Byla e2A-1125-513/2016
Dėl turtinės žalos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės ir Aušros Maškevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Jūros būstas“ dėl turtinės žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Jūros būstas“ dėl turtinės žalos atlyginimo. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 794,99 Eur turtinės žalos atlyginimą, 50,60 Eur kompensacines palūkanas (dėl buto, esančio ( - ), užpylimo), 17,40 Eur kompensacines palūkanas (dėl patalpų, esančių ( - ), užpylimo), 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad 2014-03-04 užpylimo metu buvo apgadinti ieškovės apdraustas butas, esantis ( - ), ir patalpos, esančios ( - ).
  3. Ieškovė pažymi, kad apskaičiavo, jog nurodyto buto remonto kaina buvo 1998 Lt

    5(578,66 Eur) ir kompensavo per užpylimą atsiradusią žalą, išmokėdama nurodyto dydžio draudimo išmoką. Atėmus turto nusidėvėjimą (13,81 Eur), ieškovei priteistina 564,85 Eur turtinė žala. Ieškovė taip pat apskaičiavo, kad patalpų remonto kaina buvo 1098 Lt

    6(318 Eur) ir, atėmusi besąlyginę išskaitą (300 Lt (86,89 Eur), kompensavo per užpylimą atsiradusią žalą, išmokėdama 798 Lt (231,12 Eur) dydžio draudimo išmoką. Atėmus turto nusidėvėjimą (3,38 Lt (0,98 Eur)), ieškovei priteistina 230,14 Eur turtinė žala.

  4. Ieškovės teigimu, atsakingas už žalą asmuo yra atsakovė UAB „Jūros būstas“, kuri paskirta pastato, esančio ( - ), bendrojo naudojimo objektų administratore, todėl turi pareigą organizuoti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tačiau šios pareigos nevykdė. Mano, kad atsakovė nerūpestingai prižiūrėjo pastato bendro naudojimo vandentiekio vamzdyną, todėl elgėsi neteisėtai. Būtent ji privalėjo prižiūrėti savo administruojamo pastato bendro naudojimo inžinerinius tinklus ir užtikrinti, kad tretieji asmenys neturėtų galimybės patekti į palėpę ir sugadinti inžinerinės įrangos. Dėl nulaužto šalto vandens ventilio pratekėjęs vanduo ieškovės apdraustam turtui padarė žalos, ir ši žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.
  5. Atsakovė UAB „Jūros būstas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo pareikštus reikalavimus atmesti. Ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės netinkamų veiksmų ar neveikimo daugiabutyje kilo žala ieškovės draudėjams. Atsakovė nėra atsakinga už incidentus, kurie galimai kilo dėl trečiųjų asmenų kaltės.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-04 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad yra įrodyta bylos aplinkybė, jog žala nurodytam turtui buvo padaryta, užpylus jį vandeniu dėl to, kad nenustatytas (-i) asmuo (-enys), patekęs (-ę) į pastato bendro naudojimo objektą – palėpę, nulaužė ten buvusį šalto vandens vamzdyno ventilį.
  2. Įvertinęs atsakovės pateiktame Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2014 m. liepos mėn. darytus įrašus, teismas nustatė, kad atsakovė nuolat stebėjo pastato būklę, fiksavo ir šalino šalto vandens tiekimo vamzdyno defektus. Taigi atsakovė tinkamai vykdė pastato priežiūrą, ėmėsi priemonių šalto vandens tiekimo vamzdynui išsaugoti. Pasato administratoriaus pareiga vykdyti bendrosios inžinerinės įrangos priežiūrą (ją išsaugoti) negali būti suprantama, kaip pareiga užtikrinti, kad ši įranga visais atvejais būtų apsaugota nuo pašalinių asmenų ar pastato bendrasavininkių neatsargių ar tyčinių veiksmų ją sugadinant.
  3. Nagrinėjamu atveju žala atsirado ne dėl vandens tiekimo sistemos defektų, o dėl nenustatytų asmenų neteisėtų veiksmų – ventilio nulaužimo, taigi būtent tarp šių asmenų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
  4. Nustatė, jog pastato, esančio ( - ), laiptinės durys yra su koduota spyna, todėl teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad pašalinių asmenų patekimas į laiptinę, taigi ir į palėpę, yra apribotas.
  5. Tai, kad į palėpę nekliudomai gali pateikti butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai), kuriems įstatymas taip pat numato pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, nesudaro pagrindo teigti, kad turto administratorė nevykdė ar netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
  6. Teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos. Neįrodžius visų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį visiškai, priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė iš viso kada nors palėpę rakindavo. Priešingai, liudytojas E. P. nurodė, kad palėpė nebuvo ir iki šiol nėra rakinama. Teigdama, kad atsakovė neturi teisės drausti gyventojams patekti į jiems priklausančias bendro naudojimo patalpas, UAB „Jūros būstas“ neįrodė, kad ji kokiu nors būdu išaiškino jiems pareigą patalpas rakinti. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad užkirto kelią pašaliniams asmenims nevaržomai prieiti prie bendro naudojimo inžinerinės įrangos ir ją reguliuoti, todėl mano, kad atsakovė UAB „Jūros būstas“ netinkamai vykdė savo, kaip namo administratoriaus, funkcijas.
  3. Atsiliepimu į ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Jūros būstas“ prašo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-04 sprendimą palikti nepakeistą.
  4. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-04 sprendimas civilinėje byloje yra priimtas atsižvelgus į visus byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste. Byloje nebuvo ginčijama, kad žala padaryta dėl trečiųjų asmenų kaltės.
  5. Paaiškino, kad stebėjo namo būklę, fiksavo ir šalino šalto vandens tiekimo vamzdyno defektus, todėl tinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas vykdant namo priežiūrą. Teisės aktai nenumato bendrojo naudojimo objektų administratoriui pareigos rakinti bendrojo naudojimo patalpų. Mano, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo.

7Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Jūros būstas“ dėl turtinės žalos priteisimo bendrojo naudojimo objektų administratorei galimai netinkamai vykdant pareigą organizuoti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, ir dėl to kilus žalai – nenustatytiems asmenims nulaužus ventilį bendro naudojimo patalpose, dėl kurio buvo užpiltos patalpos ir buvo padaryta žalos draudėjų turtui.
  4. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka su priimtu teismo sprendimu, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį visiškai – priteisti iš atsakovės 794,99 Eur turtinės žalos atlyginimą, 68 Eur kompensacines palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  5. Nagrinėjamas ginčas kilo dėl CK 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įgyvendinimo. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).
  6. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama. Įrodinėjimo naštos paskirstymo deliktinės atsakomybės bylose taisyklė įpareigoja kreditorių įrodyti žalos faktą ir priežastinį ryšį pakankamais ir patikimais įrodymais. Bylą nagrinėjantis teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą turi daryti tik įvertinęs įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).
  7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad užpylimas ( - ), įvyko dėl nulaužto palėpėje esančio ventilio (nuorintojo), ir žala turtui atsirado dėl užpylimo, įvykusio nenustatytiems asmenims nulaužus (sugadinus) palėpėje esantį šalto vandens ventilį. Taigi byloje yra įrodytas žalos faktas, kad draudėjams priklausantis turtas buvo sugadintas ir, įvykį pripažinus draudžiamuoju, draudikas jiems išmokėjo išmokas žalai atlyginti, taip pat, kad neteisėtus veiksmus atliko nenustatyti asmenys.
  8. Apeliantė, siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
  9. Sprendžiant dėl galimai neteisėtų bendrojo naudojimo objektų administratorės veiksmų nustatyta, kad atsakovė nuolat stebėjo pastato būklę, fiksavo ir šalino šalto vandens tiekimo vamzdyno defektus, taigi tinkamai vykdė pastato priežiūrą, ėmėsi priemonių šalto vandens tiekimo vamzdynui išsaugoti. Nurodytą aplinkybę patvirtina Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo įrašai nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2014 m. liepos mėn. Pastato, esančio ( - ), laiptinės durys yra su koduota spyna, todėl pašalinių asmenų patekimas į laiptinę, taigi ir į palėpę, yra apribotas.
  10. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad administratorius tinkamai vykdė pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (2011-10-19 redakcija) patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.3. p., t. y. administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą. Administratorius savo prievoles vykdė apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais (CK 4.242 straipsnio 2 dalis).
  11. CK 4.81 straipsnio 1 dalis numato, jog namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau namo bendrasavininkai nesikreipė į atsakovę su prašymu padėti įgyvendinti nurodyto sprendimo (patekimo į palėpę nustatymo tvarkos) priėmimą, surengti namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą.
  12. Apeliantė nurodo, kad patalpų užliejimo metu galiojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus

    82005-02-18 įsakymu Nr. 64 patvirtintos Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklės, kuriose numatyta, kad palėpės turi būti užrakintos, o raktai laikomi prieinamoje vietoje, iš kurios juos galima paimti bet kuriuo paros metu. Priešgaisrinių saugos reikalavimų laikymasis nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, be to, nėra pagrindo manyti, kad paliepė neužrakinta dėl atsakovės kaltės, kad žala nebūtų kilusi, jei palėpė būtų užrakinta, o raktai laikomi prieinamoje vietoje.

  13. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame priežastinį ryšį, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodyti neteisėti atsakovės veiksmai (CK 6.246 straipsnis), nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis), todėl deliktinės atsakomybės taikymas atsakovei nėra galimas.
  1. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai