Byla 2A-337-372/2010

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės, kolegijos teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, sekretoriaujant Kristinai Nemanytei, dalyvaujant prokurorui Donatui Micevičiui, atsakovo Šiaulių universiteto atstovui advokatui Gintarui Žičkui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginant viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginant viešąjį interesą, ieškinį ir patikslintus ieškinius atsakovams Šiaulių universitetui, A. J. individualiai įmonei „Malorija“, trečiajam asmeniui ieškovo pusėje, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, dėl nuomos sutarties, papildomo susitarimo nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

2Ieškovas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginant viešąjį interesą ieškiniu ir patikslintu ieškiniai kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą patikslintu pareiškimu prašydamas: 1) nutraukti 2002-05-24 sudarytą ilgalaikę materialią turto nuomos sutartį Nr. 162 ir papildomą susitarimą Nr. 162/06-149/2007-11-16 tarp Šiaulių universiteto ir individualios įmonės „Malorija“ dėl valgyklos (unikalus Nr. ( - )), esančios ( - ), nuomos; 2) priteisti iš individualios įmonės „Malorija“ Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, 44508,11 Lt. Bylos nagrinėjimo eigoje, tarp atsakovų sudaryta turto nuomos sutartis ir papildomas susitarimas pasibaigė, nauja sutartis nesudaryta, todėl ieškovas atsisakė reikalavimo atsakovams nutraukti 2002-05-24 sudarytą ilgalaikę materialią turto nuomos sutartį Nr. 162 ir papildomą susitarimą Nr. 162/06-149/2007-11-16 tarp Šiaulių universiteto ir individualios įmonės „Malorija“ dėl valgyklos (unikalus Nr. ( - )), esančios ( - ), nuomos ir bylą šioje dalyje prašė nutraukti. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių universitetas nesivadovavo įstatymais ir poįstatyminiais aktais, ir dėl to netinkamai apskaičiavo nuomos mokestį už išnuomotą turtą atsakovui individualiai įmonei „Malorija“. Ieškovo teigimu, pagal LR Valstybės kontrolės skaičiavimą, vietoj 633,62 Lt (be PVM) turėjo būti 19252,07 Lt (be PVM) nuompinigių per mėnesį. Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos ekonominės ekspertizės metu skaičiavimai buvo patikslinti ir nustatyta, kad nuo 2002-07-01 iki 2008-09-01 Šiaulių universitetas negavo 44508,11 Lt pajamų. Pažymėjo, jog Šiaulių universitetas, išnuomodamas turtą mažesne kaina nei numato įstatymas, viršijo jam suteiktus įgaliojimas valdant patikėtą turtą, o nuomininkas A. J. individuali įmonė „Malorija“ žinojo arba turėjo žinoti, kad valgyklos patalpos išnuomotos nepagrįstai nedidele kaina, pažeidžiant įstatymus. Todėl, ieškovo manymu, nuomininkas A. J. individuali įmonė „Malorija“ gavo naudos be daikto savininko sutikimo ir ši nauda turi būti grąžinta savininkui. Nurodė, kad atsakovas A. J. individuali įmonė „Malorija“ nepagrįstai sutaupė ir praturtėjo 44508,11 Lt ir šią sumą prašė iš jo priteisti LR Vyriausybei.

3Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 22 d. sprendimu atmetė ieškinį atsakovui A. J. individualiai įmonei „Malorija“ dėl 44508,11 Lt priteisimo. Teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo nutraukti 2002-05-24 sudarytą ilgalaikę materialią turto nuomos sutartį Nr. 162 ir papildomą susitarimą Nr. 162/06-149/2007-11-16 tarp Šiaulių universiteto ir individualios įmonės „Malorija“ dėl valgyklos (unikalus Nr. ( - )), esančios ( - ), nuomos ir bylą šioje dalyje nutraukė. Tuo pačiu teismas priteisė iš ieškovo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 19,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas. Nustatė, kad 2002-05-24 Ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi Šiaulių universitetas išnuomojo A. J. įmonei „Malorija“ negyvenamas patalpas, esančias ( - ), kurių bendras plotas 772,71 m2 per mėnesį mokant 633,62 Lt nuompinigius ir 114,05 Lt PVM mokesčio ir jas perdavė nuomininkui. Teismas nurodė, kad valstybės turto nuomos šalims nesuteikta teisė susitarti dėl nuomos mokesčio dydžio, o taip pat nenumatyta teisė nuomininkui apsiskaičiuoti pačiam nuomojamo turto mokestį. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo argumentą, kad nuomininkas – A. J. įmonė „Malorija“ – pagal turto nuomos sutartį, įgydama civilines teises ir pareigas, žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms ir negali remtis savo sąžiningumu. Pažymėjo, kad atsakovai sutartyje dėl nuompinigių dydžio susitarė taip, kaip to reikalauja LR Aplinkos ministro ir LR Finansų ministro 2002-03-01 įsakymo dėl nuompinigių už valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarkos 2 straipsnyje numatyta tvarka. Be to, teismas nurodė, kad išnuomojamo turto kainos apskaičiavimas nėra turto nuomos sutarties sudėtinė dalis ar jos priedas, kokiu yra turto perdavimo priėmimo aktas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad turto nuomininkas neturėjo realios galimybės patikrinti turto nuomos mokesčio apskaičiavimo teisingumo, nes pagal nustatytą tvarką, jam nebuvo ir negalėjo būti žinomas nuomininko pasirinktas nuompinigių apskaičiavimo būdas, o tuo pačiu ir kiti duomenys apie nuomojamą turtą, kurie įrašomi į formules, apskaičiuojant nuompinigius. Pažymėjo, jog šalys nuomos sutartyje numatė, kad nuomininkas įsipareigoja mokėti nuompinigius konkrečia pinigų suma. Todėl teismas pripažino nepagrįstu ieškovo argumentą, kad nuomininkas turėjo pareigą pasitikrinti, ar teisingai už nuomojamas patalpas apskaičiuotas nuompinigių dydis, o atsakovo A. J. įmonės „Malorija“ elgesį nelaikė nesąžiningu. Teismas nurodė, kad atsakovas turto nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus mokėti nuompinigius ir kitus sutartyje nurodytus mokesčius vykdė, per 2002 – 2006 metus sumokėjo 38017,20 Lt nuompinigių ir pripažino, kad nuomininkas įsipareigojimus pagal turto nuomos sutartį nuomotojui vykdė tinkamai. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo A. J. įmonė „Malorija“ nevykdė sutartinių įsipareigojimų Šiaulių universitetui ar kitais savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarė žalą. Todėl teismas ieškinį atsakovui A. J. įmonei „Malorija“ dėl 44508,11 Lt nepagrįsto nuomos mokesčio sutaupymo atmetė. Tuo pačiu teismas pažymėjo, jog reikalavimas kilo iš turto patikėjimo civilinių teisinių santykių, o įstatymas numato, kad patikėtinis, kuris tinkamai nesirūpino jam perduotu turtu ir patikėtojo bei naudos gavėjo interesais, turi atlyginti naudos gavėjui arba patikėtojui nuostolius, padarytus dėl turto praradimo ar sugedimo, ir negautas pajamas. Nustačius, kad patikėtinis netinkamai valdė jam patikėtą turtą, prievolė atlyginti Lietuvos Respublikai - patikėtojui - negautas pajamas tektų Šiaulių universitetui. Tačiau teismas nurodė, kad ieškovas tokio reikalavimo byloje nekėlė.

4Apeliaciniu skundu ieškovas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginant viešąjį interesą, prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkinti. Tuo pačiu ieškovas prašo priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

51. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino LR Aplinkos ministro ir LR Finansų ministro 2002-03-01 įsakymu dėl nuompinigių už valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarkos patvirtinimo turinį. Teismas nepagrįstai pripažino, kad nenumatyta teisė nuomininkui apsiskaičiuoti pačiam nuomojamo turto mokestį, be to, turto nuomininkas neturėjo realios galimybės patikrinti turto nuomos mokesčio apskaičiavimo teisingumo, nes pagal nustatytą tvarką, jam nebuvo ir negalėjo būti žinomas nuomininko pasirinktas nuompinigių apskaičiavimo būdas. Nagrinėjamu atveju nuomos sutarties dalykas - valstybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos. Viešąja nuosavybe esančių patalpų išnuomojimo tvarka ir sąlygos nustatytos ne tik bendrųjų nuomos teisinius santykius reglamentuojančių, bet ir specialiųjų teisės normų - LR Aplinkos ministro ir LR Finansų ministro 2002-03-01 įsakymu dėl nuompinigių už valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarkos patvirtinimo. Todėl atsakovui A. J. individualiai įmonei „Malorija“ turėjo būti žinomi įstatymo reikalavimai, pagal kuriuos valstybės turtas gali būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama tik imperatyviai įstatymų nustatytais pagrindais, sąlygomis ir tvarka. Todėl atsakovas turi pareigą domėtis įstatymais, kurie reglamentuoja patalpų nuomą, nes priešingu atveju iki galo šios pareigos neatlikęs asmuo turi prisiimti neigiamas savo veiksmų pasekmes. Pagal teisinį reglamentavimą šalys sutartyje negali nustatyti kitokio žemės mokesčio dydžio, negu jis turi būti nustatomas remiantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, o tai reiškia, kad valstybinio pastato nuomos mokesčio dydis turi būti nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka ir negali būti keičiamas šalių susitarimu. Todėl atsakovas, kuris naudojasi pastate esančiomis patalpomis pažeisdamas įstatymus, nebuvo sąžiningas teisių į šias patalpas įgijėjas naudojimosi prasme. Esant šioms aplinkybėms iš atsakovo A. J. individualios įmonės „Malorija“ išreikalautinos negautos pajamos, kurios būtų gautos už šių patalpų nuomą mokant įstatyme numatyto dydžio sumą.

62. Teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei teismo sprendimo turinį (CPK 185 str., 270 str. 4 d.).

7Atsiliepimu į ieškovo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginant viešąjį interesą, apeliacinį skundą atsakovas Šiaulių universitetas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą. Tuo pačiu atsakovas prašo priteisti visas apeliacinėje instancijoje jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

81. Šiaulių universitetas be jokio pagrindo laikomas atsakovu nagrinėjamoje byloje. Ieškovui atsisakius savo ieškinio reikalavimo dėl nuomos sutarties nutraukimo ir teismui priėmus jo atsakymą nuo ieškinio šioje dalyje, Šiaulių universitetui nebeliko pareikšta jokių materialinių ieškovo reikalavimų. Savo apeliaciniu skundu ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kur teismas nusprendė priimti ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo nutraukti 2002-05-24 sudarytą ilgalaikę materialią turto nuomos sutartį Nr. 162 ir papildomą susitarimą Nr. 162/06-149/2007-11-16. Ieškovas prašo tenkinti jo ieškinį tik dėl piniginių lėšų priteisimo iš atsakovo A. J. individualios įmonės „Malorija“. Todėl neaišku, kuo remiantis savo apeliaciniame skunde ieškovas vis tiek nurodo Šiaulių universitetą atsakovu ir įtraukia jį į tolimesnį bylinėjimąsi apeliacinės instancijos teisme.

92. Kaip matyti iš Šiaulių universiteto 2007-06-12 rašto Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrai, bei šio rašto priedų, valgyklos 1 m2 mėnesio nuomos kaina yra 0,82 Lt. Ieškovui šis raštas ir jo priedas buvo pateiktas, todėl, ieškovas įrodinėdamas ieškinį, turėjo paneigti šį skaičiavimą, tačiau to nepadarė. Ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovo A. J. individualios įmonės „Malorija“ 44508,11 Lt grindė Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-08-20 Ekspertizės aktu Nr. 11-1870 (08) bei jame išdėstytomis išvadomis. Tačiau šiame akte pateikti skaičiavimai neteisingi, juose yra matematinių klaidų, netinkamai parinkti ir taikyti formulės nuomos mokesčiui apskaičiuoti kintamieji, koeficientai. Bylos nagrinėjimo eigoje, ieškovui buvo nurodyti visi ekspertizės akto trūkumai bei siūloma atlikti papildomą ekspertizę, tačiau ieškovas atsisakė. Be to, Valstybės kontrolės institucija Šiaulių universitete periodiškai atlieka patikrinimus. Tačiau nuo 2002 m., kuomet valgykla buvo išnuomota A. J. individualiai įmonei „Malorija“, Valstybės kontrolės institucija nenustatė jokio su valgyklos nuoma susijusio pažeidimo.

103. Apelianto minimos CK 1.6 str. nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos atsakovo A. J. individualios įmonės „Malorija“ atžvilgiu. Ši įmonė valgyklos nuomos konkurse dalyvavo pagal viešą skelbimą bei universiteto nustatytas sąlygas, todėl nėra atsakinga už pradinės nuomos kainos paskaičiavimo teisingumą (tokiu būdu yra eliminuojama atsakovo kaltė). Taip pat nėra neteisėtumo atsakovo A. J. individualios įmonės „Malorija“ veiksmuose išsinuomojant valgyklą. Nesant visos juridinių faktų sudėties, atsakovui negali kilti atsakomybė dėl žalos atlyginimo valstybei.

114. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. J. individualios įmonės „Malorija“ Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, 44508,11 Lt. Vyriausybė ieškinyje yra nurodoma ir kaip tretysis asmuo. Tačiau ieškovas nemotyvavo nei Vyriausybės įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nei kodėl nurodomą pinigų sumą prašoma priteisti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Nagrinėjamu atveju valgyklos savininkas yra Lietuvos Respublika. Tuo tarpu Šiaulių universiteto steigėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas. Todėl taip ir liko neaišku, kokiu teisiniu pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybei prašoma priteisti nurodomą pinigų sumą ir kaip motyvuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu.

12Atsiliepimu į ieškovo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginant viešąjį interesą, apeliacinį skundą tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, prašo apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas netinkamai taikant Aplinkos ir finansų ministro 2002-03-01 įsakymą Nr. 87/59 „Dėl nuompinigių už valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarkos patvirtinimo“, taip pat neteisingai kvalifikavus ginčą ir neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl nuompinigių apskaičiavimo išnuomojant Šiaulių universiteto patikėjimo teise valdomą turtą, teismas privalėjo vertinti ne tik susitarimo tarp nuomotojo ir nuomininko turinį, bet ir tai, jog turto nuomos mokestis nustatomas teisės akte - Aplinkos ir finansų ministro 2002-03-01 įsakymu Nr. 87/59 „Dėl nuompinigių už valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarkos patvirtinimo“. Nuomos mokesčio nustatymas buvo detalizuotas minėtame įsakyme. Teismo išvada, kad nuomininkas nebuvo informuotas apie nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, todėl neturi būti atsakingas už faktiškai sumokėtą mažesnį, nei turėtų būti nustatytas nuomos mokestį, yra visiškai nepagrįsta. LR Konstitucijos 7 str. ir CK 1.6 str. nuostatos negali būti aiškinamos pažodžiui, kaip įpareigojantis žinoti tik įstatymų turinį, tačiau turėtų būti suvokiami kaip bendrą teisėtumo prezumciją užtikrinanti taisyklė. Taigi, esant nuomos sutarčiai, sudarytai nesilakant šios nuomos sutarties rūšiai nustatytų reikalavimų dėl nuomos mokesčio dydžio, tokia nuomos sutartis prieštarauja CK 1.80 str. ir yra negaliojanti nuo pat pradžių.

142. Ginčo atveju, įvertinus bylos aplinkybes, yra pagrindas taikyti CK 6.242 str. numatytą nepagrįsto praturtėjimo institutą, kadangi tam yra visos prielaidos: atsakovas A. J. individuali įmonė „Malorija“ galimai praturtėjo dėl atsakovo Šiaulių universiteto veiksmų; ieškovas neturi galimybių kitokiu būdu išreikalauti žalos atlyginimo, būtent atsakovų veiksmai nulemia ieškovo reikalavimo teisės turinį; atsakovo A. J. individuali įmonė „Malorija“ galimas praturtėjimas nepagrįstas teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis; ieškovas negali apginti savo teisių kitais būdais. Tokią pat praktiką iš esmės panašių situacijų atvejais formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

15Atsiliepimu į ieškovo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginant viešąjį interesą, apeliacinį skundą atsakovas A. J. individuali įmonė „Malorija“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą. Tuo pačiu atsakovas prašo priteisti visas apeliacinėje instancijoje jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

