Byla I-8676-815/2015
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) su 2015 m. balandžio 28 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 8 880 Eur neturtinės žalos atlyginimą (po 40 Eur už apie 222 paras) (b. l. 1–3).

52. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.

62.1. Pasak pareiškėjo, jis nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. gruodžio 17 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose 23 val. per parą žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis.

72.2. Kamerose (jų plotas – iki 8 m2) pareiškėjas buvo laikomas su dar 2–3 asmenimis, taigi nesilaikyta 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymo Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) nuostatų. Kameroje yra 2 dviejų aukštų gultai, užimantys 4 m2 grindų ploto, į grindis įmontuotas mažas staliukas su 2 atlenkiamomis kėdėmis. Kameroje taip pat įrengtas sanitarinis mazgas (praustuvas su kriaukle) ir tualetas su 1,5 m aukščio atitvarine sienele, dėl tokio įrengimo pareiškėjas buvo priverstas tualetu naudotis kitų nuteistųjų akivaizdoje, o tai sukeldavo didžiulių nepatogumų. Kamerose buvo bloga ventiliacija, pastovi didelė drėgmė. Drėgmė kameroje būdavo dėl to, kad 4 asmenys išsiskalbtus rūbus juos džiovindavo kameroje, nes džiovyklos neįrengtos, o Lukiškių TI-K teikiamos tik mokamos skalbimo paslaugos. Vėdinant kamerą per langus oras į kamerą patekdavo su kieme sukeltomis dulkėmis, taip pat su tabako dūmais (pareiškėjas yra rūkantis asmuo), nes rūkydami kalinamieji bandė pūsti tabako dūmus į lauką, tačiau dėl ventiliacijos trūkumo ilgą laiką dūmai nepasišalindavo iš kameros, taigi, patalynė ir rūbai pastoviai smirdėjo tabaku. Kamerose buvo ir tarakonų, bandant juos naikinti, jie migruodavo iš kameros į kamerą per senas ventiliacijos angas. Lukiškių TI-K administracija nuteistajam mėnesiui skyrė tik muilo gabaliuką ir tualetinio popieriaus ritinėlį, kurių neužtekdavo, todėl kartais tekdavo naudotis laikraščiais ar žurnalais, o dėl muilo reikėdavo spręsti, ar su juo praustis, ar skalbti rūbus. Kameroje pareiškėjui trūkdavo oro, taigi, pareiškėjui pastoviai skaudėdavo galvą, dėl to jis ne kartą kreipėsi į gydytoją. Pareiškėjas dėl patiekiamo maisto turėjo problemų, t. y. sustodavo skrandis, nes, pareiškėjo nuomone, maistas kepamas naudotame aliejuje; dėl skrandžio problemų pareiškėjas taip pat kreipdavosi į gydytojus (prašymai dėl gydytojų konsultacijų neregistruojami), tačiau kartais gydytojo konsultacijos tekdavo laukti ir savaitę. Be to, kamerose neįmanoma fiziškai pailsėti.

82.3. Pasak pareiškėjo, gyvendamas perpildytose patalpose nurodytomis žiauriomis, nežmoniškomis, žeminančiomis, antisanitarinėmis, nepriimtinomis sąlygomis, patyrė didžiausių nepatogumų, fizinį nepatogumą, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, neigiamų išgyvenimų, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, sutriko socialiniai įgūdžiai, taip pat pablogėjo pareiškėjo sveikata, jis tapo dirglus, nervingas, jaučia baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės.

92.4. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3, 8 ir 14 straipsniais, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, 30 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.272 straipsniu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau ir Įstatymas) 5 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimais, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (pavyzdžiui, bylos Peeres prieš Graikiją, Karalevičius prieš Lietuvą, S. prieš Lietuvą, V. prieš Lietuvą, Ananyev ir kiti prieš Rusiją, Kalashnikov prieš Rusiją, Mandic ir Jovic prieš Slovėniją, Ganea prieš Moldovą, Kudla prieš Lenkiją), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A438-121/2009, Nr. A525-1181/2010, Nr. A858-502/2013).

10II

11Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 7–12) .

121. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; įsakyme Nr. 124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

132. Remiantis pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopija, 2014 m. gegužės 9 d., 2014 m. gegužės 29 d., 2014 m. birželio 25 d. – 2014 m. birželio 27 d., 2014 m. liepos 10 d., 2014 m. liepos 23 d., 2014 m. rugpjūčio 20 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d. 2014 m. rugsėjo 23 d. – 2014 m. rugsėjo 24 d., 2014 m. rugsėjo 29 d., 2014 m. spalio 6 d. – 2014 m. spalio 28 d., 2014 m. spalio 30 d. – 2014 m. lapkričio 25 d., 2014 m. gruodžio 2 d. – 2014 m. gruodžio 15 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

143. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanydama mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

154. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus, kalėjimo ir areštinės funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 29. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktą nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 300 (kalėjime). Taigi, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos (šiuo metu jie yra 87), ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).

165. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

17Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

186. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

197. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kasmet ji buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.`

208. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

219. Dėl kamerų įrengimo

22Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas; pagal 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

2310. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo

24Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus.

2511. Dėl ventiliacijos

26Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

2712. Dėl aprūpinimo patalyne, skalbimo, džiovinimo

28Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal normas, nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“. Pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už skalbimo paslaugą, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su valstybės įmone prie Pravieniškių pataisos namų, kuri suteikia skalbinių skalbimo paslaugas už pinigus. Naudojimasis viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis už negrynus pinigus, esančius asmeninėse sąskaitose, yra nuteistųjų ir suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Remiantis minėtu Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu, suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Suimtasis / nuteistasis, norintis pasinaudoti teikiama paslauga, užpildo prašymą, planuodamas paslaugą, asmuo turi atsižvelgti į asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą bei planuojamus maisto prekių ir būtiniausių reikmenų pirkimus. Pagal nurodytą įsakymą nuteistasis / suimtasis, neturintis asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali raštu kreiptis į SRS būrio viršininką dėl galimybės išsiskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė suimtiesiems / nuteistiesiems gražinami sausi.

2913. Pareiškėjo skundžiamu buvimo laikotarpiu Lukiškių TI-K tam tikromis dienomis vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, taip pat išvardytais laikotarpiais pareiškėjo nebuvo įstaigoje. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką besiskundžiančiajam asmeniui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

3014. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

31III

32Teismo posėdyje pareiškėjas M. K., remdamasis skundu, prašė jo reikalavimą tenkinti.

33Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

34I

35Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

361. Pareiškėjas M. K. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 7–12), asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 13–14)):

37– atvykęs į Lukiškių TI-K 2014 m. gegužės 9 d. buvo uždarytas į kamerą Nr. 118 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

38– 2014 m. gegužės 10 d. – 2014 m. gegužės 11 d. kameroje Nr. 118 buvo 4 asmenys;

39– 2014 m. gegužės 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 155 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 3 asmenys;

40– 2014 m. gegužės 13 d. – 2014 m. gegužės 22 d. kameroje Nr. 155 buvo 4 asmenys;

41– 2014 m. gegužės 23 d. kameroje Nr. 155 buvo 3 asmenys;

42– 2014 m. gegužės 24 d. – 2014 m. gegužės 28 d. kameroje Nr. 155 buvo 4 asmenys;

43– 2014 m. gegužės 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 327 (plotas – 7,65 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

44– 2014 m. gegužės 30 d. – 2014 m. birželio 19 d. kameroje Nr. 327 buvo 4 asmenys;

45– 2014 m. birželio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 284 (plotas – 7,15 m2), kameroje buvo 3 asmenys;

46– 2014 m. birželio 21 d. – 2014 m. birželio 22 d. kameroje Nr. 284 buvo 4 asmenys;

47– 2014 m. birželio 23 d. – 2014 m. birželio 24 d. kameroje Nr. 284 buvo 3 asmenys;

48– 2014 m. birželio 25 d. – 2014 m. birželio 27 d. kameroje Nr. 284 buvo 2 asmenys;

49– 2014 m. birželio 28 d. – 2014 m. liepos 9 d. kameroje Nr. 284 buvo 3 asmenys;

50– 2014 m. liepos 10 d. kameroje Nr. 284 buvo 2 asmenys;

51– 2014 m. liepos 11 d. – 2014 m. liepos 22 d. kameroje Nr. 284 buvo 3 asmenys;

52– 2014 m. liepos 23 d. kameroje Nr. 284 buvo 2 asmenys;

53– 2014 m. liepos 24 d. – 2014 m. rugpjūčio 19 d. kameroje Nr. 284 buvo 3 asmenys;

54– 2014 m. rugpjūčio 20 d. kameroje Nr. 284 buvo 2 asmenys;

55– 2014 m. rugpjūčio 21 d. – 2014 m. rugpjūčio 27 d. kameroje Nr. 284 buvo 3 asmenys;

56– 2014 m. rugpjūčio 28 d. kameroje Nr. 284 buvo 2 asmenys;

57– 2014 m. rugpjūčio 29 d. – 2014 m. rugsėjo 22 d. kameroje Nr. 284 buvo 3 asmenys;

58– 2014 m. rugsėjo 23 d. – 2014 m. rugsėjo 24 d. kameroje Nr. 284 buvo 2 asmenys;

59– 2014 m. rugsėjo 25 d. – 2014 m. rugsėjo 28 d. kameroje Nr. 284 buvo 3 asmenys;

60– 2014 m. rugsėjo 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 278 (plotas – 7,92 m2), kameroje buvo 2 asmenys;

61– 2014 m. rugsėjo 30 d. – 2014 m. spalio 5 d. kameroje Nr. 278 buvo 3 asmenys;

62– 2014 m. spalio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 254 (plotas – 34,71 m2), kameroje buvo 5 asmenys;

63– 2014 m. spalio 7 d. – 2014 m. spalio 11 d. kameroje Nr. 254 buvo 7 asmenys;

64– 2014 m. spalio 12 d. – 2014 m. spalio 13 d. kameroje Nr. 254 buvo 8 asmenys;

65– 2014 m. spalio 14 d. – 2014 m. spalio 15 d. kameroje Nr. 254 buvo 7 asmenys;

66– 2014 m. spalio 16 d. – 2014 m. spalio 19 d. kameroje Nr. 254 buvo 8 asmenys;

67– 2014 m. spalio 20 d. kameroje Nr. 254 buvo 7 asmenys;

68– 2014 m. spalio 21 d. – 2014 m. spalio 22 d. kameroje Nr. 254 buvo 8 asmenys;

69– 2014 m. spalio 23 d. – 2014 m. spalio 24 d. kameroje Nr. 254 buvo 6 asmenys;

70– 2014 m. spalio 25 d. kameroje Nr. 254 buvo 7 asmenys;

71– 2014 m. spalio 26 d. – 2014 m. spalio 28 d. kameroje Nr. 254 buvo 9 asmenys;

72– 2014 m. spalio 29 d. kameroje Nr. 254 buvo 10 asmenų;

73– 2014 m. spalio 30 d. – 2014 m. lapkričio 4 d. kameroje Nr. 254 buvo 8 asmenys;

74– 2014 m. lapkričio 5 d. – 2014 m. lapkričio 11 d. kameroje Nr. 254 buvo 7 asmenys;

75– 2014 m. lapkričio 12 d. – 2014 m. lapkričio 17 d. kameroje Nr. 254 buvo 9 asmenys;

76– 2014 m. lapkričio 5 d. – 2014 m. lapkričio 11 d. kameroje Nr. 254 buvo 7 asmenys;

77– 2014 m. lapkričio 12 d. – 2014 m. lapkričio 17 d. kameroje Nr. 254 buvo 9 asmenys;

78– 2014 m. lapkričio 18 d. – 2014 m. lapkričio 19 d. kameroje Nr. 254 buvo 8 asmenys;

79– 2014 m. lapkričio 20 d. kameroje Nr. 254 buvo 7 asmenys;

80– 2014 m. lapkričio 21 d. – 2014 m. lapkričio 24 d. kameroje Nr. 254 buvo 8 asmenys;

81– 2014 m. lapkričio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 255 (plotas – 24,38 m2), kameroje buvo 5 asmenys;

82– 2014 m. lapkričio 26 d. – 2014 m. gruodžio 1 d. kameroje Nr. 255 buvo 7 asmenys;

83– 2014 m. gruodžio 2 d. – 2014 m. gruodžio 5 d. kameroje Nr. 255 buvo 4 asmenys;

84– 2014 m. gruodžio 6 d. – 2014 m. gruodžio 9 d. kameroje Nr. 255 buvo 5 asmenys;

85– 2014 m. gruodžio 10 d. – 2014 m. gruodžio 15 d. kameroje Nr. 255 buvo 6 asmenys;

86– 2014 m. gruodžio 16 d. išvyko į Alytaus pataisos namus.

872. 2014 m. gegužės 9 d., 2014 m. gegužės 29 d., 2014 m. birželio 25 d. – 2014 m. birželio 27 d., 2014 m. liepos 10 d., 2014 m. liepos 23 d., 2014 m. rugpjūčio 20 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d. 2014 m. rugsėjo 23 d. – 2014 m. rugsėjo 24 d., 2014 m. rugsėjo 29 d., 2014 m. spalio 6 d. – 2014 m. spalio 28 d., 2014 m. spalio 30 d. – 2014 m. lapkričio 25 d., 2014 m. gruodžio 2 d. – 2014 m. gruodžio 15 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. (atsiliepimas (b. l. 7–12), pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopija (b. l. 13–14)).

883. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. lapkričio 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2189, atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 278 vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus ir atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 278 lubų ir grindų paviršius buvo tinkamas lengvam valymui, tačiau buvo atsilupusių, nubyrėjusių lubų dažų, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimų; I korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai buvo išvalyti, tai atitiko HN 76:2010 18.4 punkto reikalavimus (b. l. 16–17).

894. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio mėn. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 18–20).

905. Remiantis pareiškėjo sveikatos istorija Nr. 05-17/2014/2009 (b. l. 38–64, 66–93): pareiškėjas 2014 m. gegužės 12 d. pirminės gydytojų apžiūros metu nusiskundimų neturėjo, pagal anamnezę serga hepatitu C, vartojo, be kita ko, narkotikus (b. l. 49, 78); 2014 m. gegužės 20 d. psichiatro konsultacijos metu skundėsi, be kita ko, nemiga, nustatyta diagnozė – F11.3 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, abstinencijos būklė) (paskutinė heroino injekcija – 2014 m. gegužės 6 d.) (b. l. 52–53, 81–82), paskirti vaistai (be kita ko, „truxali“); 2014 m. liepos 10 d. psichiatro konsultacijos metu pareiškėjas vėl prašė raminamųjų, nes kartais sunku užmigti, tačiau konstatuota, kad gydymas nereikalingas, abstinencijos reiškinių nėra (b. l. 53); 2014 m. rugsėjo 18 d. psichiatro konsultacijos metu pareiškėjas skundėsi miego sutrikimu, nustatyta diagnozė – F11.2 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas), paskirti vaistai „truxali“ ir amitriptilinas (b. l. 53–54, 82–83); 2014 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas skundėsi maudžiančio pobūdžio skausmu juosmens srityje, trunkančiu apie 2 mėn., diagnozuota ūmi lumbalgija (M54.5), skirti vaistai „mydocalm“ ir ibuprofenas (b. l. 54–55, 83, 85); 2014 m. gruodžio 4 d. nustatyta, kad pareiškėjas dermatologiškai sveikas (b. l. 55, 85); 2014 m. gruodžio 17 d. skundėsi šono skausmu (b. l. 55, 85); 2014 m. gruodžio 17 d. profilaktinį patikrinimą ir darbingumo nustatymą atlikusios gydytojų komisijos išvados: diagnozės F11.3 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, abstinencijos būklė) ir B18.2 (lėtinis virusinis hepatitas C), darbingas (b. l. 51, 80); 2014 m. gruodžio 30 d. skundėsi kylančia rūgštimi, paskirtas gydymas (b. l. 57, 86); 2015 m. sausio 20 d., 2015 m. vasario 13 d., 2015 m. kovo 13 d., 2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. balandžio 28 d. skundėsi kylančia rūgštimi, rėmeniu, nustatytas lėtinis gastritas, paskirti vaistai (b. l. 58–61, 87–90); 2015 m. gegužės 5 d. gydytojo konsultacijos metu pareiškėjas nurodė, kad apie metus pastoviai vartoja vaistus nuo skrandžio, kai nustoja, vėl kyla rūgštys, paskirti vaistai ir pareiškėjas nusiųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (b. l. 62, 91); 2015 m. gegužės 26 d. – 2015 m. birželio 2 d. gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, diagnozė – dispepsija (b. l. 63, 93); 2015 m. liepos 9 d., 2015 m. rugsėjo 28 d. 2015 m. lapkričio 13 d. dėl lėtinio gastrito skirtas gydymas (b. l. 64, 92).

91II

921. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, kyla ginčas, ar pareiškėjas M. K. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes M. K. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2014 m. gegužės mėn. (b. l. 7-12).

932. Minėta, kad pareiškėjas M. K. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalą – 8 880 Eur.

942.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

95Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

96„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

97Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

98Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

992.2. Nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas M. K. (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 7-12); asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 13-14)) buvo laikomas Lukiškių TI-K. Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas M. K. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 2 punktus), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 144 paras. Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

1002.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

101Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

102Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

103Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K siekia užtikrinti laikomiems asmenims tvarką ir kaip įmanoma geresnes sąlygas, nes, įvertinus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą (b. l. 16-17), matyti, kad pažeidimai, lyginant su ploto trūkumu, yra mažareikšmiai. Be to, akcentuotina, jog Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio mėn. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 18–20).

104Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (144 paras pareiškėjas M. K. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad pareiškėjui reali žala sveikatai nepadaryta (įvertinus pareiškėjo medicininius duomenis (b. l. 38–64, 66–93), darytina išvada, kad pagrindiniai sveikatos nusiskundimai yra susiję su pareiškėjo vartojamais narkotiniais preparatais), į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), o 2014 m. spalio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1065 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Teismas ypač remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A558-575/2015, kurioje už 149 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1100 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 1065 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

105Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

106Pareiškėjo M. K. skundą tenkinti iš dalies.

107Priteisti pareiškėjui M. K., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1065 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. (netinkamai laikytas 144 paras).

108Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

109Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) su 2015 m. balandžio 28... 5. 2. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.... 6. 2.1. Pasak pareiškėjo, jis nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. gruodžio... 7. 2.2. Kamerose (jų plotas – iki 8 m2) pareiškėjas buvo laikomas su dar... 8. 2.3. Pasak pareiškėjo, gyvendamas perpildytose patalpose nurodytomis... 9. 2.4. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Europos žmogaus... 10. II... 11. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo... 12. 1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos... 13. 2. Remiantis pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopija, 2014 m. gegužės... 14. 3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanydama mažinti neigiamą... 15. 4. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus,... 16. 5. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių,... 17. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos... 18. 6. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam... 19. 7. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų,... 20. 8. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą... 21. 9. Dėl kamerų įrengimo... 22. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos... 23. 10. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo... 24. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo)... 25. 11. Dėl ventiliacijos... 26. Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per... 27. 12. Dėl aprūpinimo patalyne, skalbimo, džiovinimo... 28. Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal normas, nustatytas Lietuvos... 29. 13. Pareiškėjo skundžiamu buvimo laikotarpiu Lukiškių TI-K tam tikromis... 30. 14. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl... 31. III... 32. Teismo posėdyje pareiškėjas M. K., remdamasis skundu, prašė jo... 33. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius... 34. I... 35. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 36. 1. Pareiškėjas M. K. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas... 37. – atvykęs į Lukiškių TI-K 2014 m. gegužės 9 d. buvo uždarytas į... 38. – 2014 m. gegužės 10 d. – 2014 m. gegužės 11 d. kameroje Nr. 118 buvo 4... 39. – 2014 m. gegužės 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 155 (plotas – 7,94 m2),... 40. – 2014 m. gegužės 13 d. – 2014 m. gegužės 22 d. kameroje Nr. 155 buvo 4... 41. – 2014 m. gegužės 23 d. kameroje Nr. 155 buvo 3 asmenys;... 42. – 2014 m. gegužės 24 d. – 2014 m. gegužės 28 d. kameroje Nr. 155 buvo 4... 43. – 2014 m. gegužės 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 327 (plotas – 7,65 m2),... 44. – 2014 m. gegužės 30 d. – 2014 m. birželio 19 d. kameroje Nr. 327 buvo 4... 45. – 2014 m. birželio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 284 (plotas – 7,15 m2),... 46. – 2014 m. birželio 21 d. – 2014 m. birželio 22 d. kameroje Nr. 284 buvo 4... 47. – 2014 m. birželio 23 d. – 2014 m. birželio 24 d. kameroje Nr. 284 buvo 3... 48. – 2014 m. birželio 25 d. – 2014 m. birželio 27 d. kameroje Nr. 284 buvo 2... 49. – 2014 m. birželio 28 d. – 2014 m. liepos 9 d. kameroje Nr. 284 buvo 3... 50. – 2014 m. liepos 10 d. kameroje Nr. 284 buvo 2 asmenys;... 51. – 2014 m. liepos 11 d. – 2014 m. liepos 22 d. kameroje Nr. 284 buvo 3... 52. – 2014 m. liepos 23 d. kameroje Nr. 284 buvo 2 asmenys;... 53. – 2014 m. liepos 24 d. – 2014 m. rugpjūčio 19 d. kameroje Nr. 284 buvo 3... 54. – 2014 m. rugpjūčio 20 d. kameroje Nr. 284 buvo 2 asmenys;... 55. – 2014 m. rugpjūčio 21 d. – 2014 m. rugpjūčio 27 d. kameroje Nr. 284... 56. – 2014 m. rugpjūčio 28 d. kameroje Nr. 284 buvo 2 asmenys;... 57. – 2014 m. rugpjūčio 29 d. – 2014 m. rugsėjo 22 d. kameroje Nr. 284 buvo... 58. – 2014 m. rugsėjo 23 d. – 2014 m. rugsėjo 24 d. kameroje Nr. 284 buvo 2... 59. – 2014 m. rugsėjo 25 d. – 2014 m. rugsėjo 28 d. kameroje Nr. 284 buvo 3... 60. – 2014 m. rugsėjo 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 278 (plotas – 7,92 m2),... 61. – 2014 m. rugsėjo 30 d. – 2014 m. spalio 5 d. kameroje Nr. 278 buvo 3... 62. – 2014 m. spalio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 254 (plotas – 34,71 m2),... 63. – 2014 m. spalio 7 d. – 2014 m. spalio 11 d. kameroje Nr. 254 buvo 7... 64. – 2014 m. spalio 12 d. – 2014 m. spalio 13 d. kameroje Nr. 254 buvo 8... 65. – 2014 m. spalio 14 d. – 2014 m. spalio 15 d. kameroje Nr. 254 buvo 7... 66. – 2014 m. spalio 16 d. – 2014 m. spalio 19 d. kameroje Nr. 254 buvo 8... 67. – 2014 m. spalio 20 d. kameroje Nr. 254 buvo 7 asmenys;... 68. – 2014 m. spalio 21 d. – 2014 m. spalio 22 d. kameroje Nr. 254 buvo 8... 69. – 2014 m. spalio 23 d. – 2014 m. spalio 24 d. kameroje Nr. 254 buvo 6... 70. – 2014 m. spalio 25 d. kameroje Nr. 254 buvo 7 asmenys;... 71. – 2014 m. spalio 26 d. – 2014 m. spalio 28 d. kameroje Nr. 254 buvo 9... 72. – 2014 m. spalio 29 d. kameroje Nr. 254 buvo 10 asmenų;... 73. – 2014 m. spalio 30 d. – 2014 m. lapkričio 4 d. kameroje Nr. 254 buvo 8... 74. – 2014 m. lapkričio 5 d. – 2014 m. lapkričio 11 d. kameroje Nr. 254 buvo... 75. – 2014 m. lapkričio 12 d. – 2014 m. lapkričio 17 d. kameroje Nr. 254 buvo... 76. – 2014 m. lapkričio 5 d. – 2014 m. lapkričio 11 d. kameroje Nr. 254 buvo... 77. – 2014 m. lapkričio 12 d. – 2014 m. lapkričio 17 d. kameroje Nr. 254 buvo... 78. – 2014 m. lapkričio 18 d. – 2014 m. lapkričio 19 d. kameroje Nr. 254 buvo... 79. – 2014 m. lapkričio 20 d. kameroje Nr. 254 buvo 7 asmenys;... 80. – 2014 m. lapkričio 21 d. – 2014 m. lapkričio 24 d. kameroje Nr. 254 buvo... 81. – 2014 m. lapkričio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 255 (plotas – 24,38... 82. – 2014 m. lapkričio 26 d. – 2014 m. gruodžio 1 d. kameroje Nr. 255 buvo 7... 83. – 2014 m. gruodžio 2 d. – 2014 m. gruodžio 5 d. kameroje Nr. 255 buvo 4... 84. – 2014 m. gruodžio 6 d. – 2014 m. gruodžio 9 d. kameroje Nr. 255 buvo 5... 85. – 2014 m. gruodžio 10 d. – 2014 m. gruodžio 15 d. kameroje Nr. 255 buvo 6... 86. – 2014 m. gruodžio 16 d. išvyko į Alytaus pataisos namus.... 87. 2. 2014 m. gegužės 9 d., 2014 m. gegužės 29 d., 2014 m. birželio 25 d. –... 88. 3. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. lapkričio 12 d. patikrinimo... 89. 4. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m.... 90. 5. Remiantis pareiškėjo sveikatos istorija Nr. 05-17/2014/2009 (b. l.... 91. II... 92. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, kyla ginčas, ar... 93. 2. Minėta, kad pareiškėjas M. K. prašo teismą priteisti iš Lietuvos... 94. 2.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo... 95. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 96. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 97. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 98. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 99. 2.2. Nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas M. K.... 100. 2.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 101. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas... 102. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 103. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 104. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 105. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 106. Pareiškėjo M. K. skundą tenkinti iš dalies.... 107. Priteisti pareiškėjui M. K., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės,... 108. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 109. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali...