Byla 2A-2100-343/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. D. atstovo advokato J. J. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-878/2012 pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rūdupis“, išvadą civilinėje byloje teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 109-114) ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 51 599,62 Lt turtinės ir 2 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas nurodydama, kad 2007 m. vasario 7 d. šalys sudarė medinių langų gamybos sutartį Nr. 0015/01, pagal kurią atsakovė suderintais terminais įsipareigojo iš savo medžiagos pagal užsakymo lape nurodytą gaminių kiekį ir komplektaciją pagaminti langus ir atlikti sutartyje numatytas paslaugas, o ieškovė įsipareigojo priimti ir apmokėti už gaminius ir paslaugas. Iš viso gaminamų langų kiekis – 23 vnt., kaina - 31 000 Lt. Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė gaminių konstruktyvui suteikė 7 metų, stiklo paketams – 5 metų, dažams – 5 metų garantiją bei įsipareigojo dėl atsakovės kaltės atsiradusius defektus pašalinti per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos terminą. Pagaminti langai buvo sumontuoti 2007m. balandžio 14 d. Montavimo darbų atlikimo metu ieškovė apžiūrėjo langus ir pretenzijų dėl jų išvaizdos neturėjo. Montavimo darbų kokybės, nebūdama specialiste, ieškovė nevertino. 2007 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė pastebėjo, kad skilo kelių langų dažai ir nedelsiant apie tai informavo atsakovę. Atsakovės darbuotojas pašalino atšokusią glaisto dalį ir medieną nudažė, dėl ieškovės pastebėjimų apie dažų įtrūkimus ant daugelio langų paaiškino, kad tai normalus reiškinys, kadangi medis šiek tiek vaikšto, tačiau toliau plėstis įtrūkimai neturėtų ir tai nekenkia gaminio kokybei ir naudojimui pagal paskirtį. 2007 m. spalio mėnesį buvo pastebėta, kad dažų sluoksnis skilinėja ne tik jungtyse, tačiau ir ant lango rėmo plokštumų, ryškėja medienos raštas, iš vieno lango rėmo sunkiasi sakai. Apie tai ieškovė informavo atsakovės vadybininką, tačiau atsakovė nesiėmė priemonių trūkumams pašalinti. 2008 metų vasarą atsakovės darbuotojai perdažė 3 langų rėmus ir 2 varčias. Visi langai perdažyti nebuvo, kadangi, pasak atsakovės darbuotojų, lauko sąlygomis kokybiškai atlikti perdažymo darbus kai langai jau yra sumontuoti yra sudėtinga. Nors ieškovė buvo informuota, kad visi dažymo darbai bus atlikti vėliau, kai bus palankesnės oro sąlygos, tačiau atsakovė daugiau jokių veiksmų trūkumams pašalinti neatliko, nors apie juos buvo informuojama. 2009 metais atsakovės darbuotojas apžiūrėjo langus su dažų pardavėjo atstovu, tačiau jokių išvadų ieškovei apie dažų skilinėjimo priežastis nenurodė. 2010 m. kovo 16 d. elektroniniu paštu ieškovė išsiuntė atsakovės vadovui prašymą dėl pažeistų langų pakeitimo arba gaminių atsiėmimo ir 2010m. kovo 18 d. gavo atsakymą iš atsakovės vadybininko su pasiūlymais dar kartą perdažyti langus arba gaminį uždengti aliuminiu, kad daugiau nei tiesioginio vandens, nei saulės poveikio medis negautų. Nei vienas iš pasiūlymų ieškovei nebuvo priimtinas, kadangi perdažius langus nebuvo suteikta garantija, kad viskas bus gerai, atsakovės darbuotojas abejojo, kad dar kartą perdažius rėmus gaminio trūkumai bus tinkamai pašalinti, kadangi 2008 metais perdažyti langai per porą metų suskilinėjo taip pat, kaip ir tie, kurie nebuvo perdažyti. Antrasis pasiūlymas dėl langų padengimo aliuminiu taip pat nebuvo priimtinas, kadangi, tokiu atveju, ieškovei tektų mokėti už medžiagas, kas 2010 m. rugsėjo 16 d. atsakovės atstovo pateiktu pasiūlymu sudarytų 6 500 Lt neįskaičiuojant PVM. 2012 metų žiemą, kai dažai ant langų rėmų ne tik buvo skilę, bet ir pradėję luptis, pradėjo skilinėti langų rėmai ir varčios tiek lauke, tiek namo viduje, pradėjo kraipytis rėmai, rasoti iš vidaus langai, pučiant vėjui ėmė jaustis oro patekimas į vidų per langų rėmus. Ieškovė, matydama, kad langai netekę vizualinės išvaizdos, nebeatlieka apsaugos nuo vėjo ir šalčio užtvaros name funkcijos, 2012 m. vasario 28 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu išspręsti susidariusią problemą taikiu būdu. 2012 m. kovo 6 d. atsakovė atsakyme nurodė, kad pati ieškovė yra kalta dėl langų būklės. 