Byla 2S-293-436/2017
Dėl antstolės veiksmų

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. N. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-5332-374/2016 pagal pareiškėjo T. N. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei S. Ž., UAB „NIF Lietuva“, UAB „First autologistic company“ dėl antstolės veiksmų.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Antstolė S. Ž. perdavė teismui pareiškėjo T. N. skundą, kuriuo prašoma panaikinti antstolės S. Ž. 2016 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymą Nr. 0076/15/01945/S-23900, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0076/15/01945 ir tos pačios dienos Turto arešto aktą Nr. S-23866, kuriuo areštuotas įkeisto žemės sklypo priklausinys – automobilių stovėjimo aikštelė.
  2. Skunde nurodoma, kad antstolė neteisėtai areštavo automobilių stovėjimo aikštelę ir paskyrė ekspertizę, nes dėl automobilių stovėjimo aikštelės statuso (priklausinys ar pagrindinis daiktas) tarp šalių kilęs ginčas šiuo metu dar nėra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Net ir pripažinus, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra priklausinys, negalima daryti išvados, jog ją ištiko žemės sklypo likimas ir ji yra įkeista. Automobilių aikštelės kaip statinio hipotekos lakšto pasirašymo dieną (2007 m. kovo 31 d.) žemės sklype nebuvo, ji įregistruota nekilnojamojo turto registre 2014 m. lapkričio 21 d. Hipotekos lakšte nebuvo numatyta, kad hipoteka apima ir būsimus žemės sklypo priklausinius.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjo T. N. skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad T. N. įregistruodamas automobilių stovėjimo aikštelę kaip priklausinį, aiškiai išreiškė savo valią laikyti ją priklausiniu. Antstolė pagristai vadovavosi Nekilnojamojo turto duomenimis ir laikė automobilių stovėjimo aikštelę priklausiniu. Be to, pirmosios instancijos teismas (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1071-570/2016) P. N. ir M. N. ieškinį atmetė. Ir nors šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis tik dar kartą patvirtina aplinkybę, kad automobilių stovėjimo aikštelės kaip priklausinio statusas nėra nuginčytas.
  3. Įkeistame žemės sklype automobilių stovėjimo aikštelė kaip turto objektas buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre T. N. vardu tik 2014 m. lapkričio 21 d., tačiau sklypas nuolat buvo naudojamas kaip automobilių stovėjimo aikštelė jau ne vienerius metus. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad įregistruota automobilių stovėjimo aikštelė yra skirta žemės sklypui tarnauti ir susijusi su juo bendra ūkine paskirtimi, skirta žemės sklypo poreikiams tenkinti, ir žemės sklypo bei automobilių stovėjimo aikštelės funkcinis ryšys yra nuolatinio pobūdžio.
  4. Hipotekos kreditoriui įkeisto žemės sklypo plotas yra 0,9722 ha, o šiame žemės sklype įregistruotos automobilių stovėjimo aikštelės plotas 9722 kv. m. Tai reiškia, kad automobilių stovėjimo aikštelė užima visa įkeisto žemės sklypo plotą, t. y. visas žemės sklypas yra padengtas asfalto danga. Vadinasi, įkeisto žemės sklypo, esančio po automobilių stovėjimo aikštele, naudojimas pagal žemės ūkio paskirtį, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre, yra praktiškai neįmanomas. Todėl be automobilių stovėjimo aikštelės žemės sklypas praktiškai negali būti naudojamas.
  5. Teismas sutiko su išieškotojo nuomone, kad pagal savo savybes ir funkcinį ryšį su pagrindiniu daiktu (žemės sklypu) automobilių stovėjimo aikštelė yra antraeilis daiktas (priklausinys) kurį ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 str. 1 d.), todėl jis kartu su pagrindiniu daiktu sudaro vieną turtinį kompleksą ir negali būti vertinami ir realizuojami atskirai. Pardavus automobilių stovėjimo aikštelę atskirai nuo sklypo arba jos nepardavinėjant, tampa neįmanomu realizuoti žemės sklypą, ant kurio automobilių stovėjimo aikštelė yra įrengta ir uždengia visą sklypo plotą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu pareiškėjas T. N., atstovaujamas advokatės A. M., prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

98.1. Automobilių stovėjimo aikštelė nėra žemės sklypo priklausinys. Automobilių stovėjimo aikštelės paskirtis – komercinė, žemės sklypo – žemės ūkio. Automobilių stovėjimo aikštelė žemės sklypui netarnauja, jo poreikių netenkina. Priešingai, žemės sklypas tarnauja automobilių stovėjimo aikštelei, tenkina jos poreikius. Žemės sklypas, nukėlus nuo jo automobilių stovėjimo aikštelę, pilnai gali funkcionuoti ir be automobilių stovėjimo aikštelės. Kaip ir automobilių stovėjimo aikštelė, ją perkėlus į kitą žemės sklypą, pilnai gali funkcionuoti ir be žemės sklypo. Tai, kad automobilių stovėjimo aikštelė nėra žemės sklypo priklausinys, patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1820-264/2014, kuriame teismas pasisakė dėl greta žemės sklypo esančio kito žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) ir jame įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, kuri savo struktūra yra analogiška automobilių stovėjimo aikštelei, ryšio. Be to, dėl automobilių stovėjimo aikštelės statuso – priklausinys ar pagrindinis daiktas, tarp šalių yra kilęs ginčas, kuris dar nėra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

108.2. T. N., laikydamas automobilių stovėjimo aikštelę pagrindiniu daiktu, iš pradžių Registrų centrui pateikė prašymą įregistruoti automobilių stovėjimo aikštelę kaip pagrindinį daiktą, tačiau pagal tuo metu galiojantį reglamentavimą aikštelė buvo įregistruota kaip žemės sklypo priklausinys. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos neteko galios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., tačiau VĮ Registrų centras dėl iškilusio ginčo atsisako perregistruoti automobilių stovėjimo aikštelės statusą iš priklausinio į savarankišką daiktą.

118.3. Hipotekos lakšte nebuvo numatyta, kad hipoteka apima ir būsimus žemės sklypo priklausinius. Ginčo atveju, automobilių stovėjimo aikštelė ją pastačius žemės sklype po Hipotekos lakšto, kuriuo buvo įkeistas žemės sklypas, sudarymo 2007 m. kovo 31 d., galėtų būti laikoma įkeista kartu su žemės sklypu tik tokiu atveju, jeigu pasitvirtintų, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra žemės sklypo priklausinys, ir tik tokiu atveju, jeigu Hipotekos lakšte būtų numatyta, kad hipoteka apima ir būsimus žemės sklypo priklausinius, t. y. šalys būtų susitarusios ir dėl būsimų žemės priklausinių ir, kad jie įkeičiami kartu su žeme. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, kalbėti apie automobilių stovėjimo aikštelės įkeitimą nėra jokio pagrindo. Tokia yra suformuota kasacinio teismo praktika (3K-7-14/2011).

128.4. AS „Reverta“ Marijampolės rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-12-374/2016 yra pateikusi prašymą „Dėl priteistos skolos išieškojimo iš įkeisto daikto priklausinio“, kuriuo prašo teismo: 1) nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kreditoriui įkeisto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), priklausinys – automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įkeistas kreditoriui AS „Reverta“; 2) nutarti už Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartimi Nr. 363 kreditoriaus naudai priteistą skolą iš varžytynių parduoti žemės sklypo priklausinį – automobilių stovėjimo aikštelę. Ši civilinė byla teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi sustabdyta.

138.5. Antstolė veikė ultra vires, nes sprendė ginčą, kurį nagrinėja Marijampolės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-12- 374/2016, o jį išsprendusi, AS „Reverta“ prašymą patenkino, t. y. pripažino, kad automobilių stovėjimo aikštelė įkeista kreditoriaus AS „Reverta“ naudai bei nukreipė išieškojimą į automobilių stovėjimo aikštelę. Analogiškai, peržengiant bylos nagrinėjimo ribas, šiuo klausimu elgėsi ir pats teismas. Teismas, šioje byloje spręsdamas automobilių stovėjimo aikštelės statuso klausimą (priklausinys ar pagrindinis daiktas), sprendė klausimą, kuris yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.

148.6. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl antstolės veiksmų teisėtumo, turėjo tik patikrinti, ar remiantis viešų registrų ir Hipotekos lakšto duomenimis, automobilių stovėjimo aikštelė įkeista, ar ne. Nei viešuose registruose, nei Hipotekos lakšte nesant jokių duomenų, kad automobilių stovėjimo aikštelė įkeista AS „Reverta“, antstolė neturėjo jokio pagrindo tokią išvadą daryti ir dėl to taikyti automobilių stovėjimo aikštelės atžvilgiu areštą, nustatinėti jos vertę kartu su žemės sklypu, atlikti kitus su automobilių stovėjimo aikštelės apsunkinimu ir ne tik susijusius veiksmus.

  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BUAB „First autologistic company“ prašo atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

159.1. Vertinant, ar automobilių stovėjimo aikštelė yra nekilnojamojo turto – žemės sklypo priklausinys, reikia atsižvelgti į Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalį, numatančią, jog dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas pagal savo pobūdį turi būti suprantamas kaip atitinkantis minėtame straipsnyje įtvirtintą nuostatą ir laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią.

169.2. Jei būsimi žemės priklausiniai hipotekos sutartyje nėra aiškiai identifikuoti, jų kvalifikavimą hipotekos objektu lemia skolininko valia jų registravimo metu. Šiuo atveju jie įvardyti kaip žemės priklausiniai. Tokiu būdu skolininko (savininko) valia atitinkami objektai įgyja žemės sklypo priklausinių teisinę padėtį, kuri užfiksuota Nekilnojamojo turto registre ir šie duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AS „Reverta“, atstovaujama UAB „NIF Lietuva“, prašo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1710.1. Jeigu ir būtų nustatyta, jog automobilių stovėjimo aikštelė nėra įkeista, tai nekeičia fakto, kad ji yra žemės sklypo priklausinys ir yra skirta žemės sklypui tarnauti. Įkeisto turto savininkas yra T. N. ir šis žemės sklypas pagal jo tiesioginę paskirtį nebuvo naudojamas, o iš karto jame buvo pradėta statyti automobilių stovėjimo aikštelė. Žemės sklypas dar iki įkeičiant kreditoriui buvo naudojamas kaip automobilių stovėjimo aikštelė.

1810.2. Hipotekos kreditoriui įkeisto žemės sklypo plotas yra 0,9722 ha, o šiame žemės sklype įregistruotos automobilių stovėjimo aikštelės plotas 9722 kv. m. Tokiu būdu automobilių stovėjimo aikštelė užima visą žemės sklypo plotą, kuris padengtas asfaltu. Tai reiškia, kad žemės sklypo naudojimas pagal žemės paskirtį, kuri yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, yra praktiškai neįmanomas.

1910.3. Netgi ir tuo atveju, jei laikyti, kad automobilių stovėjimo aikštelė nėra įkeista, įkeisto žemės sklypo realizavimo atveju ji turi būti vertinama ir pardavinėjama kartu su žemės sklypu kaip vienas turtinis vienetas.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Skundai dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjami ypatingąja teisena. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles, su išimtimis bei papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 str. 1 d.). Antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti suinteresuotų asmenų gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka.
  3. Nustatyta, kad T. N., užtikrindamas UAB „First autologistic company“ (buvęs pavadinimas – UAB „Kapratas“) kredito grąžinimą, sutartinės hipotekos lakštu AB Parex bankui įkeitė jam nuosavybės teise priklausančius – žemės sklypus. Skolininkas UAB „Kapratas“ tinkamai nevykdė 2007 m. vasario 27 d. kreditavimo sutarties, todėl buvo įspėtas dėl sutarties nutraukimo, skolos grąžinimo ir įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. Skolininkui neįvykdžius reikalavimų, Hipotekos skyrius prie Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 2 d. nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypus, nuosavybės teise priklausančius T. N.. Priverstinio vykdymo veiksmai yra atliekami antstolės S. Ž. kontoroje (vykdomoji byla Nr. 0076/15/01945). Vykdymo procese buvo pakeistas kreditorius ir šiuo metu išieškotoja yra Latvijos įmonė AS „Reveta“, Lietuvoje veikianti per UAB „NIF Lietuva“.
  4. Antstolė, gavusi išieškotojos prašymą, 2016 m. rugpjūčio 11 d. priėmė patvarkymą Nr.0076/15/01945/S-23900 areštuoti 0,9722 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), įregistruotą žemės sklypo priklausinį – automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. 4400-3120-9708 ir nutarė vertinti ją kartu su minėtu žemės sklypu.
  5. Apeliantas nesutikdamas su šiuo patvarkymu pateikė antstolei skundą, su kuriuo antstolė nesutiko ir perdavė jį nagrinėti teismui. Skundžiama nutartimi teismas pareiškėjo skundo netenkino. Apeliantas nesutikdamas su teismo nutartimi nurodo, kad automobilių stovėjimo aikštelė nėra žemės sklypo priklausinys ir dėl to vyksta teisme ginčas.
  6. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre apeliantui T. N. nuosavybės teise priklausančiame 0,9722 ha žemės sklype, 2014 m. lapkričio 21 d. buvo įregistruotas žemės sklypo priklausinys – automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. ( - ). Apeliantas nurodo, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, kitaip, kaip priklausinio, automobilių stovėjimo aukštelės įregistruoti negalėjo, tačiau pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, tokia aikštelė galėtų būti įregistruota kaip pagrindinis daiktas, dėl ko teisme yra pradėti teisminiai ginčai.
  7. Nustatyta, kad ieškovai P. N. ir M. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo pripažinti, kad atsakovo T. N. vardu įregistruota automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ), yra pagrindinis daiktas ir nėra žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), priklausinys; įpareigoti VĮ Registrų centras pakeisti minėtos automobilių stovėjimo aikštelės registro ir kadastro duomenis, įtraukti automobilių stovėjimo aikštelę į naują registrą, pripažinti minėtos automobilių stovėjimo aikštelės teisinę registraciją negaliojančia ir ją panaikinti. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė (civ. byla Nr. e2-1071-570/2016). Šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo argumentus, kad bylos nagrinėjimo dieną automobilių stovėjimo aikštelės kaip ginčo žemės sklypo priklausinio statusas nėra nuginčytas.
  8. CK 4.262 straipsnyje nurodyta, kad į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiškia, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre, kurių pagrindu buvo įregistruota apelianto daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą – automobilių stovėjimo aikštelę, galėtų būti vertinami kitaip, negu registratoriaus buvo įvertinti padarant įrašą – žemės sklypo priklausinys, tik nuginčijus įrašą įstatymuose nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju teisme yra iškeltas ginčas dėl nekilnojamojo daikto statuso, tačiau šiuo metu automobilių stovėjimo aikštelės statusas nėra nuginčytas ar pakeistas.
  9. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1820-264/2014 pasisakė dėl greta ginčo žemės sklypo esančio kito žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir jame įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, jog tai nėra žemės sklypo priklausinys.
  10. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1820-264/2014 ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančiu 2013 m. balandžio 3 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. ( - ), kuriuo antstolis A. A. iš varžytinių pardavė T. N. priklausantį 0,9000 ha žemės sklypą, esantį ( - ) už 156 000 Lt ir taikyti restituciją. Teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendime nurodė, kad neteisėtai pastatyti statiniai nelaikytini žemės sklypo priklausiniais. Tai reiškia, kad minėtoje civilinėje byloje nurodytais argumentais negalima vadovautis, nes tos bylos ir šios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, be to minėtoje civilinėje byloje automobilių stovėjimo aikštelė nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, t. y. tuo metu ji buvo savavališka statyba.
  11. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009. Teismų praktika. 2009, 31). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis suformuota teismų praktika, apelianto argumentai, kad civilinėje byloje Nr. 2-1820-264/2014 yra analogiškai pasisakyta dėl automobilių stovėjimo aikštelės, atmestini.
  12. Apeliantas nurodo, kad automobilių stovėjimo aikštelė ją pastačius žemės sklype po Hipotekos lakšto, kuriuo buvo įkeistas žemės sklypas, sudarymo 2007 m. kovo 31 d., galėtų būti laikoma įkeista kartu su žemės sklypu tik pasitvirtinus, jog automobilių stovėjimo aikštelė yra žemės sklypo priklausinys, ir tik tokiu atveju, jeigu Hipotekos lakšte būtų numatyta, kad hipoteka apima ir būsimus žemės sklypo priklausinius, t. y. šalys būtų susitarusios ir dėl būsimų žemės priklausinių įkeitimo kartu su žeme.
  13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kredito sutarčiai užtikrinti hipotekos lakštu buvo įkeistas apeliantui nuosavybės teise priklausantis daiktas – žemės sklypas. Nutraukus kredito sutartį prieš terminą ir pradėjus skolos išieškojimą iš apeliantui priklausančio turto – žemės sklypo, paaiškėjo, kad po kredito suteikimo hipoteka įkeistame žemės sklype pastatyta nauja automobilių stovėjimo aikštelė, kuri įregistruota atskiru unikaliu numeriu kaip žemės sklypo priklausinys Nekilnojamojo turto registre. Būtent skundžiamu patvarkymu antstolė nutarė areštuoti ir šią automobilių stovėjimo aikštelę bei vertinti ją kartu su žemės sklypu.
  14. CK 4.171 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos objektu gali būti atskiri viešajame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti varžytynėse. Tai reiškia, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys, sudarant hipotekos lakštą ir nukreipiant skolos išieškojimą į įkeistą turtą, yra svarbūs, nes hipotekos sutartimi gali būti įkeičiami tik tokie žemės sklypai, statiniai, butai ir patalpos, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, jiems suteiktas unikalus numeris ir jie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri turto vienetai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnis).
  15. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatyme nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Statinys gali būti įregistruotas tik kaip žemės sklypo, kuriame jis yra, priklausinys (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 3 dalis).
  16. CK 4.171 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, jog įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. Ši įstatymo nuostata yra pagrindinio daikto ir jo priklausinio teisinio ryšio taisyklių (CK 4.12–4.14, 4.19 straipsniai) išraiška hipotekos santykiuose. Pagal bendrąją pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinio ryšio taisyklę priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).
  17. Nagrinėjamoje byloje būtent apelianto valia Nekilnojamojo turto registre automobilių stovėjimo aikštelė ant ginčo žemės sklypo įregistruota kaip įkeisto žemės sklypo priklausinys. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai, jų teisinė padėtis, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymai ir kt. yra registruojami Nekilnojamojo turto registre; šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Už registro duomenų teisingumą ir apsaugą atsako Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Tai reiškia, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkytojas, prieš atlikdamas įrašą, reikalauja šio įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatytų dokumentų ir, atlikęs įrašą, atsako, jog registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Šie reikalavimai užtikrina registro duomenų patikimumą ir visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011).
  18. Taigi, nors hipotekos sutarties šalys lakšte neįvardijo po hipotekos lakšto sudarymo pastatytos automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau byloje nėra ginčo, kad šis statinys žemės savininko valia įgijo žemės sklypo priklausinio teisinę padėtį, kuri užfiksuota Nekilnojamojo turto registre ir šie duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to automobilių stovėjimo aikštelė šiuo atveju kvalifikuojama kaip priklausinys ir ją turi ištikti įkeisto žemės sklypo likimas. Taigi, nukreipiant išieškojimą į hipoteka įkeistą žemės sklypą, skolos išieškojimas šiuo atveju gali būti nukreiptas ir į žemės sklypo priklausinį – automobilių stovėjimo aikštelę.
  19. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad antstolės 2016 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymas, kuriuo areštuota automobilių stovėjimo aikštelė, ir paskirtas vertinamas žemės sklypo ir ant jo esančios automobilių stovėjimo aikštelės, yra visiškai pagrįstas.
  20. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo, procesinės ir materialinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

22Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

23Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

24Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Antstolė S. Ž.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6.
    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d.... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai... 8.
      1. Atskiruoju skundu pareiškėjas T. N.,... 9. 8.1. Automobilių stovėjimo aikštelė nėra žemės sklypo priklausinys.... 10. 8.2. T. N., laikydamas automobilių stovėjimo aikštelę pagrindiniu daiktu,... 11. 8.3. Hipotekos lakšte nebuvo numatyta, kad hipoteka apima ir būsimus žemės... 12. 8.4. AS „Reverta“ Marijampolės rajono apylinkės teismui civilinėje... 13. 8.5. Antstolė veikė ultra vires, nes sprendė ginčą, kurį nagrinėja... 14. 8.6. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl antstolės veiksmų teisėtumo,... 15. 9.1. Vertinant, ar automobilių stovėjimo aikštelė yra nekilnojamojo turto... 16. 9.2. Jei būsimi žemės priklausiniai hipotekos sutartyje nėra aiškiai... 17. 10.1. Jeigu ir būtų nustatyta, jog automobilių stovėjimo aikštelė nėra... 18. 10.2. Hipotekos kreditoriui įkeisto žemės sklypo plotas yra 0,9722 ha, o... 19. 10.3. Netgi ir tuo atveju, jei laikyti, kad automobilių stovėjimo aikštelė... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21.
        1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas... 22. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 23. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti... 24. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....