Byla 3K-3-568-313/2015
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės 380-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei ,,Vilniaus miesto būstas“, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teismo teisės siūlyti proceso šaliai pakeisti kitą šalį tinkama apimties ir tokio siūlymo nebuvimo procesinių pasekmių (CPK 45 straipsnis).

6Ieškovė 380-oji daugiabučių namų savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, kaip trečiąjį asmenį byloje nurodydama SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“. Patikslinusi ieškinį ieškovė kaip atsakovę nurodė SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, o kaip trečiąjį asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę, ir prašė priteisti iš atsakovės 2847,79 Lt (824,78 Eur) skolą už bendro naudojimo objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., 552,75 Lt (160,09 Eur) delspinigių ir 5 proc. procesinių palūkanų. Ieškovė nurodė, kad gyvenamosios patalpos ( - ), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o jas patikėjimo teise valdo SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Ieškovė, veikdama kaip butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė, teikė šioms patalpoms bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, už jas nebuvo atsiskaitoma. Ieškovės teigimu, šią skolą bei delspinigius turi sumokėti atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei 380-ajai daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai iš atsakovės SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ 2847,79 Lt (824,78 Eur) skolą ir 5 proc. procesinių palūkanų, o reikalavimą priteisti delspinigius atmetė.

9Teismas nustatė, kad ieškovė yra daugiabučio namo, kuriame yra ginčo patalpos, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė, teikusi bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, už jas nebuvo atsiskaitoma ir susidarė 2847,90 Lt skola. Patalpos buvo išnuomotos T. B. kaip socialinis būstas, nuomos santykiai tęsėsi iki 2009 m. kovo 2 d., kai teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-511-155/09 nuomininkė ir jos šeimos nariai buvo iškeldinti iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Buto nuomininkė mirė 2012 m. rugpjūčio 25 d., duomenų apie jos teisių ir pareigų perėmėjus, turto paveldėtojus nėra.

10Teismas taip pat nustatė, kad ginčo gyvenamosios patalpos nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Vilniaus miesto tarybos 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr.1-1538 SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ įgaliota įgyvendinti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininko teises ir pareigas, taip pat atstovauti Vilniaus miesto savivaldybės interesams teismuose bylose dėl skolų išieškojimo pagal energijos tiekėjų, patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ieškinius, tiesiogiai susijusiuose su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ veiklos sritimi. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, įsteigdama savarankišką juridinį asmenį SĮ „Vilniaus miesto būstas“, ją paskyrė ir Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų administratore, perleisdama dalį savininkės pareigų (CK 4.106–4.110 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimai priteisti skolą už gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas pagrįstai pareikšti atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (CK 4.76, 4.82, 4.83, 4.84, 6.37, 6.210 straipsniai, CPK 42, 47, 88, 93, 96 straipsniai).

11Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus, 2015 m. kovo 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

12Teismas sprendė, kad patikslintas ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“, nes ji nėra ginčo gyvenamosios patalpos savininkė. Šio turto nuosavybės teisės priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri, įgijusi nuosavybės teises į turtą, prisiėmė su turtu susijusias teises bei prievoles. Teismas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės galėjo nagrinėti tik ieškovei išreiškus nesutikimą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovė nesutiko pakeisti netinkamą atsakovę SĮ „Vilniaus miesto būstas“ į tinkamą atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 45 straipsnio nuostatas neišsprendęs klausimo dėl tinkamo atsakovo byloje ir nepasiūlęs ieškovei keisti atsakovę į tinkamą šalį, padarė esminį procesinį pažeidimą, kurio negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, nes šalių procesinės padėties pakeitimas apeliacinės instancijos teisme negalimas (CPK 45, 115, 138, 143, 312, 313 straipsniai). Teismas laikė, kad šis proceso teisės normų pažeidimas negali būti pripažįstamas formaliu, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 straipsnis).

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Dėl netinkamo CPK 45 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė esminiu proceso pažeidimu tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasiūlė keisti netinkamo atsakovo tinkamu. CPK 45 straipsnis nenustato teismo pareigos savo iniciatyva siūlyti keisti atsakovą, o įtvirtina tik tokią teismo teisę, esant motyvuotam vienos iš šalių prašymui. Toks aiškinimas atitinka dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis).

162. Dėl CPK 328 straipsnio pažeidimo. Byloje ieškovė, atstovaujama kvalifikuoto teisininko, pasinaudojo CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise ir patikslino ieškinį bei pakeitė atsakovę iš pirmiau nurodytos Vilniaus miesto savivaldybės į SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad ieškovė nepalaikė reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybei. Vien tai, kad teismas neišaiškino ieškovei teisės pakeisti atsakovę, ypač po to, kai ieškovė jau išreiškė savo pasirinkimą patikslintu ieškiniu, negali būti laikoma esminiu proceso pažeidimu. Toks procesinis pažeidimas galėjo būti vertinamas tik kaip formalus ir, vadovaujantis CPK 328 straipsniu, iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negalėjo būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

173. Dėl CPK 320 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo peržengė bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas, nes nei ieškovė, nei atsakovė savo apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nekėlė klausimo, kad ieškiniu reikalaujamą žalą turėtų atlyginti ne atsakovė, o trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė.

18Atsakovė SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovės teigimu, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką CPK 45 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimu. Tinkamo atsakovo įtraukimas galimas tik pirmosios instancijos teisme, todėl, teismui nepasiūlius ieškovui pakeisti atsakovo, apeliacinės instancijos teismas turi konstatuoti esant esminį proceso teisės normų pažeidimą, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atsakovės nuomone, SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ nėra tinkama atsakovė šioje byloje, nes nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kad ji, nebūdama nei patalpų savininkė, nei faktinė ieškovės paslaugų gavėja, turėtų atsiskaityti už ginčo paslaugas.

19Ieškovė 380-oji daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad iš dalies sutinka su kasacinio skundo argumentais ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį bei palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. sprendimą. Ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 45 straipsnį ir nepagrįstai esminiu pažeidimu laikė tai, jog pirmosios instancijos teismas nepasiūlė keisti atsakovės tinkama šalimi. Šis procesinis pažeidimas yra tik formalus, todėl nesudarė pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 328 straipsnis). Ieškovės teigimu, SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ yra tinkama atsakovė, nes patikėjimo teise valdo ginčo patalpas (CK 6.266, 4.106, 4.109 straipsniai). Taigi, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai. Todėl šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamais klausimais dėl teismo teisės siūlyti proceso šaliai pakeisti kitą šalį tinkama apimties ir tokio siūlymo nebuvimo procesinių pasekmių (CPK 45 straipsnis).

23Dėl CPK 45 straipsnio aiškinimo ir taikymo

24Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litesko“ v. D. Z., bylos Nr. 3K-3-330/2014). Tik ieškovui aiškiai išreiškus savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylą nagrinėti iš esmės.

25Nagrinėjamame kasaciniame skunde nurodoma, kad CPK 45 straipsnis nenustato teismo pareigos savo iniciatyva siūlyti keisti atsakovą, o įtvirtina tik tokią teismo teisę, esant motyvuotam vienos iš šalių prašymui. Toks aiškinimas, pasak kasatorės, atitinka dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis). Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad, nors minėtoje teisės normoje ir yra įtvirtinta ieškovo pareiga nurodyti atsakovą, vis dėlto teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, negali apsiriboti formaliu netinkamos šalies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, bet turi išnaudoti visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (CPK 45 straipsnis). Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis), civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), teismo pareigą rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu (CPK 8 straipsnis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo pareigos pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, ne kartą yra nurodęs, kad teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 straipsniu, 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, t. y. nesiūlo ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo ir nepaaiškina netinkamos šalies nepakeitimo procesinių pasekmių, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-100/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija ,,Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Nordic investicija“ v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-120/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. antstolis S. D., bylos Nr. 3K-3-186/2011; kt.).

26Atsižvelgdama į šią nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pagal pareikštą ieškinį turi atsakyti ne tas asmuo, kuris ieškovės nurodytas kaip atsakovė – SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, o Vilniaus miesto savivaldybė, teisingai sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nepasiūlydamas ieškovei netinkamą atsakovę pakeisti tinkama, pažeidė CPK 45 straipsnio reikalavimus, nesilaikė kasacinio teismo suformuotos praktikos. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes, kaip yra pasisakęs ir kasacinis teismas, pagal CPK 45 straipsnį, reglamentuojantį netinkamos šalies pakeitimą, tinkamo atsakovo, turinčio pareigą atsakyti į ieškovo reikalavimą, įtraukimas galimas tik pirmosios instancijos teisme, t. y. netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. R. L., bylos Nr. 3K-3-137/2014; 2014 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-3-305/2014). Tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, nes atsakovui turi būti užtikrintas dalyvavimas byloje ir galimybė naudotis procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. UAB „Finansų rizikos valdymas“, bylos Nr. 3K-3-120/2014). Taigi, kasacinio skundo argumentai dėl CPK 45 straipsnio aiškinimo ir taikymo bei teismo pareigos pasiūlyti šaliai pakeisti kitą šalį tinkama apimties ir tokio nepasiūlymo teisinių padarinių neatitinka pirmiau nurodytų proceso teisės normų turinio ir kasacinio teismo praktikos aiškinant nurodytas teisines taisykles, todėl yra atmestini.

27Taip pat atmestini ir kasatorės argumentai dėl CPK 328 straipsnio pažeidimo, nes, kaip buvo minėta pirmiau šioje nutartyje, CPK 45 straipsnyje įtvirtintos teismo pareigos pasiūlyti pakeisti šalį tinkama nevykdymas pripažįstamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu. Vien aplinkybė, kad ieškovė nepalaikė savo reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybei ar kad ji naudojosi teise tikslinti ieškinį ir pakeitė atsakovę iš pirmiau paduotame ieškinyje nurodytos Vilniaus miesto savivaldybės į SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, neatleidžia teismo nuo pareigos rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu, proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principų įgyvendinimu.

28Dėl bylos nagrinėjimo ribų apeliacinės instancijos teisme

29Kasatorė skunde nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo peržengė bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas, nes nei ieškovė, nei atsakovė savo apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nekėlė klausimo, kad ieškiniu reikalaujamą žalą turėtų atlyginti ne atsakovė, o trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė.

30Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. CPK 320 straipsnio 1 dalis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimu. CPK 329 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju šioje nutartyje jau pirmiau buvo pagrįsta, kad CPK 45 straipsnio pažeidimas, kai teismas nepasiūlo ieškovui pakeisti atsakovą tinkamu, traktuotinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas ir kad šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kaip minėta, pagal CPK 320 straipsnio nuostatas bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas ex officio turi nustatyti, ar byloje nepadaryta esminių pažeidimų, kurie lemtų būtinybę pripažinti esant absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, net jei tokie pažeidimai neįvardijami šalių procesiniuose dokumentuose. Dėl to tinkamo atsakovo nustatymo ir teismo pareigos pasiūlyti šaliai pakeisti kitą šalį tinkama vykdymo klausimų nagrinėjimas negali būti laikomas neteisėtu apeliacinio skundo ribų peržengimu.

31Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus ir teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad naikinti ar keisti ją kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas palieka nepakeistą kasaciniu skundu skųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taigi byla yra grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme, todėl šioje proceso stadijoje nėra galimybės paskirstyti šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turės pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teismo teisės siūlyti proceso šaliai... 6. Ieškovė 380-oji daugiabučių namų savininkų bendrija kreipėsi į teismą... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad ieškovė yra daugiabučio namo, kuriame yra ginčo... 10. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo gyvenamosios patalpos nuosavybės teise... 11. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės SĮ... 12. Teismas sprendė, kad patikslintas ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo... 15. 1. Dėl netinkamo CPK 45 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės... 16. 2. Dėl CPK 328 straipsnio pažeidimo. Byloje ieškovė, atstovaujama... 17. 3. Dėl CPK 320 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas be... 18. Atsakovė SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į kasacinį skundą... 19. Ieškovė 380-oji daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 23. Dėl CPK 45 straipsnio aiškinimo ir taikymo... 24. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą... 25. Nagrinėjamame kasaciniame skunde nurodoma, kad CPK 45 straipsnis nenustato... 26. Atsižvelgdama į šią nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką,... 27. Taip pat atmestini ir kasatorės argumentai dėl CPK 328 straipsnio pažeidimo,... 28. Dėl bylos nagrinėjimo ribų apeliacinės instancijos teisme... 29. Kasatorė skunde nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas be teisinio... 30. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. CPK 320... 31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus ir teisės... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 33. Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas palieka nepakeistą kasaciniu skundu... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...