Byla 3K-3-98/2014

Dėl palūkanų ir netesybų priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno keliai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno keliai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Mitnija“ dėl palūkanų ir netesybų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo priteisti kompensuojamosios paskirties įstatyme nustatytas palūkanas, šalims sutartyje nustačius netesybų dydį.

62007 m. rugsėjo 6 d. šalys sudarė Statybos subrangos sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti kelių ir teritorijos dangų įrengimo darbus, o atsakovas – sumokėti už juos. 2008 m. kovo 31 d. ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0002340, kurioje nurodytas atsiskaitymo terminas – 2008 m. balandžio 5 d. Atsakovas ieškovui sumokėjo dalį sąskaitoje nurodytos sumos – 929 454,68 Lt ir liko skolingas 522 891,13 Lt. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. galutiniu sprendimu paliktas nepakeistas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas visiškai (sprendimas įsiteisėjo 2010 m. birželio 22 d., Lietuvos apeliaciniam teismui nutartimi palikus jį nepakeistą). Visą priteistą sumą antstolis ieškovui pervedė 2011 m. vasario 1 d.

7Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl palūkanų ir netesybų priteisimo, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo 188 400,56 Lt palūkanų, 6146,12 Lt delspinigių, 14,18 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimas priteisti sutartines netesybas (delspinigius pagal Sutarties 7.4 punktą) pareikštas už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. vasario 1 d., palūkanų (pagal CK 6.210 straipsnį) – už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 5 d. iki 2010 m. gruodžio 16 d.

8Ieškovas nurodė, kad teismo sprendimu priteistas įsiskolinimas buvo sumokėtas tik 2011 m. vasario 1 d., kai antstolis išieškojo ir pervedė šią sumą ieškovui. Sutarties 7.4 punkte nustatyta, kad atsakovas privalo mokėti ieškovui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo įsiskolinimo sumos už kiekvieną uždelstą dieną, taigi ieškovas pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą turi teisę reikalauti iš atsakovo sutartinių netesybų, apskaičiuotų už šešis mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2011 m. birželio 16 d.) – už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki atsiskaitymo dienos (2011 m. vasario l d.). Delspinigiai, apskaičiuoti nuo 267 222,54 Lt (sumos, kuri išieškota 2011 m. vasario l d.), sudaro 6 146,12 Lt. Be to, atsakovas privalo sumokėti ieškovui 14,18 proc. palūkanas, apskaičiuotas pagal CK 6.210 straipsnį, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipnsio 4 dalį, už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 5 d. iki 2010 m. gruodžio 16 d. (kurį atsakovas vėlavo atsiskaityti su ieškovu ir už kurį neskaičiuotos pirmiau nurodytos netesybos) – 188 400,56 Lt. Taip pat priteistinos 14,18 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos pagal CK 6.37 straipsnį.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškovo UAB ,,Kauno keliai“ ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 6146,12 Lt delspinigių, 183 118,93 Lt palūkanų, 14,18 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2011 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4785 Lt žyminio mokesčio.

11Teismas, nesutikdamas su priešinga atsakovo nuomone, nurodė, kad, vadovaujantis dispozityvumo principu, ieškovas turi teisę, o ne pareigą kartu su reikalavimu priteisti pagrindinę skolą reikšti reikalavimus priteisti delspinigius ir palūkanas, nes tai yra savarankiški reikalavimai, kurie gali būti reiškiami nebūtinai vienu metu.

12Teismas padarė išvadą, kad ieškovas ieškinio senaties terminų reikalavimams dėl palūkanų ir delspinigių pareikšti nepraleido; nurodė, kad palūkanų ir delspinigių skaičiavimas yra tęstinio pobūdžio, todėl, atsakovui nevykdant pagrindinės prievolės, dėl palūkanų išieškojimo kiekvieną nevykdymo dieną ieškinio senaties termino eiga prasideda iš naujo (CK 1.127 straipsnio 5 dalis); pažymėjo, kad reikalavimui išieškoti palūkanas pareikšti įstatymo nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai (CK 1.125 straipsnio 9 dalis); 6146,12 Lt delspinigius teismas ieškovui iš atsakovo priteisė už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. vasario 1 d. (už 46 dienas).

13Teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. gruodžio 16 d., kurios, teismo skaičiavimu, sudaro 183 118,93 Lt; ieškovo reikalavimą priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 5 d. iki 2008 m. balandžio 20 d. teismas atmetė, nurodęs, kad pagal Sutartį atsakovas atsiskaityti su ieškovu turėjo iki 2008 m. balandžio 30 d.

14Nurodęs, kad procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies prasme, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 14,18 proc. metinių procesinių palūkanų. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo mažinti ieškovo prašomų priteisti delspinigių ir palūkanų; nurodė, kad netesybos buvo suderintos laisva šalių valia sutartyje, jos priteistos tik už 46 dienas, taigi nelaikytina, kad jos yra aiškiai per didelės; nenustatė pagrindo palūkanoms sumažinti.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB ,,Mitnija“ apeliacinį skundą, 2013 m. liepos 10 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą; priteisė ieškovui iš atsakovo 6 146,12 Lt delspinigių, 14,18 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 147 Lt žyminio mokesčio; taip pat priteisė 4641 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

16Dėl teisės reikalauti ir netesybų, ir kompensuojamųjų palūkanų. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo argumentu, kad, šalims susitarus dėl netesybų, teismas neturėjo pagrindo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą priteisti ir sutartinių netesybų, ir įstatymo nustatytų kompensuojamųjų palūkanų; pažymėjo, kad tiek netesybų (CK 6.71–6.75 straipsniai), tiek kompensuojamųjų palūkanų (6.210, 6.261 straipsniai) tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius.

17Remdamasi CK 6.261 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB banko ,,Hansa–LTB“ prašymą, bylos Nr. 3K-7-751/2003, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais; tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių. Nustačiusi, kad bylos šalys prievolės atsiskaityti neįvykdymo padarinius Sutartyje aptarė (pagal Sutarties nuostatas (7.4 punktas), atsakovui uždelsus atsiskaityti už atliktus darbus, jis įsipareigojo mokėti ieškovui 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną ir 0,00 proc. palūkanas), teisėjų kolegija sprendė, jog Sutartyje nustatytos netesybos laikomos iš anksto kreditoriaus numatytais nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, ir, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, konstatavo, kad, atsakovui per Sutartyje nustatytą terminu nesumokėjus 522 891,13 Lt sumos, ieškovas turi teisę į sutartines netesybas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

18Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog ieškovas už pavėluotą atsiskaitymą pagal Sutartį turi teisę reikalauti iš atsakovo ir įstatyme nustatytų kompensuojamųjų palūkanų pagal CK 6.210, 6.261 straipsnius. Šalims Sutartyje susitarus, kad minimalūs ieškovo nuostoliai atsakovui nevykdant įsipareigojimų yra 0,05 proc. delspinigiai ir 0,00 proc. palūkanos, teismui nebuvo pagrindo priteisti ir palūkanas, nes jos taip pat (kaip sutartinės netesybos) yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis), juolab kad šalys Sutartyje nustatė, jog palūkanos nebus nepriteisiamos. Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, kreditorius, įrodęs, jog realiai patyrė didesnių nuostolių, turi teisę į jų atlyginimą, tačiau šioje byloje ieškovas nuostolių atlyginimo nereikalavo ir realiai patirtų nuostolių dydžio neįrodinėjo (CK 6.251 straipsnis).

19Dėl teismo priteistų delspinigių mažinimo. Teisėjų kolegija, remdamasi CK 6.73, 6.258 straipsniais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008 (kad nėra tokio netesybų dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų, todėl turi būti mažinamos, ir kiekvienu atveju netesybų dydis vertintinas atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes), sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovui priteisti 6 146,12 Lt delspinigiai nelaikytini aiškiai per dideliais; sprendė, kad aplinkybė, jog šalių nustatyti 0,05 proc. per dieną dydžio delspinigiai atitinka 18,25 proc. per metus, ir yra didesni nei palūkanos, nustatytos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme. Tačiau tai savaime nesudaro pagrindo mažinti priteistų delspinigių; priteistų delspinigių suma, palyginus ją su atsakovo vėluota sumokėti suma (267 222,54 Lt), teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytina neadekvačia ar akivaizdžiai neproporcinga.

20Dėl ieškinio senaties. Remdamasi CK 1.135 straipsniu, nustačiusi, kad ieškinio dėl šalutinių prievolių (delspinigių, palūkanų) priteisimo pateikimo metu pagrindiniam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnyje, nebuvo suėjęs, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovui 2008 m. spalio mėnesį teisme pareiškus ieškinį dėl 522 891,13 Lt skolos priteisimo, ieškinio senatis nutrūko, nereiškia, kad, 2011 m. birželio mėnesį reiškiant reikalavimą priteisti delspinigius ir palūkanas, šiems reikalavimams buvo suėjęs ieškinio senaties terminas pagal CK 1.130 straipsnį. Ieškovas delspinigius (6146,12 Lt) prašė priteisti už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. vasario 1 d., todėl ieškinio senaties terminas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepraleistas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.127 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgusi į byloje nustatytą aplinkybę, kad likusi nesumokėta skolos dalis (267 222,54 Lt), nuo kurios skaičiuojami delspinigiai, į ieškovo sąskaitą buvo pervesta 2011 m. vasario 1 d., teisėjų kolegija laikė, jog aplinkybė, kad antstolis iš atsakovo visą likusį nesumokėtą įsiskolinimą išieškojo 2010 m. rugsėjo 23 d., net jei tai būtų įrodyta, nelaikytina paneigiančia ieškovo teisę reikalauti sumokėti delspinigius už laikotarpį iki kada ieškovui buvo faktiškai sumokėtos jam priklausančios sumos; pažymėjo, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje esančios išieškotos, bet nepaskirstytos lėšos laikytinos skolininko, o ne kreditoriaus turtu.

21Dėl procesinių palūkanų. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą atsakovo teiginį, kad procesinės palūkanos nuo teismo priteistų delspinigių ir kompensuojamųjų palūkanų negali būti skaičiuojamos, vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir kasacinio teismo išaiškinimais (kad procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies prasme), pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. Č. v. UAB ,,Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008.

22III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

23Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 10 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą.

24Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

25Teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias palūkanų ir netesybų santykį (CK 6.71, 6.210, 6.251, 6.256, 6.258 straipsnius), paneigė ieškovo teisę į minimalių nuostolių, patirtų dėl atsakovo vėlavimo vykdyti piniginę prievolę, atlyginimo. Teismo išvada, kad įstatymo nuostatose nenustatyta galimybė kreditoriui reikalauti iš skolininko įstatyme nustatytų palūkanų, kai šalys yra susitarusios dėl netesybų taikymo, prieštarauja CK nuostatoms, palūkanų ir netesybų paskirčiai.

26Remiantis 6.260 ir 6.261 straipsniais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 1999 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. S. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-225/1999, kad, esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, jog jam būtų atlyginti visi nuostoliai, padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį, atsižvelgus į tai, kad palūkanų paskirtis yra dvejopa: pirma, tai atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, antra, jos kompensuoja kreditoriaus turtinius praradimus, spręstina, kad įstatyme nustatytos palūkanos savo esme laikytinos neįrodinėtinais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patiriamais dėl skolininko piniginių įsipareigojimų nevykdymo laiku, kurie yra preziumuojami; pagal teisinį reguliavimą, esant įstatyme nustatytoms palūkanoms, kreditorius skolininko vėlavimo įvykdyti prievolę atveju visuomet turi teisę jų reikalauti, nes taip kompensuojami kreditoriaus patirti ir neįrodinėtini minimalūs nuostoliai (toks aiškinimas atitinka ir kasacinio teismo suformuotą praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. AB bankas ,,NORD/LB Lietuva”, bylos Nr. 3K-3-830/2003).

27Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.73 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. Š. v. AB bankas ,,NORD/LB Lietuva”, bylos Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. L. K. v. L. T., bylos Nr. 3K-3-364/2005; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB banko ,,Hansabankas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-572/2005, darytina išvada, kad Sutartyje nustatytų netesybų paskirtis tapati palūkanų paskirčiai. Pagal apeliacinės instancijos teismo išaiškinimą tapati palūkanų ir netesybų paskirtis reiškia, jog kreditorius, siekiantis apginti savo teisėtus interesus, negali reikalauti iš skolininko abiejų jų priteisimo net ir tuo atveju, kai jos apskaičiuotos už skirtingus vėlavimo įvykdyti pagrindinę prievolę laikotarpius. Toks aiškinimas laikytinas klaidingu. Sutiktina, kad nėra pagrindo reikalauti ir palūkanų, ir netesybų tik už tą patį laikotarpį, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, todėl atitinkamos pinigų sumos įskaitytinos.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. Š. v. AB bankas ,,NORD/LB Lietuva”, bylos Nr. 3K-3-830/2003, pateiktas išaiškinimas, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų, ieškovo vertinimu, reiškia, jog netesybų kaip kreditoriaus nuostolių atlyginimo negalima priteisti už tą patį laikotarpį.

29Ieškovo apskaičiuotų palūkanų suma vertintina kaip minimalūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie preziumuojami ir neturi būti įrodinėjami, todėl apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad ieškovas šioje byloje nuostolių atlyginimo nereikalavo ir realiai patirtų nuostolių dydžio neįrodinėjo, prieštarauja teisiniam reglamentavimui, kasacinio teismo suformuotai praktikai.

30Jei kasacinio teismo suformuluota pirmiau nurodytų teisės normų aiškinimo bei taikymo praktika reikštų, kad ieškovo reikalavimas priteisti netesybas traktuotinas kaip reikalavimas jas priteisti papildomai ir dėl to netenkintinas, konstatuotina, kad ieškovui priteistinos palūkanos už vėlavimo įvykdyti piniginę prievolę laikotarpį – 183 118,93 Lt, o netesybos (6146,12 Lt), vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 2 dalimi, įskaitytinos į nuostolius (apskaičiuotų palūkanų sumą).

31Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Mitnija“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

32Atsakovas nurodo tokius esminius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

33Šalys laisva valia Sutartyje nustatė prievolės neįvykdymo laiku padarinius, todėl šiuo atveju CK įtvirtintas papildomas kreditoriaus interesų gynimo instrumentas – teisė į kompensuojamosios paskirties įstatymo nustatytas palūkanas – netaikytinas. Sutarties nuostatomis aiškiai apribota šalių atsakomybė netesybų forma, nustatytas jų dydis. Kreditoriaus reikalavimas priteisti palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas prieštarauja Sutarties 7.4 punktui. Tai, kad kreditorius neturi teisės reikalauti įstatyme nustatytų (kompensuojamųjų) palūkanų, jei sutartyje aiškiai nustatyta atsakomybės už piniginės prievolės pažeidimą forma ir dydis, patvirtina kasacinio teismo pateikti išaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB banko ,,Hansa–LTB“ prašymą, bylos Nr. 3K-7-751/2003; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. UAB „Chemopakas“, A. N., V. G., bylos Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-400/2011, 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. N. D., D. Č., bylos Nr. 3K-3-387/2013, kt.).

34Kasacinis teismas išaiškino, kad, jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, teismas, nustatęs, jog ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius, kai kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Kanados UAB „Besserlita“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-505/2010). Šioje civilinėje byloje nėra pagrindo taikyti šiame įstatyme nustatytą palūkanų dydį, nes šalys jų dydį nustatė Sutartyje.

35Ieškovas netinkamai įgyvendino savo sutartinę teisę reikalauti netesybų: jis galėjo reikalauti netesybų už visą atsakovo vėlavimo įvykdyti prievolę laikotarpį, tačiau, dėl savo kaltės praleidęs ieškinio senaties terminą, pareikalavo netesybų tik už šešis mėnesius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-643/2000). Ieškovo teisė reikalauti realiai patirtų didesnių nuostolių atlyginimo, nepaneigta, tačiau jis turi įrodyti didesnius, nei minimalūs Sutartyje nustatyti, nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006); pažeistų teisių gynimo būdu pasirinkus nuostolių atlyginimą, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, nuostolių padarymo faktas ir jų dydis.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

38Dėl laisvos šalių valios sutartimi susitarti dėl sutarties sąlygų

39Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda) ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis; teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. UAB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010).

40Kiekviena sandorio šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles ir už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir įpareigojama atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (CK 6.73, 6.245, 6.258 straipsniai). Įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias įstatymu numatytas palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir tokia teisė įstatymu garantuojama kreditoriui tuo atveju, kai šalys sutartyje nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (netesybų ir (ar) kompensuojamųjų palūkanų). Šalys yra laisvos pasirinkti savo pažeistos subjektinės teisės gynimo būdus ir formas, t. y. šalys gali susitarti ir sutartimi numatyti atsakomybės formą ir dydį (nustatyti netesybas, kompensuojamąsias palūkanas ir (ar) teisę reikalauti nuostolių atlyginimo arba nustatyti tik netesybas ir atsisakyti teisės reikalauti nuostolių), sutartimi šalys gali iš viso neaptarti atsakomybės už piniginės prievolės pažeidimą, bet tokiu atveju taikomos įstatymuose įtvirtintos civilinės atsakomybės formos (įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos kaip kreditoriaus minimalūs nuostoliai). Kreditorius turi teisę į nuostolių atlyginimą, kurių nepadengia įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos, kai sutartyje gali būti pasirenkamas ir mišrus būdas, kada šalys sutartyje numato netesybas, bet nuostolių atlyginimo klausimo nereglamentuoja ir jų atlyginimas sprendžiamas įstatymo nustatytu būdu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisių turėtojas pats pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB banko ,,Hansa–LTB“ prašymą, bylos Nr. 3K-7-751/2003; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. UAB „Chemopakas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-400/2011, 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. N. D. ir D. Č., bylos Nr. 3K-3-387/2013).

41Dėl teisės reikalauti įstatyme nustatytų palūkanų.

42Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalių sudarytos Statybos rangos sutarties nuostatos, kuria buvo nustatyta atsakovo atsakomybė dėl vėlavimo laiku atsiskaityti už atliktus darbus, t. y. dėl sutarties 7.4 punkto, kuriame nustatyta: generaliniam rangovui (atsakovui) nepagrįstai uždelsus atsiskaityti už atliktus darbus sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, subrangovas (ieškovas), pateikęs tai pagrindžiančius dokumentus, turi teisę pareikalauti iš generalinio rangovo sumokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną kalendorinę dieną bei 0,00 proc. palūkanas, taigi sutarties šalys susitarė dėl sutartinio pažeistos teisės gynimo būdo bei formos. Sutartimi šalys susitarė dėl delspinigių taikymo sutarties pažeidimo atveju, tačiau nustatė, kad kompensuojamosios palūkanos netaikomos, tai leidžia padaryti išvadą, jog šalys apribojo savo civilinę atsakomybę tik netesybų dydžiu ir forma – 0,05 proc. dydžio delspinigiais nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Toks šalių susitarimas dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą atitinka sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnis) ir neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms bei viešajai tvarkai, ši sutarties sąlyga šalių nėra ginčijama. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje sutartyje šalys laisva valia susitarė ne tik dėl netesybų taikymo, bet aiškiai numatė, kad prievolės pažeidimo atveju skaičiuojami tik delspinigiai, o kompensuojamosios palūkanos nebus taikomos, nustatant 0 proc. dydžio palūkanas, taigi galima pagrįstai teigti, jog šalys tokia sutarties sąlyga apribojo savo civilinę atsakomybę netesybų dydžiu. Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma ir sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2013 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. UAB „Klaipėdos autocentras“, bylos Nr.-3K-3-364/2013; kt.).

43Kasatorius, neatsižvelgdamas į sutarties sąlygas, reikalauja ne tik priteisti pagal sutarties 7.4 punktą 0.05 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną kalendorinę dieną, bet ir Mokėjimų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyto dydžio palūkanas, taip nesilaikydamas sutarties 7.4 punkto nuostatos. Kasatoriaus teigimu, kreditorius turi teisę reikalauti, kad jam būtų priteistos kartu ir sutartinės netesybos, ir kompensuojamosios palūkanos, kurias numato įstatymas (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis, Mokėjimų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymas). Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Pirmiau nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pats teisių turėtojas pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą.

44Kasatoriaus teigimu, esant įstatyme nustatytoms palūkanoms, kreditorius skolininko vėlavimo įvykdyti prievolę atveju visada turi teisę reikalauti palūkanų, taip kompensuojami kreditoriaus patirti ir neįrodinėtini minimalūs nuostoliai, nes CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga skolininkui, praleidusiam terminą piniginei prievolei įvykdyti, mokėti palūkanas, kurias įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G., G, I. v. antstolė A. Rimaitė–Žičkuvienė, bylos Nr. 3K-3-373/2006). Nagrinėjamoje byloje šalys sutarties 7.4 punkte susitarė dėl 0.05 proc. dydžio delspinigių ir 0,00 proc. palūkanų, taigi esant tokiam šalių susitarimui, kad palūkanos yra nemokamos, o atlyginami tik delspinigiai, nėra pagrindo taikyti įstatyme nustatytų palūkanų, ir todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nebuvo pažeistos CK 6.210 straipsnio nuostatos dėl minimalių nuostolių priteisimo ir nebuvo pagrindo priteisti ir sutartines netesybas, ir įstatymo nustatytas kompensuojamąsias palūkanas. Pastarosios taikomos tik tada, jeigu šalys sutartyje nenumatė kitokių piniginės prievolės neįvykdymo padarinių.

45Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sutartyje nustatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną kalendorinę dieną sudaro net 18,25 proc. dydžio delspinigius už kalendorinius metus ir laikytini pakankamai dideliais, kad galėtų padengti galimus ieškovo nuostolius, kuriuos jis patirtų, jeigu atsakovas vėluotų atsiskaityti, tačiau kasatorius nebuvo aktyvus ir operatyvus gindamas savo pažeistas teises per įstatymo nustatyta ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir todėl laikytina, kad jis netinkamai įgyvendino savo sutartinę teisę reikalauti netesybų. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė kasatoriaus teisės reikalauti realiai patirtų didesnių nuostolių, įrodžius jų dydį remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, ir tai atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 straipsnis). Kreditorius turi teisę į visišką nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimą, bet didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6.261 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006). Taigi reikalavimas priteisti netesybas, kompensuojamąsias palūkanas nereiškia reikalavimo priteisti ir kitus nuostolius, tai yra savarankiškos civilinės atsakomybės formos, o įstatymas nustato skirtingus netesybų, kompensuojamųjų palūkanų ir nuostolių priteisimo pagrindus.

46Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių laisvės principus bei netesybų ir nuostolių atlyginimą dėl netinkamai vykdomos piniginės prievolės. Apeliacinės instancijos teismas priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios teisėtumas kasacinio skundo argumentais nenuginčytas, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47Dėl bylinėjimosi išlaidų

48Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 2420 Lt žyminio mokesčio (T. 2, b. l. 27). Atsakovo turėtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo.

49Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis) sudaro 19,12 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. kovo 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo ši suma priteistina iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

51Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

52Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno keliai“ (juridinio asmens kodas 135640993) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Mitnija“ (juridinio asmens kodas 134511472) 2420 (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt) Lt ir valstybei 19,12 Lt (devyniolika litų 12 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

53Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

54Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.