Byla 1-176-517/2020
Dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ir paliko žmogų be pagalbos, kai grėsė pavojus jo gyvybei, o būtent:

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, sekretoriaujant Kristinai Stamulienei, dalyvaujant prokurorui L. Ž., kaltinamajam A. G., gynėjai V. B., nukentėjusiajai P. R., nukentėjusiosios P. R. atstovui pagal susitarimą-advokatui V. K., civiliniam bendraatsakovui-draudimo bendrovės-„ ERGO Insurance SE “ Lietuvos filialo atstovui M. K., veikiančiai pagal įgaliojimą,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

3A. G., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, senatvės pensininkas, gyv. ( - ), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 144 straipsnį ir 281 straipsnio 3 dalį,

4Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

5Kaltinamasis A. G., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ir paliko žmogų be pagalbos, kai grėsė pavojus jo gyvybei, o būtent:

62018m. spalio 03d., apie 0655 val., ryte, kaltinamasis A. G. Ukmergės mieste, ties pastatu Nr. 108, esančiu Kauno gatvėje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „ VW GOLF “, valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30p.(„ artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „ Pėsčiųjų perėja “, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi-į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių <...> tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti “) reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, t.y. vairuojamu automobiliu Kauno gatvės eismo juosta, skirta važiuoti miesto centro link, priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjojos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „ Pėsčiųjų perėja “, kad praleisti jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pusę pėsčiųjų perėja per Kauno gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją-pil. P. R. ir pastarąją partrenkė, dėl ko įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusioji P. R. buvo sužalota, kuriai buvo padarytos poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais veide, galvoje, žaizdos veide, galvos smegenų sumušimas, kairiojo žandinio ančio impresinis lūžis ir kairiosios akiduobės vidinės sienelės lūžis, skruostikaulio lūžis, nosies kaulų skeveldrinis lūžis, viršutinio žandikaulio alveolarinės ataugos lūžis, 21, 22, 24 dantų lūžiai, lūpos žaizda, kraujosruvos viršutinio ir apatinio žandikaulio projekcijoje, krūtinės ląstoje, kelio sąnario šoninio šalutinio raiščio plyšimas, atviras blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžis, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios P. R. sveikata.

7Be to, 2018m. spalio 03d., apie 0655 val., ryte, kaltinamasis A. G. ties pastatu Nr. 108, esančiu Kauno gatvėje, Ukmergės mieste, būdamas padaręs eismo įvykį, t.y. vairuojamu automobiliu „ VW GOLF “, valst.Nr. ( - ) partrenkęs nereguliuojama pėsčiųjų perėja per Kauno gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją-pil. P. R., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis(kaltinamasis A. G.), tokiais veiksmais sukėlęs akivaizdų pavojų nukentėjusiosios gyvybei, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219.5 punkto reikalavimus, nesiėmė jokių priemonių, kad nukentėjusiajai P. R. būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba, nors tokią galimybę turėjo, ir vairuojamu automobiliu iš įvykio vietos pasišalino.

8Kaltinamasis A. G., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2018m. spalio 03d., anksti ryte, vairuodamas jam priklausantį automobilį „ VW Golf “, valst. Nr. ( - ) iš savo namų, esančių adresu: ( - ), važiavo į Jonavoje esančią polikliniką pas okulistą atlikti tyrimus dėl regėjimo, pas kurį vizitas buvo suderintas iš anksto. Važiuojant į Jonavą, turėjo pravažiuoti Ukmergę. V. K. gatve, Ukmergės mieste, netoli prekybos centro „ Senukai “, tikslios vietos nežino, artėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Važiavo apie 40-50 km/h greičiu. Buvo dar tamsus paros metas. Nors gatvė ir buvo apšviesta, tačiau matomumas buvo blogas, nes lijo, asfaltas buvo šlapias. Priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, dar šiek tiek sumažino vairuojamo automobilio „ VW Golf “ greitį, bet, kadangi pėsčiųjų perėja einančių pėsčiųjų nematė, prieš pėsčiųjų perėją nesustojo ir vairuojamu automobiliu užvažiavo ant pėsčiųjų perėjos žymėjimo. Tik užvažiavus ant pėsčiųjų perėjos žymėjimo, staiga pajuto smūgį, ko pasekoje suskilo priekinis automobilio stiklas. Net nepastebėjo ką partrenkė, ar tai buvo moteris, ar vyras, kurį kliudė kairiuoju(vairuotojo pusės) automobilio žibintu, kuris po eismo įvykio buvo sugadintas. Tai, kad partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusį žmogų, suprato iš smūgio, nuo kurio suskilo automobilio priekinis stiklas. Jam atrodo, kad pėsčiasis per pėsčiųjų perėją ėjo iš kairės kelio pusės į dešinę pusę. Jis tiesiog pajuto smūgį. Po išgirsto smūgio garso ir suskilus priekiniam stiklui, suprato jog įvyko eismo įvykis, tačiau vairuojamo automobilio „ VW Golf “ nestabdė, o tiesiog iš įvykio vietos nuvažiavo. Kadangi labai išsigando, pasimetė situacijoje ir pabėgo. Negali paaiškinti ir nesupranta, kodėl išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu buvo blaivus. Jam suprantama, kad jo pareiga buvo padėti partrenktam žmogui, tačiau to nepadarė dėl išgąsčio. Po įvykio nuvažiavo į Jonavos polikliniką, automobilį „ VW Golf “, valst. Nr. ( - ) pastatydamas aikštelėje, prie poliklinikos. Po vizito pas gydytoją išėjęs iš poliklinikos, automobilį „ VW Golf “ paliko stovėti prie poliklinikos, kur jį ir rado policijos pareigūnai, o pats, sėdęs į autobusą, iš Jonavos parvažiavo į namus ( - ). Jam sugrįžus į namus, pas jį atvyko policijos pareigūnai, kurie tikrino jo blaivumą, po ko jis buvo nuvežtas ir į gydymo įstaigą priduoti kraujo mėginį girtumui nustatyti. Labai gailisi dėl savo poelgio.

9Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. G. prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 144 str., 281 str. 3d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu paskelbtais nukentėjusiosios P. R. ir liudytojo A. Ž. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 41-43, 90-91, t. 1), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 9-11, t. 1), ir schema bei fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 12-18, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyr. patrulio 2018m. spalio 03d. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio(b.l. 21, t. 1), automobilio apžiūros protokolu(b.l. 22-24, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 25-29, t. 1), specialistų išvadomis etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti(b.l. 39, 114, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2018m. spalio 03d. tarnybiniu pranešimu dėl pil. A. G. atvesdinimo(b.l. 107, t. 1), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 76-86, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

10Kadangi tiek nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 3d., kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie neatsargių nusikaltimų(LR BK 16 str. 1d.), tiek ir nusikaltimo, numatyto LR BK 144 str., kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis A. G. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymais nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėjai) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

11Iš teisme paskelbto nukentėjusiosios P. R. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2018m. spalio 03d., apie 0650 val., ji iš savo namų, esančių adresu: ( - ), išėjo į darbą. Į darbą važiuodavo miesto autobusu. Tą dieną ji taip pat, kaip ir visada, ėjo į autobusų stotelę, esančią Kauno gatvėje, Ukmergės mieste, šalia ( - ) pastato. Atėjusi prie pėsčiųjų perėjos, kuri yra priešais mokyklą, atsistojo ir laukė, kol ją praleis automobiliai pereiti per pėsčiųjų perėją. Ją iš karto praleido iš dešinės pusės sustojęs šviesios spalvos automobilis, kurio markės nežino, o valstybinių numerių neįsidėmėjo. Taip pat ji matė ir iš kairės pusės jai buvusį automobilį. Ji įžengė į gatvę, į pėsčiųjų perėją ir, nuėjusi iki gatvės vidurio, prarado sąmonę. Sąmonę atgavo tik greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Koks automobilis ją partrenkė, ji nežino. Po įvykusio eismo įvykio ji dėl įvairių sužalojimų buvo paguldyta į Ukmergės ligoninės reanimacijos skyrių, o vėliau dėl politraumos pervežta į Kauno klinikas. Eismo įvykio metu jai lūžo kairė koja, buvo du atviri lūžiai, kairės akiduobės pamato lūžis, žandikaulio lūžis, buvo išmušti dantys, patyrė ir galvos smegenų sukrėtimą. Eismo įvykio metu ji buvo apsirengusi tamsiai mėlynu paltu, dešinėje rankoje laikė bordo spalvos skėtį, o ant kario peties kabojo rankinė su atšvaitu. Įvykio metu lijo, buvo tamsus paros metas, bet perėja buvo apšviesta. Pėsčiųjų perėjoje ji buvo viena, tačiau autobusų stotelėje buvo daug žmonių, tačiau stotelėje stovėjusių žmonių vardų, pavardžių šiuo metu įvardinti negali(b.l. 41-43, t. 1).

12Iš teisme paskelbto liudytojo A. Ž. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2018m. spalio 03d., apie 0652 val., jis su jam priklausančiu automobiliu „ Seat Leon “, valst. Nr. ( - ) važiavo į darbą. V. K. gatve, Ukmergės mieste, nuo Kauno miesto pusės link Ukmergės miesto centro. Ties Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos pastatu sustojo prie pėsčiųjų perėjos praleisti einančią pėsčiąją. Moteris ėjo pėsčiųjų perėja nuo „ Pramonės “ mikrorajono pusės į kitą gatvės pusę, link Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos pastato. Moteriai savo pusėje įpusėjus eiti per pėsčiųjų perėją, staiga pamatė, kad, nestabdydamas, priešpriešais važiavęs automobilis „ VW Golf “(tamsios spalvos, valstybinių numerių nepastebėjo, nes buvo tamsu, jį akino automobilio šviesos, lijo) partrenkė šią pėsčiųjų perėja einančią moterį, kuri nuo smūgio „ nuskrido “ apie 15 metrų, o automobilis „ VW Golf “, nepristabdęs, nuvažiavo toliau link Kauno miesto pusės. Jis išlipęs iš automobilio ir pribėgęs prie partrenktos moters, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Moteris gulėjo ant asfalto dangos ir nieko nekalbėjo. Prie pėsčiųjų perėjos daugiau automobilių nebuvo. Ar kas daugiau galėjo matyti šį eismo įvykį, jis nežino(b.l. 90-91, t. 1).

13Iš teisme paskelbto byloje esančio kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja ženklinimu Nr. 533 ir 534, esanti ties pastatu adresu: Kauno gt. Nr. 108, Ukmergės m. Įvykio vietos apžiūros metu pildytame protokole ir braižytoje schemoje yra nurodyta oro sąlygos, kelio dangos būklė, kelio aplinka, kelio ruožo ženklinimas ir matavimo matmenys, apžiūros metu rastų pėdsakų(eismo įvykio metu nukentėjusiosios paliktų su savimi turėtų daiktų ir kraujo dėmių) išsidėstymo vietos, užfiksuotos po susidūrimo eismo įvykio vietoje(b.l. 9-18, t. 1).

14Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyr. patrulio 2018m. spalio 03d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad 2018m. spalio 03d., 0655 val., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio, kurio metu nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, esančioje ties pastatu adresu: ( - ), automobilis „ VW Golf “ partrenkė ir sužalojo per pėsčiųjų perėją ėjusią pil. P. R., gim. ( - ). Iš eismo įvykio vietos automobilis pasišalino, o nukentėjusioji-pil. P. R. buvo paguldyta į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ reanimacijos skyrių. Papildomai peržiūrint mieste įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų darytus vaizdo įrašus, buvo nustatyta, kad moterį pėsčiųjų perėjoje partrenkė automobilis „ VW Golf “, valst. Nr. ( - ) kurio savininkas yra pil. A. G., gim. ( - )(b.l. 21, t. 1). Šiuos duomenis apie transporto priemonės, t.y. automobilio „ VW Golf “, valst. Nr. ( - ) priklausomybę patvirtina ir byloje esanti VĮ „ Regitra “ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažyma(b.l. 30, t. 1).

15Iš teisme paskelbto byloje esančio 2018m. spalio 03d. apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „ VW Golf “, valst. Nr. ( - ) kuris buvo rastas stovintis ligoninės, esančios adresu: ( - ), teritorijoje, kurio buvimo vietos koordinatės pagal GPS duomenis yra 55.08036, 24.269945(WGS). Automobilis „ VW Golf “ yra dviejų durelių, juodos spalvos, kuris rastas užrakintas, automatinės dėžės rankena P padėtyje. Automobilio apžiūros metu nustatyta, kad automobilio gale yra įlenktas buferis, dešinėje pusėje, priekiniame rate yra matomas įlenktas ratlankis, tarsi būtų užvažiuota ant kelio bordiūro. Automobilio priekyje yra matomos apgadintos radiatoriaus grotelės, priekinis vairuotojo pusės žibintas, rūko žibintas ir posūkio žibintas, o taip pat įlenktas variklio dangtis ir dužęs priekinis stiklas. Stiklo šukės subyrėjusios į saloną(b.l. 22-29, t. 1).

16Iš teisme paskelbtų byloje esančių specialistų išvadų etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti matyti, po eismo įvykio patikrinus jame dalyvavuių asmenų fiziologinę būseną, nei automobilį „ VW Golf “, valst. Nr. ( - ) vairavusio kaltinamojo A. G., kaip eismo įvykį sukėlusio asmens, nei nukentėjusiosios-pil. P. R. kraujyje alkoholio nerasta(b.l. 39, 114, t. 1). Kaltinamojo A. G. blaivumo faktą patvirtina ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2018m. spalio 03d. rašytas tarnybinis pranešimas dėl pil. A. G. atvesdinimo(b.l. 107, t. 1).

17Iš teisme paskelbtos byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, 2019m. vasario 07d.-2019m. birželio 06d. laikotarpyje susipažinus su eismo įvykio aplinkybėmis ir atlikus pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios P. R. asmens apžiūros tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, t.y. poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais veide, galvoje, žaizdos veide, galvos smegenų sumušimas, kairiojo žandinio ančio impresinis lūžis ir kairiosios akiduobės vidinės sienelės lūžis, skruostikaulio lūžis, nosies kaulų skeveldrinis lūžis, viršutinio žandikaulio alveolarinės ataugos lūžis, 21, 22, 24 dantų lūžiai, lūpos žaizda, kraujosruvos viršutinio ir apatinio žandikaulio projekcijoje, krūtinės ląstoje, kelio sąnario šoninio šalutinio raiščio plyšimas, atviras blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžis, buvo padaryti kontaktuojant kietu buku daiktu(daiktais) ar paviršiumi(paviršiais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos, labiausiai tikėtina įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Remiantis nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdžiu, labiausiai tikėtina, kad pirminis smūgis nukentėjusiajai P. R. buvo į kairę kūno pusę. Nukentėjusiajai P. R. nustatyti sužalojimai visumoje, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13 punktu, yra kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu(b.l. 76-86, t. 1).

18Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. G., būdamas neatsargus ir neatidus, 2018m. spalio 03d., apie 0655 val., ryte, ties pastatu Nr. 108, esančiu Kauno gatvėje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „ VW GOLF “, valst.Nr. ( - ) vairuojamu automobiliu Kauno gatvės eismo juosta, skirta važiuoti miesto centro link, priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjojos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „ Pėsčiųjų perėja “, kad praleisti jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pusę pėsčiųjų perėja per Kauno gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją-pil. P. R. ir pastarąją partrenkė, dėl ko įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusioji P. R. buvo sužalota, kuriai dėl patirtų kūno sužalojimų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, po ko jis(kaltinamasis A. G.), tokiais veiksmais sukėlęs akivaizdų pavojų nukentėjusiosios gyvybei, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219.5 punkto reikalavimus, nesiėmė jokių priemonių, kad nukentėjusiajai P. R. būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba, nors tokią galimybę turėjo, ir vairuojamu automobiliu iš įvykio vietos pasišalino. Kadangi kaltinamojo A. S. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimas(eismo įvykio metu galiojusios taisyklių redakcijos 30 punktas) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pačiu kilusiu eismo įvykiu ir jo sukeltomis pasekmėmis, t.y. eismo įvykio metu nukentėjusiajai P. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 51-86, t. 1), kaltinamojo A. G. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka tiek nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 3d., požymius, t.y. asmens, vairuojančio kelių transporto priemonę, pažeidimas kelių eismo saugumo taisyklių, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tiek ir nusikaltimo, numatyto LR BK 144 str., požymius, t.y. žmogaus palikimas be pagalbos, kai grėsė pavojus jo gyvybei.

19Baudžiamojoje byloje bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji P. R. pateikė teismui civilinį ieškinį, prašydama jai atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą bendroje 11.511,04 Eur.(vienuolikos tūkstančių penkių šimtų vienuolikos eurų ir 04 eur/ct.) sumoje(b.l. 25-29, t. 2).

20Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.). Šiuo konkrečiu atveju už kaltinamojo A. G. padarytą veiką materialiai atsakingas asmuo yra draudimo bendrovės-„ ERGO Insurance “ Lietuvos filialas, nes autoįvykio metu kaltinamojo vairuotas jam priklausantis automobilis buvo apdraustas pagal įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygas, t.y. draudimo įmonę su transporto priemonės savininku-kaltinamuoju A. G., kaip draudėju, siejo sutartiniai santykiai(b.l. 128-130, t. 1, b.l. 107-110, t. 2). Kadangi įmonė, apdrausdama kito asmens civilinę atsakomybę, įsipareigoja žalą, į kurios sąvoką įeina ir žalos asmeniui padarymas, atlyginti, neviršydama sutartyje numatytos draudimo sumos ribų(LR CK 6.254 str. 2d.), draudimo bendrovės-„ ERGO Insurance SE “ Lietuvos filialas, vadovaudamasis LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis(LR Vyriausybės 2008m. vasario 13d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų naujų taisyklių 7, 12-13p.p. redakcija) ir LR transporto priemonių draudikų biuro patvirtinta Eismo įvykiuose padarytos žalos asmeniui administravimo metodika, privalo atlyginti dėl kaltinamojo A. G. padarytos veikos dokumentais pagrįstą žalą byloje reikalavimus pareiškusiai nukentėjusiajai P. R., kaip fiziniam asmeniui, įskaitant ir neturtinės žalos dalį, draudimo įstatymo numatytos draudimo sumos ribose(LR CK 6.283 str. 1d., iki 2018m. lapkričio 01d. galiojusi LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1d. 3p., kuris buvo pakeistas 2017m. lapkričio 16d. įstatymu Nr. XIII-769, redakcija).

21Nukentėjusiosios P. R. byloje pareikštame civiliniame ieškinyje turtinių reikalavimų dalį sudaro likusi neatlyginta turtinė žala, t.y. eismo įvykio metu vilkėtų ir sugadintų drabužių(ilgos šiltos striukės) ir nepataisomai sugadintų daiktų(sulaužyto skėčio, suplėšyto rankinuko ir sulaužytų akinių rėmelių su sudaužytais stiklais), iš kurių buvo įsigyti nauji akinių rėmeliai su pagal užsakymą medicinos prietaiso pagamintais specialiais stiklais, vertė(b.l. 54, 132-135, t. 1).

22Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje teismui prie draudimo bendrovės-„ ERGO Insurance SE “ Lietuvos filialas pateikto rašytinio atsiliepimo su pridedamais dokumentais į nukentėjusiosios byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, šiuo metu draudimo bendrovė gera valia nukentėjusiajai P. R. jau yra atlyginusi dalį dėl nusikaltimo pastarajai padarytos turtinės žalos, t.y. turėtas gydymo išlaidas(už pirktus vaistus), patirtas kelionės išlaidas(už kurą) ir eismo įvykio metu patirtas išmuštų dantų atstatymo išlaidas bendroje 2.092,09 Eur.(dviejų tūkstančių devyniasdešimt dviejų eurų ir 09 eur/ct.) sumoje, papildomai sutikdama sumokėti eismo įvykio metu nukentėjusiosios vilkėtų sugadintų drabužių(ilgos šiltos striukės) ir nepataisomai sugadintų daiktų(sulaužyto skėčio ir suplėšyto rankinuko), kaip nenaujų daiktų, taikant 10% nusidėvėjimą, likutinę vertę bendroje 178,20 Eur. sumoje iš prašomos 198,- Eur. sumos, o už eismo įvykio metu sulaužytus akinių rėmelius su sudaužytais stiklais, taikant 30% nusidėvėjimą,-569,13 Eur. sumą iš prašomos 813,04 Eur. sumos(b.l. 87-91, 101-103, 111-115, 125-127, t. 2).

23LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėse yra nurodoma, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga, o tai daryti yra netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės(LR Vyriausybės 2008m. vasario 13d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų naujų taisyklių 14p. redakcija). Kadangi eismo įvykio metu nukentėjusiosios P. R. vilkėtas ir suplėšytas drabužis(ilga šilta striukė) ir dalis nepataisomai sugadintų daiktų(sulaužytas skėtis ir suplėšyta rankinė) buvo nenauji daiktai, todėl, atlyginant minėtų daiktų likutinę vertę, yra sutiktina su draudimo bendrovės šiems daiktams taikytinu 10% nusidėvėjimu, su kuo sutinka ir pati nukentėjusioji P. R.. Tuo tarpu negalima sutikti su draudimo bendrovės taikytinu 30% nusidėvėjimu sulaužytų akinių rėmelių su sudaužytais stiklais vertei atlyginti, nes nukentėjusioji P. R. prašo jai atlyginti ne eismo įvykio metu jos nešiotų ir sulaužytų senų akinių rėmelių su sudaužytais stiklais likutinę vertę, o naujų akinių rėmelių su pagal užsakymą medicinos prietaiso pagamintais specialiais stiklais įsigijimo kainą. Kadangi bylos duomenimis eismo įvykio metu akinių rėmeliai, kuriuos dėvėjo nukentėjusioji P. R., buvo sulaužyti, o vienas iš stiklų iškrito ir sudužo, ką patvirtina ir nukentėjusiosios teismui pateikta daryta išlikusių akinių fotonuotrauka(b.l. 133, t. 2), atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju akiniai yra ne prabangos, o pirmo būtinumo prekė, be kurių nukentėjusioji P. R., kaip trumparegė, nemato, o nauji stiklai, kokius, pasak nukentėjusiosios, ji nešiojo ir eismo įvykio metu, nes stiklai yra specifiniai, trijų sluoksnių, skirti skaitymui ir žiūrėjimui į tolį, buvo gaminami medicinos prietaisu pagal specialų užsakymą, kurie ir sudaro pagrindinę įsigytų naujų akinių vertę, t.y. iš prašomos atlyginti įsigytų naujų akinių 813,04 Eur. vertės stiklų kaina sudaro 674,- Eur., o pačių akinių rėmelių tik 139,04 Eur.(su nuolaida)(b.l. 54, 132, t. 2), laikytina, kad draudimo bendrovė privalo nukentėjusiajai P. R. atlyginti visą naujų akinių rėmelių su pagal užsakymą medicinos prietaiso pagamintais specialiais stiklais įsigijimo kainą.

24Nukentėjusioji P. R., byloje reikšdama civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią jis patyrė, atlyginimo, pastarajai prašant papildomai priteisti 10.500,- Eur.(dešimties tūkstančių penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą.

25Kadangi draudiminis eismo įvykis įvyko 2018m. spalio 03d., eismo įvykio metu galiojęs įstatymas numatė, kad iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, mokėtinos neturtinės žalos dydis nuo 2012m. birželio 11d. negali viršyti 5.000,- Eur.(penkių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumos(iki 2018m. lapkričio 01d. galiojusi LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1d. 3p., kuris buvo pakeistas 2017m. lapkričio 16d. įstatymu Nr. XIII-769, redakcija).

26Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų, kuriuos yra pateikusi draudimo bendrovė-„ ERGO Insurance SE “ Lietuvos filialas, draudimo įmonė, pagal sutartinę prievolę būdama atsakinga už kilusio draudiminio eismo įvykio metu atsiradusias pasekmes, byloje turtinius reikalavimus pareiškusiam fiziniam asmeniui-nukentėjusiajai P. R. gera valia atlygino visą neturtinę žalą eismo įvykio metu galiojusio draudimo įstatymo numatytos maksimalios draudimo sumos ribose, t.y. 5.000,- Eur.(penkių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą(b.l. 87-93, 111-117, t. 2). Kadangi draudimo bendrovė pagal eismo įvykio metu galiojusio LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas pilnai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, atlygindama nukentėjusiajai P. R. jai nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, nukentėjusiosios P. R. byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo draudimo bendrovės-„ ERGO Insurance SE “ Lietuvos filialas, kaip civilinio bendraatsakovo, atžvilgiu yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

27Kadangi draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas yra netaikytinas, byloje civilinį ieškinį pareiškusiai nukentėjusiajai P. R. jai dėl nusikaltimo likusios neatlygintos pastarosios įvertintos neturtinės žalos atlyginimo tik iš paties kaltinamojo A. G., kaip dėl autoįvykio kalto asmens, klausimas yra spręstinas LR CK 6.254 str. 2d., 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d. pagrindu.

28Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumno ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

29Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartus civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Kekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

30Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad nukentėjusioji P. R. po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų greitosios medicinos pagalbos(GMP) automobiliu iš karto buvo pristatyta ir paguldyta į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ anesteziologijos-reranimacijos skyrių, o po kelių sričių gydytojų konsultacijų ir atliktos medicininės apžiūros konstatavus daugybinius sužalojimus(lūžius) ir atlikus įvairius tyrimus, tą pačią dieną, t.y. 2018m. spalio 03d., 1130 val., dėl aktyviojo stacionaro gydymo buvo perkelta į VšĮ „ Lietuvos sveikatos mokslų uinversiteto ligoininę-Kauno klinikos “, kur gydėsi iki 2018m. spalio 26d., po ko tolimesnį gydymą, konsultacijas ir reabilitaciją tęsė įvairiose Ukmergės gydymo įstaigose, t.y. VšĮ „ Ukmergės ligoninė “, VšĮ „ Ukmergės konsultacijų poliklinika “ ir VšĮ „ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras “. Stacionaraus gydymo eigoje nukentėjusiajai P. R. buvo atliktos penkios chirurginės operacijos, sužalota kairė koja, kurioje buvo atviri kaulų lūžiai, įtvare buvo daugiau kaip keturis mėnesius, o dešinė koja buvo imobilizuota du mėnesius. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 51-86, t. 1, b.l. 30-53, t. 3). Pasak nukentėjusiosios P. R., dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai ne tik buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, bet pastaroji patyrė ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, vidinę depresiją, nes pastoviai tebejaučia baimę transporto priemonėms, dėl eismo įvykio metu patirtų kojų sužalojimų iki 2019m. liepos mėn. galėjo minimaliai vaikščioti tik dviejų ramentų pagalba, negalėdama išeiti į lauką ir savarankiškai apsitarnauti, t.y. pasirūpinti savo higiena, pasigaminti maisto, todėl buvo reikalinga nuolatinė artimųjų priežiūra ir slauga. Nukentėjusiosios P. R. žodžiais, jos išgyvenimai ir skausmas yra nuolatinio pobūdžio, kurie trunka ir iki šio laiko, nes dėl eismo įvykio metu patirtų kairės akies ir veido sužalojimų ji ir šiuo metu beveik nemato kaire akimi, nors iki eismo įvykio didelių problemų dėl regėjimo neturėjo, dėl veido kaulų sužalojimų yra nutirpusi kairė veido pusė, kuri yra deformuota. Be to, nukentėjusiosios teigimu, ji iki šio laiko negali pilna jėga minti kaire koja, tebevaikšto su vieno ramento pagalba, todėl greitai pavargta, nes dėl susilpnėjusių kojos raumenų jaučia silpnumą, ir neaišku kada vėl galės vaikščioti visai be ramentų. Kadangi pastoviai kamuoja stiprūs skausmai kairėje kojoje, nes ši koja yra sutvirtinta specialiais strypais ir varžtais, pasak nukentėjusiosios P. R., ji ir šiuo metu tebevartoja nuskausminamuosius vaistus, o jaučiant nuolatinį nerimą dėl savo sveikatos būklės ir tolesnio gyvenimo, sutrikusiam miegui gydyti ji vartoja ir raminamuosius vaistus. Dėl patirtų sunkių sužalojimų nukentėjusiajai P. R. tiktai 2019m. rugsėjo mėn. buvo leista atlikti reabilitaciją, kurią atliko VšĮ „ Ukmergės ligoninė “, tačiau, pasak nukentėjusiosios, po reabilitacijos ženklesnio sveikatos pagerėjimo nebuvo, o ambulatorinis gydymas tebetęsiamas ir šiuo metu, nes dėl regėjimo problemų su kaire akimi, nepraeinančių kairės kojos skausmų ir veido tirpimo ji pastoviai lankosi pas įvairių sričių gydytojus: ortopedą, traumatologą, endokrinologą, oftalmologą ir šeimos gydytoją. Be to, nukentėjusiosios P. R. žodžiais, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji ilgą laiką buvo nedarbinga, izoliuota nuo profesinės ir visuomeninės veiklos, o traumų pasekoje išlikus liekamiesiems reiškiniams, ji negalėjo toliau dirbti ir savo mėgstamo darbo, ko pasekoje buvo priversta nutraukti darbo santykius VšĮ „ Ukmergės ligoninė “, kurioje dirbo gydytojos-vaikų kardiologės ir konsultacijų poliklikos vedėjos pareigose, todėl nukentėjusiąją dažnai apima depresinės, prislėgtos nuotaikos, nerimas, pastaroji jaučiasi labai pažeidžiama ir niekam nereikalinga.

31Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas nukentėjusiajai P. R. papildomai prašomos atlyginti neturtinės žalos, kurios nepadengia draudimo bendrovės jau išmokėta išmoka, šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų sunkumo laipsnį(sunkus kūno sužalojimas) ir jų sukeltas pasekmes(liekamuosius reiškinius)(nukentėjusioji P. R. ir šiuo metu jaučia avarijos pasekmes, nes pastarąją pastoviai tebekamuoja stiprūs kairės kojos skausmai, kurios negali pilnai minti, vaikšto su ramento pagalba, dėl eismo įvykio metu patirtų kairės akies sužalojimų ji ir šiuo metu beveik nemato kaire akimi, o dėl veido kaulų sužalojimų yra nutirpusi kairė veido pusė, kuri yra deformuota), paties žalą padariusio kaltinamojo A. G., kaip eismo įvykį sukėlusio asmens, kaltės formą-neatsargumą, kaltinamojo turtinę padėtį(kaltinamasis šiuo metu yra jau nedarbingas asmuo, t.y. senatvės pensininkas, gaunantis senatvės pensiją), bet ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(kaltinamasis, po eismo įvykio palikęs sunkiai sužalotą nukentėjusiąją pavojingoje gyvybei padėtyje, su vairuojamu automobiliu iš įvykio vietos pasišalino), formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nuo kurios, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju šios konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste yra pagrindas nukrypti, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. G. gera valia jau yra sumokėjęs neturtinės žalos dalį 400,- Eur.(keturių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, iš paties kaltinamojo A. G., kaip dėl eismo įvykio kalto asmens, nukentėjusiosios P. R. naudai papildomai dar yra priteistina visa likusi prašoma priteisti 10.100,- Eur.(dešimties tūkstančių vieno šimto eurų ir 00 eur/ct.) dydžio neturtinės žalos suma, su kurios dydžiu sutinka ir pats kaltinamasis.

32Advokatas V. K., pagal susitarimą atstovaudamas nukentėjusiosios P. R. interesus baudžiamojoje byloje jos nagrinėjimo teisme metu, 2019m. lapkričio 13d. įvykusiame teismo posėdyje kartu su civiliniu ieškiniu pateikė ir dokumentus, t.y. pinigų priėmimo kvitą, dėl jo(advokato), dalyvavusio nukentėjusiosios atstovu byloje teisminio proceso metu, paslaugoms apmokėti turėtų atstovavimo išlaidų 550,- Eur.(penkių šimtų penkiasdešimties eurų ir 40 eur/ct.) sumoje priteisimo(b.l. 55, t. 2). LR BPK 106 str. 2d. yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusiosios P. R. interesus byloje advokatas V. K., pateikdamas advokato orderį, pagal susitarimą pradėjo atstovauti po baudžiamosios bylos perdavimo teismui nuo 2019m. spalio 09d.(b.l. 12, 56, t. 2), kurią toliau atstovavo viso bylos nagrinėjimo teisme metu. Kadangi bylos procesas teisme dėl įvairių priežasčių truko tris mėnesius, kurio metu vyko 4(keturi) teismo posėdžiai, bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiajai P. R. pareiškus civilinį ieškinį byloje, todėl, atsižvelgiant tiek į kaltinamojo padarytų veikų pobūdį, tiek ir į nukentėjusiajai nusikalstamais veiksmais sukeltas sunkias pasekmes, pastarosios prašomos priteisti nusikaltimu padarytos žalos dydį, tiek ir į paties kaltinamojo A. G., kaip senatvės pensininko, gaunančio pastovias valstybės išmokas(senatvės pensiją), turtinę padėtį, laikytina, kad nukentėjusiosios P. R. byloje patirtos išlaidos advokato, dalyvavusio nukentėjusiosios atstovu byloje, paslaugoms apmokėti nėra aiškiai per didelės ir atitinka protingumo kriterijus, kurios nepažeidžia ir kaltinamojo teisių ar teisėtų interesų, todėl šios išlaidos visa apimtimi yra priteistinos iš katinamojo A. G. LR BPK 106 str. 2d. pagrindu.

33Spręsdamas kaltinamojo A. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

34Kaltinamojo A. G. vienas iš padarytų nusikaltimų, numatytų LR BK 144 str., baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), o veika, numatyta LR BK 281 str. 3d.,-tik prie neatsargių nusikaltimų(LR BK 16 str. 4d., 281 str. 8d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo A. G. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę už padarytas veikas numatytą galutinę bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo A. G. atžvilgiu byloje nėra.

35Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

36Be to, pagal LR BK 55 str. nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Sistemiškai aiškinant įstatymą, ši norma yra taikytina ir neatsargaus nusikaltimo padarymo atveju. Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

37Nors kaltinamasis A. G. ir yra pirmą kartą teisiamas asmuo, visgi teismas, atsižvelgdamas į padarytų veikų pobūdį ir jos sukeltas sunkias pasekmes bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam už abi padarytas veikas yra paskirtinos tik griežčiausios sankcijose numatytos bausmių rūšys-terminuotas laisvės atėmimas, paskirtiną galutinę laisvės atėmimo bausmę mažinant 1/3 dalimi LR BK 641 str. pagrindu. Nežiūrint tai, kartu atsižvelgiant į kaltinamojo A. G. asmenybę ir į pačios teisminio bylos proceso metu dalyvavusios nukentėjusiosios P. R. išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo A. G. atžvilgiu taikymo, laikytina, kad kaltinamasis dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo(LR BK 75 str. 1d.). Kaltinamajam A. G. atidėjus paskirtinos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pastarajam yra paskirtini baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui(LR BK 75 str. 2-4d.d.).

38Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Kadangi kaltinamasis A. G. abu jam inkriminuojamus nusikaltimus, vienas iš kurių, numatytas LR BK 144 str., baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie tyčinių veikų, padarė būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, kuris, po eismo įvykio palikęs sunkiai sužalotą nukentėjusiąją pavojingoje gyvybei padėtyje, su vairuojamu automobiliu iš įvykio vietos pasišalino, teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, kaltinamojo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, veikos sukeltas pasekmes(dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiam asmeniui buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas), laiko, kad, kaltinamajam, nors už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka ir nebuvusiam baustam asmeniui, uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas ne mažesnis nei veikų padarymo metu galiojęs įstatymo numatytos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkis(LR 2011m. birželio 21d. įstatymu Nr. XI-1472, įsigaliojusiu 2011m. liepos 05d., patvirtinta LR BK 68 str. 2d. redakcija, galiojusi iki 2019m. balandžio 01d.).

39Kaltinamojo A. G., ikiteisminio tyrimo metu atsisakiusio gynėjo paslaugų, interesus bylos proceso teisme metu gynėja atstovavo pagal paskyrimą LR BPK 50 str. 3d. pagrindu(b.l. 18-19, t. 2).

40LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

41Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam A. G. pagal 2019m. spalio 07d. rašytą prašymą dėl teisės į gynybą jo atžvilgiu teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1389-517/2019m.(dabartinis baudžiamosios bylos Nr. 1-176-517/2020m.) užtikrinimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019m. spalio 10d. sprendimu Nr. 2.4-(NTP-2)-19-T-1875-16082 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, paskiriant advokatę V. B. atstovauti kaltinamojo A. G. interesus teisme(b.l. 18-19, t. 2). Kadangi Tarnybos sprendimu kaltinamasis A. G. yra 100 procentų atleistas nuo proceso išlaidų, numatytų LR BPK 104 str. 2d., atlyginimo, kaltinamojo interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

42Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BKP 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

Nutarė

43A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 144 str., 281 str. 3d. ir nuteisti:

44-pagal LR BK 144 str.-laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

45-pagal LR BK 281 str. 3d.-laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

46LR BK 63 str. 1 ir 4d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskirti dvejus metus laisvės atėmimo.

47LR BK 641 str. pagrindu kaltinamajam A. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

48LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam A. G. paskiriant šį įpareigojimą: a) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios

49LR BK 67 str. 3d. ir 68 str. 2d.(LR 2011m. birželio 21d. įstatymu Nr. XI-1472, įsigaliojusiu 2011m. liepos 05d., patvirtinta LR BK 68 str. 2d. redakcija, galiojusi iki 2019m. balandžio 01d.) pagrindu kaltinamajam A. G. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, dvejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2018m. spalio 03d., t.y. nuo vairuotojo pažymėjimo pagal 2018m. spalio 03d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos nutarimu paskirtą kardomąją priemonę-dokumentų paėmimas paėmimo dienos.

50Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiosios P. R. civilinį ieškinį dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai, papildomai priteisiant iš draudimo bendrovės-„ ERGO Insurance SE “ Lietuvos filialas, kaip civilinio bendraatsakovo, 991,24 Eur.(devynių šimtų devyniasdešimt vieno euro ir 24 eur/ct.) sumą nukentėjusiosios naudai jai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, o ieškininius reikalavimus dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo paties kaltinamojo A. G., kaip dėl eismo įvykio kalto asmens, atžvilgiu atmesti.

51Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiosios P. R. civilinį ieškinį dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai, papildomai priteisiant iš paties kaltinamojo A. G. 10.100,- Eur.(dešimties tūkstančių vieno šimto eurų ir 00 eur/ct.) sumą nukentėjusiosios naudai jai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, o ieškininius reikalavimus dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo draudimo bendrovės- „ ERGO Insurance SE “ Lietuvos filialas, kaip civilinio bendraatsakovo, atžvilgiu atmesti.

52Priteisti iš kaltinamojo A. G. 550,- Eur.(penkių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio nukentėjusiosios atstovu byloje teisminio bylos proceso metu, paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios P. R. naudai.

53Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019m. lapkričio 13d. nutartimi kaltinamajam A. G. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pastarajam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą bendroje 11.511,04 Eur.(vienuolikos tūkstančių penkių šimtų vienuolikos eurų ir 04 eur/ct.) sumoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios P. R. pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti, kuris paskutinį kartą buvo pratęstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020m. vasario 17d. teisėjo nutartimi, areštuotą turtą palikus toliau saugoti šio turto savininkui-kaltinamajam A. G., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo nukentėjusiosios P. R. byloje keliamų ieškininių reikalavimų dalyje dienos.

54Kardomąją priemonę-dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. ( - ), išduoto 2016m. gruodžio 14d. VĮ „ Regitra “, registruoto pil. A. G. vardu, paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

55Daiktinius įrodymus-automobilį „ VW GOLF “, valst. Nr. ( - ) ir minėto automobilio dokumentus, t.y. registracijos liudijimą Nr. ( - ), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. ( - ), ir įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam savininkui-kaltinamajam A. G., o daiktinį įrodymą-vairuotojo pažymėjimą Nr. 00918728, išduotą 2016m. gruodžio 14d. VĮ „ Regitra “, registruotą pil. A. G. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžio kopija perduoti VĮ „ Regitra “.

56Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:... 3. A. G., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis,... 4. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 5. Kaltinamasis A. G., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių... 6. 2018m. spalio 03d., apie 0655 val., ryte, kaltinamasis A. G. Ukmergės mieste,... 7. Be to, 2018m. spalio 03d., apie 0655 val., ryte, kaltinamasis A. G. ties... 8. Kaltinamasis A. G., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus... 9. Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. G. prisipažino padaręs nusikaltimus,... 10. Kadangi tiek nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 3d., kuris baudžiamojo... 11. Iš teisme paskelbto nukentėjusiosios P. R. apklausos protokolo, surašyto... 12. Iš teisme paskelbto liudytojo A. Ž. apklausos protokolo, surašyto... 13. Iš teisme paskelbto byloje esančio kelių eismo įvykio vietos apžiūros... 14. Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK... 15. Iš teisme paskelbto byloje esančio 2018m. spalio 03d. apžiūros protokolo... 16. Iš teisme paskelbtų byloje esančių specialistų išvadų etilo alkoholio... 17. Iš teisme paskelbtos byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados... 18. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. G., būdamas neatsargus ir neatidus,... 19. Baudžiamojoje byloje bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji P. R.... 20. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už... 21. Nukentėjusiosios P. R. byloje pareikštame civiliniame ieškinyje turtinių... 22. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje teismui prie draudimo bendrovės-„ ERGO... 23. LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo... 24. Nukentėjusioji P. R., byloje reikšdama civilinį ieškinį, kartu reikalauja... 25. Kadangi draudiminis eismo įvykis įvyko 2018m. spalio 03d., eismo įvykio metu... 26. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų, kuriuos yra... 27. Kadangi draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas yra netaikytinas,... 28. Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais... 29. Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais... 30. Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad nukentėjusioji P. R. po eismo... 31. Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą,... 32. Advokatas V. K., pagal susitarimą atstovaudamas nukentėjusiosios P. R.... 33. Spręsdamas kaltinamojo A. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas... 34. Kaltinamojo A. G. vienas iš padarytų nusikaltimų, numatytų LR BK 144 str.,... 35. Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama... 36. Be to, pagal LR BK 55 str. nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už... 37. Nors kaltinamasis A. G. ir yra pirmą kartą teisiamas asmuo, visgi teismas,... 38. Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su... 39. Kaltinamojo A. G., ikiteisminio tyrimo metu atsisakiusio gynėjo paslaugų,... 40. LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275,... 41. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam A. G. pagal 2019m.... 42. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BKP 297-298, 301, 304-305, 307... 43. A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 144 str., 281... 44. -pagal LR BK 144 str.-laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;... 45. -pagal LR BK 281 str. 3d.-laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems... 46. LR BK 63 str. 1 ir 4d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu,... 47. LR BK 641 str. pagrindu kaltinamajam A. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę... 48. LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu bausmės vykdymą atidėti vienerių metų... 49. LR BK 67 str. 3d. ir 68 str. 2d.(LR 2011m. birželio 21d. įstatymu Nr.... 50. Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiosios P. R. civilinį ieškinį... 51. Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiosios P. R. civilinį ieškinį... 52. Priteisti iš kaltinamojo A. G. 550,- Eur.(penkių šimtų penkiasdešimties... 53. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019m. lapkričio 13d.... 54. Kardomąją priemonę-dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. ( - ),... 55. Daiktinius įrodymus-automobilį „ VW GOLF “, valst. Nr. ( - ) ir minėto... 56. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...