Byla 2A-93-267/2011

2Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės, kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei, dalyvaujant ieškovei R. N., jos atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui, atsakovui V. N., trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistei S. T., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. N. ir ieškovės R. N. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui V. N., trečiajam asmeniui M. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė.

6Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti priteisto dukroms išlaikymo po 150 Lt dydį, priteisiant iš atsakovo kiekvienam vaikui po 400 Lt nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Taip pat prašė pakeisti ir bendravimo su vaikais tvarką, nustatant, kad atsakovas gali bendrauti su mergaitėmis kas antrą šeštadienį nuo 12 val. iki 15 val., jų neišvežant iš ( - ) miesto, dalyvaujant ieškovei R. N., įpareigojant atsakovą neleisti su mergaitėmis matytis ir bendrauti atsakovo sugyventinei M. B..

7Nurodė, kad praėjo 5 metai nuo 2005 m., kai buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Tuomet mergaitėms buvo tik dveji metukai, ir per 5 metus jų poreikiai išaugo. Vaikai pradėjo lankyti mokyklą, reikėjo supirkti visas mokyklines prekes, skirti lėšų neformaliam ugdymui. Mergaitėms nuo 3 metų reikalingi akinukai, ortopedinė avalynė. Vaikai dažnai serga: dažnos anginos, neišoperuoti adenoidai, perka vaistus, vitaminus, papildus. Vaistams išleidžiama apie 50 Lt, 450 litų suma maistui, nes perkama mėsa, paukštiena, žuvis, pieno produktai, dauguma produktų perkama turguje. Pietūs mokykloje kainuoja 60 litų. Drabužiai perkami kiekvieną mėnesį, nes vaikai auga sparčiai ir jei rūbai nėra sudėvimi, jie yra išaugami. Komunaliniams mokesčiams reikia 200 litų. Butas yra 64 m². Vasaros metu mokama mažiau, apie 300 litų už vandenį, dujas ir elektrą. Higienos prekėms – apie 30 litų kas mėnesį, atostogoms reikia 50-70 litų. Kitos išlaidos: šventės mokykloje, įvairios rinkliavos, ekskursijos. Ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis nuo 2005 m. pasikeitė. Kai buvo priteistas išlaikymas 2005 m. ji nedirbo, dar mokėsi, o 2008 m. jos pajamos buvo apie 1500-2000 litų, vėliau 2400 Lt, bet padidėjo vaikų poreikiai. Dirba dviejuose darbuose, kad tik galėtų išlaikyti vaikus. Negali pasakyti, kad jos turtinė padėtis po to, kai buvo priteistas išlaikymas pagerėjo, nes dirba pagal terminuotą darbo sutartį. Tėvai padėjo 2006 m. nusipirkti vieno kambario butą. Skolino 25000 Lt, o sesuo K. B. pervedė 15000 litų. Dalį pinigų grąžino. Apie atsakovo turtinę padėtį ieškovei žinoma, kad jis visą laiką dirbo pas tėvą, ten gaudavo nemažas pajamas. Medienos apdirbimo įmonė gamina paletes, langus, duris. Užsakovai yra užsienyje. Atsakovas gali kiekvienais metais išvykti atostogauti į Egiptą, Turkiją. Mano, kad atsakovo turtinė padėtis gerėjo, nes verslas išaugo, turi prabangius automobilius, gali važiuoti į keliones. Jo pajamos ir turtas slepiami. Dėl atsakovo sveikatos paaiškino, kad jo sveikata pagerėjo, nes anksčiau turėjo didesnę neįgalumo grupę, dabar turi trečią ir yra suteikta terminuotai.

8Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nurodė, kad ją reikia keisti, nes mergaitės po 2007 m. vasaros atostogų nenori važiuoti į ( - ), pasakojo, kad M. su tėčiu joms krapšto lytinius organus (mergaitės tai įvardija „dundes“). Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas. Po apsilankymo pas atsakovą ( - ) vaikai pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Tėvą vaikai vadina N., jo nepasigenda. Pripažįsta, jog kartais pavadina prie vaikų atsakovą N. Nurodo, kad dirba psichologe, vaikų nenustatinėjo prieš atsakovą, tačiau pats atsakovas nesusitinka su vaikais.

9Atsakovas V. N. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis yra neįgalus, nedirba ir darbo neieško, neregistruotas darbo biržoje, yra išlaikomas, nes gauna tik invalidumo pensiją, kurią sumoka vaikams. 2008-02-01 iš tėvo įmonės išėjo, jokio darbo negali dirbti. Darbingumas tik 50 procentų. Sveiki žmonės nesusiranda darbo, o nesveikam – neįmanoma šiuo metu, kai visos įmonės bankrutuoja, nors išsilavinimas aukštasis. Specialybė – elektronikas. Nurodė, jog mokėti po 150 litų nėra per daug, nors su vaikais nebūna, nežino kiek reikia vaikų išlaikymui. Pripažįsta, kad pasikeitė poreikiai labai mažai. Jis turto neturi, gyvena tėvų name, važinėja jų automobiliu. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad galima vieną kartą per mėnesį pasiimti iš mokyklos, kad nebūtų problemų, o sutarti, kad auklėtoja atveda, o sekmadienį ryte, ar kitu laiku atvežtų. Paimtų penktadienį, sekmadienį atiduotų ieškovei. M. gyvena su juo. Ji dirba, studijuoja ekonomiką Riomerio universitete. Nesantaika su ieškove prasidėjo dėl to, kad vaikai labai gerai sutarė su M. Po to jam nebedavė vaikų, pusę metų kankinosi, važiavo, visi ieškojo, vėliau kreipėsi į policiją. Praėjus dar pusei metų ieškovė apkaltino dėl vaikų tvirkinimo. Ieškovė gyvena su kitu žmogumi, kuris jam (atsakovui) grasino, todėl negali lankytis ieškovės namuose ir ten matytis su vaikais. R. N. jį šmeižia, išvadino tokiais žodžiais: „pedofilas, pedofilų šeimyna“ pasakė, kad pasidarytų savo vaikus.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 26 d. sprendimu ieškovės R. N. ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 30 d. sprendimu iš atsakovo V. N. dukrų S. N. ir Ž. N. išlaikymui priteistą išlaikymą po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2005-04-01 iki dukrų pilnametystės. Priteisė iš atsakovo V. N. nepilnamečių dukrų S. N. ir Ž. N. išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2008-05-13, iki dukrų pilnametystės. Nustatė ieškovei R. N. uzufrukto teisę tvarkyti vaikų išlaikymui skirtas lėšas. Nustatė, kad keturis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas V. N. bendrauja su vaikais S. N. ir Ž. N. kas antrą šeštadienį nuo 12 iki 18 val., neišvežant jų iš ( - ) miesto ir įpareigojant atsakovą neleisti bendrauti su vaikais M. B.. Nustatė, kad, suėjus keturių mėnesių terminui po sprendimo įsiteisėjimo, atsakovas V. N. bendrauja keturis mėnesius su vaikais S. N. ir Ž. N. kas antrą šeštadienį nuo 10 iki 18 val., įpareigojant atsakovą neleisti bendrauti su vaikais M. B.. Nustatė, kad suėjus aštuoniems mėnesiams po sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovas V. N. su vaikais S. N. ir Ž. N. bendrauja pagal 2005-03-30 Šiaulių miesto sprendime (civilinė byla Nr. 2-0133-542/2005) nustatytą bendravimo tvarką. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

12Priteisė iš ieškovės R. N. valstybei 24,76 Lt bylinėjimosi išlaidas, iš V. N. valstybei 60,76 Lt bylinėjimosi išlaidas.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.

14Apeliaciniu skundu atsakovas V. N. prašo: Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės R. N. ieškinį atmesti. Nesant galimybės priimti naują sprendimą, prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat atsakovas prašo iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

15Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

161.

17Teismas sprendime nepateikė nei vieno argumento ar motyvo, kodėl pakeitė išlaikymo dydį ir bendravimo su vaikais tvarką, nenurodė kaip iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis ir kaip iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai, koks to esminio pasikeitimo turinys, kokiomis proporcijomis kiekvienas iš tėvų turi teikti išlaikymą ir tinkamai nemotyvavo, kodėl būtent tokiomis proporcijomis turi kiekvienas iš tėvų teikti išlaikymą. Neatsižvelgė į atsakovo sveikatos būklę ir dėl to žymiai pablogėjusias galimybes teikti padidintą išlaikymą. Neatsižvelgė į atsakovo sveikatos būklės sąlygotą negalimumą šiuo metu įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas bei neatsižvelgė į tai, kad vykdydamas teismo sprendimu pakeistas bendravimo su vaikais sąlygas atsakovas pastoviai turės daug daugiau išlaidų, negu turėjo anksčiau, kas pablogins atsakovo turtinę padėtį.

182.

19Teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimą. LR CPK 3.201 str. 1 d. nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas tik tuo atveju, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Ši norma reiškia, kad būtų galima reikalauti padidinti išlaikymą tik tuo atveju, jeigu būtų iš esmės, tai yra labai žymiai, pagerėjusi mano turtinė padėtis po 2005-03-30 teismo sprendimo arba iš esmės, tai yra labai žymiai pablogėjusi ieškovės turtinė padėtis. Tačiau, kaip nustatė teismas, nuo minėto teismo sprendimo mano turtinė padėtis visiškai nepagerėjo, bet netgi pablogėjo, be to ieškovės turtinė padėtis ne tik kad nepablogėjo, bet ir žymiai pagerėjo, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo keisti ankstesniu teismo sprendimu nustatyto 150 Lt kiekvienam vaikui išlaikymo dydžio.

203.

21Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad vaikų poreikiai padidėjo ne bet kaip, bet iš esmės. Vien tik ieškovės pateiktas sąrašas išlaidų vaikams visiškai nereiškia, kad tos išlaidos nuo 2005-03-30 teismo sprendimo ne bet kaip, bet iš esmės padidėjo, nes teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pagrįsta, kokios tos išlaidos buvo minėto sprendimo priėmimo metu ir kokios iš tų išlaidų padidėjo ar atsirado papildomai. Ieškovės žodinis tvirtinimas, kad išlaidos kažkiek padidėjo nėra joks įrodymas, nes be išlaidų dydžio ir struktūros 2005-03-30 sprendimo priėmimo metu negalima nustatyti to padidėjimo mąsto ir teismas negalėjo nuspręsti, ar jos padidėjo tik nežymiai, ar iš esmės, kaip nurodyta įstatyme.

224.

23Teismas neturėjo pagrindo keisti 2005-03-30 teismo sprendimu nustatyto stabilaus teisinio santykio, kadangi tam nebuvo jokių ypatingų aplinkybių ir išimtinių atvejų, be to ieškovė jų neįrodė. Bendravimo tvarka su vaikais buvo stabili ir priimtina tiek atsakovui, tiek abiem vaikams, kadangi, kaip buvo įrodyta tiek šios bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo atlikimo metu, atsakovo ir vaikų santykiai iš dalies pasikeitė tik dėl to, jog pati ieškovė nepagrįstai buvo apribojusi atsakovo galimybes bendrauti su vaikais. Ieškovė darė pastovų neigiamą poveikį vaikams, vertė juos meluoti tam, kad suklaidinti tiek teismą, tiek ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, o tai sudarytų pagrindą apriboti bendravimą su vaikais ne atsakovui, bet pačiai ieškovei.

245.

25Teismas, pakeisdamas išlaikymo dydį tokiu būdu, tai yra atsakovui jį padidindamas, neteisingai aiškino ir taikė LR CK 3.192 str. normas, tai yra išlaikymą padidino neproporcingai tėvų turtinei padėčiai. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose bei nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime "Nr. 54 nurodytų išaiškinimų, kur pabrėžiama, kad nors sunki tėvų turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaikus, tačiau turi reikšmės išlaikymo dydžiui. Išlaikymo dydis ginčijamas dėl sunkios turtinės padėties, kadangi pareigą išlaikyti vaikus atsakovas nurodo pripažįstantis ir ją vykdantis.

266.

27Teismas nepagrįstai motyvavo išlaikymo padidinimą tuo, kad atsakovas gali dirbti ir gauti didesnes pajamas ir nepagrįstai rėmėsi jau pasenusiu UAB „( - )“ raštu „Dėl skundo nagrinėjimo“, kur buvo nurodyta šiuo metu jau pasenusi informacija, kad pasibaigus teismų procesams, sūnų bus galimybė įdarbinti. Teismas vadovavosi tik niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir neįvertino atsakovo argumento, kad šiandieninėje situacijoje, atsakovui, turinčiam 50 procentų nedarbingumo lygį, nėra jokių galimybių įsidarbinti. Apeliantas mano, kad šis faktas turėtų būti priskirtas prie visiems žinomų ir neįrodinėtinų.

287.

29Teismo išvada, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis yra visiškai neteisinga ir nepagrįsta, kadangi ieškovei nutraukus neteisėtus veiksmus vaikų atžvilgiu, apelianto ir vaikų santykiai iš karto taptų normalūs. Teismas, pereinamuoju laikotarpiu apribodamas atsakovo bendravimą su vaikais neišvežant jų iš ( - ) ir tuo pačiu padidindamas V. N. išlaikymo dydį virš jo gaunamų pajamų, iš esmės vadovavosi tik savanaudiškais ieškovės tikslais papildomai apriboti atsakovo galimybę bendrauti su vaikais, šiuo atveju dėl finansinių priežasčių.

308.

31Teismas neteisingai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad sprendimas iš dalies yra abiejų šalių naudai, tačiau nenurodė, kokia dalis sprendimo yra ieškovės, o kokia atsakovo naudai ir atitinkamai patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų daliai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų.

32Apeliaciniu skundu ieškovė R. N. prašo: Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo dalį dėl nustatytos vaikų bendravimo su tėvu tvarkos ir ieškovės ieškinį šioje reikalavimo tenkinti. Nustatyti, kad atsakovas V. N. su dukromis S. bei Ž. N. bendrauja kas antrą šeštadienį nuo 12 vai. iki 15 vai. jų neišvežant iš ( - ) miesto, dalyvaujant ieškovei R. N., įpareigojant atsakovą V. N. neleisti su mergaitėmis matytis ir bendrauti atsakovo V. N. sugyventinei trečiajam asmeniui M. B.. Kitoje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo V. N. ieškovei R. N. bylinėjimosi išlaidas.

33Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

341.

35Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas netinkamai elgiasi vaikų atžvilgiu, o byloje esantys įrodymai liudija, kad nėra pagrindo keisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, pažeidė CPK 176, 177, 183, 185 straipsnių nuostatas, ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo priėmimui. Pagal įstatyminį reglamentavimą teismai, įvertindami įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš jų viseto duomenų padaryti išvadas, taip pat turi įsitikinti, ar pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų kurie paneigtų tokias išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje 1.1. V v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys", bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje AB „Liteksas" ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.). Byloje esantys įrodymai, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, rodo, kad tiek atsakovo V. N. elgesys, tiek trečiojo asmens M. B. elgesys nepilnamečių vaikų atžvilgiu neabejotinai rodo kenkimą vaikų psichologinei būsenai, jų normaliai raidai.

362.

37Bylos teisminio nagrinėjimo metu apklausiamos mergaitės nurodė, kad tėtis jų mamą vadina „kurva“, „sterva“, „asile“, „debile“. Analogiškus „epitetus“ mergaičių mamos atžvilgiu, vaikų teigimu, išsako ir atsakovo draugė M. B.. Byloje surinkti duomenys, kad po apsilankymų pas atsakovą vaikai močiutę vadina „sene, durne", o paklaustos, kodėl taip vadina, mergaitės atsako, kad tėtis liepė taip sakyti. Apklausiama teismo posėdžio metu S. N. nurodė, jog negražių žodžių ji išmoko iš tėčio. Pažymėtina, kad 2009 m. gegužės 19 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte yra konstatuota, kad objektyvių duomenų apie R. N. daromą poveikį vaikams nėra. Šie faktai liudija, kad atsakovas diegia vaikams priešingas moralei savybes, jis ir jo draugė M. B. vartoja necenzūrinius žodžius vaikų mamos atžvilgiu, negerbia vaikų mamos, skatina tą daryti vaikus, nuteikinėja juos prieš mamą, senelius. Šių faktų pirmosios instancijos teismas praktiškai neaptarė, nepateikė jų įvertinimo, kas sutrukdė priimti nepilnamečiams vaikams nekenkiantį sprendimą.

383.

39Priimdamas ginčijamą sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismas tinkamai neįvertino vaikų išsakytos nuomonės apie atsakovą, jo draugę bei atsakovo socialinę, gyvenamąją aplinką. Mergaitės apklausiamos 2010 m. spalio 26 d. teismo posėdyje nurodė, kad nenori bendrauti su tėvu, nenori su juo leisti laiko.

404.

41Teismas sprendime nepateikė įtikinamų motyvų, kodėl šiuo konkrečiu atveju nustatant minėtą tėvo su vaikais bendravimo tvarką vis tik nebuvo paisoma anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių, aiškiai išsakytos vaikų nuomonės. Prievartinis vaikų vertimas bendrauti su tėvu prieš jų valią visiškai praranda savo prasmę, nėra ir negali būti traktuotinas kaip tėvo ir vaikų tėviškų ryšių puoselėjimas, greičiau priešingai – toks prievartinis bendravimas gali sąlygoti dar didesnį vaikų priešiškumą tėvo atžvilgiu, ugdyti baimės bei nesaugumo jausmus. Šioje byloje buvo pateikti įrodymai (tame tarpe medicininiai, kurie nėra niekaip nuneigti jokių kitų specialistų ar ekspertizės išvadų), kurie liudija, kad vaikams bendravimas su tėčiu kelia stresą baimę, dėl ko mergaitės nenori likti su tėčiu, nenori bendrauti su jo drauge M. B..

425.

43Pirmosios instancijos teismas itin aktyviai turėjo aiškintis, ar atsakovas ir jo draugė M. B. tinkamai prižiūri mergaites, ar atsakovo gyvenamojoje vietoje joms sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos, garantuojama teisė į saugią bei sveiką socialinę aplinką. Pirmosios instancijos teismas turėjo apklausti atsakovo draugę M. B., išsiaiškinti jos požiūrį į mergaites, jų abipusį ryšį, tarpusavio bendravimo ypatumus, nustatyti, ar ji turi žalingų įpročių, ar sugeba bendrauti su tokio amžiaus vaikais, suvokia tokio amžiaus vaikų poreikius bei geba jais tinkamai pasirūpinti.

446.

45Pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad suėjus aštuoniems mėnesiams po sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas su vaikais bendrauja pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-03-30 sprendime (civilinė byla Nr. 2-0133-542/2005) nustatytą bendravimo tvarką neaptarė ir nevertino, kiek minėta tvarka, praėjus daugiau kaip 5 metams, atitinka paaugusių mergaičių interesus, nes šiuo metu vaikai pradėjo lankyti mokyklą yra popamokiniai renginiai, užsiėmimai, todėl penktadieniais joms išvažiuoti iš Šiaulių miesto gali būti sudėtinga.

46Atsiliepimu į atsakovo V. N. apeliacinį skundą ieškovė R. N. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

47Atsiliepimu į ieškovės R. N. apeliacinį skundą atsakovas V. N. prašo ieškovės reikalavimus, išdėstytus apeliaciniame skunde atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

48Atsiliepimu į ieškovės R. N. apeliacinį skundą tretysis asmuo M. B. taip pat prašo ieškovės reikalavimus, išdėstytus apeliaciniame skunde atmesti.

49Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

50Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ginčo šalys palaikė jų pateiktus apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. T. prašė tarp šalių kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra, akcentavo, kad būtina atstatyti tėvo ir dukrų tarpusavio ryšį, tačiau netaikant prievartos vaikų atžvilgiu.

51IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

52

53Apeliaciniai skundai atmestini.

54Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), todėl naikinti jo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

55Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ginčo šalių santuoka buvo nutraukta 2005-03-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu. Šiuo sprendimu buvo patvirtinta R. N. ir V. N. 2005-03-30 sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. dėl turto pasidalijimo, išlaikymo vaikams priteisimo, dukrų S. N. ir Ž. N. gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo.

562003-09-25 gimusios mažametės S. ir Ž. N. gyvena su mama ( - ). Mergaičių tėvas – atsakovas V. N. gyvena ( - ). Ginčo šalys nesutaria dėl tėvo bendravimo su dukromis tvarkos ir tėvo mokamo vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo.

58Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

59Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į įstatyme nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, t.y. į tai, jog dukrų poreikiai po teismo sprendimo priėmimo praėjus penkeriems metams išaugo, jos pradėjo lankyti mokyklą, šokių pamokas, atsirado specialūs poreikiai dėl sveikatos problemų (dažnai serga, nešioja akinukus, reikalinga ortopedinė avalynė). Be to, teismas tinkamai įvertino atsakovo pateiktus atsikirtimus į jam pareikštą ieškinį šioje reikalavimo dalyje, nurodydamas, kad atsakovas gali dirbti ir gauti didesnes pajamas, bet sąmoningai taip nesielgia.

60V. N. apeliaciniame skunde pateikti argumentai, susiję su CK 3.192, 3.201 str. straipsnio nuostatų taikymu teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas keisti išlaikymo dydį, nes esminiai padidėjo vaikų poreikiai.

61Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad visiems žinomas ir neįrodinėtinas faktas yra tai, kad 50 procentų nedarbingumo lygis šiandieninėje situacijoje yra neįveikiama kliūtis ieškant darbo, tačiau, vertindamas vaikų poreikių pasikeitimą per 5 metus, kai mergaitės pradėjo lankyti mokyklą ir atsirado specialūs poreikiai dėl sveikatos, apeliantas jau nesivadovauja CPK 182 straipsnio nuostata, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis, ir ieškovės pateiktus įrodymus apie esminiai padidėjusius mokyklinio amžiaus mergaičių poreikius vertina kaip nepakankamus.

62Bylos medžiaga leidžia teismui spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga. Jis naudojasi brangiais automobiliais, poilsiauja užsienyje ir t.t. Aplinkybė, kad lėšas prabangiam gyvenimui atsakovui skiria tėvai, negali būti vertinama kaip įrodymas, atleidžiantis jį nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo sveikata yra pagerėjusi, jam nustatytas didesnis darbingumas – 50 procentų. Be to, dalį prabangiam gyvenimui išleidžiamų lėšų atsakovas turėtų skirti vaikams.

63Spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus raštu 2008-07-09 Nr. SD-12959 (2 t., 151 b. l.), kuriame yra duomenys, kad atsakovo tėvas V. N. paaiškino, kad „pasibaigus teismo procesams, sūnų bus galimybė vėl įdarbinti“. Apelianto argumentus, vertinant šį įrodymą, teisėjų kolegija atmeta, nes minėto rašto turinys pagrindžia ne tik darbdavio galimybę įdarbinti atsakovą, bet ir Šiaulių miesto apylinkės teismo išvadą, kad atsakovas gali dirbti ir gauti didesnes pajamas, bet sąmoningai taip nesielgia. Šią teismo išvadą pagrindžia ir byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas V. N. atleistas iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, ieškovei pareiškus jam reikalavimus dėl vaikams mokamo išlaikymo padidinimo.

64Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, padidindamas iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį kiekvienam vaikui nuo 150 Lt iki 250 Lt per mėnesį, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o pakeista išlaikymo suma yra pagrįsta.

65

66Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su dukromis.

68Pirmosios instancijos teismas ginčą šioje reikalavimo dalyje sprendė vadovaudamasis vaikų interesais ir atsižvelgdama į S. ir Ž. amžių, tėvų savitarpio santykius, jų elgesį, gyvenamąją vietą, kitų šeimos narių pažiūrą bei santykius su vaikais, tikėdamasis iš abiejų ginčo šalių tolerancijos ir geranoriškumo. Šioje byloje ginčo šalys nėra geranoriškos sprendžiant klausimus dėl dukrų S. ir Ž. bendravimo su tėčiu. Kadangi vaikų tėvai gyvena skirtingose vietose, atsakovo bendravimas su dukromis apsunkintas.

69Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė negali daryti kliūčių atsakovui bendrauti su dukromis bei gauti informaciją apie vaikus iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaikais. Teismas pripažįsta, kad atsakovas, siekdamas bendravimo su dukromis, taip pat privalo atsižvelgti ir į vaikų norus. Ieškovė irgi privalo būti geranoriška.

70Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl itin trumpalaikės dukrų bendravimo su tėvu tvarkos, dalyvaujant ieškovei, nustatymo. Atsakovas pagrįstai teigia, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka prieštarauja mergaičių interesams ir CK 3.170 straipsnio 1 dalies nuostatai, suteikiančiai tėvui teisę ilgą laiką būti kartu su vaikais, daryti įtaką jų dorovinėms ir moralinėm savybėms, auklėjimui, ugdyti vaikų darbinius įgūdžius ir lavinimąsi, leisti kartu su dukromis laisvalaikį, rūpintis jų pažangumu, sveikata ir kt. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų motyvų, dėl kurių tėvas negalėtų bendrauti su dukromis, jai neprižiūrint, arba būtų būtina riboti atsakovo bendravimo su vaikais laiką.

71Negalima sutikti ir su ieškovės pateikto apeliacinio skundo argumentais, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, teismas neįvertino vaikų išsakytos nuomonės. Apylinkės teismas sprendime nustatydamas ginčijamą bendravimo su vaiku tvarką ir numatydamas adaptacijos laikotarpį, tinkamai įvertino susidariusią situaciją, atsižvelgė į vaikų išsakytus norus. Šios aplinkybės paneigia ieškovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu ir vaikų nuomonės nepaisymu.

72Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaikus yra lygios. LR Konstitucijos 38 str. 6 d. yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Vaikų neįmanoma auklėti nebendraujant su jais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.172 str. 2 d.)

73Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino vaikų išsakytos nuomonės apie atsakovą, jo draugę M. B. bei atsakovo socialinę, gyvenamąją aplinką. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime įvertino šias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į mergaičių išsakytus norus, iš dalies tenkino byloje pareikštą ieškinį, nustatė adaptacinį laikotarpį, uždraudė išvežti mergaites iš ( - ), įpareigojo V. N. neleisti bendrauti su vaikais M. B., kad mergaitės priprastų prie tėvo palaipsniui ir būtų atkurtas emocinis ryšys tarp jų. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovo bendravimas su dukromis šiuo metu yra epizodinis, minimalus, todėl staigus bendravimo tvarkos pakeitimas pažeistų vaikų interesus. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir tarp ginčo šalių nuolat kylančius konfliktus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo bendravimas su dukromis dalyvaujant ieškovei, pakenktų vaikų interesams. Taip pat ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje pripažino, kad nutrūkusį tėvo ir mergaičių tarpusavio ryšį reikia atkurti palaipsniui. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia konstatuoti, kad yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, kadangi mergaitės su atsakovu ilgai nesimatė, staigus bendravimo tvarkos pasikeitimas gali pakenkti jų interesams. Atsakovo teiginiai dėl dukrų noro bendrauti su juo yra paremti tik prielaidomis ir paneigti mergaičių apklausos duomenimis. Apeliacinėje instancijoje liudytoja apklausta psichologė E. Ž. parodė, kad mergaitės akivaizdžiai nenori vykti pas tėvą. Todėl negalima sutikti ir su atsakovo pateikto apeliacinio skundo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokių aplinkybių ir išimtinių atvejų, kurie sudarytų pagrindą keisti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką.

74Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pačios atsakovės, vaikų paaiškinimus dėl priežasčių, nulėmusių atsakovės nenorą leisti tėvui bendrauti su dukromis, sprendžia, kad ginčo šalių tarpusavio nesutarimai nulėmė vaikų auklėjimo ir bendravimo su atsakovu santykius. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžiuose nuolat pabrėžia, kad yra nusistačiusi prieš atsakovo bendravimą su dukromis, nes atsakovas diegia vaikams priešingas moralei savybes, vartoja necenzūrinius žodžius ir pan. Aplinkybės, kad mergaičių paaiškinimai bylos eigoje keitėsi ir jos kartoja mamos frazes, patvirtina, kad mama turi didelę įtaką vaikams. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į dukterų apklausos protokolus, į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, į atsakovą charakterizuojančius duomenis, bei į kitus bylai reikšmingus įrodymus, kuriuos aptarė pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus. Aplinkybė, kad teismui įvertinus tam tikrus įrodymus, nebuvo priimtas ieškovei palankus sprendimas nustatant bendravimo su vaikais tvarką, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės.

75Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, bei remdamasi teismo argumentais, ieškovei nepateikus įrodymų, jog tėvo bendravimas su dukromis kenkia vaikų interesams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 str.), nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 185 str.), todėl pagrįstai iš dalies patenkino ieškovės ieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Dėl to ginčo šalių pateikti apeliaciniai skundai šioje reikalavimo dalyje yra nepagrįsti ir atmestini.

76Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismui nustatant bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką, nereikia nurodyti bendravimo su vaikais būdo, t.y. kaip vaikų tėvas turi elgtis su vaikais ir pan., kadangi tai imperatyviai įtvirtinta pačiame įstatyme ir tėvams tai privaloma be teismo sprendimo (CK 3.3 str.; 3.155 str.). Todėl akivaizdu, kad teismo sprendimo dalis, kuria pakeista atsakovo bendravimo su dukromis tvarka, turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į vaikų interesus konkrečioje situacijoje, o, esant aplinkybėms, dėl kurių šio sprendimo įgyvendinimas prieštarautų vaiko interesams, pavyzdžiui, vaikai nesutiktų bendrauti su tėvu arba būtų apsunkintos galimybės lankyti mokyklą, užklasinius būrelius ir pan., tėvas savo turimą teisę turi įgyvendinti taip, kad ji nepažeistų vaikų teisių ir interesų, ir, vaikų interesams reikalaujant, nepasiimti vaikų, nors tokia jo teisė yra numatyta teismo sprendime. Taigi, jeigu susidarytų tokia situacija, kad tėvas norėtų pasiimti dukras, o jos nepageidautų, tėvas savo teisę turėtų įgyvendinti nepakenkiant dukrų interesams ir visomis įmanomomis priemonėmis siekti, kad būtų atkurtas nutrūkęs emocinis ryšis su mergaitėmis, naudojantis Vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojų, psichologų pagalba ir pan.

77Kolegijos nuomone, tik nustačius, kad ieškovas netinkamai atlieka savo pareigas ar piktnaudžiauja tėvo valdžia ir daro žalą savo vaikui, jam būtų galima taikyti atitinkamus bendravimo su vaiku apribojimus, numatytus CK 3.180 str.. Pažymėtina, jog, netgi apribojus tėvo valdžią, sutinkamai su CK 3.180 str. 3 dalimi, teisė matytis su vaiku išlieka.

78Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pakeista atsakovo bendravimo su dukromis tvarka atitinka dabartinius vaikų interesus, kurie keičiasi vaikams augant, bręstant, todėl pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms, galimas ir bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimas.

79Dėl bylinėjimosi išlaidų.

80Ieškovė, reikšdama ieškinį sumokėjo 123 Lt žyminį mokestį (1 tomas, 29 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismas, ieškinį patenkinęs iš dalies, įvertinęs byloje patenkintų turtinių ir neturtinių reikalavimų apimtis ir aplinkybę, kad ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo 36 Lt žyminio mokesčio. Šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas paliko šalims, tik priteisė procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei po 24,76 Lt iš kiekvieno. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, CPK nuostatų nepažeidė. Byloje pareikšti reikalavimai yra turtinio ir neturtinio pobūdžio, susiję su nepilnamečių vaikų interesais. Spręsdamas jų paskirstymo klausimą teismas naudojasi jam suteikta diskrecijos teise teisingai paskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidas ir neprivalo pateikti sprendime šį paskirstymą pagrindžiančių skaičiavimų. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidomis, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 80 str., 83 str., 88 str., 93 str., 96 str.).

81Kadangi apeliaciniai skundai atmetami, juos pateikusių šalių turėtos bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidos nepaskirstomos, paliekant šalis, prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

82Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, iš abiejų šalių priteistinos valstybei lygiomis dalimis po 6 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

83Sprendimui įsiteisėjus naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str.).

84Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 str., 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

85Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

86Priteisti iš ieškovės R. N. ir atsakovo V. N. po 6 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

87Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-05-26 ir 2008-06-30 nutartimis byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti priteisto... 7. Nurodė, kad praėjo 5 metai nuo 2005 m., kai buvo patvirtinta santuokos... 8. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nurodė, kad ją reikia keisti, nes... 9. Atsakovas V. N. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis yra... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 26 d. sprendimu ieškovės... 12. Priteisė iš ieškovės R. N. valstybei 24,76 Lt bylinėjimosi išlaidas, iš... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas V. N. prašo: Panaikinti Šiaulių miesto... 15. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 16. 1.... 17. Teismas sprendime nepateikė nei vieno argumento ar motyvo, kodėl pakeitė... 18. 2.... 19. Teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo... 20. 3.... 21. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad vaikų poreikiai padidėjo ne bet... 22. 4.... 23. Teismas neturėjo pagrindo keisti 2005-03-30 teismo sprendimu nustatyto... 24. 5.... 25. Teismas, pakeisdamas išlaikymo dydį tokiu būdu, tai yra atsakovui jį... 26. 6.... 27. Teismas nepagrįstai motyvavo išlaikymo padidinimą tuo, kad atsakovas gali... 28. 7.... 29. Teismo išvada, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis yra visiškai... 30. 8.... 31. Teismas neteisingai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Teismas... 32. Apeliaciniu skundu ieškovė R. N. prašo: Panaikinti Šiaulių miesto... 33. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 34. 1.... 35. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą kad ieškovė neįrodė, jog... 36. 2.... 37. Bylos teisminio nagrinėjimo metu apklausiamos mergaitės nurodė, kad tėtis... 38. 3.... 39. Priimdamas ginčijamą sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo... 40. 4.... 41. Teismas sprendime nepateikė įtikinamų motyvų, kodėl šiuo konkrečiu... 42. 5.... 43. Pirmosios instancijos teismas itin aktyviai turėjo aiškintis, ar atsakovas ir... 44. 6.... 45. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad suėjus aštuoniems mėnesiams... 46. Atsiliepimu į atsakovo V. N. apeliacinį skundą ieškovė R. N. prašo... 47. Atsiliepimu į ieškovės R. N. apeliacinį skundą atsakovas V. N. prašo... 48. Atsiliepimu į ieškovės R. N. apeliacinį skundą tretysis asmuo M. B. taip... 49. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 50. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ginčo šalys palaikė jų pateiktus... 51. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 52. ... 53. Apeliaciniai skundai atmestini.... 54. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas... 55. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ginčo šalių santuoka buvo... 56. 2003-09-25 gimusios mažametės S. ir Ž. N. gyvena su mama ( - ). Mergaičių... 58. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.... 59. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į... 60. V. N. apeliaciniame skunde pateikti argumentai, susiję su CK 3.192, 3.201 str.... 61. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad visiems žinomas ir... 62. Bylos medžiaga leidžia teismui spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis nėra... 63. Spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą pirmosios instancijos teismas... 64. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas,... 65. ... 66. Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su dukromis.... 68. Pirmosios instancijos teismas ginčą šioje reikalavimo dalyje sprendė... 69. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė negali daryti kliūčių atsakovui... 70. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl... 71. Negalima sutikti ir su ieškovės pateikto apeliacinio skundo argumentais, kad,... 72. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad abiejų tėvų teisės ir... 73. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos... 74. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pačios atsakovės, vaikų paaiškinimus... 75. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, bei remdamasi... 76. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismui nustatant bendravimo su vaikais... 77. Kolegijos nuomone, tik nustačius, kad ieškovas netinkamai atlieka savo... 78. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 79. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 80. Ieškovė, reikšdama ieškinį sumokėjo 123 Lt žyminį mokestį (1 tomas, 29... 81. Kadangi apeliaciniai skundai atmetami, juos pateikusių šalių turėtos... 82. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu... 83. Sprendimui įsiteisėjus naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos... 84. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 85. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą palikti... 86. Priteisti iš ieškovės R. N. ir atsakovo V. N. po 6 Lt bylinėjimosi... 87. Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-05-26 ir 2008-06-30...