Byla 2K-244/2011
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties.

2Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. nuosprendžiu E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams. Iš E. B. nukentėjusiajai R. A. priteista 1633,39 Lt turtinei ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

3Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas T. P., o A. S., vadovaujantis BK 93 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Dėl šių asmenų kasacinių skundų negauta.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą,

Nustatė

6E. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 12 d., apie 21.00 val., Pagėgių sav., Pagėgių sen., ,,duomenys neskelbtini“ kaime esančioje T. P. sodyboje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas leidimo, neteisėtai nešiojo savadarbį šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (SSRS) 4,5 mm kalibro IJ-22 modelio pneumatinį šautuvą Nr. A 02375.

7Be to, E. B. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, žinodamas, kad rankose turi kulka užtaisytą savadarbį šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (SSRS) 4,5 mm kalibro IJ-22 modelio pneumatinį šautuvą Nr. A 02375, priėjęs prie automobilio ,,Audi 80“, kuriame su kitais dviem asmenimis sėdėjo R. A., be jokio pagrindo pridėjo jai prie galvos nurodytą ginklą, pagrasindamas nušauti; po to tyčia, paspaudęs ginklo nuleistuką, iššovė ir peršovė R. A. pilvą; taip tyčia ją sužalojo, padarydamas pilvo šautinę žaizdą, plonžarnės ir jos pasaito daugybinius sužalojimus, pilvaplėvės uždegimą ir dešinės kojos parezes, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį realų pavojų gyvybei.

8Kasaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo teismų sprendimus pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, taip pat sumažinti R. A. priteistos neturtinės žalos dydį iki 20 000 Lt.

9Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 54 straipsnio 3 dalį, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 61 straipsnio 4 dalį), nesivadovavo bausmių skyrimo praktika, dėl to paskyrė neteisingą, aiškiai per griežtą, prieštaraujančią teisingumo principui, bausmę. Kasatoriaus įsitikinimu, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę. Teismas tinkamai neįvertino bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalis), jo asmenybės, kitų svarbių bylos duomenų, neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis). Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis labai nuoširdžiai gailisi, t. y. prisipažįsta esąs kaltas dėl padaryto nusikaltimo, neigiamai vertina savo poelgį, atsiprašė nukentėjusiosios (tą padarė ir teismo posėdžio metu), atlygino dalį žalos. Ši aplinkybė laikytina lengvinančia (BK 61 straipsnio 4 dalis). Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis nepripažįsta esminių bylos aplinkybių. Jis pripažįsta, kad įvykdė nusikalstamas veikas, paaiškino savo veiksmus, jokių parodymų nekeitė, tik bandė atkreipti teismo dėmesį į tai, kad nesiekė tyčia nušauti ar sužaloti kito žmogaus, kad R. A. nukentėjo dėl jo didelio neapdairumo, kad tapo nepaaiškinamai kvailo pokšto auka. Kasatoriaus manymu, kiekvienas asmuo turi teisę duoti teismui paaiškinimus apie įvykio aplinkybes taip, kaip jis jas suvokia ar suvokė savo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu. Be to, jis yra pakankamai jauno amžiaus, anksčiau neteistas, dirba, apibūdinamas teigiamai. Visiškai neatsižvelgta į tai, kad jis neturi tėvų (motina mirė 1999 m., o tėvas – 2009 m. birželio 19 d.), gyvena su 77 metų amžiaus neįgalia močiute, kuriai padeda finansiškai, perka vaistus, vežioja pas gydytojus, padeda tvarkytis ūkyje. Jie abu gyvena tik iš močiutės gaunamų nedidelių išmokų bei kasatoriaus nedidelio darbo užmokesčio, jokių kitų santaupų ar papildomo pragyvenimo šaltinio jis neturi. Kasatoriaus manymu, teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, šiurkščiai pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisingumo principą. Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus žymiai švelnesnę bausmę. Kartu kasatorius nurodo, kad teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. 2006 m. gruodžio 29 d. nutartyje Nr. 2K-7-576/2006 nurodyta, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, bet ir kaltininko asmenybės įvertinimas.

10Anot kasatoriaus, teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajai R. A. akivaizdžiai per didelę sumą neturtinei žalai atlyginti, nes pagrindinį dėmesį skyrė sužalojimo faktui, tačiau tinkamai neįvertino jo turtinės padėties, realios galimybės atlyginti tokio dydžio sumą, neužtikrino nuteistojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyros, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė, nes neįsigilino į bylos aplinkybes. Priteista suma neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, yra aiškiai neteisinga ir neprotinga, prieštarauja teismų praktikai. Teismai neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus nurodė formaliai, jų neanalizavo, nesigilino į šios bylos aplinkybes, išskyrė tik kelis kriterijus ir nevertino visumos. Taip nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2007, 2K-420/2007, 2K-114/2008 ir kt.). Kasatoriaus manymu, atsižvelgiant į nukentėjusiosios sužalojimo pasekmes, nedarbingumo lygį, jo realią finansinę padėtį ir realias galimybes atlyginti žalą, kitas svarbias bylos aplinkybes, pagrįsta ir teisinga suma būtų ne didesnė nei 20 000 Lt.

11Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad, paskirdamas E. B. bausmes, teismas tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio nuostatomis, nenukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos. Teismas E. B. penkerių metų laisvės atėmimo bausmę paskyrė BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose, laikydamasis bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1-4 dalys) ir nuosprendyje išdėstė tokios bausmės parinkimo motyvus. E. B. nuteistas už du tyčinius nusikaltimus (apysunkį ir labai sunkų). Lengvinančią kasatoriaus atsakomybę aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teismas nustatė tik dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Dėl kito nusikaltimo šios lengvinančios aplinkybės teismas pagrįstai nepripažino, jokių kitų kasatoriaus atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš nuosprendžio akivaizdu, kad teismas atsižvelgė ir į kasatoriaus asmenybę, į tai, kad jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, nėra neigiamai jį apibūdinančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismo nutartis patvirtina, kad teismas išsamiai įvertino visus E. B. apibūdinančius duomenis, taip pat duomenis apie jo šeimą bei turtinę padėtį ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nėra išimtinės ir negali nusverti padarytos nusikalstamos veikos (BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktai) pavojingumo laipsnio, kurį rodo šios veikos priskyrimas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jos baigtumas, tyčinė kaltės forma, kitos reikšmingos bausmės skyrimui aplinkybės. Teismai nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Kasatorius skunde tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Pagrindų ir sąlygų taikyti E. B. BK 62 straipsnio nuostatas nėra. Todėl BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto teisingumo principo, reiškiančio teisingos bausmės paskyrimą, teismas nepažeidė.

12Neturtinės žalos dydis yra faktinė aplinkybė, kurią nustato pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Iš teismų sprendimų matyti, kad, priteisiant iš E. B. 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai R. A. už tyčinį sunkų jos sveikatos sutrikdymą, teismai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatomis. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, jei jos susijusios su liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismai savo sprendimuose pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusioji R. A. dėl patirtų sužalojimų, pažeidus gyvybiškai svarbius organus (stuburą, žarnyną), patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji buvo tris kartus operuojama, jos gyvybei buvo iškilusi reali grėsmė, gydymas užsitęsė ilgą laiką, dėl sužalojimų ji neteko 60 proc. darbingumo, dėl to negalėjo lankyti mokyklos, įgyti norimo išsilavinimo ir dabar negali mokytis ir dirbti, o ateityje gali likti neigiami padariniai sveikatai, kurie turės didelę įtaką jos visaverčiam gyvenimui. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas atlygintinos neturtinės žalos dydžiui turi įtakos ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Tačiau šiuo požiūriu turi būti įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Be to, teismų praktikoje laikoma, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad kasatorius yra jauno amžiaus ir darbingas, todėl turės galimybę atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Priteistas R. A. neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nepažeidžia pusiausvyros tarp nukentėjusiosios teisės į tokios žalos atlyginimą bei nuteistojo turtinės padėties.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusioji R. A. prašo netenkinti nuteistojo skundo ir palikti galioti teismų sprendimus, kuriais pagrįstai ir teisingai dėl jai padaryto sunkaus kūno sužalojimo E. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jai priteista 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji nurodo, kad, jos manymu, nuteistasis savo kaltės nepripažino, nes jis neigė padaręs tyčinę veiką, teigė, kad sužalojo dėl neatsargumo. Nukentėjusiosios manymu, nuteistasis ginklo nuleistuką nuspaudė tyčia, tai patvirtina bylos duomenys. Be to, kasaciniu skundu jis net neprašo jo veiką kvalifikuoti kaip padarytą dėl neatsargumo. Nukentėjusioji pažymi, kad E. B. jos atsiprašė tik apeliacinės instancijos teisme. Tai rodo jo nenuoširdumą, todėl ji atsiprašymo nepriėmė ir jam neatleido. Iki šios dienos nuteistasis neatlygino ir net nebandė atlyginti neturtinės žalos. Nukentėjusioji nesutinka su E. B. prašymu sumažinti neturtinės žalos dydį, nes ji, būdama jauno amžiaus, tapo neįgali (nustatytas vidutinis neįgalumas, ji neteko 60 proc. darbingumo), dėl to negali mokytis, nes negali ilgai sėdėti (skauda nugarą). Būnant neįgaliai sunkiau susirasti darbą. Sutriko atmintis, iki šiol patiria skausmus stuburo ir dešinės kojos srityse. Dešinė koja tapo trumpesnė, eidama šlubuoja. Buvo atliktos trys operacijos. Dėl gautų sužalojimų patyrė didelius skausmus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, o ginklo įrėmimo metu patyrė realią grėsmę gyvybei.

14Kasacinis skundas atmestinas.

15Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

16Kasatorius teigia, kad teismai, pažeisdami BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė jam aiškiai per griežtą, prieštaraujančią teisingumo principui, bausmę, nes tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių ir jo asmenybę apibūdinančių duomenų. Šie argumentai nepagrįsti.

17BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011 ir kt.).

18Skirdamas nuteistajam E. B. bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į konkrečias padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padaryti du tyčiniai nusikaltimai – apysunkis ir labai sunkus), atsakomybę lengvinančią (dėl nusikaltimo, nustatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, dėl kito nusikaltimo lengvinančių aplinkybių nenustatyta) ir sunkinančią (abu nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio) aplinkybes, taip pat į nuteistojo asmenybę: jo amžių, į tai, kad anksčiau neteistas, dirba, administracine tvarka nebaustas, neigiamai jį apibūdinančių duomenų nėra. Teismas padarė išvadą, kad E. B. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus vienintelę sankcijoje už labai sunkų nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą, iš esmės įvertino visas kasaciniame skunde minimas palankias nuteistajam aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl šios aplinkybės nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Įvertinęs nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad abu jo tėvai mirę, kad jis gyvena su senyvo amžiaus neįgalia močiute ir kt., teismas sprendė, kad šių aplinkybių vertinti kaip išimtinių nėra pagrindo, nes jos nenusveria kitų byloje nustatytų aplinkybių, rodančių E. B. padarytų nusikaltimų (ypač nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose) padidintą pavojingumo laipsnį, kuris kartu parodo ir juos padariusio kaltininko pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į tai, kad, neteisėtai nešiodamas šaunamąjį ginklą, nuteistasis E. B. dar ir grasino juo nušauti R. A., sunkų sveikatos sutrikdymą padarė iššovęs iš šaunamojo ginklo ir peršaudamas nukentėjusiajai pilvą. Be to, šį nusikaltimą padarė kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir be jokios priežasties – dėl chuliganiškų paskatų. Nukentėjusioji dėl padaryto sužalojimo ir komplikacijų iki šiol tebegydoma, nors E. B. jos ir atsiprašė, tačiau iki šiol atlygino tik nežymią padarytos žalos dalį. Teismas sprendė, kad, esant tokioms aplinkybėms, švelnesnės rūšies bausmės paskyrimas prieštarautų ne tik bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, bet ir teisėtiems nukentėjusiosios interesams. Šios instancijos teismas taip pat išsamiai motyvavo, kodėl dėl R. A. sužalojimo nenustatyta nuteistojo E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad teismo sprendimas paskirti nuteistajam E. B. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes už abu nusikaltimus šiuo atveju neprieštaravo nei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms, nei 41 straipsnio 2 dalyje nustatytai bausmės paskirčiai.

19Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų atliktą bausmės skyrimui reikšmingų bylos aplinkybių vertinimą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nebuvo pažeisti, teisinio pagrindo švelninti E. B. paskirtų bausmių nėra.

20Dėl neturtinės žalos dydžio

21Kasatorius teigia, kad R. A. priteista neturtinės žalos suma akivaizdžiai per didelė, neatitinkanti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, prieštaraujanti teismų praktikai, nes teismas pagrindinį dėmesį skyrė nukentėjusiosios sužalojimo faktui, tačiau tinkamai neįvertino jo turtinės padėties, realios galimybės atlyginti žalą. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (kasacinės nutartys Nr. 2K-492/2006, 2K-408/2008, 2K-89/2010, 2K-267/2009, 2K-271/2010, 2K-341/2010 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

22Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasatorius E. B. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus. Dėl jo padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė plonžarnės ir jos pasaito daugybinius sužalojimus, pilvaplėvės uždegimą ir dešinės kojos parezes, jai buvo pažeistas stuburas, ji buvo operuojama tris kartus, iš po stuburo kietojo dangalo jai buvo pašalintas metalinis svetimkūnis (kulka), jos gyvybei buvo iškilusi reali grėsmė. Nukentėjusioji kentė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, iki šiol jaučia nuolatinius skausmus stubure ir dešinėje kojoje, jai sunku lankyti mokyklą kartu su kitais bendraamžiais, nes ji negali ilgą laiką sėdėti, šlubuoja, jai nustatytas vidutinis neįgalumas, 60 proc. darbingumo netekimas. CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu iš nuteistojo nukentėjusiajai R. A. priteista 100 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti. Byloje nėra duomenų, kad teismas, nustatydamas tokį atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilintų į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprastų bei pritaikytų CK 6.250 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir apklausęs nuteistąjį E. B. bei nukentėjusiąją R. A., į nuteistojo skundo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio, išsamiai ir motyvuotai atsakė, paaiškino, kodėl laiko, kad priteista suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Konstatuotina, kad pagrindo keisti teismų nuosprendžio ir nutarties dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir jos piniginės išraiškos nėra.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

24Nuteistojo E. B. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. nuosprendžiu E. B.... 3. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas T. P., o A. S., vadovaujantis BK 93... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą,... 6. E. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 12 d., apie 21.00 val.,... 7. Be to, E. B. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje,... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo teismų sprendimus pakeisti ir... 9. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK... 10. Anot kasatoriaus, teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajai R. A.... 11. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 12. Neturtinės žalos dydis yra faktinė aplinkybė, kurią nustato pirmosios ir... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusioji R. A. prašo netenkinti... 14. Kasacinis skundas atmestinas.... 15. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 16. Kasatorius teigia, kad teismai, pažeisdami BK 54 straipsnio 3 dalies... 17. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos... 18. Skirdamas nuteistajam E. B. bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė... 19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų atliktą bausmės skyrimui... 20. Dėl neturtinės žalos dydžio... 21. Kasatorius teigia, kad R. A. priteista neturtinės žalos suma akivaizdžiai... 22. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 24. Nuteistojo E. B. kasacinį skundą atmesti....