Byla 2A-271-254/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Neringai Gudašytei, dalyvaujant atsakovų Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei Linai Eviltienei, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui Virginijui Varnaičiui, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovui E. R. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos

Nustatė

2Ieškovas pateikė ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, LR Generalinės prokuratūros, LR Specialiųjų tyrimų tarnybos, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 1 439 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas nurodė, jog 2003-12-22 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-051-03 pagal LR BK 228 str. 1 d., kuriame 2004-04-14 jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir apklaustas įtariamuoju, o 2006-09-27 įsiteisėjo išteisinamasis nuosprendis. Nuo tyrimo pradžios jam nepagrįstai taikyta kardomoji ir procesinė prievartos priemonė, nes rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir draudimas bendrauti su kitais pareigūnais buvo neadekvatus nusikaltimų, kuriais buvo įtariamas, pavojingumui, neatsižvelgta į jo užimtas pareigas. Ieškovas teigia, kad 2004-04-15 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo neteisėtai laikinai nušalintas nuo pareigų, kadangi 2004-04-28 Vilniaus apygardos teismo nutartimi šis nušalinimas buvo panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. 2005-05-27 jam buvo surengta atestacija ir jis buvo pripažintas netinkamu eiti užimamas pareigas. Ieškovas teigė, kad atestacija buvo surengta tik dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo ir atlikta pažeidžiant nustatytą tvarką, jos rezultatus lėmė tik atliekamas ikiteisminis tyrimas, o ne jo asmeninės savybės ar nesugebėjimas dirbti kaip nurodyta išvadose. Ieškovas pabrėžė, kad buvo įtariamas nesudėtingo nusikaltimo padarymu, kurio ištyrimui pakanka kelių mėnesių, tačiau ikiteisminis tyrimas užtruko nepateisinamai ilgai. Taip pat, per ilgai užtruko bylos nagrinėjimas teisme. Per kardomosios ir procesinės prievartos priemonės taikymo laiką ieškovas negalėjo išvykti, neteisėtai negavo darbo užmokesčio, t.y. turėjo turtinių nuostolių. Nežiūrint to, kad nušalinimas buvo panaikintas, jis buvo gražintas ne į tas pačias pareigas, kurias ėjo iki nušalinimo, o į žemesnes. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas išeiti iš darbo savo noru, kad nebūtų teisiamas kaip pareigūnas, iš jo buvo paimti medžiokliniai ginklai. Per visą bylos tyrimą ir nagrinėjimą, jis patyrė neigiamas emocijas, įtampą, išgyvenimus, buvo pažemintas jo autoritetas, negalėjo siekti karjeros, sugriuvo jo gyvenimo planai, jis buvo priverstas išeiti iš darbo. Dėl šių išgyvenimų ir nepatogumų patyrė neturtinę žalą, todėl prašė priteisti 50 000 Lt. Turtinę žalą patyrė dėl to, kad ikiteisminiame tyrime turėjo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 147 Lt dokumentų kopijoms daryti ir 792 Lt išlaidų kelionėms, vykstant į procesinius veiksmus.

4Lazdijų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1 414 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1 525 Lt bylinėjimosi išlaidų.

5Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų: ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-2-051-03, baudžiamosios bylos Nr. 1-103-537/2006 medžiagos konstatavo, jog ieškovo S. R. baudžiamosios bylos procesas užtruko nepateisinamai ilgai, todėl tokie valstybės institucijų veiksmai laikytini Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės pareigos klausimus, susijusius su asmeniui pareikštu kaltinimu, išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimu, dėl kurio ieškovas S. R. patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos.

6Dėl reikalavimo atlyginti žalą nepagrįstu kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti sprendė, kad kardomoji priemonė ieškovui buvo paskirta prokuroro nutarimu (baudžiamosios bylos Nr. 1-103-537/2006 (toliau b.b.) 3 T, b.l. 71), todėl valstybės institucijų pareigūnų savavališkų veiksmų ar piktnaudžiavimo teise ją skiriant nėra, ji paskirta įstatymo nustatyta tvarka. Europos žmogaus teisių teismo praktikos požiūriu, apie ieškovą surinkta informacija buvo pakankama objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog jis galėjo padaryti nusikaltimą ir buvo pakankama kardomajai priemonei paskirti, kuri yra pati švelniausia kardomoji priemonė. O atsižvelgiant į jo pareigas ir jam įteikto pranešimo apie įtarimą turinį, draudimas bendrauti su kitais, jam pavaldžiais įtariamaisiais ir pareigūnais, kaip tik ir buvo adekvatus tiek jo einamoms pareigoms, tiek ir inkriminuoto nusikaltimo pobūdžiui. Dėl laikino nušalinimo nuo pareigų teismas sprendė, jog buvo nesilaikyta šios procesinės prievartos priemonės skyrimo pagrindų, todėl nušalinimas buvo nepagrįstas ir neteisėtas. Toks ieškovo teisių apribojimas dėl jam nepagrįstai taikytos procesinės prievartos priemonės pažeidė Konvencijos protokolo Nr. 1 pirmajame straipsnyje įtvirtintą proporcingumo bendrajam interesui principą kas reiškia taikytų apribojimų neteisėtumą ir tai būtų pagrindas ieškovui reikalauti žalos atlyginimo, tačiau Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria nušalinimas nuo pareigų buvo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, buvo priimta ir įsiteisėjo 2004-04-28, todėl ieškovas nuo šios dienos žinojo apie savo teisės pažeidimą ir nuo šios datos įgijo teisę kreiptis į teismą, todėl atsakovo atstovės prašymu taikė ieškinio senatį ir ieškinį šioje dalyje atmetė.

7Dėl reikalavimo atlyginti žalą dėl nepateisinamai ilgai užtrukusio proceso teismas konstatavo, jog šioje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo Lazdijų rajono apylinkės teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-338-780/2008 ir Nr. 2-339-780/2008 įsiteisėjusiais teismo sprendimais suformuoto precedento vertinant tos pačios baudžiamosios bylos proceso trukmę ir valstybės institucijų veiksmus organizuojant šį procesą. Taip pat vadovavosi suformuota EŽTT praktika, kurią galutinai patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga klausimus, susijusius su asmeniui pareikštu kaltinimu, išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką. Remiantis baudžiamosios bylos Nr. 1-103-537/2006 medžiaga, teismas konstatavo, kad valstybės institucijų veiksmai organizuojant procesą laikotarpiu nuo 2004-04-14 iki 2004-06-17 atitiko Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą išnagrinėti bylą per įmanomai trumpiausią laiką. Tačiau nuo 2004-06-17 iki 2004-12-15, kuomet ieškovui buvo surašytas kaltinamasis aktas, buvo atliktos tik keturios liudytojų apklausos. Teismo nuomone, visos šios apklausos galėjo ir privalėjo būti atliktos žymiai anksčiau, šie liudytojai buvo žinomi nuo pat tyrimo pradžios, visi tyrimui reikšmingi dokumentai buvo paimti įtarimo pareiškimo dieną ar per kelias sekančias dienas ir nebuvo jokių kliūčių šiuos liudytojus apklausti žymiai greičiau. Toks proceso organizavimas ir vykdymas kai keturios liudytojų apklausos atliekamos per šešis mėnesius, į mėnesį atliekant po vieną apklausą, laikytinas pažeidžiančiu Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Kartu pripažino, kad ikiteisminio tyrimo institucijos, taip organizuodamos ir atlikdamos ikiteisminį tyrimą, nepateisinimai ilgai neperdavė bylos į teismą, taip pažeisdamos ieškovo teisę į neuždelstą procesą. Teismas atmetė atsakovo atstovų argumentus, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-103-527/2006 iki 2004-09-23 (ieškovo bylos atskyrimo į atskirą ikiteisminį tyrimą data) iš viso nebuvo, nes buvo tik vienas didelės apimties ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-051-03, kuriame buvo tiriami ne tik ieškovo, bet ir paties VSAT prie LR VRM vado A. S. galimai nusikalstami veiksmai, todėl iki 2004-09-23 datos reikia vertinti ne tik ieškovo, R. V. ir R. G. atžvilgiu atskirtos bylos sudėtingumą ir eigą, bet ir viso ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-051-03 eigą, jo sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus. Teismas atmetė šiuos argumentus, nurodydamas, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuo pranešimo apie įtarimą S. R. tyrimas jo atžvilgiu vyko tik dėl vieno nusikaltimo (epizodo), kurio padarymo mechanizmas nebuvo sudėtingas, atsakomybėn trauktini asmenys ir iš esmės visi įrodymai buvo žinomi jau pačioje tyrimo pradžioje, t. y. apklausus S. R. įtariamuoju, tyrimo veiksmai galėjo būti nekliudomai vykdomi daug greičiau, ieškovui inkriminuoti įtarimai nebuvo siejami su minimu VSAT prie LR VRM vadu A. S., atskiro ikiteisminio tyrimo atskyrimo klausimas galėjo ir turėjo būti padarytas žymiai anksčiau nei 2004-09-23. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-051-03, iš kurio buvo atskirtas atskiras ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu, buvo nutrauktas 2004-10-08 prokuroro nutarimu, tuo tarpu ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pabaigtas tik 2004-12-15 surašius kaltinamąjį aktą, t. y. dviem mėnesiais vėliau. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovo teisė į įmanomai trumpiausią procesą taip pat buvo pažeista, kadangi 2005-10-12 teismas nutartimi bylą perdavė prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui. Per tris papildomus tyrimo mėnesius nebuvo atliktas joks naujas procesinis veiksmas, buvo surašytas tik papildomas dokumentų apžiūros protokolas. Raštas prašant surasti ieškomus dokumentus ir atsakymas į šį raštą patvirtina, kad tokia paieška toje proceso stadijoje buvo beprasmiška. Teismo veiksmai perduodant bylą prokurorui papildomam tyrimui atlikti įvertinti kaip bereikalingas proceso delsimas. Taip pat teismas konstatavo, jog vertinant proceso trukmę bylos nagrinėjimo teisme metu pripažintina, kad bylos nagrinėjimas užtruko ir dėl pačių kaltinamųjų bei jų gynėjų veiksmų derinant posėdžių datas.

8Teismas konstatavo, jog ieškovo turėtos 500 Lt išlaidos už advokato atstovavimą baudžiamojoje byloje (T 1, b.l. 24), 122 Lt už dokumentų kopijavimą naudojantis teise į gynybą baudžiamojoje byloje (T 1, b.l. 25) ir 792 Lt kelionės išlaidos vykstant į procesinius veiksmus yra tiesioginiai ieškovo nuostoliai, kuriuos jis patyrė dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuojant procesą, todėl šiuos nuostolius priteisė kaip turtinę žala. Ieškovas išteisintas jam nepadarius nusikalstamų veikų, kurios buvo inkriminuotos, o procese jį gynė paties ieškovo iniciatyva kviestas advokatas, todėl remiantis LAT praktika, išlaidos, turėtos advokato (gynėjo) pagalbai apmokėti, turi būti atlyginamos konstatavus proceso prieš kaltinamąjį pažeidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-75/2010). Ieškovo išlaidos už dokumentų kopijavimą, naudojantis teise į gynybą baudžiamojoje byloje, ir kelionės išlaidos vykstant į procesinius veiksmus, kurios pagal baudžiamojo proceso įstatymą taip pat nelaikomos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnis), pagal tuos pačius kriterijus taip pat turi būti atlyginamos, nes konstatavus Konvencijos pažeidimą proceso prieš kaltinamąjį metu jis neturi patirti jokių turtinių praradimų. Teismas pripažino, kad ieškovo nurodytas kelionės išlaidų paskaičiavimas atitinka tikrovę, nes atsakovo atstovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių mažesnį ieškovo kelionių išlaidų dydį. Ieškovo prašymas kaip turtinę žalą priteisti 25 Lt sumokėtus už dokumentų kopijavimą Marijampolės rajono apylinkės teismui pagal 2008-02-21 pinigų priėmimo kvitą (T 1, b.l. 24) yra nepagrįstas nes, tai yra bylinėjimosi išlaidos šioje civilinėje byloje renkant įrodymus, reikalingus ieškiniui pagrįsti, o ne nuostoliai patirti išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, todėl šią suma ieškovui priteisė kaip bylinėjimosi išlaidas, o ne kaip turtinę žalą.

9Spręsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl to, jog neeilinė atestacija jam buvo surengta pažeidžiant jos skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarką ir, kad dėl ikiteisminio tyrimo ir jo sąlygotos atestacijos jis prarado darbą. Teismas nustatė, jog atestacijos teisėtumo klausimai, kuriuos kėlė ieškovas S. R., nėra šios civilinės bylos dalykas, jos pasekmės nėra priežastiniu ryšiu susijusi su per ilgu baudžiamosios bylos procesu, todėl ir neturinė žala dėl netekto darbo ieškovo nurodomu pagrindu negali būti priteista iš valstybės šioje byloje. Kadangi teismas tenkino ieškinį tik vienu pagrindu dėl nepagrįstai ilgai užsitęsusio proceso, todėl spręsdamas neturtinė žalos dydžio klausimą vertino tik tuos ieškovo išgyvenimus ir nepatogumus, kuriuos nulėmė per ilgai užtrukęs procesas. Teismas konstatavo, jog ilgą laiką būdamas įtariamuoju ir kaltinamuoju, ieškovas išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai veikė jo įprastinę savijautą, užsitęsęs procesas neabejotinai pakenkė jo, kaip aukštas vadovaujančias pareigas einančio pareigūno reputacijai tiek kitų pareigūnų, tiek ieškovą pažįstančių žmonių akyse, bylos nagrinėjimo metu jis negalėjo medžioti, nes iš jo buvo paimti medžiokliniai ginklai. Tokie patirti nematerialinio pobūdžio suvaržymai negali būti pateisinami, jeigu jie atsirado dėl uždelsto ir neefektyvaus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo, todėl vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, jie pripažintini neturtine žala, kurią padarė šioje byloje nustatyti neteisėti valstybės institucijų veiksmai organizuojant ir vykdant ikiteisminį tyrimą bei nagrinėjant bylą teisme.

10Sprendžiant klausimą dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas rėmėsi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, EŽTT praktika, LAT formuojama pratikta ir konstatavo, jog prašoma priteisti 50 000 Lt suma yra akivaizdžiai per didelė ir turi būti mažinama. Taip pat atsižvelgė į Lazdijų rajono apylinkės teismo išnagrinėtas civilines bylas Nr. 2-338-780/2008 ir Nr. 2-339-780/2008, kuriose kitiems išteisintiems pareigūnams buvo priteista po 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas pastebėjo, kad R. V. ir R. G. neturtinė žala buvo priteista ne tik dėl per ilgai užtrukusio proceso, kas buvo vieninteliu pagrindu tenkinant ieškinį iš dalies šioje byloje, bet ir dėl nepagrįstai ilgai taikytos kardomosios priemonės - suėmimo, ir procesinės prievartos priemonės - laikino nušalinimo nuo pareigų. Tačiau vertino, kad pareiškėjas ėjo žymiai aukštesnes pareigas, kurio sprendimai buvo privalomi pavaldiems pareigūnams, todėl neteisėti valstybės institucijų veiksmai jam padarė didesnės žalos. Jo kaip vadovo autoritetas buvo labiau sumenkintas, nei žemesnio rango pareigūnų, todėl priešingos aplinkybės atsveria viena kitą. Teismas priteisė ieškovui 5 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti, kurią pripažino kaip teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

11Be to, teismas priteisė ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas: 1 500 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 25 Lt dokumentų kopijavimo, renkant įrodymus šioje civilinėje byloje išlaidų. Teismas sprendė, jog šioje byloje nėra visiškai atmestų ieškovo reikalavimų, nes neturinės žalos dydį visais atvejais nustato teismas, todėl šios žalos dydžio sumažinimas priteisiant neturinę žalą nevertintinas kaip ieškovo reikalavimo dalinis atmetimas, kuris turi įtakoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių.

12Apeliaciniu skundu atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

13Dėl bylos nagrinėjimo trukmės pagrįstumo. Teismas nepagrįstai vertinant ikiteisminio tyrimo trukmę, jo intensyvumą, bylos sudėtingumą, įtariamųjų skaičių apsiribojo tik baudžiamosios bylos Nr. 1-103-537/2006 medžiaga. Epizodas, susijęs su ieškovu iki 2004 m. rugsėjo 23 d. nebuvo išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą. Iki nurodytos datos ikiteisminis tyrimas buvo dėl kelių galimai susijusių veikų, tuo pačiu apėmė ir tuometinio Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos vado A. S., kitų pareigūnų galimo piktnaudžiavimo tarnyba tyrimą, todėl tyrimo apimtis ir sudėtingumas iki 2004 m. rugsėjo 23 d. turėjo būti įvertinami atsižvelgiant į baudžiamosios bylos Nr. 01-2-051-03 medžiagą. Atribojus ir atskyrus su ieškovu susijusios veikos tyrimą į atskirą ikiteisminį tyrimą, ikiteisminis tyrimas buvo baigtas greičiau nei per tris mėnesius. Todėl teismo išvados apie ikiteisminio tyrimo neintensyvumą ir uždelstą procesą neatitinka faktinių aplinkybių. Be to, ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-051-03 nutraukus 2004-10-08 prokuroro nutarimu, ieškovo atžvilgiu jis buvo baigtas tik 2004-12-15 dėl aplinkybių, susijusių su teisinės pagalbos prašymą vykdančių užsienio teisėsaugos institucijų veiksmais, ko prokuroras negalėjo įtakoti.

14Dėl priteistos turtinės žalos. Teismo sprendimu priteistą turtinę žalą sudaro ieškovo turėtos 500 Lt išlaidos už advokato atstovavimą baudžiamojoje byloje, 122 Lt už dokumentų kopijavimą naudojantis teise į gynyba ir 792 Lt kelionės išlaidos vykstant į procesinius veiksmus. Jas teismas vertino kaip tiesioginius ieškovo nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl valstybės institucijų veiksmų nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuojant procesą. Atsakovo atstovo teigimu šios išlaidos laikytinos baudžiamojo proceso išlaidomis, tačiau jas priteisiant teismas nepagrįstai neatsižvelgė į BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d. ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-458/2006, Nr. 3K-3-331/2008). Tai, kad ieškovas jų nereikalavo priteisti baudžiamojoje byloje, nesudaro teisinio pagrindo šių išlaidų reikalauti priteisti civilinėje byloje.

15Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Atsakovės atstovo teigimu, teismo priteistos neturtinės žalos dydis t. y. 5000 Lt yra per didelis, neatitinka aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų - precedentų tų kategorijų bylose, tame tarpe, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos bendrosios kompetencijos teismų praktikos aiškinant ir taikant įstatymus ir negali būti vertinamas kaip teisinga kompensacija.

16Teismas, priteisdamas ieškovui neturtinę žalą, atsižvelgė į Lazdijų rajono apylinkės teismo išnagrinėtas civilines bylas Nr. 2-338-780/2008 ir Nr. 2-339-780/2008, kuriose kitiems išteisintiems pareigūnams buvo priteista po 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas vertino, kad pareiškėjas ėjo žymiai aukštesnes pareigas, kurio sprendimai buvo privalomi pavaldiems pareigūnams, todėl neteisėti valstybės institucijų veiksmai jam padarė didesnės žalos jo, kaip vadovo autoritetas buvo labiau sumenkintas, nei žemesnio rango pareigūnų, todėl priešingos aplinkybės atsveria viena kitą. Tačiau vienodos neturtinės žalos priteisimas ieškovui (dėl jo buvusios socialinės padėties) kaip ir kitiems asmenims (patyrusiems didesnių suvaržymų, tačiau užėmusių žemesnes pareigas) neatitinka LR Konstitucijos 29 str. 1 d., o taip pat 2 d., draudžiančios teikti privilegijas dėl socialinės padėties.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkindamas iš dalies ir priteisdamas 1414 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti faktiškai patenkino 12,47 proc. ieškovo pareikštų turtinių reikalavimų, tačiau visas ieškovo bylinėjimosi išlaidas teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ir pažeidė CPK 93 str. 2 d. bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-378/2002; 3K-3-741/2002; 3K-3-604/2005; 3K-3-257/2008; 3K-3-26/2009).

18Apeliaciniu skundu atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

19Nurodė, kad teismas nepagrįstai pripažino reikalavimo atlyginti žalą, dėl nepateisinamai ilgai užtrukusio proceso, pagrįstumą. Teismas turėjo iki 2004-09-23 (tyrimo atskyrimo) vertinti ne tik ieškovo, R. V. ir R. G. atžvilgiu atskirtos bylos sudėtingumą ir eigą, bet ir viso ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-051-03 eigą, jo sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus. Be to, teismas nepagrįstai vertino, kad nuo 2004-04-14 pranešimo apie įtarimą R. R. tyrimas jo atžvilgiu vyko tik dėl vieno epizodo. Taip pat nepagrįstas teiginys, kad nuo 2004-06-17 iki 2004-12-15 (surašytas kaltinamasis aktas) buvo atliktos tik keturios liudytojų apklausos. Iš baudžiamosios bylos dokumentų matyti, kad 2004-06-28 buvo surašyti du daiktų, dokumentų apžiūros protokolai (b. b. T. 2 b. 1. 40-43, 44-60), 2004-11-26 surašytas dokumentų apžiūros protokolas (b. b. T. 2. b. 1. 61-63), 2004-07-30 nutarimu išspręstas R. V. ir R. G. prašymas dėl jiems paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų pakeitimo (b. b. T. 2. b. 1. 150, 151, 152), 2004-07-09 nutarimu panaikintas laikinas R. V. nušalinimas nuo pareigų (b. b. T. 2. b. 1.157), iki kaltinamojo akto surašymo 2004-12-15 buvo atliekami procesiniai veiksmai, susiję su ikiteisminio tyrimo pabaigimu.

20Apeliantas laiko, kad ikiteisminio tyrimo atskyrimo klausimas anksčiau negu 2004-09-23 negalėjo būti išspręstas, kadangi nors nebuvo inkriminuojamas bendrininkavimas su A. S., tačiau kategoriškai teigti, kad bylos aplinkybės nebuvo susiję nebuvo galima.

21Taip pat padaryta nepagrįsta išvada, kad proceso trukmė negali būti pateisinama bylos sudėtingumu. „Bylos sudėtingumo" sąvoka yra vertinamojo pobūdžio. Teismų praktikoje bylos sudėtingumas vertinamas ir proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumu. Tiek baudžiamosios bylos Nr.01-2-051-03, tiek Nr.07-1-509-04 apimtis, proceso veiksmų gausa, leidžia pagrįstai teigti, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažeistos. Taip pat nurodė, kad bylos grąžinimo prokurorui tyrimui papildyti laikotarpiu, S. R. procese nedalyvavo, suimtas, nušalintas nuo pareigų, nebuvo. Byloje nepateikta įrodymų, kad šis trumpas baudžiamojo proceso periodas sukėlė jam kokius nepatogumus, dvasinius pergyvenimus, pablogėjo sveikata ar panašiai. Teismas nepagrįstai rėmėsi R. V. ir R. G. civilinėse bylose įsiteisėjusiais teismo sprendimais suformuoto precedento, kadangi šiuo atveju skiriasi bylos aplinkybės. Šioje civilinėje byloje teismas nustatė tik vieną pagrindą, nepateisinamai ilgai užtrukusį procesą, dėl ko ieškovas patyrė turtinės ir neturtinės žalos, kai tuo tarpu R. V. ir R. G. civilinėse bylose buvo konstatuota daugiau pažeidimų - laiku nepanaikinta pati griežčiausia kardomoji priemonė, bei procesinė prievartos priemonė, laikinas nušalinimas nuo pareigų, buvo taikomas nepagrįstai ilgai. Tokios aplinkybės nagrinėjant šią bylą nustatytos nebuvo, todėl nelaikytinos visiškai analogiškomis ir tuo pagrindu S. R. priteistos neturtinės žalos dydis turėjo būti mažinamas.

22Atsakovo atstovo teigimu teismas nepagrįstai ieškovo turėtas 500 Lt išlaidas už advokato atstovavimą baudžiamojoje byloje, 122 Lt už dokumentų kopijavimą naudojantis teise į gynybą baudžiamojoje byloje ir 792 Lt kelionės išlaidų vykstant į procesinius veiksmus, t. y. iš viso 1 414 Lt pripažino tiesioginiais nuostoliais ir priteisė kaip turtinę žalą. Šios išlaidos gali būti laikomos baudžiamojo proceso išlaidomis, kurių atlyginimo klausimą ieškovas turėjo kelti baudžiamojoje byloje, todėl jos negali būti laikomos žala ir priteistos civilinėje byloje.

23Teismas neteisėtai ir nepagrįstai priteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidas: 1500 Lt už advokato pagalbą ir 25 Lt išlaidų už dokumentų kopijavimą renkant įrodymus civilinėje byloje. Teismas pažeidė CPK 88, 93, 98 straipsniuose numatytas taisykles, nes nustatytos bylinėjimosi išlaidų sumos nepaskirstė pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Teismo teiginys, kad žalos dydžio sumažinimas nevertintinas kaip ieškovo reikalavimo dalinis atmetimas, prieštarauja minėtoms įstatymo normoms, Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai teisės taikymo ir aiškinimo praktikai.

24Apeliaciniu skundu atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

25Atsakovo atstovo teigimu teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog ieškovo S. R. baudžiamosios bylos procesas užtruko nepateisinamai ilgai, todėl yra pagrindas atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų. Šis teiginys yra nepagrįstas, kadangi pranešimas apie įtarimą ieškovui buvo įteiktas 2004 m. balandžio 14 d., kaltinamasis aktas surašytas 2004 m. gruodžio 15 d., byla 2005 m. spalio 12 d. teismo nutartimi grąžinta ikiteisminiam tyrimui papildyti, pakartotinis kaltinamasis aktas surašytas 2006 m. sausio 25 d., išteisinamasis nuosprendis priimtas 2006 m. birželio 30 d., o įsiteisėjo 2006 m. rugsėjo 27 d. Taigi, bendra baudžiamojo proceso trukmė yra beveik 2 metai ir 6 mėnesiai, ikiteisminis tyrimas (įskaitant ir tyrimo papildymą) vyko apie 1 metus. Be to, teismas nepagrįstai siejo ikiteisminį tyrimą tik su procesiniais veiksmais, fiksuojamais atitinkamuose procesiniuose dokumentuose: įtariamojo, liudytojų apklausos, akistatos. Iš byloje esančių įrodymų, procesiniai veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami nuolat, t.y., net ir tuo laikotarpiu, kurį teismas pripažino pažeidžiančiu Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Nei LR baudžiamojo proceso kodekse, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kokiu tempu turi būti atliekamas tyrimas tam, kad jis nebūtų pripažintas vilkinamu. Ši aplinkybė kiekvienu atveju turi būti vertinama atsižvelgus į visas byloje esančias faktines aplinkybes. Kadangi procesiniai veiksmai buvo atliekami viso ikiteisminio tyrimo metu, pauzės tarp jų buvo pakankamai trumpos, be to, surašant kaltinamąjį aktą, turėjo būti įvertinti visi byloje surinkti įrodymai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

26Taip pat vertindamas proceso trukmę bylos nagrinėjimo teisme metu, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad bylos nagrinėjimas užtruko ir dėl pačių kaltinamųjų bei jų gynėjų veiksmų, kadangi teismo galimybės organizuoti greitesnį procesą buvo apsunkintos derinant posėdžių datas, todėl teismas privalėjo taikyti minėtas normas ir atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės arba priteistą žalą sumažinti.

27Atsakovo atstovas nesutinka su teismo teiginiu, kad teismo nutartis, kuria byla buvo grąžinta ikiteisminio tyrimo papildymui, yra nepagrįsta. Visų pirma šioje byloje teismas neturi teisės nagrinėti minėtos nutarties teisėtumo ar pagrįstumo klausimo (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje UAB "NORD - K" v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nr. 3K-3-926/2000). Teismas, iš naujo vertindamas teismo priimtus procesinius sprendimus užbaigtoje baudžiamojoje byloje, prisiėmė aukštesnės instancijos teismo vaidmenį ir pažeidė minėtą konstitucinį principą. Be to, bylos perdavimas ikiteisminio tyrimo papildymui negali būti vertinamas kaip procesinis delsimas.

28Skundžiamu sprendimu teismas ieškovui priteisė 1414 Lt turtinei žalai, 5000 Lt neturtinei žalai ir 1525 Lt išlaidoms advokatui atlyginti. Teismas, priteisdamas kelionės išlaidas, vadovavosi vien ieškovo paaiškinimais, nes jokių kitų rašytinių ar daiktinių įrodymų pateikta nebuvo. Apelianto nuomone, vien paaiškinimų nepakanka įrodyti faktinę patirtų išlaidų (turtinės žalos) sumą, kadangi objektyvių duomenų, liudijančių apie nuvažiuotą atstumą, kelionėms naudotą automobilį bei sunaudotą kurą, nėra. Taip pat ieškovas nepagrindė įrodymais ir neturtinės žalos egzistavimo. Darytina išvada, kad žalos padarymo faktas neįrodytas, todėl pirmosios instancijos teismas ją priteisė nepagrįstai.

29Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, jo teigimu teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalyje nuostatas, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

30Atsiliepimais į apeliacinius skundus Lietuvos Respublikos atstovės Specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija palaikė atsakovo atstovų apeliacinius skundus juose išdėstytais motyvais ir argumentais

31Apeliaciniai skundai atmestini.

32Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimų negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).

33Nagrinėjamoje byloje apeliantai nesutinka su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, kad ieškovo S. R. baudžiamosios bylos procesas užtruko nepateisinamai ilgai, taip pat nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Nurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi R. V. ir R. G. civilinėse bylose įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose suformuotais precedentais, kadangi skiriasi bylų aplinkybės. Taip pat nesutinka, kad teismas turėjo pagrindą priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas 1414 Lt išlaidų baudžiamojoje byloje, o ieškinys dėl 792 Lt kelionės išlaidų vykstant į procesinius veiksmus turėjo būti pripažintas neįrodytu. Be to, apeliantai laiko, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

34Dėl ieškovui priteistos neturtinės žalos

35Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo S. R. baudžiamosios bylos procesas užtruko nepateisinamai ilgai, todėl tokie valstybės institucijų veiksmai laikytini Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės pareigos klausimus, susijusius su asmeniui pareikštu kaltinimu, išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką, pažeidimu. Apeliacinių skundų argumentai šiuo aspektu nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti.

36Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-051-03 pranešimai apie įtarimus 2004-04-14 buvo įteikti ir įtariamaisiais apklausti ne tik S. R., bet ir R. V. bei R. G.. Išteisinamasis nuosprendis Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-103-537/2006 buvo priimtas visų pirmiau paminėtų asmenų atžvilgiu. Pagal pastarųjų dviejų asmenų tapačius su ieškovu šioje byloje ieškinius Lazdijų rajono apylinkės teisme išnagrinėtos dvi civilinės bylos Nr. 2-338-780/2008 ir Nr. 2-339-780/2008, kurių įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose buvo konstatuota, kad baudžiamosios bylos procesas užtruko nepateisinamai ilgai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog konstitucinis principas įpareigoja vykdant teisingumą vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus vertinti skirtingai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16, 2007-10-24 nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas reiškia, kad teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai bendrosios kompetencijos teismų praktikai, analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama, o praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama tik tada, kai tai yra objektyviai būtina. Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nukrypti nuo civilinėse bylose Nr. 2-338-780/2008 ir Nr. 2-339-780/2008 įsiteisėjusiais teismo sprendimais suformuoto precedento vertinant tos pačios baudžiamosios bylos proceso trukmę ir valstybės institucijų veiksmus organizuojant šį procesą. Kolegija taip pat pažymi, jog atsakovai savo apeliacinius skundus pirmiau paminėtose civilinėse bylose dėl proceso trukmės grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nebuvo pripažinti pagrįstais Kauno apygardos teismo 2009-04-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-226-485/2009 (ieškovas R. V.) bei 2009-02-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-300-260/2009 (ieškovas R. G.). Kolegija neturi pagrindo apeliantų tuos pačius argumentus ir tuo pačiu klausimu vertinti skirtingai. Apelianto Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros argumentai šioje byloje dėl daiktų dokumentų apžiūros protokolų, kurie buvo surašyti po 2 mėnesių po poėmių atlikimo taip pat nerodo proceso intensyvumo. Kaip ir argumentai, susiję su 2004-06-15 teisinės pagalbos prašymu. Galima būtų sutikti su apeliantų argumentais, kad prokuroras negali įtakoti teisinės pagalbos prašymo trukmės, tačiau tokio procesinio veiksmo, kuris atsakovų nuomone įtakojo proceso ieškovo atžvilgiu trukmę, atlikimo būtinybė, kai buvo reikalaujama pil.A. D. paso kopijos (6 t., 49-50, 105-108), nepagrįsta ieškovui inkriminuotos veikos atžvilgiu. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir atmeta apeliantų argumentus tuo aspektu, kad ieškovo bylos sudėtingumą reikia vertinti atsižvelgiant į viso ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-051-03 eigą. Pažymėtina, kad ieškovui nebuvo inkriminuojamas bendrininkavimas su asmenimis, paminėtame ikiteisminiame tyrime įtariamais galimai padarius kitas nusikalstamas veikas. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu, visgi, buvo atskirtas dar iki ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-051-03 nutraukimo, kas taip pat nerodo tamprių sąsajų su pradiniu tyrimu ir nepaneigia ieškovo argumentų bei teismo išvadų dėl nepakankamo ikiteisminio tyrimo organizavimo, nesiekiant greičiau atriboti veikų ir tyrimų, todėl šis delsimas suponavo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Pagal BPK 2 straipsnį, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos įpareigotos imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Šiuo aspektu bylos grąžinimas papildyti ikiteisminį tyrimą iš teisiamojo posėdžio, patenkinus prokuroro prašymą, nors ir esant įstatyme numatytai tokiai procesinei galimybei (BPK 234 str. 3 d.), duoda pagrindą spręsti dėl valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigūnų pareigos procese veikti atsakingai ir stropiai nevykdymo, turėjusio neigiamos įtakos proceso ieškovo atžvilgiu trukmei.

37Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl aplinkybių, lėmusių neturtinės žalos atsiradimą ir jų nekartoja (CK 6.272 str. 3 d., 6.250 str. 1 d.). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos įvertinimo kriterijai, tačiau įstatyme išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir ieškovo išgyvenimus bei praradimus, susijusius su jo tarnybine padėtimi ir jos pasikeitimais ikiteisminio tyrimo metu.

38Teismo precedento esmė – stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum). Taigi, teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu. Nesutikdama su ieškovui priteistos neturtinės žalos dydžiu Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba apeliaciniame skunde nurodė visą eilę kasacinio teismo bylų, kuriose suformuotas precedentas dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau šių bylų negalima laikyti tapačiomis ar iš esmės panašiomis. Tuo tarpu, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje pagrįstai rėmėsi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurtas precedentai R. V. ir R. G. tos pačios kategorijos, iš esmės analogiškose bylose, kurie taip pat saisto ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Ieškovui pranešus apie įtarimus jis dirbo VSAT prie VRM Lazdijų rinktinės vado pavaduotoju, laikinai ėjusiu vado pareigas. Jis buvo kaltinamas pavojingesnės nei R. G. ir R. V. visuomenei veikos padarymu - organizavimu tikrų dokumentų klastojimo (BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d.). Jam skiriant bausmę į tai būtų atsižvelgta (BK 54 str.). Ryšium su tuo laikyti, kad ieškovas patyrė mažesnius išgyvenimus nei R. G. ir R. V. ir priteisti jam mažesnio dydžio neturtinę žalą būtų neteisinga.

39Dėl turtinės žalos atlyginimo

40Teisėjų kolegija neatsižvelgia į apeliantų nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. B. v. G. Č., bylos Nr. 3K-3-331/2008 pateiktus išaiškinimus, nors ir sprendžiami klausimai dėl išlaidų, patirtų dėl gynėjo dalyvavimo, atlyginimo tuo atveju, kada kaltinamasis išteisinamas. Nagrinėjamoje ir nurodytoje bylose sprendžiamas išlaidų gynėjui atlyginimo klausimas, tačiau abiem atvejais vyko skirtingi baudžiamieji procesai – nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas prokuroro nutarimu, nurodytoje byloje buvo inicijuotas privataus kaltinimo procesas, pagal kurį galimos situacijos, kada proceso išlaidas atlyginti įpareigojamas asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas (BPK 105 straipsnis 6 dalis). Ryšium su tuo pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų, patirtų baudžiamojoje byloje klausimą pagrįstai sprendė civilinio proceso tvarka. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl 792 Lt tiesioginių nuostolių – transporto išlaidų, susijusių su ieškovo vykimu į procesinius veiksmus pagrįstumo. Pagal CPK 182 str. 1 d. 1 p. nereikia įrodinėti teismo pripažintų visiems žinomų aplinkybių, šiuo atveju, atstumų tarp Lazdijų, Marijampolės, Kauno ir Vilniaus miestų. Skaičiuoti išlaidas pagal atsakovus iki miesto centrinio pašto reikštų, kad ieškovui nebus kompensuoti faktiniai nuostoliai ir jis turės turtinių praradimų, nors yra konstatuoti neteisėti valstybės institucijų veiksmai, todėl šiuo aspektu apeliantų apeliaciniai skundai laikytini nepagrįstais.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kolegija pažymi, kad ieškovo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai, taip pat ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatyti neturtinės žalos dydį yra teismo pareiga. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodo tokį neturtinės žalos dydį, kokį mano, kad yra patyręs, bet faktą, kad neturtinės žalos iš viso buvo padaryta, konstatuoja ir galutinį jos dydį nustato teismas. Dėl to, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, neturi reikšmės tai, kad ieškovas prašė priteisti daugiau neturtinės žalos, bet teismas priteisė jos mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

43Apibendrinat tai, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas reikiamai ištyrė turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 263 str., 326 str.1d.1p.).

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

45Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nekeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas pateikė ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo... 3. Ieškovas nurodė, jog 2003-12-22 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.... 4. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį... 5. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų: ikiteisminio tyrimo... 6. Dėl reikalavimo atlyginti žalą nepagrįstu kardomosios priemonės -... 7. Dėl reikalavimo atlyginti žalą dėl nepateisinamai ilgai užtrukusio proceso... 8. Teismas konstatavo, jog ieškovo turėtos 500 Lt išlaidos už advokato... 9. Spręsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė... 10. Sprendžiant klausimą dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos... 11. Be to, teismas priteisė ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas: 1 500... 12. Apeliaciniu skundu atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos... 13. Dėl bylos nagrinėjimo trukmės pagrįstumo. Teismas nepagrįstai vertinant... 14. Dėl priteistos turtinės žalos. Teismo sprendimu priteistą turtinę žalą... 15. Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Atsakovės atstovo teigimu, teismo... 16. Teismas, priteisdamas ieškovui neturtinę žalą, atsižvelgė į Lazdijų... 17. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas skundžiamu sprendimu... 18. Apeliaciniu skundu atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos... 19. Nurodė, kad teismas nepagrįstai pripažino reikalavimo atlyginti žalą, dėl... 20. Apeliantas laiko, kad ikiteisminio tyrimo atskyrimo klausimas anksčiau negu... 21. Taip pat padaryta nepagrįsta išvada, kad proceso trukmė negali būti... 22. Atsakovo atstovo teigimu teismas nepagrįstai ieškovo turėtas 500 Lt... 23. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai priteisė ieškovui bylinėjimosi... 24. Apeliaciniu skundu atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos... 25. Atsakovo atstovo teigimu teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies pažymėjo,... 26. Taip pat vertindamas proceso trukmę bylos nagrinėjimo teisme metu, pirmosios... 27. Atsakovo atstovas nesutinka su teismo teiginiu, kad teismo nutartis, kuria byla... 28. Skundžiamu sprendimu teismas ieškovui priteisė 1414 Lt turtinei žalai, 5000... 29. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų... 30. Atsiliepimais į apeliacinius skundus Lietuvos Respublikos atstovės... 31. Apeliaciniai skundai atmestini.... 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 33. Nagrinėjamoje byloje apeliantai nesutinka su Lazdijų rajono apylinkės teismo... 34. Dėl ieškovui priteistos neturtinės žalos ... 35. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo S. R. baudžiamosios... 36. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-051-03... 37. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl aplinkybių,... 38. Teismo precedento esmė – stare decisis principas, grindžiamas teismo... 39. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 40. Teisėjų kolegija neatsižvelgia į apeliantų nurodomoje Lietuvos... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 42. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl... 43. Apibendrinat tai, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad Lazdijų rajono... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 45. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti...