Byla 2A-255-230/2008

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovei R. K., jos atstovei, adv. Neringai Grubliauskienei, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ atstovei Margaritai Minovič, trečiajam asmeniui antstolei Ramunei Mikliušienei, jos atstovui adv. Ramūnui Širviui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-657/2007 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, trečiajam asmeniui antstolei Ramunei Mikliušienei dėl žalos atlyginimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė R. K. patikslintu ieškiniu (1 t., b.l. 86-93) prašė: 1) priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo išmoką dėl žalos, padarytos neteisėtais antstolės Ramunės Mikliušienės veiksmais – 53 886,00 Lt (skirtumas už prarastą butą) bei 1572,91 Lt (turėtos bylinėjimosi išlaidos bei priteistos ir išieškotos lėšos), viso 55 458,91 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) atnaujinti ieškinio senaties terminą, laikant, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį skaičiuoti nuo 2006 m. vasario 13 d.; 3) priteisti iš atsakovo ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė nurodė, jog ji 2004 m. spalio 5 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu, kuris teisėjos patvirtintas 2004 m. spalio 26 d., nusipirko butą, esantį ( - ), Jonavoje, už 7814 Lt. Jonavos rajono apylinkės teismas 2005 m. liepos 27 d. sprendimu šį aktą pripažino negaliojančiu ir pritaikė restituciją, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį - įpareigojo VĮ Registrų centro Kauno filialą panaikinti buto teisinę registraciją ieškovės R. K. vardu, paliekant iki jos buvusią teisinę registraciją, bei priteisė iš R.K. bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo paskelbus Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartį. Įsiteisėjus Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimui ir Kauno apygardos teismo nutarčiai, ieškovė yra priversta išsikelti iš buto. Įsiteisėjusiais Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu ir Kauno apygardos teismo nutartimi yra konstatuotas antstolės R.Mikliušienės veiksmų neteisėtumas, kuris pasireiškė tuo, kad antstolė paaiškėjus aplinkybei, kad skolininkė R.Radzevičienė mirė, privalomai nesustabdė vykdomosios bylos, kol atsiras teisių perėmėjai, o mirusios sūnui V. R., nors jis nebuvo teismo nutartimi pripažintas skolininkės teisių perėmėju, pasiūlius butą pardavė jo pasiūlytam pirkėjui – ieškovei. Dėl neteisėtų antstolės veiksmų ieškovė neteko buto ir patyrė išlaidas teismo procese. Mano, kad antstolės civilinei atsakomybei atsirasti yra visos sąlygos: neteisėti antstolės veiksmai, žala ir nuostoliai, kurie atsirado dėl antstolės neteisėtų veiksmų, kaltė, pasireiškianti nors ir netyčiniais, bet neatsargiais ir neapdairiais antstolės veiksmais. Antstolei pažeidus įstatymus, buvo taikyta restitucija. Už butą ieškovė buvo įmokėjus 7814 Lt, kuriuos įsiteisėjus Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimui ir Kauno apygardos teismo nutarčiai, antstolė ieškovei grąžino. Analogiško buto rinkos vertė šiuo metu yra 61 700 Lt (ką patvirtina ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita). Todėl jai turėtų būti priteistas buto vertės ir grąžintos 7814 Lt sumos skirtumas – 53 886 Lt. Kadangi žalos atsiradimo metu antstolė buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę UAB „NORD/LB draudimas“ (UAB DK „PZU Lietuva“ yra teisių perėmėjas), todėl padarytą žalą privalėtų atlyginti draudikas. Reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių, taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.), tačiau nors antstolės R.Mikliušienės veiksmai buvo atlikti 2004 m. spalio 5 d., tačiau jų neteisėtumas konstatuotas teismo sprendimu ir nutartimi, kurie įsiteisėjo paskelbus Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartį. Ieškovės nuomone, ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis turi būti atnaujintas ir skaičiuojamas nuo 2006 m. vasario 13 d.

5Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės R.K. valstybei 1613,77 Lt žyminio mokesčio ir 18,35 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas sprendime nurodė, jog ieškovė turėjo įrodyti netiesioginių nuostolių dydį. Ieškovė padarytą žalą įrodinėjo buto vertės pabrangimu t.y. kad žalą sudaro prarasto buto dabartinės rinkos vertės ir jai po restitucijos grąžintos sumos skirtumas, ir tai grindė pateikta turto vertinimo ataskaita. Teismas turto vertinimo ataskaitos nepripažino tinkamu įrodymu, kadangi joje buto vertė nustatyta 2006 m. birželio 14 d., nenustatant buto vertės žalos atsiradimo momentu ir nevertinat buto priverstinio pardavimo iš varžytynių vertės. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad šalys turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui metu negalėjo pagrįstai numatyti konkretaus šio turto vertės padidėjimo, ir šis padidėjimas nepriklausė nuo šalių valios. Teismas darė išvadą, jog buto kaina išaugo ne dėl subjektyvių antstolės veiksmų, o dėl objektyvių nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, už kuriuos šalys negalėjo prisiimti atsakomybės. Reikalavimą dėl turėtų teismo išlaidų atlyginimo teismas atmetė, kadangi pripažino, jog R.K. buvo pralaimėjusi bylą šalis, todėl privalėjo priešingai šaliai ir valstybei atlyginti turėtas teismo išlaidas CPK numatyta tvarka, o vykdymo išlaidas laikė atsiradusiomis dėl R.K. kaltės, jai geranoriškai neįvykdžius teismo sprendimo.

6Kadangi pripažinus negaliojančiu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, buvo konstatuotas įstatymo pažeidimas, todėl teismas konstatavo antstolės veiksmų neteisėtumą, nes antstolė atliko ne viską, kas yra būtina, tuo pačiu nustatė jos kaltę. Todėl Antstolių įstatymo 16 straipsnio pagrindu laikė galima antstolės atsakomybę už padarytą žalą CK nustatyta tvarka. Teismas pripažino, kad tiesioginė žalos atsiradimo priežastimi yra neteisėti antstolės veiksmai parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui. Tačiau kartu pripažino, kad žalos atsiradimui įtakos turėjo ir pačios R.K. didelis neatsargumas, skuboti veiksmai įsigyjant turtą, mokant papildomus pinigus V. R.. Ieškovė žinojo, kad F.Radzevičienė yra mirusi, butą buvo apžiūrėjusi, todėl žinojo realią jo vertę. Pirkdama F.Radzevičienės butą iš V. R. ieškovė turėjo pasidomėti, kodėl nesutvarkyti buto dokumentai. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė teismo sprendimu buvo pripažinta nesąžininga turto įgijėja, ir būtent šis faktas leido taikyti abipusę restituciją ir turtą išreikalauti iš neteisėto nesąžiningos įgijėjos – ieškovės valdymo, kadangi įstatymai draudžia išieškoti daiktą iš asmens, kuris jį įgijo varžytynėse, jo taip pat negalima išreikalauti esant sąžiningo įgijėjo prezumpcijai (CK 4.96 str.). Todėl teismas, remdamasis CPK 6.282 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgė į ieškovės didelį neatsargumą, turėjusį įtakos žalai atsirasti ar padidėti, ir šiuo pagrindu laikė galimu žalos dydį sumažinti arba tokį reikalavimą atmesti. Kadangi teismas pripažino žalos padarymo faktą ir dydį neįrodytu, laikė nenustatytais tyčinius antstolės veiksmus, nenustatytu priežastinį ryšį tarp antstolės neteisėtų veiksmų ir realios žalos bei atsižvelgė į pačios ieškovės nesąžiningumą įgyjant turtą, todėl ieškinį atmetė.

7Teismas taip pat pripažino, kad ieškovė nepraleido ieškininės senaties termino, kadangi pripažino, kad jos reikalavimas yra kilęs iš žalos padarymo, todėl taikytinas CK 1.125 str. 8 dalyje numatytas 3 metų terminas. CK 1.125 str. 7 dalyje numatyto 1 metų ieškininės senaties termino teismas netaikė, kadangi ieškovės ir draudiko nesieja jokie draudimo santykiai.

8Ieškovė R.K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nesirėmė įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kuriais konstatuota antstolės kaltė bei nenustatė šalių kaltės procentinės išraiškos, dėl ko nepagrįstai nusprendė, kad dėl žalos atsiradimo kalta pati ieškovė. Teismo sprendimais pripažinta, kad pagrindas pripažinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu buvo neteisėti antstolės veiksmai, kuriais pažeistos imperatyvios teisės normos. Teismas, skundžiamame sprendime teigdamas, kad turtas iš ieškovės buvo išreikalautas pripažinus ją nesąžininga įgijėja, iškreipė CK 1.80 straipsnio, CK 4.96 straipsnio 4 dalies esmę ir nesivadovavo Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartimi, kurioje nurodyta, kad šiuo atveju buvo taikytos sandorio negaliojimo pasekmės. Pripažinus, kad antstolė pažeidė imperatyvias įstatymo normas, sandoris negalioja, todėl viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 str. 2 d.). Ieškovės sąžiningumas ar nesąžiningumas šiuo atveju neturėjo jokios įtakos, nes restitucija būtų taikoma visais atvejais, kadangi konstatuotas imperatyvių teisės normų pažeidimas. Teismas nepagrįstai svarbiausia žalos atsiradimo priežastimi pripažino ieškovės nesąžiningumą, nors buvo nustatyti neteisėti antstolės veiksmai, kai jai be to yra keliami ir didesni reikalavimai. Ieškovės siekis turtą įsigyti greičiau niekaip neįtakojo antstolės veiksmų ir nesudarė prielaidų antstolei pažeidinėti įstatymus. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodžiusi žalos dydžio, ir nepagrįstai turto vertinimo išvadą nepripažino įrodymu, todėl neaišku, kodėl ieškovės nurodytą žalos dydį laikė nerealiu. Žala ieškovei atsirado ne akto surašymo dieną ir ne pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną, kadangi ieškovė gindama savo teises šį sprendimą skundė apeliacine ir kasacine tvarka. Žala ieškovei atsirado tuomet, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti ieškovės kasacinį skundą, ir ginčas dėl akto pripažinimo negaliojančiu buvo išspręstas iš esmės, todėl žalos dydis nustatytas pagal tuo metu buvusią buto vertę. Jei antstolė nebūtų pažeidusi įstatymų, ieškovė natūraliai valdydama šį turtą būtų praturtėjusi dėl nekilnojamojo turto kainų kilimo. Todėl mano, kad ji žalos dydį įrodė tinkamai. Taip pat mano, kad teismas be pagrindo nepriteisė žalos dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų anksčiau nagrinėtoje byloje, kadangi bylinėjimasis vyko ne ieškovės iniciatyva, o dėl neteisėtų antstolės veiksmų. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį, nes nuo ieškinio padavimo iki dabar buto vertė išaugo nuo 61 700 Lt iki 106 000 Lt, o už 7814 Lt sumą ieškovė jokio buto įsigyti negalės (Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 9 straipsnis). Be to, priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos (1613,77 Lt), nes ieškovė iš viso yra sumokėjusi 810 Lt žyminio mokesčio, o teismas neįskaičiavo ieškovės primokėtos žyminio mokesčio dalies.

9Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d. sprendimą palikti galioti. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai bei nesąžiningai akcentuoja antstolės veiksmų neteisėtumą kaip reikalaujamos atlyginti žalos pagrindą, savo nesąžiningumo nelaikydama svarbia priežastimi reikalavimui dėl žalos atlyginimo atmesti. Teismas pagrįstai nurodė, kad R.K. teismo sprendimais buvo pripažinta nesąžininga įgijėja, ir būtent ši priežastis leido taikyti abipusę restituciją ir išreikalauti turtą iš neteisėto ieškovės R.K. (nesąžiningos įgijėjos) valdymo. Sandorio dalyvio sąžiningumas negali būti nagrinėjamas izoliuotai nuo nagrinėjamo sandorio teisėtumo klausimų. Aplinkybės dėl R.K. nesąžiningumo nustatytos aukščiau nurodytu Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 27 d. sprendimu bei Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartimi, ir jos šiuo atveju turi prejudicinę galią, todėl reikalavimas atlyginti žalą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas pagrįstai turto vertinimo ataskaitos nepripažino tinkamu įrodymu, kadangi ieškovės nesąžiningumas įgyjant turtą yra pakankamas pagrindas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Taip pat nurodo, kad apeliantė nepagrįstai remiasi Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 9 punktu, teigdama, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį. Taisyklių 9 punktas šiuo atveju netaikytinas, kadangi nebuvo pareikštas Taisyklių 8 punkto sąlygas atitinkantis reikalavimas, be to, ieškinys nebuvo pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu (iki 2005 m. gruodžio 31 d.) ir ne dėl žalos, atsiradusios draudimo sutarties galiojimo metu, kadangi žalos atsiradimo momentu laikytina 2006 m. vasario 13 d., kai Kauno apygardos teismo nutartimi paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas. Kadangi ieškovės R.K. 2006 m. liepos 11 d. ieškinys, 2006 m. lapkričio 23 d. patikslintas ieškinys ir apeliacinis skundas dėl žalos atlyginimo neatitinka draudiminio įvykio sąlygų, numatytų Taisyklių 8.3., 8.4. punktuose, todėl nekyla draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ pareiga mokėti draudimo išmoką.

10Tretysis asmuo antstolė R.Mikliušienė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Antstolės nuomone, teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė nei paties žalos atsiradimo fakto, nei jo dydžio, nei antstolės tyčinių neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp tyčinių neteisėtų veiksmų ir realios žalos atsiradimo. Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 27 d. sprendimu buvo konstatuota, kad vykdant priverstinį išieškojimą iš F.Radzevičienės turto ir parduodant jį skolininko (V. R.) pasiūlytam pirkėjui (ieškovei R.Kovertienei) buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios vykdymo procesą. Tuo pačiu sprendimu ieškovė R. K. buvo pripažinta nesąžininga F.Radzevičienės buto įgijėja, kas leido teismui taikyti abišalę restituciją ir grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki nurodyto sandorio. Remiantis CK 6.247 straipsniu atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Ieškovė R. K. dėl buto pirkimo-pardavimo ir sandorio kainos pati tiesiogiai susitarė su V. R., o antstolė tame procese nedalyvavo, tik įformino tokį jų susitarimą, o kartu ir jų laisvai išreikštą valią, tačiau tai darydama suklydo, dėl ko buvo pažeistos procesinės teisės normos. Būtent šiuos R. K. veiksmus (susirandant V. R., susitariant su juo dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo ir paties sandorio sudarymo aplinkybių) teismas pripažino nesąžiningais. Pagal CK 6.152 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kuomet viena sandorio šalis yra nesąžininga arba restitucija taikoma dėl jos kaltės, visas restitucijos išlaidas turi atlyginti ši šalis. Ieškovė savo ieškinį dėl žalos atlyginimo kildina būtent iš nurodyto nekilnojamojo turto išreikalavimo momento, tai yra restitucijos taikymo. Antstolės padaryti procesinių teisės normų pažeidimai neturi nieko bendro su šio ieškinio pagrindu. Net ir konstatavus šiuos procesinius pažeidimus dvišalė restitucija būtų buvusi negalima, o ginčo butas būtų likęs ieškovės R. K. nuosavybėje. Dėl šios priežasties pirmos instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad tik pati ieškovė kalta dėl žalos atsiradimo.

11Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), tačiau nevisiškai sutinka su teismo išvadomis, padarytomis dėl antstolės atsakomybės taikymo.

12Pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai konstatavo, jog antstolė R.Mikliušienė, parduodama ginčo butą skolininko pasiūlytam pirkėjui, pažeidė įstatymo reikalavimus, dėl ko šis sandoris buvo pripažintas prieštaraujančiu imperatyviems įstatymo reikalavimams (niekiniu) ir panaikintas. Antstolės R.Mikliušienės veiksmų neteisėtumas ir sandorio prieštaravimas įstatymo reikalavimams yra nustatytas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, o būtent Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 27 d. sprendimu (t. 1, b.l. 15-18) ir Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartimi (t.1, b.l. 19). Įsiteisėjusiais teismo sprendimais kitoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kai byloje dalyvavo tie patys asmenys, turi prejudicinę reikšmę ir jų nereikia įrodinėti iš naujo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tai reiškia, jog yra nustatyti neteisėti R.Mikliušienės veiksmai, taip pat konstatuotina ir antstolės kaltė, nes pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, ką visiškai pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Todėl tokių antstolės veiksmų pasekmėje ieškovei dėl sandorio panaikinimo atsiradusi žala neabejotinai yra susijusi priežastiniu ryšiu, nes antstolei pažeidus įstatymus atsirado pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tiesiogine žalos atsiradimo priežastimi yra antstolės neteisėti veiksmai parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, tačiau, nustatęs, kad pačios nukentėjusios (ieškovės) didelis neatsargumas turėjo įtakos žalos atsiradimui, netinkamai įvertino nukentėjusios kaltės dydį. Pirmosios instancijos teismas ieškovės didelio neatsargumo aplinkybėmis laikė aplinkybes, dėl kurių ieškovė Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 27 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2006 m. liepos 13 d. nutartimi buvo pripažinta nesąžininga buto įgijėja, o būtent, kad ji, žinodama, kad V. R. nebuvo paveldėjęs motinos turto, pati jį susirado, susitarė dėl buto pardavimo, mokėjo pinigus virš sandorio kainos, stengėsi kuo greičiau ir pigiai įgyti butą pageidaujamame name. Pripažinus ieškovę nesąžininga turto įgijėja atsirado pagrindas pripažinus sandorį negaliojančiu taikyti restituciją (CK 1.80 straipsnio 2-4 dalys, 6.145 straipsnis, 4.96 straipsnis). CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, kad kai paties nukentėjusio didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymas nenumato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą atlyginti žalą visiškai atmetė, vadinasi laikė, kad tik jos veiksmai buvo pagrindas žalai atsirasti. Su tokia teismo išvada negalima sutikti, kadangi pats teismas nustatė, kad antstolė pažeidė įstatymų reikalavimus t.y. atliko neteisėtus veiksmus ir yra jos kaltė. Todėl, remiantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, turėjo būti atsižvelgta ir į jos kaltės dydį, kadangi žalos atsiradimą ieškovei lėmė ne tik jos pačios nesąžiningumas, bet ir antstolės neteisėti veiksmai. Jei antstolė, laikydamasi įstatymo reikalavimų, būtų sustabdžiusi vykdomąją bylą, kol paaiškės skolininkės teisių perėmėjai, sandoris dėl buto perleidimo nebūtų sudarytas, nors ir kaip ieškovė būtų siekusi įgyti šį butą kiek galima greičiau ir dėl to imtųsi nesąžiningų veiksmų. Šiuo atveju reiktų atsižvelgti ir į tai, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, jam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, jo veikla yra griežtai reglamentuota įstatymų reikalavimais, o sprendimų vykdymas yra jo profesinė veikla. Todėl antstolis yra atsakingas už savo neteisėtų veiksmų padarinius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog antstolės ir ieškovės kaltės dydis dėl atsiradusių pasekmių vertintinas lygiomis dalimis t.y. po 50 procentų.

13Tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė neįrodė žalos dėl prarasto turto pabrangimo. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovei žala atsirado netekus turto, kurį ji buvo įgijusi pagal nuginčytą sandorį. Išlaidos, kurias ieškovė turėjo įgydama šį turtą, yra atlygintos, o prarasto buto pabrangimas dėl įvykusių nekilnojamojo turto rinkos pokyčių negali būti pripažintas ieškovės negautomis pajamomis. Ieškovė, įsigydama butą, neplanavo vystyti verslą ir pardavusi įgytą turtą gauti papilomų pajamų. Tai reiškia, jį tokių pajamų neprognozavo, todėl praradusi turtą, negalėjo ir jų prarasti. Šiuo atveju galima remtis LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006, padarytomis išvadomis, kad negautos pajamos (nauda) gali būti laikomos patirtais nuostoliais, atsižvelgiant į tai, ar šios pajamos ieškovo iš anksto buvo numatytos, ar pagrįstai jų buvo tikėtasi, ar šių pajamų negauta dėl atliktų neteisėtų veiksmų. Buto kaina išaugo ne dėl antstolės veiksmų, o dėl objektyvių nekilojamojo turto rinkos pokyčių, todėl antstolė negali būti atsakinga daugiau, nei ji iš tikrųjų padarė žalos. Todėl kolegija daro išvadą, jog prarasto turto pabrangimas negali būti pripažintas žala, atsiradusia dėl neteisėtų antstolio veiksmų. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl žalos, atsiradusios turto pabrangimu, iš esmės priėmė teisingą sprendimą.

14Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl žalos, atsiradusios dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, šių išlaidų nepripažino ieškovei atsiradusia žala. Teismas jas pripažino procesinėmis išlaidomis, kurios CPK nustatyta tvarka yra atlyginamos išnagrinėtoje byloje. Su tokia teismo išvada negalima sutikti. Ieškovė išnagrinėtoje byloje buvo pralaimėjusi šalis, todėl negalėjo siekti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pralaimėtoje byloje. Tačiau šios ieškovės išlaidos yra jos tiesioginiai nuostoliai, atsiradę būtent dėl to, kad bylos nagrinėjimo eigoje buvo panaikintas sandoris, pagal kurį ji buvo įgijusi butą. Todėl tokios išlaidos atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas ir turi būti atlygintos. Tokia išvada atitinka ir LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007 padarytas išvadas, kuriomis bylinėjimosi išlaidos kitoje byloje taip pat buvo įvertintos kaip žala. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus ieškovė, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1125-722/2005 dėl turto pardavimo iš varžytinių pripažinimo negaliojančiu, turėjo 500 Lt atstovavimo išlaidų (šios bylos t. 1, b.l. 38), už paduotą apeliacinį skundą sumokėjo 50 Lt (t.1, b.l. 226), be to, Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartimi (t.2, b.l. 10-13) iš R.K. buvo priteistos atstovavimo išlaidos: V. R. – 500 Lt ir V. S. – 200 Lt, viso 700 Lt. Iš civilinėje byloje Nr. 2-1125-722/2005 esančio grąžinto vykdomojo rašto matyti, kad šios sumos yra išieškotos, o iš šioje byloje pateiktų rašytinių įrodymų (civilinės bylos Nr. 2-81-657/2007 t.1, b.l. 94-95) matyti, kad dėl šių sumų išieškojimo ieškovė turėjo apmokėti 308 Lt vykdymo išlaidų. Tokiu būdu bendros ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 1558 Lt. Atsižvelgiant į nustatytą proporcinį ieškovės ir antstolės R.Mikliušienės kaltės dydį, ieškovei priteistina 50 procentų jos kitoje byloje patirtų išlaidų t.y. 779 Lt.

15Kadangi antstolės R.Mikliušienės civilinė atsakomybė buvo apdrausta (t.1, b.l. 52-53, 62), todėl nurodyta žala priteistina iš draudiko. LR Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 957 patvirtintų „Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių“ 6 p. numato, kad draudimo objektas yra apdraustojo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu padarytų neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų atliekant antstolio funkcijas. Šiuo požiūriu kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis padarytomis dėl draudiko atsakomybės ir jo kaip atsakovo šioje byloje tinkamumo.

16Dėl nurodytų argumentų laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė CK 6.282 straipsnio 1 dalies ir 6.249 straipsnio reikalavimus, dėl ko nepagrįstai suabsoliutino pačios ieškovės kaltę dėl jai atsiradusios žalos ir nepagrįstai nepripažino jos kitoje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų nuostoliais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant iš atsakovo – draudiko ieškovės nuostolius, atsiradusius dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų kitoje byloje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

17Pakeitus sprendimą atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovės reikalavimai tenkinami 7 procentais (55 458,91 Lt : 779 Lt), todėl jai priteistina 115, 07 Lt žyminio mokesčio už paduotą ieškinį ir apeliacinį skundą (50 Lt + 762 Lt ž 100 Lt + 731,88 Lt = 1643,88 Lt x 7 proc.) ir 105 Lt atstovavimo išlaidų (1500 Lt x 7 proc.). Trečiajam asmeniui antstolei R.Mikliušienei proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistinos jos turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (472 Lt + 1500 Lt =1972 Lt x 93 proc.).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

19Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

20Ieškovės patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos PZU draudimas“ (įmonės kodas 110057869) ieškovei R. K. (a.k. ( - )) 779 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos laikotarpiu nuo bylos iškėlimo 2006 m. liepos 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 115,07 Lt žyminio mokesčio ir 105 Lt atstovavimo išlaidų, .

21Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

22Priteisti iš ieškovės R. K. antstolei Ramunei Mikliušienei 1834 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o valstybei - 18,35 Lt pašto išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. Ieškovė R. K. patikslintu ieškiniu (1 t., b.l. 86-93) prašė: 1) priteisti... 4. Ieškovė nurodė, jog ji 2004 m. spalio 5 d. turto pardavimo skolininko... 5. Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį... 6. Kadangi pripažinus negaliojančiu turto pardavimo skolininko pasiūlytam... 7. Teismas taip pat pripažino, kad ieškovė nepraleido ieškininės senaties... 8. Ieškovė R.K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės... 9. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 10. Tretysis asmuo antstolė R.Mikliušienė atsiliepimu į apeliacinį skundą... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kolegija nenustatė absoliučių... 12. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai konstatavo, jog antstolė... 13. Tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog... 14. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl žalos,... 15. Kadangi antstolės R.Mikliušienės civilinė atsakomybė buvo apdrausta (t.1,... 16. Dėl nurodytų argumentų laikytina, kad pirmosios instancijos teismas... 17. Pakeitus sprendimą atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų... 18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 19. Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti Jonavos rajono apylinkės... 20. Ieškovės patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo... 21. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.... 22. Priteisti iš ieškovės R. K. antstolei Ramunei Mikliušienei 1834 Lt...