2012 metų kovo mėnesį atsakovės darbuotojas vadybininkas M. G. buvo atvykęs su ekspertu apžiūrėti langų. Per visą laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio, kai buvo pastebėti pirmieji langų dažų skilinėjimo požymiai, atsakovė vengė bendrauti su ieškove, bendradarbiavo nepakankamai, nešalino langų trūkumų, nevykdė garantinių įsipareigojimų. Medinių langų trūkumai laikytini paslėptais trūkumais, kadangi tokie trūkumai kaip įtrūkę ir atsilupantys dažai, drėkstantis ir skilinėjantis rėmas, lango stiklo rasojimas iš vidaus patalpoje paaiškėjo tik statinio eksploatacijos metu. Šalinant atsakovės padarytus trūkumus ieškovei teks pakeisti langus, o naujų langų pagaminimas ir sumontavimas kainuos 33 537,30 Lt . Be to, keičiant langus būtų sugadinta patalpų apdaila, dėl ko atsakovė taip pat turėtų atlyginti šiuos padarytus nuostolius - 18 062,32 Lt . Užsakydama medinius langus pas atsakovę, kuri užsiima šia veikla, ieškovė tikėjosi maksimaliai tinkamo rezultato, tačiau dėl netinkamų langų ieškovė ir jos šeima patyrė ir iki šiol patiria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl padidėjusių išlaidų šilumai, taip pat dvasinius išgyvenimus dėl netinkamos namo išvaizdos, šeimoje dėl to kyla konfliktų. Kadangi tarp šalių sudaryta vartojimo sutartis, atsakovė turėtų atlyginti ir ieškovės patirtą neturtinę žalą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimu (t. 2, b.l. 181-194) ieškinį atmetė suėjus senaties terminui, priteisė iš ieškovės atsakovei 2 400 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 86,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas 2007 m. vasario 7d. šalių sudarytą sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti ieškovės name 23 medinius langus bei duris, pripažino vartojimo rangos sutartimi, kadangi šalys susitarė dėl darbų atlikimo ir jų metu sukurto rezultato perdavimo užsakovei bei šių pagamintų langų sumontavimo. Santykiai nagrinėjamu atveju susiklostė tarp verslininko (pardavėjo) ir vartotojo (pirkėjo). Teismas nurodė, kad nors ieškovė savo reikalavimo juridiniu pagrindu nurodė sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, įrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, tačiau sprendė, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl gaminių kokybės trūkumų šalinimo. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovės pagamintiems langams buvo suteikti garantiniai terminai atitinkamai 7 metų gaminių konstruktyvui, 5 metų - stiklo paketams ir dažams, į tai, kad ieškovė naudojosi jai suteikta teise per sutartyje nurodytus garantinius terminus reikšti atsakovei pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų ir reikalavo ištaisyti gaminių defektus, į tai, kad atsakovė į ieškovės 2010 m. kovo 15 d. pretenziją pakeisti visus pažeistus langus arba juos atsiimti 2010 m. kovo 18 d. atsakyme pareiškė, kad yra galimos dvi išeitys, t. y. dar vienas langų dažymas be garantijos, kad defektų nebeliks, arba gaminių uždengimas aliuminiu, už medžiagas sumokant pačiai ieškovei, tačiau ieškovės pretenzijoje nurodytus reikalavimus dėl langų pakeitimo arba jų atsiėmimo atsisakė tenkinti, teismas sprendė, kad atsakovei pretenzijoje nurodytų trūkumų nepašalinus per sutartyje nustatytą 14 dienų terminą ir nepatenkinus ieškovės pretenzijoje pareikšto reikalavimo, ieškovė turėjo imtis priemonių ginti savo pažeistas teises. Teismas sprendė, kad nuo atsakovės atstovo 2010 m. kovo 18 d. pranešimo pateikimo ieškovei momento prasidėjo CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyto vienerių metų kreipimosi į teismą su ieškiniu senaties termino eiga, kadangi būtent nuo tada ieškovei tapo žinoma, kad jos pretenzijoje nurodomų reikalavimų dėl pažeistų teisių atsakovė nevykdys. Teismas nurodė, kad reikšti reikalavimus dėl pagamintų daiktų trūkumų ieškovė galėjo per visą gaminių garantinį kokybės terminą, tačiau po to, kai paaiškėjo, jog atsakovė atsisako geruoju tenkinti ieškovės reikalavimus dėl gaminių trūkumų, ji su tokio pobūdžio reikalavimais turėjo teisę kreiptis į teismą per CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kadangi ieškovės ieškinys teisme buvo gautas 2012 m. balandžio 16 d., teismas laikė, kad ieškinio senaties terminas praleistas beveik dvigubai. Teismas nustatė, kad po 2007 m. rugpjūčio mėnesį ir 2007 m. spalio mėnesį pareikštų pretenzijų atsakovė ėmėsi priemonių trūkumams pašalinti – du kartus perdažė langų rėmus, o po trečiosios pretenzijos 2010 m. kovo 16 d. pareiškimu atsakovė informavo ieškovę, kad pretenzijoje nurodytais būdais nurodytų trūkumų neketina šalinti, tačiau nurodė dvi galimas išeitis. Teismas pažymėjo, kad toks atsakovės informavimas apie galimas trūkumų šalinimo galimybes gali būti kvalifikuojamas kaip ieškinio senaties termino nutraukimas ir nurodė, kad jo eigos nauja pradžia skaičiuojama nuo ieškovės faktiško informavimo, kad atsakovė su ieškovės trečiojoje pretenzijoje, pateiktoje 2010 m. kovo 15 d., reikalaujamų gaminių kokybės trūkumų pašalinimo būdu nesutinka. Nors teismas pažymėjo, kad ieškovė pretenziją atsakovei pateikė ir 2012 m. vasario 28 d., tačiau iš šios pretenzijos tik matyti, kad atsakovė atsisakė tenkinti ieškovės trečiojoje pretenzijoje nurodytus trūkumų šalinimo variantus, o ieškovė su atsakovės pateiktomis trūkumų šalinimo galimybėmis nesutiko. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovė tokio prašymo nereiškė, o taip pat teismas nenustatė tam jokių svarbių priežasčių. Teismas pažymėjo, kad ieškovė buvo pakankamai gerai informuota apie atsakovės poziciją ir taikaus ginčo sprendimo pagal ieškovės reikalavimą atsisakymą, o taip pat ieškovė nenurodė, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Kadangi teismas nustatė, kad ieškinys pareikštas teismui pasibaigus ieškinio senaties terminui, kurį atsakovė prašė taikyti, teismas ieškinį atmetė.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniu skundu (t. 3, b.l. 1-7) ieškovė prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas neįsigilino į ieškovės 2010 m. kovo 15 d. atsakovei pateiktos pretenzijos turinį ir pareikštų reikalavimų apimtį. Šioje pretenzijoje nurodyta, kad kadangi rėmo perdažymas laukiamo efekto neduoda, tai ieškovė prašo pakeisti visus langus su rėmais, kurie yra pažeisti, arba atsiimti gaminius. Įvertinus pretenzijos turinį bei prie jos pridėtas nuotraukas, akivaizdu, kad pretenzija nėra konkreti, t. y. joje reiškiamos pretenzijos dėl visų pažeistų langų, neįvardijant jų kiekio, nors sprendžiant iš prie pretenzijos pridėtų nuotraukų skaičiaus, tokių langų gali būti 3, kadangi pateiktose nuotraukose Nr. 1-4 nufotografuoti langai buvo perdažyti ir apie jų būklę pretenzijoje nepasisakoma. Kadangi laikui bėgant visų ieškovės name sumontuotų langų kokybė metodiškai palaipsniui blogėjo, ieškovė 2012 m. balandžio 13 d., t. y. po dviejų metų pareiškė teisme ieškinį dėl visų 23 langų pakeitimo. Net ir pripažinus ieškovės 2010 m. kovo 15 d. reikalavimą atsakovei pretenzija dėl nekokybiškų langų pakeitimo, akivaizdu, kad palyginus su ieškinio apimtimi, pretenzija pareikšta tik dėl mažos ieškinio dalies, todėl pagal formalias proceso taisykles pretenzija dėl 20 langų nebuvo pareikšta, dėl ko ieškinys šioje dalyje turėtų būti nagrinėjamas.
  2. Teismas neteisingai įvertino atsakovės 2010 m. kovo 18 d. atsakymą kaip atsisakymą tenkinti pretenziją ir prievolės nepripažinimą. Iš minėto atsakymo matyti, kad atsakovė iš dalies pripažįsta pretenzijų pagrįstumą, kadangi pasiūlė ieškovei dvi alternatyvas trūkumams galimai pašalinti. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė buvo pareiškusi atsakovei 4 pretenzijas, o paskutiniąją iš jų – 2012 m. vasario 28 d., kas iš esmės reiškia, kad pats teismas netiesiogiai pripažino, kad atsakovės 2010 m. kovo 18 d. atsisakymas patenkinti ieškovės 2010 m. kovo 15 d. reikalavimus jos prašomu būdu visiškai nereiškė visiško ir galutinio atsakovės atsisakymo įvykdyti savo prievolę, o taip pat ieškovės suvokimo, kad jos teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti, kadangi ieškovė nuo pat 2007 m. spalio mėnesio buvo įsitikinusi dėl netinkamos atsakovės sumontuotų langų kokybės, visą laikotarpį iki ieškinio pareiškimo teisme vienokia ar kitokia forma reiškė pretenzijas dėl tęstinio savo teisių pažeidimo, kurio mąstas palaipsniui didėjo. Ta aplinkybė, kad šalių pozicijos dėl pažeidimo pašalinimo būdų ir po 2010 m. kovo 18 d. nebuvo galutinai suderintos, liudija ne tik tai, kad į ieškovės 2010 m. kovo 15 d. pretenziją, adresuotą atsakovės vadovui, 2010 m. kovo 18 d. atsakė atsakovės darbuotojas vadybininkas M. G., kuris nepateikė įgaliojimo veikti bendrovės vardu, bet ir ta aplinkybė, kad 2012 m. kovo mėnesį M. G. savo iniciatyva kartu su ekspertu atvyko į ieškovės namus, apžiūrėjo langus ir padarė keletą nuotraukų, o 2012 m. kovo 12 d. akte ekspertas pateikė savo išvadas dėl langų kokybės. Minėti veiksmai liudija, kad jais atsakovė pripažino savo prievolę, o tuo pačiu nutraukė ieškinio senaties terminą. Be to, bylos nagrinėjimo metu ne kartą buvo daromos pertraukos siekiant šalių atstovams išspręsti ginčą taikiu būdu, kas taip pat rodo, kad atsakovė bent iš dalies pripažįsta savo prievolę.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b.l. 42-48) atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:

  1. Kadangi teismas tarp šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį, o minėtoje sutartyje buvo nustatyti garantiniai terminai ir ieškovė trečiąją pretenziją pareiškė šiems terminams galiojant, vienerių metų ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo trečiosios pretenzijos pareiškimo, t. y. nuo 2010 m. kovo 15 d. ir pasibaigė 2011 m. kovo 15 d. Nors teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo trimis dienomis vėliau, t. y. 2010 m. kovo 18 d., tai nekeičia galutinio teismo sprendimo dėl vienerių metų ieškinio senaties termino praleidimo pagrįstumo ir teisingumo.
  2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovė savo veiksmais nutraukė ieškinio senaties termino eigą, kadangi ieškinio senaties terminą nutraukia tik skolininko atlikti tam tikri veiksmai, t. y. kad tokių pasekmių negali sukelti skolininko neveikimas. Po ieškovės trečiosios pretenzijos pateikimo atsakovė neatliko jokių veiksmų, kadangi nesutiko su pretenzijoje pareikštais reikalavimais, t. y. atsakovė nesutiko su langų pakeitimu ar jų atsiėmimu. Nurodyta atsakovės pozicija buvo aiškiai išreikšta 2010 m. kovo 18 d. atsakyme į trečiąją pretenziją. Be to, minėtame atsakyme atsakovės pasiūlyti darbai kvalifikuotini ne kaip langų trūkumų pašalinimo darbai, iš dalies pripažįstant savo prievolę ieškovei, o kaip siūlomi langų pagerinimo darbai. Atsakovė, pasiūlydama ieškovei langų pagerinimą aliuminiu, pažymėjo, kad aliuminis apsaugotų langus nuo vandens, saulės poveikio, tokiu būdu išreikšdama poziciją, kad langų trūkumai atsirado ne dėl atsakovės kaltės, o dėl išorinio poveikio.
  3. Ieškinio senaties termino eiga gali būti nutraukta tik tuo atveju, jei ieškinio senaties terminas dar nėra pasibaigęs. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas pasibaigė 2011 m. kovo 15 d., todėl visi po 2011 m. kovo 15 d. atsakovės atlikti veiksmai, įskaitant ir 2012 m. kovo 12 d. atsakovės iniciatyva atliktą langų kokybės ekspertizę, negalėjo nutraukti ieškinio senaties termino eigos, nes šis terminas jau buvo pasibaigęs. Taigi, atsakovė neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų pripažinusi pretenzijoje ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir tokiu būdu nutraukusi vienerių metų ieškinio senaties termino eigą.
  4. Apeliaciniame skunde įrodinėjama aplinkybė, kad ieškovės trečioji pretenzija buvo pareikšta tik dėl mažos ieškinio dalies neturi jokios reikšmės konstatuojant, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, kadangi atsakovė jau 2010 m. kovo 18 d. aiškiai išreiškė nesutikimą su langų keitimu ar jų atsiėmimu, dėl ko ieškovė, apdairiai ir rūpestingai besirūpindama savo pažeistomis teisėmis, jau tada turėjo suvokti, kad ir ateityje atsakovė nesutiks su tokio pobūdžio reikalavimais, nepriklausomai nuo ieškovės pretenzijoje nurodytų langų kiekio, ir kad šiuo klausimu nebus vykdomos jokios derybos. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad po 2010 m. kovo 18 d. ieškovės ir atsakovės pozicijos dėl ieškovės reiškiamų reikalavimų nebuvo galutinai suderintos.
  5. Teismas, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas visus į bylą pateiktus įrodymus, tarp jų ir šalių susirašinėjimą, vykusį iki ir po trečiosios pretenzijos pateikimo atsakovei, teisingai nusprendė, kad atsakovė neatliko jokių ieškinio senaties terminą nutraukusių veiksmų ir kad ieškovė jau 2010 metų kovo mėnesį turėjo imtis priemonių ginti savo pažeistas teises. Teismas tiek ieškovės trečiosios pretenzijos, tiek ir atsakovės atsakymo į jį turinį vertino neatsietai nuo kitų byloje nustatytų aplinkybių, todėl vien tai, kad ieškovė nesutinka su teismo pagal vidinį įsitikinimą padarytomis išvadomis, neįrodo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.
  6. Apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad skundžiamas teismo sprendimas iš esmės yra formalus blogąja šio žodžio reikšme, kadangi ieškovė pagrįstai tikėjosi visų bylos aplinkybių įvertinimo ir ginčo išsprendimo iš esmės, nes kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad byloje nustačius, jog ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien tik ieškinio senaties termino pasibaigimu.
  7. Nors teismas ir nepasisakė dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, tačiau pažymėtina, kad ieškovė neįrodė, jog visi atsakovės sumontuoti langai neva neatitinka Statybos techniniame reglamente STR 2.05.20:2006 nustatytų langų atitikties parametrų, kadangi iš ieškovės pateiktų nuotraukų galima spręsti tik apie vizualią 18 langų elementų būklę po 5 langų eksploatavimo metų, tačiau ne apie jų (ne)atitikimą nustatytiems reikalavimams. Ieškovė taip pat neįrodė visų atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, kadangi visų langų trūkumų atsiradimo priežastis yra ne atsakovės netinkamas sutartinės prievolės vykdymas, o ieškovės veikimas/neveikimas, taip pat normalus nusidėvėjimas. Ieškovė prašo priteisti būsimą turtinę žalą, o tai nėra žala, nustatyta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė pasirinko neadekvatų savo neva pažeistų teisių gynimo būdą, kadangi ieškovė galėtų nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, jei ieškovės įrodinėjami neva visų langų trūkumai būtų esminiai ir nepašalinami, o ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti būsimą turtinę žalą yra atmestinas kaip neproporcingas ir neadekvatus ieškovės neva pažeistų teisių gynimo būdas.

10Išvadą civilinėje byloje teikianti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, gavusi apeliacinį skundą, nurodė, kad palaiko prieš tai byloje pateiktoje išvadoje išdėstytą savo poziciją (t. 3, b.l. 21), t. y., kad ieškovės atsakovei pareikštas reikalavimas pakeisti nekokybiškus langus yra teisėtas ir pagrįstas (t. 1, b.l. 149-153).

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

13Šioje byloje keliami tinkamo įrodymų vertinimo bei materialinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, taikymo klausimai, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant dėl ieškinio senaties termino pradžios ir nutraukimo, dėl ko nagrinėjamu atveju galėjo nepagrįstai taikyti ieškinio senatį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo apeliantės pareikštas ieškinys atmestas suėjus ieškinio senaties terminui, yra nepagrįstas, todėl jis naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

14Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

15Apeliantė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas netenkintinas. Apeliantei išaiškintina, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 321 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas, naudodamasis diskrecijos teise, konstatuoja, kad nėra pagrindo ieškovės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16Dėl ieškinio senaties termino taikymo

17Ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali priverstinai, t. y. valstybės padedamas, apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistas teises, palengvinti įrodinėjimo procesą bei užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, įstatymo leidėjas nustatė tam tikrus terminus, per kuriuos asmuo valstybės padedamas gali realiai apginti savo pažeistą teisę. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas įpareigotas priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę net ir tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs. Ar ieškinio senaties terminas praleistas galima nustatyti žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas, o tam būtina ištirti bylos aplinkybes. Pagal bendrąją taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Pagrindai, kuriems esant yra nutraukiamas ieškinio senaties terminas, yra numatyti CK 1.130 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų – skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti (CK 1.130 str. 3 d.).

18Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl pagal vartojimo rangos sutartį pagamintų ir sumontuotų gaminių trūkumų. Pagal bendrąją taisyklę tokiems ginčams taikomi CK šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 str. 10 d., 6.667 str. 1 d.). Bendrasis įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas atliktų rangos darbų trūkumams yra vieneri metai, šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo darbų priėmimo, o tais atvejais, kai nustatytas garantinis terminas ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.667 str. 3 d.).

19Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė ieškinio senatį, nes netinkamai įvertinęs atsakovės atsakymo į pretenziją turinį ir atsakovės veiksmus, nepagrįstai sprendė, kad ieškovė į teismą kreipėsi praleidusi ieškinio senaties terminą.

20Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2007 m. vasario 7 d. apeliantė ir uždaroji akcinė bendrovė „Rūdupis“ sudarė sutartį Nr. 0015/01 (t. 1, b.l. 6), pagal kurią atsakovė įsipareigojo sutartyje suderintais terminais ir pagal užsakymo lape nurodytą gaminių kiekį ir komplektaciją pagaminti 23 vienetus medinių langų ir juos sumontuoti, o apeliantė įsipareigojo priimti ir apmokėti už gaminius ir paslaugas. Atsakovė pagal šalių sudarytą sutartį gaminių konstruktyvui suteikė 7 metų, stiklo paketams ir dažams – 5 metų garantiją. Šalių sudarytos sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad atsakovė dėl jos kaltės atsiradusius defektus, apie kurios užsakovas, t. y. apeliantė praneša raštu, įsipareigoja pašalinti per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta ir apeliaciniame skunde šios aplinkybės nėra ginčijamos, kad pagal šalių sudarytą sutartį pagamintus langus atsakovė apeliantės name sumontavo 2007 m. balandžio 14 d. Taip pat byloje nustatyta, kad apeliantė jau po 4 mėnesių, t. y. 2007 m. rugpjūčio mėnesį informavo atsakovę apie pastabėtus gaminių trūkumus, taip pat pretenziją dėl gaminių kokybės pareiškė ir 2007 m. spalio mėnesį. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, į šias apeliantės pretenzijas atsakovė reagavo, atitinkamai po pirmosios pretenzijos nudažydama medieną, o po antrosios pretenzijos – 2008 m. vasarą perdažydama trijų langų rėmus. 2010 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku, išsiųstu adresu langai@rudupis.lt, apeliantė pateikė atsakovės vadovui 2010 m. kovo 15 d. prašymą dėl nekokybiškų langų pakeitimo (t. 1, b.l. 19), kuriame nurodžiusi, kad rėmo perdažymas laukiamo efekto neduoda, prašė pakeisti visus langus su rėmais, kurie yra pažeisti, arba atsiimti gaminius. Minėtoje pretenzijoje nurodyta, kad praėjus 4 mėnesiams po langų sumontavimo 2007 m. balandžio mėnesį apeliantė pastabėjo skilinėjant langų dažus iš lauko pusės, apie ką nedelsiant informavo atsakovės darbuotoją vadybininką N. G.. 2008 metų vasarą buvo pradėti perdažymo darbai ir 3 langų rėmai buvo perdažyti, tačiau laukiamo rezultato perdažymas nedavė. Po kurio laiko dažai vėl pradėjo luptis, o prašymo pateikimo metu kai kurie langai atrodė sekančiai ir tam patvirtinti apeliantė pateikė 3 nuotraukas (t. 1, b.l. 20). 2010 m. kovo 18 d. elektroniniu laišku atsakovės vadybininkas M. G., veikiantis įmonės vadovo pavedimu, apeliantei nurodė galimas dvi susidariusios situacijos sprendimo galimybes, t. y. dar kartą perdažyti langus nesuteikiant garantijos, kad viskas bus gerai, arba uždengti gaminius aliuminiu, siekiant juos apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir vandens. Pažymėtina, kad dengiant gaminius aliuminiu už medžiagas turėtų sumokėti apeliantė, tačiau visus darbus atliktų atsakovė savo sąskaita. 2010 m. rugsėjo 16 d. elektroniniu laišku (t. 1, b.l. 26) atsakovės vadybininkas M. G. informavo apeliantę apie paskaičiuotą aliuminio, reikalingo gaminiams uždengti, kainą – 6 500 Lt neįskaitant PVM, nurodydamas, kad medžiagos bus apeliantės, o darbai, pastoliai, impregnantai atsakovės.

21Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovės 2010 m. kovo 18 d. atsakymo į pretenziją turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė atsisakė tenkinti apeliantės reikalavimą pakeisti visus langus su pažeistais rėmais arba atsiimti gaminius ir pasiūlė apeliantei galimas dvi išeitis, t. y. pakartotinį langų dažymą arba jų padengimą aliuminiu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių sutartyje buvo numatytas 14 kalendorinių dienų terminas trūkumams po pareikštos pretenzijos pašalinti, įvertinęs tai, kad per nurodytą terminą atsakovė trūkumų nepašalino ir nepatenkino apeliantės pretenzijoje pareikšto reikalavimo, sprendė, kad apeliantė turėjo imtis priemonių ginti savo pažeistas teises. Teismas sprendė, kad nuo 2010 m. kovo 18 d. atsakovės atstovo pranešimo apeliantei pateikimo prasidėjo CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyto vienerių metų kreipimosi į teismą su ieškiniu termino eiga, nes būtent nuo tada apeliantei tapo žinoma, kad jos pretenzijoje nurodytų reikalavimų dėl pažeistų jos teisių atsakovė nevykdys. Kadangi apeliantės ieškinys teisme gautas 2012 m. balandžio 16 d., teismas sprendė, kad apeliantė beveik dvigubai praleido įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismo manymu, būtent pirmiau nurodyto atsakymo į pretenziją turinys leidžia spręsti, kad atsakovė atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą pakeisti visus langus su pažeistais rėmais ar atsiimti gaminius, tačiau tuo pačiu nurodė, kad šios aplinkybės gali būti kvalifikuojamos kaip ieškinio senaties termino nutraukimas, kurio eigos nauja pradžia skaičiuojama nuo ieškovės faktiško informavimo, kad atsakovė su jos trečiojoje pretenzijoje, pateiktoje 2010 m. kovo 16 d., reikalaujamų gaminių kokybės trūkumų pašalinimo būdu nesutinka. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime nėra konkrečiai nurodyta, kad pirmiau nurodytos aplinkybės nutraukė ieškinio senaties terminą, tačiau, kaip galima spręsti įvertinus teismo sprendimą kaip visumą, teismas nurodytas aplinkybes būtent vertino kaip nutraukiančias ieškinio senaties terminą, kadangi nurodė, jog jo eigos nauja pradžia skaičiuojama nuo apeliantės faktiško informavimo apie tai, kad atsakovė su apeliantės 2010 m. kovo 16 d. pateiktoje pretenzijoje reikalaujamų gaminių kokybės trūkumų pašalinimo būdu nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tuos pačius atsakovės veiksmus vertino ir kaip atsisakymą tenkinti apeliantės prašyme nurodytus reikalavimus dėl gaminių trūkumų, ir kaip aplinkybes, nutraukiančias ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks 2010 m. kovo 18 d. atsakovės atsakymo į apeliantės prašymą dvejopas vertinimas yra nepagrįstas. Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Nors remiantis pirmiau nurodytų nuostatų pagrindu teismas įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, tačiau vertinant faktinius duomenis turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant, kad tie patys atsakovės veiksmai yra tiek atsisakymas tenkinti apeliantės pareikštą pretenziją, tiek ir pareikšto reikalavimo pripažinimas, kas sudarytų pagrindą nutraukti ieškinio senaties terminą, laikytina, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino netinkamai. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas atsakyme į apeliantės 2010 m. kovo 15 d. pretenziją konkrečiai nenurodė, kad jie atsisako tenkinti apeliantės pareikštus reikalavimus dėl gaminių kokybės trūkumų šalinimo, tačiau pateikė du galimus susidariusios situacijos sprendimo variantus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės veiksmai pateikiant tokio turinio atsakymą į pretenziją, atsižvelgiant į visas kitas reikšmingas bylos aplinkybes, kaip tik leidžia spręsti, jog atsakovė iš dalies apeliantės pareikštus reikalavimus pripažino, dėl ko apeliantė, gavusi 2010 m. kovo 18 d. atsakovės atstovo atsakymą, negalėjo suvokti, kad atsakovė atsisako šalinti apeliantės nurodytus trūkumus ir suvokti esant jos teisių pažeidimą. Pažymėtina, kad šalių tarpusavio elgesys tiek iki 2010 m. kovo 15 d. prašymo atsakovei pateikimo, tiek ir vėlesni atsakovės veiksmai leido apeliantei pagrįstai tikėtis, kad atsakovė jos reikalavimus dėl darbų trūkumų galimai įvykdys. Teisėjų kolegijos sprendžia, kad negalima teigti, jog atsakovė jau 2010m. kovo 18 d. aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nesutikimą dėl apeliantės nurodytų trūkumų šalinimo. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė per šalių sutartyje nustatytą 14 dienų terminą 2010 m. kovo 15 d. atsakovės prašyme nurodytų trūkumų nepašalino, tačiau, kaip kad matyti iš šalių tarpusavio santykių eigos, atsakovė apeliantės nurodytus gaminių trūkumus šalindavo nesilaikydama nurodytų terminų, kas net ir praėjus sutartyje nustatytam 14 kalendorinių dienų terminui apeliantei pagrįstai leido tikėtis, kad atsakovė jos nurodytus trūkumus pašalins ir vėliau. Kaip nustatyta byloje, apeliantė atsakovę apie gaminių trūkumus buvo informavusi 2007 m. spalio mėnesį, tačiau nurodyti trūkumai buvo šalinami tik 2008 metų vasarą perdažant 3 langų rėmus, t. y. pažeidžiant sutartyje nustatytą 14 kalendorinių dienų trūkumų pašalinimo terminą. Nurodytos aplinkybės, o taip pat šalių bendradarbiavimas sprendžiant klausimus dėl galimo gaminių trūkumų pašalinimo ir po 2010 m. kovo 15 d. prašymo pateikimo atsakovės atsakyme nurodytais būdais, ekspertizės inicijavimas siekiant nustatyti atliktų darbų trūkumus ir jų priežastis, atsakovės veiksmai ir bylos nagrinėjimo metu siūlant esančius trūkumus pašalinti perdažant langus ar uždengiant aliuminiu netgi kompensuojant pusę reikiamo aliuminio išlaidų, leidžia spręsti atsakovę pripažįstant (bent jau iš dalies) apeliantės pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Pažymėtina, kad pasisakydamas dėl ekspertizės byloje paskyrimo atsakovės atstovas M. G. nurodė, kad ekspertizė buvo atlikta jų iniciatyva, jie siūlė apeliantei susitarti, perdažyti langus, tačiau ji atsisakė motyvuodama langų nekokybiškumu (t. 1, b.l. 159), o bylos nagrinėjimo metu 2013 m. gegužės 24d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pasiūlė padengti pusę aliuminio, reikalingo langams padengti, kainos (t. 2, b.l. 176).

22Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad neveikimas negali būti traktuojamas kaip prievolės pripažinimas, tačiau pažymi, jog atsakovės veiksmai pateikiant atsakymą į pretenziją, pasiūlymas galimų susidariusios situacijos sprendimo variantų negali būti traktuojamas kaip atsakovės neveikimas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovės 2010 m. kovo 18 d. pasiūlyme nurodytų darbų negalima vertinti tik kaip langų pagerinimo darbų, kadangi šiais darbais būtų pašalinami apeliantės nurodyti gaminių trūkumai.

23Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovės 2010 m. kovo 18 d. atsakyme į apeliantės pretenziją nurodyti pasiūlymai dėl trūkumų pašalinimo negali būti vertinami kitaip, kaip tik aplinkybės, kurios nutraukia ieškinio senaties terminą, prasidėjusį apeliantei pateikus prašymą dėl trūkumų. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei atsakovė su jai pareikštais reikalavimais dėl trūkumų šalinimo nesutiko ar manė, kad ji nėra atsakinga dėl atsiradusių gaminių trūkumų, tai jos veiksmai po 2010 m. kovo 15 d. prašymo pateikimo nesudarė pagrindo apeliantei vienareikšmiškai padaryti tokių išvadų ir spręsti apie savo teisių pažeidimą.

24Teismui nurodžius, kad pirmiau nurodytos aplinkybės kvalifikuotinos kaip ieškinio senaties termino nutraukimas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė, kada iš naujo prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, t. y. kada išnyko aplinkybės, buvusios pagrindu ieškinio senaties terminui nutraukti ir nuo kada apeliantė sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jos teisės yra pažeidžiamos. Pirmiau nurodytas aplinkybes kvalifikavus kaip nutraukiančias ieškinio senatį, teismas, taikydamas ieškinio senatį, turi nustatyti, kada apeliantė buvo faktiškai informuota apie atsakovės atsisakymą tenkinti jos pretenzijoje nurodytus reikalavimus. Teismui nurodytų aplinkybių nenustačius, t. y. nenustačius, kada prasidėjo iš naujo ieškinio senaties termino eiga, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, yra pasibaigęs.

25Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad apeliantė į teismą kreipėsi praleidusi ieškinio senaties terminą, nepakankamai įvertino ir apeliantės pareikštų pretenzijų turinį. Pažymėtina, kad 2010 m. kovo 15 d. prašyme apeliantė nurodė tik langų trūkumus, susijusius su dažais, kai tuo tarpu ieškinį grindžia gaminių trūkumais, susijusiais ir su medienos skilinėjimu, klijų, dažų sunkimusi, langų nesandarumu. Teismas, nuspręsdamas taikyti ieškinio senatį, į tai neatsižvelgė. Dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su 2010 m. kovo 15 d. pretenzijos pateikto prašymo apimtimi gaminių skaičiaus atžvilgiu, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi nurodytos aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme.

26Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir kvalifikavo visas teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė ieškinio senaties termino nutraukimą ir ieškinio senaties termino pradžią reglamentuojančias teisės normas, o nenustatęs aplinkybių, kurios leistų spręsti esant išnykusias aplinkybes, sudariusias pagrindą ieškinio senaties terminą nutraukti, nepagrįstai sprendė, kad apeliantė į teismą su ieškiniu kreipėsi praleidusi ieškinio senaties terminą. Nagrinėjant bylą iš naujo ir esant prašymui taikyti ieškinio senatį, nurodytos aplinkybės turi būti nustatytos.

27Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina.

28Apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik įstatyme nustatytais atvejais (CPK 327 str., 329 str.). Vienas iš tokių atvejų nustatytas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jei neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

30Apeliacinį skundą patenkinti.

31Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

32Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 109-114) ieškovė prašė priteisti iš... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimu (t. 2, b.l.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniu skundu (t. 3, b.l. 1-7) ieškovė prašo panaikinti Prienų rajono... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b.l. 42-48) atsakovė prašo... 10. Išvadą civilinėje byloje teikianti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 13. Šioje byloje keliami tinkamo įrodymų vertinimo bei materialinės teisės... 14. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 15. Apeliantė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas... 16. Dėl ieškinio senaties termino taikymo... 17. Ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį... 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl pagal vartojimo rangos sutartį... 19. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė ieškinio... 20. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2007 m. vasario 7 d.... 21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovės... 22. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu... 23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas pirmiau nurodytas... 24. Teismui nurodžius, kad pirmiau nurodytos aplinkybės kvalifikuotinos kaip... 25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad... 26. Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad bylą... 27. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės teismo... 28. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327... 30. Apeliacinį skundą patenkinti.... 31. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti... 32. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....