Byla e2-5018-797/2015
Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,

2sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, šalims nedalyvaujant,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Nustatė

4ieškovo atstovas į posėdį neatvyko, jam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas, kuriame nurodo, jog ieškinį palaiko, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

5Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 410,85 Eur negrąžintą paskolą, 176,65 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad tarp šalių 2011-09-22 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 289,62 Eur dešimčiai mėnesių iki 2012-07-22. Vadovaujantis Sutarties 2.9 punktu, 2011-12-29 atsakovas pateikė prašymą papildomai 57,92 Eur (200,00 Lt) kredito sumai, 2012-03-06 – 31,28 Eur (108,00 Lt), 2012-03-27 – 28,96 Eur (100,00 Lt), 2012-03-29 - 28,96 Eur (100,00 Lt), 2012-03-30 – 86,89 Eur (300,00 Lt), 2012-06-27 - 28,96 Eur (100,00 Lt) kredito sumoms, 24 mėnesių terminui, iš viso 552,59 Eur (1908.00 Lt). Ieškovas įsipareigojimus vykdė tinkamai ir suteikė atsakovui iš viso 552,59 Eur sumą, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, nustatytu terminu mokėjimo grafiko nesilaikė, todėl ieškovas 2012-11-12 vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Nurodo, jog bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios tęsiamos už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Atsakovas grąžino dalį paskolos, todėl pagal sutarties sąlygas ieškovas turi teisę reikalauti atsakovo grąžinti 410,85 Eur paskolos sumą, 176,65 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

6Ieškovas pateikė ir rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog vartojimo kredito sutartyje nustatyta metinė palūkanų norma – 78,37 %,

7o bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 113,60 %. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 4.4. p. nurodyta, kad atsakovo mokėtinos palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Tačiau pažymima, jog atsakovas iki šios dienos pagal 2011-09-22 Vartojimo kredito sutartį Nr. 9976316001 nėra atsiskaitęs jau 990 dienų. Nurodo, jog atsakovui paskaičiuotos palūkanos, kurias atsakovas turi sumokėti, susideda iš dviejų sumų: fiksuotos palūkanų sumos iki kredito grąžinimo termino (mokestis už naudojimąsi kreditoriaus pinigais) – 78,72 Eur (271,80 Lt) ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą – 97,93 Eur (338,13 Lt). Palūkanų skaičiavimo taisykles šalys numatė vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, o bendrųjų sąlygų 4.1. p. nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos mokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 str. 1 dalyje numatytas taisykles (sutarties 7.1. p.). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Teigia, jog tais atvejais, kai paskolos sutartis nenutraukiama ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo mokėti palūkanas ir už laiką, kurį kredito gavėjas pradelsia grąžinti paskolą. Pagrindas priteisti reikalaujamas palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o, teismui priteisus pinigus, kuo greičiau sumokėti kreditoriui. A. R. J. daugiau nei dvejus metus nesidomi savo skola, yra nepasiekiamas ryšio susisiekimo priemonėmis, jokiais būdais nesusisiekia su ieškovu, todėl kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas - reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nurodo, jog iš atsakovo prašoma priteisti bendra vartojimo kredito kainos metinė norma (t.y. pagal sutartį atsakovo mokėtinos palūkanos) yra apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu ir Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarime Nr. 82 „Dėl Bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka ir sąlygomis. Atsakovas iki šios dienos pagal vartojimo kredito sutartį nėra atsiskaitęs jau 990 dienų, atsižvelgiant į tokias aplinkybes ieškovo prašoma priteisti palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, suma yra pagrįsta. Palūkanos už vėlavimą skaičiuojamos pagal sutarties 7.1. punktą - kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje, Vartojimo kredito įstatyme bei šalių sudarytoje sutartyje nustatytas taisykles. Nurodo, jog atsakovo nurodytas 6 mėn. senaties terminas yra taikomas netesyboms, o ne palūkanoms, kurias prašo priteisti ieškovas.

8Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kuriame nurodo, jog prieštaravimus ieškiniui palaiko.

9Atsakovas nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, nes priskaičiuota palūkanų suma, vartojimo kredito metinė palūkanų norma 78,37% (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 113,60%) bei bendra vartojimo kredito kaina yra neprotingos, nesąžiningos ir naudingos tik vienai sutarties šaliai, t. y. ieškovui. Nurodo, jog šioje byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad buvo sudaryta vartojimo kreditavimo sutartis. Atsakovas pagal CK 6.188 str. yra silpnesnioji šalis, todėl sudaryta sutartis vertintina taip pat pagal Civilinio kodekso 6.228 str. reikalavimus, t. y. ar sutarties sąlyga dėl palūkanų dydžio nesuteikia kitai šaliai perdėto pranašumo. Palūkanų dydis privalo būti vertinamas teismo iniciatyva, o ieškovas įgyja pareigą įrodinėti savo patirtus nuostolius ir negali remtis netesybų, kaip šalių sutartų minimalių nuostolių institutu. Nurodo, jog ieškovas šiuo atveju nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jo nuostolius dėl to, jog laiku negrąžinta 410,85 Eur skola jam padarė būtent 176,65 Eur nuostolį. Jei paaiškėtų, kad reikalaujamos grąžinti sumos yra per didelės ir neadekvačios, viršija nustatytą normą, prašo nustatyti protingas palūkanas pagal suteiktos paskolos dydį bei delspinigius. Prašo taikyti 6 mėnesių senaties terminą reikalavimams dėl netesybų pagal Civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p., nes ieškovas gali reikalauti priteisti tik už 6 mėnesius, o yra suėję daugiau laiko nuo 2012 m. liepos mėnesio iki 2015 m. gegužės mėnesio.

10Ieškinys tenkintinas.

11Iš pateikto ieškinio ir pridėtų dokumentų matyti, kad ieškovas UAB „4finance“ su atsakovu R. J. nuotoliniu būdu per sistemą www.vivus.lt 2011-09-22 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9976316001, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 289,62 Eur sumą 10 mėnesių terminui iki 2012-07-22 (36, 38-39 b. l.). Ieškovas nurodo, jog atsakovas, vadovaudamasis sutarties 2.9 punktu, pateikė prašymą papildomoms kredito sumoms gauti. Byloje pateiktos kredito sutartys, sąskaitos išrašai įrodo, jog atsakovui buvo suteiktos papildomos kredito sumos, t. y. 2011-12-29 – 57,92 Eur; 2012-03-06 – 31,28 Eur; 2012-03-27 – 28,96 Eur; 2012-03-29 - 28,96 Eur; 2012-03-30 – 86,89 Eur; 2012-06-27 – 28,96 Eur, iš viso 552,59 Eur suma 24 mėnesių terminui (15-16, 17-18, 19-20, 21-27, 36-37, 40-41, 42-43, 44-45 b. l.). Ieškovas nurodo, jog atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, mokėjimo grafiko nesilaikė, todėl ieškovas 2012-11-12 vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Atsakovas grąžino tik dalį paskolos, todėl pagal sutarties sąlygas ieškovas turi teisę reikalauti atsakovo grąžinti 410,85 Eur paskolos sumą ir 176,65 Eur palūkanas.

12Vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų yra sandoriai, kurių pagrindu atsiranda sutarties šalims privalomos teisės ir pareigos (CK 1.136 str. 1 d. 2 p.). Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę, o sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.154, 6.189 str.).

13Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį atsakovas negrąžino 410,85 Eur paskolos sumos. Atsakovas nesutinka su priskaičiuota 176,65 Eur palūkanų suma, vartojimo kredito metine palūkanų norma 78,37% (Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 113,60%) bei bendra vartojimo kredito kaina, nes mano jog šios sumos yra neprotingos, nesąžiningos ir naudingos tik vienai sutarties šaliai. Nurodo, jog palūkanų dydis privalo būti vertinamas teismo iniciatyva. Iš atsakovo nurodytų argumentų matyti, jog atsakovas kelia klausimą, ar vartojimo kredito sutartyje numatytas palūkanų dydis neprieštarauja Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, protingumo ir sąžiningumo principams, ar nepažeidžia silpnesniosios vartojimo kredito sutarties šalies – vartotojo (paskolos gavėjo) interesų, dėl ko jis turėtų būti mažinamas. Konkretaus palūkanų dydžio atsakovas nenurodo.

14Teisės doktrinoje pripažįstama, kad palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensacinę (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-571/2006; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2005; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, t. y. atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui civilinę atsakomybę. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolius, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Kaip jau minėta, šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2004 m. kovo 3 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007, 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011, kt.). Atsižvelgiant į išskiriamas dvejopo pobūdžio palūkanas, remiantis šalių sudaryta vartojimo kredito sutartimi, būtina nustatyti, dėl kokių palūkanų mokėjimo šalys susitarė sudarytoje vartojimo kredito sutartyje.

15Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog palūkanų skaičiavimo taisykles šalys numatė vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose (21-27 b. l.). Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1. p. numatyta, kad ,,už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas (atsakovas) privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra pateikiama šios sutarties specialiosiose sąlygose“. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.4. p. numatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui (atsakovui) dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui (ieškovui). Kredito gavėjui (atsakovui) praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimą, 4.1. p. nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos mokėti sumos už visą pradelsimo laiką pagal Civilinio kodekso 6.874 str. 1 dalyje numatytas taisykles (Vartojimo kredito sutarties 7.1. p.). Minėtame straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Delspinigiai pavėluotoms įmokoms nėra taikomi, tačiau šalims pažeidus bet kurią iš sutarties kylančią prievolę, sutartį pažeidusi šalis įsipareigoja atlyginti kitos šalies dėl tokio pažeidimo patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (Vartojimo kredito sutarties 7.2. p). Taigi, šalys sutartyje, pagal sutarties specialiosiose sąlygose numatytą kredito grąžinimo grafiką, susitarė, kad mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, mokamos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, yra skaičiuojamos nuo kredito suteikimo, todėl ieškovas paskaičiavo atsakovui 78,72 Eur palūkanų sumą. Iš ieškovo nurodytų aplinkybių, šalių sudarytos kredito sutarties matyti, jog atsakovui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą, ieškovas paskaičiavo 97,93 Eur sumą, kaip palūkanas, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo. Ieškovas, vadovaudamasis šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bei Civilinio kodekso nuostatomis, iš viso atsakovui paskaičiavo 176,65 Eur palūkanų sumą (CPK 178 str.).

16Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 str. 1 d.). Teismas sutinka su ieškovo nurodytais argumentais, jog šalių sudarytoje vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.4. punkte nurodyta, kad atsakovo mokėtinos palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui (atsakovui) dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui (ieškovui). Ieškovas nurodo, jog atsakovas iki šios dienos pagal 2011-09-22 vartojimo kredito sutartį Nr. 9976316001 nėra atsiskaitęs jau 990 dienų, atsižvelgiant į tokias aplinkybes ieškovo prašoma priteisti palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, suma yra pagrįsta. Palūkanos už vėlavimą skaičiuojamos pagal vartojimo kredito sutarties 7.1. punktą – kredito gavėjui (atsakovui) praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje, Vartojimo kredito įstatyme bei šalių sudarytoje sutartyje nustatytas taisykles (CPK 185 str.).

17Šalių 2012-06-27 vartojimo kredito sutartyje Nr. 9976316001 (19-20 b. l.) yra numatyta metinė palūkanų norma 78,37% (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma - 113,60 %), skaičiuotina ne tik nuo negrąžintos paskolos sumos, bet ir nuo priskaičiuotų palūkanų.

18Sutarties laisvės principas sudarant sutartį (o kartu tariantis ir dėl palūkanų dydžio) yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Neretai sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių priežasčių: skirtingo profesinio statuso, patirties, informacijos, specialių žinių stokos, materialinės padėties, būtinybės patenkinti būtinuosius poreikius ar kitų aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertė. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, taikant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012). Siekiant apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo šalies – vartotojo – interesus palūkanų dydis gali būti ribojamas specialiuosiuose įstatymuose. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatos, galiojusias šalių sudarytų vartojimo kredito sutarčių laikotarpiu, numato, jog bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, nepažeidžianti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 200 procentų (21 straipsnio 1, 2 dalys).

19Byloje nustatyta, kad sudarant vartojimo kredito sutartį bendra vartojimo kredito kainos metinė norma neviršijo įstatyme nustatytos ribos ir buvo 113,60 % procento (19-20 b. l.), todėl pripažintina, kad sutarties sudarymo metu bendra vartojimo kredito kaina, įskaitant ir mokėtinas palūkanas, taip pat šalių nustatyta palūkanų norma neviršijo nustatytos maksimalios 200 procentų ribos ir nėra pagrindo mažinti ieškovo prašomų priteisti palūkanų dydžio, kadangi jos neviršija maksimalios įstatyme nustatytos ribos. Šalių susitarimu nustatytam palūkanų dydžiui neviršijant maksimalios įstatyme nustatytos ribos, negalima sutikti su atsakovo argumentais, jog šalių sutartyje nustatytas palūkanų dydis neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, kad pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad yra įstatyme numatyti pagrindai, leidžiantys sumažinti šalių sudarytoje vartojimo kredito sutartyje numatytą palūkanų normą, ar teigti, jog nustatyta palūkanų norma bei bendra vartojimo kredito kaina yra nepagrįsta (CPK 178, 185 str.).

20Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nurodo, jog reikalavimams dėl netesybų pagal Civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p., taikomas 6 mėnesių terminas, o yra suėję nuo 2012 m. liepos mėnesio iki 2015 m. gegužės mėnesio daugiau laiko. Toks prašymas yra nepagrįstas, nes ieškovas reikalauja priteisti palūkanas, o ne netesybas (baudą delspinigius), kurias numato Civilinio kodekso 6.71 str. Palūkanoms ir netesyboms taikomi skirtingi ieškinio senaties terminai, numatyti Civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p. (6 mėn.) ir 9 d. (5 metai). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nėra praleistas ieškinio senaties terminas ginti pažeistą teisę (CPK 185 str., CK 1.125 str. 9 d.).

21Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievoles, nes praleido prievolių įvykdymo terminus, taigi atsakovas ir pats buvo nedėmesingas bei elgėsi nepakankamai rūpestingai, tokiu būdu didindamas sau skolą, kredito negrąžino, juo naudojosi ilgą laiką, o sutartos palūkanos nėra aiškiai per didelės, mažinti šalių sutartų palūkanų dydį teismui nėra pagrindo, todėl įvertinus įrodymų visumą, išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas dėl 410,85 Eur skolos ir 176,65 Eur palūkanų yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178 str., 185 str.).

22Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. atsakovas privalo mokėti ieškovui 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą 587,50 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-04-08, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kurios priteistinos.

23Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminis mokestis, pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 80, 88 str., 93 str. 1 d., 46 b. l.).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 307 straipsniais, teismas

Nutarė

25ieškinį tenkinti visiškai.

26Priteisti iš atsakovo R. J. ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „4finance“ 410,85 Eur (keturių šimtų dešimties eurų, 85 euro centų) negrąžintą paskolą, 176,65 Eur (vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų, 65 euro centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 587,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-04-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

27Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,... 2. sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, šalims nedalyvaujant,... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 4. ieškovo atstovas į posėdį neatvyko, jam apie posėdžio vietą ir laiką... 5. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 410,85 Eur negrąžintą paskolą,... 6. Ieškovas pateikė ir rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog vartojimo... 7. o bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 113,60 %. Vartojimo kredito... 8. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdžio vietą ir laiką... 9. Atsakovas nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, nes priskaičiuota palūkanų... 10. Ieškinys tenkintinas.... 11. Iš pateikto ieškinio ir pridėtų dokumentų matyti, kad ieškovas UAB... 12. Vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų yra sandoriai,... 13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal šalių sudarytą vartojimo kredito... 14. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad palūkanos yra atlyginimas, kurį... 15. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog palūkanų skaičiavimo taisykles... 16. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys... 17. Šalių 2012-06-27 vartojimo kredito sutartyje Nr. 9976316001 (19-20 b. l.) yra... 18. Sutarties laisvės principas sudarant sutartį (o kartu tariantis ir dėl... 19. Byloje nustatyta, kad sudarant vartojimo kredito sutartį bendra vartojimo... 20. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nurodo, jog reikalavimams dėl... 21. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais... 22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.... 23. Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistinos... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260,... 25. ieškinį tenkinti visiškai.... 26. Priteisti iš atsakovo R. J. ieškovui uždarajai akcinei bendrovei... 27. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...