Byla e2A-100-345/2019
Dėl testamento nuginčijimo, trečiasis asmuo byloje Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarė J. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei I. P. dėl testamento nuginčijimo, trečiasis asmuo byloje Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarė J. K., ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2015 m. spalio 7 d. A. P. (A. P.) pasirašytą testamentą (notarinio registro Nr. JK-6443), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

52.

6Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad ( - ) mirė ieškovės tėvas A. P. 2015 m. spalio 7 d. tėvas sudarė testamentą, kuriuo visą savo asmeninį turtą paliko sutuoktinei atsakovei I. P. Testamento sudarymo metu A. P. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Testamento patvirtinimo dienai tėvas sirgo sunkia nepagydoma liga - inkstų vėžiu, kuri buvo išplitusi ir pažeidusi gyvybiškai svarbius vidaus organus. Ieškovės tėvas vartojo stiprius, didelį neigiamą šalutinį poveikį sukeliančius vaistus „Sutent“, dėl kurių jo fizinė ir psichinė būklė ženkliai pablogėjo. Testamentas buvo sudarytas nesuprantama lietuvių kalba. Šeimoje buvo kalbama rusiškai, tėvas nekalbėjo lietuviškai, sunkiai suprato lietuvių kalbą, ja nerašė (mokėjo tik parašyti savo vardą ir pavardę), nebendravo, todėl negalėjo suprasti jam skaitomo testamento teksto. Testamentas sudarytas namuose, dalyvaujant atsakovei ir notarei J. K., likus 5 dienoms iki mirties, ieškovės tėvas buvo bejėgiškos būklės, sunkiai sirgo ir buvo visiškai priklausomas nuo atsakovės. Ieškovė - vienintelis testatoriaus vaikas, visada rūpinosi tėvu, padėdavo jam finansiškai, todėl viso turto palikimas atsakovei kelia abejonę, ar palikėjas išreiškė valią visiškai suvokdamas savo veiksmus ir jų pasekmes. ( - ) ieškovė slaugė tėvą ( - ), testatorius dukrai neišreiškė jokio noro sudaryti testamentą. ( - ) jis buvo gydomas sanatorijoje ( - ), gydymo laikotarpiu notarė J. K., kuri yra gera atsakovės dukros pažįstama, sanatorijoje atliko keletą notarinių veiksmų, patvirtindama testatoriaus įgaliojimus, reikalingus atsakovei. Tuo metu testatorius savo valios dėl testamento sudarymo taip pat neišreiškė.

73.

8Atsakovė I. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su sutuoktiniu A. P. santuokoje gyveno iki jo mirties (22 metus), vedė bendrą ūkį. Sprendimas dėl testamento sudarymo buvo priimtas išimtinai palikėjo asmenine valia, jam būnant visiškai veiksniam, suvokiant savo veiksmus ir siekiant būtent tokio turinio testamento sudarymo. A. P. testamento sudarymo dieną sirgo sunkia liga, tačiau staigi mirtis nebuvo prognozuota. 2015 m. rugsėjo 24 d. sutuoktiniui buvo skirtas vaistinis preparatas „Sutent“, kuris po 15 dienų vartojimo buvo sustabdytas septynioms dienoms, kadangi jam pasireiškė fizinio silpnumo požymiai. Testamento sudarymo dieną vartoti vaistai įtakos palikėjo būsenai suprantant savo veiksmus ir juos valdant neturėjo. Nė vienos medikų apžiūros ar konsultacijos metu nekilo minčių dėl esą neadekvačios palikėjo psichinės ar psichologinės būklės, duomenų apie tokius požymius nefiksuota nė viename ligos istorijos įraše. Testamento sudarymo dieną palikėjas nebuvo bejėgiškos būklės. Palikėjo prašymu į notarą dėl testamento sudarymo buvo kreiptasi 2015 m. rugsėjo 30 d., kai vaistinio preparato poveikis nesireiškė. Paaiškino, kad vyrui dėl pooperacinio periodo, taip pat dėl vartojamų vaistų poveikio buvo reikalinga pagalba, tačiau asmeninė slauga reikalinga nebuvo – jis savarankiškai naudojosi tualetu, dušu, savarankiškai naudojosi telefonu, skaitė, bendravo. Palikėjas nei psichotropinių, nei skausmą mažinančių vaistų nevartojo. Iki pat savo mirties aiškiai komunikavo, visiškai adekvačiai suvokė aplinką ir savo ligą bei išgyvenimo galimybes, orientavosi laike ir erdvėje, nebuvo fiksuojamas joks atminties ar suvokimo sutrikimas. Nurodė, kad ieškovė sulaukusi pilnametystės pasirinko studijas Prancūzijoje, ten liko gyventi ir dirbti. Nei ieškovė, nei jos atstovė nesilankė pas palikėją, jo asmeniškai neslaugė, nesiėmė veiksmų įsitikinti jo psichine ir fizine būkle, su pastaruoju bendravo tik telefonu, todėl neturi jokio pagrindo spręsti apie esą buvusią sunkią palikėjo psichinę būklę. Taip pat nurodė, kad A. P. pakankamai gerai suprato lietuviškai, daugiau kaip 22 metus gyveno lietuvės atsakovės šeimoje, su jos vaikais bendravo lietuviškai. Palikėjas buvo išsilavinęs žmogus, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, todėl testamento formuluotės jam turėjo būti aiškios.

94.

10Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarė J. K. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį ta apimtimi, kuria bylos išsprendimas gali turėti įtakos notarės teisėms ir pareigoms, atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad maždaug prieš savaitę iki testamento sudarymo į notarę telefonu kreipėsi testatoriaus sutuoktine prisistačiusi moteris, kuri nurodė, jog sutuoktinis pageidauja sudaryti testamentą, tačiau paskutiniu metu jam sunku vaikščioti, dėl to paprašė notarės atvykti testamento patvirtinti į namus. Sutuoktinė telefonu išdėstė testatoriaus valią dėl konkretaus ginčo objektu esančio testamento turinio. Gavusi visą pirminę būtiną ir pakankamą informaciją, susijusią su testatoriaus pageidaujamo sudaryti testamento turiniu, notarė parengė testamento projektą. Notarę į testatoriaus namus nuvežė jo sutuoktinės I. P. dukra su draugu. Pažymėjo, kad notarė nėra atsakovės I. P. draugė, ją, kaip ir jos dukrą, matė pirmą kartą. Jokių kitų sandorių notarė anksčiau nei testatoriui, nei jo sutuoktinei nėra tvirtinusi. Notarė dėl jokių kitų klausimų, susijusių su minėtais asmenimis, nėra kalbėjusi, niekada nėra buvusi ieškinyje minimoje sanatorijoje „( - )“. Aplinkybė, kad testatorius gerai kalba tik rusiškai, notarei tapo žinoma tik atvykus į jo namus, todėl į testamento turinį (tekstą) įtraukti, jog testamento turinys testatoriui buvo žodžiu išverstas į jam suprantamą rusų kalbą, nebuvo techninių galimybių. Pažymėjo, kad bendraujant su A. P. notarei nekilo jokių, net menkiausių abejonių dėl jo valios turinio ir gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti ad hoc – t.y. testamento sudarymo momentu. Notarei prieš sandorio tvirtinimą buvo pateiktas 2015 m. spalio 2 d. išduotas medicininis pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad psichotropinių vaistų A. P. nevartojo, nevartoja. Prieš patvirtindama testamentą notarė padarė viską, kiek tai įmanoma atitinkamomis aplinkybėmis ir kiek tai priklauso nuo notarės valios bei jos galimybių, kad įvertintų ir sandorio sudarymo momentu įsitikintų testatoriaus veiksnumu. Notarei pabendravus su testatoriumi, t. y. tiesiogiai įvertinus asmens gebėjimą orientuotis aplinkoje bei įsitikinus jo veiksnumu (buvo užduodami klausimai, susiję su testatoriaus asmeniu, šeimos sudėtimi ir pan.), buvo pradėta notarinio veiksmo atlikimo procedūra – pirmiausia notarė balsu perskaitė testamento turinį testatoriui ir jį testatoriaus prašymu žodžiu išvertė į testatoriui suprantamą rusų kalbą, taip pat rusų kalba išaiškino testamento sudarymo pasekmes. Notarė visapusiškai išaiškino testatoriui jo sudaromo sandorio reikšmę bei būsimas pasekmes, inter alia tai, kad testatorius, sudarydamas testamentą, jame išvardintą turtą po savo mirties nuosavybės teise palieka tik tam asmeniui, kuris testamente nurodytas kaip testamentinis įpėdinis. Aplinkybių kontekste buvo matyti, kad testamento turinys ir reikšmė testatoriui buvo visiškai suprantami ir aiškūs, visiškai atitiko jo tikrąją valią. A. P. notarę patikino, kad testamento projekte išdėstytas patvarkymas dėl jo turto likimo mirties atveju yra būtent toks, kokio jis pageidauja. A. P. buvo socialiai orientuotas, elgėsi sąmoningai, aiškiai ir savo valią testamente nurodytą turtą palikti testamente nurodytam įpėdiniui išreiškė pats. Pažymėjo, kad testamentas teisės aktų nustatyta tvarka sudarytas notarine forma ir jame išdėstytas testatoriaus valios pareiškimas patvirtintas paties testatoriaus parašu. Testamentas buvo pasirašytas notarės akivaizdoje.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

125.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės J. P. atsakovės I. P. naudai 620 Eur bylinėjimosi išlaidų.

146.

15Teismas nustatė, kad A. P., miręs ( - ), Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notarės J. K. 2015 m. spalio 7 d. patvirtintu testamentu, Not. reg. Nr. JK-6443, jam nuosavybės teise priklausantį turtą, turtines ir asmenines neturtines teises paliko savo sutuoktinei I. P., t. y. atsakovei. Ieškovė J. P. yra palikėjo A. P. dukra iš ankstesnės santuokos.

167.

17Teismas, vertindamas testatoriaus faktinį veiksnumą testamento sudarymo metu, sprendė, jog byloje įrodymų apie galimai pašlijusią mirusiojo psichinės sveikatos būklę ginčijamo testamento sudarymo metu nėra. Pagrindo išvadai apie tai, jog A. P., sudarydamas 2015 m. spalio 7 d. testamentą, nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, pagal byloje esančius duomenis, nėra.

188.

19Siekiant išsiaiškinti palikėjo gebėjimą testamento sudarymo metu suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, buvo atliktos trys teismo pomirtinės psichiatrinės ekspertizės. Pagal 2016 m. spalio 6 d.-2016 m. lapkričio 25 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktą A. P. testamento sudarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, konstatavo, kad jokių objektyvių duomenų, leidžiančių A. P. nustatyti progresuojantį psichikos sutrikimą ar silpnaprotystę testamento sudarymo dieną, duomenų apie paskirtų medikamentų šalutinį poveikį, dėl ko jis negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti testamento sudarymo metu ar/iki jo, taip pat nenustatyta. Remiantis 2017 m. liepos 3 d.-2017 m. liepos 28 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, A. P. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, jo būsena bei vartoti vaistai gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu įtakos neturėjo. Pagal 2018 m. sausio 3 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktą A. P. testamento sudarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; ekspertizei pateiktoje medicinos dokumentacijoje ir civilinėje byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad A. P. psichofizinė sveikatos būklė testamento sudarymo metu buvo tiek sutrikusi, kad jis negalėtų suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; ekspertizei pateiktoje medicinos dokumentacijoje nėra duomenų apie tai, kad A. P. vartoti vaistai testamento sudarymo metu ar/ir iki jo sudarymo ar šių vaistų šalutinis poveikis galėjo turėti reikšmingos įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Teismas konstatavo, kad visos pomirtinių psichiatrinių ekspertizių išvados iš esmės sutampa, ekspertai nenustatė, jog testamento sudarymo metu testatoriaus sveikatos būklė ar vartoti vaistai būtų lėmę jo gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

209.

21Testamento sudarymo procedūros prieštaravimų imperatyvioms teisės normoms teismas skundžiamame sprendime nenustatė. Ginčo dėl testatoriaus buvimo Lietuvos Respublikos piliečiu byloje nebuvo. Remdamasis šalių ir liudytojų paaiškinimais teismas sprendė, kad nors testatoriaus lietuvių kalbos žinios nebuvo puikios, jis visą laiką gyveno Lietuvoje, buvo vedęs lietuvę ir lietuviškai suprato. Teismas, be kita ko, nenustatė priežasčių, dėl kurių nebūtų galima tikėti notarės nurodytomis aplinkybėmis apie bendravimą su testatoriumi ir aiškinimąsi dėl jo valios rusų kalba, testamento išvertimą į minėtą kalbą, sužinojimo apie testatoriui suprantamą kalbą momentą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad faktas apie notarės nesilaikymą atidumo ir rūpestingumo pareigos taipogi nenustatytas.

2210.

23Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl testatoriaus valios, pažymėjo, kad ginčo atveju testamentas yra pakankamai trumpas ir aiškus, jame aiškiai nurodyta viena įpėdinė. Jokių objektyvių įrodymų dėl testamento turinio neatitikimo tikrajai testatoriaus valiai teismas nenustatė ir ieškovės abejones, pagrįstas asmeninėmis prielaidomis, atmetė kaip nepagrįstas. Teismo vertinimu, pagal bylos duomenis ieškovei, testatoriaus dukrai, išlaikymas reikalingas nebuvo, testatorius tai žinojo ir dėl to ginčas byloje nekilo. Atitinkamai, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, susijusius su testamento nuostatų klaidingu suvokimu.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2511.

26Apeliaciniu skundu ieškovė J. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau išdėstytais argumentais.

2711.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, byloje esančių įrodymų išsamiai neištyrė ir kilusių pagrįstų abejonių dėl testatoriaus galimybių suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti nepašalino, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, teismo pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes reglamentuojančias taisykles.

2811.2. Apeliantės teigimu, testamento sudarymo dieną dėl sunkios ligos, būdamas bejėgiškos būklės, testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl bylos nagrinėjimo metu abejonės dėl jo valios išraiškos kilo pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas minėtų abejonių nepašalino – skundžiamame sprendime išdėstyti teiginiai apie įrodymų, pagrindžiančių testatoriaus valios trūkumus, nebuvimą, ieškovės vertinimu, yra deklaratyvūs. Teismas netyrė A. P. vartotų vaistų šalutinio poveikio, dėl ko testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir/ar jų padarinių.

2911.3.Apeliantė pažymėjo, kad tiek ekspertizės aktuose, tiek sprendime nurodyti liudytojų paaiškinimai dėl testatoriaus būklės turi būti vertinami kritiškai. Dėl ekspertizės aktų pažymėjo, kad ekspertų išvados buvo grindžiamos tik A. P. sveikatos kortelės duomenimis bei liudytojų paaiškinimais, ligos, kuria sirgo testatorius, dinamika neišnagrinėta, moksliniais tyrimais paremta prielaida dėl vaistų šalutinio poveikio nepaneigta. Liudytojų paaiškinimai ir byloje pateikta medicinos kortelė nėra išsami ir konkreti, minėtas aplinkybes patvirtina atsakovės teiginiai, kad A. P. „12 dieną <..> nebepabudo“ (2016 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio įrašas 35 min.), o kortelėje nurodyta, kad 12-ą dieną A. P. „vos paeina, sunkiai kalba“. Be to, atsakovė žurnalo dėl A. P. būsenos nepildė.

3011.4.Apeliantės teigimu, notarė, patvirtindama testamentą, nesilaikė Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio reikalavimų. Testatorius, būdamas sunkios būklės ir gerai nemokėdamas valstybinės lietuvių kalbos galėjo netinkamai suprasti testamento tekstą bei išreikšti savo valią. Minėtos aplinkybės sudaro savarankišką testamento pripažinimo negaliojančiu pagrindą pagal CK 1.80 straipsnį.

3112. Atsakovė I. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3212.1. Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu atsakovė pažymėjo, kad ginčo atveju testatorius testamento sudarymo metu nebuvo praradęs gebėjimo orientuotis, valdyti savo veiksmų bei suvokti jų reikšmę. Objektyvių prielaidų abejoti testatoriaus valios tikrumu nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra. Tik ligos faktas nesudaro pagrindo konstatuoti testamento negaliojimo, o bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie testatoriaus valią testamentu turtą palikti savo sutuoktinei. Apeliantės teiginiai dėl neatlikto testatoriaus vartotų vaistų poveikio jo valios išreiškimui paneigti bylos duomenimis – teismas, siekdamas ištirti vaistų poveikį, paskyrė tris pomirtines teismo psichiatrijos ekspertizes, ekspertams buvo pateikti visi bylos duomenys, tarp jų – ir ieškovės pateikti nežinomų šaltinių išversti tekstai apie vaistą sunitinibą. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas taipogi patvirtino, kad atliekant ekspertizę susipažino su šio vaisto informacija vartotojui, o atliekant pomirtinę ekspertizę atsakymai formuluojami kaip galutiniai. Be to, nei testamento sudarymo, nei mirties dieną testatorius skausmą malšinančių vaistų nevartojo, su juo bendravę asmenys nurodė, kad jis elgėsi adekvačiai, buvo savarankiškas ir pan. Teismas, formuluodamas išvadas, rėmėsi ne tik ekspertizės aktų išvadomis, bet ir išsamiais medicininiais duomenimis, liudytojų paaiškinimais.

3312.2. Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjas 22 metus gyveno susituokęs su ja, jie kartu augino atsakovės mažamečius vaikus, kurie rusiškai nekalbėjo, šeimoje buvo bendraujama lietuvių kalba. Ieškovė daugiau nei 15 metų gyvena Prancūzijoje, jos akivaizdoje palikėjo šeima bendravo rusų kalba tik iš pagarbos ieškovei, kadangi pastaroji nuo gimimo su palikėju bendravo tik rusų kalba. Notarės paaiškinimai dėl testamento išvertimo į rusų kalbą taipogi patvirtina aplinkybes apie testatoriaus gebėjimą suprasti surašyto testamento turinį. Prieš testamento patvirtinimą buvo patvirtintas palikėjo veiksnumas, jis aiškiai be prievartos ir suklydimo išreiškė savo valią dėl testamento sudarymo ir jo turinio. Notarė testamento tekstą parengė, jos akivaizdoje pasirašytą testamentą patvirtino pagal teisės aktų nuostatas.

34IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35Apeliacinis skundas atmestinas.

3613. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

3714.

38Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

3915.

40Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P., miręs ( - ), Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notarės J. K. 2015 m. spalio 7 d. patvirtintu testamentu, Not. reg. Nr. JK-6443, jam nuosavybės teise priklausantį turtą, turtines ir asmenines neturtines teises paliko savo sutuoktinei I. P. (atsakovei).

4116.

42Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl testamento, kuris, ieškovės teigimu, neatitiko tikrosios testatoriaus valios, nes jis dėl savo psichikos būsenos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, pripažinimo negaliojančiu (CK 1.89 straipsnis).

4317.

44Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

4518.

46Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.

4719.

48Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr.3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Taigi, ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.).

4920.

50Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliantės teigimu, skundžiamame teismo sprendime nebuvo išnagrinėta palikėjo ligos dinamika, ekspertai rėmėsi tik palikėjo sveikatos kortelės duomenimis ir liudytojų paaiškinimais, mokslinių tyrimų pagrindu paremtos prielaidos dėl šalutinio palikėjo vartotų vaistų poveikio nepaneigtos. Dėl teismo neištirto A. P. vaistų poveikio galima daryti išvadą, jog testatorius ginčo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir (ar) jų padarinių.

5121.

52Bylos duomenimis nustatyta, kad siekiant išsiaiškinti testatorės gebėjimą testamento sudarymo metu suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, buvo atliktos trys teismo pomirtinės psichiatrinės ekspertizės. Iš esmės visuose teismo psichiatrijos ekspertizės aktuose (Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertės L. A. 2016 m. spalio 6 d.-2016 m. lapkričio 25 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų S. S. ir V. M. 2017 m. liepos 3 d.-2017 m. liepos 28 d. akte ir VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos eksperto dr. K. D. 2018 m. sausio 3 d. ekspertizės akte) nenustatytas pagrindas išvadai, kad testamento sudarymo dieną A. P. sveikatos būklė ar vartoti vaistai galėjo turėti įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

5322.

54Pirmosios instancijos teismas byloje įvertino ne tik visas ekspertų išvadas, bet ir kitus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir medicininius dokumentus, išklausė liudytojų paaiškinimus. Teisėjų kolegija, patikrinusi civilinėje byloje surinktą medžiagą apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pakartotinai teismo nustatytų aplinkybių bei ištirtų įrodymų neanalizuoja papildomai akcentuodama, kad vien tik palikėjo ligos faktas bei dėl jos vartojami vaistai nesudaro pagrindo konstatuoti palikėjo valios trūkumų faktą testamento sudarymo metu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti savo procesinį sprendimą yra apibrėžiama kaip pareiga atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, turinčius esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

5523.

56Nagrinėjamu atveju testamentą tvirtino notarė J. K. Notarė, būdama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), privalo įsitikinti testatoriaus veiksnumu (Notariato įstatymo 31, 48 straipsniai). Iš notarės paaiškinimų bei testamento sudarymo aplinkybių matyti, kad jai nekilo jokių abejonių dėl A. P. gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti, jis atsakė į visus pateiktus klausimus, testatoriaus atsakymai rodė, jog jis visiškai suvokia tiek sudaromo sandorio, tiek notarinio veiksmo esmę ir jo teisinę reikšmę. Taigi, notarė su testatoriumi bendravo tiesiogiai testamento sudarymo dieną, tačiau jai nekilo abejonių dėl testatoriaus galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir išreikšti valią palikti visą turtą atsakovei, testamento tekstas A. P. buvo išverstas į jam suprantamą rusų kalbą, minėta kalba išaiškintos testamento sudarymo pasekmės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl notarės veiksmų atlikimo laikantis atidumo ir rūpestingumo pareigos, kaip tai nustato notarų veiklą ir atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai. Apeliantės argumentai, siejami su testatoriaus negebėjimu suprasti testamento tekstą bei išreikšti savo valią dėl testamento sudarymo bei patvirtinimo procedūros, taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

5724.

58Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais ir neišsamia medicinos kortele, kadangi atsakovė teismo posėdžio metu pateikdama paaiškinimus nurodė, jog palikėjas 12 dieną nepabudo, o kortelėje nurodyta, kad tą pačią dieną jis vos paeina ir sunkiai kalba, t. y. apeliantės vertinimu, minėti bylos duomenys yra prieštaringi. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Priešingai, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą: ekspertų išvadas, rašytinius įrodymus, medicininius dokumentus, liudytojų, kurie betarpiškai bendravo su testatoriumi ginčijamo testamento sudarymo laikotarpiu, testatoriaus testamentą tvirtinusios notarės paaiškinimus, spręstina, kad jie yra nuoseklūs, neprieštaringi ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl testatoriaus galimybių testamento sudarymo dieną suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti apeliaciniame skunde nepaneigtos.

5925.

60Pažymėtina, kad siekiant nuginčyti testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis. Pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra prieštaravimų tarp nustatytų juridinių kriterijų ir medicininių kriterijų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų įrodymų pakanka išvadai, kad testatorius testamento sudarymo metu 2015 m. spalio 7 d. suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, nes įrodymų visuma patvirtina, jog A. P. suprato savo veiksmus ir sudarytame testamente išreikšta tikroji testatoriaus valia. Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu lemiamą reikšmę turi testatoriaus tikroji valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu yra laikytina ultima ratio priemone. Tai, kad testatorės tikroji valia dėl įpėdinio skyrimo nesutapo su ieškovės samprotavimais ir aplinkybių vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo neatsižvelgti į testatoriaus išreikštą valią. Pagrindas testamentą nuginčyti dėl jo formos trūkumų taipogi nenustatytas.

6126.

62Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai), vadovavosi CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, todėl padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog testamento sudarymo dieną testatorius A. P. suprato savo veiksmų reikšmę, o ginčijamas testamentas buvo sudarytas ir jame išreikšta tikroji palikėjo valia, proceso teisės normų nepažeidė, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo, todėl sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis paliktinas nepakeistas, o ieškovės J. P. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6327.

64Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Pagal į bylą pateiktus duomenis atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 300,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, todėl jos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiui neviršijant 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių nuostatų, jos atsakovei priteisiamos iš ieškovės (apeliantės).

65Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

66Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

67Priteisti iš apeliantės (ieškovės) J. P. 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės I. P. naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti... 5. 2.... 6. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad ( - ) mirė ieškovės tėvas A. P.... 7. 3.... 8. Atsakovė I. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti... 9. 4.... 10. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarė J. K. atsiliepime... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 5.... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį... 14. 6.... 15. Teismas nustatė, kad A. P., miręs ( - ), Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro... 16. 7.... 17. Teismas, vertindamas testatoriaus faktinį veiksnumą testamento sudarymo metu,... 18. 8.... 19. Siekiant išsiaiškinti palikėjo gebėjimą testamento sudarymo metu suvokti... 20. 9.... 21. Testamento sudarymo procedūros prieštaravimų imperatyvioms teisės normoms... 22. 10.... 23. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl testatoriaus... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 25. 11.... 26. Apeliaciniu skundu ieškovė J. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 27. 11.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, byloje esančių įrodymų... 28. 11.2. Apeliantės teigimu, testamento sudarymo dieną dėl sunkios ligos,... 29. 11.3.Apeliantė pažymėjo, kad tiek ekspertizės aktuose, tiek sprendime... 30. 11.4.Apeliantės teigimu, notarė, patvirtindama testamentą, nesilaikė... 31. 12. Atsakovė I. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei... 32. 12.1. Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu... 33. 12.2. Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu,... 34. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 35. Apeliacinis skundas atmestinas.... 36. 13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320... 37. 14.... 38. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK... 39. 15.... 40. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P., miręs ( - ), Vilniaus miesto 45-ojo... 41. 16.... 42. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl... 43. 17.... 44. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo... 45. 18.... 46. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio... 47. 19.... 48. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos... 49. 20.... 50. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 51. 21.... 52. Bylos duomenimis nustatyta, kad siekiant išsiaiškinti testatorės gebėjimą... 53. 22.... 54. Pirmosios instancijos teismas byloje įvertino ne tik visas ekspertų išvadas,... 55. 23.... 56. Nagrinėjamu atveju testamentą tvirtino notarė J. K. Notarė, būdama... 57. 24.... 58. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi... 59. 25.... 60. Pažymėtina, kad siekiant nuginčyti testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų... 61. 26.... 62. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 63. 27.... 64. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos... 65. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 66. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą palikti... 67. Priteisti iš apeliantės (ieškovės) J. P. 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00...