161. Pagal CK 6.245 str. 2 d., civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Nuomos sutartį atsakovas vykdė tinkamai – laiku mokėjo mokesčius, tinkamai prižiūrėjo išsinuomotą turtą bei vykdė kitas nuomininko pareigas. Kadangi atsakovas A. J. individuali įmonė „Malorija“ nėra pažeidusi jokių šios nuomos sutarties sąlygų, todėl jam negali kilti sutartinė civilinė atsakomybė. Siekdamas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, ieškovas privalėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų esant deliktinę atsakovo atsakomybę, todėl taikyti šią atsakomybę taip pat nebuvo jokio pagrindo.

172. Atsakovo A. J. individualios įmonės „Malorija“ atsakomybę ieškovas grindžia tuo, kad atsakovas privalėjo žinoti įstatymus, nes įstatymų nežinojimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo (CK 1.6 str.). Tačiau savo ieškinį ieškovas grindė ne kokių nors įstatymų, o poįstatyminio teisės akto – Įsakymo pažeidimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. J. individuali įmonė „Malorija“ nesispecializuoja turto nuomos klausimais, patalpas nuomojasi tik savo reikmėm, todėl nežino ir neprivalo žinoti visų nuomos teisinių santykių niuansų. Ieškovo nurodytame Įsakyme nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal formules, kurių kintamieji įmonei nebuvo žinomi, todėl nebuvo jokios galimybės patikrinti universiteto apskaičiuoto nuomos mokesčio dydžio. Be to, įmonė neturi specialistų, kurie būtų sugebėję atlikti atitinkamus nuomos mokesčio skaičiavimus, nes nuomos mokesčio nustatymo tvarka yra labai sudėtinga. Šį faktą patvirtina ir ta aplinkybė, kad nuomos mokesčiui apskaičiuoti teismas nutarė kreiptis į kvalifikuotus ekspertus. Dalyvaudamas konkurse bei sudarydamas nuomos sutarti, atsakovas buvo sąžiningai įsitikinęs, kad viskas vyksta teisėtai, nepažeidžiant jokių teisės normų. Atsakovas neturėjo jokio pagrindo suabejoti sudaromos nuomos sutarties sąlygų teisėtumu. Taigi tarp atsakovo veiksmų/neveikimo ir tarp ieškovo apskaičiuotos ir prašomos priteisti 44508,11 Lt sumos (žalos) nėra priežastinio ryšio. Nesant minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, atsakovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė, todėl ieškinys jo atžvilgiu atmestinas.

183. Ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovo 44508,11 Lt sumą, grindžia Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-08-20 Ekspertizės aktu Nr. 11-1870 (08) bei jame išdėstytomis išvadomis. Bylos nagrinėjimo eigoje, ieškovui buvo aiškiai nurodyti visi šio ekspertizės akto trūkumai bei siūloma atlikti papildomą ekspertizę, tačiau ieškovas atsisakė. Tokiu būdu ieškovo reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, todėl buvo teismo atmesti.

194. A. J. individuali įmonė „Malorija“ nesutinka su ieškovo pozicija, neva atsakovų sudaryta sutartimi buvo nustatytas per mažas nuomos mokestis ir tokiu būdu Šiaulių universitetas sudarė ekonomiškai nenaudingą sutartį. Sprendžiant dėl ekonominės naudos pažymėtina, kad vien jau pats nuomos sutarties sudarymo faktas su joje nustatyta nuomos kaina universitetui reiškia ekonominę naudą, nes kaip matyti iš faktinių aplinkybių A. J. individuali įmonė „Malorija“ buvo vienintelė skelbto nuomos konkurso dalyvė ir jeigu nuomos kaina būtų buvusi didesnė, ji nebūtų sudariusi nuomos sutarties. Kitų potencialių nuomininkų nebuvo, todėl šių patalpų apskritai būtų nepavykę išnuomoti ir universitetas visai nebūtų gavęs pajamų iš nuomos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog nuomos sutartis Šiaulių universitetui buvo ekonomiškai naudinga.

20Apeliacinis skundas atmestinas.

21Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

22Analizuodama Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą, kurį skundžia apeliantas, kolegija pripažįsta, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), todėl naikinti jo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teismas nustatė faktines aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė proceso ir materialines teisės normas.

23Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas A. J. individuali įmonė „Malorija“ nepadarė žalos valstybei, todėl nėra pagrindo priteisti iš jos reikalaujamą 44508,11 Lt sumą. Žala atsiranda iš neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Tuo tarpu nėra konstatuota jokia šio atsakovo kaltė, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Ieškovas nepateikė reikalavimo pripažinti negaliojančia atsakovų sudarytą Ilgalaikę materialią turto nuomos sutartį Nr. 162 ir papildomą jos susitarimą Nr. 162/06-149/2007-11-16. Kol ši sutartis galioja, ji turi įstatymo galią jos šalims (CK 6.2 str., 6.4 str., 6.156 str. 1 d.). Savo anksčiau pateikto reikalavimo nutraukti 2002-05-24 sudarytą ilgalaikę materialią turto nuomos sutartį Nr. 162 ir papildomą susitarimą Nr. 162/06-149/2007-11-16 tarp Šiaulių universiteto ir IĮ „Malorija“ dėl valgyklos, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), ieškovai atsisakė (b.l. 151-152, t. 3). Teismas šį atsisakymą priėmė, patvirtindamas tai sprendimu. Kol nėra pripažinta negaliojančia sutartis, nėra pagrindo analizuoti ir vertinti atsakovų civilinės atsakomybės egzistavimo klausimo. Bet kuriuo atveju, pripažinus negaliojančia minėtą sutartį, ieškovui būtų privalu aiškintis abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio egzistavimo ir žalos dydžio klausimus (CK 6.246 – 6.249 str.). Kolegija pripažįsta, kad valstybės turto naudojimosi klausimas yra susijęs su viešojo intereso gynimu. Bet kuriuo atveju ieškovas yra pakankamai kvalifikuotas ir turi galimybę ginti šį interesą, tame tarpe ir tinkamai suformuluojant reikalavimus. Dėl šios priežasties kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarkos nuostatas. Apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1997 m. birželio 13 d. nutarimu. Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 str. nurodyti visi bylų nagrinėjimo teisės šaltiniai. Minimas Senato nutarimas nėra toks šaltinis, todėl remtis juo negalima. CPK 265 str. 2 d. yra nurodyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų. Teismas negali išeiti už ieškinio reikalavimų ribų, išskyrus darbo ir šeimos bylas, kuriose jis turi būti aktyvus. Atsisakydamas reikalavimo dėl atsakovų sudaryto sandorį nutraukimo, apeliantas tuo pačiu apribojo galimybę spręsti klausimą dėl atsakovų civilinės atsakomybės atsiradimo.

24Atsižvelgiant į tai, kad gindamas viešą interesą prokuroras yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš jo nepriteistinos.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,

Nutarė

26Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras,... 3. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 22 d. sprendimu atmetė... 4. Apeliaciniu skundu ieškovas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros... 5. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino LR Aplinkos ministro ir LR... 6. 2. Teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų... 7. Atsiliepimu į ieškovo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo... 8. 1. Šiaulių universitetas be jokio pagrindo laikomas atsakovu nagrinėjamoje... 9. 2. Kaip matyti iš Šiaulių universiteto 2007-06-12 rašto Šiaulių miesto... 10. 3. Apelianto minimos CK 1.6 str. nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti... 11. 4. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. J.... 12. Atsiliepimu į ieškovo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo... 13. 1. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas netinkamai taikant Aplinkos ir... 14. 2. Ginčo atveju, įvertinus bylos aplinkybes, yra pagrindas taikyti CK 6.242... 15. Atsiliepimu į ieškovo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo... 16. 1. Pagal CK 6.245 str. 2 d., civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių:... 17. 2. Atsakovo A. J. individualios įmonės „Malorija“... 18. 3. Ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovo 44508,11 Lt sumą,... 19. 4. A. J. individuali įmonė „Malorija“ nesutinka su... 20. Apeliacinis skundas atmestinas.... 21. Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio... 22. Analizuodama Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą, kurį skundžia... 23. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą... 24. Atsižvelgiant į tai, kad gindamas viešą interesą prokuroras yra atleistas... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą palikti...