Byla e2A-508-210/2019
Dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asimesta“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1316-853/2019 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asimesta“ dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Saurida“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Asimesta“ 22923,11 Eur skolos, 7217,55 Eur delspinigių ir 6 procentų procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ieškovė sutarčių pagrindais atsakovei pardavė naftos produktų už 47962,26 Eur sumą pagal sutartį Nr. 1 ir pagal sutartį Nr. 2 – už 53441,34 Eur sumą. Atsakovė sutartyje numatytais terminais šių sumų nesumokėjo, todėl ieškovė, remdamasi sutarties punktais (sutarties Nr. 1 – 3.6. p., sutarties Nr. 2 – 3.8. p.), apskaičiavo atsakovei delspinigius: pagal sutartį Nr. 1 – 7261,39 Eur, pagal Sutartį Nr. 2 – 3906,35 Eur. Atsakovė ieškovei pagal sutartį Nr. 1 sumokėjo 35953,09 Eur sumą, kurią ieškovė paskirstė pirmiau delspinigiams ir liko skolinga – 14652,86 Eur skolos ir 4617,70 Eur sumą delspinigių, o pagal sutartį Nr. 2 atsakovė sumokėjo 46477,59 Eur sumą, tačiau pirmiau padengus delspinigių įsiskolinimą liko skolinga 8270,25 Eur skolos ir 2599,85 Eur delspinigių.

62. Atsakovė UAB „Asimesta“ ieškinio dalį dėl 22923,11 Eur skolos priteisimo prašė atmesti, taip pat prašė sumažinti delspinigius iki 0,06 procentu? bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nuo 2018 m. sausio mėnesio iki šiol išrašė PVM sąskaitas faktūras pagal sutartį Nr. 1, sutartį Nr. 2 ir sutartį Nr. 3, kurių bendra suma yra 112307,23 Eur. Mokėjimus atsakovė atlikdavo kelis kartus per mėnesį bei turėjo teisę savarankiškai atlikti mokėtinų sumų įskaitymus. 2019 m. sausio mėnesį padengus šalių viena kitai mokėtinas sumas atsakovės skolos likutis ieškovei sudarė 18972,90 Eur. Nurodo, kad remiantis sutarties Nr. 2 (3.5. p.) ir sutarties Nr. 3 (3.7. p.) nuostatomis atsakovė mokėtinų sumų įskaitymą savarankiškai galėjo atlikti iki kiekvieno kalendorinio mėnesio pabaigos. Paskutinis įskaitymas buvo atliktas 2019 m. sausio 31 d. šią dieną atsakovės skolos likutis sudarė 18972,90 Eur sumą, ją atsakovė ieškovei sumokėjo, todėl 2019 m. vasario 6 d. ieškinio reikalavimuose nurodyta 22923,11 Eur skolos suma yra neteisinga. Ieškinio reikalavimas dėl 22923,11 Eur skolos ar dėl neva esančio skolos likučio, atskaičius atsakovės sumokėtą 18972,90 Eur skolos likutį, t. y. dėl 3950,21 Eur, yra nepagrįstas. Dėl įmokų paskirstymo atsakovė nurodė, kad ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnyje įtvirtintas įmokų paskirstymo taisykles. Be to, delspinigių dydis turėtų būti mažinamas remiantis CK 1.5 straipsniu. Atsakovė nė karto pavedimu nenurodė, kad moka delspinigius, ji nurodydavo, kad mokama pagal sąskaitas. Ieškovė, negavusi įmokų norima tvarka, galėjo pasinaudoti teise atsisakyti įmokos. Sutartyse buvo numatyta, kad esant vėlavimui gautos įmokos skiriamos delspinigiams, tačiau per bendradarbiavimo laikotarpį tai nebuvo daroma. Pagal atsakovės pateiktus duomenis ir paaiškinimus nurodo, kad skolos nėra. Ieškovė taip pat prašo priteisti delspinigius, tokia delspinigių suma neprotinga, per didelė, nes sudaro pusę realaus reikalavimo, kuris buvo sumokėtas gavus ieškinį.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

83. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Asimesta“, ieškovės RUAB „Saurida“ naudai: 3950,21 Eur skolą; 2381,79 Eur delspinigius; 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, iš viso 6332,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2019 m. vasario 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 110,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas iš atsakovės UAB „Asimesta“ i? valstybės biudžetą priteisė 140,00 Eur žyminio mokesčio. Iš ieškovės RUAB „Saurida“ atsakovei UAB „Asimesta“ 360,00 Eur advokato išlaidoms apmokėti. Likusią ieškinio dalį atmetė.

94. Pasisakydamas dėl įmokų paskirstymo tvarkos teismas vertino, kad įmokų paskirstymo tvarka tarp šalių buvo numatyta rašytinėje sutartyje, kad ji nebuvo pakeista papildomais susitarimais, todėl teismas pripažino, kad ieškovė gautas iš atsakovės įmokas teisėtai skyrė pirmiau delspinigiams mokėti.

105. Teismas nustatė, kad remiantis 2018 m. balandžio 6 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. K-33 (toliau – sutartis Nr. 1), dėl naftos produktų pirkimo (didmenine prekyba) ir 2018 m. balandžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K-57 (toliau – sutartis Nr. 2) dėl degalų, prekių, paslaugų pirkimo-pardavimo (mažmenine prekyba), atsakovė ieškinio pateikimo teismui dieną buvo skolinga 22923,11 Eur skolos bei 7217,55 Eur delspinigių. Atsakovė pažeidė savo prievolę atsiskaityti su ieškove, kadangi liko neapmokėjusi sąskaitų faktūrų, dėl to susidarė įsiskolinimas. Nors ieškovė prašė priteisti 22923,11 Eur sumą, skolos suma yra sumažinta, kadangi atsakovė po bylos iškėlimo teisme dienos pateikė mokėjimo išrašą, kuriame nurodyta, kad atsakovė sumokėjo 18972,90 Eur skolą ieškovei, todėl teismas sumažinęs ieškinio reikalavimą iš atsakovės priteisę likusią 3950,21 Eur skolos sumą. Papildomai teismas nurodė, kad atsakovė teigdama, kad ieškovė yra jai skolinga, savo teisėtus interesus galėjo ginti pateikdama priešieškinį ar kitais galimais gynimo būdais.

116. Teismas vertino, kad ginčo sutartis buvo sudaryta tarp verslo subjektų, atsakovė pirko iš ieškovės naftos produktus, atsakovė yra juridinis asmuo, kuris ne visada laiku atsiskaitė su ieškove, nors ieškovė neįrodinėjo būtent tokių nuostolių dydžio, ir siekdamas nepažeisti sutarties laisvės principo ir savo funkcijos kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, atsižvelgęs į teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, delspinigių dydį sumažino nuo 0,3 procentų iki 0,2 procentų, ir ieškovei priteisė 2381,79 Eur delspinigių. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip, todėl iš atsakovės ieškovei teismas priteisė 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. vasario 7 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

137. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Asimesta“ prašo išreikalauti iš ieškovės pagal sutartis Nr. K-33 ir Nr. K-57 apskaičiuotų delspinigių buhalterinės apskaitos dokumentus, panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ir priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

147.1. Apeliantė tvirtina, kad teismo sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus visų byloje surinktų rašytinių įrodymų ir nesurinkus visų teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui reikšmingų dokumentų. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė apie delspinigių skaičiavimą ar apie kokį nors įmokų paskirstymą delspinigiams dengti apeliantės niekada nebuvo informavusi, t. y. per visą sutartinių santykių laikotarpį atsakovei nebuvo pateikta nė viena pretenzija ir (ar) delspinigiams apmokėti skirta sąskaita. Neatsižvelgta į tai, jog visas įmokas apeliantė ieškovei atlikdavo nurodydama mokėjimo paskirtį, kuri nebuvo susijusi su kokių nors netesybų mokėjimu. Ieškovė nepateikė netesybų buhalterinę apskaitą jos įmonėje patvirtinančių dokumentų, nors apeliantė prašė atitinkamus dokumentus pateikti, todėl apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovės atliktas įmokų paskirstymas įvykdytas tinkamai.

157.2. Apeliantė įsitikinusi, kad ieškovė neturėjo teisės pakeisti įmokų paskirstymo tvarkos ir atsakovės įmokos su nurodyta mokėjimo paskirtimi negalėjo būti įskaitomos ieškovės apskaičiuotiems delspinigiams dengti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog visuose atsakovės bankiniuose mokėjimo pavedimuose buvo nurodyta mokėjimo paskirtis. Byloje nebuvo nustatyta, kada ieškovė atliko įmokų paskirstymus, kuriuos teigė vykdžiusi nuolat. Apeliantės teigimu, ieškovė įmokas perskirstė savo nuožiūra, neatsižvelgdama į mokėjimo paskirtį likus kelioms dienoms iki bylos iškėlimo teisme dienos, taigi buvo pažeistos CK 6.54 straipsnio 5, 6 dalies nuostatos ir įmokų paskirstymo klausimu formuojama kasacinio teismo praktika. Be to, nevertintos sutarčių sąlygos, kuriomis atsakovė taip pat turėjo teisę prekes iš ieškovės pirkti kreditan. Apeliantės nuomone, byloje nebuvo pateikti ir įvertinti ieškovės įmonės netesybų skaičiavimą ir apskaitą patvirtinantys buhalterinės apskaitos dokumentai, nebuvo surinktos netesybų, kaip vienos iš pajamų rūšių, sąskaitos, netesybų skaičiavimo periodiškumą ir įmokų paskirstymo delspinigių dengimui datas įrodantys dokumentai ir kt.

168. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė RUAB „Saurida“ prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

178.1. Sutarčių vykdymo laikotarpis sudaro tik 6 mėnesių periodą, todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp ginčo šalių egzistavo ilgametė pirkimo-pardavimo praktika. Kredito suteikimas atsakovei reiškė tik tai, jog prekes iš ieškovės ji gali įsigyti atsiskaitydama už ją ne faktinio įsigijimo metu, o per sutartyse numatytą laikotarpį. Atkreipia dėmesį į tai, kad 18972,90 Eur skolą atsakovė ieškovei sumokėjo tik po to, kai dėl susidariusios skolos ir delspinigių priteisimo ieškovė kreipėsi į tesimą. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė pažeidė ar nesilaikė CK 6.54 straipsnio 5 dalies tuo aspektu, kad, gavusi iš atsakovės įmokas su mokėjimo nurodymu dėl pagrindinės skolos padengimo, nepasinaudojo teise atsisakyti priimti kitokį įmokų paskirstymą nei tarp šalių sutarta. Sutartyje nustatyta, kad pavėluotos atsakovės įmokos visų pirma bus paskirstytos susidariusiems delspinigiams padengti, nepaisant to, kokią mokėjimo paskirtį atsakovė nurodys. Atsakovė apie delspinigių skaičiavimo faktą ir įmokų paskirstymo tvarką galėjo ir turėjo žinoti tiek iš sutarčių nuostatų, tiek iš jai išrašomų sąskaitų faktūrų turinio.

188.2. Atsiliepime į ieškinį atsakovė net neužsiminė apie ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus, susijusius su delspinigių apeliantės atžvilgiu skaičiavimu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat nepareiškė prašymo išreikalauti atitinkamus įrodymus iš ieškovės. Vien iš sutarčių turinio aiškiai matyti, kad ieškovė, gavusi iš atsakovės įmokas, pirmiausia jas nukreips priskaičiuotiems delspinigiams dengti (jei tokių yra), o tik vėliau jomis bus mažinama pagrindinė skola. Atsakovė sutarties 1 3.7 ir sutarties 2 3.9 p. nuostatų neginčijo, nesilaikė pozicijos, kad ji neaiški, todėl apeliantei yra privaloma.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

219. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjami apeliacinio skundo teisiniai ir faktiniai pagrindai.

2210. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl teisėjų kolegija pagal apeliacinį skundą patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, papildomai pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

2311. Apeliacine tvarka iš esmės sprendžiamas ginčas dėl ieškovės netinkamai atlikto atsakovės įmokų paskirstymo, nepagrįsto delspinigių dydžio ir jų skaičiavimo tvarkos.

2412. Šiuo atveju tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: pirkimo-pardavimo sutartys, jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, skolų suderinimo aktai, taip pat šalių paaiškinimai. Byloje nėra ginčo nei dėl prekių kokybės, nei dėl jų kiekio, nei dėl ieškovės atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sumų.

2513.

26Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytines šalių sutartis, skundžiamu teismo sprendimu pripažino, kad ieškovė gautas iš atsakovės įmokas teisėtai skyrė pirmiau delspinigiams padengti. Apeliantė nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliacinį skundą grindžia esminiais argumentais, kad tokiai teismo išvadai prieštarauja ilgametė ginčo šalių praktika, sutarties1 ir sutarties 2 vykdymo praktika, CK 6.54 straipsnis ir atitinkamos Sutarčių nuostatos. Apeliantė įsitikinusi, kad tarp ginčo šalių nebuvo praktikos skaičiuoti delspinigių, juolab iš gautų įmokų pirmiausia padengti netesybas, be to, ieškovė susidariusių delspinigių neįtraukė į savo buhalterinę apskaitą, į bylą nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, atspindinčių tokią delspinigių apskaitą. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai teisėjų kolegija nepritaria.

2714. CK 6.54 straipsnis reglamentuoja skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo tvarką ir sutarties šalių veiksmus, vykdant sutartinius piniginius atsiskaitymus. Šio straipsnio 1–4 dalys nustato eilę, kuria įskaitomos skolininko sumokėtos sumos dengiant skolą, jeigu šalys sutartimi nesusitarė dėl skolininko mokamų įmokų paskirstymo tvarkos. CK 6.54 straipsnis reglamentuoja skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo tvarką ir sutarties šalių veiksmus, vykdant sutartinius piniginius atsiskaitymus. Šio straipsnio 1– 4 dalys nustato eilę, kuria įskaitomos skolininko sumokėtos sumos dengiant skolą, jeigu šalys sutartimi nesusitarė dėl skolininko mokamų įmokų paskirstymo tvarkos. Pagal įstatyme nustatytą eilę įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile – palūkanoms; trečiąja eile – netesyboms mokėti; ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.54 straipsnio 5 dalį, yra nurodęs, kad, jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, vertinama, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1– 4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 24 punktą).

2815. Iš tiesų, atsakovė atlikdama mokėjimus pagal sutartis, nurodydavo, kad moka arba už konkrečią PVM sąskaitą faktūrą arba už kurą, tai vertintina kaip pagrindinės skolos mokėjimas. Nors apeliantė tvirtina, kad ieškovei atliktuose mokėjimuose visada nurodydavo mokėjimo paskirtį, kuri nebuvo susijusi su kokių nors netesybų mokėjimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutarties1 3.7 p. ir sutarties 2 3.9 p. nustatyta, kad pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena pirkėjo pervedama suma, nepaisant kokia mokėjimo dokumente nurodoma įmokos paskirtis, yra pirma eile įskaitoma priskaičiuotiems delspinigiams dengti, kuriuos visiškai sumokėjus, sekančios įmokos įskaitomos kaip įsiskolinimas už naftos produktus dengimas. Taigi, sutartimis ginčo šalys nusistatė tokią įmokų paskirstymo tvarką, kad pirmąja eile iš gautų įmokų pasirinkta dengti susidariusius delspinigius, o po to – pagrindinę skolą. Sutartyse aiškiai susitarta, kad pavėluotos atsakovo įmokos visų pirma bus paskirstytos susidariusiems delspinigiams padengti nepaisant to, kokią mokėjimo paskirtį apeliantė nurodys. Šiuo atveju reikšminga tai, kad kiekvienoje atsakovei išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje buvo nurodoma, kad pavėlavus ją apmokėti bus skaičiuojami 0,3 procentų dydžio delspinigiai, todėl neteisi apeliantė teigdama, kad jai nebuvo žinoma apie tokį atliekamą įmokų paskirstymą. Teismas vertina tai, kad nei prieš sudarant sutartis, nei jas vykdant atsakovė nepateikė jokių pretenzijų dėl sutarčių aptariamų nuostatų pakeitimo, jų neginčijo, todėl nėra pagrindo neigti, kad apeliantei jos buvo nepriimtinos. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad ieškovė pažeidė ar nesilaikė CK 6.54 straipsnio 5 dalies nuostatos tuo aspektu, kad, gavusi iš apeliantės įmokas su mokėjimo nurodymu dėl pagrindinės skolos padengimo, nepasinaudojo teise atsisakyti priimti kitokį įmokų paskirstymą nei tarp šalių sutarta. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė visiškai pagrįstą ir teisingą išvadą, kad ieškovė gautas iš atsakovės įmokas teisėtai skyrė pirmiau delspinigiams mokėti.

2916. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad ieškovė apie delspinigių skaičiavimą ar apie kokį nors įmokų paskirstymą delspinigiams dengti apeliantės niekada nebuvo informavusi, t. y. per visą sutartinių santykių laikotarpį atsakovei nebuvo pateikta nė viena pretenzija ir (ar) delspinigiams apmokėti skirta sąskaita. Pretenzijų dėl priskaičiuotų delspinigių nebuvimas, teismo vertinimu, byloje neturi teisinės reikšmės, nes ir pretenzijos dėl pagrindinės skolos nebuvimas nesutrukdė didžiąją skolos dalį atsakovui sumokėti tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą.

3017. Ginčo delspinigius ieškovė apeliantei skaičiavo pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir pagal jas išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šalis daug metų siejo abipusio prekių ir (ar) paslaugų pirkimo-pardavimo santykiai, be to, liko nevertintos sutarčių sąlygos, kuriomis atsakovė taip pat turėjo teisę prekes iš ieškovės pirkti kreditan. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo šalis, kai pirkėja yra atsakovė, o pardavėja – ieškovė, pirkimo pardavimo teisiniai santykiai siejo tik pusę metų, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu dėl ilgametės pirkimo-pardavimo tarp šalių praktikos. Tai, kad atsakovė prekes iš ieškovės įsigydavo pagal suteiktą kreditą, patvirtina atsakovei suteiktą lengvatą, kad atsiskaitymas už jas vykdomas ne faktinio prekių įsigijimo momentu, o per sutartyse numatytą laikotarpį. Teisėjų kolegija vertina tai, kad atsakovės atžvilgiu ieškovė sumažino prekinį kreditą, jai pateikta pretenzija dėl skolos ir delspinigių. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad tarp šalių faktiškai buvo susiklostę kitokie teisiniai santykiai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad tarp ginčo šalių buvo nusistovėjusi apeliantės apeliaciniame skunde nurodoma verslo praktika. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovė įmokas perskirstė savo nuožiūra, neatsižvelgdama į mokėjimo paskirtį likus kelioms dienoms iki bylos iškėlimo teisme dienos, tokiu būdu pažeidė CK 6.54 straipsnio 5, 6 dalies nuostatas ir įmokų paskirstymo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką.

3118. Apeliantės nuomone, byloje nebuvo pateikti ir įvertinti ieškovės įmonės netesybų skaičiavimą ir apskaitą patvirtinantys buhalterinės apskaitos dokumentai, nebuvo surinktos netesybų, kaip vienos iš pajamų rūšių, sąskaitos, netesybų skaičiavimo periodiškumą ir įmokų paskirstymo delspinigių dengimui datas įrodantys dokumentai ir kt. Taigi, apeliantė iš esmės apeliuoja į ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuose matytųsi delspinigių apskaičiavimas ir jų dengimas, nepateikimą ir apeliaciniame skunde prašo šiuos duomenis išreikalauti.

3219. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymo išreikalauti rašytinius įrodymus pateikimas (CPK 199 straipsnis) yra viena iš įrodinėjimo pareigos realizavimo formų (išraiškų). Toks aiškinimas atsispindi kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 55 punktas). Kita vertus, prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo pateikimo faktas pats savaime nereiškia įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo. Teisėjų kolegija vertina tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas net neužsiminė apie ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus, susijusius su delspinigių jos atžvilgiu skaičiavimu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat nereiškė prašymo išreikalauti šiuos įrodymus, nors tokią teisę turėjo pagal CPK 199 straipsnį. Apeliacinio skundo turinys teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad toks atsakovės prašymas suformuluotas tik pačiame apeliaciniame skunde, o tokių įrodymų pateikimą iš esmės riboja CPK 314 straipsnis. Taigi, šiuo atveju pati atsakovė pirmosios instancijos teismo proceso metu buvo pasyvi ir nereikalavo šių įrodymų pateikti į bylą. Apeliacinio skundo 16 punkte nurodoma, kad ieškovė byloje nepateikė jokių nuoseklią ir laiku pateiktų įmokų paskirstymo bei delspinigių buhalterinę apskaitą ieškovės įmonėje patvirtinančių dokumentų. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad kartu su ieškiniu dėl skolos ir delspinigių priteisimo yra pateiktos išsamios skaičiuoklės apie apeliantės atžvilgiu skaičiuojamus delspinigius, todėl vertinant, kad byloje trūksta kokių nors įrodymų, atsakomybė dėl jų trūkumo tenka pačiai apeliantei.

3320. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

3521. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jai atstovavusiam advokatui sumokėjo 484,00 Eur. Ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl ieškovei iš apeliantės priteistina 484,00 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asimesta“, j. a. k. 167262594, ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“, j. a. k. 266916280, 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB)... 6. 2. Atsakovė UAB „Asimesta“ ieškinio dalį dėl 22923,11 Eur skolos... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. balandžio 29 d.... 9. 4. Pasisakydamas dėl įmokų paskirstymo tvarkos teismas vertino, kad įmokų... 10. 5. Teismas nustatė, kad remiantis 2018 m. balandžio 6 d. pirkimo pardavimo... 11. 6. Teismas vertino, kad ginčo sutartis buvo sudaryta tarp verslo subjektų,... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. 7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Asimesta“ prašo išreikalauti iš... 14. 7.1. Apeliantė tvirtina, kad teismo sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus... 15. 7.2. Apeliantė įsitikinusi, kad ieškovė neturėjo teisės pakeisti įmokų... 16. 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė RUAB „Saurida“ prašo... 17. 8.1. Sutarčių vykdymo laikotarpis sudaro tik 6 mėnesių periodą, todėl... 18. 8.2. Atsiliepime į ieškinį atsakovė net neužsiminė apie ieškovės... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 22. 10. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą apeliacinės instancijos teismas gali... 23. 11. Apeliacine tvarka iš esmės sprendžiamas ginčas dėl ieškovės... 24. 12. Šiuo atveju tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai, tai... 25. 13.... 26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytines šalių sutartis,... 27. 14. CK 6.54 straipsnis reglamentuoja skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo... 28. 15. Iš tiesų, atsakovė atlikdama mokėjimus pagal sutartis, nurodydavo, kad... 29. 16. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad ieškovė apie delspinigių... 30. 17. Ginčo delspinigius ieškovė apeliantei skaičiavo pagal pirkimo-pardavimo... 31. 18. Apeliantės nuomone, byloje nebuvo pateikti ir įvertinti ieškovės... 32. 19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymo išreikalauti... 33. 20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 35. 21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 37. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 29 d.... 38. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asimesta“, j. a....