolis G. P. teismui informaciją apie organizuojamas varžytynes pateikė 2013-11-27, tačiau nenurodė numatomos jų datos bei preliminarios parduodamo turto kainos. Kreditorius pateiktos taikos sutarties 4.1 punktu nustato tam tikras skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamo turto sąlygas, tai yra jo kainą bei dalies jau sumokėtos sumos įskaitymą į pardavimo kainą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks iš varžytynių parduodamo turto pirkimo sąlygų nustatymas prieštarauja CPK ir viešajam interesui, nes turto pardavimas išieškojimo procese yra skirtas visų pirma išieškotojo interesų užtikrinimui.

23Kreditoriaus cituojamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-11327-558/2013 ir Vilniaus apygardos teismo 2013-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1296-798/2013 buvo priimtos esant visiškai kitai teisinei situacijai, tai yra bylos aplinkės nėra tapačios nagrinėjamai bylai. Minėtose nutartyse buvo analizuojama situacija, kuomet jau pradėto vykdymo proceso metu antstolis kreipėsi į teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, kada išieškotojas byloje buvo hipotekos kreditorius, tai yra jo teisė į įkeistą žemės sklypą buvo patvirtinta hipotekos teisėjo 2011-05-11 nutartimi. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje kreditorius nėra vykdymo proceso dalyvis. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių neginčijamą kreditoriaus teisę į visuomenės poreikiams numatytą paimti žemės sklypą. CK 9.986 straipsnio 2 d. nustato, jog jeigu taikos sutartis buvo sudaryta remiantis sandoriu, kuris taikos sutarties sudarymo metu negaliojo, tai tokia taikos sutartis negalioja. Kreditorius nepateikė pirmos instancijos teismui nei 2013-03-14 turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 13/03/13 nei pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo ir taikos sutartyje minimų 2013-04-26 susitarimo Nr.1 ir 2013-05-22 susitarimo Nr. 2. Iš taikos sutartyje nurodytų aplinkybių galima daryti išvadų, kad notaro patvirtinta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, o šalis siejo tik susitarimas sudaryti tokią sutartį. Kadangi minėtos sutarties kopija nebuvo pateikta teismui, negalima daryti išvados, kad minėtos sutarties galiojimas nebuvo pasibaigęs.

24Lietuvos Respublikos CK 6.983 str. 1 d. nustato, jog taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkertą kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Iš šios teisės normos galima kildinti pagrindinius reikalavimus sudaromos taikos sutarties turiniui ir sąlygoms, kurios turi būti aiškios, įvykdomos, nepažeisti kitų asmenų teisėtų interesų ir teisių bei nekelti potencialiai galimų ginčų tarp sutarties šalių ir trečiųjų asmenų ateityje grėsmės. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad, esant patvirtintam žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams projektui, Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat pripažintina suinteresuotuoju asmeniu minėtoje byloje, kadangi žemės sklypo perleidimas kitam asmeniui gali daryti įtakos tolesniam žemės paėmimo proceso vykdymui. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį kaip prieštaraujančią Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostatoms, o taip pat ir viešajam interesui.

25Pirmos instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorius prašė priteisti skolą. Pagal CPK 431 straipsnio 1 dalį teismo įsakymas gali būti išduodamas tik dėl piniginių reikalavimų, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, po prieštaravimų pareiškimo, paaiškėjo, jog ginčas tarp šalių kilo dėl neįvykdyto susitarimo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, o toks ginčas turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, pareiškiant ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas kreditoriui išaiškina, kad atsisakymas patvirtinti taikos sutartį, šalims neužkerta kelio pateikti teismui tvirtinti naujos taikos sutarties, kartu pateikiant visus įrodymus, susijusius su taikos sutartyje numatytomis sąlygomis, kad teismas galėtų tinkamai išspręsti taikos sutarties neprieštaravimo viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo normoms klausimą.

26Iš aukščiau aptartų bylos aplinkybių bei nurodytų teisės normų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šalių pateiktos taikos sutarties nuostatos neužkerta kelio kilti teisminiam ginčui ateityje, o taip pat prieštarauja CPK 42 str. 2 d. ir 704 str. nuostatoms, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o kreditoriaus atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

27Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

29Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus AB... 3. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 4. I.Ginčo esmė... 5. Kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas priteisti iš... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-06 nutartimi netenkino prašymo... 8. Teismas nustatė, kad iš šalių pateiktos taikos sutarties turinio matyti,... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Atskiruoju skundu kreditorius AB „SKV-VALDA“ prašo panaikinti Vilniaus... 11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Teismo... 12. Skolininkas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 14. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 15. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 19. CPK 140 str. 3 d. suteikia teisę proceso šalims bet kurioje proceso stadijoje... 20. Nagrinėjamoje byloje kreditorius reikalavo išieškoti iš skolininko... 21. Kiti byloje esantys dokumentai patvirtina, kad žemės sklypas, šiuo metu... 22. Aukščiau aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad skolininkui nuosavybės... 23. Kreditoriaus cituojamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nutartis... 24. Lietuvos Respublikos CK 6.983 str. 1 d. nustato, jog taikos sutartimi šalys... 25. Pirmos instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškimu dėl teismo... 26. Iš aukščiau aptartų bylos aplinkybių bei nurodytų teisės normų,... 27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti...