Byla 2-1465/2009
Dėl kreditorės reikalavimų tikslinimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno projektas“ bankroto byloje Nr. B2-533-343/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės I. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl kreditorės reikalavimų tikslinimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno projektas“ bankroto byloje Nr. B2-533-343/2009.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Kauno projektas“ bankroto bylą, o 2009 m. kovo 18 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, taip pat ir kreditorės I. B. 22 528,63 Lt dydžio finansinį reikalavimą.

4Kreditorė I. B. 2009 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į teismą, prašydama papildomai patvirtinti jos 2 794 174,20 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 21 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-677-262/2009 priteisė iš jos ieškovui Nordea Bank Finland Plc. 2 792 917,20 Lt. Šis banko reikalavimas buvo patenkintas remiantis laidavimo sutartimi, kuria I. B. laidavo už bankrutuojančios bendrovės prievoles, todėl kreditorė regreso tvarka prašė patvirtinti tokio dydžio finansinį jos reikalavimą banko skolininko BUAB ,,Kauno projektas“ bankroto byloje. Taip pat kreditorė nurodė, kad antstolė reikalauja apmokėti 1257 Lt vykdymo išlaidas, todėl laiduotoja turi būti įtraukta į skolininko kreditorių sąrašą ir šioje dalyje.

5Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi šį kreditorės prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad laiduotojas reikalavimus skolininkui gali reikšti tik po to, kai įvykdo prievolę kreditoriui (CK 6.83 str. 1 d.), o kreditorė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių minėtos prievolės bankui įvykdymo faktą. Dėl to, teismo nuomone, nėra pagrindo spręsti, kad įvyko įstatyminis reikalavimo teisės perėmimas. Taip pat teismas atmetė reikalavimo dalį dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš bankrutuojančios bendrovės, nurodydamas, jog vykdymo išlaidos atsirado dėl to, kad kreditorė nevykdė jai privalomo teismo procesinio sprendimo ir buvo pradėta priverstinė skolos išieškojimo procedūra (CPK 18, 610 str.). Teismo nuomone, tai nėra susiję su bankrutuojančios bendrovės veiksmais ar neveikimu, o minėtų išlaidų perkėlimas negali būti grindžiamas tarp šalių susiklosčiusiais materialiniais teisiniais santykiais.

6Atskiruoju skundu kreditorė I. B. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, tai yra patikslinti jos kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, padidinant jį 2 792 917,20 Lt suma, priteista iš kreditorės bankui, bei 1 257 Lt suma, kurios iš kreditorės reikalauja antstolė kaip vykdymo išlaidų atlyginimo. Nurodo, kad kreditorė, kaip fizinis asmuo, Vilniaus apygardos teismo preliminariu sprendimu yra įpareigota atsakyti už BUAB ,,Kauno projektas“ neįvykdytas prievoles, todėl teismas turėjo vadovautis specialiu ĮBĮ 16 straipsniu ir konstatuoti, kad BUAB ,,Kauno projektas“ skolos apeliantės atžvilgiu mokėjimo terminas yra pasibaigęs ir iš apeliantės priteista suma turi būti pripažinta jos kreditoriniu reikalavimu bankroto byloje. Apeliantės teigimu, po BUAB ,,Kauno projektas“ likvidavimo neliks jokių galimybių išreikalauti iš skolininko minėtą bankui iš apeliantės priteistą sumą.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo BUAB ,,Kauno projektas“ bankroto administratorius prašo atskirąjį skundą išnagrinėti teismo nuožiūra.

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

10Nagrinėjamu atveju apeliantė savo prašymą papildomai patvirtinti jos 2 794 174,20 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą UAB ,,Kauno projektas“ bankroto byloje grindžia tuo, jog Vilniaus apygardos teismo preliminariu sprendimu iš jos, kaip laiduotojos už skolininko bankrutuojančios bendrovės prievoles, buvo priteista minėta suma bankrutuojančios bendrovės kreditoriui bankui. Apeliantės nuomone, pastarasis teismo preliminarus sprendimas suteikia jai teisę regreso tvarka reikšti reikalavimą skolininkui, todėl ji turi būti įtraukta į skolininko kreditorių sąrašą, o teismas, nepatvirtinęs tokio reikalavimo, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.

11Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.83 straipsnio pirmąją dalį, įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Taigi laiduotojo reikalavimo teisės į skolininką atsiradimas įstatyme siejamas su prievolės kreditoriui įvykdymu, tai yra tik įvykdęs skolininko prievolę laiduotojas įgyja teisę pareikšti skolininkui regresinį reikalavimą. Dėl to, apeliantei nepateikus teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji įvykdė skolininko bankrutuojančios bendrovės prievolę kreditoriui bankui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti apeliantės laiduotojos kreditorinį reikalavimą skolininko bankroto byloje (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai, atmestini ir apeliatnės teiginiai, kad teismas turėjo remtis ĮBĮ 16 straipsniu, nes, kaip minėta, laiduotojo regreso teisės į skolininką atsiradimas yra siejamas ne su kokių nors terminų pasibaigimu, o su skolininko prievolės pradiniam kreditoriui įvykdymo faktu.

12Minėtos išvados nepaneigia apeliantės nurodytas argumentas, kad po BUAB ,,Kauno projektai“ likvidavimo neliks galimybių išreikalauti iš apeliantės preliminariu teismo sprendimu priteistą sumą. Šis apeliantės teiginys nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes, kaip minėta, nesant duomenų, kad apeliantė įvykdė skolininko prievolę, nėra pagrindo pripažinti jos reikalavimo teisę skolininkui.

13Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės prašymą tvirtinti jos 1 257 Lt dydžio finansinį reikalavimą, kylantį iš antstolės reikalavimo padengti vykdymo išlaidas. Kaip teisingai nurodė teismas, šis antstolės reikalavimas atsirado dėl to, kad apeliantė nevykdė priimto teismo sprendimo, o tai niekaip nėra susiję su apeliantės ir skolininko bankrutuojančios bendrovės tarpusavio teisiniais santykiais. Dėl to teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti apeliantės finansinį reikalavimą šioje dalyje.

14Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

Nutarė

16Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai