Byla 2A-1066-413/2017
Dėl antstolio neteisėtų veiksmų, ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2217-199/2016 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams Danske Bank A/S Kauno filialui, antstoliui R. B. dėl antstolio neteisėtų veiksmų, ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė A. K. ir atsakovas Danske Bank A/S Kauno filialas (toliau – Bankas) 2008 m. balandžio 15 d. sudarė kredito sutartį Nr. BPSAV400803782, kurios pagrindu (su vėlesniais pakeitimais) atsakovas suteikė ieškovei 305 007,73 Eur kreditą būsto pirkimui. Prievolės įvykdymas (kredito grąžinimas) buvo užtikrintas ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto (negyvenamųjų komercinės paskirties patalpų, kurių bendras plotas 242,57 kv. m, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) (toliau – ginčo turto), įkeitimu (hipotekos lakštu). 2011 m. kovo 24 d. Bankui vienašališkai prieš terminą nutraukus Kreditavimo sutartį, remiantis Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-20397-285/2011, dėl 356 375,91 Eur skolos, 9,29 proc. palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos išieškojimo buvo pradėtas priverstinis skolos iš įkeisto turto išieškojimas. Tuo pagrindu antstolio R. B. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0085/12/02084. Antstolis nustatė areštuotų patalpų ginčo patalpų vertę – 1 050 000 Lt ir paskelbė pirmąsias turto varžytines už pradinę 840 000 Lt pardavimo kainą, kurios 2014 m. kovo 19 d. neįvyko, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis. Bankui neperėmus neparduoto turto, antstolis paskelbė antrąsias 2014 m. gegužės 6 d. – gegužės 19 d. varžytines už pradinę 630 000 Lt kainą, tačiau ir antrosios varžytinės neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas dalyvis. 2014 m. gegužės 13 d. patvarkymu Nr. S-5211 Bankui buvo pasiūlyta turtą perimti natūra už pradinę pardavimo kainą 630 000 Lt., tačiau atsakovas tai daryti nesutiko. Antstolis 2015 m. vasario 24 d. patvarkymu „Dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir turto perkainavimo“ Nr. S-2174 patvarkė tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/02084 dėl ieškovei priklausančio turto priverstinio pardavimo iš varžytynių ir paskyrė ekspertizę parduodamo turto vertei nustatyti, kurią pavedė atlikti UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“. Ginčo turtas antstolio paskirtų ekspertų 2015 m. kovo 14 dienai buvo įvertintas 180 000 Eur rinkos kaina. 2015 m. gegužės 18 d. – birželio 17 d. buvo paskelbtos perkainoto ginčo turto pirmosios varžytinės, kuriose, dalyvaujant vienam dalyviui (Bankui), turtas buvo parduotas už pradinę 144 000 Eur sumą. 2015 m. lapkričio 18 d. surašytas Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. S-10458 ir turtas perduotas Bankui.
  2. Iškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti antstolio R. B. veiksmus perkainojant įkeistą turtą vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/02084 neteisėtais; pripažinti negaliojančiu 2015 m. lapkričio 18 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-10458, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
  3. Ieškinį grindė tuo, kad jai priklausęs įkeistas turtas buvo netinkamai įkainotas, nustatyta per maža turto rinkos vertė, nes įkeistas turtas po neįvykusių antrųjų varžytinių 2015 m. balandžio 20 d. patvarkymu iš naujo buvo įkainotas tik 180 000 Eur, nors 2013 m. rugsėjo 18 d. turto arešto aktu antstolis turtą buvo įkainojęs žymiai didesne 1 050 000 Lt (304 101 Eur) suma.
  4. Atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovo nuomone, vykdomojoje byloje nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų, antstolis, įkainodamas turtą ir parduodamas jį varžytinėse, laikėsi visų teisės normų reikalavimų ir jokių pažeidimų nepadarė padaryta. Nurodė, kad ieškovė nepasinaudojo teise rasti savo pirkėją. Rinkos kaina buvo nustatyta teisingai, už pasiūlytą kainą turtą panoro įsigyti tik vienas pirkėjas. Teismas, nagrinėdamas ieškovės skundus dėl antstolio veiksmų, tenkino ieškovės prašymą, skyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tačiau gavo tą pati rezultatą kaip ir antstolio paskirtoje ekspertizėje.
  5. Atsakovas antstolis R. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad turto vertė yra nustatyta teisingai, ką patvirtina ir teismo paskirta ekspertizė. Apie turto vertę ieškovė žinojo, jai buvo įteikti antstolio patvarkymai, procesinių pažeidimų nebuvo padaryta, ieškovė nepasiūlė savo turto pirkėjo, nes kaina buvo nustatyta teisinga. Turtas buvo parduotas iš pirmųjų varžytynių.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės A. K. atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 9,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
  2. Teismas nustatė, kad negyvenamoji patalpa – komercinės paskirties patalpos, pažymėtos plane indeksais 3-1 (10,56 kv.m.), 3-2 (1,51 kv.m.), 3-3 (228,92 kv.m.), 3-4 (1,58 kv.m.), turinčios 242,57 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), nuosavybės teise priklausė ieškovei A. K. 2006 m. gruodžio 6 d. dovanojimo sutarties pagrindu, kurios 2015 m. lapkričio 18 d. Turto pradavimo iš varžytynių aktu buvo parduotos atsakovui Danske Bank A/S/ Kauno filialui.
  3. Pasisakydamas dėl antstolio procesinių veiksmų perkainojant įkeistą turtą vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/02084 dėl įkeisto turto rinkos vertės nustatymo, teismas nurodė, kad antstolis, vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą pagal 2011 m. lapkričio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 2-20397-285/2011, gavęs 2013 m. rugsėjo 20 d. skolininkės prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo, vadovaudamasis CPK 682 straipsnio 3 dalimi, pasiūlė ieškovei sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 1210 Lt sumą, kuri yra reikalinga ekspertizei atlikti ir įteikė ieškovei pasiūlymą dėl ekspertizės registruota pašto siunta. Skolininkės prašymu antstolis 2013 m. spalio 9 d. ir 2013 m. spalio 24 d. Patvarkymais pratęsė jai terminus už turto vertinimą būtinoms išlaidoms apmokėti, tačiau ieškovei nesumokėjus reikalingos sumos, antstolis 2013m. gruodžio 9 d. Patvarkymu Nr. S-12313, savo iniciatyva paskyrė skolininkės ginčo turto vertės nustatymo ekspertizę, pavesdamas ją atlikti UAB „Naujas būstas“, kuri ginčo patalpas įvertino 766 000 Lt (221 849 Eur) kaina. Išieškotojui pateikus prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, 2014 m. sausio 23 d. antstolis (atsakovas R. B.) priėmė 2014 m. sausio 23 d. Patvarkymą Nr. S-848 dėl turto vertės nustatymo, kuriuo patvarkė nustatyti, kad 2013 m. rugsėjo 18 d. turto arešto aktu areštuotos ieškovės ginčo patalpos įvertintos 1 050 000 Lt dydžio verte (t. y. 80 procentų nuo nustatytos 1 050 000 Lt turto kainos). Tokiu būdu teismas sprendė, kad antstolis, atsižvelgdamas į šalių nuomones dėl parduotino turto vertės, nustatė maksimalią turto kainą, neįvertinęs nekilnojamojo turto vertintojų išvadų dėl turto rinkos vertės, ko pasėkoje nustatyta kaina neatitiko parduodamo turto rinkos kainos, dėl ko neatsirado nei vieno pirkėjo, o antstolis buvo priverstas parduotiną iš varžytinių turtą perkainuoti sutinkamai su CPK 681 ir 682 straipsnių reikalavimais. 2014 m. sausio 24 d. ir balandžio 7 d. pranešimais ieškovė buvo informuota apie galimybę iki varžytynių pradžios surasti turto savo pirkėją, tačiau tokia teise A. K. nepasinaudojo. 2014 m. kovo 12 d. buvo paskelbtos ieškovei priklausančių komercinių patalpų pirmosios varžytynės už pradinę 840 000 Lt kainą, kurios 2014 m. kovo 19 d. antstolio Patvarkymu Nr. S-3215 paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis. Pasiūlius perimti turtą išieškotojui (Bankui), jis tai padaryti atsisakė.
  4. Skolininkei A. K. apskundus 2014 m. gegužės 13 d. patvarkymą, įsiteisėjusiomis Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. ir Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartimis skundas buvo atmestas, teismams konstatavus faktą, kad parduodamo turto kaina nustatyta tinkamai (ne per maža) ir netgi yra per didelė, nes nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Be to, kaip pažymėjo teismas, skolininkė nepasinaudojo savo teisėmis iki varžytynių rasti pirkėją už savo pasiūlytą kainą.
  5. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus neva jai nebuvo įteikti antstolio Patvarkymai ir 2015 m. gegužės 18 d. pranešimas Nr. S-4591 apie įvyksiančias varžytynes, konstatavęs, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2349-343/2015 buvo nustatytos priešingos aplinkybės, t. y. kad A. K. antstolio Patvarkymai buvo įteikti. Tokiu būdu teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ji nežinojo apie jai priklausančio turto įkainojimą pirmosiose varžytynėse (2015-05-18 11:47:58 val. iki 2015-06-17 11:47:59 val.).
  6. Teismas pažymėjo, kad antstolis teisingai įkainojo A. K. įkeistą ir areštuotą turtą, todėl atmetė kaip nepagrįstus ieškinio argumentus, kad antstolis turėjo paskirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Teismas nurodė, kad ieškovė per nustatytą terminą nepateikė antstoliui motyvuotų prieštaravimų dėl UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ ekspertizės išvados, todėl sprendė, kad A. K. praleido terminą prieštaravimams reikšti dėl jai priklausančio areštuoto turto įkainojimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/02084. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškinio reikalavimus dėl antstolio procesinių veiksmų perkainojant įkeistą turtą vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/02084 pripažinimo neteisėtais.
  7. Teismas pažymėjo, kad savo reikalavimą dėl 2015 m. lapkričio 18 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-10458 pripažinimo negaliojančiu ieškovė grindė ginčo patalpų neteisingu įkainojimu ir jų pardavimu iš varžytynių už nepagrįstai žemą kainą (CPK 602 straipsnio 1dalies 6 punktas). Teismas nurodė, kad ieškovė neatliko būtinų veiksmų, nustatytų CPK 682 straipsnyje, be to, neskundė CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka ir terminais antstolio 2015 m. rugpjūčio 11 d. Patvarkymo Nr. S-707, todėl antstoliui nebuvo pagrindo abejoti ekspertizės išvadomis dėl turto vertės ir skirti pakartotinę ekspertizę. Pažymėjo, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimams pagrįsti teikė UAB „Turtas ir vertė“ turto vertintojos I. K. ieškovės užsakymu atliktą ginčo patalpų 2016 m. gegužės 2 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. 16/04/9. Byloje paskyrus ginčo turto vertės nustatymo teismo ekspertizę, teismo ekspertas G. J. B. turto vertę nustatė atsižvelgdamas į lyginamųjų objektų fizinę būklę ir vertinamojo objekto fizinę būklę; vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes dėl patalpų fizinės būklės; vertinamojo objekto aplinkos užteršimą; pastato, kuriame randasi patalpos, nusidėvėjimą; patalpų dislokaciją; patalpų teisinį režimą, t. y. į hipoteką ir turto areštą, kadangi toks teisinis statusas 2015 m. balandžio 20 datai buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Tuo tarpu turto vertintoja J. K., vertindama ginčo patalpas, į aukščiau nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, nors jos turėjo įtakos tiriamo turto rinkos vertei. Tokiu būdu pateiktą I. K. ginčo patalpų vertinimą teismas pripažino neišsamiu. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškinio argumentus, kad ekspertas G. J. B. neatsižvelgė į I. K. turto ataskaitą, kadangi nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1610-0033, įžanginėje dalyje, 1.6 punkte ekspertas G. J. B. nurodė į tas aplinkybes, kurios turėjo įtakos nustatant tyrimo objekto rinkos vertę. Pažymėjo, kad teismo eksperto G. J. B. ekspertizės išvados sutampa su antstolio paskirto eksperto P. C. turto vertės nustatymo išvadomis, užfiksuotomis UAB „Turto ir verslo centras“ ekspertizės akte Nr. E1503/01. Be to, ginčijamą faktą, kad varžytynėse nustatyta ginčo komercinių patalpų kaina atitiko jos rinkos vertę patvirtina ta aplinkybė, kad atsirado tik vienas šių patalpų pirkėjas (Bankas), nes daugiau nė vienas pirkėjas per visą varžytynių laikotarpį nuo 2015-05-18 iki 2015-06-17 jose neužsiregistravo, pati ieškovė savo pirkėjo taip pat nepasiūlė. Tokiu būdu teismas sprendė, kad nėra prieštaravimų tarp antstolio paskirtos ekspertizės vykdymo procese ir teismo paskirtos ekspertizės išvadų, o Nekilnojamojo turto registre nurodyta ginčo turto 215 138 Eur vertė nesudaro pagrindo abejoti antstolio nustatyta turto verte 2015 m. balandžio 20 d. pirmųjų varžytynių metu.
  8. Įvertinęs aptartas aplinkybes ir nenustatęs CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintų pagrindų, teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti varžytynių akto negaliojančiu, nes kaina, už kurią buvo parduotas ginčo turtas, yra proporcinga turto rinkos vertei, buvusiai turto pardavimo metu, todėl teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad aptariamu atveju yra neproporcingai apribojamos ieškovės nuosavybės teisės ir pažeidžiami jos teisėti interesai.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 2217-199/2016 ir priimti naują sprendimą –ieškinį patenkinti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepašalino abejonių dėl G. J. B. ekspertizės aktu nustatytos nekilnojamojo turto vertės (180 000 Eur), kuriuo turto vertė turėjo būti įvertinta maksimalia jos kaina. Teismas nepaneigė aplinkybių, kad įkeisto turto kaina daugiau nei dvigubai sumažėjo per vienerius metus ir dėl to skundžiamame sprendime iš viso nepasisakė.
    2. Pirmosios instancijos teismas suteikė nepagrįstą pranašumą G. J. B. ekspertizės aktui ir išimtinai vadovavosi vien tik juo, visiškai nepaisydamas, kad teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Teismas visiškai nevertino, kad įkeistas turtas po neįvykusių antrųjų varžytinių iš naujo buvo įkainotas 2015 m. balandžio 20 d. 180 000 Eur (621 504 Lt), kai tuo tarpu 2013 m. rugsėjo 18 d. turto arešto aktu antstolis turtą buvo įkainojęs žymiai didesne – net 1 050 000 Lt suma. Nei teismas sprendime, nei ekspertas G .J. B. savo išvadoje nenurodė, dėl kokių objektyvių priežasčių per tokį trumpą laiką – vos daugiau nei per 1 metus, komercinės paskirties turtas šitaip ženkliai nuvertėjo, nepaisant to, kad komercinės paskirties patalpos yra labai geros būklės, pastatas yra prestižinėje miesto vietoje, o Kauno mieste apskritai trūksta komercinės paskirties patalpų, kas neišvengiamai lemia ne tik jų paklausą, bet ir žymiai didesnes kainas. Tokiu būdu teismas suteikė nepagrįstą pranašumą kitai ginčo šaliai ir tokiu būdu pažeidė ieškovės teisėtus interesus.
    3. Teismas formaliai atmetė ieškovės argumentus dėl vidutinės įkeisto turto vertės, nepagrįsdamas savo daromų išvadų įstatymų nuostatomis. Tokiu būdu teismas pažeidė materialiosios teisės normas (LR CPK 330 str.), paviršutiniškai vertino byloje esančias aplinkybes, nevisapusiškai ir neišsamiai jas išnagrinėjo (CPK 185 str.), kas iš esmės lėmė neteisingų ir nepagrįstų teismo išvadų ir jomis grindžiamo sprendimo priėmimą.
    4. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog jam nekilo jokių abejonių dėl G.J. B. išvadų pagrįstumo, byloje liko neatsakyta dėl kokių priežasčių ekspertas G. J. B. įkeistą turtą, esantį Naujamiestyje, lygino su Senamiesčio pastatais; kodėl ekspertas apeliantės patalpas lygino su objektais, kurie buvo parduoti 2012-06 mėn., 2013-08 mėn., 2014-05 mėn., 2015-04 mėn.; dėl kokių priežasčių ekspertas taikė finansavimo, fizinės būklės, naudojimo sąlygų, patalpų aukščio pataisos koeficientus; dėl kokių priežasčių turtą vertinant skirtingais metodais (lyginamuoju, išlaidų/kaštų, pajamų) buvo gauta viena ir ta pati suma - 180 000 Eur, jeigu iš pačios eksperto išvados matyti, jog 2015 m. lyginamieji objektai buvo parduoti gerokai didesne kaina, t. y. už 200 000 Eur ir 275 000 Eur (ekspertizės 17 psl.). Tokie neaiškumai ir prieštaravimai leidžia pagrįstai teigti, jog eksperto G.J. B. išvada nėra išsami, aiški ir suprantama. Tuo tarpu I. K. išvada yra paremta tuo pačiu lyginamuoju ir pajamų metodu, tačiau I. K. parinko lyginamuosius objektus, kurie yra Naujamiestyje, strategiškai išsidėstę netoli ieškovės įkeisto turto (Laisvės al., Ožeškienės g.), sandorių sudarymo datos — nuo 2013 m. iki 2015 m. I. K. vertino turtą atsižvelgusi į vertę įtakojančius faktorius - lokalizacijos vietą, patalpų būklę, pasiūlą ir paklausą, paskirtį bei kita. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vertintoja kaip ir ekspertas G. J. B. atkreipė dėmesį į sąlygas ir aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta (I. K. išvados 1.8. punktas). Turto vertintoja taip pat taikė ploto, laiko, vietos, patalpų statybinio amžiaus, aukšto, kuriame yra patalpos, pataisos koeficientus. Taigi, pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, kad I. K. vertinant patalpas neatsižvelgė į aplinkybes (fizinę būklę, patalpų dislokaciją ir pan.), faktorius, rodiklius, kurie turėjo įtakos tiriamo turto vertei.
