Byla e2A-1098-601/2016
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – notarė J. V

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – notarė J. V.,

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 248,28 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė, privalo laikytis bendrijos įstatų ir vykdyti bendrijos organų sprendimus, t. y. nustatyta tvarka mokėti mokesčius. Atsakovė yra ( - ) buto, adresu: (duomenys neskelbtina), Kaune, savininkė ir bendrijos narė. Ieškovė laikotarpiu nuo 2013-10-14 iki 2015-02-13 paskaičiavo ir pateikė atsakovei apmokėjimui sąskaitas už suteiktas paslaugas 643,72 Eur sumai, tačiau atsakovė atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga 248,28 Eur.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu:

  • Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.
  • Priteisė iš ieškovės ( - ) DNSB atsakovei I. M. bylinėjimosi išlaidas - 650 Eur už teisines paslaugas.
  • Priteisė iš ieškovės ( - ) trečiajam asmeniui notarei J. V. bylinėjimosi išlaidas – 363 Eur už teisines paslaugas.

7Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl to, ar ieškovė teisingai skaičiuoja atsakovei priklausančių mokėti įmokų dydį. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytos teisės normos dėl bendrijos kompetencijos priimti sprendimus dėl bendro turto objektų valdymo, naudojimo, techninės priežiūros, išlaidų tarifų nustatymo ar mokesčių tvarkos nustatymo ir pan. neapima imperatyvios CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatos įmokų dydį nustatyti pagal proporcingumo principą. Ieškovės minėtos teisės normos leidžia bendrijai priimti sprendimus dėl paslaugų įkainių ar tarifų nustatymo, tačiau įmokų paskirstymas tarp bendraturčių, nustatant konkretų įmokos dydį kiekvienam bendraturčiui, negali būti aiškinamas, pažeidžiant proporcingumo principą, įtvirtintą CK 4.82 straipsnio 3 dalyje. Teismas, įvertinęs visų butų plotų sumą ir nustatęs vieno buto ploto aritmetinį vidurkį, taip pat palyginęs atsakovės buto plotą su vidutinio aritmetinio vidurkio plotu, sprendė, kad atsakovės plotas sudaro 57 proc. aritmetinio visų butų ploto vidurkio. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad bendrija neturi galimybių skaičiuoti mokesčius pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą dėl to, kad VĮ Registrų centre ne visi rūsiai įregistruoti. Neturi teisinės reikšmės, ar rūsio patalpos VĮ Registrų centre teisiškai įregistruotos ar įteisintos, nes nustatant butų (patalpų) savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą, svarbu savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas tame name. Iš ieškovės pateikto ( - ) DNSB visuotinio narių susirinkimo 2013-07-18 protokolo matyti, kad 4 darbotvarkės klausimu buvo svarstyta mokesčių apskaičiavimo tvarka ir priimtas nutarimas palikti senąją mokesčių apskaičiavimo tvarką – mokesčiai skaičiuojami kiekvienam teisiškai registruotam butui, nepriklausomai nuo jo užimamo ploto, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė pradinių bendrijos protokolų, kuriuose nustatyta senoji mokesčių apskaičiavimo tvarka. Teismas pažymėjo, kad įmokų dydžio nustatymo kiekvienam buto (patalpų) savininkui ir jų paskirstymo tvarka, neatsižvelgiant į butų (patalpų) savininkų plotą, pažeidžia atsakovės teises, nes jai neteisėtai perkeliama prievolė sumokėti įmokų dalį, kurią pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą privalo vykdyti didesnio buto (patalpų) ploto savininkai. Teismas darė išvadą, kad ieškovės taikoma mokesčių dydžio bendrijai nustatymo ir jų paskirstymo tarp butų (savininkų) tvarka, pagal kurią mokesčiai skaičiuojami kiekvienam teisiškai registruotam butui, nepriklausomai nuo jo faktiškai užimamo ploto, prieštarauja imperatyviam CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinam proporcingumo principui. Įmokų, skirtų apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėtinų mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų paskirstymo tvarka, prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, negali būti taikoma.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovė apeliaciniu skundo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2511-886/2016 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, paliekant nepakeistą 2015 m. balandžio 20 d. preliminarų sprendimą. Priteisti ieškovės naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10Motyvuose nurodė:

  1. teismas sprendimą priėmė pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios nuosavybės administravimu. Nepagrįstai sprendė, jog bendrija neturi teisės priimti sprendimų dėl mokesčių mokėjimo tvarkos bendrijoje. Įmokų dydžio nustatymas yra priskirtinas bendrijos narių susirinkimo kompetencijai. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas turi teisę nuspręsti dėl konkrečioje bendrijoje galiojančios mokesčių paskirstymo tvarkos, tik toks sprendimas neturėtų prieštarauti protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams ir turi būti lygiai teisingas visų bendrijos narių atžvilgiu;
  2. byloje liko neišspręstas ( - ) DNSB visuotinių narių susirinkimų nutarimų, kuriais ieškovė grindė savo pareikštą reikalavimą galiojimo, klausimas. Teismas apsiribojo vien tik 2013-07-18 ( - ) DNSB visuotinio narių susirinkimo protokolo turinio perrašymu. Priimdamas ginčijamą sprendimą neargumentavo ir nepasisakė dėl jo galiojimo, sprendimas iš esmės yra be motyvų;
  3. ieškovė savo reikalavimą priteisti susidariusį įsiskolinimą reiškė 2013-07-18 ( - ) DNSB visuotinio narių susirinkimo ir 2014-04-23 ( - ) DNSB visuotinio narių susirinkimo metu priimtų sprendimų pagrindu. Jie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismui nebuvo pagrindo, esant galiojantiems ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytiems bendrijos narių susirinkimo sprendimams, jų pagrindu paskaičiuotų sumų laikyti nepagrįstomis ir neteisėtomis;
  4. teismas mini CK 1.80 str. 1 d. ir CPK 1.78 str. 5 d. normas, tačiau jos nesusietos su jokiomis faktinėmis šios bylos aplinkybėmis ar su kokiais nors šalių teisiniais argumentais. Bendrijos narių sprendimu patvirtinta mokamų įmokų tvarka yra ne sandoris, o juridinio asmens įgalioto organo nustatyta tvarka priimtas sprendimas, kuriam netaikytinos sandorių galiojimą ar negaliojimą reglamentuojančios teisės normos;
  5. teismas netinkamai nustatė atsakovei proporcingai tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Apskaičiuojant atsakovės dalį turėjo būti įskaičiuotas ir atsakovei priklausančių dviejų rūsio patalpų plotai, tačiau teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto plotą. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, jog elektroninis susirašinėjimas su bendrijos buhaltere buvo vykdomas siekiant sudaryti taikų susitarimą byloje abipusių nuolaidų būdu. Teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su atsakovės turtine padėtimi;
  6. teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog bendrijos nustatytąja mokesčių paskirstymo tvarka atsakovei neteisėtai perkeliama prievolė sumokėti įmokų dalį, kurią privalo vykdyti didesnio buto (patalpų) savininkai. Kiekvienas bendrijos narys nepriklausomai nuo jo turimų patalpų ploto bendrojoje nuosavybėje gauna vienodą naudą už naudojimąsi bendrai apmokamomis paslaugomis ar už surinktas lėšas įsigytus bendrijos gyventojų gerbūviui gerinti skirtus daiktus. Teismas neatsižvelgė, jog sprendimas dėl mokesčių paskirstymo nepažeidžia protingumo, sąžiningumo principų, narių lygiateisiškumo ir nediskriminuoja mažesnių patalpų plotų savininkų;
  7. teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nepasisakė dėl atsakovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu ( - ) DNSB įstatų 56 p. ta apimtimi, kuri numato bendrijos narių teisę pakeisti įstatymo nustatytą mokesčių mokėjimo tvarką, tuo pažeisdamas teismo pareigą motyvuoti priimtą teismo sprendimą;
  8. teismas padarė procesinį pažeidimą, kadangi byloje dalyvaujančiu asmeniu nebuvo įtrauktas notarės J. V. civilinės atsakomybės draudikas. Pažeisdamas procesinės teisės normas, netinkamai išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

11Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2511-886/2016 palikti nepakeistą. Priteisti atsakovei jos turėtas 420 Eur dydžio išlaidas teisinei pagalbai už atsiliepimo surašymą.

12Motyvuose nurodė:

  1. ieškovės teiginys, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog bendrija neturi teisės priimti sprendimų dėl mokesčių mokėjimo tvarkos bendrijoje, yra klaidinantis ir neatitinka nagrinėtos bylos ribų. Byloje nebuvo keliamas klausimas dėl bendrijos teisės priimti sprendimus, o tik klausimas, ar bendrija gali priimti sprendimus, prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms. Bet koks įstatymas ar bendrijos įstatai negali prieštarauti CK normoms. CK įtvirtina proporcingumo principą, tokio principo privalo laikytis ir ieškovė, skaičiuodama mokesčius bendram turtui išlaikyti. Išlaidų proporcingumo principas išlieka neatsižvelgiant į tai, kokio dydžio naudą gauną kiekvienas atskiras bendraturtis, todėl išdėstyti ieškovės argumentai yra niekiniai;
  2. teismas neturėjo spręsti dėl susirinkimų metu priimtų sprendimų, kadangi šie sprendimai nėra sprendimai, kuriais yra nustatoma mokesčių mokėjimo tvarka. Kiekvienas juridinis faktas, teisė ar pareiga turi turėti juridinį pagrindą. Bylos nagrinėjimo metu buvo prašoma išreikalauti iš ieškovės nutarimą, kuris nustato vadinamą „seną mokesčių tvarką“, tačiau ieškovė įvairiai vengė pateikti tokį nutarimą, taip užkirsdama kelią atsakovei ginčyti tokią imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančią mokesčių mokėjimo tvarką. Nesant sprendimo, kuriuo pagrindu skaičiuojami mokesčiai, teismas pagrįstai nevertino 2013-07-18 ir 2014-04-23 sprendimų. Be to, 2013-07-18 ir 2014-04-23 ( - ) DNSB visuotinio narių susirinkimo sprendimai nėra sprendimai, patvirtinantys mokesčių mokėjimo tvarką;
  3. iš 2014-04-23 ieškovės visuotinio susirinkimo darbotvarkės matyti, kad iš viso nebuvo numatytas klausimas dėl mokesčių, o tai reiškia, kad visiems to pastato (tų pastatų), kuriame (kuriuose) įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams nebuvo pranešta apie mokesčių tvarkos svarstymą, tačiau toks klausimas buvo svarstytas ir priimtas sprendimas. Sprendimus dėl mokesčių, sutinkamai su įstatymu, turi priimti visi daugiabučio namo gyventojai, o ne tik bendrijos nariai;
  4. bendrijos įstatai ir visi jos sprendimai yra daugiašaliai sandoriai, kuriais šio sandorio subjektai, t. y. bendrijos nariai, susitaria sukurti, pakeisti ar panaikinti atitinkamas teises ir pareigas;
  5. ieškovė turėjo visas teises teikti byloje įrodymus (jai buvo pasiūlyta pateikti į bylą pažymą apie proporcijas ir jų paskaičiavimą), tokia teisė ieškovei apribota nebuvo, o ieškovei nepateikus įrodymų, teismas sprendė pagal byloje esančius įrodymus. Ne teismo pareiga yra skaičiuoti atitinkamus plotus, tokią pareigą turi šalis, teikianti atitinkamus įrodymus ir jais besiremianti;
  6. dėl atsakovės elektroninio susirašinėjimo su bendrijos buhaltere medžiagos – reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių vertinimu;
  7. ieškovės argumentai dėl atsakovės turtinės padėties laikytini niekiniais ir nesusijusiais su byloje nagrinėjamais klausimais, kadangi turtinė asmens padėtis niekaip neįtakoja to asmens teisių;
  8. ieškovės įstatų 56 p. ta apimtimi, kuri numato bendrijos narių teisę pakeisti įstatymo nustatytą mokesčių mokėjimo tvarką, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl teismo sprendimo, kuris pripažįsta negaliojančiu atitinkamą ieškovės įstatų punktą, net nereikia, kadangi šis punktas neatitinka CK 1.78 str. 2 d. kriterijų;
  9. ginčijamas sprendimas nesukūrė jokių teisių ar pareigų trečiajam asmeniu ar jo civilinės atsakomybės draudikui, todėl ieškovės argumentai dėl papildomo trečiojo asmens įtraukimo į bylą yra visiškai nepagrįsti;
  10. nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismas, pažeisdamas procesinės teisės normas, netinkamai išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Atmesdamas ieškinį teismas iš ieškovės pagrįstai priteisė notarei J. V. bylinėjimosi išlaidas.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas iš esmės atmestinas, tačiau tenkintina jo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo notarei.

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

16Nustatyta, kad ieškovė savo reikalavimą priteisti įsiskolinimą (248,28 Eur) grindžia bendrijos įstatų 56 punkto pagrindu („Įmokų dydis nustatomas proporcingai savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje, jeigu bendrijos narių susirinkimas nenusprendė kitaip“) ir 2013 m. liepos 18 d. bei 2014 m. balandžio 23 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu priimtų sprendimų pagrindu, kuriuose nutarta, kad mokesčiai skaičiuojami kiekvienam teisiškai registruotam butui, nepriklausomai nuo jo užimamo ploto. Atsakovė, nesutikdama su bendrijoje nustatyta tvarka, iš dalies nemoka jai priskaičiuotų bendrijos mokesčių (248,28 Eur), nes, mano, jog reikalingi mokėti mokesčiai paskirstomi pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, t. y. ne proporcingai bendraturčio turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.82 str.).

17Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įmokų dydžio nustatymo kiekvienam buto (patalpų) savininkui ir jų paskirstymo tvarka, neatsižvelgiant į butų (patalpų) savininkų plotą, pažeidžia atsakovės teises, nes jai neteisėtai perkeliama prievolė sumokėti įmokų dalį, kurią pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą privalo vykdyti didesnio buto (patalpų) ploto savininkai. Teismas darė išvadą, kad ieškovo taikoma mokesčių dydžio bendrijai nustatymo ir jų paskirstymo tarp butų (savininkų) tvarka, pagal kurią mokesčiai skaičiuojami kiekvienam teisiškai registruotam butui, nepriklausomai nuo jo faktiškai užimamo ploto, prieštarauja imperatyviam CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinam proporcingumo principui, todėl įmokų, skirtų apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėtinų mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų paskirstymo tvarka, prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, negali būti taikoma (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

18Byloje kilo ginčas, ar ieškovė pagrįstai paskirsto (skaičiuoja) namo bendraturčiams įvairias mokėtinas įmokas (išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėtinus mokesčius) po lygiai kiekvienam butui, nepriklausomai nuo bendraturčio turimos dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

19Lietuvos Respublikos CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad namo bendraturtis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).

20Taigi, daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko teisės į bendrąja nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu, t. y. bendraturčio (buto savininko) dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 7 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32). Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

21Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5 d.). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 str. 3 d., DNSBĮ 3 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009).

22Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016).

23Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrijoje taikoma įmokų, skirtų namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėtinų mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų paskirstymo tvarka, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 4.82 str. 3 d.) – proporcingumo principui, todėl negali būti taikoma. Pažymėtina, kad nei bendrijos įstatai, nei visuotinio bendrijos narių susirinkimo priimti nutarimai negali prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms, o esant prieštaravimams taikytinos įstatymo normos. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas gali nuspręsti rinkti tam tikrus mokesčius, nustatyti jų dydį ir pan., tačiau negali svarstyti ir spręsti tų klausimų, kurie išspręsti (nustatyti) įstatyme. Taigi, 2013 m. liepos 18 d. bei 2014 m. balandžio 23 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu priimtų sprendimų pagrindu, kuriais remiasi ieškovė, siekdama prisiteisti įsiskolinimą, nėra pagrindo tenkinti ieškinio. Ieškovė turėtų galimybę prisiteisti įsiskolinimą, jeigu toks būtų nustatytas, bendrijos mokėtinus mokesčius apskaičiuojant, atsižvelgiant į CK 4.82 str. 3 d. (proporcingumo principą), tačiau šiuo pagrindu ieškinys nėra reiškiamas bei nepateikti įrodymai, galintys pagrįsti, jog toks įsiskolinimas egzistuoja.

24Nepagrįstais laikytini ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas padarė civilinio proceso kodekso pažeidimus, nepasisakydamas dėl atsakovės reikalavimo pripažinti negaliojančia ( - ) DNSB įstatų 56 p. dalį bei, kad nebuvo įtrauktas trečiojo asmens notarės J. V. civilinės atsakomybės draudikas. Pažymėtina, kad byloje nebuvo reiškiamas savarankiškas reikalavimas (priešieškinis) - pripažinti negaliojančia ( - ) DNSB įstatų 56 p. dalį, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pareigos spręsti šio klausimo. Tai, kad atsakovė savo prieštaravimuose (atsikirtimuose) pasisako ir prašo pripažinti ( - ) DNSB įstatų 56 p. dalį niekine ir negaliojančia, nėra pagrindas laikyti, jog pareikštas priešieškinis, kuriam pareikšti numatytos tam tikros sąlygos. Trečiajam asmeniui notarei J. V., nagrinėjamoje byloje, nebuvo reiškiami jokie reikalavimai, ji nėra atsakove byloje, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog jos civilinės atsakomybės draudikas turėjo būti įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu.

25Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl bylos esmės nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

26Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas (išskyrus bylinėjimosi išlaidų priteisimą notarei), o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų.

28Apeliantė (ieškovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jos 363 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui notarei, kuri dalyvavo byloje ieškovės pusėje.

29Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais. Nustatyta, kad trečiasis asmuo notarė byloje dalyvavo ieškovės pusėje, prašė ieškinį patenkinti. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo esmė yra ta, kad laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurias ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Šiuo atveju, ieškinį atmetus, notarė yra pralaimėjusi šalis kartu su ieškove, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neturi būti atlygintos.

30Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas atsakovei, neatsižvelgė į CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau šio teiginio niekaip nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priteistos atsakovei 650 Eur išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą yra pagrįstos ir atitinka advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas bei jos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, nustatytų dydžių.

31Apeliacinį skundą iš esmės atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.). Atsakovė prašo priteisti 420 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos apeliacinėje instancijoje sudėtingumą (sprendžiamas nesudėtingas ginčas, esant suformuotai teisminei praktikai), į advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas ruošiant dokumentą apeliacijai, į tai, kad advokato padėjėjas dalyvavo procese pirmosios instancijos teisme, į ginčo sumos dydį, sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos mažintinos iki 250 Eur.

32Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo notarei (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

33Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

34Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą pakeisti.

35Panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje priteistos iš ieškovės ( - ) DNSB (juridinio asmens kodas ( - )) trečiajam asmeniui notarei J. V. (asmens kodas ( - ) bylinėjimosi išlaidos – 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris Eur) už teisines paslaugas.

36Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistu.

37Priteisti iš ieškovės ( - ) DNSB, j. a. k. ( - ), atsakovei I. M., a. k. ( - ) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 248,28 Eur... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu: