Byla 3K-3-121/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės antstolės R. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. B. (T. B. teisių perėmėjas) ieškinį atsakovams antstolei R. M. ir UAB ,,Olsantra“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys – A. C., UAB ,,Jonavos paslaugos“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, UAB DK ,,PZU Lietuva“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių iš varžytynių parduodamo turto įkainojimą, turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimą negaliojančiu, restituciją, bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, aiškinimo ir taikymo klausimai.

5Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2004 m. sausio 13 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo butas, esantis ( - ), parduotas atsakovui UAB ,,Olsantra“, ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo UAB „Olsantra“ didžiausią buto vertę atitinkančią sumą (35 400 Lt). Ieškovo teigimu, turtas iš varžytynių parduotas per žema kaina: antstolė įkainojo butą 5500 Lt, nors, remiantis VĮ Registrų centro 2006 m. gegužės 17 d. duomenimis, buto vidutinė rinkos vertė 2003 m. lapkričio 6 d. (buto arešto ir jo įkainojimo dieną), buvo 19 906 Lt. Ieškovo nuomone, atsakovas UAB „Olsantra“, iš varžytynių įsigydamas butą, kurio pradinė kaina beveik keturis kartus mažesnė nei rinkos vertė, nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, todėl negali būti laikomas sąžiningu įgijėju. 2004 m. rugpjūčio 3 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi UAB ,,Olsantra“ perleido butą trečiajam asmeniui A. C., kuri, ieškovo įsitikinimu, yra sąžininga įgijėja.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

7Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies: pripažino negaliojančiu atsakovės antstolės R. M. 2004 m. sausio 13 d. surašytą Turto pardavimo iš varžytynių aktą, taikė restituciją, atliekamą sumokant ekvivalentą pinigais, ir priteisė ieškovui iš atsakovo UAB ,,Olsantra“ 30 780 Lt, iš atsakovės antstolės R. M. – 1191,36 Lt.

8Teismas nustatė, kad atsakovė antstolė R. M. (toliau – ir antstolė), vykdydama UAB ,,Jonavos paslaugos“ pateiktą vykdomąjį dokumentą dėl 5064,79 Lt skolos iš T. B. išieškojimo, 2003 m. lapkričio 6 d. areštavo jai priklausantį butą, esantį ( - ), ir įkainojo jį 5500 Lt. Šis butas 2004 m. sausio 12 d. parduotas iš varžytynių už 4620 Lt atsakovui UAB ,,Olsantra“, atstovaujamam V. V. Be jo, varžytynėse dalyvavo dar vienas asmuo – V. V. tėvas K. V. 2004 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas UAB ,,Olsantra“ už 5000 Lt pardavė varžytynėse įsigytą butą trečiajam asmeniui A. C.

9Teismas, spręsdamas, ar parduotas iš varžytynių turtas buvo teisingai įkainotas, nustatė, kad pagal skelbimus spaudoje 2004 m. vasario 28 d.–liepos 3 d. ( - ) vieno kambario butų kainos buvo nuo 3500 Lt iki 15 000 Lt; pagal VĮ Registrų centro pažymas ginčo buto vidutinė rinkos vertė 2003 m. lapkričio 4 d. buvo 15 299 Lt, 2003 m. lapkričio 6 d. – 19 906 Lt. Teismas išanalizavo byloje pateiktas ekspertų išvadas ir nustatė, kad pagal 2007 m. vasario 8 d. UAB „Geomatas“ turto vertintojo A. P. Bigelio atliktą vertinimą buto rinkos vertė turto arešto akto surašymo dieną (2003 m. lapkričio 6-ąją) buvo 6400 Lt, pagal V. Černiaus ekspertizės aktą – 8610 Lt, o jo pardavimo iš varžytynių dieną (2004 m. sausio 13-ąją) – 8460 Lt. Teismas rėmėsi V. Černiaus atliktos ekspertizės akto išvadomis, nurodydamas, kad A. P. Bigelio ekspertizės ataskaitoje nurodytų kainų teisingumo jis neturi galimybės patikrinti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ginčo butas buvo parduotas iš esmės mažesne kaina (36 proc.) nei jo rinkos vertė. Teismas atmetė kaip nepagrįstus antstolės argumentus, kad T. B. nereiškė prieštaravimų dėl nustatytos buto vertės, neskundė jos veiksmų, antstolei nekilo abejonių dėl turto rinkos kainos, todėl nėra pagrindo spręsti, jog turtas buvo neteisingai įkainotas. Teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje pateikta VĮ Registrų centro pažyma, kurioje nurodyta, jog 2003 m. lapkričio 4 d. ginčo turto vertė buvo 15 299 Lt, t. y. beveik tris kartus didesnė nei nustatyta antstolės. Teismo nuomone, vien ši aplinkybė galėjo sukelti antstolei abejonę, kuri būtų pagrindas CPK 681 straipsnio 1 dalies tvarka paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę.

10Pasisakydamas dėl atsakovo UAB ,,Olsantra“ sąžiningumo ir restitucijos taikymo, teismas sprendė, kad atsakovas UAB ,,Olsantra“ yra nesąžiningas įgijėjas: atsakovas, būdamas verslo subjektas ir turėdamas galimybę pasidomėti turto rinkos kainomis, ginčo butą nupirko daug mažesne nei jo rinkos kaina; prieš pirkdamas, atsakovas turto neapžiūrėjo ir neįsitikino, ar jis tinkamas bendrovės poreikiams; siekdamas, kad varžytynės įvyktų, atsakovo atstovas V. V. pakvietė varžytynėse dalyvauti savo tėvą K. V., kuris varžytynių metu nekėlė turto kainos ir iš esmės dėl turto nebuvo varžomasi; praėjus pusei metų po turto įsigijimo, atsakovas butą pardavė už didesnę kainą trečiajam asmeniui A. C.; 2004 m. kovo 23 d.–2004 m. rugsėjo 26 d. laikotarpiu atsakovas be ginčo buto iš varžytynių įsigijo dar keturis butus, kuriuos visus iki 2005 m. gruodžio 5 d. pardavė. Teismas nurodė, kad nėra aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti taikoma restitucija; atsižvelgdamas į tai, kad trečiojo asmens A. C. nesąžiningumas nenustatytas, restitucijos taikymas natūra sukeltų šalims daug nepatogumų, sprendė, kad restitucija taikytina sumokant ekvivalentą pinigais. Teismas nustatė, kad šiuo metu ginčo buto vidutinė rinkos vertė yra 35 400 Lt ir, atskaitęs UAB ,,Jonavos paslaugos“ grąžintą skolos dalį – 3428,64 Lt, bei 1191,36 Lt vykdymo išlaidų atlyginimą, priteisė ieškovui likusią sumą iš atsakovo UAB ,,Olsantra“.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinius skundus, 2011 m. liepos 7 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo buto įkainojimo ir pardavimo iš varžytynių metu jo rinkos vertė buvo daug didesnė (36 proc.) nei nustatyta antstolės; atmetė kaip neįrodytus apeliacinių skundų argumentus, kad ginčo butas buvo labai apleistas, dėl to jo vertė galėjo būti 20–40 proc. mažesnė nei tokių pat butų vidutinė rinkos vertė: byloje nepateikti jokie tokius argumentus patvirtinantys įrodymai, antstolė buto arešto ir įkainojimo dieną jo nebuvo apžiūrėjusi, skolininkės T. B. nuomone, butas nebuvo prastos būklės. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad T. B. priklauso neįgalių ir socialiai remtinų asmenų grupei, sprendė, jog antstolė, prieš parduodama ginčo butą iš varžytynių, turėjo išaiškinti skolininkei jos teisę pateikti prašymą teismui taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą išieškoti iš paskutinio gyvenamojo būsto, jeigu išieškoma skola yra susidariusi dėl mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, tačiau tokios pareigos neįvykdė. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, 2004 m. sausio 13 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu ne tik dėl to, kad turtas įkainotas per maža kaina, bet ir dėl CPK 663 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl atsakovo UAB ,,Olsantra“ nesąžiningumo; pažymėjo, jog jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę (CK 6.147 straipsnio 2 dalis), dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo UAB ,,Olsantra“ tą sumą, kuria buvo įvertintas ginčo butas bylos nagrinėjimo metu.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovė antstolė R. M. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

151. Kasatorės nuomone, teismai netinkamai aiškino CPK 681 straipsnį, nukrypo nuo šio straipsnio taikymo klausimais suformuotos kasacinio teismo praktikos, pažeidė įrodinėjimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. R. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-79/2007, kurioje, kasatorės įsitikinimu, buvo sprendžiamas toks pat ginčas kaip ir šioje byloje, konstatuota, kad skolininkė turėjo teisę teikti įrodymus ir prašymus iki varžytynių, bet to dėl nesuprantamų priežasčių nedarė, neprašė skirti ekspertizės, CPK nustatyta tvarka neskundė antstolio veiksmų, išieškotoja reikalavo išieškoti priverstinai, todėl nėra pagrindo naikinti varžytynių aktą dėl netinkamo turto įkainojimo ir taikyti restituciją (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 602 straipsnio 6 punktas). Skolininkė T. B. dalyvavo įkainojant ginčo turtą ir nei akto surašymo metu, nei vėliau nereiškė prieštaravimų dėl jame nurodytos turto kainos, kaip ir išieškotojas UAB ,,Jonavos paslaugos“. Kasatorės teigimu, VĮ Registrų centro 2003 m. lapkričio 4 d. išraše nurodyta vidutinė buto rinkos vertė (15 299 Lt) neatitiko realios buto rinkos vertės. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę nustato masinio vertinimo būdu, kai įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupės, bet ne konkretaus objekto vertė. Tai, kad VĮ Registrų centro nustatyta vertė nebuvo reali ginčo buto rinkos vertė jo pardavimo iš varžytynių metu, patvirtina byloje pateiktos ekspertizių išvados, kurių vienoje ginčo butas nurodytu momentu įvertintas 8610 Lt, kitoje – 6400 Lt. Be to, ekspertizės atliktos retrospektyviai, t. y. jas atliekant, negalima buvo įvertinti realios buto būklės jo arešto ir pardavimo iš varžytynių metu. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB ,,Olsantra“ 2004 m. sausio 13 d. įsigijo butą iš varžytynių už 4620 Lt, 2004 m. rugpjūčio 13 d. pardavė jį trečiajam asmeniui A. C. už 5000 Lt. Tai, kasatorės nuomone, reiškia, kad, net ir praėjus dešimčiai mėnesių po turto arešto akto surašymo (2003 m. lapkričio 6 d.), buto rinkos kaina buvo tik 5000 Lt, t. y. mažesnė nei nurodyta turto arešto akte. Teismai, pažeisdami įrodinėjimo taisykles (CPK 185 straipsnis), šios aplinkybės nevertino.

162. Kasatorės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad vienas 2004 m. sausio 13 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų yra CPK 663 straipsnio 4 dalies pažeidimas, peržengė apeliacinio skundo ir ieškinio ribas (CPK 320 straipsnis), netinkamai taikė CPK 602 straipsnio nuostatas. Skolininkė T. B., pateikdama ieškinį teismui, reiškė reikalavimą panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą ir taikyti restituciją tuo pagrindu, kad ginčo butas parduotas iš varžytynių per maža kaina, t. y. rėmėsi CPK 602 straipsnio 6 punkte nurodytu pagrindu. Ji neprašė panaikinti turto arešto akto tuo pagrindu, kad antstolė jai neišaiškino teisės prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytus apribojimus. Taigi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad ir dėl šios nuostatos pažeidimo turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, peržengė apeliacinių skundų (ieškinio) ribas. Be to, CPK 602 straipsnyje nenustatyta, kad teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu dėl CPK 663 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Kadangi skolininkė

17T. B. yra mirusi, o įpėdiniai nepaveldi subjektinių teisių, kurias turėjo palikėjas kaip neįgalus ir socialiai remtinas asmuo (CK 5.1 straipsnio 3 dalis), tai ieškovas negali reikalauti patenkinti ieškinį tuo pagrindu, kad kasatorė nesilaikė CPK 663 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

183. Kasatorės teigimu, teismai, taikydami restituciją, pažeidė CK 6.147 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pirma, teismai nepagrįstai konstatavo pirkėjo (atsakovo UAB ,,Olsantra“) nesąžiningumą, t. y. kad jis įsigijo turtą už iš esmės mažesnę kainą, nes, kasatorės nuomone, 2003 m. lapkričio 6 d. Turto arešto akte yra nurodyta reali ginčo buto rinkos vertė. Antra, net ir pripažinus, kad turtas parduotas už per mažą kainą, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo UAB ,,Olsantra“ didžiausią ginčo buto vertę. Kasatorės įsitikinimu, tokiu atveju atsakovas UAB ,,Olsantra“ turėtų sumokėti ieškovui skirtumą tarp varžytynėse sumokėtos kainos ir maksimalios kainos, kurią jis būtų sumokėjęs, jeigu varžytynėse turtas būtų buvęs parduodamas ta kaina, kurią teismai nustatė kaip realią rinkos kainą turto arešto akto surašymo metu. Atsižvelgiant į teismų išvadą, kad ginčo butas turėjo būti įvertintas 8610 Lt, taip pat į tai, jog pradinė iš varžytynių parduodamo turto kaina sudaro 80 proc. visos kainos ir tam, kad turtas būtų parduotas, kainą būtina pakelti bent 5 proc., tai iš atsakovo UAB ,,Olsantra“ galėtų būti priteisiama ieškovui 2612,40 Lt. Kasatorės teigimu, priešingas CK 6.147 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimas prieštarautų restitucijos esmei – asmuo negali gauti daugiau nei turėjo.

19Prisidėjimais prie kasacinio skundo atsakovas UAB ,,Olsantra“ ir trečiasis asmuo UAB DK ,,PZU Lietuva“ prašo kasacinį skundą tenkinti, palaikydami jame nurodytus argumentus.

20Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo kasacinį skundą tenkinti. Palaikydamas kasaciniame skunde nurodytus argumentus, trečiasis asmuo papildomai nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo negali būti pripažįstamas nesąžiningu įgijėju vien dėl to, kad įsigijo turtą už per mažą kainą ir tai žinojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. ir kt. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2009). Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dėl šios priežasties pripažino atsakovą UAB ,,Olsantra“ nesąžiningu įgijėju. Trečiojo asmens nuomone, atsakovo nesąžiningumo neįrodo ir tai, kad ginčo butas buvo perkamas jo neapžiūrėjus, neįsitikinus, jog tiks bendrovės poreikiams, taip pat tai, kad varžytynėse dalyvavo UAB ,,Olsantra“ direktoriaus tėvas. Šios aplinkybės neprieštarauja įstatymui, todėl jų pagrindu negalima konstatuoti atsakovo nesąžiningumo.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas I. B. prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

221. Ieškovo nuomone, kasatorė nepagrįstai remiasi tuo, kad skolininkė T. B. neprieštaravo dėl areštuoto turto įkainojimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią jis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. antstolis D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Tai, kad skolininkė per įstatymo nustatytą terminą nepareiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo (CPK 381 straipsnio 3 dalis), nėra pagrindas antstolio veiksmus laikyti teisėtais, nes buvo pažeistas esminis įstatymo reikalavimas – įkainoti areštuojamą turtą rinkos kainomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė M. L. v. J. R., bylos Nr. 3K-3-157/2005).

232. Bylą nagrinėję teismai 2004 m. sausio 13 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažino negaliojančiu ne dėl to, kad kasatorė nepaskyrė ekspertizės turto vertei nustatyti, bet dėl to, jog ji ginčo butą įkainojo ir pardavė iš varžytynių už 36 proc. mažesnę kainą nei tuo metu buvusi rinkos kaina. Toks turto įkainojimas yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. Rinkos kainos nustatymas yra fakto klausimas, kuris negali būti kasacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas. Apie buto rinkos vertę teismai sprendė, tinkamai įvertinę byloje esančius įrodymus, tarp jų ir profesionalaus turto vertintojo V. Č. išvadą, kurios kasatorė nepaneigė. Be to, kasatorei turėjo kilti abejonių dėl realios ginčo buto rinkos vertės, nes ji įkainojo turtą 5500 Lt, o VĮ Registrų centro pažymoje 2003 m. lapkričio 4 d. ginčo butas buvo įkainotas 15 229 Lt. Ieškovo nuomone, tokia kainų neatitiktis negalėjo nesukelti kasatorei abejonių dėl jos nustatytos areštuoto turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Kasatorės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. R. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-79/2007, pateikti išaiškinimai neaktualūs nagrinėjamai bylai, nes nesutampa nurodytos nutarties ir šios bylos ratio decidendi.

243. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad bylos dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu yra susijusios su viešojo intereso apsauga, todėl, ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 2 dalimi, turėjo teisę pasisakyti ir dėl tų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos ieškinyje.

254. Pirkėjo nesąžiningumas ir restitucijos taikymas piniginiu ekvivalentu yra fakto klausimai, todėl, ieškovo nuomone, jie negali būti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasatorė nenurodo, kaip teismų priimti sprendimai pažeidžia jos interesus, tačiau įrodinėja, kad jie pažeidžia atsakovo UAB ,,Olsantra“ interesus. Kasatorė neturi jokių įgaliojimų atstovauti atsakovui ir jos kasaciniame skunde pateikta pozicija nesuderinama su CPK 5 straipsnyje įtvirtintu teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principu.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Dėl parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

29CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2 straipsnio 12, 13 dalių nuostatas rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Pažymėtina, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Lietuvos–Rusijos UAB ,,Diulas“ v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-430/2010).

31Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad 2003 m. lapkričio 6 d. antstolė (kasatorė), areštuodama ginčo turtą (butą), įkainojo jį 5500 Lt; šis 2004 m. sausio 13 d. parduotas iš varžytynių atsakovui UAB ,,Olsantra“ už 4620 Lt. Teismai sprendė, kad skolininkės turtas buvo įkainotas ir parduotas iš varžytynių mažesne nei vidutinė rinkos kaina. Tokią išvadą teismai grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais apie ginčo turto vertę jo arešto (įkainojimo) ir pardavimo iš varžytynių metu: VĮ Registrų centro pažymomis, kuriose nurodyta, kad ginčo buto vidutinė rinkos vertė 2003 m. lapkričio 4 d. buvo 15 299 Lt, 2003 m. lapkričio 6 d. – 19 906 Lt, V. Černiaus ekspertizės akto išvadomis, pagal kurias turto arešto dieną jo rinkos vertė buvo 8610 Lt, pardavimo iš varžytynių dieną (2004 m. sausio 13-ąją) – 8460 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad turtas parduotas iš varžytynių už mažesnę nei vidutinė rinkos kainą.

32Kasaciniame skunde teigiama, kad skolininkė nereiškė prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo, neteikė kitokią nei nustatytoji kaina patvirtinančių įrodymų, neprašė paskirti ekspertizės turto vertei nustatyti. Minėta, kad tinkamas areštuoto turto kainos nustatymas visų pirma yra antstolio pareiga. Antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis jis šią pareigą įgyvendins (vadovausis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, paskirs ekspertizę turto vertei nustatyti ir pan.), tačiau bet kuriuo atveju jis turi veikti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai. Sprendžiant dėl antstolio veiksmų, įkainojant iš varžytynių parduodamą turtą, tinkamumo ir nustačius, kad skolininkas nereiškė prieštaravimų ar neskundė antstolio veiksmų, svarbu įvertinti, ar buvo tam tikrų kitų aplinkybių (duomenų), dėl kurių antstoliui galėjo kilti abejonių dėl jo nustatytos areštuoto turto vertės. Kartu su byla pateiktoje vykdomojoje byloje yra VĮ Registrų centro pažyma, kurioje nurodyta, kad 2003 m. lapkričio 4 d. ginčo buto vertė buvo 15 299 Lt, t. y. beveik tris kartus didesnė nei nustatyta antstolės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad vien tik ši aplinkybė galėjo sukelti antstolei abejonę dėl to, ar areštuotas turtas yra tinkamai įkainotas. Byloje nėra ginčo, ar VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta turto vertė iš tikrųjų atitiko realią ginčo turto rinkos vertę jo arešto ir pardavimo iš varžytynių metu. Šiuo atveju, minėta, reikšminga aplinkybė buvo ta, kad nurodytoje pažymoje pateikta turto vertė yra daug didesnė nei nustatyta kasatorės. Kai antstoliui kyla abejonių dėl tikrosios turto rinkos vertės, jis turi vadovautis CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Tokios ekspertizės byloje atliktos, tačiau ne kasatorės, o bylą nagrinėjusių teismų iniciatyva, ir nustatyta, kad ginčo buto rinkos vertė neatitiko turto arešto akte nurodytos jo vertės.

33Pažymėtina, kad kasatorė, siekdama pagrįsti kasacinio skundo argumentus, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje D. R. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-79/2007, kurioje areštuoto ir iš varžytynių parduoto turto (1/2 dalis buto) vertė nustatyta, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, t. y. skiriasi nurodytos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, todėl darytina išvada, jog teismai pagrįstai nesivadovavo joje pateiktais išaiškinimais.

34Neteisingas turto įkainojimas ir mažesne nei vidutinė rinkos kaina turto iš varžytynių pardavimas sudaro prielaidas spręsti dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aktas gali būti pripažintas negaliojančiu tik remiantis specialiaisiais – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Kartu pažymėta, kad CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus būtina aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis. Bylose, kuriose sprendžiami turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo dėl neteisingo turto įkainojimo klausimai, CPK 602 straipsnio 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalies, 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bet ir atsižvelgiant į CPK 681 straipsnyje nustatytą areštuojamo turto įkainojimo procedūrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).

35CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teises. Tai, ar kaina yra ,,esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

36A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. H. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-251/2011). Minėta, kad nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami dėl ginčo turto vidutinės rinkos vertės jo arešto ir pardavimo iš varžytynių metu, rėmėsi eksperto V. Černiaus ekspertizės išvadomis ir nustatė, kad ginčo buto arešto dieną (2003 m. lapkričio 6-ąją) jo vertė buvo 8610 Lt, buto pardavimo iš varžytynių dieną (2004 m. sausio 13-ąją) – 8460 Lt. Kadangi turto arešto akte turtas įkainotas 5500 Lt, tai darytina išvada, kad butas įkainotas beveik 36 proc. mažesne kaina nei tuo metu buvusi rinkos kaina. Atsižvelgdama į tai, kad išieškoma buvo iš skolininko būsto, kuriame šis gyveno, išieškotina suma neįskaitant antstolio vykdymo išlaidų sudarė 5064,79 Lt (turtas parduotas už 4620 Lt), byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina ginčo turto kainos augimo tendencijas, teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad šiuo atveju ginčo turtas buvo parduotas už iš esmės mažesnę kainą, taip pažeidžiant skolininkės interesus. Toks pažeidimas teismų pagrįstai įvertintas kaip pagrindas panaikinti ginčo turto pardavimo iš varžytynių aktą (CPK 602 straipsnio 6 punktas).

37Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju kasatorės argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu ir dėl CPK 663 straipsnio 4 dalies, skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą, pažeidimo, peržengė ieškinio ir apeliacinių skundų ribas, nepagrįsti. Pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Tačiau įstatyme ieškovui nenustatyta įpareigojimo ieškinio pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą; tiriant ieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į nurodytas faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. S. J., bylos Nr. 3K-3-387/2008; 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2011). Taigi tinkamas bylos dalyvių santykių kvalifikavimas ir teisės normų aiškinimas ir taikymas, sprendžiant ginčą, yra teismo prerogatyva. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumą, galėjo, be kita ko, vadovautis ir CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu tuo pagrindu, jeigu juo iš esmės pažeidžiamos suinteresuotų asmenų teisės (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nagrinėjamu atveju CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas dėl pradinio skolininko (T. B.) mirties yra nebeaktualus (CK 5.1 straipsnio 3 dalis), todėl dėl jų toliau teisėjų kolegija nepasisako.

38Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad, nustatant reikšmingas byloje kilusiam ginčui spręsti faktines aplinkybes, buvo pažeistos įrodinėjimo taisyklės, tačiau neatskleidžiama, kaip tai padaryta. Ta aplinkybė, kad kasatorė vertina byloje pateiktus įrodymus kitaip, savaime nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir jų iš naujo nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o pasisako tik dėl klausimų, susijusių su teisės aiškinimu ir taikymu. Šiuo atveju byloje teismų ištirti įrodymai ir pateiktas jų įvertinimas nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padarytas įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartomis įstatymų nuostatomis ir teisės aiškinimo taisyklėmis bei remdamasi teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, įkainojant areštuotą turtą ir jį parduodant iš varžytynių, buvo pažeistos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos, ginčo turtas parduotas už iš esmės mažesnę nei vidutinė rinkos kainą, todėl teismai pagrįstai sprendė, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas naikintinas CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu.

39Dėl restitucijos taikymo

40Pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu ab initio, atsiranda sandorio negaliojimo padarinys – restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, CPK 602 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar ji apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis), ir jei taip, kokiu įstatyme nustatytu būdu (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo restitucijos taikymo būdo pakeisti (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis bendrąja CK 6.146 straipsnyje įtvirtinta taisykle, restitucija yra atliekama natūra. Kitu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.147 straipsnis). Kokį iš restitucijos būdų taikyti, priklauso nuo kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Bet kokiu atveju teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo turi neprieštarauti konstitucinėms nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo nuostatoms bei įstatymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).

41Bylą nagrinėję teismai, išanalizavę bylos aplinkybes, sprendė, kad šiuo atveju restitucijos taikymas natūra pažeistų trečiojo asmens A. C. teises ir teisėtus interesus, todėl taikė CK 6.147 straipsnio 2 dalį, nustatančią piniginio ekvivalento priteisimą. Pagal CK 6.147 straipsnio 2 dalį, kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę.

42Spręsdami dėl atsakovo UAB ,,Olsantra“ sąžiningumo, įsigyjant turtą iš varžytynių, teismai konstatavo, kad atsakovo elgesys buvo nesąžiningas: varžytynėse dalyvavo tik du asmenys, t. y. atsakovas UAB ,,Olsantra“, atstovaujamas V. V., ir šio tėvas K. V.; per varžytynes kainą kėlė tik V. V., pasiūlyta tik penkiais procentais aukštesnė nei pradinė kaina, t. y. iš esmės dėl turto įsigijimo nebuvo varžomasi; praėjus pusei metų po turto įsigijimo, atsakovas butą pardavė už didesnę kainą trečiajam asmeniui A. C. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovo UAB ,,Olsantra“ nesąžiningumas bylą nagrinėjusių teismų konstatuotas pagrįstai. Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjime prie kasacinio skundo nurodytu argumentu, kad savaime faktas, jog asmuo įsigijo varžytynėse turtą už mažesnę nei rinkos kainą, nesuponuoja asmens nesąžiningumo, tačiau pažymi, kad teismų nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog šiuo atveju visas varžytynių procesas buvo nesąžiningas, nes varžytynėse dalyvavo tik du artimais giminystės ryšiais susiję asmenys, kurie nesivaržė dėl parduodamo turto, t. y. varžytynių baigtis buvo aiški iš anksto.

43Nustačius, kad atsakovas UAB ,,Olsantra“ buvo nesąžiningas įgijėjas, nėra teisinio pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad, taikant restituciją, atsakovui atsiranda pareiga grąžinti ieškovui skirtumą tarp varžytynėse sumokėtos kainos ir maksimalios kainos, kurią jis būtų sumokėjęs, jeigu varžytynėse turtas būtų buvęs parduodamas ta kaina, kurią teismai nustatė kaip realią rinkos kainą turto arešto akto surašymo metu. Šiuo atveju atsakovui kyla pareiga atlyginti didžiausią turto vertę (CK 6.147 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatyta, kad didžiausia ginčo turto vertė buvo teismo sprendimo priėmimo (restitucijos taikymo) metu – 35 400 Lt, todėl teismas, atskaitęs grąžintą skolos dalį ir vykdymo išlaidų atlyginimą, pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo likusią sumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, apskaičiuojant ieškovui priteistiną kompensacijos dydį, restituciją reglamentuojančias teisės normos nebuvo pažeistos.

44Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė areštuoto turto įkainojimą, turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimą negaliojančiu CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu, restituciją reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

45Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

46Ieškovas prašo priteisti jam atsiliepimui į kasacinį skundą pateikti turėtų išlaidų atlyginimą. Remiantis CK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

47Iš kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovui kasacinės instancijos teisme atstovavo advokatas A. Navikas; už atsiliepimo surašymą ieškovas jam sumokėjo 1400 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, į tai, kad advokatas A. Navikas atstovavo ieškovui ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, byla nebuvo itin sudėtinga, daro išvadą, jog yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovo prašymą ir priteisti jam iš kasatorės 900 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

48Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 115,98 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

50Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

51Priteisti iš atsakovės antstolės R. M. ieškovui I. B. 900 (devynis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

52Priteisti iš atsakovės antstolės R. M. valstybei 115,98 Lt (vieną šimtą penkiolika litų 98 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

53Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių iš varžytynių... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2004 m.... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė... 7. Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu tenkino... 8. Teismas nustatė, kad atsakovė antstolė R. M. (toliau – ir antstolė),... 9. Teismas, spręsdamas, ar parduotas iš varžytynių turtas buvo teisingai... 10. Pasisakydamas dėl atsakovo UAB ,,Olsantra“ sąžiningumo ir restitucijos... 11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovė antstolė R. M. prašo panaikinti Jonavos rajono... 15. 1. Kasatorės nuomone, teismai netinkamai aiškino CPK 681 straipsnį, nukrypo... 16. 2. Kasatorės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas,... 17. T. B. yra mirusi, o įpėdiniai nepaveldi subjektinių teisių, kurias turėjo... 18. 3. Kasatorės teigimu, teismai, taikydami restituciją, pažeidė CK 6.147... 19. Prisidėjimais prie kasacinio skundo atsakovas UAB ,,Olsantra“ ir trečiasis... 20. Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo Lietuvos Respublika,... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas I. B. prašo skundžiamus teismų... 22. 1. Ieškovo nuomone, kasatorė nepagrįstai remiasi tuo, kad skolininkė T. B.... 23. 2. Bylą nagrinėję teismai 2004 m. sausio 13 d. Turto pardavimo iš... 24. 3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad bylos dėl... 25. 4. Pirkėjo nesąžiningumas ir restitucijos taikymas piniginiu ekvivalentu yra... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Dėl parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo ir turto pardavimo iš... 29. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios... 31. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad 2003 m. lapkričio 6 d. antstolė... 32. Kasaciniame skunde teigiama, kad skolininkė nereiškė prieštaravimų dėl... 33. Pažymėtina, kad kasatorė, siekdama pagrįsti kasacinio skundo argumentus,... 34. Neteisingas turto įkainojimas ir mažesne nei vidutinė rinkos kaina turto iš... 35. CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių... 36. A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m.... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju kasatorės argumentas, jog... 38. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad, nustatant reikšmingas byloje kilusiam... 39. Dėl restitucijos taikymo... 40. Pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu ab initio, atsiranda sandorio... 41. Bylą nagrinėję teismai, išanalizavę bylos aplinkybes, sprendė, kad šiuo... 42. Spręsdami dėl atsakovo UAB ,,Olsantra“ sąžiningumo, įsigyjant turtą iš... 43. Nustačius, kad atsakovas UAB ,,Olsantra“ buvo nesąžiningas įgijėjas,... 44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 46. Ieškovas prašo priteisti jam atsiliepimui į kasacinį skundą pateikti... 47. Iš kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovui kasacinės... 48. Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu,... 49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 51. Priteisti iš atsakovės antstolės R. M. ieškovui I. B. 900 (devynis šimtus)... 52. Priteisti iš atsakovės antstolės R. M. valstybei 115,98 Lt (vieną šimtą... 53. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...