    5. Teismas nemotyvavo, dėl kokių priežasčių į teismo posėdį nebuvo kviečiami ekspertai G. J. B. ir I. K.. Tuo tarpu neiškvietus ekspertų jų išvadoms paaiškinti, liko neišaiškinta ir neišanalizuota eksperto išvada bei visiškai nepagrįstai atmesta I. K. išvada dėl turto vertės. Teismas iš esmės pats ėmėsi eksperto vaidmens ir neturėdamas jokių specialiųjų žinių savo nuožiūra sprendė dėl G.J. B. ir I. K. išvadose taikytų metodų pagrįstumo. Tokiu būdu teismas paneigė ieškovės teisę užduoti klausimus ekspertams, dėl ko liko neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėta eksperto išvada. Teismas nesiaiškino ir ieškovės nurodytų aplinkybių dėl G. J. B. šališkumo.
    6. Teismas nepagrįstai Kauno apylinkės teismo 2014-10-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-17198-191/2014, 2015-08-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-21451- 918/2015, Kauno apygardos teismo nutartyje 2015-01-15 civilinėje byloje Nr. 2S-239-480/2015, 2015-11-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2349-343/2015 nustatytas aplinkybes vertino kaip turinčias prejudicinę galią nagrinėjamu atveju, kadangi šios bylos ir minėtų bylų faktinės aplinkybės skiriasi, įrodinėjimo dalykas nėra vienodas.
    7. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos konstatuodamas, kad ieškovei nepareiškus prieštaravimų, tokie ieškinio reikalavimai dėl pripažinimo antstolio procesinių veiksmų perkainojant įkeistą turtą vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/02084 neteisėtais bei dėl per mažos kainos nustatymo, yra atmestini. Pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tačiau antstolis šių aplinkybių nepaisė, ir tikėtina, kad siekdamas kuo greičiau realizuoti ieškovo turtą varžytinėse, turtą įkainojo remdamasis abejotina ir kritiškai vertintina eksperto išvada.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Danske Bank A/S prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. . Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepašalino abejonių dėl G. J. B. ekspertizės aktu nustatytos nekilnojamojo turto vertės (180 000 Eur); nepasisakė kaip ginčo turto kaina per vienerius metus sumažėjo daugiau nei du kartus; G.J. B. ekspertizės aktui teikė didesnę įrodomąją galią ir išimtinai vadovavosi vien tik juo, visiškai nepaisydamas, kad teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Banko nuomone, teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, įskaitant ir teismo paskirto eksperto G. J. B. ekspertizės aktą, kuriuos vertino visumoje kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
    2. . Nors, apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis vidutinė komerciniu patalpų (įkeisto turto) rinkos vertė yra gerokai didesnė, t. y. yra 216 000 Eur nei eksperto išvadoje pateikta turto vertė – 180 000 Eur, bankas pažymi, kad teismas nesivadovavo VĮ Registrų centras nurodyta vidutine turto verte dėl aiškiai įvardintų ir pagrįstų priežasčių, kadangi VĮ „Registrų centras“ įkeisto turto vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, neatliekant individualaus turto vertinimo, neatsižvelgiant į individualias turto savybes, nesivadovaujant Turto ir verslo vertinimo metodika, t. y. netaikant nei lyginamojo, nei išlaidų, nei pajamų metodų. Be to, įkeisto turto vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje užfiksuota 2008-04-18 dienai, tuo tarpu įkeisto turto rinkos vertė 180 000 Eur sumai individualaus turto vertinimo būdu bei atsižvelgiant į specifines šio turto savybes buvo nustatyta 2015-04-20 dienai. Todėl per minėtą laikotarpį įkeisto turto rinkos vertė galėjo pasikeisti dėl įvairių objektyvių nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo VĮ „Registrų centras“ įkeisto turto verte, nustatyta masinio vertinimo būdu.

615.3. Apeliantė nepagrįstai kelia abejones dėl teismo paskirto G. J. B. ekspertizės išvadų pagrįstumo. Pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei ieškovė, nei jos atstovas nepateikė jokių konkrečių argumentų dėl G. J. B. ekspertizės išvadų pagrįstumo, išskyrus abstrakčius pasvarstymus, kad teismo paskirto G. J. B. ekspertizė skiriasi nuo ieškovės samdytos UAB „Turto ir vertė“ vertintojos I. K. atliktos ekspertizės, kad G. J. B. buvo šališkas atlikdamas ekspertizę. Nežiūrint to, pirmosios instancijos teismas teismo paskirto G J. B. ekspertizės išvadas lygino su ieškovės samdytos UAB „Turto ir vertė“ vertintojos I. K. atlikta ekspertize bei nustatė esminius šių ekspertizių skirtumus.

715.4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino ieškovės 2016-11-30 prašyme dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo nurodomų aplinkybių, kad G. J. B. yra galimai šališkas, kadangi jo išvadoje pateikta turto vertė idealiai sutampa su antstolio pasirinkto vertintojo 2015-04-20 perkainavimo suma. Pažymi, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų dėl teismo eksperto G. J. B. šališkumo ir savo poziciją grindė tik subjektyviais pasvarstymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog teismo ekspertas G.J. B. buvo atlikęs antstolio R. B. pavedimais kitose vykdomosiose bylose turto vertės nustatymo ekspertizes, nėra pakankamas pagrindas laikyti G. J. B. šališku.

815.5. Apeliantė nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2014-10-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17198-191/2014, 2015-08-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-21451-918/2015, Kauno apygardos teismo nutartimi 2015-01-15 civilinėje byloje Nr. 2S-239-480/2015, 2015-11-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2349-343/2015 nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje civilinėje byloje. Banko nuomone, aukščiau nurodytose bylose dalyvavo tos pačios ginčo šalys kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje, ginčo dalykas buvo antstolio R. B. vykdytos varžytynės dėl to paties įkeisto turto ir šio turto vertės nustatymo, t. y. tų bylų, kaip ir šios dalykas buvo ginčo turto vertės nustatymas. Todėl yra pagrindas išvadai, kad ankstesnėse nagrinėtose bylose ginčo dalykas ir šios nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra susiję. Teismų praktikoje nereikalaujama, kad ginčo dalykas turi būti identiškas, siekiant prejudiciniais faktais laikyti kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje vadovavosi jau minėtose civilinėse bylose nustatytomis aplinkybėmis, kurios suteikė prejudicinę galią ir nagrinėjamoje civilinėje byloje.

    1. Nepagrįstai apeliantė kvestionuoja teismo argumentą, kad nustatytos turto kainos pagrįstumą patvirtina tai, kad A. K. praleido terminą prieštaravimams reikšti dėl jai priklausančio areštuoto turto įkainojimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/02084. Nors apeliantė savo poziciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, tačiau nenurodo, kaip konkrečiai skundžiamu sprendimu buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Be to, teismas minėtą išvadą padarė vadovaudamasis ne vien ginčijamu argumentu.
    2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtas ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliantės kaip skolininkės interesus. Pažymi, kad teismas negali suabsoliutinti nei skolininko, nei išieškotojo interesų vykdymo procese siekiant iškelti vienos šalies interesus prieš kitą. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismas, spręsdamas šį šalių ginčą, turėjo atsižvelgti išimtinai tik į skolininko interesus. Apeliantė nepasinaudojo savo teisėmis iki įkeisto turto varžytynių rasti savo pirkėją, per CPK nustatytą terminą neteikė prieštaravimų dėl antstolio R. B. 2015-04-20 patvarkymo Nr. S-3836 dėl areštuoto turto vertės nustatymo.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą antstolis R. B. prašo jį atmesti. Nurodo, kad nors apeliantė ir bando susieti antstolio nustatytą vertę 2014 m. sausio 23 d. Patvarkymu su 2015 m. kovo 4 d. UAB „Turto ir verslo tyrimo centro” vertės nustatymu ir tai lyginti, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog patalpų vertė 1 050 000 Lt (304 101 Eur) buvo nustatyta atsižvelgiant į šalių nuomonę, nes šalys su tuo sutiko, tačiau nesivadovaujant ekspertizės įstaigos UAB “Naujas būstas“ nurodyta 766 000 Lt dydžio (221 848,93 Eur) verte, nustatyta 2013 m. gruodžio 19 d. Praėjus beveik 15 mėnesių UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ nustatė, jog patalpų vertė yra 180 000 Eur. Antstolio nuomone, esant kelioms ekspertizės ataskaitoms, vykus trims viešosioms varžytynėms, akivaizdu, kad jeigu kaina būtų buvusi per maža, varžytynėse tikrai būtų dalyvavę daugiau pirkėjų, tačiau pirkėjas buvo tik vienas. Todėl byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad turtas buvo įvertintas ir parduotas už tinkamą kainą. Tokiu būdu skolininkė klaidina teismą, teigdama, kad nei teismas, nei ekspertas G. J. B. savo išvadoje nenurodė, dėl kokių objektyvių priežasčių per tokį trumpą laiką turtas nuvertėjo, nes ekspertas tikrai neturėjo vertinti šalių nuomonėmis nustatytos 1 050 000 Lt turto kainos ir atsižvelgti į tai, kodėl staiga turto vertė sumažėjo. Pažymi, kad VĮ „Registrų centras“ vertės yra nustatomos masinio vertinimo metodu, o ekspertas ginčo turto vertę nustatė individualiai.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.
  2. Byloje kilo ginčas dėl parduoto iš varžytinių nekilnojamojo turto vertės ir jos nustatymo.
  3. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų (2 straipsnio 10 punktas). Bylose, kuriose sprendžiami turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo dėl neteisingo turto įkainojimo klausimai, teismas turi patikrinti, ar nebuvo pažeisti CPK 713 straipsnio 4 dalies, 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies reikalavimai bei CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra; CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės. Ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-592-469/2015).
  4. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, kad ginčo komercinių patalpų, esančių Kęstučio g. 71, Kaune, parduodamų iš pirmųjų varžytinių, vykusių 2014 m. kovo 12 -19 dienomis, vertė buvo nustatyta vadovaujantis ne teismo antstolio paskirto eksperto UAB „Naujas būstas“ 2014 m. sausio 6 d. ekspertizės akto išvadomis, pagal kurias ginčo turtas buvo įvertintas 766 000 Lt (221 848,93 Eur), bet šalių (skolininko ir išieškotojo) suderinta valia dėl 1 050 000 Lt (304 101,02 Eur) turto vertės. Taigi pirmosiose varžytinėse pardavinėjamo turto vertė buvo nustatyta ne taip, kaip reikalauja įstatymas, bet vadovaujantis išimtinai šalių nuomone, kuri neatitiko ne tik ankstesnių ieškovės ir Banko susitarimų dėl įkeisto turto vertės (pvz., 2010 m. balandžio 1 d. hipotekos lakšto 3 punkto, kuriuo šalys susitarė dėl 765 000 Lt (221 559,31 Eur) įkeisto turto vertės), bet ir profesionalių turto vertintojų, atlikusių ginčo turto rinkos vertės nustatymą tiek antstolio ir ieškovės, tiek ir teismo iniciatyva, aktų išvadų, t. y. UAB „Naujas būstas“ 2014 m. sausio 6 d. ir UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ 2016 m. kovo 5 d. ekspertizės aktų (atitinkamai 221 848,93 Eur ir 180 000 Eur vertė), UAB „Turtas ir vertė“ vertintojos I. K. 2016 m. gegužės 2 d. turto vertinimo atskaitos (210 0000 Eur vertė), UAB „Turto vertė“ eksperto G. J. B. 2016 m. spalio 13 d. turto vertės nustatymo ekspertizės akto (180 000 Eur vertė), VĮ „Registrų centras“ 2008 m. balandžio 18 d. turto įkainojimo (215 138 Eur vertė), apie vertinamą ginčo turtą. Be to, kaip teisingai pažymėjo teismas, tiek pirmose, tiek ir antrose varžytinėse, vykusiose 2014 m. kovo 12-19 ir gegužės 16-19 dienomis, taip pat 2015 m. gegužės 18 d. – birželio 17 d. varžytinėse, kai turtas buvo pardavinėjamas po jo perkainavimo, neatsirado nė vieno pirkėjo, kuris būtų norėjęs įgyti ieškovės turtą už jos nurodomą 1 050 000 Lt (304 101,02 Eur) arba bent panašią kainą. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nevertino ir savo sprendime nepasisakė dėl turto nuvertėjimo priežasčių per laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. balandžio 20 d., kadangi minėtos priežastys apie kintančias turto vertes nuosekliai išdėstytas teismo sprendime.
  5. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai vadovavosi teismo paskirto G. J. B. išvadomis, kurios yra prieštaringos ir galimai šališkos. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016).
  6. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis. Atsižvelgiant į tai, eksperto skyrimo procedūra civilinėse bylose turi atitikti esminius civilinio proceso principus, be kita ko, garantuojančius šalių lygiateisiškumą (CPK 17 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, kad parenkant teismo ekspertą apeliantė būtų reiškusi savo prieštaravimus dėl eksperto kandidatūros ar siūliusi kitą ekspertą, tarp šalių nekilo ginčo dėl ekspertams formuluojamų klausimų. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovas nepateikė įrodymų ir nenurodė aplinkybių, dėl kurių, jų nuomone, atlikta teismo eksperto G. J. B. turto vertės nustatymo ekspertizė yra ydinga ar nepagrįsta. Teismas nurodė argumentus, kodėl į teismo posėdį nekvietė teismo ekspertizę atlikusio eksperto G. J. B. ir turto vertintojos I. K., su kuriais, vadovaudamasi CPK 218 straipsniu, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Be to, kaip teisingai nurodė Bankas savo atsiliepime į apeliacinį skundą, spręsdamas klausimą dėl minėtų asmenų apklausos, teismas savo sprendime įvertino ir aplinkybę, kad ekspertizės aktas teismui buvo pateiktas 2016 m. lapkričio 9 d., tačiau iki teismo posėdžio (2016 m. lapkričio 30 d.) ieškovė tokio prašymo nepareiškė ir nesiėmė kitų priemonių CPK 217 straipsnio 2 ir 3 dalių įgyvendinimui. Teismas taip pat nurodė argumentus, kodėl atmetė ieškovės argumentus dėl eksperto G. J. B. šališkumo. Kadangi teisėjų kolegija neturi faktinio pagrindo vertinti teismo argumentus kitaip, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės skundo argumentai dėl teismo eksperto šališkumo ir ryšium su tuo jo parengto ekspertizės akto įtakos ginčo dalykui.
  7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Tai reiškia, kad atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.
  8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė, kodėl vadovaujasi teismo eksperto G. J. B. ekspertizės akto išvadomis ir kodėl nesivadovauja turto vertintojos I. K. turto vertinimo ataskaita. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad turto vertintoja I..K. neištyrė visų aplinkybių, individualizuojančių vertinamas 242,57 kv. m bendro ploto komercinės paskirties patalpas ( - ), neišsamiai naudojosi vertinimo metodais, atliko patalpų vertinimą pagal ieškovės užsakymą, pastarajai nenurodžius, kad ginčo turtas yra įkeistas ir disponavimo juo teisės ieškovei apribotos. Be to, teismas pažymėjo, kad teismo paskirto eksperto išvados iš esmės atitinka kito nepriklausomo eksperto (P. C.), kurį ginčo turtui įvertinti buvo paskyręs antstolis, išvadoms, kad ekspertų G. J. B., P. C. ir turto vertintojos I. K. išvados dėl turto vertės skirtumų nėra didelis, ir nesudaro 20 procentų. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir įvertinus kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas ir šalių neginčijamas faktines bylos aplinkybes apie vienintelį varžytinėse dalyvavusį turto pirkėją (Banką), apie turto vertės pokyčius ir jos nustatymo teisinius pagrindus, kuomet sumažėjus parduodamo iš varžytinių ginčo turto vertei nuo 1050 000 Lt (304 101,02 Eur) iki 180 000 Eur varžytinėse dalyvavo tik vienas pirkėjas (Bankas), sutiktina su teismo išvadomis, kad ieškovės areštuoto turto įkainojimo procedūra nebuvo pažeista, turto pardavimo iš varžytynių kaina nėra esmingai mažesnė už kainą, kurią nustatė ieškovės turto vertintoja I. K.. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovės turtas buvo parduotas iš varžytinių už neproporcingai mažą turto rinkos vertę, taip apribojant skolininkės nuosavybės teises.
  9. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad Kauno apylinkės teismo 20104 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17198/2017 ir Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2349-343/2015, kuriomis buvo atmestas ieškovės skundas dėl antstolio veiksmų (2017 m. gegužės 13 d. patvarkymo, kuriuo nutarta pripažinti ieškovei priklausančio turto, esančio ( - ), antrąsias varžytines neįvykusiomis ir pasiūlyta Bankui paimti neparduotą skolininkei turtą už pradinę turto pardavimo kainą – 630 000 Lt (182 460,61 Eur), konstatuotos aplinkybės dėl turto kainos neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai. Kaip teisingai nurodo Bankas savo atsiliepime į apeliacinį skundą, minėtose bylose dalyvavo tos pačios ginčo šalys, ginčas vyko dėl to pateis įkeisto turo ir jo vertės nustatymo (įkainojimo). Taigi pirmiau paminėtose civilinėse bylose įrodinėjamo dalyko dalis yra reikšminga ir vertinant ieškovės ieškinio bei apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai mažos turto vertės nustatymo, lyginant ją su pradine 1050 000 Lt (304 101,02 Eur) įkeisto turto verte, už kurią turtas buvo pardavinėjamas pirmose varžytinėse.
  10. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
  11. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi toks prašymas apeliacinės instancijos teismui nebuvo pareikštas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

9Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai